- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-12-01
- Bylos Nr.
- 1-1778-917/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 01-1-32756-16-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigita Meškauskienė
- Kaltinamasis
- A. S.
- Civilinis atsakovas
- ERGO Insurance SE Lietuvos filialo
- Kategorijos
- 1.2.25.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.6.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. S., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Akmenės r., Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, gyv. ir deklaruota vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso(toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. S. 2016 m. balandžio 18 d. apie 12.30 val. vairuodamas automobilį Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas Kaune, Panemunės g. nuo Biliūno g. sankryžoje su Užnemunės g. pažeidė Kelių eismo taisyklių 154 punkto reikalavimus tuo, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje važiuodamas šalutiniu keliu nedavė kelio pagrindiniu keliu iš kairės pusės prie sankryžos artėjančiam automobiliui VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamam E. L. ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu buvo sužalota automobilio VW Polo vairuotoja E. L., kuriai nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas bei sugadintos transporto priemonės.
Šiais savo veiksmais A. S. įvykdė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. S. kaltę pripažino visiškai, sutiko su visomis kaltinime išdėstytomis aplinkybėmis ir jų neginčijo bei parodė, įvykio dieną važiavo šalutiniu keliu, palei Nemuną už Kačerginės einančiu žvyrkeliu Panemunes g. nuo Biliūno g. Ir išvažiuojant į pagrindinį kelią yra kalniukas, tai per tą kalniuką ant pačio kalniuko matosi į abi puses gerai, o prieš patį kalniuką, tai lyg nieko nebuvo. Pažiūrėjo, kad spės pravažiuoti, ir jam besukant, išlindo automobilis, tai buvo Volkswagen Polo. Įvyko susidūrimas, greičiai nebuvo dideli. Išlipo, iš karto pribėgo prie moteriškės, kuri buvo Volkswagen Polo automobilyje. Ši pradėjo skųstis, kad svaigsta galva, tada jis iškvietė greitąją, policiją. Surado jos telefoną ir paprašė, kad paskambintų savo artimiesiems pranešti apie įvykį. Ir išsiskirstė. Ikiteisminio tyrimo metu susisiekti su nukentėjusiąją pavyko, paskambino jai, paprašė, kad priimtų jį susitikti, pasitarti. Kalbėjo normaliai, bet kai nukentėjusioji paprašė 3000 € žalos atlyginti, tai jis pasakė, kad viskas drausta, tai draudimas ir kompensuos tas išlaidas. Sakė nukentėjusiajai, kad gali serviso paslaugas pasiūlyti, bet nukentėjusioji nesutiko. Visą pokalbį vedę nukentėjusios sūnus. Sakė, kad nereikia jiems nieko, kad reikia pinigų ir todėl nesusitarė. Nesusitarė dėl sumos dydžio. Nukentėjusioji sakė, kad automobilis brangus, bet jis žinau, kad toks automobilis 500 € daugiau nekainuoja. UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktorius jis yra, užsiima sportiniais automobiliais. Suvokia automobilių vertę. Tai standartinis VW Polo automobilis. Ir apie nukentėjusios krūtinkaulio lūžį žino, kaip jis gydomas ir kokie vaistai reikalingi, ten ne jokie vaistai, tik poilsis, nes gydymas konservatyvus. Jei būtų protinga suma buvusi, tai būtume susitarę. Taip, nukentėjusioji turi teise reikšti civilinį ieškinį, bet nesutinka su jo dydžio. Jei viskas drausta iš abiejų pusių, tai draudimas viską ir kompensuoja. Tai draudimas, ką atlygino, tai pakankama suma. Gailisi dėl šio įvykio, juk nenorėjo daužyti abiejų automobilių, nuostoliai, ir dar sveikatą gadinti. Stengsis nenusikalsti ateityje. Pats mokės tiek, kiek teismas pasakys, kad reikia mokėti, tai teismo sprendimu mokėtų. Ten greitis pagrindiniu keliu yra 30 km/h greitis, ten yra kelio vingis siauras, greitis buvo mažas, 20 km/h gal važiavau. Jo patirtas smūgis buvo iš šono su galva į stiklą, išmušė langą. Kai priėjo prie nukentėjusios, tai ji sąmonės nebuvo praradusi, tik dejavo. Ar ji buvo prisisegusi su saugos diržu, negali atsakyti.
Kaltinamajam A. S. pilnai pripažinus savo kaltę, visi proceso dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems proceso dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius BPK 291 str. reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 str.).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo A. S. parodymų, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:
- eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, schema, foto nuotraukomis nustatyta, kad užfiksuota įvykio vieta yra Kaune, Panemunės g. nuo Biliūno g. sankryžoje su Užnemunės g., čia 2016 m. balandžio 18 d. apie 12.30 val. susidūrė automobilis Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas A. S., su VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu E. L. (b.l.6-11);
-nukentėjusiosios E. L. parodymais nustatyta, kad 2016-04-18 galėjo būti apie 12.30 val., tikslaus laiko pasakyti negali, vairavo automobilį VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Važiavo, Kaune, Užnemunės g. link Akademijos. Žino, kad važiavo pagrindiniu keliu vedančiu link Akademijos. Žino, kad po viaduku dešinėje pusėje yra keliukas, kurio pavadinimo nežino. Jai pravažiuojant pro jį staiga pajuto stiprų smūgį į savo automobilio dešinę pusę. Žino, kad negalėjo atidaryti nei automobilio durelių, nei lango, žino, tik tiek, kad ją iš automobilio ištraukė medikai ir ji buvo pristatyta į Kauno klinikas. Su kokiu automobiliu įvyko susidūrimas nežino. Po susidūrimo su automobiliu prie jos buvo priėjęs vairuotojas ir pasakė, kad jos nematė. (b.l.33-34);
-teismo medicinos specialisto išvada Nr. G1596/2016(02) nustatyta, kad E. L. konstatuota poodinės kraujosruvos krūtinėje, krūtinkaulio lūžis, sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl krūtinkaulio lūžio E. L. sveikata sutrikus daugiau 10 dienų laikotarpiui.(b.l.42).
- 2016-04-18 12.52 val. alkotesterio parodymais nustatyta, kad A. S. tikrinimo rezultatai yra 0,00% (b.l. 20);
BK 281 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Šios teisės normos dispozicija yra blanketinė, tai yra kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklės, kurių pažeidimas gali reikšti ir BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, yra įtvirtintos, inter alia, poįstatyminiame akte – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintose Kelių eismo taisyklėse.
Iš BK 281 straipsnio 1 dalyje aprašytos nusikalstamos veikos konstrukcijos matyti, kad kvalifikuojant veiką pagal šį baudžiamojo įstatymo straipsnį, būtina nustatyti ne tik atitinkamą Kelių eismo taisyklių pažeidimą ir jo padarinius, bet ir priežastinį ryšį tarp jų. Toks priežastinis ryšys yra objektyvaus pobūdžio, dėsningas, todėl konstatuojamas tuo atveju, kai būtent pavojinga veika, o ne kitos priežastys yra nulėmę padarinių atsiradimą. Išvada apie priežastinio ryšio buvimą tarp padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų ir kilusių padarinių daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, o kai pažeidimus padaro keli eismo dalyviai – kurio eismo dalyvio veika buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga ir buvo būtiname priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos Kelių eismo taisyklės, būtinąja baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių kilimo sąlyga pripažįstama tada, kai analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis Kelių eismo taisyklių reikalavimų, eismo įvykis su atsiradusiais padariniais neįvyktų (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-127/2010, Nr. 2K-245/2014, Nr. 2K-228-303/2015). Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti abiejų eismo dalyvių padarytų pažeidimų reikšmę nusikalstamų padarinių atsiradimui.
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai A. S. pasitvirtino. Tad darytina pagrįsta išvada, kad kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje, A. S. vairuodamas automobilį Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas Kaune, Panemunės g. nuo Biliūno g. sankryžoje su Užnemunės g. pažeidė Kelių eismo taisyklių 154 punkto reikalavimus tuo, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje važiuodamas šalutiniu keliu nedavė kelio pagrindiniu keliu iš kairės pusės prie sankryžos artėjančiam automobiliui VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamam E. L. ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu buvo sužalota automobilio VW Polo vairuotoja E. L., kuriai nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas bei sugadintos transporto priemonės. Kaip matyti iš ištirtų įrodymų, teismo medicinos specialisto išvada Nr. G1596/2016(02) nustatyta, kad E. L. konstatuota poodinės kraujosruvos krūtinėje, krūtinkaulio lūžis, sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl krūtinkaulio lūžio E. L. sveikata sutrikus daugiau 10 dienų laikotarpiui.(b.l.42). Taigi, A. S. neteisėti veiksmai buvo pagrindinė ir būtina sąlyga eismo įvykiui kilti ir pasekmėms atsirasti, taigi tarp A. S. veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Dėl paminėtų aplinkybių kaltinamojo įvykdyta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d. bei įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma.
Dėl civilinio ieškinio.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).
Nukentėjusioji E. L. teismui pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašoma iš A. S. ir draudimo bendrovės ERGO Insurance SE Lietuvos filialas solidariai jos naudai priteisti 800 eurų turtinei žalai dėl nepataisomo automobilio sugadinimo ir 3000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Dėl neturtinės žalos nurodo, kad nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, šoką, dvasinius išgyvenimus, teko kęsti ilgą gydymąsi ir reabilitacinį laikotarpį. Jai sumažėjo galimybės bendrauti su artimaisiais, laisvė savarankiškai judėti.
Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys pareiškiamas dėl kaltininko nusikalstama veika padarytos turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo (BPK 109 straipsnis) reiškia, kad gali būti atlyginama ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-553/2012). Šioje byloje nukentėjusiajai E. L. nesunkiai sutrikdyta buvo sveikata dėl A. S. veiksmų. Jo veiksmai buvo tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su kilusiomis pavojingomis pasekmėmis –sveikatos sutrikdymo padarymu, t. y. tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys ir pagrindinė sąlyga kilti autoįvykiui buvo kaltinamojo neteisėta veika. Taigi, kaltinamojo pareiga atlyginti nukentėjusiems padarytą žalą yra pagrįsta ir neginčijama.
BPK 109 straipsnis nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims. Tačiau BPK 111 str. 1 d. yra paaiškinta, kad civiliniu atsakovu gali būti ne vien kaltinamasis, t. y. civiliniais atsakovais gali būti tėvai, globėjai, rūpintojai ar kiti asmenys, taip pat įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurie pagal įstatymus materialiai atsako už nusikalstama įtariamojo arba kaltinamojo veika padarytą žalą. Materialiai atsakingu asmeniu šioje baudžiamojoje byloje pripažinta draudimo įmonė, kuri atlygina žalą esant draudiminiam įvykiui civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties pagrindu, t. y. ERGO Insurance SE Lietuvos filialas.
Kaip matyti iš draudimo bendrovės ERGO Insurance SE Lietuvos filialas teismui pateiktų duomenų, draudimas išmokėjo Kauno teritorinės ligonių kasos pretenziją dėl E. L. gydymo 90,46 eurų sumoje (1 t., b.l. 78-79). Taip pat civilinio atsakovo pateikti dokumentai tvirtina, kad E. L. buvo išmokėta 514 eurų suma už VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 80-81). Draudimas įvertino faktą, jog dėl eismo įvykio metu patirtų sugadinimų šios transporto priemonės remontas yra ekonomiškai netikslingas. Tapačias aplinkybes teisiamajame posėdyje patvirtino ir civilinio atsakovo įgaliotas atstovas. Kaltinamasis teisme taip pat nurodė, kad nesutinka su nurodoma nukentėjusiosios 800 eurų sumą už automobilį. Jo manymu, tokio VW Polo vertė yra ne daugiau kaip 500 eurai, tą jis žino, nes pats užsiima automobiliais, yra serviso direktorius. Įvertinus teismo turimus duomenis bei proceso dalyvių išsakytas nuomones, teismo manymu, draudimo bendrovė ERGO Insurance SE Lietuvos filialas nukentėjusiajai išmokėjo pakankamą sumą 514 eurų dėl VW Polo, ši suma atitinka tiek rinkos vertę (1 t., b.l. 112), tiek protingumo ir teisingumo kriterijus, tad civilinio ieškinio dalis dėl 800 eurų turtinei žalai atlyginti dėl nepataisomo automobilio sugadinimo, yra atmestina.
Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama.
Asmens sveikata, gyvybė yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą, tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Pagal CK 6.250 str. 2 d. vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.
Iš kitos pusės teismas taip pat turi įvertinti ir šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijus. Be to, pažymėtina ir tai, kad esant situacijai, kai įstatymas nereglamentuoja konkrečių žalos atlyginimo dydžių, teismai, nustatydami neturtinės žalos dydį, remiasi teismų praktikos formuojamais pavyzdžiais. Pažymėtina, kad baudžiamosiose bylose, kuriose nukentėjusieji būna patyrę nesunkius sveikatos sutrikdymus, priteistinos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 1000 Lt (579,24 Eur) (pvz., LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-40/2009; 2K-372-942/2015) iki 10 000 Lt (2896,20 Eur) (pvz., LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-461/2010, 2K-200/2010, 2K-64/2009), tačiau patyrus daugybinius sužalojimus – kaulų lūžius, smegenų sukrėtimus ir pan., taip pat atsižvelgiant į itin neigiamus liekamuosius reiškinius, minėtos sumos gali būti didinamos, tačiau teismų praktika rodo, kad ši suma vis tiek neviršija 20 000 – 30 000 Lt (5792,40 Eur – 8688,60 Eur) (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-320/2009; 2K-386/2009; 2K-252-677/2015; Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. 1A-326-468/2013). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje kaip vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų yra šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai (kasacinė nutartis civilinėje byloje 3K-3-263/2007), todėl nukentėjusiems priteistinas neturtinės žalos dydis turi atitikti protingumo kriterijų, būti adekvatus padaryto nusikaltimo pasekmėms.
Bylos duomenimis, A. S. kaltę pripažino nuo pat įvykio kilimo momento, nurodė, kad buvo susitikęs su nukentėjusiąja, bet nepavyko su ja susitarti dėl paprašyto didelio civilinio ieškinio. Jis yra vyresnio amžiaus, pragyvena iš gaunamų darbinių pajamų, kurios nėra didelės, turi pastovią gyvenamąją vietą, todėl laikytina, kad jo materialinė padėtis nėra itin gera. Atsižvelgiant į virš išdėstytų aplinkybių visumą, bei vertinat kaltinamojo amžių, šeiminę padėtį, sveikatą, darbo turėjimą, nusikalstama veika pažeistų socialinių vertybių reikšmingumą, nusikalstamų veiksmų padarinius nukentėjusiosios sveikatai ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, bei įvertinus virš išanalizuotus civilinį ieškinį, draudimo išmokėtas išmokas nukentėjusiajai dėl neturtinės žalos atlyginimo 1200 eurų sumoje(1 t., b.l. 110-111), faktines įvykio bei teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, tai, kad į posėdžiu pati nukentėjusioji nevyko, jokių papildomų dokumentų dėl neturtinės ir turtinės žalos nepareikė, jos bendravimus su draudimo bendrove vyko tik teismui nukentėjusiąją įpareigojus tai daryti, teismas atmeta nukentėjusios civilinį ieškinį konstatuodamas, kad teismų praktikoje paprastai priteisiamą sumą panašaus pobūdžio bylose E. L. jau atlygino draudimo bendrovė.
Dėl BK 40 str. taikymo.
Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Antroji šio straipsnio dalis įtvirtina sąlygų visumą, tik kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Pažymėtina, kad visų BK 40 straipsnyje išdėstytų būtinų sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tačiau, net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą imperatyvą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kai baudžiamojoje byloje teismui įgyvendinant įstatymo jam suteiktą galimybę apsispręsti dėl įstatymo nuostatos taikymo, turi būti atsižvelgiama ne vien tik į formaliąsias teisines baudžiamajame įstatyme nustatytas sąlygas, bet ir į kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-453/2013).
Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamojo A. S. padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių (BK 11 str. 3 d.), jis neteistas, administracine tvarka baustas, dirba, turi pastovią gyvenamąją vietą, dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltę pilnai pripažino ir gailėjosi, kas pripažįstama A. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, o sunkinančių aplinkybių nenustatyta, civilinius ieškinius nukentėjusiajai pilnai atlygino draudimo bendrovė - civilinis atsakovas, teisme A. S. pažadėjo daugiau nenusikalsti, atsargiai vairuoti automobilį, prašė perduoti jį pagal laidavimą jo sutuoktinei L. S.. Teisme A. S. sutuoktinė L. S. prašė A. S. perduoti pagal laidavimą jos atsakomybė, nurodė, kad ji su sutuoktiniu sutaria gerai, daro įtaką jo elgesiui, gerai tarpusavyje bendrauja, santuokoje gyvena 10 metų.
Atsižvelgiant į tai, jog yra verto teismo pasitikėjimo asmens – L. S. (neteista, administracine tvarka nebausta, dirbanti, teigiamai charakterizuojama), kuri, kaip sutuoktinė, turi galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, prašymas perduoti A. S. jos atsakomybei pagal laidavimą, ir yra visos sąlygos, numatytos LR BK 40 str. 2 d., todėl kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduotinas L. S. atsakomybėn pagal laidavimą be užstato.
BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnio numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008). Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-135/2008, 2K-13/2008).
Nagrinėjamu atveju neginčijamai yra nustatyta, jog kaltinamasis A. S. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, taigi formalus pagrindas minėtų normų taikymui neabejotinai egzistuoja. Teismas pažymi, kad nors kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra neatsargi kilusių pasekmių atžvilgiu ir veiką jis padarė būdamas blaivus, tačiau pats teisės pažeidimas yra sąmoningas veiksmas. Taigi, kaltinamasis A. S. nesilaikė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 154 p. nustatytos nuostatos, ir šis pažeidimas buvo susijęs tiesioginiu būtinu priežastiniu ryšiu su nukentėjusios E. L. patirtais sveikatos sutrikdymais.
Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis A. S. nebuvo teistas, jis Kelių eismo taisykles pažeidžia retai. Eismo įvykį, už kurį jis yra teisiamas, sukėlė būdamas blaivus, dėl nepakankamo atidumo, teisiamas pirmą kartą, todėl teismas mano, kad yra pakankamas pagrindas jį vertinti kaip drausmingą ir atsakingą vairuotoją, todėl uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones šiuo atveju nebūtų adekvati valstybės baudžiamojo poveikio priemonė tokią nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, todėl konstatuoja, kad šiuo atveju nėra pagrindo taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.
Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: teismui nepateikta.
A. S. nebuvo paskirta kardomoji priemonė.
Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 272 str., 273 str., 291 str., 297-299 str., 301-303 str., 304-305 str., 307-308 str., 313 str.,
nusprendžia:
A. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d. padarymo pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.
A. S. perduoti L. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą be užstato vieneriems metams.
Išaiškinti A. S., kad jei jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojai L. S., kad ji turi teisę atsisakyti nuo laidavimo.
Nukentėjusios E. L. civilinį ieškinį atmesti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.