- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-13
- Bylos Nr.
- e2YT-24293-534/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19411-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Audrius Žiedelis (pirm.)
- Pareiškėjas
- I. G.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Audrius Žiedelis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. G. pareiškimą dėl termino atsisakyti priimti palikimą atnaujinimo ir teismo leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, suinteresuoti asmenys – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, antstolis Vytautas Mitkus, antstolis Donatas Kisielius, UAB “Kapitalo valda”.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama atnaujinti terminą atsisakyti priimti
palikimą ir išduoti teismo leidimą atsisakyti priimti palikėjo E. G. palikimą nepilnamečių vaikų dukros K. G. ir sūnaus E. G. vardu; išreikalauti įrodymus iš VĮ „Registrų centras“ ir VĮ „Regitra“ apie Palikėjo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą bei transporto priemones, taip pat išreikalauti įrodymus iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos apie Palikėjo skolas ir įrodymus iš Lietuvos antstolių rūmų apie palikėjo atžvilgiu vykdomas bylas.
Šalies argumentai
Pareiškėja pareiškime nurodė, kad tarp pareiškėjos ir E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Palikėjas) (duomenys neskelbtini)buvo sudaryta santuoka, kuri įregistruota Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Santuokoje (duomenys neskelbtini)gimė dukra K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)gimė sūnus E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nepilnamečiai vaikai). Po Palikėjo mirties (duomenys neskelbtini), pareiškėjos žiniomis, neliko jokio Palikėjui nuosavybės teise priklausiusio ir paveldėtino turto. Pareiškėjos žiniomis, Palikėjas turėjo tik skolinių įsipareigojimų kreditoriams, Valstybinei mokesčių inspekcijai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (apie skolą šiai institucijai pareiškėjai tapo žinoma iš Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos pateiktos informacijos). Kitų duomenų apie Palikėjo skolas ir galimus kreditorius pareiškėja neturi.
Pareiškėja paaiškino, kad į notarą dėl palikimo atsisakymo per įstatyme nustatytą terminą nesikreipė dėl teisinių žinių stokos, su paveldėjimo klausimais iki šiol nebuvo susidūrusi, teisinio išsilavinimo neturi. Po vyro mirties viena turi rūpintis nepilnamečiais vaikais ir yra finansiškai už juos atsakinga, skirti dėmesio jų emocinei būklei bei sveikatai (vaikai sunkiai išgyveno netektį), todėl iškart po vyro mirties paveldėjimo procedūromis neturėjo galimybės pasidomėti. Tik 2021-10-21 Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovams susisiekus su pareiškėja ir paaiškinus, kad būtina išspręsti klausimą dėl Nepilnamečių vaikų palikimo priėmimo/atsisakymo, nedelsiant kreipėsi dėl teisinės pagalbos suteikimo ir 2021 m. teisme buvo užvesta byla tuo pačiu pagrindu, tačiau Teismui nustačius trūkumus, jų per nustatytą terminą nepašalinus, pareiškimas buvo laikytas nepaduotu. Per laikotarpį nuo 2022-01-06 iki šio pareiškimo pateikimo surinko prieinamą informaciją apie Palikėjo skolas, taip pat viena nuolat rūpinosi visišku vaikų poreikių patenkinimu ir interesų užtikrinimu, todėl per trumpesnį laiką neturėjo objektyvių galimybių kreiptis dėl teisinių konsultacijų suteikimo ir pateikti Teismui šio pareiškimo pakartotinai. Atsižvelgiant į tai, jog šiuo atveju Palikėjo paveldimo turto balansas yra akivaizdžiai neigiamas, t. y. nesant paveldimo turto, o esant tik skoliniams įsipareigojimams, palikimo priėmimas pažeistų Nepilnamečių vaikų teises ir interesus, vertintina, kad yra pagrindas leisti atsisakyti priimti palikimą Nepilnamečių vaikų vardu.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Vilniaus skyrius) pateikė atsiliepimą į pareiškimą. Nurodė, kad neprieštarauja, kad pareiškimas būtų patenkintas.
Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Klaipėdos skyrius) pateikė atsiliepimą į pareiškimą. Nurodė, kad neprieštarauja, kad pareiškimas būtų patenkintas.
Suinteresuotas asmuo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą. Nurodė, kad pareiškimo tenkinimas nepažeis nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą. Nurodė, kad pareiškimo neginčija ir prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra.
Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo tenkintinas, teismo leidimas išduotinas.
CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą pratęsti (atnaujinti), jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Įstatyme svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai nėra pateikti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui. Neveiksnių asmenų vardu palikimą priima jų tėvai ar globėjai (CK 5.56 straipsnis).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą dėl palikimo, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju pareiškėja, atstovaudama nepilnamečių vaikų K. G. ir E. G. interesus, kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama atnaujinti praleistą terminą nepilnamečių vaikų vardu atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po vaikų tėvo E. G. mirties ir išduoti teismo leidimą atsisakyti priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu.
Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad nepilnamečiai vaikai yra pareiškėjos ir palikėjo vaikai. Palikėjas mirė (duomenys neskelbtini). Iš VĮ Registrų centro pažymos matyti, kad palikėjas nekilnojamojo turto neturėjo. VĮ „Regitra“ duomenys patvirtina, kad palikėjo vardu nėra įregistruotų transporto priemonių. Iš antstolio Donato Kisieliaus 2022-03-30 rašto nustatyta, kad palikėjas turėjo 23,16 Eur įsiskolinimą. Iš antstolio Vytauto Mitkaus 2022-03-31 rašto nustatyta, kad palikėjas turėjo 124,50 Eur įsiskolinimą. Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Klaipėdos skyrius) atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad palikėjo skola valstybės biudžetui yra 3824,33 Eur, iš jų 3659,10 Eur vaikų išlaikymo išmokų ir 165,23 Eur delspinigių.
Pareiškėjos teigimu, ji praleido terminą atsisakyti priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu dėl teisinių žinių stokos ir po sutuoktinio mirties atsiradurių rūpesčių, rūpinantis nepilnamečiais vaikais.
Teismas, vertindamas termino praleidimo priežastis, pažymi, kad viena vertus, jos yra subjektyvaus pobūdžio (teisinių žinių trūkumas, įstatymų nuostatų nežinojimas) bei nėra pakankamos pripažinti jas svarbiomis. Kita vertus, pareiškėja, sužinojusi apie palikimo priėmimo (atsisakymo) procedūrą, aktyviais veiksmais (kreipėsi į valstybės institucijas, antstolius) išreiškė norą atsisakyti priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu. Tai rodo, kad pareiškėja vis dėl to elgėsi kaip rūpestingas ir atidus asmuo, siekdama tinkamai įgyvendinti atsiradusią teisę į palikimą (palikimo atsisakymą).
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjos nurodytas termino praleidimo priežastis reikėtų vertinti individualiai – atsižvelgiant į tai, kad atstovaujami nepilnamečių vaikų interesai. Nepilnamečiai savarankiškai negalėjo ir negali dalyvauti civiliniuose teisiniuose santykiuose sprendžiant klausimą dėl palikimo (ne)priėmimo. Nepilnamečių interesus priimant palikimą ar atsisakant jį priimti įgyvendina jų motina (pareiškėja), todėl pareiškėjos nurodytos termino praleidimo priežastys vertinamos nepilnamečių vaikų teisių apsaugos kontekste.
Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad iš esmės pareiškėjos aplaidaus, nesąžiningo ar nerūpestingo elgesio nenustatyta, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principais sprendžia, kad nagrinėjamu individualiu atveju yra pakankamas pagrindas pareiškėjai atnaujinti terminą atsisakyti priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu.
Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjos pareiškimas tenkintinas – terminas atsisakyti priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu atnaujintinas, nustatant naują trijų mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po palikėjo mirties, priimti (CK 5.57 straipsnis).
Norint nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą, yra būtinas teismo leidimas (CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
CPK 582 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad su vaiko teisėmis susijusį ar leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus. Tai ypač svarbu bylose dėl leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, nes toks teismo leidimas suponuoja, kad vaikas neįgis nuosavybės teisės į tam tikrą turtą. Pagal CK 5.1 straipsnio 2 dalį įpėdiniams, priėmusiems palikimą, pereina pareiga atsakyti už palikėjo prievoles. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas leisti atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu gali būti tada, kai paveldimo turto balansas yra neigiamas, t. y. skoliniai įsipareigojimai yra didesni už turtą. Tokiu atveju turi būti nurodomas konkretus tiek paveldimo turto, tiek skolų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis „Teismų praktika“ Nr. 35, 2011 m. rugpjūčio 8 d., AC-35-1, „Nepilnamečių turtinių teisių apsauga paveldėjimo teisiniuose santykiuose“).
Teismas, atsižvelgęs į prieš tai nustatytas faktines aplinkybes – palikėjas turėjo skolinių įsipareigojimų, tačiau neturėjo jokio turto, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju palikimo priėmimas neatitiktų nepilnamečių vaikų interesų, nes nepilnamečiai vaikai, atstovaujami savo motinos (pareiškėjos), turėtų padengti paveldėtus palikėjo įsiskolinimus, tačiau nepaveldėtų jokio turto. Todėl pareiškėjai išduotinas leidimas atsisakyti priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 442 straipsnio 13 punktu, 576–578 straipsniais, 582 straipsniais, 510–513 straipsniais, teismas
nutaria:
tenkinti pareiškimą.
Atnaujinti pareiškėjai I. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą terminą atsisakyti priimti nepilnamečių vaikų K. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) vardu palikimą, atsiradusį po E. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), mirties (duomenys neskelbtini).
Trijų mėnesių palikimo (ne)priėmimo terminą pradėti skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
Išduoti pareiškėjai I. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) teismo leidimą nepilnamečių vaikų K. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) vardu atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po palikėjo E. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), mirties (duomenys neskelbtini).
Nutarties dalis dėl termino atnaujinimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per septynias dienas nuo nutarties įteikimo dienos, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą, likusi nutarties dalis neskundžiama.