Tauragės apylinkės teismo sprendimas

2020-09-14 · Civilinė byla Nr. e2YT-82-1010/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-09-14
Bylos Nr.
e2YT-82-1010/2020
Teisminio proceso Nr.
2-42-3-00570-2019-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lina Šakarnienė
Pareiškėjas
A. V.
Suinteresuotas asmuo
A. V., A. J., D. M., D. Z., J. R., L. R., S. G., S. V., Ž. G., D. G., R. G., V. M., Z. Ž., Nacionalinei žemės ūkio tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyriui
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-82-1010/2020Teisminio proceso Nr. 2-42-3-00570-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.4.5.2; 3.4.5.19; 3.2.6.1 (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 14 d.Šilalė
Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų teisėja Lina Šakarnienė,sekretoriaujant Rimai Jašinskienei,dalyvaujant pareiškėjo A. V. atstovei advokatei D. M.,

suinteresuotiems asmenims, pareiškusiems pareiškimą su savarankiškais reikalavimais D. G., A. J., V. M., jų atstovui advokatui A. L.,

suinteresuotiems asmenims A. V., A. V., A. J., D. M., D. Z., J. R., L. R., S. G., S. V., Ž. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. V., A. V., A. J., D. M., D. G., A. J., D. Z., J. R., L. R., R. G., S. G., S. V., V. M., Z. Ž., Ž. G., Nacionalinei žemės ūkio tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir suinteresuotų asmenų D. G., V. M., A. J. pareiškimą su savarankiškais reikalavimais pareiškėjui A. V., suinteresuotiems asmenims A. V., A. V., A. J., D. M., D. Z., J. R., L. R., R. G., S. G., S. V., Z. Ž., Ž. G., Nacionalinei žemės ūkio tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyriui dėl praleisto termino priimti palikimą atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą pareiškimu, kuriuo prašo tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą, nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad B. R. per tris mėnesius po sesers B. R. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo pusseserė B. R.. Po jos mirties jis priėmė palikimą. Tvarkantis paveldėjimo dokumentus paaiškėjo, kad žemės sklypai, į kuriuos buvo atkurta nuosavybės teisė, priklausė ne tik jo velionei pusseserei B. R., bet ir jos seseriai B. R., kuri mirė dar (duomenys neskelbtini), tačiau po jos mirties paveldėjimo byla užvesta nebuvo, ir turtas nebuvo paveldėtas. NTR duomenimis, B. R. ir B. R. priklausė žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šilalės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnija 2019 m. spalio 7 d. išdavė pažymą „Apie žemės valdymą“ Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, kad mirus B. R., jos žemės dalis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)), valdė, naudojo, prižiūrėjo sesuo B. R.. Kreipiasi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, o būtent, kad B. R. priėmė palikimą po savo sesers B. R. mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Tauragės apskrities 2002 m. gegužės 13 d. sprendimu nuosavybės teisė buvo atkurta abiem seserims, žemės sklypus grąžinant natūra B. R. 8,85 ha su B. R. 6,56 ha. Nepraėjus nė metams – (duomenys neskelbtini) - B. R. mirė, todėl tiek savo, tiek ir mirusiosios sesers sklypo dalimi, neišskirdama jos dalies, rūpinosi B. R.. Šilalės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2019 m. spalio 7 d. pažyma liudija B. R. sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas sukelti jam teisines pasekmes - jis galėtų realizuoti savo paveldėjimo teisę, kreiptis į notarų biurą ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą į visą žemės sklypą. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė advokatė D. M. palaikė pareiškimą prašė jį tekinti bei atmesti suinteresuotų asmenų savarankiškus reikalavimus. Nurodė, kad 2019 m. spalio 17 d. pareiškėjas kreipėsi su pareiškimu dėl juridinio fakto nustatymo. Tvarkantis dokumentus paaiškėjo kad po B. R. mirties palikimas nebuvo sutvarkytas, todėl turėjo kreiptis į teismą, kad B. R. perėmė B. R. turtą, kitų įpėdinių nebuvo. Suinteresuoti asmenys taip pat patvirtina ir pripažįsta pareiškimą, todėl prašo pareiškimą tenkinti. B. prižiūrėjo sesers turtą. Nebuvo nustatytos seserims dalys, tai ir prižiūrėjo kaip savo.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys A. J., V. M., D. G. pateikė atsiliepimą, kuriuo su pareiškimu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Šalies argumentai

Suinteresuoti asmenys A. J., V. M., D. G. pateikė pareiškimą su savarankiškais reikalavimais, kuriais prašo: 1) atnaujinti pareiškėjai D. G. terminą į (duomenys neskelbtini), mirusios motinos J. G. teisę priimti (duomenys neskelbtini) mirusios B. R. palikimą; 2) atnaujinti pareiškėjai V. M. terminą į (duomenys neskelbtini) mirusios motinos P. R. teisę priimti (duomenys neskelbtini) mirusios B. R. palikimą; 3) atnaujinti pareiškėjai A. J. terminą į (duomenys neskelbtini) mirusio tėvo A. V. teisę priimti (duomenys neskelbtini) mirusios B. R. palikimą. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirus B. R., pastarajai priklausantis palikimas, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.11 straipsnio 1 dalies 4 punktą turėjo pereiti jos seseriai B. R., todėl po palikėjos mirties, pusseserės ir pusbroliai dėl palikimo priėmimo net nesikreipė, kadangi žinojo, jog palikimas pagal įstatymą pereina seseriai B. R.. Tačiau, (duomenys neskelbtini) m. mirus pačiai B. R., D. G., V. M. ir A. J. sužinojo, kad B. R. po B. R. mirties nuo (duomenys neskelbtini) m. nebuvo perėmusi jos palikimo, t. y. tik po B. R. mirties (duomenys neskelbtini) m., D. G., V. M. ir A. J. sužinojo, kad jų motinos J. G., P. R. ir tėvas A. V. po B. R. mirties turėjo teisę į jos palikimą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.11 straipsnio 1 dalies 6 punktą, kaip pusbrolis ir pusseserės; kadangi D. G. motina J. G. mirė (duomenys neskelbtini), V. M. motina P. R. mirė (duomenys neskelbtini), o A. J. tėvas A. V. mirė (duomenys neskelbtini), teismui atnaujinus šį terminą, D. G., V. M. ir A. J. galėtų įgyvendinti jų tėvų neįgyvendintą teisę į B. R. patikimą. Esminė priežastis, dėl ko buvo praleistas terminas priimti palikėjos, mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, buvo tai, kad jai mirus, tiek palikėjos pusseserė J. G., pusseserė P. R., pusbrolis A. V., tiek J. G. dukra D. G., P. R. dukra V. M., A. V. dukra A. J. buvo įsitikinę, jog palikėjos patikimą perėmė palikėjos sesuo B. R., kuri, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.11 straipsnio 1 dalies 4 dalį turėjo pirmumo teisę į patikėjos palikimą. Kadangi apie nepriimtą tėvų palikimą D. G., V. M. ir A. J. sužinojo tik visai neseniai, o palikėjos turtas nėra paveldėtas, D. G., V. M. ir A. J. kreipėsi į teismą ir prašo atnaujinti joms teisę į J. G., P. R., A. V. teisę į palikėjos palikimą. Pažymėjo, kad ir pats pareiškėjas A. V. savo pareiškime patvirtina, kad apie faktą, jog (duomenys neskelbtini) mirusios B. R. turto jos sesuo B. R. nepaveldėjo, pareiškėjas sužinojo tik po B. R. mirties (duomenys neskelbtini) m. Būtent kaip ir pareiškėjas, suinteresuoti asmenys D. G., V. M. ir A. J. tik mirus B. R. sužinojo, kad B. R. turtas nebuvo paveldėtas jos sesers, dėl ko kreipėsi į teismą dėl termino priimti palikimą atnaujinimo. A. V. klaidingai teismui savo pareiškime nurodo, kad jis yra vienintelis įpėdinis priimti B. R. palikimą, kadangi ne tik jis, bet ir suinteresuoti asmenys D. G., V. M. ir A. J. jau yra kreipusios į teismą ir pretenduoja priimti B. R., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą. Teismo posėdžio metu D. G. nurodė, kad J. V. buvo jos močiutė, kuri turėjo 6 vaikus. Nepavykus susitarti su dėde, teko kreiptis į teismą. Jie prižiūrėjo B., jos pusbrolis R. R., kuris miręs, prižiūrėjo abi B. ir B.. Po B. R. mirties nesikreipė dėl palikimo priėmimo, nes galvojo, kad liks A., jis informavo, kad tvarkys abi dalis. Į B. dalį nepretenduoja, dėl B. galvojo, kad draugiškai pasidalins. Teismo posėdžio metu V. M. nurodė, kad yra P. R. dukra, buvo 4 vaikai. Vienas brolis R. R., kuris yra miręs, padėjo tvarkytis B. ir jai mirus, B. kreipėsi į jį, kad padėtų. Jis tvarkė namus, dėjo langus, todėl viską atiduoti vienam pareiškėjui - neteisinga. Galvojo, kad bus viskas draugiškai. B. ir B. pusseserės ir pusbroliai buvo jų tėvai, tačiau, kol jie buvo gyvi – nesikreipė dėl palikimo priėmimo. Teismo posėdyje A. J. nurodė, kad kol tėvas buvo gyvas dažnai nuvažiuodavo pas B. ir B.. Po B. mirties liko ten gyventi B.. Galvojo, kad A. sutvarkys, buvo sesuo gyva ir nesikreipė. A. J. tėvas buvo gyvas dar po B. mirties. A. V. sakė, kad vieną dalį pasiims sau, kitą paliks valstybei, todėl ir kreipėsi į teismą su savarankiškais reikalavimais, kad neliktų valstybei žemė.

Atsiliepimas

Pareiškėjas A. V. atsiliepimu į suinteresuotų asmenų savarankiškus reikalavimus nurodė, kad su suinteresuotų asmenų savarankiškais reikalavimais nesutinka. Nurodo, kad suinteresuoti asmenys D. G., V. M. ir A. J. pačios pripažįsta, kad (duomenys neskelbtini) mirus B. R., pastarajai priklausantis palikimas, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.11 straipsnio 1 dalies 4 punktą, turėjo pereiti palikėjos seseriai B. R., todėl palikėjos pusbroliai ir pusseserės A. V., J. G., P. R. ir A. V. dėl palikimo priėmimo net nesikreipė, kadangi žinojo, jog B. R. palikimas pagal įstatymą pereina seseriai B. R.. Dar iki pareiškėjų pareiškimo pateikimo teismui, Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmams buvo pateiktas suinteresuoto asmens A. V. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriuo pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad mirusioji B. R. per tris mėnesius po sesers B. R. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą. Pažymėjo kad minėtoje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, yra visos aplinkybės, patvirtinančios valdymo faktą bei tenkinus A. V. pareiškimą, turtas taptų mirusios B. R. sesers B. R. nuosavybe. Tuo tarpu, suinteresuoti asmenys su savarankiškais reikalavimais yra tolesnės eilės įpėdinės, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.11 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nurodančiomis, kad trečios, ketvirtos, penktos ir šeštos eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jos paveldėti B. R. palikimo, net neturi teisės. Be to, pareiškėjos nenurodė nė vienos svarbios priežasties, kodėl terminas priimti palikimą yra praleistas. Jų manymas, jog turtą galimai paveldėjo sesuo, tik patvirtina A. V. pareiškimo aplinkybes, jog sesuo B. R. iš tiesų valdė ir rūpinosi sesers B. R. palikimu kaip savo. Vis dėlto, šios aplinkybės nelaikytinos svarbiomis priežastimis, dėl kurių turėtų būti joms atnaujintas terminas palikimui priimti. Atkreipė dėmesį, kad toks pareiškėjų „manymas“ truko daugiau kaip 16 metų.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškimą, nurodė, kad iki pareiškėjų kreipimosi į teismą dienos nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos B. R. palikimo perėjimą valstybei. Nurodė, kad teismui nustačius, kad pareiškėjos terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinės dėl nuo jų nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių, ir kitiems tretiesiems suinteresuotiems asmenims sutikus su pareiškimu, Nacionalinė žemės tarnyba neprieštarautų, kad terminas palikimui priimti būtų atnaujintas.

Suinteresuotas asmuo R. G., pateikdamas prašymą dėl bylos nagrinėjimo jam nedalyvaujant nurodė, kad A. V. pareiškimas yra nepagrįstas, o suinteresuotų asmenų pareiškimas su savarankiškais reikalavimais turi būti tenkintas. A. V. neprižiūrėjo nei jų, nei jų turto ir nori atimti visai giminei turintį priklausyti turtą.

Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo nustatymo nepateikė.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo S. G. prašė tenkinti pareiškimą. Nurodė, kad B. ir B. buvo jo mamos pusseserės. Po B. mirties, tvarkėsi B. Turėjo žemės, miško, nori, kad turtą padalintų sąžiningai, giminė didelė.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo D. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad seserys B. ir B. turėjo žemės bei mirus B., viską perėmė tvarkyti B. Mokėdavo mokesčius, o pagalbininkas buvo R. R., kuris šienaudavo, dirbdavo. B. buvo pasiligojusi, vienai jai buvo sunku. Ji viena fiziškai negalėjo apsidirbti, bet buvo protinga. A. V. tikrai nesirūpino B., ji neprisileido, jie iš vis nebendravo.

Suinteresuotas asmuo J. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad B. ir B. R. buvo jo mamos P. R. pusseserės. B. puikiai prisimena, su broliu R. R. važiuodavo dirbti, veždavo maisto, jis netoli gyveno. Po B. mirties, jos turtu rūpinosi B.. Jis su broliu R. padėdavo dirbti, šienauti ir kitus darbus, B. viena nebūtų susitvarkiusi. A. V. ten nematė, su juo jis bendrauja kaip visa giminė.

Suinteresuotas asmuo L. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad jo brolis R. rūpinosi B., o jis buvo mažas, nelabai prisimena. Jis nuvažiuodavo su broliu R. pas B., ten jis dirbdavo žemę. Daugiau nieko nežino. Jo nuomone turtą turi paveldėti tik ne A., o tas kas prižiūrėjo - tai R..

Suinteresuotas asmuo Ž. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad G. J. jos mama, o B. ir B. - mamos pusseserės. Ji buvo maža ir nieko neprisimena, kai nusiveždavo. B. ir B. gyveno kartu ir viena kita rūpinosi. Po B. mirties kas rūpinosi B. nežino. Paveldėti turėtų M., G. ir kt., nes kiek žino jos ten važiuodavo.

Suinteresuotas asmuo S. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad B. ir B. buvo jo tėčio A. V. pusseserės. Kiek žino B. rūpinosi G. D.. Paskutines dienas buvo ir V.. R. R. prižiūrėjo kartu su B. žemes, ji pasikviesdavo R. kai reikėdavo ką padėti. Jis ir pats važiuodavo, daug padėdavo.

Suinteresuotas asmuo D. Z. teismo posėdžio metu nurodė, kad R. buvo jos tėvo A. V. pusseserės. Viskas turi priklausyti R. R.. Nėra girdėjusi apie A. V. priežiūrą. Po B. mirties jos turtą prižiūrėjo sesuo B..

Suinteresuotas asmuo A. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad jo tėtis A. V.. Po B. mirties, jos turtu rūpinosi B.. Rūpindavosi ir R. R..

Suinteresuotas asmuo A. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad B. ir B. žinojo. Dėdės žmona paskambino ir pasakė, kad viskas atiteks valstybei. Jos tėvas A. V., sakydavo, kad rūpinosi po B. mirties, jos ir žeme rūpinosi B. ir R. R..

Suinteresuotas asmuo A. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad po B. mirties jos turtu rūpinosi R. R., jis padėdavo. Ten gyveno bei B. turtu rūpinosi ir B., jis taip girdėjo. R. padėdavo darbais padėdavo B.

Liudytojas A. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba seniūnu. Jie lankydavo B., jai padėdavo. Iš jos pasakojimo žino, kad dalį žemės duodavo kitiems už pieną ir kitą maistą, dalį žemės pati prižiūrėjo. Leisdavo kitiems nusišienauti. Ji buvo senyvo amžiaus, buvo uždaro būdo, vedė vienišės gyvenimą, socialiniai darbuotojai talkino, veždavo maisto, padėjo kortelę išsiimti, tą žemę jo žiniomis nedeklaruodavo, niekam dokumentų nepatikėdavo, gal pati mokėjo mokesčius. Jai padėdavo kaimynai, seniūnijos žiniomis nežino, kas padėdavo, reikėjo visur tvarkos ir prie namo, bet pastoviai jie negalėjo padėti. A. V. žinomas, kad prašė pažymos, kad B. žemę prižiūri B. Jis atsinešė nuosavybės du dokumentus ir todėl parašė pažymą. Laikas nuo laiko lankydavo B., gal per 3 mėnesius kartą, jie siūlė lankomą priežiūrą, bet ji atsisakė, niekam nieko nepatikėdavo.

Liudytoja N. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) seniūno pavaduotoja. Byla žinoma, ruošė pažymą. Atvyko A. V., kuris pateikė liudijimą kuriame nurodoma, kad yra užvesta byla, jis teigė jos yra įpėdinis ir yra priėmęs palikimą. B. ir B. seserys. Jas žinojo nuo (duomenys neskelbtini) m. Sesuo B. (duomenys neskelbtini) m. mirė, liko gyventi sesuo B. R., ji gyveno viena. Ten ne kartą lankėsi pas B. su socialiniais darbuotojais, siūlė pagalbą, bet ji atsisakė. Žemę ji prižiūrėjo, pasiruošdavo malkas, jai padėdavo socialiniai darbuotojai, darbininkai. Ji žemę duodavo karvėms pasiganyti. Pažymą parašė remdamiesi turimais dokumentais. Važiuodavo socialiniai darbuotojai, veždavo maisto. Žemės plotas vienas, kuria dalį valdė B., kurią B. nenustatyta. Jie žinojo, kad B. naudojosi žeme, faktiškai ten gyveno ir prižiūrėjo tą žemę.

Liudytoja V. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad jie su vyru R. R. prižiūrėjo tetą B., paprašė B.. Paskui ji pradėjo silpnėti ir jie jai padėdavo, nuvažiuodavo, paliko telefoną, veždavo į bažnyčią. Padėdavo ir B. jos vyras - su traktoriumi nuvažiuodavo ten, yra ir pirkę šieno.

Liudytoja T. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad pažinojo ir B. ir B.. Su vyru S. G. padėdavo. Žino, kad R. padėdavo B., ji sakydavo, kad padeda R. su šeima. Po B. mirties užvažiuodavo, kai tik važiuodavo pro šalį per mėnesį kartą. Ji klausdavo kas jai padeda, ji sakydavo, kad pagrinde R..

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo nustatymo tenkintinas, o suinteresuotų asmenų pareiškimas su savarankiškais reikalavimais dėl termino atnaujinimo palikimui priimti atmestinas

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, byloje dalyvaujančių asmenų teiktų paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjo pusseserės buvo B. ir B. R.. B. R. ir B. R. buvo seserys.

Iš Lietuvos valstybės istorijos archyvo Archyvo pažymos apie gimimą matyti, kad T. ir M. R. gimė sūnus L., gimęs (duomenys neskelbtini) ir duktė vardu J., gimusi (duomenys neskelbtini) Iš gimimų liudijimų matyti, kad R. L., T (T.) gimė dukra B. R., gimusi (duomenys neskelbtini) ir B. R., gimusi (duomenys neskelbtini). Pagal 1924 m. spalio 27 d. (duomenys neskelbtini) RKb santuokos sudarymo įrašą Nr. 61 nustatyta, kad J. R. ištekėjo už P. V., pavardė po santuokos tapo J. V.. Iš gimimo liudijimo nustatyta, kad P. V. ir J. V. (T.) gimė sūnus A. V., gimęs (duomenys neskelbtini).

Byloje nustatyta, kad L. R. ir J. V. buvo brolis ir sesuo. L. R. Vaikai B. ir B. R., kurios neturėjo vaikų. J. V. vaikai: A. V. (pareiškėjas); J. G., mirusi (duomenys neskelbtini) (jos vaikai: D. G., R. G., Ž. G.); P. R., mirusi (duomenys neskelbtini), (jos vaikai: V. M., L. R., J. R.); A. V., miręs (duomenys neskelbtini), (jo vaikai A. J., S. V., D. Z., A. V., A. V.); Z. Ž.; mirusi B. G. (jos vaikai: S. G., D. M.).

Pagal medicininius mirties liudijimus nustatyta B. R. mirė (duomenys neskelbtini), o B. R. mirė (duomenys neskelbtini).

Šilalės rajono notarų biuro notarė 2019 m. rugsėjo 24 d. išdavė liudijimą, kuriuo paliudijo, kad A. V. yra B. R., mirusios (duomenys neskelbtini), įpėdinis pagal įstatymą ir yra priėmęs palikimą.

Šilalės rajono notarų biure dėl paveldimo turto yra užvesta paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini).

Testamentų registro išraše nurodyta, kad po B. R. mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė A. V..

Byloje pateikta Šilalės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažyma apie žemės valdymą, kurioje nurodyta, kad mirus B. R., jos žemės dalis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) valdė, naudojo, prižiūrėjo sesuo B. R., mirusi (duomenys neskelbtini).

Pagal Tauragės apskrities 2002 gegužės 13 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) B. R. atkurtos nuosavybės teisės grąžinant natūra bendrosios nuosavybės teise su šiais bendrasavininkiais: B. R. 6,85 ha (skl. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Skl. Nr. (duomenys neskelbtini)) su B. R. 6,56 ha, kuris įregistruotas VĮ Registrų centre.

Iš 2019 m. spalio 2 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad pagal registro Nr. (duomenys neskelbtini) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisė priklauso dalimis priklauso B. R., gimusiai (duomenys neskelbtini) 54/108 žemės sklypo ir B. R., gimusiai (duomenys neskelbtini), 54/108 žemės sklypo bei registro Nr. (duomenys neskelbtini) žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso dalis B. R., gimusiai (duomenys neskelbtini), 631/1233 žemės sklypo ir B. R., gimusiai (duomenys neskelbtini), 602/1233 žemės sklypo.

Dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu

Pareiškėjas A. V. prašo nustatyti juridinį faktą, kad jos pusseserė B. R. savo sesers B. R. palikimą priėmė faktiškai jį pradėjusi valdyti. Priešingą interesą turintys suinteresuoti asmenys A. J., V. M., D. G., prašo tenkinti suinteresuotų asmenų pareiškimą dėl praleisto termino atnaujinimo, o pareiškėjo A. V. pareiškimą atmesti.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, skirtumo nuo kitų palikimo priėmimo atvejų. Tokiu būdu priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013).

Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18,19 punktai). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog po B. R. mirties B. R. naudojosi jos turtu - žemės sklypais. Pareiškėjo paaiškinimai apie turtą yra išsamūs, nuoseklūs ir neprieštaraujantys vieni kitiems, tai yra, jog seserys atkūrė nuosavybės teises į žemės sklypus, priklausiusius jų tėvui L. R.. B. R. mirties dieną (duomenys neskelbtini) išvardytas turtas palikimo momentu egzistavo ir B. R. minėtu turtu toliau naudojosi kaip savo nuosavybe, jį tvarkė, prižiūrėjo ir laike save šio turto savininke (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Kiti asmenys neteikė pareiškėjo parodymus paneigiančių įrodymų, todėl nėra pagrindo abejoti pareiškėjo paaiškinimais kaip patikimu įrodymu ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Suinteresuoti asmenys nurodo, kad nenori, jog turtas liktų pareiškėjui A. V., tačiau pažymėtina, kad šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl B. R. turto paveldėjimo bei nustatinėjamos aplinkybės ar B. R. priėmė B. R. turtą faktiškai jį valdydama.

Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjo pusseserė B. R., būdama paveldėtoja pagal įstatymą po savo sesers B. R. mirties, įstatymo nustatytu terminu, nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tačiau byloje pateikti rašytiniai įrodymai, pareiškėjo, suinteresuotų asmenų, liudytojų paaiškinimai bei nustatytos aplinkybės patvirtina, jog B. R. po sesers mirties savo aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti po sesers mirties atsiradusį palikimą, nes ji toliau jį valdė, naudojo, juo disponavo, rūpinosi turtu, jį prižiūrėjo. Suinteresuoti asmenys neteikė duomenų paneigiančių šias aplinkybes. Priešingai – neginčijo, jog B. R. po B. mirties, rūpinosi jos turtu. Tą patvirtino ir teismo posėdyje apklausti suinteresuoti asmenys, liudytojai. Suinteresuoti asmenys pareiškime su savarankiškais reikalavimais nurodo, kad jos buvo įsitikinusios, jog palikėjos patikimą perėmė palikėjos sesuo B. R., kuri, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.11 straipsnio 1 dalies 4 dalį turėjo pirmumo teisę į patikėjos palikimą. Teismo posėdyje apklausti suinteresuoti asmenys S. G., D. M., J. R., S. V., D. Z., A. V., A. J., A. V. nurodė, kad po B. R. mirties, jos turtu rūpinosi jos sesuo B. R.. B. R. padėdavo R. R.. Liudytojai A. B., N. G., V. R. bei T. G. taip pat nurodė, kad B. R. rūpinosi B. R. turtu.

Teismas konstatuoja, kad pareiškėjo pusseserė B. R. tokiais savo veiksmais išreiškė savo valią siekdama įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo valdyti ir naudoti po sesers B. R. mirties likusį ir jam priklausantį turtą bei laikė save to turto savininke. Pareiškėjo pusseserė B. R. palikimą sudarantį turtą atsiradusį po sesers B. R. mirties pradėjo valdyti ir juo rūpintis kaip savo turtu, t. y. prižiūrėjo turtą, rūpinosi žeme ją suteikdama naudotis ūkininkams, nupjauti žolę. Turto valdymo faktas, nesant kitų įpėdinių iniciatyvos paveldėjimo klausimu po B. R. mirties, leido pareiškėjui manyti, kad B. R. po sesers mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdama turtą valdyti.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad B. R. iš karto po sesers mirties faktiškai pradėdama valdyti seseriai B. R. priklausantį turtą, priėmė savo sesers B. R. palikimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, CPK 178, 185 straipsniai), todėl yra pagrindas nustatyti palikimo priėmimo faktą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Pareiškėjas įrodė, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turtintis faktas jam sukels teisines pasekmes (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Kadangi pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų, pareiškėjo prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo kaip pagrįstas tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo

Teismas nurodo, jog asmuo, turintis paveldėjimo teisę, šią teisę turi įgyvendinti remiantis įstatymo nuostatomis. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014 ir kt.).

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).

Suinteresuoti asmenys A. J., V. M., D. G. pateikė pareiškimą su savarankiškais reikalavimais, kuriais prašo: 1) atnaujinti pareiškėjai D. G. terminą į (duomenys neskelbtini), mirusios motinos J. G. teisę priimti (duomenys neskelbtini) mirusios B. R. palikimą; 2) atnaujinti pareiškėjai V. M. terminą į (duomenys neskelbtini) mirusios motinos P. R. teisę priimti (duomenys neskelbtini) mirusios B. R. palikimą; 3) atnaujinti pareiškėjai A. J. terminą į (duomenys neskelbtini) mirusio tėvo A. V. teisę priimti (duomenys neskelbtini) mirusios B. R. palikimą.

Byloje nustatyta, kad suinteresuoti asmenis kreipėsi į teismą 2019 m. spalio 24 d., t. y. daugiau nei po 16 metų bei prašo atnaujinti terminą B. R. palikimui priimti suinteresuotų asmenų tėvams. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad suinteresuotų asmenų motinos (palikėjos pusseserės – J. G. ir V. M.) buvo gyvos palikėjos B. R. mirties metu ((duomenys neskelbtini)), bei galėjo pačios kreiptis dėl palikimo priėmimo. Suinteresuoto asmens A. J. tėvas A. V. jau buvo miręs.

Suinteresuoti asmenys tiek pareiškime, tiek paaiškinimuose teisme iš esmės neneigia, kad po B. R. mirties, jos palikimą priėmė sesuo B. R., tačiau jos nenori, kad B. R. palikimas liktų pareiškėjui A. V..

Kaip minėta, terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Teismas konstatuoja, kad suinteresuoti asmenis jokių aplinkybių teismui nenurodė. Tai, jog jų manymu, bus neteisinga, jog B. R. palikimas atiteks pareiškėjui, nes jis priėmė palikimą po B. R. mirties, nėra teisinis pagrindas tenkinti suinteresuotų asmenų pareiškimo. Jokių aplinkybių, kuriomis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą, nenurodė.

Be to, vadovaujantis Civilinio kodekso 5.11 straipsnį paveldėdami pagal įstatymą įpėdiniai paveldi palikimą lygiomis dalimis pagal eiles. Visi vienos eilės įpėdiniai, nepriklausomai nuo jų skaičiaus, paveldi lygiomis dalimis. Paveldėjimui pagal įstatymą reikia, kad kiekvienas tos eilės įpėdinis atliktų įstatymo nustatytus veiksmus, įgyvendinančius jo teisę į palikimą. Bet kuris iš įpėdinių, atlikęs veiksmus palikimui priimti, turi teisę gauti lygią su kitais tos pačios eilės įpėdiniais palikimo dalį. Pagal Civilinio kodekso 5.11 straipsnio 2 dalį kitos eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jeigu pirmesnės eilės įpėdiniai atsisakė palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė. Tai reiškia, kad, paveldėjus pirmesnės eilės įpėdiniui, paskesnės eilės įpėdinis nepaveldi. Ši taisyklė reglamentuoja paveldėjimą tarp įpėdinių iš skirtingų įpėdinių eilių.

Byloje nustatyta, kad po B. R. mirties, (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai valdydama priėmė jos sesuo B. R., todėl konstatuotina, kad vadovaujantis Civilinio kodekso 5.11 straipsnio 2 dalimi, kitos eilės įpėdiniai – suinteresuotų asmenų su savarankiškais reikalavimais tėvai, neturėjo teisės paveldėti B. R. turto.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, vadovaujantis įstatymais, kasacinio teismo formuojama praktika tokio pobūdžio bylose, darytina išvada, jog nėra pagrindo suinteresuotiems asmenims atnaujinti terminą palikimui, atsiradusiam po B. R. mirties, priimti, todėl suinteresuotų asmenų prašymas atmestinas (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, 5.11 str. 1 dalies 1 punktas, 5.57 straipsnio 1 dalis, CPK 12, 176, 178, 185 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

CPK 443 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad ypatingosios teisenos bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

Įvertinu tai, jog pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkintinas, o pareiškimas dėl termino atnaujinimo palikimui priimti atmestinas, darytina išvada, jog dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas ir jų interesai yra priešingi, todėl iš suinteresuotų asmenų priteistinos pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos – 680 Eur už advokato paslaugas bei 38 Eur žyminio mokesčio, iš viso – 718 Eur, po 239,33 Eur iš suinteresuotų asmenų, pareiškusių savarankiškus reikalavimus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 443 straipsnio 5 dalimi, 444 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo A. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sesers B. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Suinteresuotų asmenų A. J., V. M., D. G. savarankišką pareiškimą dėl termino atnaujinimo palikimui priimti atmesti.

Priteisti iš suinteresuotų asmenų A. J., V. M., D. G. po 239,33 Eur bylinėjimosi išlaidų A. V. naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.

Teisėja Lina Šakarnienė