Vilniaus apygardos teismo nutartis

2025-03-06 · Civilinė byla Nr. 2S-629-392/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2025-03-06Vilniaus apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2025-04-24Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-03-06
Bylos Nr.
2S-629-392/2025
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-18191-2024-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginijus Kairevičius
Ieškovas
L. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-629-392/2025Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18191-2024-8Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.8.1. (S)
VILNIAUS apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. kovo 6 d.Kaunas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius, veikdamas Kauno apygardos teismo vardu

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. K. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-13290-670/2024, pagal ieškovo L. K. ieškinį dėl nuolatinio reketo ir nelojalumo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas L. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu E. B., I. T. ir R. M. dėl nuolatinio reketo ir nelojalumo, kuriuo prašo priteisti 1 085 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Marijampolės apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 30 d. nutartimi, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, ieškovo L. K. ieškinį atsisakė priimti.

Šalies argumentai

3. Teismas nurodė, kad iš teismui pateikto L. K. civilinio ieškinio net neaišku kas yra prašoma. Pateiktas kažkoks minčių kratinys be jokio logiško paaiškinimo. Kadangi pareiškėjo pateiktas civilinis ieškinys neatitinka CPK nustatytų reikalavimų, yra netinkamai parengtas, todėl jis negali būti priimtas. Civilinio proceso įstatymas neįpareigoja asmenį kreipiantis į teismą naudotis advokato paslaugomis, tačiau visiems besikreipiantiems nustato vienodus procesinių dokumentų formos bei turinio reikalavimus. Siekiant sudaryti galimybę pareiškėjui tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą, siūlytina L. K. kreiptis teisinės pagalbos į advokatą ar advokato padėjėją, taip pat galima pasinaudoti galimybe kreiptis dėl nemokamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos. Teismas taip pat išaiškino L. K., kad pakartotinai kreipiantis į teismą su nepagrįstais pareiškimais gali būti pritaikytos įstatymo numatytos sankcijos.

III. Atskirojo skundo argumentai

4. Atskiruoju skundu ieškovas L. K. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti 2024 m. gruodžio 30 d. nutartį, nes ji prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 daliai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

6. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. gruodžio 30 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinį kaip nenagrinėtiną civilinio proceso tvarka, kadangi iš L. K. civilinio ieškinio net neaišku kas yra prašoma. Pateiktas kažkoks minčių kratinys be jokio logiško paaiškinimo. Kadangi pareiškėjo pateiktas civilinis ieškinys neatitinka CPK nustatytų reikalavimų, yra netinkamai parengtas, todėl jis negali būti priimtas.

7. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, tai yra sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1121/2002; 2003 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2003; 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008).

8. CPK 137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio priėmimo klausimą teismas išsprendžia priimdamas rezoliuciją; šis procesinis veiksmas laikomas civilinės bylos iškėlimu. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-690/2018, 13 punktas).

9. CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.

10. Pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi nutartyje nurodė kad ieškinys neatitinka CPK nustatytų reikalavimų, tačiau niekaip nepagrindė savo išvados, kodėl toks ieškinys negali būti nagrinėjamas teisme civilinio proceso tvarka. Kaip matyti ir ieškinio, apeliantas nurodė atsakovus ir savo reikalavimą, kuriuo siekia iš atsakovų prisiteisti 1 085 Eur.

11. Akivaizdu, kad ieškinys yra su trūkumais, tačiau dėl to nėra pagrindo ieškinio priėmimo stadijoje nuspręsti dėl ieškinio akivaizdaus nepagrįstumo ar kitų aplinkybių, kurios ieškovui nesukeltų teisinių padarinių.

12. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas bylos iškėlimo stadijoje neturi teisės tikrinti ieškinio pagrįstumo klausimo. Teismas šioje stadijoje patikrina, ar ieškinio tenkinimas objektyviai gali sukurti teisinius padarinius. Jeigu ieškovas pareiškia reikalavimą, kuris negali sukurti kokių nors objektyvių teisinių padarinių, teismas, motyvuodamas netiksliu ieškinio dalyko nurodymu, turi nustatyti terminą trūkumams šalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis) arba, priklausomai nuo ieškinio pobūdžio, atsisakyti priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 1 dalis 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-733-407/2022).

13. CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytas atsisakymo priimti ieškinį pagrindas iš esmės siejamas su teisės kreiptis į teismą nebuvimu arba su šios teisės netinkamu įgyvendinimu. Šiuo atveju negalima konstatuoti, kad ieškovo pareikštas reikalavimas yra teisiškai ydingas ir negali jam sukurti kokių nors objektyvių teisinių padarinių, tai bus galima spręsti tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Atsižvelgiant į egzistuojantį teisinį reguliavimą, teismas, manydamas, kad ieškinys neatitinka procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, turi taikyti trūkumų šalinimo institutą, o ne atsisakyti ieškinį priimti (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1222-370/2022).

14. Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi nepagrįstai atsisakė priimti ieškovo L. K. ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, prieš tai nenustatęs ieškinio trūkumų bei nenurodęs, kokio dydžio žyminį mokestį ieškovas turi sumokėti. Šie procesiniai teisės normų pažeidimai lėmė neteisėtos ir nepagrįstos nutarties priėmimą. Todėl skundžiama nutartis naikintina, o ieškovo L. K. ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalis 3 punktas).

Apeliacinės instancijos teisamas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 30 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjas Virginijus Kairevičius