- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-17
- Bylos Nr.
- 2S-220-577/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-14337-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Atsakovas
- E. D.
- Ieškovas
- J. M.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo J. M. ieškinį atsakovui E. D. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas J. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui E. D. dėl 10 316,24 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo. Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir 10 316,24 Lt sumai areštuoti atsakovui nuosavybės teise priklausantį turtą. Nurodė, kad ieškinio suma fiziniam asmeniui laikytina didele, todėl teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, jei nebūtų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. spalio 10 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo E. D. atžvilgiu tenkino. Pirmos instancijos teismas pažymėjo, kad ieškinio reikalavimas yra turtinio pobūdžio, kuris fiziniam asmeniui laikytinas dideliu, ir tai yra pakankama aplinkybė laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, nes sukelia galimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.
Šalies argumentai
Atsakovas E. D. atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atsakovas tvirtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo atveju yra nepagrįstas, nes ieškovo pareikštas ieškinys neturi nieko bendro su tariamai dėl atsakovo kaltės ieškovui padaryta žala, ieškovo pateikti į bylą įrodymai nepatvirtina, kad ieškovas patyrė nuostolių dėl atsakovo veiksmų. Be to, apeliantas teigia, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškinio suma atsakovui yra didelė. Apeliantas kartu su atkiruoju skundu pateikė UAB „Naujasis Vilnius“ išduotą pažymą apie jo darbo užmokestį, kurioje nurodyta, kad apelianto vidutinis darbo užmokestis 2011 m. rugsėjo – 2012 m. rugsėjo mėnesiais sudarė 6 556,76 Lt. Taip pat apeliantas pažymi, kad šiuo atveju pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, nes antstoliui areštavus garažą, apeliantas negali vykdyti 2012-10-15 preliminarios sutarties dėl šio turto pardavimo, todėl jis dėl to patirs ne mažiau kaip 5000,00 Lt dydžio žalą.
Atsiliepimas
Ieškovas J. M. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartį nepakeistą. Ieškovas pažymi, kad šiuo atveju ieškovas, prašydamas teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu, ieškinyje nurodė faktinį ieškinio pagrindą, pridėjo įrodymus, kuriais įrodinėtų ieškinyje išdėstytas aplinkybes (antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą), todėl teismas turėjo pagrindą daryti išvadą, jog ieškovas tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimą. Ieškovas mano, kad nors atsakovas kartu su atskiruoju skundu pridėjo UAB „Naujasis Vilnius“ išduotą pažymą apie jo darbo užmokestį, kurioje nurodyta, kad apelianto vidutinis darbo užmokestis 2011 m. rugsėjo – 2012 m. rugsėjo mėnesiais sudarė 6 556,76 Lt, tačiau ieškovo nuomone tai nepagrindžia apelianto motyvo, kad ši ieškinio suma jam nėra didelė, nes apeliantas nepateikė jo išlaidas pagrindžiančių dokumentų. Taip pat ieškovas nesutinka ir su apelianto teiginiu, kad atsakovui dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių neabejotinai kils neigiamos pasekmės, nes antstoliui areštavus atsakovo garažą, apeliantas negali vykdyti 2012-10-15 preliminarios sutarties dėl šio turto pardavimo. Ieškovas atkreipia dėmesį, kad preliminari sutartis sudaryta 2012-10-15, joje nurodyta, kad pagrindinė sutartis turi būti sudaryta 2012-10-31. Tuo tarpu nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo priimta 2012-10-10. Taigi apeliantas iki pagrindinės sutarties sudarymo dėl turto pardavimo jau žinojo, kad šis ketinamas parduoti turtas yra areštuotas, todėl turėjo galimybę elgtis adekvačiai susidariusiai situacijai.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas nutartimi pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovo E. D. atžvilgiu.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad siekiant teisingai išspręsti klausimą, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu, reikia atsižvelgti į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, tikslus, pareikštų reikalavimų pobūdį, šalių teisinį statusą, jų turtinę padėtį. Pabrėžtina, kad teisė į teisminę gynybą reikalauja ne tik sudaryti galimybę asmeniui kreiptis į teismą, bet ir realiai apginti pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę, įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Kadangi nuo ieškovo kreipimosi į teismą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo gali praeiti netrumpas laikotarpis, dėl įvairių priežasčių gali tapti sunku arba neįmanoma realiai įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Siekiant užtikrinti, kad ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010).
Atkreiptinas dėmesys, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia ginčo tarp šalių, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti, bei atsižvelgia į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, taip pat į tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų, proceso šalių interesų pusiausvyros. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ieškovas, prašydamas teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu, ieškinyje nurodė faktinį ieškinio pagrindą (CPK 135 str. 1 d. 2 p.), pridėjo įrodymus, kuriais įrodinėtų ieškinyje išdėstytas aplinkybes (antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą), todėl teismas turėjo pagrindą daryti išvadą, jog ieškovas tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimą.
Teisingumas turi būti vykdomas konkrečioje byloje teisiškai pagrįstais argumentais, įvertinus byloje esančias faktines aplinkybes (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str.), todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007; 2008 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-545/2008;2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-905/2009). Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prezumpcija, jog ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimo palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti, todėl, taikydamas šią prezumpciją, teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus atsakovo finansines galimybes, t. y., ar konkrečiam atsakovui ieškiniu pareikšto reikalavimo suma yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-447/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-256/2012). Šiuo konkrečiu atveju iš atsakovo E. D., kuris yra fizinis asmuo, yra prašoma priteisti 10 316,24 Lt sumą, kuri, apeliacinės instancijos teismo nuomone, apskritai fiziniam asmeniui turėtų būti laikytina pakankamai didele suma.
Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina apelianto argumentus, kad nurodyta suma jam nėra didelė. Kaip ir pastebėjo ieškovas, apeliantas pateikė tik savo pajamas pagrindžiantį dokumentą, tačiau nepateikė jo išlaidas pagrindžiančių dokumentų. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad spręsti ar ieškinio suma atsakovui nėra didelė galima tik tuo atveju, kai teismas turi ne tik pajamas patvirtinančius dokumentus, tačiau ir išlaidas, kreditorinius įsipareigojimus pagrindžiančius įrodymus. Proceso įstatyme, siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, yra įtvirtintas onus probandi principas, t .y., kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad šiuo atveju apeliantas su atskiruoju skundu nepateikė konkrečių įrodymų, kurie suponuotų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepagrįstumą šioje byloje, o atsižvelgiant į bylos medžiagą, manytina, jog šiuo konkrečiu atveju egzistuoja grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Jeigu pagal ieškovo pareikštus reikalavimus egzistuoja ieškinio didelės sumos prezumpcija ir atsakovas kartu su atskiruoju skundu nepateikia įrodymų, kurie patvirtintų atsakovo gerą finansinę padėtį, tai daryti išvadą, kad atsakovui ieškinio suma nėra didelė, negalima (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-567/2012).
Taip pat apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti ir su apelianto argumentu, kad teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, nes antstoliui areštavus garažą, apeliantas negali vykdyti 2012-10-15 preliminarios sutarties dėl šio turto pardavimo, todėl jis dėl to patirs žalą. Šiame kontekse sutiktina su ieškovo pastebėjimu, kad likus pakankamai laiko iki pagrindinės sutarties dėl turto pardavimo sudarymo, apeliantas žinojo, jog ketinamas parduoti turtas yra areštuotas, todėl jis turėjo elgtis adekvačiai susidariusiai situacijai, kad būtų išvengta žalos atsiradimo.
Be to, atsisakius taikyti laikinąsias apsaugos priemones, būtų pažeista šalių teisėtų interesų pusiausvyra, neužtikrinamos ieškovo teisės. Tokiu būdu būtų paneigta laikinųjų apsaugos priemonių instituto esmė, galimai ieškovui palankus teismo sprendimas gali būti realiai neįvykdomas atsakovui bylos nagrinėjimo metu dėl vienokių ar kitokių priežasčių netekus turto, vadinasi, ir byloje įvykdytas teisingumas būtų tik deklaratyvus (Konstitucijos 109 str. 1 d., CPK 6 str.). Tokia situacija neatitiktų teisinėje valstybėje įtvirtintų teisingumo, lygiateisiškumo, proporcingumo, realaus pažeistų teisių gynimo ir kitų teisės principų.
Pažymėtina, kad ši nutartis neužkerta galimybės atsakovui, esant įstatyme nustatytam pagrindui, reikšti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, taip pat prašyti teismo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu iš esmės pasikeistų aplinkybės ir išnyktų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas (CPK 146, 148, 149 str.).
Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo atžvilgiu. Apelianto atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl apelianto atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., CPK 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str., teismas
nutaria:
Apelianto E. D. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.