Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-120-880/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-01-31
Bylos Nr.: e2A-120-880/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-11695-2022-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Asta Pikelienė, Ramunė Mikonienė, Linas Zinkevičius
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „DORSIMUS“
Atsakovas: L. A., V. A.

Kategorijos

3.3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-120-880/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11695-2022-7Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.14.; 1.3.5.7. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 31 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Astos Pikelienės ir Lino Zinkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantų (atsakovų) L. A. ir V. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „DORSIMUS“ ieškinį atsakovams L. A. ir V. A. dėl darbo ginčo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „DORSIMUS“ (toliau – ieškovė arba UAB „DORSIMUS“) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams L. A. ir V. A., nesutikdama su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – DGK) 2022 m. balandžio 19 d. sprendimo Nr. DGKS-1740 darbo byloje Nr. APS-131-5972 (toliau – sprendimas Nr. DGKS-1740) dalimi, kuria buvo patenkintas iš dalies L. A. prašymas – nuspręsta išieškoti L. A. iš ieškovės 2 736,06 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestį, 1 664,87 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestį už darbo sutartyje nesulygtą darbą, taip pat su DGK 2022 m. balandžio 19 d. sprendimo Nr. DGKS-1742 darbo byloje Nr. APS-131-5973 (toliau – sprendimas Nr. DGKS-1742) dalimi, kuria buvo patenkintas iš dalies V. A. prašymas ir nuspręsta išieškoti V. A. iš darbdavės 3 282,37 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestį, 1 703,55 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestį už darbo sutartyje nesulygtą darbą, ir prašydama darbuotojų reikalavimus, teiktus DGK ir jos patenkintus, atmesti bei priteisti jai iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad:

1.1. L. A. nuo 2020 m. lapkričio 16 d. įmonėje dirbo saugos darbuotojos pareigose pagal 2020 m. lapkričio 13 d. sudarytą darbo sutartį Nr. 1909, o V. A. nuo 2020 m. lapkričio 17 d. įmonėje dirbo saugos darbuotojo pareigose pagal 2020 m. lapkričio 13 d. sudarytą darbo sutartį Nr. 1911. 2020 m. lapkričio 13 d. įsakymu Nr. 20-11-13/1 „Dėl V. A. skyrimo į saugomą objektą“ ir 2020 m. lapkričio 13 d. įsakymu Nr. 20-11-13/2 „Dėl L. A. skyrimo į saugomą objektą“, L. A. nuo 2020 m. lapkričio 16 d., V. A. nuo 2020 m. lapkričio 17 d., buvo paskirti dirbti į UAB „DORSIMUS“ Vilniaus padalinio saugomą objektą – Vytauto Didžiojo universiteto bendrabutį, esantį Vivulskio g. 36, Vilnius. UAB „DORSIMUS“ Vilniaus padalinio vadovui M. Š. (M. Š.) buvo pavesta sudaryti atsakovų darbo grafiką ir supažindinti atsakovus su jų darbo funkcijomis; 2020 m. lapkričio 16 d. L. A., 2020 m. lapkričio 17 d. V. A. buvo pasirašytinai supažindinti ir sutiko dirbti pagal Saugos darbuotojo pareiginius nuostatus ir objekto techninę specifikaciją, t. y. 2020 m. spalio 13 d. Fizinės apsaugos paslaugų teikimo sutarties Nr. 1-371 1 priede pateiktą Objekto techninę specifikaciją (toliau – Objekto techninė specifikacija), taigi, atsakovai pirmąją jų darbo dieną pasirašytinai buvo supažindinti ir žinojo jų, kaip saugos darbuotojų, pareigybės esmę, pareigas ir pagrindines funkcijas, kurias turės atlikti jiems priskirtame objekte pagal Objekto techninę specifikaciją.

1.2. Atsakovai nuo pat jų darbo pradžios, t. y. nuo 2020 m. lapkričio 16–17 d., niekada nesikreipė į darbdavę dėl jų sulygtų darbo pareigų vykdymo neaiškumų, jiems nepriskirtų papildomų darbo funkcijų vykdymo ar netinkamo atsiskaitymo už vykdomas funkcijas. M. Š. iš Vytauto Didžiojo universiteto pastatų valdytojo R. B. (už sutarties vykdymą atsakingo asmens) gavo nusiskundimų dėl V. A. netinkamo pareigų vykdymo ir prašymą pakeisti V. A. kitu darbuotoju, 2022 m. kovo 2 d. elektroniniu laišku buvo pakartotinai prašoma pakeisti V. A. kitu saugos darbuotoju, įmonė 2022 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 22-03-25 „Dėl V. A. skyrimo į saugomą objektą“ paskyrė V. A. nuo 2022 m. balandžio 1 d. dirbti į UAB „DORSIMUS“ Vilniaus padalinio saugomą objektą – Sveikatos apsaugos ministeriją, esančią Vilniaus g. 33, Vilnius, ir nors V. A. išsamiai buvo paaiškintos visos aplinkybės bei priežastys dėl jo paskyrimo į naują objektą, tačiau neatsižvelgiant į tai, jis kategoriškai nesutiko su paskyrimu dirbti į kitą objektą ir atsisakė ten dirbti, taip pat reikalavo raštu išdėstyti informaciją, kodėl jis skiriamas į kitą objektą ir kokiu pagrindu. Vykdantysis direktorius A. A. reaguodamas į prašymą, 2022 m. kovo 25 d. raštu paaiškino V. A., jog pastarasis vadovaujantis sudaryta darbo sutartimi pagrįstai buvo paskirtas dirbti į kitą objektą. Padalinio vadovas M. Š. (M. Š.) nuvežė V. A. į objektą įsakymą, raštą dėl informacijos suteikimo ir parengtą darbo grafiką susipažinimui, tačiau jis kategoriškai atsisakė pasirašyti įsakymą ir darbo grafiką. 2022 m. balandžio 1 d. V. A. turėjo pradėti darbą naujame objekte, į kurį buvo paskirtas dirbti, tačiau į darbą neatvyko.

1.3. 2022 m. kovo 29 d. atsakovai kreipėsi į DGK su prašymais išnagrinėti situaciją dėl: 1) neteisingai apskaičiuojamos algos ir neteikiamos informacijos apie apskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas sumas ir apie dirbto darbo laiko trukmę ir viršvalandinius darbus; 2) vertimo atlikti su saugos darbuotojo pareigomis nesusijusių darbinių funkcijų; 3) nepalankios psichosocialinės aplinkos ir psichologinio spaudimo; 4) spaudimo pasirašyti terminuotą darbo sutartį atgaline data ir pereiti dirbti į kitą darbdavės objektą.

1.4. DGK 2022 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. DGKS-1742 nusprendė V. A. prašymą tenkinti iš dalies ir nurodė išieškoti jo naudai iš darbdavės 3 282,37 Eur neišmokėtą darbo užmokestį ir 1 703,55 Eur neišmokėtą darbo užmokestį už darbo sutartyje nesulygtą darbą, DGK 2022 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. DGKS-1740 nusprendė L. A. prašymą tenkinti iš dalies ir nurodė išieškoti jos naudai iš darbdavės 2 736,06 Eur neišmokėtą darbo užmokestį ir 1 664,87 Eur neišmokėtą darbo užmokestį už darbo sutartyje nesulygtą darbą.

1.5. Ieškovė 2022 m. balandžio 26 d. gavo atsakovų prašymą nutraukti su jais sudarytas darbo sutartis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 55 straipsnio pagrindu; įmonės generalinis direktorius, atsižvelgęs į gautus atsakovų prašymus dėl darbo sutarčių nutraukimo, 2022 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 22-05-16 „Dėl darbo sutarties nutraukimo“ nutraukė V. A. darbo sutartį nuo 2022 m. gegužės 16 d. ir 2022 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 22-05-16 „Dėl darbo sutarties nutraukimo“ nutraukė L. A. darbo sutartį nuo 2022 m. gegužės 16 d. Atsakovams priklausantis darbo užmokestis buvo pilnai išmokėtas ir atsakovai neatliko jokių papildomų su apsaugos darbuotojo pareigomis nesusijusių funkcijų, jiems nebuvo pavestos jokios papildomos, nenumatytos Saugos darbuotojo pareiginiuose nuostatuose ir Objekto techninėje specifikacijoje, funkcijos. Mano, kad darbo ginčą DGK atsakovai inicijavo galimai priekaištaudami dėl V. A. paskyrimo dirbti į naują objektą.

Atsiliepimas

2. Atsakovai su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime atsakovai nurodė, kad:

2.1. Ieškovė, kaip darbdavė, turi pareigą sudaryti ir supažindinti darbuotojus su darbo grafikais, tačiau ji šios pareigos neįvykdė ir nei pasirašytinai, nei dar kitaip neinformavo jų apie jų darbo grafikus, tik nagrinėjant darbo bylas DGK jiems buvo pateikti darbo grafikai, t. y. pirmą kartą per daugiau nei pusantrų metų jie pamatė, kaip buvo vedama darbo laiko apskaita jų atžvilgiu, iki to laiko joks jų darbo grafikų viešinimas ar supažindinimas bet kokia forma nebuvo atliekamas ir faktiškai ieškovė galėjo darbo grafikus pildyti taip, kaip tik norėjo, ir kaip jai buvo palankiau, tik susipažinę su šiais darbo grafikais jie pamatė, kad jiems priskaičiuotas darbo užmokestis visiškai neatitinka faktiškai dirbtų valandų.

2.2. Atsakovų nuomone, I. T. ir I. P. patyrė spaudimą iš ieškovės, nes pas juos buvo atvykę ieškovės darbuotojai su raštais pasirašymui, kad būtų liudijama ieškovės naudai, jog objekte dirbo daugiau nei 3 darbuotojai. Konfliktinė situacija tarp V. A. ir ieškovės kilo tuomet, kai ieškovė siekė atgaline data pakeisti V. A. darbo sutartį į terminuotą darbo sutartį, o pastarasis su tuo nesutiko. Pabrėžė, kad jie buvo verčiami papildomai dirbti. Paaiškino, kad nors ieškovės teikiami dokumentai liudija, jog jiems buvo pateikti pareiginiai nuostatai ir Objekto techninė specifikacija, tačiau iš tikrųjų taip nebuvo, nors jie ir pasirašė į ieškovės darbuotojų supažindinimo su įmonės vidaus norminiais dokumentais žurnalą, tačiau faktiškai toks pasirašymas vyko labai skubiai, įmonės atstovams nurodant, kad tai tik formalumas. Jie nebūdami teisininkais pasirašė žurnale, tačiau tai nereiškia, kad jie buvo supažindinti su savo pareiginiais nuostatais, byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad jie būtų pasirašę ant Saugos darbuotojo pareiginių nuostatų ir ant Objekto techninės specifikacijos, šie dokumentai jiems nebuvo žinomi ir matyti, jie savo pareigas žinojo tik iš savo darbo praktikos.

2.3. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie liudytų, jog pasirašydami darbo sutartis, ieškovė ir atsakovai susitarė dėl papildomų darbų, kurie apimtų ir ieškovės įsipareigojimus trečiajam asmeniui pagal kitas sutartis. Atsakovų teigimu, apsaugos darbuotojai neturi teisės užsiimti pašaline, mažinančia dėmesį ir su tiesioginėmis pareigomis nesusijusia veikla, todėl studentų priėmimas, registracija, patalynės išdavimas laikytinos ne tik funkcijomis, kurios nebuvo aptartos su jais ir jie neprivalėjo tokių funkcijų atlikti, bet ir prieštaraujančiomis patiems jų pareiginiams nuostatams, kadangi tai nėra tiesiogiai su jų pareigomis susijusios funkcijos. O tai, jog jie dirbo papildomą darbą, nerodo jų sutikimo su papildomu darbu. Bet kokių papildomų darbų įforminimas turi būti atliktas darbo sutarties pakeitimu, papildymu. Vien tas faktas, kad jie nesiskundė dėl papildomų darbų, savaime nedaro tokių darbų teisėtų jų atžvilgiu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 7 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino visiškai: pripažino, kad ieškovė yra tinkamai atsiskaičiusi su atsakovais L. A. ir V. A. nuo jų įdarbinimo dienos iki 2022 m. kovo 31 d. ir atmetė atsakovų reikalavimus dėl darbo užmokesčio už darbo sutartyje nesulygtą darbą ir darbo užmokesčio nepriemokos iš ieškovės priteisimo laikotarpiu nuo jų įdarbinimo pas ieškovę iki 2022 m. kovo 31 d. Teismas taip pat priteisė ieškovei iš atsakovų po 1 436,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad:

3.1. Pasirašydamos darbo sutartis šalys sulygo, jog atsakovai įdarbinami į ieškovės Vilniaus padalinį saugos darbuotojais, kadangi atsakovų darbo vieta nebuvo konkretizuota, tai pagrįstai tos pačios dienos darbdavės vienašališkai priimtais įsakymais atsakovai buvo skirti saugos darbuotojais į ieškovės Vilniaus padalinio saugomą objektą – Vytauto Didžiojo universiteto bendrabutį. Bylos medžiaga patvirtina, kad kiekvienas iš atsakovų savo pirmąją darbo dieną – 2020 m. lapkričio 16 d. L. A. ir 2020 m. lapkričio 17 d. V. A. – buvo pasirašytinai supažindinti su Darbo tvarkos taisyklėmis, pareiginiais nuostatais, Objekto technine specifikacija, profesinės rizikos vertinimo dokumentais, ką patvirtina atsakovų parašai UAB „DORSIMUS“ darbuotojų supažindinimo su įmonės vidaus norminiais dokumentais registracijos žurnale, kas patvirtina, kad atsakovai sutiko dirbti pagal Saugos darbuotojo pareiginius nuostatus ir Objekto techninę specifikaciją. Be to, nuo pat atsakovų darbo pradžios 2020 m. jie niekada per pusantrų metų nesikreipė į darbdavę dėl pareigų vykdymo neaiškumų, jiems nepriskirtų papildomų darbo funkcijų vykdymo ar netinkamo atsiskaitymo ir tik nutarus atsakovą V. A. dėl gautų nusiskundimų perkelti į kitą objektą nuo 2022 m. balandžio 1 d., kas atsakovui V. A. nepatiko, atsakovai ėmė teigti, kad studentų priėmimas, registracijos vykdymas, patalynės ir kitų rekvizitų išdavimas nepatenka į jų kaip saugos darbuotojų vykdomas pareigas ir kad darbdavė netinkamai skaičiavo jų darbo užmokestį, tuo tarpu pagal Saugos darbuotojo pareiginius nuostatus ir Objekto techninę specifikaciją, atsakovai privalėjo atlikti tokias darbo funkcijas kaip studentų priėmimas, registracijos vykdymas, patalynės ir kitų rekvizitų išdavimas, darbdavė tinkamai su darbuotojais atsiskaitė ir nepriskyrė jiems jokių papildomų su apsaugos darbuotojo pareigomis nesusijusių funkcijų.

3.2. Atsakovai sutiko dirbti tiek pagal Saugos darbuotojo pareiginius nuostatus, tiek pagal Objekto techninę specifikaciją, kurie jiems buvo pateikti susipažinti, kadangi atsakovai, būdami pakankamos gyvenimiškos ir darbinės patirties asmenys, buvo pajėgūs priimti atsakingus sprendimus ir suvokti savo veiksmų pasekmes – patys savo parašais patvirtino apie susipažinimą su aukščiau nurodytais dokumentais, kurių turinyje atskleistos jų darbo funkcijų apimtys; byloje nenustatyta, kad jiems darbdavės būtų buvę pavestos atlikti funkcijos, kurios nebuvo šalių sulygtos. Atsakovų teiginys, kad jie tik pasirašė žurnale, bet su vidaus dokumentais supažindinti nebuvo, netgi nepaprašė sudaryti galimybę su jais susipažinti, nepagrįstas jokiais logiškais paaiškinimais. Tuo labiau, netgi prieštaraujantys atsakovo V. A. paaiškinimams duotiems teismo posėdžio metu – atsiliepime į ieškinį atsakovai nurodė, kad pareiginių nuostatų jie nebuvo matę, o darbo metu savo pareigas žinojo iš prieš tai buvusių darboviečių, tuo tarpu teismo posėdžio metu atsakovas V. A. jau teigė, kad pareiginiai nuostatai jam ieškovės Vilniaus padalinio vadovo M. Š. (M. Š.) buvo atvežti po 3 ar 4 dienų nuo jo įsidarbinimo dienos. Nesuprantamas ir nelogiškas atsakovų teismo posėdžio metu išsakytas teiginys, kad jie įsivaizdavo, jog pas ieškovę bus nustatytos tos pačios darbo funkcijos kaip ir prieš tai jų dirbtoje darbovietėje (UAB „Fosus“), kas tik patvirtina pačių darbuotojų aplaidumą, neatsakingumą darbinantis, kadangi savaime suprantama, jog kiekviena darbovietė nusistato savo vidinę tvarką.

3.3. Pagal Saugos darbuotojo pareiginius nuostatus, saugos darbuotojas privalo vykdyti dirbančiųjų asmenų ir lankytojų kontrolę, jų registraciją, vykdyti atsakingo asmens nurodymus, susijusius su darbu, jei jie neprieštarauja įstatymams, vykdyti visus darbdavės su darbu susijusius nurodymus (atlikti tuos darbus, kuriuos paveda atsakingas asmuo, patruliuoti saugomo objekto teritorijoje bei patalpose, leidimų išdavimo, transporto priemonių tikrinimo darbus ir pan.). Pagal Objekto techninę specifikaciją, saugos darbuotojas privalo pagal nurodytą tvarką priimti, saugoti ir išduoti bendrųjų patalpų raktus objekto gyventojams ir darbuotojams, užtikrinti leidimų režimų (įėjimo ir išėjimo) kontrolę, užtikrinti saugomo objekto gyventojų leidimus prieš juos įleidžiant į pastatą, fiksuoti gyventojų išsikėlimo ir įsikėlimo faktą bei perduoti Vytauto Didžiojo universiteto darbuotojams: dieniniams patalpų administratoriams arba kt., priimti studentus, universiteto bei studentų svečius, išduoti raktus, durų praėjimo kortelę, švarią patalynę. Taigi, studentų priėmimo ir registracijos, patalynės ir kitų rekvizitų išdavimo negalima laikyti papildomomis atsakovų darbo funkcijomis, kadangi šias funkcijas vadovaujantis Saugos darbuotojo pareiginiais nuostatais ir Objekto technine specifikacija atsakovai privalėjo atlikti ir tai nėra pašalinė, mažinanti dėmesį, su tiesioginėmis pareigomis nesusijusi veikla.

3.4. Iš darbo sutarčių turinio matyti, kad šalys susitarė, jog nustatoma darbo laiko norma: darbas taikant suminę darbo laiko apskaitą, savaitės darbo trukmė neviršija 48 val., per apskaitinį laikotarpį neviršijant 30 darbo val. per savaitę, darbas pagal grafiką (darbo sutarčių 4 punktai). DK nereikalauja, kad darbo grafikas būtų įteiktas kiekvienam darbuotojui raštu. Pagal įmonėje nusistovėjusią ir susiklosčiusią praktiką, UAB „DORSIMUS“ Vilniaus padalinio vadovas M. Š. saugos darbuotojus su parengtais darbo grafikais supažindindavo atvykęs į objektą ir juos pateikdamas darbuotojams arba pokalbio metu telefonu, tokią darbuotojų supažindinimo su darbo grafikais tvarką įmonėje patvirtino ir teismo posėdžio metu liudytojais apklausti M. Š., A. A., A. Š., G. M., tiek ir patys atsakovai patvirtino, kad telefonu jiems būdavo pranešama apie darbo grafikus, jų pakeitimus ir niekada nekildavo klausimų dėl neaiškumų su darbo grafikais, taip pat atsakovė L. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo radusi darbo vietos stalčiuje darbo grafiką. Nors atsakovai atsiliepime į ieškinį teigė, kad niekada ieškovė jų neinformuodavo apie darbo grafikus, tačiau tokį jų teiginį paneigia ne tik aukščiau teismo aptartos aplinkybės bei jų pačių teismo posėdžio metu išsakytas teiginys, patvirtinant, kad telefonu jiems būdavo pranešama apie darbo grafiką, bet ir logikos dėsniai – jei darbdavė niekada neinformuodavo atsakovų apie jų darbo grafikus, tai kaip atsakovai pusantrų metų žinodavo, kada jiems ateiti dirbti.

3.5. Į bylą ieškovė pateikė atsiskaitymą su atsakovais nagrinėjamam laikotarpiui – nuo atsakovų įdarbinimo iki 2022 m. kovo 31 d. – patvirtinančius įrodymus, atsakovai jokiais objektyviais įrodymais ieškovės pateiktų į bylą įrodymų nepaneigė ir nepateikė įrodymų, kad darbdavės buhalterijos parengti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai ir išmokėjimai pagal juos buvo netinkami. Taigi, darbuotojų reikalavimas priteisti jiems iš darbdavės darbo užmokesčio nepriemoką yra nepagrįstas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Atsakovai pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 7 d. sprendimo, kuriame prašo panaikinti sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės pateiktą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti atsakovams DGK sprendimais priteistas sumas bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą atsakovai grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai ir netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus: visiškai neatsižvelgė į atsakovų byloje pateiktus paaiškinimus, jų kviestų liudytojų parodymus, ieškovės kviestų liudytojų paaiškinimų neatitikimą byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Ieškovės paaiškinimai ir jos tik kilus ginčui suruošti dokumentai (darbo grafikai bei atsakovų algalapiai) bei jos darbuotojų paaiškinimai prieš atsakovų ir jų kviestų liudytojų (visiškai nešališkų ir nesuinteresuotų bylos baigtimi – bendrabučio studentų) paaiškinimus, t. y. byloje nėra neginčijamų aiškių rašytinių įrodymų, patvirtinančių ieškovės ar atsakovų poziciją. Todėl tokiu atveju teismas turėjo detaliai išanalizuoti byloje esančius įrodymus, jų neatitikimus ir prieštaravimus ir tai padaręs, priimti sprendimą. Tačiau iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas formaliai įvertino byloje esančius įrodymus (t. y. formaliai pažiūrėjo, kad yra darbuotojų parašai supažindinimo su įmonės vidaus norminiais dokumentais registracijos žurnale (tad neva darbuotojai žinojo savo darbo funkcijas); nors atsakovai ir pridėjo trumpąsias žinutes, kad kreipiasi į ieškovę dėl atsiskaitymo lapelių atsiuntimo, neaišku kuo remiantis teismas patikėjo jos žodiniu paaiškinimu, kad ji tokių žinučių negavo, nei rašytiniais atsakovų pateiktais įrodymais – žinutėmis), didesnę atidumo ir rūpestingumo naštą uždėjo silpnesnei darbo santykių šaliai – priešpensinio amžiaus, teisinio ir apskritai aukštojo išsilavinimo neturintiems darbuotojams, kurie bijojo, kad, jei pradės ginčytis su darbdaviu ar kelti reikalavimus, prašymus – neteks darbo.

Atsiliepimas

4.2. Atsakovai byloje ne kartą teigė, kad daug kartų buvo nuvykę į ieškovės ofisą Metalo g. 4, Vilniuje, ir prašė jiems pateikti darbo užmokesčio žiniaraščius. Taip pat, kaip nurodė ir teismo posėdžio metu, ieškovės atstovui (Vilniaus padalinio vadovui M. Š.) buvo siunčiamos trumposios žinutės su per mėnesį dirbtų valandų paskaičiavimais. Tačiau algalapio per visą darbo laiką ieškovės įmonėje negavo nei kartą (savo algalapius pamatė tik ieškovei juos pateikus DGK), nebuvo pateikiami jokie priskaitytų atsiskaitymų paaiškinimai, žodiniai prašymai buvo ignoruojami ir išjuokiami, o sumokėtos išmokos neatitiko faktiškai dirbto darbo laiko.

4.3. Išdirbtų valandų ir išmokėto atlyginimo neatitikimus atsakovai pastebėjo jau 2020 m. gruodį ir informuodavo Vilniaus padalinio vadovą M. Š. tekstinėmis žinutėmis su dirbtomis dienomis ir valandomis. Padalinio vadovas nė vieno karto nepaneigė, nepatikslino, nekoregavo gautų žinučių turinio, t. y. visiškai sutiko su atsakovų nurodytomis dienomis ir dirbusiais asmenimis. Be to, iš 2021 m. spalio 1 d. susirašinėjimo žinutėmis matyti, kad Vilniaus padalinio vadovas M. Š. kviečia atsakovus spalio 4 d. atvykti į ofisą (Metalo g. 4, Vilniuje). L. A. patvirtina, kad atvyks ir dar kartą užfiksuoja, kad bus reikalingi atsiskaitymo lapeliai. Atkreiptinas dėmesys, kad žodinio liudijimo metu paklaustas, ar atsakovai buvo atvykę į ofisą aptarti atlyginimo klausimo, M. Š. atsakė nepamenąs (2022 m. rugsėjo 12 d. garso įrašas, 40:11), nors tekstinėse žinutėse aiškiai matoma, kad atsakovai buvo kviesti atvažiuoti ir kad jie pabrėžė, kad reikės dokumentų, t. y. algalapių.

4.4. Pirmosios instancijos teismas visiškai neįsigilino į ieškovės į bylą pateiktus darbo grafikus, kurie prieštarauja ne tik pačios ieškovės, jos kviestų liudytojų paaiškinimams (jau nekalbant apie jų prieštaravimą atsakovų ar byloje liudijusių bendrabučio studentų paaiškinimams) ar į bylą pateiktai sutarčiai su VDU; kuriuose yra pilna neatitikimų ir klaidų (pvz. pasitaiko atvejų, kur daugiau nei parą nei vienas apsaugos darbuotojas pagal grafiką nebudi objekte) ar DK pažeidimų (dirbama daugiau nei 24 valandas, poilsio laikas tarp pamainų neatitinka DK reikalavimų, t. y. pažeidžiami DK imperatyvai dėl maksimalaus darbo laiko ir minimalaus poilsio laiko); grafikuose pažymėtos pertraukos, už kurias nėra apmokama, o iš šalių ir liudytojų paaiškinimų ir pridėtos sutarties su VDU akivaizdu, jog tokių pertraukų (kaip jos suprantamos DK 122 straipsnio 2 dalies 2 punkte) atsakovų darbe nebuvo ir negalėjo būti. Taigi jau net nevertinant atsakovų paaiškinimų, o tik pasižiūrėjus į darbo grafikus akivaizdu, jog su atsakovais buvo netinkamai atsiskaityta, neapmokant jiems už „pietų pertraukas“, kurių jie, dirbdami budintį darbą, neturėjo ir negalėjo turėti.

4.5. Pirmosios instancijos teismas visiškai neįsigilino, kad jokio dokumento pavadinimu „objekto techninė specifikacija“, kurioje neva buvo įtvirtintos atsakovų funkcijos, už kurias byloje jie prašo papildomai susimokėti, byloje nėra. Be to, byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovai susipažino su ieškovės ir VDU sudaryta sutartimi. Be to, darbo funkcija, yra būtinoji darbo sutarties sąlyga, dėl kurios sutarus, laikoma, jog darbo sutartis sudaryta, o norint ją pakeisti, reikalingas rašytinis darbuotojo sutikimas, todėl darbuotojo pareiginiais nuostatais, kitais darbdavio lokaliniais teisės aktais galima tik detalizuoti darbo sutartyje numatytą darbo funkciją, o ne įtraukti, kad darbuotojas atlieka kitą darbo funkciją (kaip kad šiuo atveju atsakovai turėtų daryti administratorės darbą, kurį darbo valandomis atliko kitas asmuo – bendrabučio administratorė).

4.6. Priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju ne atsakovai turėjo įrodinėti, kad abejodami, ar jiems teisingai buvo paskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis, kreipėsi į darbdavį, o darbdavys turėjo įrodyti, kad tinkamai vykdė savo DK nustatytą pareigą informuoti darbuotojus apie išmokėtas ir išskaičiuotas sumas bei dirbto darbo laiko trukmę. Šiuo atveju akivaizdu, jog darbdavys byloje neįrodė, kad tinkamai vykdė šią savo pareigą, todėl sutiktina su atsakovų teiginiais, kad darbdavys tik DGK pateikė informaciją apie atsakovams priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei darbo grafikus.

4.7. Iš byloje pateiktų darbo grafikų matyti, kad dubliuojasi kelių darbuotojų darbo laikas, nors liudytojai nurodė, kad visuomet dirbdavo vienas darbuotojas. Tai yra ne atsitiktinės klaidos darbo grafikuose, o sistemingas klaidingas darbo apskaitos vedimas.

4.8. Atsakovai atliko visiškai kitas ir apsaugos darbuotojui nebūdingas – administratorės funkcijas, kurias įprastu darbo laiku nuo 09:00 iki 16:00 darbo dienomis atlikdavo kitas asmuo – bendrabučio administratorė. Dėl šių darbo funkcijų darbo sutartyje nebuvo sutarta (darbo sutartyje nėra nurodyta, kad atsakovai įdarbinti saugos darbuotojais – administratoriais), todėl nei pareiginiais nuostatais, nei kitais lokaliniais teisės aktais Darbdavys vienašališkai negalėjo pakeisti būtinosios darbo sutarties sąlygos ir įpareigoti atsakovus dirbti kitą darbo sutartimi nesulygtą darbą juo labiau už jį neatlyginant. Pažymėtina, jog DK 45 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas, papildomas darbo sutarties sąlygas, nustatytą darbo laiko režimo rūšį ar perkelti darbuotoją dirbti į kitą vietovę darbdavio iniciatyva galima tik su darbuotojo rašytiniu sutikimu. Taigi administratorės darbo funkcijas atsakovai galėjo atlikti tik šalims raštu susitarus dėl jų atlikimo, o ne vienašališku darbdavio aktu ar sprendimu.

4.9. Darbdavys vienašališku savo sprendimu (neva supažindindamas su savo sudarytomis sutartimis) negalėjo įpareigoti darbuotojo, pagal darbo sutartį atliekančio saugos darbuotojo funkcijas, atlikti saugos darbuotojui nebūdingų ir darbo metu atskiro darbuotojo – bendrabučio administratorės atliekamų funkcijų. Darbo funkcija yra viena iš būtinųjų darbo sutarties sąlygų, dėl kurios turi būti susitariama darbo sutartyje (DK 33 straipsnio 2 dalis), o ji keičiama gali būti tik su darbuotojo rašytiniu pritarimu (DK 45 straipsnio 1 dalis). Pareiginiai nuostatai ar darbdavio lokaliniai teisės aktai gali tik patikslinti, detalizuoti, kaip turi būti atliekama darbo sutartyje numatyta darbo funkcija, bet negali jos detalizuoti taip, kad saugos darbuotojas turėtų atlikti šiai pareigybei nebūdingas ir kitai pareigybei ar profesijai būdingas funkcijas (administratoriaus, valytojo ar pan.). Kadangi šioje byloje darbdavys neginčijo fakto (jis tik teigė, kad pasirašydami pareiginius nuostatus, techninę specifikaciją darbuotojas susipažino, kad jis tokias funkcijas turi atlikti), kad tam tikras administratoriaus funkcijas atsakovai atliko, natūralu, jog už jas turi būti apmokėta. DGK, išnagrinėjusi atsakovų reikalavimus, pagrįstai ir teisingai sprendė atsakovams priteisti darbo užmokestį už papildomai atliktus darbus: atsakovei L. A. 1 664,87 Eur (išmokėtina suma), o atsakovui V. A. – 1 703,55 Eur (išmokėtina suma). Todėl šios sumos atsakovams turi būti priteistos.

5. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

5.1. Pirmosios instancijos teismas detaliai pasisakė dėl kiekvieno byloje esančio įrodymo įrodomosios reikšmės, remdamasis įrodymų vertinimo tikėtinumo taisykle ir logikos dėsniais įvertino įrodymų visumą ir priėmė pagrįstą sprendimą. Tuo tarpu atsakovai savo poziciją grindė išimtinai subjektyviais paaiškinimais, kurie buvo nenuoseklūs ir prieštaringi.

5.2. Atsakovai nepagrįstai nurodo, kad jiems nebuvo suteiktos sąlygos turėti pertraukų. Objekto techninės specifikacijos 1.11 punktas aiškiai nurodo, kad apsaugos darbuotojas gali palikti postą, palikdamas savo kontaktus ir reikalui esant informuoja savo vadovą. Be to, apeliantai nepagrįstai teigia, kad dirbo tik trijų darbuotojų pamainomis. Pažymėtina, kad ieškovės sudaryti dirbančių darbuotojų darbo grafikai patvirtina aplinkybę, kad objekte darbas buvo organizuojamas ne 3, o 4-5 apsaugos darbuotojų pamainomis. Tai patvirtina ne tik darbo grafikai, tačiau ir objekte dirbusių darbuotojų paaiškinimai ir parodymai duoti teismo posėdyje. Atsakovai remiasi liudytojų I. P. ir I. T. rašytiniais paaiškinimais, jog jie kartu nedirbo, tačiau šie liudytojų rašytiniai paaiškinimai buvo padiktuoti atsakovų jiems prašant, o vėliau šie liudytojai teisme paaiškino visiškai kitas aplinkybes.

5.3. Visiškai nesuprantama, kaip kitų apsaugos darbuotojų darbo grafikų netikslumai susiję su apeliantams nepilnai nesumokėtu darbo užmokesčiu ir kokiu būdu jie patvirtina, kad ieškovė nepilnai išmokėjo atsakovams priklausantį darbo užmokestį. Be to, nesutiktina su apeliantais, kad darbo grafikas jiems turėjo būti įteiktas raštu. DK nenustato darbo grafikų pranešimo būdo darbuotojams, todėl darbuotojai su darbo grafikais turi būti supažindinami įprasta darbovietėje informavimo tvarka.

5.4. Darbo grafikai, darbo apskaitos žiniaraščiai ir atlyginimo lapeliai, patvirtina, jog su apeliantais už jų visą darbo laiką buvo atsiskaityta, t. y. jiems buvo pilnai išmokėtas priskaičiuotas darbo užmokestis nuo 2020 m. lapkričio 16 d. (atsakovui nuo 17 d.) iki 2022 m. kovo 31 d. Savo reikalavimą išieškoti iš ieškovės darbo užmokestį atsakovai grindžia išimtinai tik savo paties parengtais subjektyviais neva faktiškai dirbto laiko skaičiavimais, pagal jų parengtą lentelę.

5.5. Apeliantų darbo funkcijos buvo aiškiai apibrėžtos pareiginiuose nuostatuose ir Objekto techninėje specifikacijoje, su kuriais atsakovai pirmą jų darbo dieną buvo supažindinti pasirašytinai ir žinojo savo darbo funkcijas ir pareigas, kurias turi atlikti Objekte pagal Objekto techninę specifikaciją. Atsakovams nebuvo pavestos jokios papildomos funkcijos, nenumatytos Saugos darbuotojo pareiginiuose nuostatuose ir Objekto techninėje specifikacijoje. Todėl šių pareigų negalima laikyti papildomomis, kadangi šias funkcijas atsakovai turėjo atlikti pagal pareigines nuostatas ir Objekto techninę specifikaciją. Be to, atsakovai žinojo visas savo pareigas bendrabutyje ir jas visas vykdė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

7. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

8. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės ieškinys, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

9. Atsakovai su apeliaciniu skundu pateikė 2022 m. balandžio 28 d. Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus raštą Nr. SD-1-9390 Dėl UAB „Dorsimus“, surašytą, atlikus ieškovės patikrinimą, kuriame fiksuoti DK pažeidimai, ir nurodo, kad šis dokumentas per klaidą nebuvo pateiktas pirmosios instancijos teismui.

10. Pagal proceso įstatymą, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Įstatymas taip pat riboja naujų įrodymų priėmimą, jeigu tokie įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Be to, CPK 306 straipsnio 2 dalis draudžia apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.

11. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog papildomų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme ribojamas, net jei jų pateikimą inicijuoja bylos šalis (CPK 314 straipsnis), o apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008).

12. Teisėjų kolegija atsisako priimti naujus įrodymus, nes naujų įrodymų priėmimas užvilkintų bylos nagrinėjimą, o be to, jie neturi įtakos šalių ginčo sprendimui.

Dėl nustatytų aplinkybių

13. Byloje nustatyta, kad atsakovė L. A. su ieškove 2020 m. lapkričio 13 d. sudarė darbo sutartį Nr. 1909, pagal kurią nuo 2020 m. lapkričio 16 d. dirbo ieškovės įmonėje saugos darbuotojos pareigose, o darbo sutartis buvo nutraukta nuo 2022 m. gegužės 27 d. DK 55 straipsnio pagrindu.

14. Atsakovas V. A. su ieškove 2020 m. lapkričio 13 d. sudarė darbo sutartį Nr. 1911, pagal kurią nuo 2020 m. lapkričio 17 d. dirbo saugos darbuotojo pareigose, o darbo sutartis buvo nutraukta nuo 2022 m. gegužės 27 d. DK 55 straipsnio pagrindu.

15. Abu atsakovai buvo paskirti dirbti į Vytauto Didžiojo universiteto bendrabutį, esantį Vivulskio g. 36, Vilnius.

16. UAB „DORSIMUS“ vykdančiojo direktoriaus 2022 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 22-03-25 V. A. nuo 2022 m. balandžio 1 d. perkeltas iš Vytauto Didžiojo universiteto bendrabučio dirbti į Sveikatos apsaugos ministeriją, esančią Vilniaus g. 33, Vilnius.

17. 2022 m. kovo 29 d. atsakovai kreipėsi į DGK su prašymais dėl darbo užmokesčio iš darbdavės išieškojimo, motyvuodami, kad jiems nebuvo sumokėta už realiai dirbtą laiką bei už papildomą darbą.

18. DGK 2022 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. DGKS-1742 nusprendė V. A. prašymą tenkinti iš dalies ir nurodė išieškoti jo naudai iš ieškovės 3 282,37 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestį ir 1 703,55 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestį už darbo sutartyje nesulygtą darbą, o 2022 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. DGKS-1740 nusprendė L. A. prašymą tenkinti iš dalies ir nurodė išieškoti jos naudai iš darbdavės 2 736,06 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestį ir 1 664,87 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestį už darbo sutartyje nesulygtą darbą.

19. Nesutikdama su aukščiau nurodytais DGK sprendimais ieškovė kreipėsi į teismą, ginčydama DGK sprendimų Nr. DGKS-1740 ir Nr. DGKS-1742 dalis, kuriomis atsakovų prašymai buvo patenkinti iš dalies.

20. Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs ieškovės ieškinį, 2022 m. spalio 7 d. sprendimu ieškinį patenkino: pripažino, kad ieškovė yra tinkamai atsiskaičiusi su atsakovais L. A. ir V. A. nuo jų įdarbinimo dienos iki 2022 m. kovo 31 d. Be to, teismas atmetė atsakovų reikalavimus dėl darbo užmokesčio už darbo sutartyje nesulygtą darbą ir darbo užmokesčio nepriemokos iš ieškovės priteisimo laikotarpiu nuo jų įdarbinimo pas ieškovę iki 2022 m. kovo 31 d.

21. Atsakovai su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti, o ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Dėl darbo užmokesčio nepriemokos ir darbo apskaitos

22. Byloje tarp šalių kilęs ginčas dėl darbo užmokesčio atsakovams nepriemokos. Atsakovai teigia, kad visą laiką pas ieškovę dirbo trimis pamainomis, tačiau ieškovė netinkamai pildė darbo apskaitos žiniaraščius atsakovams priskaičiuodama mažiau darbo užmokesčio. Ieškovė į bylą pateikė darbo apskaitos žiniaraščius ir teigia, kad apsaugos darbuotojų darbas Vytauto Didžiojo universiteto bendrabutyje buvo organizuojamas keturiomis pamainomis.

23. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje pateiktus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovai nepateikė įrodymų, jog darbdavės buhalterijos parengti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai ir išmokėjimai pagal juos buvo neteisingi, o byloje yra pakankamai įrodymų, jog atsakovai dirbo trijų pamainų grafiku.

24. Pirmiausia, atsakovai viso proceso metu teigė, kad pas ieškovę dirbo trimis pamainomis, t. y. jie iš pradžių dirbo trise su I. P., o vėliau su I. T.. Atsakovų teigimu, jie dirbo kas trečią dieną. Tai patvirtina ir atsakovės M. Š. siųstos SMS žinutės, iš kurių matyti, jog atsakovė kovo mėnesį dirbo 2, 5, 8, 11, 14, 17, 20, 23, 26, 29 dienomis, o atsakovas 3, 6, 9, 12, 15, 18, 21, 24, 27, 30. Ši SMS žinutė akivaizdžiai parodo, kad atsakovai dirbdavo kas trečią dieną. Be to, kad dirbdavo kas trečią dieną ir trise patvirtina ir atsakovės M. Š. siųstos SMS žinutės, kuriose nurodyta, kad „2021 m. sausio mėnesį V. dirbo 208 val., L. 196 val. + šventinę dieną, o I. 174 val.“, „Vasaris V. 191 val., L. 191 + 1 šventinė diena, I. 174 val.“ Iš šių SMS žinučių akivaizdu, kad atsakovai dirbo trise trimis pamainomis.

25. Antra, byloje apklausti liudytojai bendrabučio studentai E. G. ir P. S. teisme paliudijo, kad saugos darbuotojais bendrabutyje nuolat dirbdavo trys apsaugos darbuotojai: atsakovai ir I., kurį vėliau pakeitė I.. Nors pirmosios instancijos teismas sprendė, kad studentų pareiga nėra sekti ir fiksuoti besikeičiančių saugos darbuotojų kiekį, todėl jų parodymų nelaikė patikimais, tačiau apeliacinės instancijos teismas mano, kad tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra nepagrįsta, o jų parodymai tik patvirtina atsakovų parodymus ir sprendimo 24 punkte aptartose SMS žinutėse esančią informaciją. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu abu liudytojai davė išsamius parodymus ir paaiškino, kad su bendrabučio apsaugos darbuotojais teko nuolat bendrauti, nes jie išduodavo patalynę, registruodavo studentus, atrakindavo ir užrakindavo patalpą, kurioje studentai repetuodavo, ir virtuvę. Be to, studentai rašė vadovybei raštą, kad atsakovas nebūtų perkeliamas dirbti į kitą objektą. Visa tai rodo, kad jie pakankamai dažnai bendravo, todėl šie liudytojai laikytini visiškai patikimais. Juolab, kad jie nėra suinteresuoti bylos baigtimi.

26. Visiškai priešingai vertintini liudytojų M. Š. (M. Š.), A. Š. ir G. M. parodymai. Pirmiausia šie liudytojai yra ieškovės darbuotojai, todėl suinteresuoti bylos baigtimi. Be to, jų parodymai prieštarauja aukščiau nurodytiems įrodymams (SMS žinutėms ir liudytojų parodymams). Nors ieškovė teigdama, jog minėti asmenys dirbo kartu su atsakovais 4-5 pamainomis pateikė į bylą darbo apskaitos žiniaraščius, teisėjų kolegijos nuomone, šie žiniaraščiai tikėtina sudaryti atsakovams kreipusis į DGK. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro atsižvelgiant į visą eilę juose esančių netikslumų. Pirma, nesutampa atsakovų SMS žinutėse ir darbo laiko žiniaraščiuose nurodytos darbo dienos ir valandos. Antra, nors visi aukščiau nurodyti liudytojai nurodė, kad visuomet dirbo po vieną darbuotoją, tačiau iš darbo grafikų matyti, kad, pavyzdžiui, 2021 m. sausio mėnesį net 14 dienų (sausio 5, 6, 9, 10, 13, 14, 17, 18, 21, 22, 25, 26, 29 ir 30 dienomis) vienu metu dirbo du apsaugos darbuotojai. Analogiškai po keletą dienų dirbo vienu metu du darbuotojai 2021 m. vasario mėn., 2021 m. rugpjūčio mėn., 2021 m. rugsėjo mėn., 2022 m. vasario ir kovo mėn. Be to, A. Š. Vytauto Didžiojo universiteto bendrabutyje pagal darbo grafiką paskirtos pamainos nuo 2020 m. lapkričio 1 d., kai tuo metu bendrabučiui fizinės saugos paslaugas dar teikė UAB Fosus, o ieškovė pradėjo teikti šias paslaugas tik lapkričio 16 d., t. y. paskirtos 10 pamainų 2020 m. lapkričio mėnesį, kai UAB „Dorsimus“ objekte dar net neteikė šių paslaugų. Be to, iš atsakovės SMS žinutės M. Š. matyti, kad 2020 m. gruodžio 18 d. ji jį informavo, kad lapkričio mėnesį ji dirbo 101 val., o atsakovas 99 val., kas atsižvelgiant į darbo dienų skaičių nuo lapkričio 16 d., taip pat patvirtina, kad atsakovai dirbo kas trečią pamainą, t. y. trise. Be to, iš darbo grafikų matyti, kad yra nemažai valandų kuomet saugos darbuotojo funkcijų niekas neatlieka, pavyzdžiui, 2021 m. sausio 17 d., 2021 m. kovo 12 d., 2022 m. vasario 13 d. parą ir daugiau niekas neatlieka apsaugos darbuotojo funkcijos, nors apsaugos funkcijas ieškovė teikė nuolatos. Trečia, iš DGK pateiktų UAB „Dorsimus“ darbo grafikų nuotraukų matyti, kad nuolat dirbo atsakovai ir I. P. trimis pamainomis, o A. Š. ir G. M. bendrabutyje dirbo tik atsakovų atostogų ir ligos metu.

27. Remdamasi aukščiau išdėstytu, teisėjų kolegija, sprendžia, kad atsakovai įrodė, jog dirbo pas ieškovę trimis pamainomis slenkančiu grafiku. Be to, aukščiau aptarti netikslumai liudija, kad ieškovė darbo apskaitą vedė neteisingai arba jos nevedė ir ją užpildė atsakovams kreipusis į DGK.

28. Paminėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės pateikti I. T. ir I. P. rašytiniai paaiškinimai, jog atsakovai buvo atvykę pas juos į namus, jiems padiktavo neteisingą tekstą, kurį be jų žinios pateikė Darbo ginčų komisijai, rodo atsakovų nesąžiningumą. Iš bylos medžiagos matyti, kad pas ieškovę dirbę apsaugos darbuotojai I. T. ir I. P. atsakovams parašė paaiškinimus, kad jie su atsakovais dirbo trimis pamainomis, o šiuos paaiškinimus atsakovai pateikė DGK. Nors ieškovės pateiktuose rašytiniuose minėtų liudytojų paaiškinimuose nurodyta, kad jiems buvo padiktuotas neteisingas tekstas, šiuos rašytinius paaiškinimus liudytojai rašė savo ranka, pakankamai išsamiai, jie yra suaugę žmonės ir tikrai suprato, ką rašo. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas darbo byloje esant prieštaringiems įrodymams turėjo būti aktyvus ir apklausti minėtus liudytojus teismo posėdyje ir tik tuomet daryti atitinkamas išvadas dėl šių liudytojų parodymų patikimumo, tačiau to nepadarė, nurodydamas, kad jų nepavyko rasti. Tačiau teismas pats ir nebandė I. T. ir I. P. surasti siųsdamas šaukimus, o tik nurodė ieškovės atstovui pasirūpinti liudytojų dalyvavimu teismo posėdyje, tačiau ieškovės atstovas abu kartus šios pareigos neįvykdė ir nepranešė iš anksto teismui, kad teismas pasirūpintų liudytojų dalyvavimu teisme. O visa tai galimai rodo, kad šie liudytojai buvo nenaudingi ieškovei, todėl ji ir nepasirūpino jų dalyvavimu teisme.

29. DK 148 straipsnyje reglamentuojama darbdavio pareiga tvarkyti informaciją apie darbuotojo darbo užmokestį, t. y. darbdavys ne rečiau kaip kartą per mėnesį raštu ar elektroniniu būdu privalo darbuotojui pateikti informaciją apie jam apskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas sumas ir apie dirbto darbo laiko trukmę, atskirai nurodydamas viršvalandinių darbų trukmę. Teismo vertinimu, šios nuostatos lemia darbdavio pareigą užtikrinti tinkamą su darbo santykiais susijusių išmokų apskaičiavimo, išmokėjimo įforminimą ir atsiskaitymą su darbuotoju, tvarkyti ir saugoti teisingą apskaitą ir atsiskaitymą su darbuotoju patvirtinančią buhalterinę apskaitą, priešingu atveju visa rizika tenka darbdaviui, kaip stipresniajai santykių šaliai.

30. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė patikimų įrodymų, jog ji vykdė DK 148 straipsnyje nustatytą pareigą ir teikė atsakovams darbo užmokesčio lapelius ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Kaip jau minėta, atsakovai nurodo, kad ieškovė jiems neteikė darbo užmokesčio lapelių, kuriuose jie matytų išdirbtas darbo valandas ir užmokestį už jas. Tai patvirtina ir atsakovės pateikta SMS žinutė, kurioje ji M. Š. rašo, kad atvyks spalio 4 d. su atsakovu į ieškovės ofisą ir kad jiems bus reikalingi darbo užmokesčio lapeliai. Tai patvirtina ir pačios ieškovės teismui pateikti I. T. ir I. P. rašytiniai paaiškinimai, kuriuose jie nurodo, kad darbo užmokesčio lapeliai jiems nebuvo duodami, o jie jų neprašė, nes pasitikėjo ieškove.

31. Analogiškai ir su darbo grafikais. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovai buvo su jais supažindinti arba kad jie būtų buvę iškabinti darbo vietoje. Nors pirmosios instancijos teismas sprendė, kad mažai tikėtina, kad be darbo grafiko atsakovai būtų galėję dirbti, byloje pateikti darbo grafikai, kuriose dubliuojasi darbuotojai, yra tuščių darbo dienų, kuriomis niekas nebudi rodo priešingai, kad atsakovai dirbdami kas trečią dieną aiškiai žinojo savo slenkantį grafiką ir tai nebuvo byloje ieškovės pateikti grafikai.

32. Remiantis aukščiau išdėstytu darytina išvada, kad ieškovė kaip darbdavys šiuo atveju netinkamai vykdė savo pareigas tinkamai fiksuoti atsakovų (darbuotojų) dirbtas darbo valandas, sudaryti tinkamus darbo grafikus ir su jais supažindinti darbuotojus, pateikti darbuotojams darbo užmokesčio lapelius, todėl jos pateiktais dokumentais šiuo atveju remtis negalima. Atsižvelgiant į tai, teismas šiuo atveju vadovaujasi atsakovų pateikta dirbtų dienų lentele (ieškovės ieškinio 20 priedas).

33. Iš darbo sutarčių turinio matyti, kad šalys susitarė, jog nustatoma darbo laiko norma: darbas taikant suminę darbo laiko apskaitą, savaitės darbo trukmė neviršija 48 val., per apskaitinį laikotarpį neviršijant 30 darbo val. per savaitę, darbas pagal grafiką (darbo sutarčių 4 punktai). DK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu nustatyta suminė darbo laiko apskaita, dirbama darbo (pamainų) grafikuose nurodytu laiku, laikantis nustatytų maksimaliojo darbo laiko reikalavimų. Kaip jau minėta, atsakovai bendrabutyje dirbo trise kiekvieną dieną slenkančiu grafiku pamainomis darbo dieną nuo 16 val. iki 9 val. ir visą parą savaitgalio ir šventinėmis dienomis. Šiuo atveju sutiktina su DGK atliktu skaičiavimu, kad per septynias kalendorines dienas susidaro vidutiniškai po 128 val. 40 min., o trims budėtojų pamainoms tenka po 42 val. 40 min., iš kurių vidutiniškai 18 val. 40 min. naktį. Todėl sutiktina su atsakovų skaičiavimais, jog jiems per mėnesį vidutiniškai susidarė po 154,31 Eur darbo užmokesčio nepriemoka. Bendra nepriemoka atsakovui su 812,77 Eur darbo užmokesčiu už 2022 m. kovo mėnesį sudaro 3282,37 Eur išmokėtino darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 16 d. iki 2022 m. kovo 31 d., o atsakovei 2736,06 Eur (įskaitant 559,80 Eur darbo užmokestį už 2022 m. kovo mėn.) už laikotarpį 2020 m. lapkričio 16 d. iki 2022 m. kovo 31 d. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė tinkamai neatsiskaitė su atsakovais, jiems iš jos priteistinos aukščiau nurodytos darbo užmokesčio sumos.

34. Teisėjų kolegija pažymima, kad minėtas skaičiavimas gali būti nevisiškai tikslus, tačiau ieškovė netinkamai vykdydama savo pareigas tinkamai fiksuoti darbuotojų dirbtas darbo valandas, sudaryti tinkamus darbo grafikus, pateikti darbuotojams darbo užmokesčio lapelius, prisiėmė tokio elgesio riziką.

Dėl sutartyje nesulygto darbo

31. Atsakovai apeliaciniu skundu taip pat prašo jiems priteisti neišmokėtą darbo užmokestį už darbo sutartyje nesulygtą darbą ir nurodo, kad be saugos darbuotojų atsakovai dirbo ir bendrabučio administratoriaus darbą.

32. Pažymėtina, kad papildomu gali būti pripažįstamas toks darbas, kuriam būdinga šių požymių visuma: 1) dirbamas toje pačioje darbovietėje, kaip ir pagrindinis darbas; 2) nesulygtas pagrindinėje darbo sutartyje darbas ar einamos papildomos pareigos, t. y. darbuotojo vykdomos darbinės funkcijos negali būti tapačios funkcijoms, nustatytoms pagrindinėje darbo sutartyje; 3) papildomas darbas gali būti atliekamas tiek per normalų darbo laiką pagrindinėje darbovietėje, tiek kitu laiku; 4) nuolatinio pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-260-1075/2022).

33. Byloje nėra ginčo, kad darbo dienomis nuo 16:00 iki 09:00 ir savaitgaliais bei šventinėmis dienomis, kai nebūdavo bendrabučio administratorės, dalį jos funkcijų (tikrino leidimus, saugojo raktus, išduodavo patalynę ir pan.) atlikdavo apsaugos darbuotojai (atsakovai). Tačiau šiuo atveju sprendžiant, ar atsakovai dirbo papildomą darbą svarbu įvertinti, ar jis pateko į atsakovų saugos darbuotojo pareigybėje įtvirtintas pareigas.

34. Remiantis DK 34 straipsnio 2 dalimi, darbo funkcija gali būti laikomas bet kokių veiksmų, paslaugų ar veiklos atlikimas, taip pat tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas. Darbo funkcija apibrėžiama darbo sutartyje, pareiginiuose nuostatuose ar darbo (veiklos) apraše.

35. Iš bylos medžiagos matyti, kad tik pradėję dirbti pirmąją darbo dieną – 2020 m. lapkričio 16 d. atsakovė ir 2020 m. lapkričio 17 d. atsakovas – buvo pasirašytinai supažindinti su Darbo tvarkos taisyklėmis, pareiginiais nuostatais, Objekto technine specifikacija, profesinės rizikos vertinimo dokumentais, ką patvirtina atsakovų parašai UAB „DORSIMUS“ darbuotojų supažindinimo su įmonės vidaus norminiais dokumentais registracijos žurnale.

36. Pagal Saugos darbuotojo pareiginius nuostatus, saugos darbuotojas privalo vykdyti dirbančiųjų asmenų ir lankytojų kontrolę, jų registraciją (1 punktas), vykdyti atsakingo asmens nurodymus, susijusius su darbu, jei jie neprieštarauja įstatymams (6 punktas), vykdyti visus darbdavės su darbu susijusius nurodymus (atlikti tuos darbus, kuriuos paveda atsakingas asmuo, patruliuoti saugomo objekto teritorijoje bei patalpose, leidimų išdavimo, transporto priemonių tikrinimo darbus ir pan.) (7.17 punktas). Pagal Objekto techninę specifikaciją, saugos darbuotojas privalo pagal nurodytą tvarką priimti, saugoti ir išduoti bendrųjų patalpų raktus objekto gyventojams ir darbuotojams (1.7 punktas), užtikrinti leidimų režimų (įėjimo ir išėjimo) kontrolę (1.9.1.3 punktas), užtikrinti saugomo objekto gyventojų leidimus prieš juos įleidžiant į pastatą (1.9.1.4 punktas), fiksuoti gyventojų išsikėlimo ir įsikėlimo faktą bei perduoti Vytauto Didžiojo universiteto darbuotojams: dieniniams patalpų administratoriams arba kt. (1.12 punktas), priimti studentus, universiteto bei studentų svečius, išduoti raktus, durų praėjimo kortelę, švarią patalynę (1.15 punktas).

37. Remiantis aukščiau išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovų vykdyto darbo negalima vertinti kaip nesulygto pagal darbo sutartį, nes šios darbo funkcijos buvo numatytos Objekto techninėje specifikacijoje, su kuria pradėdami darbą buvo supažindinti abu atsakovai. Kaip jau minėta, darbo funkcija apibrėžiama darbo sutartyje, pareiginiuose nuostatuose ar darbo (veiklos) apraše. Šiuo atveju Objekto techninėje specifikacijoje nurodytas saugos darbuotojo darbo funkcijas reikėtų vertinti kaip numatytas darbo (veiklos) apraše. Priešingas aiškinimas reikštų formos prieš turinį suabsoliutinimą ir teisingumo, protingumo principų (CK 1.5 straipsnis) paneigimą.

38. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovai sutiko dirbti tiek pagal Saugos darbuotojo pareiginius nuostatus, tiek pagal Objekto techninę specifikaciją, kurie jiems buvo pateikti susipažinti, kadangi atsakovai, būdami pakankamos gyvenimiškos ir darbinės patirties turintys asmenys, buvo pajėgūs priimti atsakingus sprendimus ir suvokti savo veiksmų pasekmes – patys savo parašais patvirtino apie susipažinimą su aukščiau nurodytais dokumentais, kurių turinyje atskleistos jų darbo funkcijų apimtys.

39. Remiantis aukščiau išdėstytu, studentų priėmimo ir registracijos, patalynės ir kitų rekvizitų išdavimo negalima laikyti papildomomis atsakovų darbo funkcijomis, kadangi šias funkcijas vadovaujantis Saugos darbuotojo pareiginiais nuostatais ir Objekto technine specifikacija atsakovai privalėjo atlikti ir tai nėra pašalinė, mažinanti dėmesį, su tiesioginėmis pareigomis nesusijusi veikla, todėl jų reikalavimas priteisti jiems iš darbdavės darbo užmokestį už darbo sutartyje nesulygtą darbą yra nepagrįstas. Taip pat nepagrįstas atsakovų apeliacinio skundo argumentas, kad byloje nėra pateiktos Objekto techninės specifikacijos. Ji yra ir ja pagrįstai vadovavosi pirmosios instancijos teismas.

40. Remiantis aukščiau išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl nepagrįstai atmetė atsakovų reikalavimą dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo, todėl atsakovų apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

41. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinio skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

42. Kadangi kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

43. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

44. Ieškovė UAB „DORSIMUS“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams L. A. ir V. A., nesutikdama su DGK 2022 m. balandžio 19 d. sprendimo Nr. DGKS-1740 dalimi, kuria buvo patenkintas iš dalies L. A. prašymas – nuspręsta išieškoti L. A. iš ieškovės 2 736,06 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestį, 1 664,87 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestį už darbo sutartyje nesulygtą darbą, taip pat su DGK 2022 m. balandžio 19 d. sprendimo Nr. DGKS-1742 dalimi, kuria buvo patenkintas iš dalies V. A. prašymas ir nuspręsta išieškoti V. A. iš darbdavės 3 282,37 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestį, 1 703,55 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestį už darbo sutartyje nesulygtą darbą, ir prašydama darbuotojų reikalavimus, teiktus DGK ir jos patenkintus, atmesti bei priteisti jai iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

45. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino visiškai ir pripažino, kad ieškovė UAB „DORSIMUS“ yra tinkamai atsiskaičiusi su atsakovais L. A. ir V. A. nuo jų įdarbinimo dienos iki 2022 m. kovo 31 d., atsakovų reikalavimus dėl darbo užmokesčio už darbo sutartyje nesulygtą darbą ir darbo užmokesčio nepriemokos iš ieškovės priteisimo laikotarpiu nuo jų įdarbinimo pas ieškovę iki 2022 m. kovo 31 d. atmetė bei priteisė ieškovei iš atsakovų po 1 436,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

46. Atsakovai apeliaciniu skundu prašė panaikinti 2022 m. spalio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2- 16280-996/2022, ir priimti naują sprendimą ieškovės pateiktą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti atsakovams darbo ginčų komisijos sprendimais priteistas sumas, taip pat atsakovams iš ieškovės priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

47. Taigi atsakovė prašė jai priteisti iš ieškovės 2 736,06 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestį ir 1 664,87 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestį už darbo sutartyje nesulygtą darbą, iš viso 4400,93 Eur. Apeliacinės instancijos teismas atsakovės apeliacinį skundą tenkino iš dalies ir priteisė atsakovei 2 736,06 Eur.

48. Tuo tarpu atsakovas prašė jam priteisti iš ieškovės 3 282,37 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestį ir 1 703,55 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestį už darbo sutartyje nesulygtą darbą, iš viso 4985,92 Eur. Apeliacinės instancijos teismas atsakovo apeliacinį skundą tenkino iš dalies ir priteisė atsakovui 3282,37 Eur.

49. Iš viso bendras atsakovų reikalavimas buvo 9386,85 Eur, o apeliacinės instancijos teismas jį patenkino iš dalies priteisė atsakovams 6018,43 Eur, t. y. patenkino 64,12 procentų atsakovų reikalavimų, atmestų atsakovų reikalavimų dalis yra 35,88 procentų.

50. Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, atsakovams proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o ieškovei – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai paskirstytinos pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.

51. Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 2873 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 211 Eur žyminis mokestis ir 2662 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Taip pat ieškovė patyrė 2783 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme. Taigi proporcingai atmestų reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovų priteistina 75,71 Eur žyminio mokesčio, 955,13 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, patirtų pirmosios instancijos teisme, bei 998,54 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme. Iš viso ieškovei iš atsakovų priteistina 2029,38 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.

52. Atsakovai pirmosios instancijos teisme patyrė 605 Eur, o apeliacinės instancijos teisme 2475 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Atsakovams proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai priteistinos 387,93 Eur išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme, bei 1586,97 Eur išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme. Iš viso atsakovams iš ieškovės priteistinos 1974,90 Eur bylinėjimosi išlaidos.

53. Įskaičius tarpusavyje mokėtinas sumas, ieškovei iš atsakovų priteisiamos 54,48 Eur bylinėjimosi išlaidos, t. y. po 27,24 Eur iš kiekvieno iš atsakovų.

54. CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami darbuotojai – bylose dėl visų reikalavimų, atsirandančių iš darbo teisinių santykių, ir vartotojai – bylose dėl vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio už ieškinius, priešieškinius, pareiškimus, apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat už prašymus dėl proceso atnaujinimo (CPK 83 straipsnio 2 dalis).

55. Taigi atsakovai buvo atleisti nuo žyminio mokesčio už jų apeliacinį skundą mokėjimo. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka ir atsakovų apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, iš ieškovės proporcingai atsakovų patenkintų reikalavimų reikalavimų daliai, priteistina 135,29 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai.

56. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5,00 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl jų atlyginimo klausimas nėra sprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovų L. A. ir V. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 7 d. sprendimą pakeisti ir teismo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „DORSIMUS“ ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti atsakovei L. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „DORSIMUS“ (įmonės kodas 145843465) 2 736,06 Eur (atskaičius mokesčius) (dviejų tūkstančių septynių šimtų trisdešimt šešių eurų 6 ct) neišmokėtą darbo užmokestį.

Priteisti atsakovui V. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „DORSIMUS“ (įmonės kodas 145843465) 3 282,37 Eur (atskaičius mokesčius) (trijų tūkstančių dviejų šimtų aštuoniasdešimt dviejų eurų 37 ct) neišmokėtą darbo užmokestį.

Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2022 m. balandžio 19 d. sprendimą Nr. DGKS-1740 darbo byloje Nr. APS-131-5972 dalyje, kurioje L. A. prašymai buvo patenkinti, laikyti netekusiu galios, likusi Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2022 m. balandžio 19 d. sprendimo Nr. DGKS-1740 darbo byloje Nr. APS-131-5972 dalis, kurioje L. A. prašymai buvo atmesti, yra įsiteisėjusi.

Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2022 m. balandžio 19 d. sprendimą Nr. DGKS-1742 darbo byloje Nr. APS-131-5973 dalyje, kurioje V. A. prašymai buvo patenkinti, laikyti netekusiu galios, likusi Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2022 m. balandžio 19 d. sprendimo Nr. DGKS-1742 darbo byloje Nr. APS-131-5973 dalis, kurioje V. A. prašymai buvo atmesti, yra įsiteisėjusi.“

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „DORSIMUS“ (įmonės kodas 145843465) iš atsakovų L. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 27,24 Eur (dvidešimt septynis eurus 24 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „DORSIMUS“ (įmonės kodas 145843465) 135,29 Eur (vieną šimtą trisdešimt penkis eurus 29 ct) žyminio mokesčio valstybės naudai.

Teisėjai Ramunė MikonienėAsta PikelienėLinas Zinkevičius