- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-09-25
- Bylos Nr.
- 1-1037-834/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-48831-2017-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaida Sinkevičienė
- Nukentėjusysis
- L. Č.
- Civilinis atsakovas
- AB „Lietuvos Draudimas“
- Kaltinamasis
- J. E. N.
- Advokatai
- Dovilė Mingėlaitė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje J. E. N., gimęs (duomenys neskelbtini), Lenkijos pilietis, vedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 281 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. E. N., vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: jis 2017-09-21, apie 10.34 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas įmonei „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausantį automobilį Iveco, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas (duomenys neskelbtini), buvo neatsargus ir neatidus, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, įvažiavo į pažymėtą perėją ir partrenkė jo važiavimo kryptimi iš kairės pusės į dešinę ėjusią pėsčiąją L. Č., taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 30 punkto, numatančio, kad „Artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų <...> keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi - į bet kurią eismo juostą įėjusį pėsčiąjį <...>.“ reikalavimą, ir tokiais savo veiksmais padarė L. Č. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis J. E. N. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2017-09-21 važiavo (duomenys neskelbtini) ir paskutinę minutę pastebėjo L. Č., bet jau nespėjo sustabdyti iki galo transporto priemonės. Kaltu prisipažįsta, nes nesilaikė eismo taisyklių reikalavimų. Kai partrenkė nukentėjusiąją, jis išlipo iš automobilio ir priėjo prie jos, iš karto atsiprašė. Draudimas išmokėjo nukentėjusiajai nemažą sumą, bet jeigu teismas nuspręs, kad ta suma per maža, tą sumą turėtų apmokėti draudimas. Jis savo poelgį vertina blogai, buvo neatsargus, jam gėda ir norėtų atsiprašyti nukentėjusiosios dar kartą. Kai buvo pirma apklausa, nukentėjusioji pasakė, kad buvo tas atsiprašymas, kurį ji dabar neigia, tai yra užfiksuota dokumentuose. Jeigu teismas taip nuspręs, jis atlygins žalos skirtumą. Jis oficialiai nedirba, verčiasi padieniais darbais. Su žalos dydžiu, nurodytu nukentėjusiosios civiliniame ieškinyje, jis nesutinka. Nuketėjusiosios civilinį ieškinį iki 5000 eurų sumai turi atlyginti draudėjas. Negali nesutikti su nukentėjusiosios dėl įvykio patirtais išgyvenimais, nes dėl to yra gydytojų išvada. Prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nurodė, kad laiduotoja E. N. yra jo sutuoktine, jie susituokę 27 metus ir ji gali teigiamai įtakoti jo elgesį. Ankščiau Lietuvos Respublikoje jam buvo paskirta bauda, tuo metu jis vairavo krovininę transporto priemonę. Jis turi 32 metų vairavimo stažą ir tai pirmas toks įvykis jo gyvenime.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Nukentėjusioji L. Č. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2017-09-21, 10 val. ryto, eidama per pėsčiųjų perėją, matė tą automobilį, jis buvo pakankamu atstumu nuo jos, todėl nusprendė, kad spės pereiti per gatvę. Ji pradėjo ramiai eiti per kelią, nes buvo įsitikinusi, kad artėjančio automobilio vairuotojas ją mato. Kai perėjo daugiau nei pusę tos perėjos, pamatė, kad mikroautobusas buvo apytiksliai 50 metrų nuo jos. Ji galvojo, kad jis sustos, pasisuko šiek tiek ir jis ją partrenkė, dėl ko ji nukrito ant dešinės pusės, bandė griūti, kad nesusitrenktų galvos ir dešiniu klubu trenkėsi į asfaltą. Susižalojo ranką, riešą, alkūnę, ant klubo buvo labai stipri kraujosruva, buvo labai stiprus skausmas krūtinėje. Ji norėjo atsistoti, bet negalėjo, todėl paprašė praeivių ją pakelti, bet jie sakė geriau jos nejudins, kol neatvažiuos medikai. Vairuotojas iš karto išlipo, priėjo ir paklausė „Kas su jumis atsitiko?“. Ji paskambino savo sūnui ir jis iš karto atvažiavo su anūku, nes jie gyvena netoli nuo tos perėjos. Anūkas ir sūnus iškvietė policiją ir greitąją. Greitoji jai suleido vaistus, pasodino į greitąją ir išvežė. Ji neatsimena, kad kaltinamasis būtų jos atsiprašęs įvykio vietoje, nors ji sąmonės neprarado ir viską labai tiksliai atsimena. Ligoninėje jai padarė tyrimus, 4 šonkauliai buvo sutrenkti ir labai stipriai sutrenktas kelis, kraujavo, viskas buvo kraujyje. Ją ištyrė ir paguldė į kliniką, darė visas procedūras, po to išrašė namo, kad poliklinikoje tęstų gydymą. Dėl kelio ją visą laiką gydė, išsiurbė skystį su krauju, per du mėnesius. Kelį iki šiol jai skauda, tinsta kojos, ji tęsia gydymą jau labai ilgai ir iki šiol dar gydosi. Dėl didelio kraujo praradimo jai buvo sutrikęs hemoglobinas, sumažėjo jo kiekis, nusilpo imunitetas ir ją nuvežė į ligoninę. Buvo gegužė ir ji ligoninėje gulėjo apie dvi savaites. Jai pasakė, kad viskas įvyko dėl tos traumos. Kaltinamasis jai jokios pagalbos po įvykio nesuteikė. Ji po įvykio jo nei karto nematė. Kai buvo apklausiama policijoje, jai jos parodymus skaitė lietuviškai, bet atsiprašymo ji negirdėjo. Vertėja versdama jai nepasakė, kad kaltinamasis atsiprašė, ar kažką. Jai buvo labai sutrikęs miegas, turėjo miegoti sėdėdama, nes buvo skausmai krūtinėje ir ji negalėjo ramiai miegoti. Dabar kojos tirpsta, dega, skauda. Ant kelio jai buvo pjaunamos hematomos, buvo didelė skylė, ji nesusitraukdavo per 4 mėnesius, ten pastoviai kraujavo, buvo dedamas drenažas. Kelis iki šiol rudas nuo tos žaizdos. Pas gydytoją iki įvykio lankydavosi kartą per du mėnesius dėl palaikomojo gydymo ir vaistų išrašymo. Iki įvykio jau vartojo vaistus dėl spaudimo, bet po įvykio spaudimas pradėjo labiau šokinėti, iki 200. Po įvykio kiekvieną kartą bijo pereiti per gatvę. Toli nuo namų viena neina, tik lydima vaikų. Ji per tą laiką gulėjo ligoninėje, pirko vaistus, visą laiką turėjo dėl įvykio metu patirtos žalos dideles išlaidas. Juto didelį stresą, anksčiau buvo energinga, o dabar namuose nieko negali daryti, negali išeiti pasivaikščioti, nes jai labai sunku dėl sveikatos. Ji buvo pas psichoterapeutą, jai išrašė raminamuosius vaistus, nes yra labai nerami paskutinius du mėnesius. Ji pateikė teismui dokumentus dėl patirtų išlaidų, bet jų nepriėmė. Nebuvo priimti pateikti čekiai iš vaistinės, o ji nežinojo, kad reikia kitokių dokumentų. Chirurgas jai išrašė vaistus. Draudimui ji nepateikė dokumentų dėl papildomų išlaidų, nes jie pasakė, kad jau sumokėjo. Dėl įvykio ji iki šiol turi vartoti vaistus ir patiria išlaidas.
Laiduotoja E. N. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su kaltinamuoju gyvena kartu 27 metus. Jis yra labai mielas žmogus, neturi jokių problemų su juo šeimoje. Dėl įvykio jis labai pergyveno ir iki šiol pergyvena. Ji iš savo pusės taip pat labai nori atsiprašyti nukentėjusiosios. Kai jis padarė įvykį, ji tuo metu nebuvo Lietuvoje. Jis iš karto jai paskambino ir pasakė, kad įvyko tas įvykis. Vyras jai viską apie įvykį papasakojo telefonu. Jo vairavimas po įvykio pasikeitė, jis net bijo vairuoti. Jis ir taip tvarkingai vairavo, nes turi didelį vairuotojo stažą, bet dabar dar atsargiau pradėjo vairuoti. Jei kažkur reikia važiuoti, tai jie kartu dabar važiuoja. Ji prižiūri ir stebi aplinką vyrui vairuojant. Ji ir pati vairuoja apie 20 metų. Ji nėra bausta administracine tvarka, nėra sukėlusi jokių eismo įvykių. Jos vyrui šitas įvykis buvo didelė pamoka, jie abu labai pergyveno.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais rašytiniais įrodymais.
Iš byloje esančio alkoholio kiekio matuoklio Drager Alcotest 7510 Nr. ARFM-0209 rodmenų matyti, kad 2017-09-21, 11.09 val., J. E. N. buvo blaivus. (b. l. 42-43).
Iš byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertės J. M. Č. specialisto išvados matyti, kad ji, susipažinusi su pateiktais L. Č. medicininiais dokumentais ir nurodytomis eismo įvykio aplinkybėmis, nurodė, jog L. Č. nustatyta poodinė kraujosruva su žaizda dešinio kelio srityje, odos nubrozdinimas kairio kelio ir dešinės alkūnės srityse, poodinė kraujosruva dešinėje šlaunyje, kairės pusės III-čio ir IV-to, dešinės pusės V-to ir VII-to šonkaulių lūžiai. Sužalojimai galėjo būti padaryti aptariamo eismo įvykio metu ir kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. (b. l. 22-23).
Iš byloje esančio Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo su priedais, kuriuo apžiūrėta eismo įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), ir matyti, kad važiuojamosios kelio dalies plotis yra 9,0 m, dešinės pusės šaligatvio plotis yra 3,0 m, kairės pusės – 3,0 m. Matomumas iš vairuotojo pusės dienos metu yra 100 m. Automobilis Iveco, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovi (duomenys neskelbtini), priekinė dalis nukreipta link A. M. gatvės pusės. Nuo priekinio dešiniojo rato ašies iki dešiniojo važiuojamosios dalies krašto yra 1,6 m, nuo galinio dešiniojo rato ašies iki dešiniojo važiuojamosios dalies krašto – 1,7 m. (b. l. 6-10).
Iš byloje esančio transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus automobilį Iveco, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nenustatyta išorinių transporto priemonės sugadinimo požymių. (b. l. 11-12).
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal LR BK 281 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo J. E. N. kaltė įvykdžius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta. Tokias aplinkybes patvirtino ne tik pats kaltinamasis, bet ir nukentėjusioji, taip pat tai patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga, kuri buvo ištirta teisme. Atsižvelgiant į tai, jog J. E. N. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, jo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 281 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
J. E. N. neatsargia kaltės forma padarė nusikalstamą veiką būdamas neteistas (b. l. 63), Lietuvoje administracine tvarka baustas, tačiau galiojančių nuobaudų neturi, todėl laikomas nebaustu. (b. l. 64).
Dėl BK 40 str. taikymo.
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis J. E. N. prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir bylą jo atžvilgiu nutraukti.
BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.
BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Pagal BK 40 straipsnio 2 dalį asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tam, kad asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta visų BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma. Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys; teismas, priimdamas sprendimą dėl laiduotojo tinkamumo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Visų BK 40 straipsnyje išdėstytų būtinų sąlygų nustatymas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tačiau, net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės. Tačiau abiem atvejais, t. y. tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-329/2013). Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis J. E. N. prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduodant jį pagal laidavimą jo sutuoktinės E. N., su kuria jis gyvena, atsakomybei. Nurodė, kad sutuoktinė galės daryti jam teigiamą įtaką.
Byloje yra pateiktas laiduotojos E. N. prašymas dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su užstatu arbe be jo, perduodant J. E. N. jos atsakomybei.
Apklausta teisiamojo posėdžio metu laiduotoja E. N. sutiko laiduoti už kaltinamąjį J. E. N. ir nurodė, kad yra verta teismo pasitikėjimo, kadangi yra neteista, nebausta administracine tvarka, charakterizuojama teigiamai. Laiduotoja E. N. teismo posėdžio metu paaiškino, kad tiek ji, tiek jos vyras, dėl įvykio labai pergyveno ir iki šiol pergyvena. Nurodė, kad J. E. N. vairavimas po įvykio pasikeitė, jis dar atsargiau pradėjo vairuoti.
Teismas įvertinęs tai, kad kaltinamasis J. E. N. padarė nesunkų nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę, gailisi dėl padarytos veikos, anksčiau nėra teistas ar baustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, ar kitus grubius KET pažeidimus, o tai liudija asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą, laiduotoja E. N., kuri yra jo sutuoktinė ir su kuria jis gyvena, reiškia ji gali jam daryti teigiamą įtaką, sutinka laiduoti už kaltinamąjį, ji administracine tvarka nebausta, charakterizuojama teigiamai, byloje nėra duomenų, kad būtų teista, todėl teismas neturi pagrindo abejoti ir nepasitikėti minėta laiduotoja. Taip pat pažymėtina, jog J. E. N. vairuojamas automobilis buvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Draudimas yra atlyginęs nukentėjusiajai turtinę žalą ir dalį neturtinės žalos. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat į tai, kad yra visos privalomos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, taikytinas LR BK 40 straipsnis ir J. E. N. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo padarymą, jį perduodant E. N. atsakomybėn pagal laidavimą be užstato.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
Baudžiamojo poveikio priemonės, tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (LR BK 67 straipsnis). LR BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Taigi, vienintelė būtina nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sąlyga yra tai, kad asmuo nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise. Jokių kitų būtinųjų šios priemonės taikymo sąlygų baudžiamasis įstatymas nenumato. Kita vertus, nurodyta įstatymo formuluotė reiškia tai, kad uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas nėra privalomas: tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro naudodamasis specialia teise, teismas privalo apsvarstyti šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimą ir motyvuotai nuspręsti taikyti ją ar ne. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, ar LR BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2006, 2K-317/2008, 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-20/2011, 2K-329/2013, 2K-431/2013).
Pažymėtina ir tai, kad pagal formuojamą teismų praktiką, svarstydami baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes, įvertinti ne tik eismo įvykio aplinkybes, bet ir kaltinamojo elgesį po eismo įvykio.
Šiuo atveju byloje nustatyta, kad J. E. N. pažeidė Kelių eismo taisykles, jo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas lėmė eismo įvykį, kuris sukėlė pasekmes nukentėjusiajai. Tačiau eismo įvykį kaltinamasis sukėlė būdamas blaivus ir tik dėl nepakankamo atidumo bei pastabumo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad dėl nusikalstamos veikos padarymo J. E. N. prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad praeityje nėra baustas už šiurkščius Kelių eismo taisyklių nusižengimus, nors teisę vairuoti turi net 32 metus, kaip teigė pats kaltinamasis. Įvertinus šias aplinkybes, formuojamą teismų praktiką, t. y. tai, kad šiuo atveju nenustatyta aplinkybių, dėl kurių turėtų būti taikomas specialiosios teisės atėmimas, konstatuotina, jog uždraudimas naudotis specialia teise būtų neproporcingas, todėl jis netaikytinas.
Be to, teismo nuomone, atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, įvertinus kaltinamojo asmenybę, kad prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi, netikslinga taikyti ir kitas baudžiamojo poveikio priemones.
Dėl civilinio ieškinio.
Nukentėjusioji L. Č. pareiškė civilinį ieškinį dėl 4500 Eur neturtinės žalos (b. l. 101-103). AB „Lietuvos Draudimas“, kuris kaip atstovas Lietuvoje pretenzijoms nagrinėti, atstovauja Lenkijos Respublikos draudimo bendrovę „Tur Warta S.A.“, išmokėjo L. Č. 2631, 78 Eur draudimo išmoką, kuri susideda iš 2500 Eur neturtinei ir 131, 78 Eur turtinei žalai atlyginti. Civiliniame ieškinyje L. Č. prašo papildomai priteisti 4500 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš J. E. N.. Nukentėjusioji L. Č. teismo posėdžio nurodė, kad dėl įvykio jai buvo labai sutrikęs miegas, turėjo miegoti sėdėdama, nes buvo skausmai krūtinėje ir ji negalėjo ramiai miegoti. Dabar kojos tirpsta, dega, skauda. Po įvykio kiekvieną kartą bijo pereiti per gatvę. Toli nuo namų viena neina, tik lydima vaikų. Ji per tą laiką gulėjo ligoninėje, pirko vaistus, visą laiką turėjo dėl įvykio metu patirtos žalos dideles išlaidas. Juto didelį stresą, anksčiau buvo energinga, o dabar namuose nieko negali daryti, negali išeiti pasivaikščioti, nes jai labai sunku dėl sveikatos. Ji buvo pas psichoterapeutą, jai išrašė raminamuosius vaistus, nes yra labai nerami paskutinius du mėnesius. Dėl įvykio ji iki šiol turi vartoti vaistus ir patiria išlaidas.
LR BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. LR BPK 110 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo ar kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad žalą, padarytą kitam asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Nagrinėjant šios kategorijos bylas, kiekvienu atveju būtina nustatyti dėl nusikalstamos veikos atsiradusius padarinius bei jų mastą. Tai yra deliktinės atsakomybės pagrindas. LR CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į LR CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: 1) įvykio pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.
Pagal susiklosčiusią teismų praktiką šios kategorijos bylose nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, paprastai priteisiamas nuo 580 Eur iki 2 900 Eur neturtinės žalos atlyginimas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-370/2013, 2K-551/2013, 2K372-942/2015, 2K-35-895/2017, 2K-99-222/2017 ir kt.). Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiajai draudikas ir civilinis atsakovas AB „Lietuvos Draudimas“, kuris kaip atstovas Lietuvoje pretenzijoms nagrinėti, atstovauja Lenkijos Respublikos draudimo bendrovę „Tur Warta S.A.“, išmokėjo L. Č. 2631, 78 Eur draudimo išmoką, kuri susideda iš 2500 Eur neturtinei ir 131, 78 Eur turtinei žalai atlyginti. Kaip matyti iš specialisto išvados, eismo įvykio metu nukentėjusiajai L. Č. padaryti šie sužalojimai: nustatyta poodinė kraujosruva su žaizda dešinio kelio srityje, odos nubrozdinimas kairio kelio ir dešinės alkūnės srityse, poodinė kraujosruva dešinėje šlaunyje, kairės pusės III-čio ir IV-to, dešinės pusės V-to ir VII-to šonkaulių lūžiai. Nukentėjusiajai nustatyti kūno sužalojimai visumoje kvalifikuoti nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi jos sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.
Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus dvasiniams išgyvenimams, emocinei būsenai. Šiuo atveju teismas įvertina nukentėjusios L. Č. patirtų sužalojimų pobūdį (nesunkus sveikatos sutrikdymas), ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodytus nepatogumus (gydymasis gydymo įstaigoje, skausmas, stresas ir kt.), galimus liekamuosius padarinius, tai, jog dėl traumos sunkiai ir skausmingai juda, yra suprastėjusi jos gyvenimo kokybė, sutrikęs miegas, atsiradusi baimė eiti per gatvę, nukentėjusiosios senyvą amžių, tai kad dėl patirtų traumų didesnė liekamųjų reiškinių tikimybė. Todėl neabejotina, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusioji L. Č. patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, akivaizdu, jog dėl patirtų kūno sužalojimų nukentėjusiojo L. Č. gyvenimo kokybė, vertinant tai fiziniu ir dvasiniu kriterijumi, buvo pablogėjusi dėl skausmų, apribotų judėjimo galimybių, gydymo šalinant sveikatos sutrikdymo padarinius. Tuo pačiu teismas įvertina padaryto nusikaltimo pobūdį, kaltinamojo kaltės rūšį (dėl neatsargumo), kaltinamojo elgesį po nusikaltimo padarymo (prisipažino, gailėjosi dėl nusikaltimo, atsiprašė nukentėjusiosios), atsižvelgtina ir į kaltinamojo turtinę padėtį, į tai, kad J. E. N. nedirbantis, žala padaryta neatsargiais J. E. N. veiksmais, sąmoningai nesiekiant sukelti dvasinių išgyvenimų ar fizinių kančių nukentėjusiajai, į kitas aukščiau išdėstytas aplinkybes, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos nukentėjusiajai atlyginimo tenkintinas iš dalies ir papildomai priteistina 300 eurų nukentėjusiajai L. Č. padarytos neturtinės žalos dydis.
CK 6.254 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas civilinės atsakomybės draudimas tais atvejais, kai pareiga atlyginti padarytą žalą perkeliama draudimo kompanijai. Tokiu atveju draudimo kompanija ir žalą padaręs asmuo atsako kaip solidarieji skolininkai (CK 6.254 straipsnio 2 dalis). Draudimo sutartinius santykius reglamentuojančios teisės normos ir pati draudimo sutartis nustato, kokią žalą ir kokia apimtimi atlygina draudikas (CK 6.254 straipsnio 1 dalis, 6.1018 straipsnis). Bendra taisyklė yra ta, kad draudikui visiškas nuostolių atlyginimo principas netaikomas. Jo pareiga atlyginti žalą gali būti ribojama tiek konkrečiu žalos dydžiu, tiek ir žalos rūšimi. Tai reiškia, kad draudiko pareiga atlyginti ne tik turtinę, bet ir neturtinę žalą gali atsirasti tik tada, kai tokia jo pareiga numatyta įstatyme ar draudimo sutartyje.
Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio nuo 2012 m. birželio 11 d. neturtinei žalai atlyginti yra 5000 eurų. Taigi draudimo bendrovė pagal draudimo sutartį prisiima atsakomybę atlyginti 5000 eurų , tai yra 17 264 Lt neturtinę žalą.
Atsižvelgiant į tai, kad 2500 Eur neturtinės žalos draudimo bendrovė nukentėjusiajai jau atlygino, likusi priteistinos neturtinės žalos dydžio suma – 300 eurų priteistina iš draudimo bendrovės AB „Lietuvos Draudimas“, kuris kaip atstovas Lietuvoje pretenzijoms nagrinėti, atstovauja Lenkijos Respublikos draudimo bendrovę „Tur Warta S.A.“. Teismas mano, kad tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas atitinka bylos aplinkybes, formuojamą teismų praktiką, sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,
nusprendžia:
J. E. N., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, padarymą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
J. E. N. perduoti E. N. atsakomybėn pagal laidavimą be užstato 1 (vieneriems) metams.
Nukentėjusiosios L. Č. pareikštą civilinį ieškinį dėl 4500 eurų neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, priteisiant nukentėjusiajai L. Č. 300 eurų, iš draudimo bendrovės AB „Lietuvos Draudimas“, kuris kaip atstovas Lietuvoje pretenzijoms nagrinėti, atstovauja Lenkijos Respublikos draudimo bendrovę „Tur Warta S.A.“ likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Išaiškinti J. E. N., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.