Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis, 1A-381-579/2023

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2023-12-12
Bylos Nr.: 1A-381-579/2023
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-15731-2021-5
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Evaldas Gražys, Jolanta Čepukėnienė, Evaldas Pašilis
Nuteistasis: V., (duomenys neskelbtini)
Advokatai: Ramūnas Vanagas

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1A-381-579/2023

Teismo proceso Nr. 1-01-1-15731-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.8.10.1; 2.4.6.4.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 12 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Evaldo Pašilio,

sekretoriaujant Giedrei Stankevičienei,dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui,nuteistajai V.,jos gynėjui advokatui Ramūnui Vanagui,

neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistosios V. ir (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros prokurorės (duomenys neskelbtini) apeliacinius skundus dėl (duomenys neskelbtini) apygardos teismo 2023 m. birželio 26 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 straipsnio 4 dalį – laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams; BK 153 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams; BK 162 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 metams; BK 309 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams.

X. iš V. priteistas 12 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas. 2022 m. gegužės 31 d. prokurorės nutarimu paskirtas nuosavybės teisių apribojimas V. butui, esančiam (duomenys neskelbtini), paliktas galioti iki visiško civilinio ieškinio atlyginimo.

Iš V. valstybei priteisti 502,46 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų advokato pagalbai, teikiant antrinę teisinę pagalbą, apmokėti.

V. mobilieji telefonai „Samsung Galaxy A8“ ir „Samsung Galaxy A41“, saugomi (duomenys neskelbtini) policijos komisariate pagal 2022 m. gegužės 10 s. kvitą Nr.068470, konfiskuoti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. V. laikotarpiu nuo 2018 m. pabaigos iki 2020 m. pabaigos, tikslesnė data ir laikas tyrimo metu nenustatyti, savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), savo mažamečio anūko X., gim. (duomenys neskelbtini), akivaizdoje pati savo iniciatyva bei raginama L. nenustatytą kartų skaičių, matant mažamečiui, tyčia prieš jį vaikščiojo visiškai nuoga, rodė jam savo apnuogintus lytinius organus, savo rankomis kišo kamuoliuką sau į lytinius organus, rodė pornografinio turinio filmus ir taip atliko veiksmus, galinčius sukelti mažamečio asmens lytinį susijaudinimą, per ankstyvą susidomėjimą lytinėmis funkcijomis ir sutrikdyti vaiko fizinį bei psichologinį vystymąsi, tokiu būdu tvirkino jaunesnį negu šešiolikos metų asmenį – mažametį X..

2. Be to, V. tuo pačiu laikotarpiu savo namuose, pasinaudodama savo mažamečio anūko X. bejėgiška būkle dėl mažametystės ar jam miegant, prieš nukentėjusiojo valią pati asmeniškai ir raginama L., nenustatytą kartų skaičių tenkino savo lytinę aistrą analiniu bei kitokio fizinio sąlyčio būdu – rankomis lietė, glostė bei maigė mažamečio X. sėdmenis ir lytinius organus, užrišusi ant lytinio organo virvutę jį tampė į viršų, nukentėjusiojo kojytę kišo sau į lytinius organus, vertė mažametį X. kišti jai į lytinius organus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą daiktą (X. apklausoje nurodytą mėlyną daiktą), į nukentėjusiojo išangę kišo pirštus, analinį kaištį, žvakę, pirštais tampė į šonus išangę ir tokiu būdu seksualiai prievartavo mažametį X..

3. Be to, V. tuo pačiu laikotarpiu savo namuose, pasinaudodama savo mažamečio anūko X. bejėgiška būkle dėl mažametystės, kuris dėl savo amžiaus nesuvokė prieš jį daromų veiksmų esmės ir jų pavojingumo, ar jam miegant, pati savo iniciatyva ir raginama L., atlikdama prieš mažametį X. tvirkinamuosius veiksmus bei seksualiai jį prievartaudama, tai yra demonstruodama savo apnuogintus lytinius organus, rankomis liesdama, maigydama mažamečio X. sėdmenis ir lytinius organus, užrišusi ant lytinio organo virvutę jį tampydama į viršų, nukentėjusiojo kojytę kišdama sau į lytinius organus, į nukentėjusiojo išangę kišdama pirštus, analinį kaištį, žvakę bei pirštais tampydama į šonus išangę, šiuos veiksmus filmavo ir fotografavo mobiliojo ryšio telefonais „Samsung Galaxy A8“, IMEI1 (duomenys neskelbtini), IMEI2 (duomenys neskelbtini), „Samsung Galaxy A41“, IMEI1 (duomenys neskelbtini), IMEI2 (duomenys neskelbtini), ir per susirašinėjimo ir pokalbių programas „Messenger“ ir „WhatsApp“ siuntė L., taip išnaudojo vaiką pornografinei produkcijai gaminti ir pagamino ir platino pornografinio turinio dalykus, kuriuose vaizduojamas vaikas.

II. Apeliacinių skundų argumentai

4. Nuteistoji V. apeliaciniame skunde prašo pakeisti (duomenys neskelbtini) apygardos teismo 2023 m. birželio 26 d. nuosprendį ir skirti jai su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

4.1. Nuteistosios V. teigimu, nepaisant to, jog ji visiškai pripažino savo kaltę, dėl neteisėtų veiksmų nuoširdžiai gailisi, buvo nubausta per griežtai, nes pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino jos (V.) nusikalstamų veiksmų priežastis ir nuteistosios elgesio motyvaciją, neatsižvelgė į jos sveikatos būklę iki nusikalstamų veiksmų padarymo ir šiuo metu.

4.2. Nuteistosios apeliaciniame skunde nurodoma, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nebuvo apklaustas L. , kurio elgesys, nukreiptas prieš ją pačią (nuteistąją V.), tiesioginiai ir netiesioginiai (užuominomis) grasinimai privedė apeliantę prie to, kad ji iš baimės ir nepagalvojusi apie pasekmes pradėjo vykdyti L. nurodymus. Nepaisant to, nuteistosios V. teigimu, pirmosios instancijos teismas nesiėmė reikiamų procesinių veiksmų nurodytoms aplinkybėms išsiaiškinti – neapklausė L., neišsiaiškino ir nevertino šio asmens poveikio jai. Anot apeliantės, būtent L. įtikinėdamas, grasindamas, pasinaudodamas (V.) baime ir naivumu, privertė ją elgtis neteisėtai.

4.3. V. apeliaciniame skunde paaiškinama, kad ji su L. susipažino per kompiuterinę programėlę „Messenger“. Anot apeliantės, aklas susižavėjimas L. galėjo atsirasti dėl to, kad ji gana ilgą laiką serga depresija, lankosi pas psichiatrus, todėl ne viską, ką su ja darė L. , sugebėjo rimtai bei teisingai įvertinti. Be to, L. mokėjo itin gražiai kalbėti, nuteistoji V. teigia maniusi, kad pastarasis įsigilino į jos gyvenimą, ją suprato, todėl (V.) net pradėjo galvoti apie bendrą ateitį kartu. Atsižvelgdama į tai, nuteistoji nurodo sutikusi su L. seksualinių žaidimų pasiūlymais. Iš pradžių seksualiniai žaidimai vyko tarp jų abiejų, siunčiant nuotraukas, pasakojant vienas kitam intymius dalykus. Bendraudamas su nuteistąja, L. sužinojo apie jos šeimą – vaikus ir anūką, o po kurio laiko pradėjo siuntinėti nuteistajai pornografinio turinio vaizdus su vaikais, išreiškė prašymą V. „pažaisti“ su (duomenys neskelbtini). Nuteistoji V. teigia pranešusi L. apie tokio pasiūlymo nepriimtinumą, tačiau pastarasis pareiškė, jog atsisakius atlikti pageidaujamus veiksmus bus viešai išplatintos jos (V.) seksualinio pobūdžio nuotraukos. L. įtikinėjo, kad jo pageidavimai bus nukreipti ne į vaiką, o į nuteistosios nuogumą, erotinius veiksmus, paaiškino, kad jam norisi tik stebėti (nuteistosios V.) anūko reakcijas. Nuteistoji apeliaciniame skunde nurodo negalinti paaiškinti, kodėl sutiko elgtis taip, kaip L. prašydavo, tačiau jo norimus veiksmus atlikusi galimai dėl baimės, kad jos seksualinis gyvenimas su L. bus paviešintas, taip pat dėl nepaaiškinamo proto „aptemimo“. Apeliantė nurodo jutusi didelį stresą, tačiau nusiuntusi anūko nuotraukas, ir tuomet supratusi, kad prisidirbo, o dėl L. spaudimo ir klastos vėliau įklimpusi dar giliau. Apeliaciniame skunde nuteistoji prisipažįsta darydavusi tai, ką L. liepdavo, siųsdavusi jam nuotraukų ir vaizdo įrašų. Taip pat nurodo, kad kartais jai L. atsiųsdavo pinigų, o kartais atsiųsdavo pinigų ir nuorodas, iš kur ir ką nusipirkti seksualiniams žaidimams. Nuteistoji teigia tokiu būdu tapusi priklausoma nuo L., bijojusi, kad kiti nesužinotų, ką ji padarė, todėl nesikreipusi į pareigūnus dėl šio asmens, kuris žinojo apie jos (V.) šeimos narius, kadangi buvo su jais susipažinęs, elgesio. Anot nuteistosios, L. sulaikius užsienio specialiosioms tarnyboms, ji viską papasakojo ir pripažino tyrėjams bei teismui. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas, apeliacinio skundo autorės teigimu, aptartų aplinkybių, apklausdamas L. , nepatikrino, nors tai būtų padėję suprasti (nuteistosios V.) pradinį žavesį ir seksualinę meilę L. bei priklausomybę nuo šio asmens dėl jo išreikštų grasinimų, psichinio poveikio. Apeliantė pažymi ir tai, kad teismas pagrįstai patikėjo jos nuoširdžiu prisipažinimu, nes apie jos pasitikėjimą L. paliudijo ir duktė, nurodžiusi, jog minėtas asmuo norėjo apsigyventi kartu su motina (V.), ruošėsi atsivežti daiktus, kas reiškia, jog ji teismui nurodė tiesą ir prisipažino nuoširdžiai.

4.4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas iš kaltinimo pašalino aplinkybę, jog nusikalstamas veikas nuteistoji V. padarė veikdama bendrai su L., kadangi L. atsakomybės klausimas buvo sprendžiamas (duomenys neskelbtini), o ir prokurorė baigiamųjų kalbų metu prašė pašalinti šią aplinkybę iš kaltinimo.

4.5. Anot nuteistosios V., pirmosios instancijos teismui pripažinus, kad jos prisipažinimas padarius nusikalstamas veikas bei gailestis yra nuoširdūs ir tikri (šias aplinkybes patvirtino ir ekspertų komisija), teismas turėjo pagrindą taikyti ir atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Nusikaltusio asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai asmuo nusikalsta dėl psichinės ar fizinės prievartos, jei tokia prievarta nepašalina baudžiamosios atsakomybės. Byloje esantys duomenys, apeliantės vertinimu, patvirtina, jog L. jos atžvilgiu naudojo psichinę prievartą – iš pradžių pasinaudojęs jos nesugebėjimu atsakingai įvertinti bendravimo su L. pavojingumo, pasinaudojęs nuteistosios pasitikėjimu, o vėliau – grasindamas paviešinti seksualinio pobūdžio medžiagą, versdamas atlikti veiksmus, kurie teismo buvo pripažinti nusikalstamais. Nuteistoji V. teigia šiuo metu suprantanti, kad nuogybės, lytinių organų demonstravimas mažamečiui vaikui yra tvirkinamieji veiksmai, tad teismas teisingai kvalifikavo nusikalstamą veiką pagal BK 153 straipsnio 1 dalį. Taip pat teigia dabar suprantanti, kad bet koks mažamečio vaiko filmavimas, fotografavimas seksualinėse scenose, kurios, nors ir vyko nuotoliniu būdu ar susirašinėjant su L., gali būti priskirtos prie pornografinio turinio produkcijos, o nuotraukų ar vaizdo įrašo išsiuntimas L. – vertintini, kaip disponavimas pornografinio turinio dalyku. Tačiau nuteistoji V. apeliaciniame skunde pažymi, kad pagal BK 153 straipsnio 1 dalį, 162 straipsnio 1 dalį ir 309 straipsnio 2 dalį pirmą kartą teisiamam asmeniui, esant bent dviem atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms, gali būti skiriamos su realiu laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, o BK 162 straipsnio 1 dalyje numatyta minimali (trijų mėnesių) laisvės atėmimo bausmė, BK 150 straipsnio 4 dalyje – laisvės atėmimo bausmė nuo trijų metų. Nuteistosios teigimu, jos nusikalstamų veiksmų priežastys, jų pavojingumo nesuvokimas buvo nulemtas ir ilgalaikės blogos depresinės dvasinės sveikatos būklės, kuri šiuo metu pripažinta ligos diagnoze – adaptaciniu sutrikimu. Tad pirmosios instancijos teismas, turėjęs taikyti BK 59 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nepagrįstai jos netaikė, pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) principą, įpareigojantį nustatyti bei objektyviai ir visapusiškai įvertinti visas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, atskleisti esminius bylos klausimus, įvertinti ne tik kaltinančius, bet ir teisinančius, lengvinančius kaltinamojo padėtį įrodymus.

4.6. Apeliacinio skundo autorės manymu, nors ji visiškai pripažino savo kaltę viso proceso metu, pirmosios instancijos teismas jai paskyrė neteisingą bausmę, kuri, nors ir atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, tačiau yra per griežta. Nuteistosios teigimu, jos materialinė padėtis nėra gera, kadangi jos darbo užmokestis nedidelis. Bylos medžiaga patvirtina, kad ji nėra blogai charakterizuojama, turi pastovią gyvenamą vietą, nepilnametę dukrą, už kurią yra atsakinga ir kurią privalo išlaikyti. V. nurodo sutinkanti su teismo motyvais dėl jos santykių su anūku, teismas taip pat teisingai nurodė, kad jos (nuteistosios) ir šeimos išskyrimas tik pagilins jos asmenybės ir šeimos tarpusavio santykių krizę, kuri šiai dienai stabilizuojasi – anūko mama (V. dukra) pradėjo su ja kalbėti, užsuka į namus. Atsižvelgus į tai, teismas galėjo taikyti BK 62 straipsnio išimtį, nepaskirdamas laisvės atėmimo bausmės, nes nors nuteistoji teigia neturinti pinigų, tačiau sutikusi su priteistu civiliniu ieškiniu ir jį stengsis atlyginti. Visiškas kaltės pripažinimas, nuoširdus gailestis, aplinkybė, kad nusikalto pirmą kartą ir dėl L. panaudoto psichologinio poveikio ir psichinės prievartos, anot apeliantės pagrindžia, kad jai neturėtų būti atimta laisvė. Apeliaciniame skunde pažymima ir tai, jog teismo psichologinės, psichiatrinės ekspertizės akte konstatuota, jog anūkas X. negali prisiminti įvykio aplinkybių, jam nėra išlikę negatyvūs prisiminimai, anūkas nurodo norintis pabendrauti su nuteistąja.

5. (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros prokurorės (duomenys neskelbtini) apeliaciniame skunde prašoma pakeisti (duomenys neskelbtini) apygardos teismo 2023 m. birželio 26 d. nuosprendį: pašalinti nuteistosios V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi; V. už BK 150 straipsnio 4 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skirti 8 metų laisvės atėmimo bausmę, už BK 153 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą – 3 metų laisvės atėmimo bausmę, už BK 309 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, už BK 162 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą – 5 metų laisvės atėmimo bausmę; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 9 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo. Kitą nuosprendžio dalį prašoma palikti nepakeistą.

5.1. Prokurorės apeliaciniame skunde nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) apygardos teismas 2023 m. birželio 26 d. nuosprendyje, teisingai įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, pagrįstai V. pripažino kalta padarius nusikaltimus, numatytus BK 150 straipsnio 4 dalyje, 153 straipsnio 1 dalyje, 162 straipsnio 1 dalyje, 309 straipsnio 2 dalyje, tačiau skyrė nuteistajai neteisingą (per švelnią) bausmę. Be to, teismas nepagrįstai nustatė, jog nuteistoji V. nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taigi, skundžiamas teismo nuosprendis, anot prokurorės, bausmės skyrimo nuteistajai V. dalyje yra netinkamai individualizuotas ir nemotyvuotas.

5.2. Pirmosios instancijos teismas apkaltinamajame nuosprendyje, prokurorės teigimu, tinkamai neįvertino nuteistosios V. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnio, padarinių ir kaltininkės asmenybės. V. kaltinama keturių skirtingo pavojingumo nusikalstamų veikų padarymu – įvykdžiusi labai sunkų, sunkų, apysunkį ir nesunkų nusikaltimus. Nors teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad skirdamas bausmę atsižvelgė į tai, jog nuteistoji seksualiai išnaudodama savo mažametį anūką padarė net kelis nusikaltimus, vienas iš kurių yra labai sunkus, ir akcentavo, kad V. padaryta veika yra protu sunkiai suvokiama, o toks nuteistosios elgesys negali būti pateisinamas, tačiau dėl neaiškių priežasčių skyrė sankcijoje numatytos bausmės minimumui artimą bausmę. Prokurorės apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nevertino, jog V. seksualinio pobūdžio veiksmus atliko prieš savo mažametį anūką X., kas lemia didesnį veikos pavojingumą, nes veikas mažamečiui padarė artimas asmuo – močiutė. Skundžiamame nuosprendyje pateiktas (duomenys neskelbtini) apygardos teismo vertinimas, kad anūko ir močiutės ryšys ateityje nenutrūks, anot apeliantės, yra tik ateities prognozės. Pažymėtina, kad dėl nuteistosios V. atliktų nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis X. patyrė dvasinius išgyvenimus, kas turėjo neigiamą poveikį jo psichinei sveikatai. Iš nukentėjusiojo motinos Y. parodymų matyti, kad ji su sūnumi X. gan ilgai lankėsi ir dabar tebesilanko pas psichologą. Tai, prokurorės vertinimu, parodo, kad anūko ir močiutės tarpusavio santykiai ateityje gali būti tik formalūs. Taigi, nors nusikaltimų padarymo metu nukentėjusysis dėl savo mažametystės, t. y. bejėgiškos būklės, nesuprato su juo atliekamų veiksmų reikšmės bei pobūdžio, negalėjo jiems pasipriešinti, tačiau tikėtina, kad ateityje šių veiksmų supratimas atneš nukentėjusiajam X. didelius psichologinius išgyvenimus, lemiančius netinkamą santykių tarp lyčių supratimą, seksualinę raidą bei brandą.

5.3. Apeliacinio skundo autorės manymu, teismas nevertino nuteistosios V. padarytų nusikalstamų veikų tyčios kryptingumo – visos nusikalstamos veikos buvo padarytos tiesiogine tyčia, V. suvokiant, kad ji seksualiai prievartauja, tvirkina ir įtraukia mažametį dalyvauti pornografinio pobūdžio renginiuose, ir norint taip veikti, savo tyčiniais nusikalstamais veiksmais padarant žalą mažamečio anūko psichofiziologiniam vystymuisi.

5.4. Prokurorės teigimu, skundžiamame nuosprendyje teismas taip pat nevertino nuteistosios V. padarytų nusikalstamų veikų tęstinio pobūdžio – nusikalstamos veikos tęsėsi kelis metus (nuo 2018 m. pabaigos iki 2020 m. pabaigos) ir nutrūko ne dėl V. valios, o gavus Interpolo (duomenys neskelbtini) nacionalinio biuro informaciją, kad buvo pradėtas tyrimas dėl vaiko seksualinio išnaudojimo, vaizdinės medžiagos platinimo iš telefono, kuriame moteris seksualiai išnaudoja mažametį berniuką. (duomenys neskelbtini) policija nustatė, kad moters vardas V., taip pat nustatė mažamečio berniuko vardą. Apklausiama nuteistoji nurodė, kad visus nusikalstamus veiksmus ji atliko prašoma L., nurodė suvokusi, kad tai yra nenormalu, tačiau savo valia neatsisakiusi nusikalstamų veiksmų daryti. Be to, prokurorė pažymi, kad apklausiama nuteistosios duktė ir nukentėjusiojo motina Y. nurodė, jog motina, pradėjusi bendrauti su L., švytėjo, šypsodavosi, nebuvo jokios depresijos, kas, anot prokurorės, rodo, kad V. neturėjo tikslo užbaigti nusikalstamų veikų savo valia, o toks nuteistosios elgesys rodo didesnį padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą.

5.5. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį V. atžvilgiu, prokurorės manymu, tinkamai neįvertino nuteistosios asmenybės. Skundžiamame nuosprendyje teismas deklaratyviai nurodė, kad nuteistoji praeityje neteista, dirba, seniūnija informacijos apie jos neigiamą elgesį nepateikė, viso proceso metu nuteistoji atgailavo, verkė. Tačiau apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad V. pasinaudojo nukentėjusiojo anūko bejėgiška būkle, kuris dėl savo amžiaus (4-5 metai) nesuprato su juo atliekamų veiksmų, o aplinkybė, kad seksualinio pobūdžio veiksmus atliko mažamečiui artimas žmogus, t. y. močiutė, dar labiau apsunkino gebėjimą suprasti tokių veiksmų netinkamumą, kas rodo didesnį V. pavojingumą. Taigi, asmenybę charakterizuojančios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuteistoji nusikaltimų darymo metu rodė nepagarbą bendro gyvenimo taisyklėms, galiojančioms teisės ir moralės normoms.

5.6. Pirmosios instancijos teismas, spęsdamas bausmės skyrimo klausimą, netinkamai taikė BK bendrosios dalies normas, nustatančias bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, dėl to nuteistajai paskyrė bausmę, savo rūšimi ir dydžiu neatitinkančią BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų ir paskirties, savo griežtumu prieštaraujančią teisingumo principui. Anot prokurorės, (duomenys neskelbtini) apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje tik konstatavo, kad nuteistosios V. atsakomybę lengvina tai, jog ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, tačiau šios savo išvados nepagrindė. Prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis yra glaudžiai susiję, todėl esminės reikšmės išvadai dėl gailėjimosi tikrumo bei nuoširdumo turi prisipažinimo savanoriškumas. Prisipažinimas negali būti laikomas savanorišku, jei jis pateiktas nepagrįstai ilgai delsus ir dėl to, kad buvo surinkta pakankamai svarių kaltinančių duomenų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2007, 2K-550/2008, 2K-638/2010, 2K- 106/2011, 2K-115-648/2016). Apeliaciniame skunde pažymima, kad nuteistoji V. pripažino savo kaltę tik pateiktų rašytinių įrodymų apimtyje, nenurodydama nei vieno papildomo atvejo. Nuteistoji neatliko jokių aktyvių veiksmų, kurie būtų padėję išaiškinti padarytą nusikaltimą, tad toks formalus nuteistosios kaltės prisipažinimas ir gailėjimasis, anot prokurorės, nėra nuoširdus, o jos (V.) pablogėjusią psichologinę būseną nulėmė tai, kad šeimos nariai ir aplinkiniai sužinojo apie mažamečiui anūkui atliktus nusikalstamus veiksmus bei dėl kilusių padarinių – pradėto ikiteisminio tyrimo, gresiančios realios laisvės atėmimo bausmės, nutrūkusių santykių su artimaisiais, visuotinio pasmerkimo. Pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės, anot apeliacinio skundo autorės, yra artimos atitinkamose BK sankcijose numatytų bausmių minimumui, o toks teismo pasirinkimas sprendime – nemotyvuotas.

6. Teismo posėdžio metu nuteistoji ir jos gynėjas prašė V. apeliacinį skundą tenkinti, prokurorės skundą atmesti. Valstybinis kaltintojas atitinkamai prašė nuteistosios skundą atmesti, o prokurorės skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistosios ir prokurorės apeliaciniai skundai atmetami

7. Tiek nuteistoji, tiek prokurorė apeliaciniuose skunduose kelia klausimą dėl V. paskirtos bausmės – nuteistoji skunde tvirtina, jog buvo nubausta per griežtai, prašo skirti jai su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, tuo tarpu prokurorė prašo sugriežtinti nuteistajai už atskirus nusikaltimus paskirtas bausmes ir paskirti jai subendrintą 9 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinių skundų argumentus, padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumą, jų padarymo aplinkybes, nuteistąją charakterizuojančius duomenis, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. bausmes už atskirus nusikaltimus, šias bausmes individualizavo tinkamai, todėl pagrindo jų griežtinti ar švelninti šiuo atveju nėra. Vis dėlto teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, bendrindamas bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, netinkamai parinko bausmių bendrinimo būdą, neteisingai pritaikė BK 63 straipsnio nuostatas, todėl šiuo atžvilgiu skundžiamas nuosprendis turi būti pakeistas (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

8. BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

9. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę, numatytą BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismai, skirdami bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Kasacinės instancijos teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nei viena iš jų neturi būti laikoma dominuojančia, išskirtine (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-148/2014, 2K-481/2014, 2K-429-303/2015, 2K-477-746/2015, 2K-39-895/2016).

10. Pirmosios instancijos teismas nustatė vieną V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jog ji prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Prokurorė skunde su tokia išvada nesutinka, pažymi, jog prisipažinimas negali būti laikomas savanorišku, jei jis pateiktas nepagrįstai ilgai delsus ir dėl to, kad buvo surinka pakankamai svarių kaltinančių įrodymų, o šiuo atveju nuteistoji kaltę pripažino tik pateiktų rašytinių įrodymų apimtyje, nenurodydama nei vieno papildomo atvejo. Be to, anot prokurorės, V. gailestis dėl padarytų veikų yra nenuoširdus, sąlygotas to, jog jos atlikti veiksmai tapo žinomi ir pasmerkti aplinkinių (5.6. pastraipa).

11. Sprendžiant, ar asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kiekvienu konkrečiu atveju vertinamas paties kaltininko parodymų bei jo pozicijos ikiteisminiame tyrime ar (ir) teisme nuoseklumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-88-976/2017, 2K-108-697/2017, 2K-132-699/2017, 2K-176-303/2018, 2K-142-697/2022), kaltės pripažinimo momentas, aplinkybės, kurioms esant kaltė pripažinta, teisėsaugos institucijoms suteikta pagalba, kaltininko pastangos sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, jo požiūris į padarytą veiką ir pan. Teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis kasacinio teismo praktika visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi šios veikos svarbiausi bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus.

12. Pirmasis pranešimas apie įtarimą V. įteiktas 2021 m. birželio 7 d., tą pačią dieną atlikta įtariamosios apklausa (4 t., b. l. 57–62). Kaip matyti, pirmasis įtarimas pareikštas dėl vienos nusikalstamos veikos, numatytos BK 309 straipsnio 2 dalyje, pranešime apie įtarimą nebuvo nurodyti jokie konkretūs nuteistosios atlikti veiksmai, bendrai pažymėta, jog ji L. ne mažiau kaip du kartus siuntė pornografinio turinio vaizdo įrašus, kuriuose vaizduojamas vaikas, jos anūkas. Tuo metu V. ikiteisminio tyrimo pareigūnui davė pakankamai išsamius parodymus – paaiškino, kaip susipažino su L., kaip su juo bendravo, pripažino ir tai, kad du kartus siuntė minėtam asmeniui vaizdo įrašus, kuriuose buvo jos anūkas. Vėliau ikiteisminio tyrimo metu V. buvo įteikti dar du pranešimai apie įtarimą, abiem atvejais ji apklausta kaip įtariamoji, kaltę pripažino, apie atliktus veiksmus davė parodymus (4 t., b. l. 64–70, 78–84). Jos parodymai nepakito ir pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina, jog veiksmai, kurių V. nepripažino atlikusi (ikiteisminio tyrimo metu, 4 t., b. l. 67–70, taip pat apklausoje pirmosios instancijos teisme), buvo atitinkamai pašalinti iš nusikalstamos veikos, numatytos BK 150 straipsnio 4 dalyje, aprašymo. Atsižvelgusi į duotų parodymų turinį, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju V. pripažino kaltę dėl visų jai inkriminuotų nusikaltimų. Nustatytas šiuo atveju ir nuoširdus nuteistosios gailestis dėl padarytų nusikaltimų. Pažymėtina, jog V. gailėjimasis dėl veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu akivaizdus ne tik iš jos parodymų turinio (ne kartą nurodė, jog nuoširdžiai gailisi dėl atliktų veiksmų), bet ir iš jos elgesio proceso metu (tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme V., gailėjosi dėl to, ką padarė, verkė, nuteistajai buvo sunku kalbėti). Be to, aplinkybė, jog nuteistoji gailisi dėl atliktų veiksmų, fiksuota ir teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte (vertinant V. psichikos būseną pažymėta: „apie jai inkriminuojamą veiką pasakoja verkdama, dreba rankos, akivaizdžiai pergyvena dėl savo poelgio“, 5 t., b. l. 25–31). Taigi atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, šiuo atveju nustatyta visiškai pagrįstai.

13. Nuteistoji apeliaciniame skunde kaip jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę prašo pripažinti ir tai, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos dėl psichinės ar fizinės prievartos (BK 59 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Kaip matyti, didžiąją apeliacinio skundo dalį sudaro nuteistosios ir L. bendravimo, jų santykių aprašymas, nuteistoji teigia atlikusi jai inkriminuotus veiksmus dėl to, kad priešingu atveju L. grasino išplatinti jos pačios seksualinio pobūdžio nuotraukas, dėl ko ji bijojo ir būtent šios baimės vedama atliko konkrečius veiksmus anūko atžvilgiu. Apeliaciniame skunde, kaip galintį patvirtinti tokius teiginius, taip pat buvo prašoma apklausti patį L. , tačiau teismo posėdžio metu tokio prašymo V. atsisakė, nurodė, jog šis asmuo bet kokiu atveju jokių aplinkybių nepripažintų (2023 m. lapkričio 8 d. teismo posėdžio protokolas). Kaip matyti iš baudžiamojo proceso eigos pirmosios instancijos teisme, analogiškas sprendimas buvo priimtas ir apygardos teisme – iš pradžių L. ketinta apklausti, vėliau šių ketinimų atsisakyta, tam beje pritarė ir pati V. (2023 m. gegužės 12 d. teisiamojo posėdžio protokolas). Atsižvelgiant į tai, taip pat įvertinus, jog rašytinėje baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių spręsti apie šių asmenų bendravimą ir tokio bendravimo pobūdį, aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu L. šioje baudžiamojoje byloje neapklausti.

14. BK 59 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kai veika padaryta dėl psichinės ar fizinės prievartos, jeigu tokia prievarta nepašalina baudžiamosios atsakomybės. Teismų praktikoje išaiškinta, kad ši aplinkybė paprastai nustatoma tada, kai kaltininkui dėl išorinių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių buvo sumažinta galimybė pasirinkti teisėto elgesio variantą, kai yra pagrindas manyti, kad asmuo savo iniciatyva nebūtų ryžęsis nusikalsti, o nusikalstamos veikos iniciatorius yra kitas asmuo, prievarta palenkęs kaltinamąjį atlikti neteisėtus veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-282-303/2020, 2K-126-387/2022). Šioje byloje tokių aplinkybių nenustatyta. Nors nuteistoji jai inkriminuojamus veiksmus išties atliko raginama L. (toks trečiojo asmens raginimas, beje, ir inkriminuotas nuteistajai prie visų nusikalstamų veikų aplinkybių aprašymo bei pripažintas įrodytu), pripažinti tokio pobūdžio raginimų kaip psichinės prievartos, šiuo atveju nėra. Tokią išvadą patvirtina ir nuteistosios bei L. bendravimo turinys bei pobūdis (3 t., b. l. 30–162). Kaip matyti, nuteistoji L. siunčia įvairaus pobūdžio nuotraukas, vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuotas ir jos anūkas, jokios prievartos ar grasinimų iš L. pusės šiuo atveju nefiksuota, abi šalys bendrauja noriai, kreipiasi vienas į kitą mažybiniais žodžiais. Nuteistosios dukra, kaip liudytoja apklausta Y. (nukentėjusiojo X. motina) pirmosios instancijos teisme taip pat patvirtino, jog buvo mačiusi L. , kai pastarasis atvyko pas jos motiną V. į Lietuvą, motina jau anksčiau, prieš šį atvažiavimą buvo pasakojusi, kokia yra laiminga, dėl netinkamo L. elgesio nesiskundė, santykiais su juo džiaugėsi. Vertindama motinos būseną bendravimo su L. metu Y. nurodė, jog motina tuo metu buvo išties laiminga, pasakojo aplinkiniams apie santykius su L., švytėjo, šypsojosi, jokios depresijos, baimės nepastabėjo. Įvertinusi šių aplinkybių visumą teisėjų kolegija daro išvadą, jog nuteistosios atžvilgiu visgi nebuvo panaudota tokio pobūdžio psichinė prievarta, kurią būtų galima pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 5 punkto prasme.

15. Pripažinus, jog šiuo atveju nustatyta tik viena nuteistosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažinimas padarius nusikalstamas veikas ir nuoširdus gailestis dėl jų), pagrindo spręsti dėl BK 62 straipsnio taikymo galimybės nėra (šio straipsnio nuostatos akcentuojamos nuteistosios skunde), kadangi nenustatyta daugiau kaip viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, be to, šiuo atveju nėra ir kitų šio straipsnio taikymo sąlygų.

16. Pirmosios instancijos teismas paskyrė V. tokias bausmes: už apysunkius nusikaltimus, numatytus BK 153 straipsnio 1 dalyje, 309 straipsnio 2 dalyje, skirtos 1 metų laisvės atėmimo bausmės, už sunkų nusikaltimą, numatytą BK 162 straipsnio 1 dalyje, skirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, o už labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 150 straipsnio 4 dalyje – 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas skiriamas bausmes, klaidingai nurodė, jog BK 153 straipsnio 1 dalyje, 309 straipsnio 2 dalyje numatyti nusikaltimai yra nesunkūs – už tokių veikų padarymą įstatymas numato griežtesnę nei trejų metų laisvės atėmimo bausmę, taigi veikos turi būti laikomos apysunkėmis). Pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog padaryti nusikaltimai yra sunkiai protu suvokiami, taip pat pažymėjo, jog V. visgi yra nukentėjusiojo senelė, todėl ateityje jų ryšys nenutrūks. Atsižvelgta ir į tai, kad praeityje nuteistoji neteista, dirba, seniūnija jokios informacijos apie neigiamą jos elgesį nepateikė. Įvertinęs šias aplinkybes teismas paskyrė nuteistajai bausmes, mažesnes nei sankcijos vidurkis.

17. Nors prokurorė skunde prašo sugriežtinti visas nuteistajai už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, pagrindo tokio prašymo tenkinimui šiuo atveju nėra. Teisėjų kolegija pažymi, jog V. padarytos nusikalstamos veikos yra glaudžiai tarpusavyje susijusios, visas jas, kaip matyti iš susirašinėjimo su L. turinio, nuteistoji padarė pastarojo paskatinta. Būtent raginama šio asmens (L.) nuteistoji pradėjo atlikinėti anūko atžvilgiu ir seksualinės prievartos veiksmus, tai yra, padarė pavojingiausią, labai sunkų, nusikaltimą savo anūko atžvilgiu. Kaip matyti iš įrodytomis pripažintų nusikalstamų veikų aprašymo, visi neteisėti veiksmai anūko atžvilgiu V. nutraukti (duomenys neskelbtini) sulaikius L. , kas tik patvirtina, jog neteisėtų veiksmų iniciatorius šioje situacijoje buvo ne pati nuteistoji. Vertinant nuteistosios padarytus veiksmus, jų pavojingumą (padaryti tęstiniai nusikaltimai, šiuos nusikaltimus padarė vienas iš nukentėjusiajam artimiausių asmenų – močiutė, su kuria mažametis nukentėjusysis pastoviai bendravo, ja pasitikėjo), būtina atsižvelgti ir į pačios V. asmenybę. Išskyrus padarytus nusikaltimus, jokių kitų jos asmenybę neigiamai apibūdinančių aplinkybių byloje nėra. Pažymėtina šiuo atveju ir tai, kad pačios nuteistosios vaikystė, artimųjų rūpestis, akivaizdžiai nebuvo pakankami, jai nebuvo teikiama tokia apsauga, kokios reikėjo V. gerovei, saugiam vystymuisi, ji pati nebuvo apsaugota nuo seksualinės prievartos. Kaip pažymėta teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte (5 t., b. l. 25–31), V. ekspertams nurodė, jog pati nuo vaikystės buvo skriaudžiama, alkana, „mama gėrė, mušė <...> patėviai tvirkino“. Iš namų išėjo būdama 15 metų, 16 metų pradėjo gyventi su draugu, kuris buvo „labai žiaurus“, smurtavo prieš ją ir vaikus. Taigi atliktų veiksmų pavojingumą, dėl pačios patirtos seksualinės prievartos veiksmų vaikystėje, kas neabejotinai iškreipė V. santykių tarp lyčių įsivaizdavimą, nuteistoji galėjo vertinti kitaip, nei tokioje aplinkoje neatsidūrę, nepatyrę tokios prievartos asmenys. Atsižvelgus į nurodytų aplinkybių visumą, padarytų veiksmų pavojingumą, pačios nuteistosios asmenybę ir jos vaidmenį veikų padaryme (veikas padarė įtakota kito asmens), teisėjų kolegija konstatuoja, jog už atskiras nusikalstamas veikas V. paskirtos bausmės yra tinkamai individualizuotos, vertinti šių bausmių kaip iš esmės neteisingų ar aiškiai per švelnių pagrindo nėra.

18. Nors šis klausimas apeliaciniuose skunduose nekeliamas, teisėjų kolegija pažymi, jog bausmių bendrinimo taisykles pirmosios instancijos teismas šioje situacijoje pritaikė netinkamai. Kaip minėta, visi V. padaryti nusikaltimai yra glaudžiai tarpusavyje susiję. Tiek nusikalstama veika, numatyta BK 150 straipsnio 4 dalyje, tiek nusikalstama veika, numatyta BK 153 straipsnio 1 dalyje, buvo kėsinamasi į mažamečio nukentėjusiojo seksualinį neliečiamumą. Visi pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aprašyti veiksmai mažamečio atžvilgiu – tiek tvirkinimo, tiek seksualinio prievartavimo, tiek šių veiksmų filmavimo, fotografavimo, vėliau siuntimo – buvo atlikti iš esmės tuo pačiu tikslu – tenkinant trečiojo asmens, L. pageidavimus, tikslu patenkinti seksualinius jo poreikius. Kaip matyti iš byloje ištirtų įrodymų tokie veiksmai – tiek tvirkinamieji, tiek ir seksualinės prievartos veiksmai, taip pat vaiko išnaudojimas pornografinei produkcijai gaminti bei tokios produkcijos platinimas, neretai vykdavo kartu tą pačią dieną, tenkinant seksualinę aistrą ir seksualinius poreikius. Faktinės aplinkybės, apibūdinančios BK 153 straipsnio 1 dalyje, 150 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikalstamų veikų aprašymą (tai yra, konkretūs veiksmai, kuriuos atliko nuteistoji), yra iš esmės perkeltos ir į nusikalstamų veikų, numatytų BK 162 straipsnio 1 dalyje, 309 straipsnio 2 dalyje, aprašymą. Visų nusikaltimų padarymo laikotarpis (nuo 2018 m. pabaigos iki 2020 m. pabaigos), vieta (nuteistosios namai) irgi yra identiški.

19. Baudžiamajame įstatyme nusikalstamų veikų sutapties (idealioji ar realioji) sąvoka nėra apibrėžta, tačiau sprendžiant, kokį bausmių bendrinimo būdą teismas turi taikyti, šis klausimas tampa svarbus. Nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai asmuo padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, kurios kvalifikuojamos pagal skirtingus BK straipsnius arba to paties BK straipsnio skirtingas dalis, numatančias atskiras nusikalstamų veikų sudėtis. Konstatavimas, kad kelios nusikalstamos veikos sudaro idealiąją sutaptį, reiškia, kad asmuo iš esmės padarė vieną veiką, kuri tik dėl teisinio reguliavimo specifikos kvalifikuojama pagal kelis BK straipsnius. Tokiais atvejais teismas, bendrindamas pagal skirtingus BK straipsnius paskirtas bausmes, taiko apėmimo būdą (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Taip išvengiama nuteistojo teisinės padėties dirbtinio apsunkinimo – kad iš esmės už vieną nusikalstamą veiką nebūtų paskirta kelių bausmių. Todėl realiosios ir idealiosios sutapties nustatymo klausimai turi didelę reikšmę vykdant teisingumą ir užtikrinant tinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą.

20. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog nusikalstamos veikos, numatytos BK 162 straipsnio 1 dalyje, 309 straipsnio 2 dalyje, sudaro idealiąją sutaptį (bendrinant bausmes už šias nusikalstamas veikas taikytas BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas), o kitos nusikalstamos veikos, numatytos BK 150 straipsnio 4 dalyje, 153 straipsnio 1 dalyje, pripažintos kaip padarytos realiąja sutaptimi (ir bendrinant bausmes už šias veikas atitinkamai taikytas dalinis bausmių sudėjimas, BK 63 straipsnio 4 dalis).

21. Remiantis teorinėmis nuostatomis ir teismų praktikoje suformuotais precedentais, ideali nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika tuo pačiu laiku padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-582/2006, 2K-115/2007, 2K-126/2007, 2K-412/2010, 2K-536/2010, 2K-37/2011). Kita vertus, kai kuriais atvejais sutaptį galima laikyti idealia ir tuo atveju, kai kelios veikos padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant vieningą sumanymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-92/2005, 2K-516/2005, 2K-437/2006, 2K-477/2008, 2K-355/2009).

22. Atsižvelgiant į aptartas sąsajas tarp V. padarytų nusikaltimų, kai visi veiksmai iš esmės persipynę, vykdavo, kaip matyti iš byloje ištirtų įrodymų, iš esmės kartu, vienas paskui kitą, neretai visi kartu tą pačią dieną, kai konkretus atskirų veiksmų, sudarančių atskirų nusikalstamų veikų aprašymą, laikas nustatytas šiuo atveju nebuvo, visos nusikalstamos veikos, kaip minėta, padarytos bendru sumanymu, esant tam pačiam tikslui, konstatuotina, jog V. padaryti nusikaltimai sudaro idealiąją sutaptį, todėl už juos paskirtos laisvės atėmimo bausmės bendrinamos taikant bausmių apėmimą (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

23. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant teisinę pagalbą V., prašo išieškoti valstybės naudai 70 Eur (5 t., b. l. 113–115). BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ir apeliacinės instancijos teisme. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-174/2014, Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016).

24. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Teismo posėdyje nuteistąją ginti parinktas advokatas Ramūnas Vanagas prašė gynybos išlaidų iš nuteistosios nepriteisti, kadangi iš jos priteistas pakankamai didelis civilinis ieškinys (12 000 Eur), o nuteistosios pajamos nėra didelės. Kaip matyti iš informacinės sistemos LITEKO, nuteistosios gaunamas darbo užmokestis išties nėra didelis, be to, jai skiriama reali laisvės atėmimo bausmė, kas iš esmės apsunkins išlaidų valstybei atlyginimą. Taigi nors nuteistosios apeliacinis skundas ir atmetamas, teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju nėra tikslinga iš nuteistosios išieškoti dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskaičiuotas išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

nuteistosios V. ir (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros prokurorės (duomenys neskelbtini) apeliacinius skundus atmesti.

(duomenys neskelbtini) apygardos teismo 2023 m. birželio 26 d. nuosprendžiu V. pagal BK 150 straipsnio 4 dalį, 153 straipsnio 1 dalį, 162 straipsnio 1 dalį ir 309 straipsnio 2 dalį paskirtas bausmes subendrinti griežtesnei bausmei apimant švelnesnes (BK 63 straipsnio 1, 2 dalys, 5 dalies 1 punktas) ir skirti V. subendrintą 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, iš V. neišieškoti.

Teisėjai Jolanta ČepukėnienėEvaldas GražysEvaldas Pašilis