Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-16280-996/2022

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-10-07
Bylos Nr.: e2-16280-996/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-11695-2022-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Ieva Stanislovaitienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „DORSIMUS“
Atsakovas: L. A., V. A.
Advokatai: Gilbertas Kinderevičius, Audrius Biguzas, Gerda Tautkuvienė

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-16280-996/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11695-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.5.1; 1.3.5.10; 3.2.6.1; 3.4.1.7 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 7 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė,sekretoriaujant Onai Virmauskienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „DORSIMUS“ atstovams advokatui Gilbertui Kinderevičiui, advokato padėjėjai Gerdai Tautkuvienei,

atsakovams L. A., V. A., jų atstovui advokatui Audriui Biguzui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „DORSIMUS“ ieškinį atsakovams L. A. ir V. A. dėl darbo ginčo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

uždaroji akcinė bendrovė „DORSIMUS“ (toliau – ieškovė, darbdavė, įmonė, UAB „DORSIMUS“) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su ieškiniu (el. b. apyrašo t. I, l. 1–12) L. A. ir V. A. (toliau kartu – atsakovai, darbuotojai), nesutikdama su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2022 m. balandžio 19 d. sprendimo Nr. DGKS-1740 darbo byloje Nr. APS-131-5972 (toliau – sprendimas Nr. DGKS-1740) dalimi, kuria L. A. prašymas buvo patenkintas iš dalies – nuspręsta išieškoti L. A. iš darbdavės 2 736,06 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestį, 1 664,87 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestį už darbo sutartyje nesulygtą darbą, taip pat su Darbo ginčų komisijos 2022 m. balandžio 19 d. sprendimo Nr. DGKS-1742 darbo byloje Nr. APS-131-5973 (toliau – sprendimas Nr. DGKS-1742) dalimi, kuria V. A. prašymas buvo patenkintas iš dalies – nuspręsta išieškoti V. A. iš darbdavės 3 282,37 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestį, 1 703,55 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestį už darbo sutartyje nesulygtą darbą, ir prašydama darbuotojų reikalavimus, teiktus Darbo ginčų komisijai ir jos patenkintus, atmesti bei priteisti jai iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė paaiškino, kad L. A. nuo 2020 m. lapkričio 16 d. įmonėje dirbo saugos darbuotojos pareigose pagal 2020 m. lapkričio 13 d. sudarytą darbo sutartį Nr. 1909, V. A. nuo 2020 m. lapkričio 17 d. įmonėje dirbo saugos darbuotojo pareigose pagal 2020 m. lapkričio 13 d. sudarytą darbo sutartį Nr. 1911; 2020 m. lapkričio 13 d. įsakymu Nr. 20-11-13/1 „Dėl V. A. skyrimo į saugomą objektą“ ir 2020 m. lapkričio 13 d. įsakymu Nr. 20-11-13/2 „Dėl L. A. skyrimo į saugomą objektą“, L. A. nuo 2020 m. lapkričio 16 d., V. A. nuo 2020 m. lapkričio 17 d., buvo paskirti dirbti į UAB „DORSIMUS“ (duomenys neskelbtini) padalinio saugomą objektą – Vytauto Didžiojo universiteto bendrabutį, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), UAB „DORSIMUS“ (duomenys neskelbtini) padalinio vadovui M. Š. (M. Š.) buvo pavesta sudaryti atsakovų darbo grafiką ir supažindinti atsakovus su jų darbo funkcijomis; 2020 m. lapkričio 16 d. L. A., 2020 m. lapkričio 17 d. V. A. buvo pasirašytinai supažindinti ir sutiko dirbti pagal Saugos darbuotojo pareiginius nuostatus ir objekto techninę specifikaciją, t. y. 2020 m. spalio 13 d. Fizinės apsaugos paslaugų teikimo sutarties Nr. 1-371 1 priede pateiktą Objekto techninę specifikaciją (toliau – Objekto techninė specifikacija), taigi, atsakovai pirmąją jų darbo dieną pasirašytinai buvo supažindinti ir žinojo jų, kaip saugos darbuotojų, pareigybės esmę, pareigas ir pagrindines funkcijas, kurias turės atlikti jiems priskirtame objekte pagal Objekto techninę specifikaciją. Pažymėjo, jog atsakovai nuo pat jų darbo pradžios, t. y. nuo 2020 m. lapkričio 16–17 d., niekada nesikreipė į darbdavę dėl jų sulygtų darbo pareigų vykdymo neaiškumų, jiems nepriskirtų papildomų darbo funkcijų vykdymo ar netinkamo atsiskaitymo už vykdomas funkcijas. Paaiškino, kad UAB „DORSIMUS“ (duomenys neskelbtini) padalinio vadovas M. Š. (M. Š.) iš Vytauto Didžiojo universiteto pastatų valdytojo R. B. (už sutarties vykdymą atsakingo asmens) gavo nusiskundimų dėl V. A. netinkamo pareigų vykdymo ir prašymą pakeisti V. A. kitu darbuotoju, 2022 m. kovo 2 d. elektroniniu laišku buvo pakartotinai prašoma pakeisti V. A. kitu saugos darbuotoju, įmonė 2022 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 22-03-25 „Dėl V. A. skyrimo į saugomą objektą“ paskyrė V. A. nuo 2022 m. balandžio 1 d. dirbti į UAB „DORSIMUS“ (duomenys neskelbtini) padalinio saugomą objektą – (duomenys neskelbtini), ir nors V. A. išsamiai buvo paaiškintos visos aplinkybės bei priežastys dėl jo paskyrimo į naują objektą, tačiau neatsižvelgiant į tai, jis kategoriškai nesutiko su paskyrimu dirbti į kitą objektą ir atsisakė ten dirbti, taip pat reikalavo raštu išdėstyti informaciją, kodėl jis skiriamas į kitą objektą ir kokiu pagrindu, vykdantysis direktorius A. A. reaguodamas į V. A. prašymą, 2022 m. kovo 25 d. raštu paaiškino V. A., jog pastarasis vadovaujantis sudaryta darbo sutartimi pagrįstai buvo paskirtas dirbti į kitą objektą, padalinio vadovas M. Š. (M. Š.) nuvežė V. A. į objektą įsakymą, raštą dėl informacijos suteikimo ir parengtą darbo grafiką susipažinimui, tačiau jis kategoriškai atsisakė pasirašyti įsakymą ir darbo grafiką, 2022 m. balandžio 1 d. V. A. turėjo pradėti darbą naujame objekte, į kurį buvo paskirtas dirbti, tačiau į darbą neatvyko. Ieškovė nurodė, kad 2022 m. kovo 29 d. atsakovai kreipėsi į Darbo ginčų komisiją su prašymais išnagrinėti situaciją dėl: 1) neteisingai apskaičiuojamos algos ir neteikiamos informacijos apie apskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas sumas ir apie dirbto darbo laiko trukmę ir viršvalandinius darbus; 2) vertimo atlikti su saugos darbuotojo pareigomis nesusijusių darbinių funkcijų; 3) nepalankios psichosocialinės aplinkos ir psichologinio spaudimo; 4) spaudimo pasirašyti terminuotą darbo sutartį atgaline data ir pereiti dirbti į kitą darbdavės objektą; Darbo ginčų komisija 2022 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. DGKS-1742 nusprendė V. A. prašymą tenkinti iš dalies ir nurodė išieškoti jo naudai iš darbdavės 3 282,37 Eur neišmokėtą darbo užmokestį ir 1 703,55 Eur neišmokėtą darbo užmokestį už darbo sutartyje nesulygtą darbą, Darbo ginčų komisija 2022 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. DGKS-1740 nusprendė L. A. prašymą tenkinti iš dalies ir nurodė išieškoti jos naudai iš darbdavės 2 736,06 Eur neišmokėtą darbo užmokestį ir 1 664,87 Eur neišmokėtą darbo užmokestį už darbo sutartyje nesulygtą darbą. Teigė, kad 2022 m. balandžio 26 d. gavo atsakovų prašymą nutraukti su jais sudarytas darbo sutartis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 55 straipsnio pagrindu; įmonės generalinis direktorius, atsižvelgęs į gautus atsakovų prašymus dėl darbo sutarčių nutraukimo, 2022 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 22-05-16 „Dėl darbo sutarties nutraukimo“ nutraukė V. A. darbo sutartį nuo 2022 m. gegužės 16 d. ir 2022 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 22-05-16 „Dėl darbo sutarties nutraukimo“ nutraukė L. A. darbo sutartį nuo 2022 m. gegužės 16 d. Pabrėžė, kad atsakovams priklausantis darbo užmokestis buvo pilnai išmokėtas ir atsakovai neatliko jokių papildomų su apsaugos darbuotojo pareigomis nesusijusių funkcijų, jiems nebuvo pavestos jokios papildomos, nenumatytos Saugos darbuotojo pareiginiuose nuostatuose ir Objekto techninėje specifikacijoje, funkcijos. Mano, kad darbo ginčą Darbo ginčų komisijoje atsakovai inicijavo galimai priekaištaudami dėl V. A. paskyrimo dirbti į naują objektą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas papildomai paaiškino, kad apsaugos darbuotojai objekte nedirbo visi kartu, jie mainėsi tarpusavyje, buvo 4–5 pamainos.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokato padėjėja papildomai paaiškino, kad objekte buvo dirbama 4–5 pamainų darbo grafiku, tai patvirtina į bylą pateikti darbo grafikai, savo skaičiavimus atsakovai grindžia tik savo pačių subjektyvia pozicija.

Šalies argumentai

Atsakovai su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (el. b. apyrašo t. II, l. 143–149).

Atsiliepimas

Atsakovai paaiškino, kad ieškovė, kaip darbdavė, turi pareigą sudaryti ir supažindinti darbuotojus su darbo grafikais, tačiau ji šios pareigos neįvykdė ir nei pasirašytinai, nei dar kitaip neinformavo jų apie jų darbo grafikus, tik nagrinėjant darbo bylas Darbo ginčų komisijoje jiems buvo pateikti darbo grafikai, t. y. pirmą kartą per daugiau nei pusantrų metų jie pamatė, kaip buvo vedama darbo laiko apskaita jų atžvilgiu, iki to laiko joks jų darbo grafikų viešinimas ar supažindinimas bet kokia forma nebuvo atliekamas ir faktiškai ieškovė galėjo darbo grafikus pildyti taip, kaip tik norėjo, ir kaip jai buvo palankiau, tik susipažinę su šiais darbo grafikais jie pamatė, kad jiems priskaičiuotas darbo užmokestis visiškai neatitinka su faktiškai dirbtomis valandomis. Mano, kad I. T. ir I. P. (I. P.) patyrė spaudimą iš ieškovės, nes pas juos buvo atvykę ieškovės darbuotojai su raštais pasirašymui, kad būtų liudijama ieškovės naudai, jog objekte dirbo daugiau nei 3 darbuotojai. Nurodė, kad konfliktinė situacija tarp V. A. ir ieškovės kilo tuomet, kai ieškovė siekė atgaline data pakeisti V. A. darbo sutartį į terminuotą darbo sutartį, o pastarasis su tuo nesutiko. Pabrėžė, kad jie buvo verčiami papildomai dirbti. Paaiškino, kad nors ieškovės teikiami dokumentai liudija, jog jiems buvo pateikti pareiginiai nuostatai ir Objekto techninė specifikacija, tačiau iš tikrųjų taip nebuvo, nors jie ir pasirašė į ieškovės darbuotojų supažindinimo su įmonės vidaus norminiais dokumentais žurnale, tačiau faktiškai toks pasirašymas vyko labai skubiai, įmonės atstovams nurodant, kad tai tik formalumas, jie nebūdami teisininkais pasirašė žurnale, tačiau tai nereiškia, kad jie buvo supažindinti su savo pareiginiais nuostatais, byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad jie būtų pasirašę ant Saugos darbuotojo pareiginių nuostatų ir ant Objekto techninės specifikacijos, šie dokumentai jiems nebuvo žinomi ir matyti, jie savo pareigas žinojo tik iš savo darbo praktikos. Pažymėjo, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie liudytų, jog pasirašydami darbo sutartis, ieškovė ir atsakovai susitarė dėl papildomų darbų, kurie apimtų ir ieškovės įsipareigojimus trečiajam asmeniui pagal kitas sutartis. Atsakovų teigimu, apsaugos darbuotojai neturi teisės užsiimti pašaline, mažinančia dėmesį ir su tiesioginėmis pareigomis nesusijusia veikla, todėl studentų priėmimas, registracija, patalynės išdavimas laikytinos ne tik funkcijomis, kurios nebuvo aptartos su jais ir jie neprivalėjo tokių funkcijų atlikti, bet ir prieštaraujančiomis patiems jų pareiginiams nuostatams, kadangi tai nėra tiesiogiai su jų pareigomis susijusios funkcijos. Teigė, kad tai, jog jie dirbo papildomą darbą, nerodo jų sutikimo su papildomu darbu; bet kokių papildomų darbų įforminimas turi būti atliktas darbo sutarties pakeitimu, papildymu; vien tas faktas, kad jie nesiskundė dėl papildomų darbų, savaime nedaro tokių darbų teisėtų jų atžvilgiu.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu atsakovas V. A. papildomai paaiškino, kad buvo nuvykę į ieškovės ofisą skųstis darbo sąlygomis, bendravo su M. Š. ir A. A., klausė, kodėl jiems neduodami algalapiai, tačiau jie buvo ignoruojami; nuo 2022 m. balandžio 1 d. nebedirbo; prieš pat kreipiantis į Darbo ginčų komisiją pildė lenteles, kuriose nurodė kiek dirbo nuo pat darbo pas ieškovę pradžios 2020 m. lapkričio mėn., žinojo, kada vykti į darbą, nes dirbo kas 3 dienas, 2021 m. gruodžio 19 d. jo gimtadienio dieną studentai jį sveikino, jis dirbo, o pažymėta, kad nedirbo tą dieną; būdavo, kad su sutuoktine susikeisdavo pamainomis, bet įmonė tai jiems leisdavo; jo sutuoktinei skambindavo M. Š., informuodavo apie darbo grafikus, darbo grafikus susiderindavo telefonu; prieš tai tame pačiame bendrabutyje apsaugos darbuotoju dirbo tik pas kitą darbdavį, toje kitoje darbovietėje patalynės studentams neišdavinėjo, per karantiną patalynę išdavinėjo, administratorė A. liepdavo nunešti patalynę, patalynę administratorė palikdavo perdavimui studentams; įsidarbindamas pas ieškovę pasirašė, kad susipažino su įvairiais įmonės vidaus dokumentais, tačiau jų nematė, pasirašė neprašydamas juos jam parodyti, manė, kad darbo funkcijos bus tokios pačios kaip ir prieš tai jo buvusioje darbovietėje, pareiginius nuostatus jam M. Š. atvežė vėliau jam jau dirbant po 3–4 darbo dienų.

Teismo posėdžio metu atsakovė L. A. papildomai paaiškino, kad prieš įsidarbindama pas ieškovę dirbo kitoje įmonėje pradžioje bendrabutyje administratore, vėliau tame pačiame bendrabutyje kaip ir pas ieškovę apsaugos darbuotoja, pasirašydama darbo sutartį pasirašė, kad susipažino su ieškovės vidaus dokumentais, tačiau jie jai nebuvo pateikti, jų ji neprašė darbdavės duoti susipažinti, įsivaizdavo, kad darbo funkcijos pas ieškovę bus tos pačios kaip ir prieš tai jos darbovietėje, prieš tai buvusioje darbovietėje patalynės studentams neišduodavo, prieš tai buvusioje darbovietėje buvo tęsiamas administratorės darbas, kaip ir pas ieškovę, administratorė palikdavo lapą, kur nurodyta kokie studentai turi atvykti, patalynė būdavo paliekama, kartais jos ieškodavo, dirbant prieš tai buvusioje darbovietėje atvykdavo daug mažiau studentų iš užsienio; nuo pirmo darbo pas ieškovę mėnesio pastebėjo, kad netinkamai su ja atsiskaitoma, kreipėsi į darbdavę dėl to, tačiau ir toliau darbdavė netinkamai atsiskaitinėdavo, prieš tai buvusioje darbovietėje žymėdavosi savo darbo dienas ir jas siųsdavo buhalterei, pas ieškovę to nedarė, nors netinkamai jai buvo skaičiuojamas darbo užmokestis, dirbo kas 3 dienas, 2022 m. kovo mėn. 2 savaites sirgo, kitas savaites dirbo, darbdavės prašydavo atsiskaitymo lapelių; darbas bendrabutyje su studentais jai labai patiko, norėjo visiems studentams padėti, nenorėjo palikti darbo kitiems, todėl darė tuos darbus, kuriuos kiti apsaugos darbuotojai nedarė, nes pastarieji palikdavo lentelę, kada atvyks administratorė; buvo darbo vietos stalčiuje radusi darbo grafiką.

Teismo posėdžio metu atsakovų atstovas advokatas papildomai paaiškino, kad kai nebūdavo administratorės, padėdavo atsakovai, bet tai nebuvo jų darbo funkcijos, tai papildomos darbo funkcijos.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas P. S. parodė, kad nuo 2019 m. rugsėjo mėn. gyvena bendrabutyje, kuriame nuo pat jo įsikėlimo į bendrabutį dirbo atsakovai apsaugos darbuotojais; atsakovus apibūdino kaip malonius, rūpestingus žmones, paaiškindamas, kad paskaitos jam būdavo apytiksliai nuo 10 val. iki 14 val., kitu laiku jis būdavo bendrabutyje ir matydavo atsakovus, visi ten gyvenantys studentai su jais gerai sutarė, atsakovai jiems visada padėdavo; tokių apsaugos darbuotojų kaip Š., M., S. nežino, atsakovų pavardes žino, administratorė buvo A., tačiau jos dažnai nebūdavo, tuomet atsakovai atvykusiems studentams išduodavo patalynę, aprodydavo patalpas, išduodavo sim korteles, visaip padėdavo, kai dirbo atsakovai pradžioje dar dirbo I. P., vėliau vietoj jo I. T., nuolat dirbdavo 3 apsaugos darbuotojai, kurie keisdavosi tarpusavyje.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas E. G. parodė, kad jau trečius metus gyvena (duomenys neskelbtini), nuo pat jo (liudytojo) įsikėlimo į bendrabutį, ten jau dirbo atsakovai ir dar vienas apsaugos darbuotojas I., vėliau I. pakeitė I., kažkurią dieną yra matęs dar vieną kitą apsaugos darbuotoją, buvo ir administratorė A., į ją kreipėsi, kai norėjo keisti kambarį, atsakovai labai padėdavo studentams, jie ir paprašė jo liudyti byloje.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas M. Š. (M. Š.) parodė, kad dirba UAB „DORSIMUS“ (duomenys neskelbtini) padalinio vadovu, sudaro darbo grafikus darbuotojams ir juos supažindina su jais, atsakovus taip pat supažindindavo su jų darbo grafikais, juos jiems atveždavo į vietą arba pranešdavo telefonu, kartais nuvykęs pastebėdavo, kad vienas atsakovas būdavo pakeitęs kitą, jie jam nežinant susikeisdavo darbo laikais, atsakovai niekada nesiskundė, kad jiems neaiškus darbo grafikas, apsaugos darbuotojais bendrabutyje taip pat dirbo A. Š., G. M., iki 2021 m. balandžio mėn. dar dirbo I. P., po jo I. T., algalapius darbuotojams, kartu ir atsakovams, taip pat įteikdavo, atsakovai per 1,5 metų darbo niekada nesiskundė, skundai prasidėjo, kai jis atsakovą V. A. dėl gautų skundų perskyrė dirbti į kitą objektą – (duomenys neskelbtini); UAB „DORSIMUS“ tiek Vilniaus, tiek Kauno padalinių apsaugos darbuotojų tokios pačios darbo funkcijos: sutikti studentus, išduoti patalynę, prižiūrėti tvarką, visuose bendrabučiuose ta pati tvarka, atsakovai niekada nesiskundė, kad dirba kažkokį papildomą darbą, iki įsidarbindami UAB „DORSIMUS“ atsakovai dirbo tame pačiame bendrabutyje tose pačiose pareigose tik kitoje įmonėje, ieškovei laimėjus konkursą saugoti bendrabutį, atsakovai įsidarbino pas ieškovę.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. A. parodė, kad 10 metų dirba UAB „DORSIMUS“ vykdančiuoju direktoriumi, įmonėje padalinio vadovas organizuoja darbus, sudaro darbo grafikus, su jais supažindina darbuotojus arba vietoje, arba telefonu, arba elektroniniu paštu, pandemijos metu daug darbuotojų sirgo, darbo grafikai būdavo dažnai keičiami, su atsakovais 1,5 metų konflikų nebuvo, atsakovai visą tą laiką pretenzijų nereiškė, niekada nesakė, kad vykdytų ne savo darbo funkcijas, iš Vytauto Didžiojo universiteto valdytojo gavus nusiskundimus dėl atsakovo V. A. darbo ir prašymą jį pakeisti, tas ir buvo padaryta, jis buvo paskirtas į kitą gerą objektą – (duomenys neskelbtini), bet nuo to laiko ir prasidėjo ginčai su atsakovais, Objekto techninėje specifikacijoje, su kuria atsakovai buvo supažindinti, yra jų darbo funkcijos, iki įsidarbindami pas ieškovę, atsakovai dirbo toje pačioje darbo vietoje, atliko tas pačias darbo funkcijas, tik kad dirbo pas kitą darbdavį, bendrabutyje patalynės, kortelių išdavimas, asmenų įleidimas nakties metu yra įprastos pagrindinės apsaugos darbuotojų darbo funkcijos, nuo 2020 m. lapkričio mėn. objekte dirbo 4–5 darbuotojai: atsakovai, A. Š., G. M., I. P., I. T., V., kuri dirbdavo, jei susirgdavo administratorė A.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. Š. parodė, kad pas ieškovę dirba nuo 2015 m., kažkur nuo 2020 m. spalio mėn. iki 2022 m. vasario mėn. dirbo pas ieškovę apsaugos darbuotoju (duomenys neskelbtini) esančiame bendrabutyje, nuo 2022 m. vasario mėn. dirba pas ieškovę apsaugos darbuotoju (duomenys neskelbtini), dirbdamas bendrabutyje kartu dirbo su G. M., I. P., I. T., kuris pakeitė I. P., darbo grafikai būdavo atvežami parodyti, jis užsirašydavo kada jam dirbti, visada žinodavo kada jam dirbti, taip pat ir algalapius visada atveždavo M. Š., apsaugos darbuotojo įprastos pagrindinės darbo funkcijos bendrabutyje yra prižiūrėti tvarką, padėti studentams, išduoti patalynę, nakties metu įleisti asmenis, karantino metu dirbdavo kas keturias dienas, administratorės nepavaduodavo, kai ji susirgdavo dirbdavo V., nepamena, kad būtų dirbęs vienoje pamainoje kartu su atsakovais, dirbdavo tuo metu, kai nebūdavo administratorės – nuo 16 val. iki 9 val. ryto, savaitgaliais dirbdavo paromis.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas G. M. parodė, kad pas ieškovę apsaugos darbuotoju dirba nuo 2013 m., 2020 m. lapkričio pradžioje vieną ar du budėjimus ir dar 2021 m. keturis ar penkis budėjimus pavaduodamas atsakovus jų atostogų metu yra dirbęs (duomenys neskelbtini) esančiame Vytauto Didžiojo universiteto bendrabutyje, apie darbo grafikus telefonu jam pranešdavo padalinio vadovas, jam (liudytojui) visada buvo žinoma kada turi dirbti, algalapius paduodavo atspausdintus padalinio vadovas, bendrabutyje apsaugos darbuotojo darbo funkcijos buvo stebėti, kad neužeitų pašaliniai asmenys, išduoti patalynę, raktus, kortelę, t. y. visa tai, ką palikdavo administratorė, matė dirbančius du apsauginius darbuotojus (vieną su barzda, kitą pagyvenusį su akiniais), taip pat yra matęs atsakovę, tačiau atsakovo nėra matęs, žino, kad dirbo ir A. Š..

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Byloje ginčas kilo darbo užmokesčio skaičiavimo ir mokėjimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Žemesnės instancijos teismas

Iš bylos medžiagos matyti, kad L. A. nuo 2020 m. lapkričio 16 d. įmonėje dirbo saugos darbuotojos pareigose pagal 2020 m. lapkričio 13 d. sudarytą darbo sutartį Nr. 1909, darbo sutartis nutraukta nuo 2022 m. gegužės 27 d. DK 55 straipsnio pagrindu (el. b. apyrašo t. I, l. 13–14, 59, t. II, l. 191–193, t. III, l. 7–12), V. A. nuo 2020 m. lapkričio 17 d. įmonėje dirbo saugos darbuotojo pareigose pagal 2020 m. lapkričio 13 d. sudarytą darbo sutartį Nr. 1911, darbo sutartis nutraukta nuo 2022 m. gegužės 27 d. DK 55 straipsnio pagrindu (el. b. apyrašo t. I, l. 15–16, 58, t. II, l. 194–196, t. III, l. 1–6); 2020 m. lapkričio 13 d. įsakymu Nr. 20-11-13/2 L. A. nuo 2020 m. lapkričio 16 d. paskirta dirbti į Vytauto Didžiojo universiteto bendrabutį, esantį adresu: (duomenys neskelbtini) (el. b. apyrašo t. I, l. 18), 2020 m. lapkričio 13 d. įsakymu Nr. 20-11-13/1 V. A. nuo 2020 m. lapkričio 17 d. paskirtas dirbti į Vytauto Didžiojo universiteto bendrabutį, esantį adresu: (duomenys neskelbtini) (el. b. apyrašo t. I, l. 17); 2022 m. kovo 2 d. ieškovė gavo elektroninį laišką iš Vytauto Didžiojo universiteto, kuriame buvo pakartotinai prašoma kuo skubiau pakeisti V. A. kitu saugos darbuotoju (el. b. apyrašo t. I, l. 26), UAB „DORSIMUS“ vykdančiojo direktoriaus 2022 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 22-03-25 V. A. nuo 2022 m. balandžio 1 d. paskirtas dirbti į (duomenys neskelbtini) (el. b. apyrašo t. I, l. 27), ieškovė 2022 m. kovo 25 d. raštu dėl informacijos suteikimo paaiškino V. A., jog pastarasis vadovaujantis sudaryta darbo sutartimi pagrįstai buvo paskirtas dirbti į kitą objektą (el. b. apyrašo t. I, l. 28); 2022 m. kovo 29 d. atsakovai kreipėsi į Darbo ginčų komisiją su prašymais dėl darbo užmokesčio iš darbdavės išieškojimo (el. b. apyrašo t. I, l. 29–40), Darbo ginčų komisija 2022 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. DGKS-1742 nusprendė V. A. prašymą tenkinti iš dalies ir nurodė išieškoti jo naudai iš darbdavės 3 282,37 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestį ir 1 703,55 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestį už darbo sutartyje nesulygtą darbą (el. b. apyrašo t. I, l. 41–48), Darbo ginčų komisija 2022 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. DGKS-1740 nusprendė L. A. prašymą tenkinti iš dalies ir nurodė išieškoti jos naudai iš darbdavės 2 736,06 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestį ir 1 664,87 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestį už darbo sutartyje nesulygtą darbą (el. b. apyrašo t. I, l. 49–55).

Kadangi darbdavė ginčija tas Darbo ginčų komisijos sprendimų Nr. DGKS-1740 ir Nr. DGKS-1742 dalis, kuriomis darbuotojų prašymai buvo patenkinti iš dalies, tai teismas ginčą sprendžia tik tose dalyse (dėl Darbo ginčų komisijos patenkintų darbuotojų prašymų). Kadangi darbuotojai neginčijo Darbo ginčų komisijos sprendimų Nr. DGKS-1740 ir Nr. DGKS-1742 dalių, kuriomis jų prašymai buvo atmesti, tos Darbo ginčų komisijos sprendimų Nr. DGKS-1740 ir Nr. DGKS-1742 dalys yra įsiteisėjusios ir teismas dėl jų nepasisako (DK 229 straipsnio 2 dalis). Kartu pažymėtina ir tai, kad Darbo ginčų komisija darbuotojų prašymus dėl netinkamo atsiskaitymo nagrinėjo nuo jų įdarbinimo dienos iki 2022 m. kovo 31 d., todėl teismas ginčą sprendžia taip pat tik toje dalyje, kurioje darbuotojai privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka pasinaudojo, t. y. nuo atsakovų įdarbinimo dienos iki 2022 m. kovo 31 d.

Žemesnės instancijos teismas

DK 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise.

Pagal DK 32 straipsnio 1 dalį, darbo sutartis ? darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį.

Pagal DK 146 straipsnio 1 dalį, darbo užmokestis darbuotojui mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, o jeigu darbuotojas prašo, – kartą per mėnesį. Bet kuriuo atveju už darbą per kalendorinį mėnesį negali būti atsiskaitoma vėliau negu per dešimt darbo dienų nuo jo pabaigos, jeigu darbo teisės normos ar darbo sutartis nenustato kitaip.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pasirašydamos darbo sutartis šalys sulygo, jog atsakovai įdarbinami į ieškovės (duomenys neskelbtini) padalinį saugos darbuotojais, kadangi atsakovų darbo vieta nebuvo konkretizuota, tai pagrįstai tos pačios dienos darbdavės vienašališkai priimtais įsakymais atsakovai buvo skirti saugos darbuotojais į ieškovės (duomenys neskelbtini) padalinio saugomą objektą – Vytauto Didžiojo universiteto bendrabutį – darbo sutartimis įtvirtinta darbdavės diskrecijos teisė bet kada keisti darbuotojų darbo vietą, t. y. objektą, (duomenys neskelbtini) padalinyje, kaip kas teisėtai ir pagrįstai buvo padaryta atsakovo V. A. atveju 2022 m. kovo 25 d. darbdavės įsakymu. Bylos medžiaga patvirtina, kad kiekvienas iš atsakovų savo pirmąją darbo dieną – 2020 m. lapkričio 16 d. L. A. ir 2020 m. lapkričio 17 d. V. A. – buvo pasirašytinai supažindinti su Darbo tvarkos taisyklėmis, pareiginiais nuostatais, Objekto technine specifikacija, profesinės rizikos vertinimo dokumentais, ką patvirtina atsakovų parašai UAB „DORSIMUS“ darbuotojų supažindinimo su įmonės vidaus norminiais dokumentais registracijos žurnale (el. b. apyrašo t. I, l. 13–20), kas, ieškovės teigimu, patvirtina, kad atsakovai sutiko dirbti pagal Saugos darbuotojo pareiginius nuostatus ir Objekto techninę specifikaciją, kartu ieškovei pažymint tai, kad nuo pat atsakovų darbo pradžios 2020 m. jie niekada per pusantrų metų nesikreipė į darbdavę dėl pareigų vykdymo neaiškumų, jiems nepriskirtų papildomų darbo funkcijų vykdymo ar netinkamo atsiskaitymo ir tik nutarus atsakovą V. A. dėl gautų nusiskundimų perkelti į kitą objektą nuo 2022 m. balandžio 1 d., kas atsakovui V. A. nepatiko, atsakovai ėmė teigti, kad studentų priėmimas, registracijos vykdymas, patalynės ir kitų rekvizitų išdavimas nepatenka į jų kaip saugos darbuotojų vykdomas pareigas ir kad darbdavė netinkamai skaičiavo jų darbo užmokestį, tuo tarpu pagal Saugos darbuotojo pareiginius nuostatus ir Objekto techninę specifikaciją, atsakovai privalėjo atlikti tokias darbo funkcijas kaip studentų priėmimas, registracijos vykdymas, patalynės ir kitų rekvizitų išdavimas, darbdavė tinkamai su darbuotojais atsiskaitė ir nepriskyrė jiems jokių papildomų su apsaugos darbuotojo pareigomis nesusijusių funkcijų. Išsamiai įvertinęs bylos medžiagą teismas sutinka su tokia ieškovės pozicija.

Pastebėtina, kad nors atsakovai teigia, jog jie dirbo papildomą darbą, tačiau, atkreipiamas dėmesys, papildomas darbas tai šalių iki tol nesulygtų funkcijų atlikimas (DK 35 straipsnio 1 dalis), tuo tarpu kaip jau teismo nustatyta aukščiau, atsakovai savo pirmąją darbo dieną – 2020 m. lapkričio 16 d. L. A. ir 2020 m. lapkričio 17 d. V. A. – buvo pasirašytinai supažindinti su Darbo tvarkos taisyklėmis, pareiginiais nuostatais, Objekto technine specifikacija, profesinės rizikos vertinimo dokumentais, ką patvirtina atsakovų parašai UAB „DORSIMUS“ darbuotojų supažindinimo su įmonės vidaus norminiais dokumentais registracijos žurnale (el. b. apyrašo t. I, l. 13–20), kas, kaip teisingai nurodė ieškovė, patvirtina, kad atsakovai sutiko dirbti tiek pagal Saugos darbuotojo pareiginius nuostatus, tiek pagal Objekto techninę specifikaciją, kurie jiems buvo pateikti susipažinti, kadangi atsakovai, būdami pakankamos gyvenimiškos ir darbinės patirties asmenys, buvo pajėgūs priimti atsakingus sprendimus ir suvokti savo veiksmų pasekmes – patys savo parašais patvirtino apie susipažinimą su aukščiau nurodytais dokumentais, kurių turinyje atskleistos jų darbo funkcijų apimtys; byloje nenustatyta, kad jiems darbdavės būtų buvę pavestos atlikti funkcijos, kurios nebuvo šalių sulygtos. Atsakovų teiginys, kad jie tik pasirašė žurnale, bet su vidaus dokumentais supažindinti nebuvo, netgi nepaprašė sudaryti galimybę su jais susipažinti, nepagrįstas jokiais logiškais paaiškinimais. Tuo labiau, netgi prieštaraujantis atsakovo V. A. paaiškinimams duotiems teismo posėdžio metu – atsiliepime į ieškinį atsakovai nurodė, kad pareiginių nuostatų jie nebuvo matę, o darbo metu savo pareigas žinojo iš prieš tai buvusių darboviečių, tuo tarpu teismo posėdžio metu atsakovas V. A. jau teigė, kad pareiginiai nuostatai jam ieškovės (duomenys neskelbtini) padalinio vadovo M. Š. (M. Š.) buvo atvežti po 3 ar 4 dienų nuo jo įsidarbinimo dienos. Nesuprantamas ir nelogiškas atsakovų teismo posėdžio metu išsakytas teiginys, kad jie įsivaizdavo, jog pas ieškovę bus nustatytos tos pačios darbo funkcijos kaip ir prieš tai jų dirbtoje darbovietėje (uždarojoje akcinėje bendrovėje „Fosus“), kas tik patvirtina pačių darbuotojų aplaidumą, neatsakingumą darbinantis, kadangi savaime suprantama, jog kiekviena darbovietė nusistato savo vidinę tvarką.

Matyti, kad pagal Saugos darbuotojo pareiginius nuostatus (el. b. apyrašo t. I, l. 148–152), saugos darbuotojas privalo vykdyti dirbančiųjų asmenų ir lankytojų kontrolę, jų registraciją (1 punktas), vykdyti atsakingo asmens nurodymus, susijusius su darbu, jei jie neprieštarauja įstatymams (6 punktas), vykdyti visus darbdavės su darbu susijusius nurodymus (atlikti tuos darbus, kuriuos paveda atsakingas asmuo, patruliuoti saugomo objekto teritorijoje bei patalpose, leidimų išdavimo, transporto priemonių tikrinimo darbus ir pan.) (7.17 punktas). Pagal Objekto techninę specifikaciją (el. b. apyrašo t. I, l. 24–25), saugos darbuotojas privalo pagal nurodytą tvarką priimti, saugoti ir išduoti bendrųjų patalpų raktus objekto gyventojams ir darbuotojams (1.7 punktas), užtikrinti leidimų režimų (įėjimo ir išėjimo) kontrolę (1.9.1.3 punktas), užtikrinti saugomo objekto gyventojų leidimus prieš juos įleidžiant į pastatą (1.9.1.4 punktas), fiksuoti gyventojų išsikėlimo ir įsikėlimo faktą bei perduoti Vytauto Didžiojo universiteto darbuotojams: dieniniams patalpų administratoriams arba kt. (1.12 punktas), priimti studentus, universiteto bei studentų svečius, išduoti raktus, durų praėjimo kortelę, švarią patalynę (1.15 punktas). Taigi, kaip teisingai nurodė ieškovė, studentų priėmimą ir registraciją, patalynės ir kitų rekvizitų išdavimą negalima laikyti papildomomis atsakovų darbo funkcijomis, kadangi šias funkcijas vadovaujantis Saugos darbuotojo pareiginiais nuostatais ir Objekto technine specifikacija atsakovai privalėjo atlikti ir tai nėra pašalinė, mažinanti dėmesį, su tiesioginėmis pareigomis nesusijusi veikla, kaip kad nepagrįstai tesimo posėdžio metu teigė atsakovų atstovas advokatas, o priešingai, tai buvo vienos iš kitų pagrindinių atsakovų darbo funkcijų, sulygtų įsidarbinimo metu. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovams būtų buvę pavestos kažkokios papildomos funkcijos, nenumatytos saugos darbuotojo pareiginiuose nuostatuose ir Objekto techninėje specifikacijoje, kaip ir nėra įrodymų, kad per pusantrų metų darbą atsakovai būtų kėlę klausimą dėl papildomų ir neapmokamų darbo funkcijų vykdymo. Svarbu pastebėti ir tai, kad teismo posėdžio metu atsakovė L. A. pati teigė, jog darbas bendrabutyje su studentais jai labai patiko, norėjo visiems studentams padėti, nenorėjo palikti darbo kitiems, todėl darė tuos darbus, kuriuos kiti apsaugos darbuotojai nedarė, nes pastarieji palikdavo lentelę, kada atvyks administratorė, todėl jei atsakovai savo iniciatyva ir atliko dar kažkokias papildomas jiems nepriskirtas funkcijas savo iniciatyva dėl mėgiamo darbo ir noro padėti, tai negali būti pagrindu darbdavei už tai atsiskaityti, laikant tai papildomu darbu, nes darbdavės pavedimas darbuotojams dirbti papildomą darbą byloje nenustatytas. Taigi, darbuotojų reikalavimas priteisti jiems iš darbdavės darbo užmokestį už darbo sutartyje nesulygtą darbą yra nepagrįstas ir atmetamas.

Iš darbo sutarčių turinio matyti, kad šalys susitarė, jog nustatoma darbo laiko norma: darbas taikant suminę darbo laiko apskaitą, savaitės darbo trukmė neviršija 48 val., per apskaitinį laikotarpį neviršijant 30 darbo val. per savaitę, darbas pagal grafiką (darbo sutarčių 4 punktai). DK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu nustatyta suminė darbo laiko apskaita, dirbama darbo (pamainų) grafikuose nurodytu laiku, laikantis nustatytų maksimaliojo darbo laiko reikalavimų. DK 115 straipsnio 2 dalis nustatyta, kad darbo (pamainų) grafikai pranešami darbuotojams ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki jų įsigaliojimo. Kaip teisingai nurodė ieškovė, DK nereikalauja, kad darbo grafikas būtų įteiktas kiekvienam darbuotojui raštu. Ieškovė nurodė, kad pagal įmonėje nusistovėjusią ir susiklosčiusią praktiką, UAB „DORSIMUS“ (duomenys neskelbtini) padalinio vadovas M. Š. (M. Š.) saugos darbuotojus su parengtais darbo grafikais supažindindavo atvykęs į objektą ir juos pateikdamas darbuotojams arba pokalbio metu telefonu, tokią darbuotojų supažindinimo su darbo grafikais tvarką įmonėje patvirtino ir teismo posėdžio metu liudytojais apklausti M. Š. (M. Š.), A. A., A. Š., G. M., tiek ir patys atsakovai patvirtino, kad telefonu jiems būdavo pranešama apie darbo grafikus, jų pakeitimus ir niekada nekildavo klausimų dėl neaiškumų su darbo grafikais, taip pat atsakovė L. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo radusi darbo vietos stalčiuje darbo grafiką. Nors atsakovai atsiliepime į ieškinį teigė, kad niekada ieškovė jų neinformuodavo apie darbo grafikus, tačiau tokį jų teiginį paneigia ne tik aukščiau teismo aptartos aplinkybės bei jų pačių teismo posėdžio metu išsakytas teiginys, patvirtinant, kad telefonu jiems būdavo pranešama apie darbo grafiką, bet ir logikos dėsniai – jei darbdavė niekada neinformuodavo atsakovų apie jų darbo grafikus, tai kaip atsakovai pusantrų metų žinodavo, kada jiems ateiti dirbti.

Į bylą ieškovė pateikė atsiskaitymą su atsakovais nagrinėjamam laikotarpiui – nuo atsakovų įdarbinimo iki 2022 m. kovo 31 d. – patvirtinančius įrodymus (el. b. apyrašo t. I, l. 60–91, 94–125, 128–143, t. II, l. 9–40, 46–57, 68–99, t. III, l. 45–48), atsakovai jokiais objektyviais įrodymais ieškovės pateiktų į bylą įrodymų nepaneigė, o savo parengtus skaičiavimus nuo pat jų įsidarbinimo pradžios, kaip atsakovas V. A. patvirtino teismo posėdžio metu, parengė prieš kreipiantis į Darbo ginčų komisiją, o, akivaizdu, dienų tikslumu atsiminti kas buvo prieš metus laiko ir daugiau nėra įmanoma, nors kartu teigė, kad skaičiavimus atliko pagal savo užrašus, tačiau jokie užrašai į bylą nepateikti, nurodydami, kad juos sudegino, kas vėlgi logiškai nepaaiškinama, kodėl nesibaigus ginčui denginti įrodymus, o teismas vadovautis vien atsakovų niekuo neparemtais, subjektyviais skaičiavimais pagrindo neturi, tuo labiau byloje nėra įrodymų, kad per pusantrų metų darbą įmonėje atsakovai būtų kreipęsi dėl darbo grafikų jiems nepateikimo ar jų neaiškumų, netinkamo atsiskaitymo už darbą, tik, kaip nurodo patys atsakovai 2021 m. gruodžio 30 d. ir 2022 m. sausio 21 d. trumpąja žinute teiravosi dėl atsiskaitymo lapelio atsiuntimo, nurodydami jų skaičiavimais neatitikimus (el. b. apyrašo t. I, l. 194), tačiau įmonė neigia gavusi tokias žinutes, nurodydama, kad atsakovai į ją niekada nesikreipė dėl netinkamo atsiskaitymo, ir todėl atsakovų pozicija jokiu būdu nepatvirtina, kad darbdavės buhalterijos parengti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai ir išmokėjimai pagal juos buvo netinkami.

Kaip jau teismo pažymėta aukščiau, liudytojas bendrabučio studentas E. G. teisme parodė, kad saugos darbuotojais bendrabutyje nuolat dirbdavo atsakovai, I., kurį vėliau pakeitė I., taip pat dar vienas apsaugos darbuotojas, taigi, iš viso keturi asmenys; kitas liudytojas bendrabučio studentas P. S. teisme parodė, kad nuolat dirbo trys apsaugos darbuotojai, tačiau, akivaizdu, studento pareiga nėra sekti ir fiksuoti besikeičiančių saugos darbuotojų kiekį, o visada yra lengviau atsiminti asmenis, su kuriais palaikomas draugiškesnis ryšys, kokį jis palaikė su atsakovais dėl jų noro kaip įmanoma labiau padėti studentams, tuo labiau šie du liudytojai į teismą buvo atsivesti pačių atsakovų, todėl jų parodymus teismas vertina kitų įrodymų byloje kontekste. Liudytojas M. Š. (M. Š.) teisme parodė, kad apsaugos darbuotojais bendrabutyje be atsakovų taip pat dirbo A. Š., G. M., iki 2021 m. balandžio mėn. dar dirbo I. P. (I. P.), po jo I. T.. Liudytojas A. A. teisme parodė, kad nuo 2020 m. lapkričio mėn. objekte dirbo 4–5 darbuotojai: atsakovai, A. Š., G. M., I. P. (I. P.), I. T., V., kuri dirbdavo, jei susirgdavo administratorė A. Liudytojas A. Š. teisme parodė, kad kažkur nuo 2020 m. spalio mėn. iki 2022 m. vasario mėn. dirbo pas ieškovę apsaugos darbuotoju (duomenys neskelbtini) esančiame bendrabutyje, dirbo kartu su G. M., I. P. (I. P.), I. T., kuris pakeitė I. P. (I. P.), kai administratorė susirgdavo dirbdavo V., nepamena, kad būtų dirbęs vienoje pamainoje kartu su atsakovais. Liudytojas G. M. teisme parodė, kad dirbdamas bendrabutyje matė dirbančius du apsaugos darbuotojus – vieną su barzda, kitą pagyvenusį su akiniais, taip pat yra matęs atsakovę, tačiau atsakovo nėra matęs, taip pat žino, kad dirbo ir A. Š.. Nors pas ieškovę dirbę apsaugos darbuotojai I. T. ir I. P. (I. P.) nebuvo rasti, kad juos galima būtų apklausti teisme, tačiau tai nereiškia, kaip nepagrįstai teigė atsakovai, kad šie asmenys tik darbdavės įtakoje yra parašę ir savo parašais patvirtinę rašytinius paaiškinimus (el. b. apyrašo t. I, l, 92–93), kuriuose jie nurodė, kad objekte saugos darbuotojais nuolat kartu dirbdavo keturi asmenys ar net daugiau, kartu šie asmenys atskleidė ir pačių atsakovų nesąžiningumą, nurodydami, kad atsakovai buvo atvykę pas juos į namus, jiems padiktavo neteisingą tekstą, kurį be jų žinios pateikė Darbo ginčų komisijai, todėl siekdami atskleisti tikrąją informaciją, jie surašė rašytinius paaiškinimus. Bendrabučio administratorė A. M. į bylą yra pateikusi rašytinius paaiškinimus (el. b. apyrašo t. III, l. 49), kuriuose nurodyta, kad be atsakovų apsaugos darbuotojais dar dirbo šeši asmenys (I., I., V., A., G., L.). Pastebėtina ir tai, kad tiek liudytojas M. Š. (M. Š.), tiek patys atsakovai nurodė, kad jie dviese tarpusavyje darbdavei nepranešę susikeisdavo darbo dienomis, kas dar kartą patvirtina darbuotojų paaiškinimų ir skaičiavimų nepagrįstumą, kaip ir faktą, kad nors atsakovas teigia dirbęs savo gimtadienio dieną, tai grįsdamas nuotrauka su studentų dovana, (el. b. apyrašo t. II, l. 150–151), nors grafike nurodyta, kad tai ne jo darbo diena (gruodžio 19 d.), tačiau vertinant pačių atsakovų paaiškinimus apie jų susikeitimus darbo dienomis be darbdavės žinios, toks atsakovų įrodymas (aukščiau aptarta nuotrauka) nepatvirtina, kad darbdavė netinkamai atliko žymėjimus darbo laiko apskaitoje ir skaičiavimus.

Teismas neturi pagrindo vadovautis subjektyvia atsakovų nuomone paremtais skaičiavimais. Darbdavė byloje įrodė, kad su darbuotojais ginčo laikotarpiu (nuo jų įdarbinimo iki 2022 m. kovo 31 d.) tinkamai atsiskaitė. Taigi, darbuotojų reikalavimas priteisti jiems iš darbdavės darbo užmokesčio nepriemoką yra nepagrįstas ir atmetamas.

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

Pažymėtina, kad pagal DK nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą, kad ieškinys yra pagrįstas, todėl jis tenkinamas visiškai – teismas pripažįsta, kad ieškovė yra tinkamai atsiskaičiusi su atsakovais nuo jų įdarbinimo dienos iki 2022 m. kovo 31 d., darbuotojų reikalavimai dėl darbo užmokesčio už darbo sutartyje nesulygtą darbą ir darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo laikotarpiu nuo jų įdarbinimo pas ieškovę iki 2022 m. kovo 31 d. atmetami kaip nepagrįsti; teismo sprendimui įsiteisėjus Darbo ginčų komisijos sprendimų Nr. DGKS-1740 ir Nr. DGKS-1742 dalys, kuriose darbuotojų prašymai buvo patenkinti iš dalies, netenka galios, kitos Darbo ginčų komisijos sprendimų Nr. DGKS-1740 ir Nr. DGKS-1742 dalys, kuriose darbuotojų prašymai buvo atmesti, yra įsiteisėjusios.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Teismas konstatuoja, jog teismo sprendimas yra priimtas ieškovės naudai, todėl teismas vertina, kad ieškovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą atsakovams nėra.

Ieškovė teismui pateikė prašymą priteisti jai iš atsakovų jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Už ieškinį ieškovė yra sumokėjusi ir teismas yra sudengęs priklausantį mokėti 211 Eur žyminį mokestį (el. b. apyrašo t. I, l. 153). Taip pat ieškovė prašo priteisti jai jos patirtas 4 507,25 Eur išlaidas už advokato pagalbą (el. b. apyrašo t. I, l. 57). Teismas pažymi, kad pagal bylos medžiagą, ieškovė patyrė ne 4 507,25 Eur išlaidas už advokato pagalbą, o 2 662 Eur (el. b. apyrašo t. II, l. 171–180, t. III, l. 17–19, 24), kadangi ne visas advokatų kontoros jai išrašytas sąskaitas faktūras yra apmokėjusi (nėra įrodymų apie sąskaitų faktūrų Nr. 0393 ir Nr. 0399 apmokėjimą), ne visų sąskaitų faktūrų apmokėjimą patvirtino ir ieškovės atstovė advokato padėjėja teismo posėdžio metu. Teismas priteisia tik realiai ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas, įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį, realiai ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina iš dalies ir priteisia ieškovei lygiomis dalimis iš atsakovų 2 873 Eur (211 Eur + 2 662 Eur) bylinėjimosi išlaidas, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 1 436,50 Eur, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai.

Teismo patirtos pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovų nepriteisiamos, kadangi jie nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra atleisti.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „DORSIMUS“ ieškinį patenkinti visiškai.

Pripažinti, kad ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „DORSIMUS“ yra tinkamai atsiskaičiusi su atsakovais L. A. ir V. A. nuo jų įdarbinimo dienos iki 2022 m. kovo 31 d.

Atsakovų L. A. ir V. A. reikalavimus dėl darbo užmokesčio už darbo sutartyje nesulygtą darbą ir darbo užmokesčio nepriemokos iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „DORSIMUS“ priteisimo laikotarpiu nuo jų įdarbinimo pas ieškovę uždarąją akcinę bendrovę „DORSIMUS“ iki 2022 m. kovo 31 d. atmesti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „DORSIMUS“ (įmonės kodas 145843465) iš atsakovės L. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 436,50 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų trisdešimt šešių eurų ir penkiasdešimties euro centų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „DORSIMUS“ (įmonės kodas 145843465) iš atsakovo V. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 436,50 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų trisdešimt šešių eurų ir penkiasdešimties euro centų) bylinėjimosi išlaidas.

Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2022 m. balandžio 19 d. sprendimą Nr. DGKS-1740 darbo byloje Nr. APS-131-5972 dalyje, kurioje L. A. prašymai buvo patenkinti, laikyti netekusiu galios, likusi Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2022 m. balandžio 19 d. sprendimo Nr. DGKS-1740 darbo byloje Nr. APS-131-5972 dalis, kurioje L. A. prašymai buvo atmesti, yra įsiteisėjusi.

Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2022 m. balandžio 19 d. sprendimą Nr. DGKS-1742 darbo byloje Nr. APS-131-5973 dalyje, kurioje V. A. prašymai buvo patenkinti, laikyti netekusiu galios, likusi Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2022 m. balandžio 19 d. sprendimo Nr. DGKS-1742 darbo byloje Nr. APS-131-5973 dalis, kurioje V. A. prašymai buvo atmesti, yra įsiteisėjusi.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ieva Stanislovaitienė