Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Virkutis, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. J. skundą dėl antstolio Daliaus Traigio veiksmų, suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „EDS Invest“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Proceso dalyvių argumentai dėl ginčo esmės

2. Pareikštus reikalavimus pareiškėjas grindžia tokiais esminiais argumentais:

2.1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 25 d. sprendimu nusprendė priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Nacionalinė kredito unija“ iš atsakovų G. A. J. ir S. J. solidariai 1 048,51 Eur paskolą, 211,31 Eur palūkanas bei 94,36 Eur delspinigius, 12 procentų metines palūkanas nuo 1 048,51 Eur nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. vasario 15 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1 048,51 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. vasario 15 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos ir lygiomis dalimis 228 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gruodžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-818-357/2018 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 25 d. sprendimą paliko nepakeistą.

2.2. 2021 m. kovo 3 d. patvarkyme dėl vykdomosios bylos šalies pakeitimo Nr. S-21-241-3427 nurodyta, kad antstolio kontoroje gauta 2018 m. vasario 8 d. sudaryta perleidimo sutartis, pagal kurią visos reikalavimo teisės į vykdomojoje byloje Nr. 0241/21/00272 vykdomą išieškojimą iš skolininko S. J., bankrutavusios UAB „Nacionalinė kredito unija“ perleistos naujajai kreditorei UAB „EDS Invest“. Pareiškėjas nedavė sutikimo, kad reikalavimas būtų perleistas UAB „EDS Invest“. Pareiškėjas negavo 2018 m. vasario 8 d. perleidimo sutarties. Taigi reikalavimo perleidimo faktas negali būti panaudotas nei prieš skolininką, nei prieš trečiuosius asmenis.

2.3. Reikalavimo perleidimo sutartis buvo sudaryta, kai civilinė byla Nr. e2A-818-357/2018 buvo nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme. Taigi materialiojo santykio pasikeitimas įvyko teisminio proceso metu. Todėl naujasis kreditorius su prašymu dėl procesinių teisių perėmimo turėjo kreiptis toje proceso stadijoje, kurioje įvyko juridiniai faktai, nulėmę šalies pasitraukimą iš ginčijamo teisinio santykio, t. y. konkrečiai į apeliacine instancija civilinę bylą nagrinėjantį Vilniaus apygardos teismą.

2.4. 2018 m. gruodžio 18 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-818-357-2018 palikus nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, skola iš skolininko buvo priteista būtent bankrutavusiai UAB „Nacionalinė kredito unija“. Todėl akivaizdu, kad antstolis, priimdamas 2021 m. kovo 3 d. patvarkymą dėl vykdomosios bylos šalies pakeitimo Nr. S-21-241-3427, neįsitikino ir nesurinko įrodymų, ar kreditoriaus asmuo turi skolininkui esminės reikšmės, ar 2018 m. vasario 8 d. perleidimo sutarties sudarymo metu UAB „EDS Invest“ buvo įrašyta į viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą. Taigi antstolis tinkamai neįsitikinęs ir nesurinkęs įrodymų pažeidė skolininko teisę būti išklausytam ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus. Dėl to antstolio priimtas 2021 m. kovo 3 d. patvarkymas dėl vykdomosios bylos šalies pakeitimo Nr. S-21-241-3427 yra nepagrįstas, neteisėtas ir naikintinas.

2.5. Pareiškėjo pastovios pajamos yra darbo užmokestis. 2020 m. rugsėjo 1 d.–2021 m. kovo 8 d. laikotarpiu gautas vidutinis mėnesinis atlyginimas yra 1 246,42 Eur (atskaičius mokesčius). Prašoma išieškoti skola šiuo metu – 2 271,77 Eur, neviršija dviejų mėnesių pareiškėjo atlyginimo. Taigi visą skolą galima būtų išieškoti per mažiau nei šešis mėnesius. Be to, šiuo metu pareiškėjas pakeitė darbą ir jo atlyginimas dar labiau padidėjo. Pareiškėjas turėjo ir tebeturi nuolatinį darbą didelėse ir patikimose įmonės ir gauna pastovias pajamas, o vykdomosiose bylose Nr. 0174/14/16624 ir 0174/15/01931 pareiškėjui liko sumokėti 760,64 Eur. Šią sumą sumokėjus per kiek daugiau nei du mėnesius, nurodytos vykdomosios bylos bus užbaigtos. Taigi antstolis nepagrįstai nusprendė areštuoti pareiškėjo turtą.

3. Antstolis Dalius Traigys 2021 m. kovo 29 d. patvarkymu Nr. S-SN-272/21 pareiškėjo skundo netenkino. Savo poziciją antstolis grindžia tuo, kad:

3.1. Iš antstoliui suinteresuoto asmens UAB „EDS Invest“ pateiktų dokumentų buvo matyti, kad 2020 m. lapkričio 30 d. skolininkui S. J. ir solidariai skolininkei G. A. J. buvo išsiųstas registruotas laiškas su 2020 m. lapkričio 27 d. pranešimu dėl kreditoriaus pasikeitimo ir reikalavimo dėl skolos sumokėjimo. Registruotas laiškas, kurios siuntos Nr. RE222581696LT, buvo išsiųstas skolininko deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), ir Lietuvos pašto tinklapio www.post.lt duomenimis įteiktas adresatui 2020 m. gruodžio 2 d. Po teisių perėmimo skolininko pareiga grąžinti skolą nesikeičia, skolininkas apie reikalavimo teisių perleidimą informuotas tinkamai 2020 m. gruodžio 2 d. Taigi pareiškėjo argumentai, kad jis nebuvo informuotas apie reikalavimo teisių perleidimo faktą yra nepagrįsti.

3.2. Reikalavimą perleidusios šalies pakeitimas teisių perėmėju gali būti ir nesiejamas su dalyvaujančių asmenų valios išreiškimu dėl procesinio teisių perėmimo. Taigi šio klausimo nagrinėjimas taip pat negali būti siejamas ir su priešingos šalies valios išreiškimu ar neišreiškimu. Dėl to pareiškėjo argumentai, kad nepranešus jam apie klausimo dėl išieškotojo pakeitimo svarstymą buvo pažeista jo teisė būti išklausytam, yra taip pat nepagrįsti. Šiuo atveju reikalavimas nėra susijęs su kreditoriaus asmeniu, neprieštarauja įstatymams. Skolininkas apie reikalavimo teisių perleidimą buvo informuotas. Tad antstolis, gavęs išieškotojo prašymą, pagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 596 straipsnio nuostatomis ir priėmė skundžiamą 2021 m. kovo 3 d. patvarkymą dėl vykdomosios bylos šalies pakeitimo Nr. S-21-241-3427.

3.3. Iš vykdomojoje byloje esančių duomenų buvo nustatyta, kad išieškojimo suma yra gana didelė, skolininko atžvilgiu vykdomos ir kitos vykdomosios bylos, skola įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteista dar 2018 m., duomenų apie dalinį prievolės įvykdymą antstoliui nepateikta, tad pagrįstai kilo abejonių dėl skolininko mokumo. Taigi atsižvelgiant į tai ir įvertinant, kad neareštavus skolininko turto vykdomojo dokumento įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, siekiant užtikrinti teisėtus išieškotojo interesus, buvo areštuotas skolininko turtas ir apribota disponavimo teisė išieškomos skolos ribose. Pareiškėjas teigia, kad išieškotina suma yra maža, sprendimas galėjo būti įvykdytas raginimo termino metu, tačiau mokėjimas raginimo termino metu atliktas nebuvo. Ši aplinkybė taip pat patvirtina abejones dėl skolininko mokumo.

3.4. Vykdymo pradžioje išieškotojai buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra dėl administravimo išlaidų apmokėjimo, o kitų išlaidų apmokėjimas buvo atidėtas iki atskiro antstolio reikalavimo arba bylos užbaigimo. Vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko, todėl antstolis atsižvelgdamas į prievolės teisinę prigimtį ir nepažeisdamas išieškotojo teisių įgyvendinimo tvarkos, vadovaudamasis Sprendimų vykdymo instrukcijos 130.6 punktu pagrįstai apskaičiavo 26,95 Eur už patvarkymą dėl šalies pakeitimo ir 6,56 Eur sumą už Turto arešto akto įregistravimą ar išregistravimą pagal duomenų teikėjo pranešimą vadovaujantis skelbiamais valstybės įmonės „Registrų centras“ įkainiais.

4. 2021 m. balandžio 23 d. pareiškėjas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes ir prašymus, kuriuos buvo išdėstęs 2021 m. balandžio 6 d. teiktame prašyme.

5. Suinteresuotas asmuo UAB „EDS Invest“ nepateikė atsiliepimo į pareiškėjo skundą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Apylinkės teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Išanalizavus vykdomosios bylos Nr. 0241/21/00272 medžiagą, nustatyta, kad suinteresuotas asmuo UAB „EDS Invest“ 2021 m. kovo 2 d. pateikė antstoliui Prašymą dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo. Kartu su prašymu išieškotoja pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 10 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-11689-728/2017 ir 2021 m. kovo 2 d. prašymą dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese. Taip pat nustatyta, kad antstolis Dalius Traigys 2021 m. kovo 2 d. patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-21-241-3421 priėmė išieškotojos pateiktą vykdomąjį dokumentą vykdyti ir 2021 m. kovo 3 d. priėmė tokius dokumentus: Vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-21-241-3449, Patvarkymą dėl vykdomosios bylos šalies pakeitimo Nr. S-21-241-3427, Raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-21-241-3448, Patvarkymą dėl informacijos Nr. 38 241 2021 03 03 272, Turto arešto aktą Nr. 0241/21/00272-03-03 ir Patvarkymą dėl skolininko turto arešto Nr. 30 241 2021 03 03 272 (v. b. l. 1–12, 16–23).

7. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo panaikinti antstolio laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 2 d. iki 2021 m. kovo 3 d. priimtus pirmiau nurodytus dokumentus. Pareiškėjo teigimu, naujoji kreditorė UAB „EDS Invest“ su prašymu dėl procesinių teisių perėmimo turėjo kreiptis į apeliacine instancija civilinę bylą nagrinėjusį Vilniaus apygardos teismą, nes reikalavimo perleidimo sutartis buvo sudaryta 2018 m. vasario 8 d., t. y. tuo metu, kai civilinė byla Nr. e2A-818-357/2018 buvo nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme. Pareiškėjo manymu, antstolis nepagrįstai priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti, todėl nepagrįstai vykdymo procese buvo priimti ir kiti skundžiami dokumentai.

8. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl proceso dalyviai, tiek antstolis, tiek ir skolininkas, išieškotojas privalo laikytis nustatytos vykdymo proceso eigos ir tvarkos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013). Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą atsižvelgė į teisėtus šalių interesus.

9. Kaip jau buvo nurodyta, 2021 m. kovo 2 d. antstoliui buvo pateiktas vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 10 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. e2-11689-728/2017 dėl solidariai 1 048,51 Eur paskolos, 211,31 Eur palūkanų, 94,36 Eur delspinigių, 12 procentų metinių palūkanų nuo 1 048,51 Eur nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. vasario 15 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos 1 048,51 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. vasario 15 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos ir lygiomis dalimis 228 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti išieškojimo iš solidaraus skolininko S. J. išieškotojai bankrutavusiai UAB „Nacionalinė kredito unija“. Pastarąjį vykdomąjį raštą vykdymui pateikė UAB „EDS Invest“. Įmonė kartu su vykdomuoju dokumentu pateikė Prašymą dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese ir 2018 m. vasario 8 d. sudarytos Reikalavimo teisių pirkimo–pardavimo sutarties išrašą, kuria bankrutavusi UAB „Nacionalinė kredito unija“ reikalavimo teises į skolininkus perleido naujajai kreditorei UAB „EDS Invest“.

10. Taigi nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar antstolis pagrįstai 2021 m. kovo 2 d. patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-21-241-3421 priėmė vykdymui jam pateiktą vykdomąjį raštą, taip pat, ar galėjo antstolis 2021 m. kovo 3 d. patvarkymu dėl vykdomosios bylos šalies pakeitimo Nr. S-21-241-3427 pakeisti vykdomajame rašte nurodytą išieškotoją bankrutavusią UAB „Nacionalinė kredito unija“ naująja išieškotoja UAB „EDS Invest“.

11. Visų pirma, CPK 651 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis, gavęs vykdomąjį dokumentą, patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir jam vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. Pagal šią įstatymo normą antstolis, prieš pradėdamas vykdomuosius veiksmus, turi išspręsti vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti klausimą. Tik priėmus vykdomąjį dokumentą vykdyti galimi antstolio procesiniai veiksmai vykdymo procese. CPK 651 straipsnio 2 dalyje išvardytos akivaizdžios kliūtys, kuriai bent vienai esant, antstolis atsisako vykdomąjį dokumentą priimti ir vykdyti, viena jų yra pareiga patikrinti ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo (CPK 651 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pagal CPK 650 straipsnio 1 dalį vykdomąjį dokumentą vykdyti gali pateikti išieškotojas ar jo atstovas, jį išdavusi institucija ar pareigūnas.

12. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad jeigu akivaizdčių kliūčių buvo, tai vykdomojo dokumento priėmimas vykdyti vertintinas kaip atliktas be teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2009, 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013). Jeigu, nepatikrinęs vykdomajam dokumentui vykdyti kliūčių, priimto vykdomojo dokumento pagrindu antstolis atliko vykdymo veiksmus, kurie, kaip išaiškėja vėliau, negalėjo būti atlikti ir antstoliui tai buvo žinoma arba turėjo būti žinoma, tai tokie vykdymo veiksmai laikytini atliktais nesant teisinio pagrindo ir negali sukelti jais siekiamų pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2009).

13. Nagrinėjamu atveju iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje įvestų duomenų ir vykdomojoje byloje Nr. 0241/21/00272 esančio Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 10 d. išduoto vykdomojo rašto Nr. e2-11689-728/2017 matyti, kad pastarasis vykdomasis dokumentas buvo išduotas išieškotojai bankrutavusiai UAB „Nacionalinė kredito unija“. Byloje nėra duomenų, kad iki vykdomojo dokumento pateikimo antstoliui vykdyti teismas CPK 48 straipsnio tvarka būtų pakeitęs pradinę išieškotoją į suinteresuotą asmenį UAB „EDS Invest“. Pastaroji, pateikdama vykdymui vykdomąjį dokumentą, neveikė kaip bankrutavusios UAB „Nacionalinė kredito unija“ atstovė. Taigi antstolis negalėjo priimti ir pradėti vykdyti UAB „EDS Invest“ pateikto vykdomojo rašto išduoto kitam asmeniui, o ne UAB „EDS Invest“. Tai reiškia, kad šiuo atveju egzistavo akivaizdi kliūtis priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, t. y. vykdomąjį raštą vykdymui pateikė tam teisės neturintis asmuo (CPK 651 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Vadovaudamasis CPK 651 straipsnio 1 dalimi, antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, apsiriboja tik akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti patikrinimu. Vykdomojo rašto priėmimo vykdymui metu, antstolis nepagrįstai patvirtino, kad nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti.

14. Antra, procesinių teisių perėmimą reglamentuoja CPK 48 straipsnis, kurio 1 dalis nustato, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų nustatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Šalies pakeitimą vykdymo procese reglamentuoja specialusis CPK 596 straipsnis, kuriame nustatyta, kad antstolis savo iniciatyva, vykdymo proceso šalių ar suinteresuotų asmenų prašymu per septynias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos patvarkymu išsprendžia vykdymo proceso šalies pakeitimo klausimą. Tačiau CPK 596 straipsnis taikomas tik tada, kai vykdymo procesas yra pradėtas. Vykdymo procesas prasideda, kai yra priimamas antstoliui pateiktas vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnio 1 dalis, 651 straipsnio 1 dalis, 653 straipsnis).

15. Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 10 d. vykdomąjį raštą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 25 d. sprendimą išdavė bankrutavusiai UAB „Nacionalinė kredito unija“, o ne UAB „EDS Invest“. Bankrutavusi UAB „Nacionalinė kredito unija“ priverstinio skolos išieškojimo nepradėjo. Vadinasi, šiuo atveju bankrutavusi UAB „Nacionalinė kredito unija“ jos procesinių teisių perėmėja – UAB „EDS Invest“, gali būti pakeista tik teismo nutartimi. O tai reiškia, kad antstolis Dalius Traigys neteisėtai priėmė vykdyti neįgalioto asmens pateiktą vykdomąjį dokumentą. UAB „EDS Invest“, prieš teikdama antstoliui vykdomąjį dokumentą, pirmiau turėjo kreiptis į teismą su prašymu pakeisti išieškotoją pagal vykdomąjį dokumentą.

16. 2021 m. kovo 2 d. patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-21-241-3421 neteisėtai pradėtas pats vykdymo procesas, todėl tokio proceso metu priimti patvarkymai, atlikti veiksmai ir pan. negali būti laikomi teisėtais. Todėl ir antstolio 2021 m. kovo 3 d. patvarkymas dėl vykdomosios bylos šalies pakeitimo Nr. S-21-241-3427 negalėjo būti priimtas. Toks antstolio patvarkymas formaliai atitinka CPK 596 straipsnyje nustatytus procedūrinius reikalavimus, bet teisinių pasekmių toks patvarkymas negali sukelti, kadangi jis priimtas prieš tai be teisinio pagrindo pradėjus vykdymo veiksmus.

17. Pareiškėjas tiek skunde, tiek rašytiniuose paaiškinimuose teigia, kad jam nebuvo tinkamai pranešta apie reikalavimo teisių perleidimą. Su tokiu pareiškėjo teiginiu nėra pagrindo sutikti. Iš vykdomosios bylos Nr. 0241/21/00272 medžiagos matyti, kad išieškotoja UAB „EDS Invest“ yra pateikusi pašto siuntos Nr. RE222581696LT išsiuntimą turintį pagrįsti dokumentą (akcinės bendrovės „Lietuvos paštas“ perduotų siuntų sąrašas). Taigi dokumentas, kuriuo remdamasi išieškotoja teigė, kad išsiuntė pareiškėjui pranešimą apie reikalavimo teisių perėmimą, yra pateiktas. Be to, apie pasikeitusią kreditorę ir reikalavimo teisių perėmimą pareiškėjas taip pat informuotas kartu su antstolio jam pateiktais dokumentais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.109 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjas pernelyg plečiamai aiškina CK 6.109 straipsnio 7 dalį.

18. Be to, pareiškėjas teigia, kad, prieš sudarydamos 2018 m. vasario 8 d. Reikalavimo teisių pirkimo–pardavimo sutartį, bankrutavusi UAB „Nacionalinė kredito unija“ ir UAB „EDS Invest“ turėjo gauti pareiškėjo sutikimą, nes kreditorės bankrutavusios UAB „Nacionalinė kredito unija“ asmuo pareiškėjui turėjo esminę reikšmę. Tačiau pareiškėjas nenurodo, kokią konkrečiai esminę reikšmę jam turėjo kreditoriaus asmuo. Taigi pradinė kreditorė ir UAB „EDS Invest“, sudarydamos Reikalavimo teisių pirkimo–pardavimo sutartį, neturėjo pareigos gauti pareiškėjo kaip skolininko sutikimą (CK 6.101 straipsnio 5 dalis). Pareiškėjo minima Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 22¹ straipsnio 1 dalis šiuo atveju yra neaktuali, nes perleistos ne teisės ir pareigos pagal vartojimo kredito sutartį, bet pagal teismo sprendimą.

Dėl kitų pareiškėjo skundo argumentų

19. Nepaisant nurodytų išvadų, taip pat yra aktualus ir klausimas, ar kiti antstolio patvarkymai, kuriuos skundžia pareiškėjas, turėtų būti vertinami kaip priimti formaliai laikantis CPK nuostatų.

20. Pirma, raginimas įvykdyti sprendimą yra procesinis dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (CPK 655 straipsnio 1 dalis). Įstatyme nustatyta, kad skolininkas įvykdyti sprendimą raginamas vykdomąjį dokumentą pateikus vykdyti pirmą kartą, išskyrus atvejus, kai procesinis įstatymas numato atvejus, kai raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui nesiunčiamas, ar kitus įstatyme numatytus atvejus (CPK 655 straipsnio 2 ir 3 dalys). Taip skolininkas yra informuojamas apie pradėtą vykdymo procesą, kartu suteikiant jam galimybę per nustatytą terminą įvykdyti reikalavimą ir taip išvengti priverstinio vykdymo priemonių ir jų lemiamų papildomų bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2015). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad konkreti vykdomoji byla pradedama konkretaus vykdomojo dokumento pagrindu, todėl dėl konkretaus pateikto vykdomojo dokumento turi būti atliekami vykdymo procesą reglamentuojančiose teisės normose nustatyti konkretūs veiksmai, tarp jų – raginimo įvykdyti teismo sprendimą skolininkui įteikimas arba išsiuntimas, ir šis CPK 655 straipsnio reikalavimas dėl raginimo sprendimą įvykdyti geruoju yra imperatyvaus pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2012). Taigi pradėjus vykdymo procesą, raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui siunčiamas visais atvejais, išskyrus CPK 661 straipsnyje nustatytas išimtis. Dėl to, jeigu būtų laikoma, kad antstolis šiuo atveju teisėtai pradėjo vykdymo procesą, nebūtų pagrindo laikyti, jog antstolio priimtas 2021 m. kovo 3 d. raginimas įvykdyti sprendimą Nr. S-21-241-3448 būtų priimtas pažeidžiant CPK įtvirtintus reikalavimus.

21. Antra, CPK 658 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai yra pavojus, jog skolininkas gali turtą paslėpti, antstolis turi teisę įteikęs ar išsiuntęs raginimą areštuoti skolininko turtą. Pritaikant skolininko turto areštą yra siekiama užtikrinti, kad pateiktas vykdyti vykdomasis raštas būtų tinkamai įvykdytas, todėl pradėjus priverstinio skolos išieškojimo veiksmus svarbu areštuoti turtą tokiai sumai, kad pakaktų įvykdyti vykdomąjį raštą bei kompensuoti vykdymo išlaidas. Kaip matyti iš vykdomosios bylos Nr. 0241/21/00272 medžiagos, antstoliui kilo abejonių dėl skolininko mokumo, todėl įvertinęs tai, kad neareštavus skolininko turto vykdomojo dokumento įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas ir siekdamas užtikrinti teisėtus išieškotojos interesus, antstolis areštavo skolininko turtą ir apribojo disponavimo teisę išieškomos skolos ribose. Taigi, jeigu pats vykdomasis procesas būtų buvęs pradėtas teisėtai ir pagrįstai, nebūtų pagrindo spręsti, kad antstolis, pritaikydamas skolininko turtui areštą, būtų nesilaikęs įstatyme įtvirtintų reikalavimų.

22. Trečia, pagal bendrą tvarką antstolis, pradėjęs vykdymo procesą, įgyja teisę išieškoti iš skolininko vykdymo išlaidas (CPK 610 straipsnis, 611 straipsnis), kurias sudaro būtinos vykdymo išlaidos, išlaidos tretiesiems asmenims už konkrečioje vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas bei atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą (CPK 609 straipsnis; Sprendimų vykdymo instrukcijos 105 punktas). Remiantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 151 punktu, visos vykdymo išlaidos, išskyrus instrukcijoje numatytas išimtis, išieškomos iš skolininko pagal instrukcijoje nustatytus dydžius nepriklausomai nuo to, ar išieškotojas buvo atleistas nuo vykdymo išlaidų, ar jos buvo sumažintos, ar atidėtos. Šiuo atveju iš 2021 m. kovo 3 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. S-21-241-3449 matyti, kad apskaičiuojant vykdymo išlaidas buvo laikytasi Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytų dydžių. Todėl tuo atveju, jeigu vykdymo procesas būtų pradėtas pagrįstai, nebūtų pagrindo sutikti su pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais dėl apskaičiuotų vykdymo išlaidų nepagrįstumo.

23. Ketvirta, tiek 2021 m. kovo 3 d. Patvarkymas dėl informacijos Nr. 38 241 2021 03 03 272, tiek 2021 m. kovo 3 d. Patvarkymas dėl skolininko turto arešto Nr. 30 241 2021 03 03 272 yra informacinio pobūdžio antstolio priimti dokumentai. Taigi bet kuriuo atveju nebūtų jokio pagrindo laikyti juos neteisėtais.

Dėl procesinės bylos baigties

24. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju egzistavo viena iš CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodytų akivaizdžių kliūčių ir aplinkybių, trukdančių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Todėl antstolis 2021 m. kovo 2 d. patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-21-241-3421 negalėjo vykdomojo dokumento priimti vykdymui ir atlikti CPK numatytus vykdymo veiksmus. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo skundas tenkinamas – panaikinamas antstolio 2021 m. kovo 2 d. patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-21-241-3421. Panaikinus šį dokumentą, savaime neteisėtais laikytini visi vėliau vykdymo procese antstolio atlikti procesiniai veiksmai. Baigtinis antstolio iki šios dienos atliktų vykdymo veiksmų sąrašas nėra žinomas. Visi kiti antstolio atlikti veiksmai be atskiro teismo nurodymo yra neteisėti ir antstolio turi būti panaikinti, o vykdomoji byla nutraukta.

25. Pagrindo laikyti, kad antstolis ir suinteresuotas asmuo UAB „EDS Invest“ būtų piktnaudžiavę procesinėmis teisėmis, nėra. Vien tik pareiškėjo, antstolio ir suinteresuoto asmens pozicijų skirtumai, savaime nereiškia, kad priešingą suinteresuotumą turintis asmuo piktnaudžiauja savo teisėmis. Dėl to pareiškėjo prašymas skirti nurodytiems asmenims baudas negali būti tenkinamas.

26. Pareiškėjo 2021 m. balandžio 29 d. prašymą kaip pateiktą pavėluotai atsisakoma priimti ir prašymas grąžinamas pareiškėjui (CPK 75 straipsnio 1 dalis, 251 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 513 straipsnio 1 dalimi, teismas

nutaria:

Pareiškėjo S. J. skundą dėl antstolio Daliaus Traigio veiksmų tenkinti.

Panaikinti antstolio Daliaus Traigio 2021 m. kovo 2 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-21-241-3421.

Netenkinti pareiškėjo S. J. prašymo dėl baudų už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo.

Atsisakyti priimti pareiškėjo S. J. 2021 m. balandžio 29 d. prašymą ir prašymą grąžinti pareiškėjui.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.