- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-05
- Bylos Nr.
- 2S-430-642/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Žvinklytė
- Pareiškėjas
- J. S.
- Suinteresuotas asmuo
- G. J., R. S.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. S. skundą dėl antstolio G. J. veiksmų, suinteresuoti asmenys G. J., R. S..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja pateikė skundą dėl antstolio G. J. veiksmų, prašydama panaikinti 2019 m. lapkričio 8 d. Nr. S-19-91-21750 antstolio taikytą turto areštą.
2. Reikalavimo pagrindu pareiškėjos skunde nurodoma, kad pats areštas J. S. priklausančių 3 279,04 Eur mokėtinų piniginių lėšų pagal 2019 m. vasario 18 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-358-328/2019 ir 2019 m. spalio 31 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-996-265/2019 yra neteisėtas ir savo veiksmais daro žalą pareiškėjai, nes 2019 metų lapkričio mėnesį vykdomojoje byloje Nr. 0091/17/01253 išieškotojas G. J. faktiškai tapo J. S. skolininku ir neturėjo išieškotojo reikalavimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2019 m. gruodžio 19 d. nutartimi pareiškėjos J. S. skundo dėl antstolio G. J. veiksmų netenkino.
4. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad 2019 m. lapkričio 11 d. išieškotojas G. J., vykdydamas 2019 m. lapkričio 8 d. turto arešto akto Nr. S-19-91-21750 reikalavimus, į antstolio G. J. depozitinę sąskaitą įmokėjo 3 279,04 Eur. Be to, antstolis G. J. atkreipė dėmesį, kad 2019 m. sausio 24 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu Nr. 3.5.-19-159 vykdymo išlaidoms priskirti 298,77 Eur bus perskaičiuojami iš naujo, kadangi teismo sprendimu sumažėjo išieškotina suma.
5. Teismas nurodė, kad, vykdomosios bylos duomenimis, antstolio G. J. depozitinėje sąskaitoje yra 3 577,81 Eur. Vykdomojoje byloje buvo gautas antstolės L. N. 2018 m. kovo 30 d. patvarkymas dėl prisijungimo prie išieškojimo (skolininkas R. S., 1 eilės išieškojimas) dėl 750 Eur, 32 Eur būtinų vykdymo išlaidų ir 30,59 Eur papildomų vykdymo išlaidų ir antstolio atlygio išieškojimo bei antstolės B. T. 2019 m. lapkričio 12 d. patvarkymas dėl prisijungimo prie išieškojimo (patikslinantis 2018 m. gegužės 10 d. ir 2018 m. gegužės 10 d. patvarkymus dėl prisijungimo prie išieškojimo) dėl bendro 5 053,30 Eur išieškojimo. Pažymėtina, jog pagal dar kitas antstolio G. J. žinioje esančias vykdomąsias bylas iš skolininkų R. S. ir J. S. bendrą išieškotiną išieškotojams uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui sumą sudaro 1 638,59 Eur.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atskiruoju skundu pareiškėja J. S. prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gruodžio 19 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Pirmosios instancijos teismas nesuteikė pareiškėjai galimybės atsikirsti į antstolio paaiškinimus, kadangi pareiškėja nebuvo supažindinta su šiais procesiniais dokumentais ir negalėjo jų įvertinti prieš posėdį. Pareiškėja nebuvo supažindinta su antstolio 2019 m. lapkričio 27 d. patvarkymu, nebuvo antstolio informuota apie skundo perdavimą teismui.
6.2. Kitų antstolių prisijungimas po to, kai antstolis G. J. 2019 m. lapkričio 8 d. taikė turto areštą, iš esmės nepateisina paties neteisėto arešto, nes pareiškėja tiesiogiai nurodė, kad antstolis G. J. neturėjo vykdomųjų bylų, kurių išieškoma suma buvo 3 279,04 Eur.
6.3. Po skundo padavimo naujai atsiradę išieškojimai taip pat nepateisina antstolio veiksmų, nes jis atsako už savo, o ne kitų antstolių veiksmus. Antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti.
6.4. Iš ginčijamos teismo nutarties galima padaryti išvadą, jog kitos skolos išieškomos iš skolininko R. S..
6.5. 2019 m. lapkričio mėnesį vykdomojoje byloje Nr. 0091/17/01253 išieškotojas G. J. faktiškai yra tapęs pareiškėjos skolininku ir neturi išieškotojo reikalavimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
8. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
9. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos J. S. skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.
10. CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus.
11. CPK 624 straipsnyje nurodyta, kad jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, tai antstolis pradeda jį vykdyti priverstinai.
12. Priverstinio vykdymo priemonių sąrašas nurodytas CPK 624 straipsnio 2 dalyje, be kita ko (inter alia), tai yra išieškojimas iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių; išieškojimas iš skolininko turto ir pinigų sumų, esančių pas kitus asmenis; kitos įstatymų numatytos priemonės. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog vienu metu gali būti taikomos kelios priverstinio vykdymo priemonės.
13. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2017 m. rugsėjo 26 d. antstolio G. J. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0091/17/01253 pagal Klaipėdos m. 4-ojo notarų biuro išduotą 2017 m. rugsėjo 22 d. vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininkų J. S. ir R. S. išieškotojo G. J. naudai. Pagal nurodytą vykdomąjį dokumentą išieškotiną sumą sudaro 2 300 Eur negrąžinto kredito suma, 34 Eur notaro išlaidos, 0,3 procentų dydžio delspinigiai už kiekvieną termino praleidimo dieną, skaičiuojant nuo negrąžintos paskolos sumos nuo 2016 m. rugsėjo 10 d., bei 5 procentų metinės palūkanos, skaičiuotinos nuo 2016 m. rugsėjo 10 d. iki visiško prievolės įvykdymo. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2019 m. vasario 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-358-328/2019 nurodė, jog išieškotojas turi teisę į šalių sutarto dydžio delspinigius nuo negrąžintos paskolos sumos (2 300 Eur) už paskutinių šešių mėnesių laikotarpį, t. y. į 1 242 Eur (2 300 Eur x 0,3 proc. x 180 dienų) dydžio delspinigius bei ieškovei iš atsakovo priteistina 2 270,10 Eur nepagrįstai priskaičiuotų delspinigių (3 512,10 Eur – 1 242 Eur). Bendra išieškotina suma sudaro 3 576 Eur + 5 procentų metinės palūkanos, skaičiuotinos nuo 2016 m. rugsėjo 10 d. iki visiško prievolės įvykdymo. 2018 m. kovo 5 d. į išieškotojo G. J. sąskaitą buvo pervesta 913,91 Eur. Atsižvelgiant į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. vasario 18 d. sprendimo išaiškinimus, 2019 m. sausio 25 d. išieškotojui G. J. buvo išieškota 2 031,13 Eur (789,13 Eur + 1 242 Eur), kadangi išieškotojas G. J. teismo sprendimu buvo įpareigotas grąžinti 2 270,10 Eur nepagrįstai priskaičiuotų delspinigių (3 512,10 Eur – 1 242 Eur). Išieškotojui realiai išieškotą sumą sudaro 2 945,04 Eur. Antstolio duomenimis, likusi išieškotina suma – 630,96 Eur (3576 Eur išieškotina suma – 2 945,04 Eur realiai išieškota suma).
14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis, pagrįstai konstatavo, kad vykdomojoje byloje buvo gautas antstolės L. N. 2018 m. kovo 30 d. patvarkymas dėl prisijungimo prie išieškojimo (skolininkas R. S., 1 eilės išieškojimas) dėl 750 Eur, 32 Eur būtinų vykdymo išlaidų ir 30,59 Eur papildomų vykdymo išlaidų ir antstolio atlygio išieškojimo bei antstolės B. T. 2019 m. lapkričio 12 d. patvarkymas dėl prisijungimo prie išieškojimo (patikslinantis 2018 m. gegužės 10 d. ir 2018 m. gegužės 10 d. patvarkymus dėl prisijungimo prie išieškojimo) dėl bendro 5 053,30 Eur išieškojimo. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad pagal dar kitas antstolio G. J. žinioje esančias vykdomąsias bylas iš skolininkų R. S. ir J. S. bendrą išieškotiną išieškotojams uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB (duomenys neskelbtini) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui sumą sudaro 1 638,59 Eur.
15. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėja teikė skundą dėl antstolio veiksmų, prašydama panaikinti 2019 m. lapkričio 8 d. turto arešto aktą Nr. S-19-91-21750 iš esmės dėl to, kad, pareiškėjos nuomone, jis yra neteisėtas, 2019 m. lapkričio mėnesį vykdomojoje byloje Nr. 0091/17/01253 išieškotojas G. J. yra tapęs pareiškėjos skolininku ir neturi išieškotojo reikalavimo, o antstolis negali areštuoti skolininko turto daugiau, negu jo reikia išieškotai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti.
16. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais apeliantės argumentais. Kaip teisingai nurodyta apeliaciniame skunde, antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti (CPK 675 straipsnio 2 dalis), tačiau, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, į išieškotiną skolos sumą, teismas turi pagrindo pritarti antstolio nurodytiems motyvams, kad 2019 m. lapkričio 8 d. turto arešto aktu Nr. S-19-91-21750 turto arešto mastas nebuvo viršijamas. Apeliantės argumentas, kad antstolis neteisėtais veiksmais daro žalą pareiškėjai, taip pat yra nepagrįstas. Natūralu, kad piniginių lėšų areštas gali sukelti tam tikrus nepatogumus ar suvaržymus proceso šaliai, tačiau toks teisių ribojimas yra susijęs su skolininkės prievole sumokėti skolą išieškotojui ir tai yra pačios skolininkės įsipareigojimų nevykdymo pasekmė.
17. Skųsdama pirmosios instancijos teismo nutartį, apeliantė nurodė, kad ji neturėjo galimybės atsikirsti į antstolio 2019 m. lapkričio 27 d. patvarkyme dėl atsisakymo tenkinti skundą nurodytus paaiškinimus, kadangi pareiškėja nebuvo supažindinta su šiais procesiniais dokumentais ir negalėjo jų įvertinti prieš posėdį, EPP sistemoje antstolio patvarkymas ir kiti rašytiniai įrodymai skaitmenizuoti nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas tokius pareiškėjos argumentus vertina kritiškai. Kaip matyti iš paties antstolio 2019 m. lapkričio 27 d. patvarkymo dėl skolininkės skundo, patvarkymas buvo siųstas skolininkei atstovaujančiai advokatei S. B.. Teismo vertinimu, ieškovė buvo atstovaujama profesionalaus teisininko – advokato, todėl turėjo žinoti ir žinojo apie antstolio patvarkymo dėl skolininkės skundo priėmimo procesą ir jo teisines pasekmes. Pareiškėja neįrodinėjo, jog egzistavo objektyvios kliūtys domėtis bylos eiga, bylos nagrinėjimo teisme procesu.
18. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.
19. Remdamasis tuo, kas anksčiau aptarta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gruodžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.