- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-10-12
- Bylos Nr.
- 1A-462-348/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-24276-2018-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Jaliniauskas, Svetlana Jurgaitienė, Jurgis Kiškis
- Nuteistasis
- M. K., E. M., G. K., D. T.
- Nukentėjusysis
- Z. B., G. R., Z. M.
- Advokatai
- Neringa Grubliauskienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgio Kiškio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. K. ir jo gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 26 d. nuosprendžio, kuriuo M. K. pripažintas kaltu:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį (veika padaryta Z. B. atžvilgiu) – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams,
- pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (veika padaryta G. R. atžvilgiu) – ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 2 (dvejiems) metams,
- pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (veika padaryta Z. M. atžvilgiu) – ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 2 (dvejiems) metams,
- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį – ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams,
- pagal BK 235 straipsnio 1 dalį – ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 (treji) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Kardomoji priemonė – suėmimas palikta nepakeista.
Į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas sulaikyme ir suėmime nuo 2016 m. spalio 25 d. iki 2016 m. lapkričio 16 d., nuo 2016 m. lapkričio 16 d. iki 2016 m. gruodžio 16 d., nuo 2017 m. vasario 15 d. iki 2017 m. balandžio 16 d., nuo 2017 m. balandžio 14 d. iki 2017 m. liepos 16 d. iki 2017 m. rugpjūčio 16 d., nuo 2019 m. spalio 29 d. iki 2020 m. gegužės 26 d.
Nukentėjusių civilinius ieškinius nuspręsta patenkinti ir iš M. K. priteisti solidariai su nuteistaisiais E. M., G. K., D. T. nukentėjusiajai Z. B. 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų), nukentėjusiajai G. R. 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusios Z. M. pareikštas civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu.
Iš M. K. priteista 588,39 eurų (vienas tūkstantis penki šimtai aštuoniasdešimt aštuoni eurai trisdešimt devyni centai) ekstradicijos išlaidų.
Kauno apygardos prokuratūros 2017 m. vasario 23 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą M. K. pinigams 42,35 eurams, saugomiems Kauno AVPK Finansų skyriuje, įsiteisėjus nuosprendžiui nuspręsta panaikinti ir šiuos pinigus nukreipti civilinių ieškinių padengimui.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. M. K. nuteistas už tai, kad jis, 2016 m. spalio 23 d., apie 12.02 val., veikdamas organizuota grupe su E. M., G. K., D. T. ir nenustatytu asmeniu, tyrimo metu nenustatytam asmeniui paskambinus į fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) Z. B., melagingai prisistačius drauge G., taip įgijus Z. B. pasitikėjimą bei melagingai jai nurodžius, kad neva ji lipdama laiptais pastūmė moterį, kuri griuvo ir stipriai susižalojo, paprašius 1000 Eur, tuo pačiu metu, laikotarpiu nuo 12.05 val. iki 12.15 val., G. K. apie išviliojamus pinigus telefonu informavus E. M. ir nurodžius organizuoti pinigų paėmimą, iš karto po to E. M. telefonu davus nurodymus jam (M. K.) paimti pinigus, po to jis (M. K.) nurodė D. T. paimti pinigus ir atvežė jį automobiliu ,,(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie Z. B. namų, jam (M. K.) laukiant automobilyje, D. T. atėjo į Z. B. namus, esančius (duomenys neskelbtini), prisistatė vyriškiu atėjusiu paimti pinigų, taip suklaidino Z. B., kuri šių melagingų duomenų paveikta jam perdavė 1000 Eur, tokiu būdu apgaule savo, E. M., G. K., D. T. ir kito nenustatyto asmens naudai įgijo Z. B. priklausančius 1000 Eur.
1.1. be to jis, 2016 m. spalio 23 d., apie 10.37 val., veikdamas organizuota grupe su E. M., D. T. ir nenustatytu asmeniu, tyrimo metu nenustatytam asmeniui paskambinus į fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) G. R., nenustatytam asmeniui melagingai prisistačius policijos pareigūnu, taip įgijus G. R. pasitikėjimą, bei melagingai jai nurodžius, kad jos sūnus nukrito nuo laiptų ir krisdamas sužalojo mažametę mergaitę, ir paprašius 5000 Eur, tuo pačiu metu, apie 11. 28 val., nenustatytam asmeniui telefonu informavus E. M. ir nurodžius organizuoti pinigų paėmimą, iš karto po to E. M. telefonu davus nurodymus jam (M. K.) paimti pinigus, po to jis (M. K.) nurodė D. T. paimti pinigus ir atvežė jį automobiliu ,,(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie G. R. namų, M. K. laukiant automobilyje, D. T. atėjo į G. R. namus, esančius (duomenys neskelbtini), prisistatė asmeniu atėjusiu paimti pinigų, taip suklaidino G. R., kuri šių melagingų duomenų paveikta jam perdavė 1500 Eur, tokiu būdu apgaule savo, E. M., D. T. ir kito nenustatyto asmens naudai įgijo G. R. priklausančius 1500 Eur.
1.2. be to jis, 2016 m. spalio 25 d., apie 11.15 val., veikdamas organizuota grupe su E. M., G. K., D. T. ir nenustatytu asmeniu, tyrimo metu nenustatytam asmeniui paskambinus į fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) Z. M., melagingai nurodžius, kad jos draugei D. R. atsitiko nelaimė, taip įgijus Z. M. pasitikėjimą bei melagingai jai nurodžius, kad D. R. susižalojo ir sužalojo kitą moterį ir paprašius 1000 Eur, tuo pačiu metu, nuo 11.20 val. iki 12.01 val., G. K. apie išviliojamus pinigus telefonu informavus E. M. ir nurodžius organizuoti pinigų paėmimą, iš karto po to E. M. telefonu davus nurodymus M. K. paimti pinigus, po to jis (M. K.) nurodė D. T. paimti pinigus ir atvežė jį automobiliu ,, (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prie Z. M. namų, M. K. laukiant automobilyje, D. T. atėjo į Z. M. namus, esančius (duomenys neskelbtini), melagingai prisistatė darbuotoju iš (duomenys neskelbtini) atėjusiu paimti jos pinigų, taip suklaidino Z. M., kuri šių melagingų duomenų paveikta jam perdavė 1000 Eur, tokiu būdu apgaule savo, E. M., G. K., D. T. ir kito nenustatyto asmens naudai įgijo Z. M. priklausančius 1000 Eur.
1.3. be to jis, 2016 m. spalio 25 d., apie 14 val., veikdamas organizuota grupe su E. M., G. K., D. T. ir nenustatytu asmeniu, tyrimo metu nenustatytam asmeniui paskambinus į fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), A. D., melagingai prisistačius draugės dukra D., taip įgijus A. D. pasitikėjimą bei melagingai jai nurodžius, kad neva ji pati vesdama laiptais mergaitę ant jos užgriuvo ir ją sužalojo, paprašius 1000 Eur, tuo pačiu metu, laikotarpiu nuo 14 iki 15.10 val., G. K. apie išviliojamus pinigus telefonu informavus E. M. ir M. K. bei davus nurodymus dėl pinigų paėmimo ir jų panaudojimo, po to jis (M. K.) nurodė D. T. paimti pinigus ir atvežė jį automobiliu ,, (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prie A. D. namų, M. K. laukiant automobilyje, D. T. atėjo į A. D. namus, esančius (duomenys neskelbtini), melagingai prisistatė sužalotos mergaitės tėvu J. R., atėjusiu paimti jos pinigų, taip suklaidino A. D., kuri šių melagingų duomenų paveikta, jam perdavė 1000 Eur, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi D. T. ir jis (M. K.) buvo sulaikyti policijos pareigūnų, tokiu būdu apgaule savo, E. M., G. K., D. T. ir kito nenustatyto asmens naudai pasikėsino apgaule įgyti A. D. priklausančius 1000 Eur.
1.4. be to jis, 2016 m. lapkričio 7 d., nuo 8.45 val. iki 8.59 val., (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini), apklausiamas kaip nukentėjęs asmuo, davė žinomai melagingus parodymus, kad 2016-11-04, būdamas suimtas ir laikomas (duomenys neskelbtini) kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) nualpo, nukrito ir pats susižalojo veidą, tęsdamas nusikalstamą veiką 2017-01-24 laikotarpiu nuo 9.40 val. iki 11.54 val., Kauno apylinkės teisme, Laisvės al. 103, Kaune, teisiamojo posėdžio metu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), apklausiamas kaip nukentėjęs asmuo, davė žinomai melagingus parodymus, kad 2016-11-04, būdamas suimtas ir laikomas (duomenys neskelbtini) kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) nualpo, nukrito ir pats susižalojo veidą.
Šalies argumentai
2. Nuteistasis M. K., nesutikdamas su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti, atnaujinti įrodymų tyrimą ir priimti naują nuosprendį.
2.1. Skunde nurodoma, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas visiškai nevertino teisminio nagrinėjimo metu apklaustų liudytojų, t. y. D. T., V. T., E. J., L. S., L. N., A. G., G. K. ir R. J. parodymų. Klaidingai vertino pokalbių suvestines (išskyrus 350 ir 608), kadangi ekspertai nėra davę kategoriškos išvados, kad pokalbiuose yra girdimas nuteistojo balsas.
2.2. Nuteistojo manymu, skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas klaidingai įskaičiavo suėmime išbūtą laiką. Nurodo, jog teismas priteisė iš M. K. ekstradicijos metu patirtas išlaidas, tačiau į bausmės laiką neįskaičiavo laiko, kurį išbuvo suimtas pagal Europos arešto orderį. Teigia, jog tai suponuoja nuomonę, jog teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, vertino tik pagrindinės bylos aplinkybes, neatsižvelgdamas ir tinkamai, objektyviai neįvertindamas bylos epizodų, kurie liečia tik nuteistąjį M. K..
3. Nuteistojo M. K. gynėja advokatė Neringa Grubliauskienė apeliaciniu skundu dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 26 d. nuosprendžio prašo skundžiamą nuosprendį dalyje dėl M. K. pripažinimo kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį pakeisti ir šioje dalyje pašalinti iš kaltinimo M. K. dalyvavimą organizuotoje grupėje, veiką perkvalifikuoti iš BK 182 straipsnio 2 dalies į 182 straipsnio 1 dalį; pakeisti skundžiamą nuosprendį dalyje dėl pagal BK 235 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės, paskiriant už šios nusikalstamos veikos padarymą švelnesnę bausmę; palikus apkaltinamąjį nuosprendį, prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 26 d. nuosprendį dalyje dėl M. K. bausmės subendrinimo, sulaikyme ir suėmime išbūto laiko įskaitymo, į šį laiką įskaitant suėmime išbūtą laiką nuo 2016 m. gruodžio 16 d. iki 2017 m. vasario 16 d. bei suėmime pagal Europos arešto orderį išbūtą laiką iki 2019 m. spalio 29 d.; panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl 1 588,39 Eur ekstradicijos išlaidų iš M. K. priteisimo.
Šalies argumentai
3.1. Skunde nurodoma, kad teismo išvada, jog M. K. nusikalstama veika su kitais nuteistaisiais nebuvo atsitiktinė, laikina ir vienkartinio pobūdžio, t. y. jis įgyvendino konkrečias pavestas užduotis ne vieną kartą, todėl M. K. veika atitinka BK 182 straipsnio 2 dalies sudėtį bei BK 22 straipsnio 1 dalies ir 182 straipsnio 2 dalį, neatitinka byloje nustatytų faktinių duomenų, o teismo konstatuotas M. K. ir kitų asmenų išankstinis susitarimas daryti sunkius nusikaltimus – tėra teismo padaryta prielaida.
Žemesnės instancijos teismas
3.2. Nuteistojo gynėja savo apeliaciniame skunde remiasi suformuota teismų praktika dėl organizuotos grupės ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, o būtent tai, kad susitarimas daryti nusikalstamas veikas nebuvo pastovaus pobūdžio, tarp bendrininkų nebuvo nusikalstamų ryšių ilgalaikiškumo, tvirtumo, veiklos planavimo, veiklos sistemiškumo, bendrų susirinkimų, bendrininkų tarpusavio ryšiai nebuvo gana glaudūs ir pastovūs, tarp bendrininkų buvo tokių, kurie vienas kito nepažinojo ir net neįtarė apie egzistavimą. Skundą pateikusios gynėjos manymu darytina išvada, kad šioje byloje bendrininkų organizuotumo lygis nepasiekė tokio laipsnio, kad jį būtų galima įvardinti kaip organizuotą grupę, todėl konstatuotina, kad nusikaltimas buvo padarytas bendrininkų grupe. Byloje jokių duomenų, kurie leistų teigti, kad nuteistieji būtų tapatinęsi su dalyvavimu organizuotos grupės veikloje, nėra. Taip pat nėra duomenų ir apie tvirtus, besitęsiančius, nevienalaikiškus jų nusikalstamus ryšius, netgi priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad didelė dalis vadinamos organizuotos grupės narių vienas kito nepažinojo ir nenutuokė apie jų veiksmus. Dėl šių priežasčių, gynėjos manymu, turėtų būti traktuojama, kad M. K. nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje.
3.3. Skundą pateikusios nuteistojo M. K. gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės manymu, apylinkės teismas tiek skirdamas bausmes, tiek jas bendrindamas, netinkamai taikė įstatymą, todėl subendrinęs bausmes paskyrė neteisingą galutinę bausmę. Nurodoma, kad BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika yra priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, tuo tarpu BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika – nesunkių nusikalstamų veikų kategorijai. Tačiau skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas už pasikėsinimą padaryti sunkų nusikaltimą skyrė laisvės atėmimo bausmę, artimą minimaliam bausmės dydžiui. Tuo tarpu už nesunkios nusikalstamos veikos padarymą skyrė griežčiausią iš sankcijoje numatytų bausmių ir skyrė laisvės atėmimo bausmę, lygią sankcijos vidurkiui. Be to, teismas, skirdamas bausmes, nurodė bendro pobūdžio motyvus, kuriais remiantis būtų galima įvertinti aplinkybes, kuriomis remiantis teismas parinko griežčiausią bausmės rūšį už nesunkaus nusikaltimo padarymą. Teigia, jog toks bausmės dydis už nesunkaus nusikaltimo padarymą neatitinka teisingumo principo. Mano, jog atsižvelgiant į tai, kad nusikalstama veika pagal BK 253 straipsnio 1 dalį priskiriama prie nesunkių, bei atsižvelgiant į teismo taikytą principą skiriant bausmę už sunkaus nusikaltimo padarymą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė turi būti pakeista į BK 253 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą švelnesnę bausmę ir paskirta ne didesnė nei ¼ maksimalios bausmės.
3.4. Nuteistojo gynėja nesutinka ir su bausmių bendrinimu, teigia, kad bausmių bendrinimas vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis neatitinka BK 63 straipsnio nuostatų ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, kadangi nuosprendžio motyvuose nenurodė jokių kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvų. Be to, mano, kad veikos, kurių padarymu kaltinamas M. K., skiriasi savo pavojingumo laipsniu, todėl teismas turėjo taikyti BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą.
3.5. Skunde teigiama, kad apylinkės teismas į bausmės laiką įskaitė ne visą suėmime išbūtą laiką, kadangi neįtraukė dviejų mėnesių suėmimo laiko, kuris buvo paskirtas Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartimi, terminą skaičiuojant nuo 2016 m. gruodžio 16 d., be to, į paskirtą bausmę teismas neįskaitė pagal Europos arešto orderį suėmime išbūto laiko. Teigiama, kad nepriklausomai nuo to, kad Europos arešto orderis buvo išduotas jame nurodant ir nusikalstamą veiką, kurioje tyrimas atliekamas kitoje byloje, tačiau toje byloje ikiteisminis tyrimas nebaigtas, nėra aiški šio tyrimo baigtis ir perspektyvos M. K. atžvilgiu, nuo 2019 m. spalio 29 d. kardomoji priemonė – suėmimas yra paskirta abejose bylose, todėl teismas turėjo įskaityti į bausmę iki šio nuosprendžio priėmimo dienos visą suėmime išbūtą laiką.
3.6. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad M. K. buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini), kaip tai nurodė pirmosios instancijos teismas. Be to, teismas nevertino to, kad M. K. iš (duomenys neskelbtini) išvyko trumpam, t. y. jis pagal jam paskirtas ir tuo metu galiojusias kardomąsias priemones turėjo teisę išvykti iš gyvenamosios vietos ne ilgesniam nei 7 dienų laikotarpiui ir į ją negrįžo ne todėl, kad pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, o todėl, kad buvo sulaikytas ir suimtas (duomenys neskelbtini). Tik (duomenys neskelbtini) teisėsaugos pareigūnams pranešus apie M. K. sulaikymą buvo išduotas Europos arešto orderis ir M. K. pargabentas iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini).
3.7. Be to, gynėjos manymu, visos išlaidos, susijusios su asmens materialiniu – buitiniu aprūpinimu, yra valstybės pareiga. Išlaidos, susijusios su ekstradicijos vykdymu, yra susijusios su valstybės vykdoma veikla baudžiamosios justicijos srityje. Šių išlaidų užtikrinimas yra valstybės pareiga, kuri negali būti perkeliama asmeniui, kurio atžvilgiu vykdomas baudžiamasis procesas. Todėl Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos patirtos ekstradicijos išlaidos neturėtų būti pripažintos proceso išlaidomis ir priteistos iš nuteistojo M. K..
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į nuteistojo ir jo gynėjos skundus negauta.
Žemesnės instancijos teismas
5. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokurorė prašė nuteistojo M. K. apeliacinį skundą atmesti, o nuteistojo gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės apeliacinį skundą dalyje dėl suėmime išbūto laiko nuo pagal Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartį tenkinti, kitoje dalyje skundą prašė atmesti. Nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinius skundus tenkinti juose nurodytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo M. K. apeliacinis skundas atmetamas, jo gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
6. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš nuteistojo M. K. apeliacinio skundo matyti, kad jis savo kaltės padarius BK 182 straipsnio 2 dalyje, BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje ir 235 straipsnio 1 dalyje neginčija, tačiau nesutinka su įrodymų vertinimu bei į nuosprendžiu paskirtos bausmės suėmime išbūto laiko įskaitymu. Tuo tarpu apeliacinį skundą pateikusi nuteistojo gynėja advokatė Neringa Grubliauskienė prašo M. K. padarytas nusikalstamas veikas perkvalifikuoti iš BK 182 straipsnio 2 dalies į BK 182 straipsnio 1 dalį, paskirti švelnesnę bausmę už nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje; į paskirtą bausmę įskaityti laiką, iš būtą suėmime Vokietijoje ir atmesti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateiktą civilinį ieškinį dėl ekstradicijos išlaidų priteisimo iš nuteistojo M. K..
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.
7. Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Šio baudžiamojo įstatymo dispozicijoje objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kas būtų padaryta bent viena nurodytų veikų. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad čia nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad kaltininkas suvokia, kad apgaule esmingai suklaidinęs turto savininkas, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, ar asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar teisę, išvengia turtinės prievolės ar ją panaikina, numato, kad dėl jo veikos nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-112/2012, 2K-7-255/2012, 2K-7-27-746/2016, 2K-433-507/2016).
8. Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra tada, kai bendroje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Pažymėtina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra susijusios kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimą objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), numatyta atitinkamuose BK 24, BK 25 straipsnių nuostatose. Kiekvieno bendrininkavimo atveju yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą pati objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje. Svarbu pažymėti, kad įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį, atsižvelgęs į konkrečias bylos aplinkybes. Be to, teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais, todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas). Nurodoma, kad pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad iš anksto numatytas detalus nusikalstamos veikos padarymo planas, vaidmenų paskirstymas ir pan., nėra būtini bendrininkų grupės požymiai. Tai sudėtingesnės ir pavojingesnės bendrininkavimo formos – organizuotos grupės (BK 25 straipsnio 3 dalis) požymiai. Sprendžiant apie asmens dalyvavimą darant nusikalstamas veikas organizuota grupe, turi būti atsižvelgiama į tai, koks jo veiksmų intensyvumas, pobūdis, ryšys su kitais organizuotos grupės nariais, konkretus vaidmuo, suvokimas apie jo priklausymą organizuotai grupei.
Pirmosios instancijos teisme neginčijamai nustatyta, kad nuteistasis M. K., 2016 m. spalio 23 d. 12.02 val. veikdamas organizuotoje grupėje su E. M., G. K., D. T. ir nenustatytu asmeniu, tyrimo metu nenustatytam asmeniui paskambinus į fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) Z. B. melagingai prisistačius drauge G., taip įgijus Z. B. pasitikėjimą bei melagingai jai nurodžius, kad neva ji lipdama laiptais pastūmė moterį, kuri griuvo ir stipriai susižalojo, paprašius 1000 Eur, tuo pačiu metu, laikotarpiu nuo 12.05 val. iki 12.15 val., G. K. apie išviliojamus pinigus telefonu informavus E. M. ir nurodžius organizuoti pinigų paėmimą, iš karto po to E. M. telefonu davus nurodymus jam (M. K.) paimti pinigus, po to jis (M. K.) nurodė D. T. paimti pinigus ir atvežė jį automobiliu ,, (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie Z. B. namų, jam (M. K.) laukiant automobilyje, D. T. atėjo į Z. B. namus, esančius (duomenys neskelbtini), prisistatė vyriškiu atėjusiu paimti pinigų, taip suklaidino Z. B., kuri šių melagingų duomenų paveikta jam perdavė 1000 Eur, tokiu būdu apgaule savo, E. M., G. K., D. T. ir kito nenustatyto asmens naudai įgijo Z. B. priklausančius 1000 Eur. Taip pat jis, 2016-10-23, apie 10.37 val., veikdamas organizuota grupe su E. M., D. T. ir nenustatytu asmeniu, tyrimo metu nenustatytam asmeniui paskambinus į fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) G. R., nenustatytam asmeniui melagingai prisistačius policijos pareigūnu, taip įgijus G. R. pasitikėjimą, bei melagingai jai nurodžius, kad jos sūnus nukrito nuo laiptų ir krisdamas sužalojo mažametę mergaitę, ir paprašius 5000 Eur, tuo pačiu metu, apie 11. 28 val., nenustatytam asmeniui telefonu informavus E. M. ir nurodžius organizuoti pinigų paėmimą, iš karto po to E. M. telefonu davus nurodymus jam (M. K.) paimti pinigus, po to jis (M. K.) nurodė D. T. paimti pinigus ir atvežė jį automobiliu ,, (duomenys neskelbtini)“’, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie G. R. namų, M. K. laukiant automobilyje, D. T. atėjo į G. R. namus, esančius (duomenys neskelbtini), prisistatė asmeniu atėjusiu paimti pinigų, taip suklaidino G. R., kuri šių melagingų duomenų paveikta jam perdavė 1500 Eur, tokiu būdu apgaule savo, E. M., D. T. ir kito nenustatyto asmens naudai įgijo G. R. priklausančius 1500 Eur. Taip pat jis, 2016-10-25, apie 11.15 val., veikdamas organizuota grupe su E. M., G. K., D. T. ir nenustatytu asmeniu, tyrimo metu nenustatytam asmeniui paskambinus į fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) Z. M., melagingai nurodžius, kad jos draugei D. R. atsitiko nelaimė, taip įgijus Z. M. pasitikėjimą bei melagingai jai nurodžius, kad D. R. susižalojo ir sužalojo kitą moterį ir paprašius 1000 Eur, tuo pačiu metu, nuo 11.20 val. iki 12.01 val., G. K. apie išviliojamus pinigus telefonu informavus E. M. ir nurodžius organizuoti pinigų paėmimą, iš karto po to E. M. telefonu davus nurodymus M. K. paimti pinigus, po to jis (M. K.) nurodė D. T. paimti pinigus ir atvežė jį automobiliu ,, (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prie Z. M. namų, M. K. laukiant automobilyje, D. T. atėjo į Z. M. namus, esančius (duomenys neskelbtini), melagingai prisistatė darbuotoju iš (duomenys neskelbtini) atėjusiu paimti jos pinigų, taip suklaidino Z. M., kuri šių melagingų duomenų paveikta jam perdavė 1000 Eur, tokiu būdu apgaule savo, E. M., G. K., D. T. ir kito nenustatyto asmens naudai įgijo Z. M. priklausančius 1000 Eur. Taip pat jis, 2016-10-25, apie 14 val., veikdamas organizuota grupe su E. M., G. K., D. T. ir nenustatytu asmeniu, tyrimo metu nenustatytam asmeniui paskambinus į fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), A. D., melagingai prisistačius draugės dukra D., taip įgijus A. D. pasitikėjimą bei melagingai jai nurodžius, kad neva ji pati vesdama laiptais mergaitę ant jos užgriuvo ir ją sužalojo, paprašius 1000 Eur, tuo pačiu metu, laikotarpiu nuo 14 iki 15.10 val., G. K. apie išviliojamus pinigus telefonu informavus E. M. ir M. K. bei davus nurodymus dėl pinigų paėmimo ir jų panaudojimo, po to jis (M. K.) nurodė D. T. paimti pinigus ir atvežė jį automobiliu ,, (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prie A. D. namų, M. K. laukiant automobilyje, D. T. atėjo į A. D. namus, esančius (duomenys neskelbtini), melagingai prisistatė sužalotos mergaitės tėvu J. R., atėjusiu paimti jos pinigų, taip suklaidino A. D., kuri šių melagingų duomenų paveikta, jam perdavė 1000 Eur, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi D. T. ir jis (M. K.) buvo sulaikyti policijos pareigūnų, tokiu būdu apgaule savo, E. M., G. K., D. T. ir kito nenustatyto asmens naudai pasikėsino apgaule įgyti A. D. priklausančius 1000 Eur. Šiuos nuteistojo nusikalstamus veiksmus patvirtina byloje esančios įeinančių ir išeinančių skambučių ir SMS žinučių išklotinės laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. Iš šių duomenų konstatuotina, kad nusikalstamas veikas darantys asmenys palaikė ryšius, turėjo nuolatinį ir konkretų vaidmenį. M. K., kaip organizuotos grupės narys, gavęs nurodymus paimti pinigus, atveždavo D. T. pas nukentėjusiuosius, šis paimdavo apgaule išviliotus pinigus, apie pinigų paėmimą telefonu informuodavo E. M.. Analizuojamu atveju, nusikalstamos veikos, už kurių padarymą nuteistas M. K., buvo padarytos 2016 m. spalio 23 d. (dvi veikos) ir 2016 m. spalio 25 (dvi veikos). Šios nusikalstamos veikos laiko atžvilgiu nebuvo nutolusios viena nu kitos, asmenys buvo pasiskirstę vaidmenimis, juos jungė vieninga tyčia – apgaulės būdu išvilioti iš nukentėjusiųjų pinigus, taigi, M. K. suvokė savo veiksmų neteisėtumą ir tai, kad dalyvauja organizuotoje grupėje. Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje konstatuodamas, kad M. K. inkriminuojamas nusikalstamas veikas padarė organizuotoje grupėje savo sprendimą motyvavo, įvertino formalųjį organizuotos grupės buvimą. Pagal minimalų grupės dalyvių skaičių, susibūrimo tikslą, nusikaltimo sunkumą, tą patį nusikaltimo dalyką, veikos epizodų skaičių ir nenutolimą laiko požiūriu vienas nuo kito, pasiskirstymą užduotimis ir vaidmenimis, nuolatinį ryšių palaikymą, tokia grupė, kolegijos vertinimu, atitinka baudžiamajame įstatyme įtvirtintus objektyviuosius ir subjektyviuosius organizuotos grupės požymius. M. K. dalyvavo nusikalstamose veikose, įtvirtintose BK 182 straipsnio 2 dalyje ir kurios yra priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Akivaizdu, kad jis su nuteistaisiais turėjo išankstinį susitarimą daryti sunkius nusikaltimus, o tai yra būtina nustatyti konstatuojant BK 25 straipsnio 3 dalyje numatytą požymį – organizuotą grupę. Bylos duomenys patvirtina, kad nusikalstamas veikas M. K. vykdė ne vienas, o susitaręs su kitais nuteistaisiais, pasidalinęs konkrečiomis užduotimis, kadangi būtent jo veiksmai pasireiškė, gavus nurodymus iš nuteistojo E. M., nuvykti su D. T. iš nukentėjusiųjų paimti pinigus, jis D. T. nuveždavo, o apie paimtus pinigus telefonu informuodavo E. M.. Pažymėtina, kad M. K. padarytos nusikalstamos veikos su nuteistaisiais nebuvo atsitiktinė, laikina ir vienkartinio pobūdžio, t. y. jis įgyvendino konkrečias jam pavestas užduotis ne vieną kartą. Atsižvelgus į visas paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje M. K. veika atitinka BK 182 straipsnio 2 dalies sudėtį.
9. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. K. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai vertino pokalbių suvestines, kadangi ekspertai nėra davę kategoriškos išvados, kad pokalbiuose yra girdimas būtent nuteistojo balsas. Atsakant į šį argumentą pažymėtina, kad nors ir atliekant balso įrašų tyrimą dalyje jų nebuvo galima neabejotinai patvirtinti, kad pokalbiuose girdimas M. K. balsas, nurodoma, kad išvada tikėtina, tačiau akcentuotina, kad eilėje įrašų specialisto išvada neginčijamai nustatytas būtent M. K. balsas. Be to, jo kaltę patvirtina ne tik ši specialisto išvada apie tyrimui pateiktus garso įrašus, bet ir aukščiau plačiai išdėstyti nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, rašytinė bylos medžiaga, kurių pakanka nuteistojo kaltei patvirtinti.
Dėl bausmės už BK 235 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą
10. Pagal BK 235 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pateikė melagingą skundą, pareiškimą, pranešimą apie nusikalstamą veiką arba davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo, arba būdamas ekspertu ar specialistu pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą, arba būdamas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai išvertė ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pagal BK 235 straipsnio 1 dalį M. K. nuteistas už tai, kad (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo medžiagoje apklausiamas kaip nukentėjęs asmuo, davė žinomai melagingus parodymus, kad 2016 m. lapkričio 4 d., būdamas suimtas ir laikomas (duomenys neskelbtini) kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) nualpo, nukrito ir pats susižalojo veidą. Tęsdamas nusikalstamą veiką 2017 m. sausio 24 d. laikotarpiu nuo 9.40 val. iki 11.54 val., Kauno apylinkės teisme, Laisvės al. 103, Kaune, teisiamojo posėdžio metu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), apklausiamas kaip nukentėjęs asmuo, davė žinomai melagingus parodymus, kad 2016 m. lapkričio 4 d., būdamas suimtas ir laikomas (duomenys neskelbtini) kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) nualpo, nukrito ir pats susižalojo veidą. Už šios nusikalstamos veikos padarymą pirmosios instancijos teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu buvo paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Kaip matyti iš BK 235 straipsnio 1 dalies sankcijos, už šios nusikalstamos veikos padarymą yra numatytos penkios alternatyvios bausmės rūšys. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo gynėjos apeliaciniame skunde dėstomi argumentai, kad jam paskirta per griežta bausmė nepagrįsti. Pažymėtina, kad šią nusikalstamą veiką nuteistasis M. K. padarė veikdamas tiesiogine tyčia, nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatyta nebuvo, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pirmosios instancijos teismas laikė tai, kad šią nusikalstamą veiką M. K. padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalis 13 punktas). Anksčiau teistas, baustas administracine tvarka. Akcentuotina tai, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti taip, kad jis laukytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
11. Kauno apylinkės teismas, nustatydamas bausmės rūšį ir dydį M. K. bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų ir bausmės skyrimo ypatumų laikėsi tiksliai, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, t. y., kad padarytas nesunkus, tyčinis, baigtas nusikaltimas, o taip pat buvo atsižvelgta į kaltinamojo asmenybę – kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu, baustas administracine tvarka ir įvertinęs kitas reikšmingas M. K. atsakomybei aplinkybes paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kuri savo trukme artima baudžiamojo įstatymo nustatytai vidutinei sankcijoje numatytai tokios bausmės trukmei. Be to, M. K. teisiamas nebe pirmą kartą, anksčiau jam buvo taikytos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, tokios kaip bauda, laisvės atėmimas bausmės vykdymą atidedant, areštas, tačiau tai nuteistojo elgesio nepakeitė ir jis toliau nusikalsdavo. Švelnesnės bausmės paskyrimas nebūtų pakankamai efektyvus norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo ir nebūtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
12. Savo apeliaciniame skunde nuteistojo gynėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir bausmės dydį nuteistajam M. K. savo sprendimo nemotyvavo, nenurodė, kodėl būtent tokią bausmės rūšį ir jos dydį parinko. Šioje dalyje nuteistojo gynėjos skundas iš tiesų pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių motyvų kodėl būtent toks bausmės dydis už atskiras nusikalstamas veikas paskiriamas. Tačiau nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas laikėsi BK 61 straipsnyje numatytų bausmės skyrimo taisyklių ir tinkamai pritaikė įstatymą. Nagrinėjamu atveju už BK 235 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrė sankcijos vidurkiui lygią bausmę, o už BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas – artimas minimumui. Nors skundžiamame nuosprendyje aiškių motyvų teismas nenurodė, tačiau tinkamai atsižvelgė į nuteistąjį M. K. charakterizuojančius duomenis, jo asmenybę, tai buvo aptarta šio nuosprendžio 12 punkte, ir paskyrė individualizuotas bausmę, kuri savo rūšimi ir dydžiu atitinka bausmės paskirtį (BK 41 straipsni), t. y. proporcingas nusikalstamų veikų ir jo asmenybės pavojingumui.
Dėl bausmių bendrinimo ir suėmime būto laiko įskaitymo į bausmę
13. Bausmių skyrimo už kelias nusikalstamas veikas taisyklės numatytos BK 63 straipsnyje. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus bei skundžiamame nuosprendyje taikytas bausmių bendrinimo taisykles, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 63 straipsnio nuostatas ir netinkamai subendrino nuteistajam už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes.
14. Bausmių apėmimo taisyklės yra numatytos BK 63 straipsnio 5 dalyje, t. y. bausmių apėmimą teismas taiko, kai: 1) yra idealioji nusikalstamų veikų sutaptis; 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius; 3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme, jeigu jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias (pvz., nesunkus ir sunkus, apysunkis ir labai sunkus nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas. Jeigu nusikalstamos veikos priskiriamos tai pačiai ar gretimoms kategorijoms (atitinkamai nesunkus ir apysunkis, apysunkis ir sunkus, sunkus ir labai sunkus nusikaltimai), bausmės bendrinamos sudėjimo būdu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-493/2005, 2K-9/2010, 2K-474/2010, 2K-70/2011, 2A-5-689/2019). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad tuo atveju, kai nusikalstamos veikos priskiriamos gretimoms kategorijoms (pvz., nesunkus ir apysunkis nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, kita – nesunkus nusikaltimas, spręsdami, ar konkrečios nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, teismai kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti šių veikų pavojingumą, palygindami veikų kėsinimosi objektus, dalykus, padarymo būdus, sukeltus padarinius ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2005, 2K-380/2013, 2A-5-689/2019).
15. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu M. K. nuteistas už nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 235 straipsnio 1 dalyje. Už BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą sankcijoje numatyta griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoneriems) metams. Taigi, vadovaujantis BK 11 straipsnio 5 dalimi ši veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai. Tuo tarpu BK 235 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams, todėl ši nusikalstama veikia priskirtina nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalimi). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju nuteistojo M. K. gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės apeliacinis skundas pagrįstas. Nusikalstamos veikos, už kurių padarymą buvo nuteistas M. K. yra priskiriamos skirtingoms kategorijoms, t. y. viena nusikalstama veika yra priskiriama nesunkių, kita – sunkių nusikaltimų kategorijai. ir už šiuos nusikaltimus paskirtos bausmės turėjo būti bendrinamos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegija pažymi, kad nuosprendžiu paskirtos bausmės pirmiau turi būti bendrinamos taikant bausmių apėmimo principą ir vėliau – dalinio sudėjimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-569/2014). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl neteisingai pritaikyto įstatymo bendrinant paskirtas bausmes ir neteisingos galutinės bausmės paskyrimo (BPK 328 straipsnio 1, 2 punktai). Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nenurodytos skiriamų bausmių dalių proporcijos, galutinė subendrinta bausmė M. K. mažintina 3 (trimis) mėnesiais.
16. Savo apeliaciniame skunde nuteistojo M. K. gynėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas į bausmės laiką įskaitė ne visą suėmime išbūtą laiką, kadangi neįtraukė dviejų mėnesių suėmimo laiko, kuris buvo paskirtas Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartimi, skaičiuojant nuo 2016 m. gruodžio 16 d. Šioje dalyje nuteistojo gynėjos apeliacinis skundas pagrįstas, todėl tenkinamas.
17. Iš baudžiamojoje byloje esančiu duomenų nustatyta, kad M. K. įtariant nusikaltimo numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje padarymu, 2020 m. spalio 25 d. buvo sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka. Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2016 m. spalio 27 d. nutartimi M. K. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 1 (vienam) mėnesiui, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2016 m. spalio 25 d. Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutartimi M. K. kardomoji priemonė – suėmimas buvo pakeista į kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš savo gyvenamosios vietos ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Tačiau M. K., BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka, 2016 m. lapkričio 16 d. buvo sulaikytas ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartimi jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 1 (vienam) mėnesiui, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2016 m. lapkričio 16 d. Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartimi M. K. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo pratęstas 2 (dviem) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2016 m. gruodžio 16 d. To paties teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo pratęstas dar 2 (dviem) mėnesiams. Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartimi M. K. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo pratęstas dar 3 (trims) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2017 m. balandžio 16 d. To paties teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo pratęstas dar 1 (vienam) mėnesiui, terminą skaičiuojant nuo 2017 m. liepos 16 d. Pasibaigus kardomosios priemonės – suėmimo terminui Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 3-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos V. L. (toliau – Kauno AVPK KP NNTV 3-ojo skyriaus) 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu M. K. buvo paskirta švelnesnė kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Be to, Kauno AVPK KP NNTV 3-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos V. L. 2017 m. rugpjūčio 16 d. nutarimu skirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio matyti, jog skirdamas bausmę ir į bausmės laiką įskaitydamas sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką teismas įskaitė sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką pagal Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d., 2016 m. lapkričio 17 d., 2017 m. vasario 15 d. nutartis bei Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 14 d. ir 2017 m. liepos 14 d. nutartis. Tačiau į bausmės laiką teismas neįskaitė M. K. suėmime išbūto laiko pagal Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartį, kuria M. K. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 2 (dviem) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2016 m. gruodžio 16 d. Todėl šioje dalyje nuteistojo M. K. gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis, vadovaujantis BPKK 328 straipsnio 4 punktu, keistinas ir vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi suėmime išbūtas laikas, pagal Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutartį, įskaitytinas į paskirtos bausmės laiką.
18. Nuteistojo M. K. gynėja advokatė Neringa Grubliauskienė apeliaciniu skundu taip pat prašo į bausmės laiką įskaityti laiką, kurį M. K. išbuvo suimtas pagal Europos arešto orderį. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Kauno AVPK KP NNTV 3-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos V. L. 2018 m. gegužės 30 d. nutarimu buvo paskelbta M. K. paieška. Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi M. K. Kauno AVPK KP NNTV 3-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2017 m. rugpjūčio 16 d. ir 2017 m. rugpjūčio 13 d. nutarimais paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje buvo pakeistos į kardomąją priemonę – suėmimą. 2018 m. rugpjūčio 30 d. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra išdavė Europos arešto orderį. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtas Europos arešto orderis buvo išduotas dviejuose ikiteisminiuose tyrimuose pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartį. Iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros pateiktų duomenų matyti, jog 2019 m. vasario 13 d. iš (duomenys neskelbtini) Federacinės Respublikos į (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros išduotą 2018 m. rugpjūčio 30 d. Europos arešto orderį buvo perimtas ir konvojuotas M. K. (9 t., b. l. 175). Prie Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros pranešimo pridėtas (duomenys neskelbtini) generalinės prokuratūros sprendimas, kuriame nurodyta, kad M. K. nuo 2018 m. spalio 16 d. yra suimtas ekstradicijos byloje (9 t., b. l. 176-180). Remiantis išdėstytu, į bausmės laiką M. K. turėtų būti įskaitytas laikas, kurį jis išbuvo suimtas pagal Europos arešto orderį, tačiau byloje esančiais duomenimis nustatyta ir tai, kad iš (duomenys neskelbtini) Federacijos į (duomenys neskelbtini) konvojuotas M. K. buvo suimtas ne šioje baudžiamojoje byloje, o Lietuvos kriminalinės policijos biure atliekamame ikiteisminiame tyrime, kuriame M. K. atžvilgiu taip pat buvo išduotas Europos arešto orderis, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 15 d. nutartimi M. K. nustatytas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 3 (trims) mėnesiams iki 2019 m. gegužės 13 d. Atsižvelgiant į tai, Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Kauno rajonas) prokurorės Jolantos Laurinavičiūtės 2019 m. vasario 25 d. nutarimu M. K. ikiteisminio tyrimo metu Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 29 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas buvo panaikinta, kadangi M. K. buvo suimtas kitoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje.
19. Atsižvelgiant į tai, kad suėmimas M. K. atgabenus į Lietuvos Respubliką pagal jam išduotą Europos arešto orderį pirmiau buvo taikytas ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), todėl tiek jo suėmime vykdant šį orderį užsienio valstybėje, tiek ir kardomajame kalinime laikotarpiu išbūto laiko įskaitymo klausimą tikslinga spręsti minėtame ikiteisminiame tyrime, kurį atlieka Lietuvos kriminalinės policijos biuras, o šio baudžiamojoje byloje į nuteistajam paskirtos bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaitytinas tik suėmime išbūtas laikas nuo 2019 m. spalio 29 d. iki 2020 m. gegužės 26 d.
Dėl ekstradicijos išlaidų priteisimo
20. Pagal BPK 103 straipsnio 6 punktą, be proceso išlaidų, numatytų šio straipsnio 1–5 punktuose, proceso išlaidas sudaro ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, ir išlaidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimą. Pagal teismų praktiką ekstradicijos išlaidos, kaip proceso išlaidos, priteisiamos iš nuteistųjų tais atvejais, kai šios išlaidos atsiranda dėl sąmoningų įtariamų, kaltinamų ar nuteistų asmenų veiksmų – pasislėpus po įtarimo (kaltinimo) pareiškimo, pažeidus kardomąsias priemones ir pan., ir nepriteisiamos tais atvejais, kai jos atsiranda ne dėl sąmoningų įtariamų, kaltinamų ar nuteistų asmenų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-191/2006, 2K-366/2010). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priteisė iš nuteistojo M. K. 1588,39 eurų ekstradicijos išlaidų. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, negalima tokia situacija, kuomet su Europos arešto orderiu susiję klausimai sprendžiami dviejose skirtingose bylose. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Europos arešto orderį suėmime išbūto laiko įskaitymo klausimas turėtų būti spręstinas kitame atliekamame ikiteisminiame tyrime, klausimas dėl proceso išlaidų, susijusių su ekstradicija, išieškojimo iš nuteistojo M. K., taip pat turi būti sprendžiamas kitame ikiteisminiame tyrime. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas, o Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašymas dėl ekstradicijos išlaidų atmetamas.
21. Atsižvelgiant į išdėstytą, pirmosios instancijos teismo nuosprendis, keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir kitų netinkamai išspręstų klausimų.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 4 punktais,
nusprendžia:
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu nuteistajam M. K. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, ir paskirti subendrintą bausmę 3 (trejus) metus 3 (tris) mėnesius.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą suėmime nuo 2016 m. gruodžio 16 d. iki 2017 m. vasario 16 d.
Pakeisti nuosprendžio dalį, kuria iš nuteistojo M. K. priteista 1588,39 eurų ekstradicijos išlaidų Policijos departamentui prie vidaus reikalų ministerijos ir Policijos departamento prie vidaus reikalų ministerijos prašymą priteisti ekstradicijos išlaidas, atmesti.
Kitą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 26 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.