- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-24
- Bylos Nr.
- 2S-1544-864/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-18191-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Mikonienė
- Ieškovas
- L. K.
- Atsakovas
- E. B., Kauno miesto savivaldybės administracijai, J. T., R. M.
- Kategorijos
- 3.1.11.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. K. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. kovo 25 nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2705-1146/2025, kuria ieškovo L. K. patikslintas ieškinys dėl nuolatinio reketo ir nelojalumo atsakovams E. B., Kauno miesto savivaldybės administracijai, J. T. ir R. M. laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas L. K. (toliau – ir ieškovas) 2024 m. gruodžio 23 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams E. B., Kauno miesto savivaldybės administracijai, J. T. ir R. M. dėl nuolatinio reketo ir nelojalumo, prašydamas iš atsakovų priteisti 1 085 Eur sumą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Marijampolės apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 30 d. nutartimi ieškovo ieškinį atsisakė priimti. Nurodė, jog ieškinys neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatytų reikalavimų, yra netinkamai parengtas, iš ieškinio nėra aišku, ko ieškovas reikalauja, jame pateiktos ieškovo mintys, neturinčios logiško paaiškinimo. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. kovo 6 d. nutartimi Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 30 d. nutartį panaikino ir ieškinio priėmimo klausimą perdavė nagrinėti iš naujo. Nurodė, jog teismas nepagrindė išvados, kuo remiantis atsisakė nagrinėti ieškovo ieškinį. Ieškinyje nurodyti tiek atsakovai, tiek reikalavimas iš jų priteisti 1 085 Eur sumą.
Šalies argumentai
3. Marijampolės apylinkės teismas, 2025 m. kovo 12 d. gavęs ieškinį kartu su civiline byla, 2025 m. kovo 13 d. nutartimi ieškovui nustatė 7 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti. 2025 m. kovo 17 d. ieškovas teismui pateikė patikslintą ieškinį, prašydamas iš atsakovų priteisti 0,35 ct permoką, 1 082,65 Eur nuostolį, grąžinti 2 Eur vertės transporto kortelę, nurodė, kad jo reikalavimą pagrindžia 2025 m. vasario 18 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjo M. M. raštas Nr. 39-2-109, be to, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones 725 Eur sumai atsakovo sąskaitoje.
Žemesnės instancijos teismas
4. Marijampolės apylinkės teismas 2025 m. kovo 20 d. nutartimi ieškovui pakartotinai nustatė 7 dienų terminą patikslinto ieškinio trūkumams pašalinti – aiškiai ir tinkamai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, pateikti ieškinio reikalavimus pagrindžiančius įrodymus, tinkamai suformuluoti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodyti byloje dalyvaujančių asmenų anketinius duomenis, pateikti ieškinį, kuriame būtų ieškovo parašas bei pateikti žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius dokumentus.
5. 2025 m. kovo 24 d. ieškovas dar kartą pateikė teismui patikslintą ieškinį, iš esmės pakartodamas 2025 m. kovo 17 d. teikto patikslinto ieškinio aplinkybes.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Marijampolės apylinkės teismas 2025 m. kovo 25 d. nutartimi ieškovo L. K. patikslintą ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį ieškovui.
7. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pateikto patikslinto ieškinio turinį ir jo priedus, sprendė, jog teismo 2025 m. kovo 20 d. nutartyje nurodyti ieškinio trūkumai nepašalinti – tinkamai ir aiškiai nesuformuluotas ieškinio dalykas bei pagrindas, tinkamai nenurodyti dalyvaujančių asmenų anketiniai duomenys, nepateikti duomenys, patvirtinantys žyminio mokesčio sumokėjimą. Teismas nurodė, jog iš ieškovo pateikto dokumento, t. y. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) rašto, kuris, ieškovo nuomone, patvirtina žyminio mokesčio sumokėjimą, matyti, kad ieškovas buvo pateikęs prašymus VMI grąžinti žyminio mokesčio permoką dėl 2001 m. spalio 5 d. sumokėto 19,69 Eur (68 Lt) žyminio mokesčio, tačiau, teismo vertinimu, šis dokumentas nepagrindžia, kad žyminis mokestis iš tiesų ieškovo buvo sumokėtas.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Ieškovas L. K. (toliau – ir apeliantas) atskiruoju skundu prašo Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. kovo 25 d. nutartį panaikinti.
9. Atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino prie patikslinto ieškinio pridėtą įrodymą – VMI raštą. Anot apelianto, šis raštas pagrindžia žyminio mokesčio sumokėjimą, rodo žyminio mokesčio permoką, egzistuojančią ne tik nuo 2014 m., bet nuo 2001 m. Apeliantas nurodo, kad teismas nuo 2001 m. riboja jo konstitucinę teisę kreiptis į teismą.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl apelianto atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
12. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. kovo 25 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas atskirajame skunde išdėstytų motyvų kontekste.
Dėl nutarties (ne)teisėtumo
13. Byloje nustatyta, kad ieškovas 2024 m. gruodžio 23 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams E. B., Kauno miesto savivaldybės administracijai, J. T. ir R. M. dėl nuolatinio reketo ir nelojalumo, prašydamas iš atsakovų priteisti 1 085 Eur sumą. Marijampolės apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 30 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. kovo 6 d. nutartimi panaikino Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 30 d. nutartį ir klausimą perdavė teismui nagrinėti iš naujo. Marijampolės apylinkės teismas du kartus ieškovui nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti (Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. kovo 13 d., 2025 m. kovo 20 d. nutartys). Teismas nustatė, kad trūkumų ieškovas nepašalino, t. y. tinkamai ir aiškiai nesuformulavo ieškinio dalyko ir pagrindo, tinkamai nenurodė dalyvaujančių asmenų anketinių duomenų, nepateikė duomenų, patvirtinančių žyminio mokesčio sumokėjimą, todėl ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį ieškovui.
14. Taigi nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad ieškovas nepašalino ieškinio trūkumų ir ar pagrįstai taikė procesinio dokumento trūkumų nepašalinimo teisines pasekmes – ieškovo ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
15. Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir / ar bet kokia forma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisminės gynybos prieinamumo principo, nurodė, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040-464/2015).
16. Teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui, ieškinyje turi būti nurodoma: ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas), aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), taip pat pridėti įrodymai, pagrindžiantys išdėstytas faktines aplinkybes (CPK 111 straipsnis, 135 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 punktai, 2 dalis). Ieškinio dalykas ir pagrindas yra esminiai ieškinio elementai, kurie apibrėžia teisminio nagrinėjimo ribas. Prie ieškinio turi būti pateikti dokumentai ir įrodymai, pagrindžiantys ieškinio reikalavimą, bei pagrindžiantys žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimą (CPK 135 straipsnio 2 dalis).
17. Taigi tinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas siejamas su įstatymo reikalavimu ieškovui aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, nes tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises, taip pat siejamas su atsakovo teise tiksliai žinoti ieškovo reikalavimą jam bei galimybe gintis nuo šio reikalavimo arba su juo sutikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-916/2018, 28 punktas; 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-313/2019).
18. CPK 138 straipsnyje nustatyta, jog, jeigu ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnyje nurodytų reikalavimų, trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka, t. y. CPK 115 straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau trūkumų nepašalinus procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1).
19. Nagrinėjamu atveju teismas, įpareigojęs ieškovą antrą kartą pašalinti ieškinio trūkumus, ir gavęs patikslintą ieškovo ieškinį, priėjo išvadą, kad ieškinio trūkumai neištaisyti, todėl grąžino jį ieškovui. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovo pateikto patikslinto ieškinio turinį, neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškinio trūkumai pašalinti nebuvo.
20. Ieškovas ieškinyje pareiškė turtinio pobūdžio reikalavimą dėl skolos priteisimo iš atsakovų (solidarių skolininkų), tačiau iš ieškinio turinio nėra galimybės nustatyti, kokiu pagrindu reikalavimas reiškiamas kiekvienam iš atsakovų atskirai. Ieškovas nenurodė konkrečių aplinkybių, kuriomis grindžia savo reikalavimus, nepateikė įrodymų dėl pareikšto reikalavimo pagrįstumo. Taigi, kaip teisingai pirmosios instancijos teismas konstatavo, ieškinyje ieškovas nesuformulavo vieno iš esminių ieškinio elementų – faktinio ieškinio pagrindo, t. y. nenurodė faktinių aplinkybių, kuriomis grindžia reikalavimą dėl skolos priteisimo iš atsakovų. Papildomai pažymėtina, kad ieškovas nepašalino ir kitų pirmosios instancijos teismo 2025 m. kovo 20 d. nutartyje nurodytų trūkumų, t. y. nenurodė visų byloje dalyvaujančių asmenų anketinių duomenų (atsakovių T. ir M. vardų, visų atsakovų asmens kodų, gyvenamųjų vietų adresų), taip pat duomenų apie žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimą.
21. Anot apelianto, kartu su patikslintu ieškiniu teismui pateiktas VMI raštas (b. l. 80) pagrindžia, kad žyminį mokestį apeliantas sumokėjo, tačiau teismas šį įrodymą įvertino netinkamai. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apelianto argumentu neturi pagrindo sutikti.
22. Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas apelianto nurodytą dokumentą vertino, skundžiamoje nutartyje aptarė jo turinį. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog iš apelianto nurodyto dokumento turinio matyti, kad apeliantas kelis kartus kreipėsi į VMI su prašymais (prašymai VMI pateikti šiomis datomis: 2014 m. kovo 27 d., 2020 m. gegužės 16 d., 2020 m. rugpjūčio 8 d., 2020 m. spalio 9 d.) grąžinti jam 2001 m. spalio 5 d. sumokėto 19,69 Eur (68 Lt) žyminio mokesčio permoką. Teismas pagrįstai nurodė, jog pateiktas dokumentas nepagrindžia fakto, kad apeliantas žyminį mokestį iš tiesų sumokėjo, o jei ir sumokėjo, nėra aišku, kokio jis dydžio. Apeliacinės instancijos teismas nurodytiems pirmosios instancijos teismo argumentams pritaria. Iš pateikto dokumento matyti, kad žyminis mokestis galimai buvo mokėtas 2001 m., tačiau ne už ieškinio pateikimą būtent šioje byloje. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog ieškovas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą, sumokėjo reikiamo dydžio žyminį mokestį.
23. Nustatytų ir įvertintų aplinkybių bei nurodyto teisinio reguliavimo pagrindu, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą, o ieškovui teismo nurodytų trūkumų nepašalinus, ieškinį laikė nepaduotu bei grąžino jį ieškovui.
Dėl procesinės bylos baigties
24. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir ESTT praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; ESTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje V. de H. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90)).
25. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė ieškovo ieškinį laikyti nepaduotu CPK 115 straipsnio 3 dalies pagrindu, ieškovui nepašalinus ieškinio trūkumų. Atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. kovo 25 d. nutartį panaikinti arba pakeisti, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
26. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis). Nagrinėjamu atveju duomenų ir prašymų apie patirtas šalių bylinėjimosi išlaidas negauta, todėl jos neskirstomos.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ieškovo L. K. atskirąjį skundą atmesti.
Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. kovo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.