Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-03-17 · Civilinė byla Nr. 2A-833-603/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2013-01-17Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-03-17Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-03-17
Bylos Nr.
2A-833-603/2014
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-14337-2012-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Andrutė Kalinauskienė, Loreta Lipnickienė (pran.), Andžej Maciejevski
Ieškovas
J. M.
Atsakovas
E. D.
Trečiasis asmuo
UAB „Ištaka“
Kategorijos
  • 44.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-833-603/2014Teisminio proceso Nr. 2-01-3-14337-2012-9Procesinio sprendimo kategorija: 44.5.2.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. kovo 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Loretos Lipnickienės, kolegijos teisėjų Andrutės Kalinauskienės ir Andžej Maciejevski, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apelianto J. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. M. ieškinį atsakovui E. D. dėl žalos atlyginimo, tretysis asmuo – UAB „Ištaka“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas J. M. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui E. D. (toliau – atsakovas), prašydamas priteisti iš atsakovo 10 316,24 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas bute (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas Nr. 6) vykdė rekonstrukcijos ir remonto darbus, kurių metu ieškovui padaryta žala – ieškovo butas (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas Nr. 5) buvo aplietas, sutrūkinėjo sienos, atšoko virtuvės sienų plytelės, sutrūko sienos, pakenkta virtuvės baldams, atsirado pelėsis. Buto Nr. 5 remonto apdailos darbai kainuos 9 318,46 Lt pagal sąmatą. Ieškovas prašė priteisti nurodytą pinigų sumą ir 997,78 Lt turėtų papildomų išlaidų: 29,78 Lt už laboratorinį tyrimą, 363,00 Lt už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą, 605,00 Lt už remonto darbų sąmatos sudarymą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į ieškinį atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2011 m. gruodžio mėn. pradėjo buto remonto darbus nuo pamatų tvirtinimo, vidinių perdangų ir pertvarų statymo. Stogo remonto darbus pradėjo 2012 m. kovo mėn. pabaigoje. Stogo dengimo darbai su ieškovo aplieta virtuve negali turėti ryšio. Atsakovas apdengė savo palėpės stogo dalį. Virš ieškovo palėpės yra jo stogo dalis, kuri nepakeista. Ieškovo projekte virš ieškovo virtuvės yra ieškovo vonios kambarys, o iš aplietos virtuvės sienos pusės yra laiptinė.

Atsiliepime į ieškinį tretysis asmuo su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad tretysis asmuo atliko atsakovo Buto Nr. 6 rekonstrukcijos darbus. Prieš pradėdamas rekonstrukcijos darbus, tretysis asmuo nuodugniai apžiūrėjo, ištyrė ir įvertino rekonstruojamo objekto būklę, tačiau ieškovas neleido to padaryti su savo Butu Nr. 5. Tretysis asmuo rekonstrukcijos darbus Bute Nr. 6 atliko tinkamai, jokio ieškovo turto sugadinti negalėjo ir nesugadino.

Šalies argumentai

Ieškovas dublike nurodė, kad ieškovas reikalavimą dėl žalos atlyginimo kildina ne iš to, kad atsakovas neteisėtai atliko rekonstrukcijos darbus ar, kad atlikdamas šiuos darbus, nukrypo nuo projekto, o iš to, kad šių darbų atlikimo metu ieškovui buvo padaryta žala. Žala ieškovui susidarė dėl atsakovo atliekamų rekonstrukcijos darbų, o būtent, nuardžius namo stogą ir nesiėmus priemonių žalos kilimui išvengti, t.y. tinkamai jo neuždengus, buvo sugadinta Buto Nr. 5 vidaus apdaila, pakenkta virtuvės baldams, padaryta kitų apgadinimų. Virš apipiltų ieškovui priklausančių patalpų nėra tualeto ar vonios kambario, taip pat jokių vamzdžių.

Atsiliepimas

Atsakovas triplike nurodė, kad Valstybinė teritorijų planavimo statybos inspekcija reguliariai lankėsi Bute Nr. 6 vykstant rekonstrukcijos darbams ir jokių pažeidimų nerado. Rekonstrukcijos darbams atitinkant projektą, jokia avarija negalėjo kilti, žala negalėjo atsirasti. Ieškovas teigdamas, jog Virš apipiltų ieškovui priklausančių patalpų nėra tualeto ar vonios kambario, nepateikė savo teiginius pagrindžiančių įrodymų: namo brėžinių, planų, nuotraukų ar kitų įrodymų.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 13 d. sprendimu ieškinį atmetė, atitinkamai paskirstė tarp šalių bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė neteisėtų atsakovų veiksmų, kurie susiję su jam atsiradusia žala, neįrodė žalos dydžio. Teismas nustatė, kad 012-01-16 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, jog Bute Nr. 5 ant sienų ir lubų ties virtuvinėmis spintelėmis ir dujų katilu yra nutekėjimo žymės, sienos drėgnos, matosi įtrūkimai, virtuvės spintelėje yra sienoje skylė, uždengta izoliacine vata, ties dujų katilu yra tamsios dėmės. Mikrobiologinio tyrimo protokolas rodo, kad tai pelėsinis grybas. Ieškovo pateikta sąmata rodo, kad remonto darbų kaina yra 9318,46 litai. Abi šalys nuo teismo pasiūlymo paskirti ekspertizę atsisakė. Į teismą liudytoju šauktas statybų inspektorius G. Č. parodė, kad buvo atvykęs į ieškovo butą 2012-01-04 ištirti 2012-01-03 ieškovo parašytą skundą ir nustatė, kad dėl atsakovo vykdomų remonto darbų ieškovui negalėjo atsirasti žala. Liudytojas G. Č. nurodė, kad atšokti plytelės, suskilti sienos, atsirasti dėmės gali nuo ekslploatacijos, ieškovo buto remonto darbų kaina būtų apie 200,00 litų, atkreipė teismo dėmesį į tai, kad virš ieškovo virtuvės pagal projektą yra ieškovo vonios kambarys. Teismas, išanalizavęs Buto Nr. 5 ir Buto Nr. 6 planus nustatė, kad sudrėkusios virtuvės siena skiria ieškovo virtuvę nuo laiptinės, virš virtuvės pagal projektą turi būti vonios kambarys. Atsakovo buto plane pirmame ir antrame aukšte, besiribojančiame su ieškovo butu nėra virtuvės ar sanitarinio mazgo. Dėl stogo nesandarumo turėjo pirmiausiai matytis vandens nutekėjimai antrame aukšte. Virš virtuvės pagal projektą yra ieškovo vonios kambarys, todėl neatmetama galimybė, kad vandens apliejimas susijęs su paties ieškovo netinkama vandens tiekimo ir pašalinimo įrangos eksploatacija. Iš atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad ieškovas buvo įpareigotas perkelti palėpėje pertvaras, ieškovas teismo nurodymą įvykdė. Įtrūkimai sienoje galėjo atsirasti nuo paties ieškovo vykdomų rekonstrukcijos darbų arba natūraliai namo eksploatacijos eigoje. Ieškovas teismui nepateikė įrodymų, įrodančių kad atsakovo veiksmai yra susiję su sienų įskilimu, apliejimu, plytelių atšokimu. Ieškovo pateikta sąmata neatitinka protingumo ir sąžiningumo principų. Pagal projektą virtuvė yra 4,38 kvadratinių metrų ploto. Sąmatoje lubos nurodomos 14 arba 18 kvadratinių metrų ploto. Vandens dėmė ant sienos yra apie 1 kvadratinį metrą, o sąmatoje nurodoma 15 kvadratinių metrų sienos remontas. Įrodymų, kad dujų katilas sugadintas nėra.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde ieškovas prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 13 d. sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas turėjo vertinti apelianto pateiktus įrodymus, patvirtinančius, kad atsakovo vykdomi statybos darbai yra susiję su ieškovo turtui padaryta žala. Teismui 2013-04-23 buvo pateikti papildomi įrodymai ir su jais susiję paaiškinimai, dėl jų teismas nepasisakė. Teismas rėmėsi 2001 m. sudarytais būtų planais, kurie neatitinka faktinės situacijos, bet nevertino ieškovo 2013-04-23 pateiktų įrodymų ir paaiškinimų, kad virš apelianto virtuvės yra ne vonios kambarys, o laiptai. Teismo prielaida, kad dėl stogo nesandarumo turėjo pirmiausia matytis vandens nutekėjimui antrame aukšte nepagrįsta, nes atsakovui nuėmus stogo dangą virš jam priklausančios palėpės, tirpstantis sniegas, lietaus vanduo pateko tiesiai ant atsakovo pirmo aukšto perdangos ir per besiribojančią sieną nutekėjo į apelianto patalpas, jas apgadindamas. Darbų sąmata sudaryta kvalifikuoto, specialių žinių turinčio asmens, atlikus apžiūrą ir matavimus vietoje, todėl yra pagrįsta. Apelianto nuomone, byloje būtina skirti ekspertizę, kuri nustatytų, ar galėjo atsakovo vykdyti palėpės rekonstrukcijos darbai sukelti apeliantui žalą ir kokio dydžio ši žala.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašė apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 13 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas šioje byloje negali būti aktyvus ir nurodyti šalims, kokius įrodymus pateikti ir ką kiekviena šalis turi įrodyti. Teismas teisingai pritaikė įrodinėjimo naštos taisyklę ir teisingai sprendė, kad ieškovas neįrodė žalos dydžio, atsakovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio. Prie 2013-04-23 prašymo pateiktos nuotraukos nepatvirtina, kad virš apelianto virtuvės nėra vonios kambario ir, kad siena buvo užlieta ne dėl jo paties kaltės. Dėl apelianto 2012-01-03 skundo į jo namus 2012-01-04 buvo atvykęs statybų inspektorius G. Č., kuris buvo apklaustas liudytoju šioje byloje. Pirmosios instancijos teismas siūlė šalims skirti byloje ekspertizę, tačiau šalys pasiūlymu nepasinaudojo.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą tretysis asmuo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). CPK įtvirtintas apeliacinis procesas nėra laikomas pirmosios instancijos teismo proceso tęsiniu, aukštesnės instancijos teismas nenagrinėja bylos pakartotinai, o tikrina, ar pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą nepadarė klaidų.

Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl nagrinėjamai bylai reikšmingų faktinių aplinkybių nustatymo pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje dalyvaujančių asmenų (tarp jų ir teismo apklausto liudytojo) nurodytus argumentus dėl faktinių ir teisinių aplinkybių, byloje surinktus įrodymus, pritaikęs įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas ir šalių teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas, atsižvelgdamas į suformuotą kasacinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, teisėtai ir pagrįstai konstatavo, jog ieškovas neįrodė, kokie atsakovo veiksmai padarė ieškovui žalą, neįrodė priežastinio ryšio tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir atsiradusios žalos, jos dydžio.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas ieškiniu dėl žalos atlyginimo įrodinėjo, kad atsakovas nuosavybės teise valdomame Bute Nr. 6 vykdydamas rekonstrukcijos ir remonto darbus, ieškovo turtui - Butui Nr. 5 padarė žalos, t.y. dėl vykdytų darbų buvo aplietas ieškovo Butas Nr. 5, dėl to jame sutrūkinėjo sienos, atšoko virtuvės sienų plytelės, sutrūko sienos, pakenkta virtuvės baldams, atsirado pelėsis.

Pagal CK 6.266 straipsnį, reguliuojantį pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininko (valdytojo) civilinę atsakomybę už žalą, padarytą dėl jų sugriuvimo ar dėl kitokių trūkumų, žalą privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo aplinkybės.

Remiantis teismų praktika, pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės tada, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų. Kitais atvejais, t. y. už žalą, padarytą ne dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pastatų savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais pagrindais, o tai reiškia esant visoms žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltei. Jeigu užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz. vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį. Jeigu užliejimo įvyko dėl priežasties, nesusijusios su nurodytais trūkumais, statinių ar įrenginių savininkas atsako bendraisiais deliktinės civilinės atsakomybės pagrindais.

Kai žala padaroma dėl turto sugadinimo užliejus jį vandeniu iš patalpų, kuriose prasiveržė vanduo į kitas patalpas, savininko (valdytojo) neteisėtais veiksmais laikytinas jo nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims. Patalpų savininko (valdytojo) veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš jo patalpų, o ne iš kitų šaltinių. Dėl to teismas turi nurodyti ieškovui teikti įrodymus, kad užpylimas įvyko iš atsakovo buto. Jeigu ši aplinkybė nėra akivaizdi ir aiški, tai teismas turi pareikalauti pateikti įrodymus, ar yra kitų galimų buto užpylimo šaltinių. Tik ištyrus šias aplinkybes, t. y. tokiu būdu teismui užtikrinus visų aplinkybių ištyrimą, galima įvertinti surinktus įrodymus ir spręsti, ar ieškovas įrodė aplinkybes, kuriomis grindė savo reikalavimus (CK 6.247 straipsnis, CPK 159 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas, įrodinėdamas, kad užpylimas įvyko dėl atsakovo atliekamų rekonstrukcijos darbų, tinkamai neuždengus gyvenamojo namo stogo, teismui pateikė 2012-01-16 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 178-12-03 (b.l. 9-20), 2012-02-09 Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros labaratorijos mikrobiologinių tyrimų skyriaus mokrobiologinio tyrimo protokolą Nr. MA431(MA1148) (b.l. 22-23), 2012-07-09 Buto Nr. 5 remonto darbų sąmatą (b.l. 27-30), taip pat 2013-04-23 pateikė Buto Nr. 5 patalpų fotografijų kopijas (2 vnt.) ir ieškovo elektroniniu paštu Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai rašytus skundus (b.l. 175-180).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad antstolio faktinių aplinkybių fiksavimo metu surinkti faktiniai duomenys paprastai pagrindžia (patvirtina ar paneigia) faktus apie daiktus, pėdsakus, defektus, jų lokalizaciją, apimtį ir kitas susijusias aplinkybes. Ši informacija ne visada gali patvirtinti ar paneigti visas aplinkybes, kurias gali būti reikalinga nustatyti byloje. Nurodytais būdais antstolio surinkta informacija gali tik patvirtinti, ar tam tikri daiktai, asmenys, jų kontaktai, defektai, pėdsakai yra ar ne. Kadangi neatliekamas tyrimas, tai šiuo būdu surinkta informacija apie tam tikrą reiškinį nėra visapusiška ir paprastai nebūna (arba gali nebūti) informacijos apie fiksuotų faktinių duomenų atsiradimo aplinkybes ar priežastis. Tai yra svarbu, jei civilinėje byloje nustatinėjamos aplinkybės, susijusios su padaryta žala, sugadinimais, defektais <...>. Faktinių aplinkybių fiksavimu pateikiama informacija apie daiktų fizinę būklę, tačiau jame paprastai nebūna informacijos dėl nustatytų aplinkybių (reiškinių) atsiradimo priežasčių ir susidarymo mechanizmo. Be to, pagal kasacinio teismo praktiką aiškinant CPK 635 straipsnio 4 dalį, antstolio surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas laikomas oficialiuoju rašytiniu įrodymu ir turi didesnę įrodomąją galią tik tada, kai jis surašytas vykdant teismo pavedimą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-02-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2013).

Byloje esančiame antstolio 2012-01-16 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad ant sienų ir lubų ties virtuvinėmis spintelėmis ir dujų katilu yra nutekėjimo žymės, sienos drėgnos, nuo lubų iki sienų matosi įtrūkimai, atšokęs sienų plytelių tarpų glaistas, virtuvės spintelėje sienoje yra skylė, uždengta izoliacine vata, ties dujiniu katilu yra tamsios spalvos dėmės (b.l. 9-20). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad sprendžiant dėl atsakovo deliktinės civilinės atsakomybės, vien defektų fakto, defektų apimties ir lokalizacijos nurodyti nepakanka. Ieškovo į bylą pateiktas antstolio 2012-01-16 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nesuteikia informacijos apie Bute Nr. 5 užfiksuotų defektų susidarymą ir priežastis. Todėl teismas 2013-03-28 posėdyje sprendė ekspertizės skyrimo klausimą, tačiau ieškovas prieštaravo ekspertizės skyrimui (b.l. 156). Minėtą poziciją ekspertizės skyrimo klausimu ieškovo palaikė 2013-04-23 teismo posėdyje (b.l. 111). Nagrinėjamoje byloje teismas nebuvo įstatymo įpareigotas veikti aktyviai rinkdamas įrodymus, nes ginčas yra privataus pobūdžio, o šalys naudojosi kvalifikuota teisine pagalba. Todėl ieškovui nepateikus papildomų, pakankamų ir objektyvių įrodymų, pagrindžiančių atsakovo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą, jos dydį, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo duomenis kartu su kitais bylos įrodymais, teisėtai ir pagrįstai pripažino, kad ieškovas neįrodė faktinių aplinkybių, kuriomis grindė savo ieškinio reikalavimus (CPK 178 straipsnis).

Atmestini kaip nepagrįsti apelianto teiginiai, kad teismas nevertino ieškovo 2013-04-23 teismui pateiktų įrodymų ir paaiškinimų. Kaip minėta, ieškovas 2013-04-23 pateikė Buto Nr. 5 patalpų fotografijų kopijas (2 vnt.) ir ieškovo elektroniniu paštu Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai rašytus skundus (b.l. 175-180). Būtent vieną iš minėtai institucijai ieškovo parašytų skundų - 2012-01-03 skundą tyrusį statybų inspektorių G. Č. teismas apklausė liudytoju. Liudytojas G. Č. parodė, kad buvo atvykęs 2012-01-04, dalyvaujant ieškovui Bute Nr. 5 surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą ir atliko fotofiksaciją (b.l. 184-185). Liudytojo G. Č. teigimu, dėl atsakovo vykdomų remonto darbų ieškovui negalėjo atsirasti žala, ieškovo nurodomi trūkumai galėjo atsirasti nuo eksploatacijos, be to, pagal projektą ieškovo antrame aukšte turėjo būti vonios kambarys (b.l. 191). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo 2013-04-23 teismui pateiktos Buto Nr. 5 patalpų fotografijos (b.l. 177-178) yra neinformatyvios ir nesudaro pagrindo neginčytinai išvadai, jog faktinė situacija ieškovo Bute Nr. 5 neatitinka byloje esančių projektinių sprendinių (b.l.115-125,154) dėl to, jog virš ieškovo virtuvės nėra vonios kambario.

Kaip žinoma, teismas, vertindamas įrodymus, remiasi laisvo įrodymų vertinimo principu, įtvirtintu CPK 185 straipsnyje. Pagal šį principą jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis; teismas, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjęs proceso metu įrodinėjamas aplinkybes, vadovaudamasis įstatymais, įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visetą. Iš byloje esančių įrodymų viseto negalima konstatuoti, kad atsakovo vykdyti statybos darbai susiję su ieškovo patalpų defektais: sienų įskilimu, virtuvės lubų ir sienų apliejimu, pelėsio atsiradimu, sienų plytelių atšokimu. Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir ieškovo Buto Nr. 5 lubų, sienų bei baldų defektų (apgadinimų), atsakovo kaltės t.y. ieškovui neįrodžius, kad jo turtas sugadintas dėl realiai buvusio užliejimo, kurį padarė atsakovas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šiuo atveju nėra tikslinga pasisakyti dėl ieškovo užsakymu 2012-07-09 sudarytos darbų sąmatos defektams pašalinti pagrįstumo, realaus remonto darbų poreikio.

Apeliaciniame skunde apeliantas kelia klausimą dėl ekspertizės skyrimo būtinumo ir šiuo tikslu bylos grąžinimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pagal CPK 226 straipsnį, pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys turi pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, prašymus, nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, nurodydami aplinkybes, trukdančias tai padaryti, galutinai suformuoti savo reikalavimus ir atsikirtimus. Viena iš bylos šalies procesinių teisių teikti teismui savo prašymus, paaiškinimus apima ir teisę prašyti teismo skirti ekspertizę. Ieškovas turėjo galimybę prašyti teismo skirti byloje ekspertizę tiek parengiamojo, tiek vėlesnio teismo posėdžio metu, teismas ne kartą prašė šalių pasisakyti minėtu klausimu, tačiau ieškovas nuo ekspertizės skyrimo atsisakė. Dėl to apeliacinio skundo teiginiai, kad byloje privalu skirti ekspertizę, nepagrindžia skundžiamo sprendimo neteisėtumo, o priešingai, rodo ieškovo nesąžiningumą naudojantis savo procesinėmis teisėmis.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, motyvais, todėl jų nebekartoja, apeliacinį skundą atmesdamas, o skundžiamą sprendimą palikdamas nepakeistą.

Atmetus apeliacinį skundą, apeliantui neatlygintinos jo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos, atsakovui iš ieškovo priteistinos advokato pagalbos rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą išlaidos (CPK 93, 98 straipsniai). Vadovaujantis 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų 8.11 punktu, įvertinus apeliaciniame skunde keliamų klausimų sudėtingumą ir apimtį, atsakovui priteistina jo prašoma 1025,50 Lt bylinėjimosi išlaidų suma.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti E. D., a.k(duomenys neskelbtini) iš J. M., a.k(duomenys neskelbtini) 1025,50 Lt bylinėjimosi išlaidas.

Kolegijos pirmininkė Loreta Lipnickienė TeisėjaiAndrutė Kalinauskienė Andžej Maciejevski