Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis

2021-11-12 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-847-993/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-11-12
Bylos Nr.
II-847-993/2021
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01533-2021-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Indrė Averkienė (pirm.)
Pažeidėjas
E. K.
Institucija
Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyrius
Advokatai
Gediminas Rezgys
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-847-993/2021Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01533-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4.2; 21.8.1; 21.10.4. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. lapkričio 12 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Indrė Averkienė,sekretoriaujant Ugnei Norušiūtei, Megilei Čekalinaitei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui E. K. ir jos atstovui advokato padėjėjui Gediminui Rezgiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. K. atstovo advokato padėjėjo Gedimino Rezgio skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – ir institucija) vyresniosios specialistės N. G. 2021 m. liepos 23 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-9830-2021 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 21130464205 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės N. G. 2021 m. liepos 23 d. nutarimu E. K. nubaustas 500 Eur dydžio nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių. Nutarime nurodyta, jog E. K. buvo nubaustas už tai, kad 2021 m. kovo 25 d. 13.00 val. vairuodamas transporto priemonę, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekiltų pavojus savo ir kitų eismo dalyvių saugumui, automobiliu atliko pavojingus manevrus pažeisdamas kelių eismo taisykles. Vairuotojas važiuodamas Pramonės pr. ties degaline „Viada“ nesant aiškios priežasties ar kitos kliūties važiuojamojoje kelio dalyje – sąmoningai staiga stabdė transporto priemonę, po to pradėjęs važiuoti vėl stabdė transporto priemonę, tokius veiksmus atliko tris kartus iš eilės. Tokiais savo veiksmais vairuotojas privertė paskui važiuojančios transporto priemonės vairuotoją staigiai stabdyti, kad išvengti susidūrimo su juo. Tokiais savo veiksmais vairuotojas sąmoningai, tyčia kėlė pavojų eismo saugumui, nepaisė elementarių elgesio normų, demonstravo savo išskirtinumą tyčia iš chuliganiškų paskatų, tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 4, 5, 9, 135.4 punktus ir padarė ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Šalies argumentai

Pareiškėjo E. K. atstovas advokato padėjėjas Gediminas Rezgys skunde prašo panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2021 m. liepos 23 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti bei E. K. naudai priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nusprendus netenkinti šio prašymo, prašoma pakeisti minėtą nutarimą ir skirti trumpesnį administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo – terminą.

Skunde nurodoma, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad būtent pareiškėjas vairavo jam priklausančią transporto priemonę nutarime nurodytu laiku ir vietoje. Visos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas laikėsi nuoseklios pozicijos, kad transporto priemonę vairavo ne jis, todėl institucija turėjo imtis priemonių, siekdama nustatyti administracinio nusižengimo subjektą. Pareiškėjui pateikiant išsamius paaiškinimus, institucija nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų įrodyta, jog būtent pareiškėjas vairavo transporto priemonę. Vaizdo įraše matyti, jog chuliganiškas vairavimas išsirutuliojo iš dviejų eismo dalyvių nesutarimo, kas iš jų turi pirmumo teisę važiuoti keliu toliau. Taigi, vaizdo įraše matoma situacija kilo ne iš chuliganiškų paskatų, o dėl konfliktinės situacijos. Be to, yra pakankamai aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, nes pareiškėjas yra įgijęs išsilavinimą, šiuo metu tęsia mokslus papildomai kvalifikacijai įgyti, gyvena santuokoje, kurioje yra auginamos dvi dukros. Pareiškėjas yra dirbantis, vykdo individualią veiklą, teikia pavežėjo paslaugas. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas yra doras pilietis, veda įprastą ir pavyzdingą gyvenimo būdą, o teisė vairuoti transporto priemones jam yra itin reikalinga, nes netekus teisės vairuoti, pareiškėjas netektų pajamų šaltinio, negalėtų įvykdyti turimų finansinių įsipareigojimų, o pareiškėjo sutuoktinė niekaip negalėtų vykdyti visų turimų finansinių įsipareigojimų. Teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga ir tam, kad galėtų pasirūpinti savo dukromis, nes jie gyvena užmiestyje. Atsižvelgiant į tai, prašoma, nustačius, kad pažeidimą padarė pareiškėjas, sumažinti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą arba šios poveikio priemonės visai neskirti.

Atsiliepimas

Atsiliepime į E. K. atstovo advokato padėjėjo Gedimino Rezgio skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius nurodė, kad su apelianto skundo reikalavimais nesutinka, prašo skundo netenkinti ir palikti nutarimą nepakeistą. Teigia, kad skunde minimi teiginiai yra siekis išvengti administracinės atsakomybės bei subjektyvus situacijos vertinimas savo naudai. KET reikalavimai yra pažeisti tyčia, demonstruojant savo išskirtinumą, tuo sukeliant pavojų kitiems eismo dalyviams. Byloje nėra duomenų, kad apeliantas veikė savo ar kitų asmenų saugumui užtikrinti ar teisės saugomai vertybei apsaugoti. Pažeidėjo elgesys nebuvo atsitiktinis, o padarytas tyčia. Iš asmens baustumo pažymos matyti, kad pareiškėjas yra baustas administracine tvarka, o tai rodo, jog jis ignoruoja galiojančius įstatymus, jų nesilaiko. Prašoma netenkinti pareiškėjo skundo ir palikti skundžiamą Kauno apskrities VPK KPV pareigūno priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas E. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ne jis vairavo vaizdo įraše matomą ir jam priklausančią transporto priemonę. Vairavo jo pažįstamas, kurį jis nurodė, tačiau pareigūnai administracinio nusižengimo nutarimą vis tiek surašė jam. R. I. kartu su juo sportuoja, dažnai susitinka, todėl minėtas pažįstamas pasiskolino jo automobilį. Įvykio dieną, apie 10 val. krepšinio aikštelėje jis susitiko su draugu ir tuomet atėjo R. I., kuris maždaug apie pietus prašė paskolinti jam automobilį. Jis net nesidomėjo, kam jam reikalingas automobilis. Vėliau R. I. grįžo į aikštelę, neminėjo, kad padarė administracinį nusižengimą. Tik prieš patį posėdį jis pradėjo klausinėti aplinkinių apie padarytą nusižengimą. Tuomet R. I. papasakojo apie buvusį įvykį, paaiškino, jog jis vairuoja neturėdamas teisių ir jo automobilį taip pat vairavo be teisių. Policijoje jis buvo apklaustas, tačiau prieš apklausą jam nebuvo paaiškinta apie kokį įvykį yra kalbama, nerodė jam vaizdo įrašo. Tik pamatęs dalį vaizdo įrašo, jis suprato, kas nutiko. Jam buvo šokas, kai suprato kokia nuobauda jam gresia. Išėjęs iš policijos, jis pasikalbėjo su R. I., jis sutiko, kad padarė pažeidimą, prisiėmė atsakomybę.

Liudytojas R. I. teismo posėdžio metu parodė, kad su E. K. susitinka krepšinio aikštelėje, kuri yra Ramučiuose, kartu žaidžia krepinį. Pamena, kad kovo mėnesį jis vairavo E. K. automobilį. Jis pats paprašė ir E. K. leido jam vairuoti. Automobilis buvo „Mercedes Benz“, tą dieną jis važiavo nusipirkti atsigerti, truputį pasivažinėjo, apsuko ratą ir grįžo. Norėjo pasirodyti, kad turi tokį automobilį, todėl nėjo pėsčias iki parduotuvės. Jis niekada nebuvo įgijęs teisės vairuoti transporto priemones, tačiau E. K. to nežinojo. Tik po įvykio jis pats prisipažino E. K., kas nutiko.

Teismo posėdyje skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos atstovas nedalyvavo, gautas prašymas nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą gali būti taikoma tik tuo atveju, kai: 1) padarytas bent vienas KET pažeidimas; 2) šis pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų; 3) šiuo pažeidimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis laikomos tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-40-976/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-1-942/2018, 2AT-4-511/2018, 2AT-7-976/2018).

Skunde yra nurodoma, kad administracinį nusižengimą padarė ne pareiškėjas, o kitas asmuo – R. I.. Tačiau iš administracinio nusižengimo byloje esančio vaizdo ir garso įrašų akivaizdu, kad automobilį vairavo būtent E. K.. Garso įraše girdima, kaip pareiškėjas nurodo, kad yra pagrindinis vaizdo įraše matomos transporto priemonės naudotojas. Apie 13 val. jis sportuoja, todėl galėjo vairuoti transporto priemonę, be to, galėjo būti pasiėmęs vaiką iš darželio. Jis pamena, kad kažkas užkišo ir jis vis pastabdė. Kartais jis pastabdo už jo važiuojančioms mašinoms, kad jas paauklėtų. Garso įraše taip pat girdima, kaip pareiškėjas svarsto, jog jo transporto priemonę galėjo vairuoti jo brolis, tačiau jo brolis turi kitokią kepurėlę. Pamatęs nuotrauką iš vaizdo įrašo, pareiškėjas nurodė, jog prisimena situaciją su fūristu. Pareiškėjas jau buvo įvažiavęs į sankryžą, o fūros vairuotojas įvažiavo į sankryžą, jam iš galo. Jis pastabdė, o fūros vairuotojas panaudojo garsinį signalą ir rodė necenzūrinius gestus. Garso įraše girdima, kaip pareiškėjas pripažįsta, jog stabdė mašiną. Jis pristabdė, nes galvojo, jog šalia esantis vairuotojas nori persirikiuoti. Kai fūros vairuotojas pradėjo naudoti garsinį signalą, jis išsigando, kad priekyje gali būti kliūtis, todėl vėl pastabdė.

Iš šiame garso įraše girdimų paaiškinimų akivaizdu, jog pareiškėjas žinojo apie kokį eismo įvykį yra kalbama ir nors teismo posėdyje nurodė, kad prieš pat bylos nagrinėjimą jis išklausinėjo aplinkinius apie tai, kas galėjo nutikti, tačiau vėliau teismo posėdyje jis aiškino, jog prieš eidamas į policiją nežinojo, dėl kokio įvykio yra kviečiamas. Taigi, pareiškėjo parodymai yra nenuoseklūs, jais siekiama sudaryti įspūdį, jog transporto priemonę vairavo ne jis, tačiau iš garso įrašo akivaizdu, jog pareiškėjas pats vairavo transporto priemonę, pamatęs sustabdytą vaizdo kadrą iškart atpažino save ir prisiminė visą situaciją, taigi, pareiškėjo teiginys, kad ne jis vairavo jam priklausantį automobilį „Mercedes Benz“ yra paneigtas kitais byloje esančiais duomenimis. Pažymėtina, jog garso įraše girdėti kaip pareiškėjas nurodo, jog kartais pastabdydamas „paauklėja“ už jo važiuojančias transporto priemones, o tai dar labiau patvirtina aplinkybę, jog būtent jis vairavo transporto priemonę.

Teismo posėdžio metu liudytojas R. I. nurodė, kad vaizdo įraše užfiksuotą administracinį nusižengimą padarė jis, o ne E. K., tačiau atsižvelgiant į administracinio nusižengimo byloje esančius garso ir vaizdo įrašus, liudytojo parodymai laikytini nepatikimais. R. I. neturi teisės vairuoti transporto priemones, niekada nebuvo jos įgijęs, E. K. pažįsta tik todėl, kad jie kartu sportuoja, todėl versija, jog E. K. paskolino R. I. automobilį, net nesidomėdamas, kam jis reikalingas ir leisdamas juo važinėti skamba neįtikinamai.

Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos, institucija, spręsdama dėl E. K. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, buvimo, vadovavosi paties E. K. paaiškinimu ir byloje esančiais garso bei vaizdo įrašais, iš kurių padarė išvadą, kad E. K., pažeisdamas KET, nesilaikė visų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, automobiliu atliko pavojingus manevrus, tris kartus, nesant jokios būtinybės, staigiai stabdė, tuo priversdamas kitą, už jo važiavusią transporto priemonę taip pat staigiai stabdyti ir tokie jo veiksmai institucijos buvo įvertinti kaip chuliganiškas vairavimas.

Teismas, išklausęs E. K. paaiškinimus, liudytojo R. I. parodymus, išanalizavęs vaizdo įraše užfiksuotus duomenis ir išklausęs administracinio nusižengimo byloje esantį garso įrašą, nenustatė pagrindo nesutikti su institucijos padarytomis išvadomis. Nors E. K. nesutinka, kad automobilį jis vairavo chuliganiškai, ir teigia, kad stabdymo veiksmai buvo iššaukti asmens, kuris pateikė vaizdo įrašą. Tai tebuvo konfliktinė situacija, siekiant išsiaiškinti, kas turi važiuoti pirmas, tačiau šiuos pareiškėjo parodymus paneigia administracinio nusižengimo byloje esantis vaizdo įrašas bei paties pareiškėjo parodymai.

Iš teismo posėdžio metu peržiūrėto vaizdo įrašo matyti, kad automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sankryžoje suka į dešinę. Kadangi sankryžoje yra kamštis, automobilis tik dalinai įvažiuoja į sankryžą. Tuomet vaizdo įrašą daranti transporto priemonė pradeda judėti tiesiai, nes jai įsijungia žalias šviesoforo signalas. Transporto priemonė priartėja prie automobilio „Mercedes Benz“ ir palieka tarpą pabaigti manevrą ir užsukti į dešinę. Automobilis „Mercedes Benz“ užsuka į dešinę ir priekyje nesant jokios kliūties, taip pat šoninėms transporto priemonėms nerodant jokio signalo dėl persirikiavimo manevro, tris kartus staigiai pristabdo automobilį. E. K. nurodė, jog pristabdė, nes už jo važiavusios transporto priemonės vairuotojas naudojo garsinį signalą ir pareiškėjas galvojo, jog priekyje yra pavojinga situacija. Vis dėl to, kitoje eismo juostoje važiavusios transporto priemonės nestabdė, vadinasi jokio pavojaus nebuvo ir tai tik subjektyvi pareiškėjo nuomonė. Be to, vaizdo įrašo pabaigoje matyti, kaip pareiškėjas iškiša ranką pro langą ir parodo necenzūrinį gestą. Kas tik dar labiau patvirtina aplinkybę, jog pareiškėjas savo transporto priemonę pristabdė iš chuliganiškų paskatų. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, E. K. veiksmai neabejotinai vertintini kaip chuliganiškas vairavimas, savo veiksmais jis sukėlė pavojų eismo saugumui, sąmoningai demonstravo savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams.

KET reglamentuoja, jog eismo dalyvių elgesys yra grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. Eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis. Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Draudžiama staigiai stabdyti, jeigu tai nebūtina eismo saugumui (KET 4, 5, 9, 135.4 punktai).

E. K., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė KET reikalavimus, nes nesilaikė visų atsargumo priemonių, nesant jokios priežasties tris kartus staigiai stabdė transporto priemonę, ko pasekoje privertė už jo važiuojančius vairuotojus staigiai stabdyti, tokius veiksmus atliko be jokio aiškaus motyvo ir taip savo veiksmais demonstravo savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams, sukėlė realų pavojų savo ir kitų eismo dalyvių saugumui, todėl darytina išvada, kad E. K. pagrįstai nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį.

Chuliganiškas vairavimas užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo septynių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio eurų. Už šį administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki dvejų metų.

E. K. nubaustas vidurkį atitinkančia bauda ir teisė vairuoti transporto priemones jam atimta minimaliam terminui, todėl laikytina, kad nuobauda ir administracinio poveikio priemonė E. K. paskirta pagal įstatymą (ANK 420 straipsnio 2, 5 dalys). Pareiškėjas skunde prašė taikyti jam ANK 34 straipsnio 6 dalį ir sumažinti jam paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo – terminą arba šios poveikio priemonės visai neskirti ir pateikė šio prašymo argumentus. Pareiškėjas nurodė, kad turi finansinių įsipareigojimų, augina dvi dukras, teisė vairuoti yra reikalinga jo darbe, vis dėl to, pažymėtina, jog šios aplinkybės egzistavo ir pažeidimo padarymo metu, pareiškėjas turėjo laikytis KET ir elgtis pagarbiai kitų eisme dalyvaujančių asmenų atžvilgiu, tokiu būdu specialioji teisė vairuoti transporto priemones iš jo nebūtų atimta. Šiuo atveju pareiškėjo nurodytos aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis ir negali būti pagrindu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį.

Įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės N. G. 2021 m. liepos 23 d. nutarimas Nr. 20-ANR_N-9830-2021, kuriuo E. K. nubaustas už ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, priimtas pagrįstai, todėl panaikinti institucijos nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo skundas netenkintinas, o skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kad E. K. atstovo advokato padėjėjo Gedimino Rezgio skundas netenkintinas, bylinėjimosi išlaidos E. K. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi,

nutaria:

E. K. atstovo advokato padėjėjo Gedimino Rezgio skundo netenkinti ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės N. G. 2021 m. liepos 23 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-9830-2021 administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: 21130464205 palikti nepakeistą.

Pateiktą administracinio nusižengimo bylos ROIK: 21130464205 medžiagą grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai.

Bylinėjimo išlaidų E. K. nepriteisti.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Indrė Averkienė