Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Linos Lesinskienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės Astos Kaminskienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. kovo 1 d. nuosprendžio, kuriuo S. J. (toliau – S. J.) buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje ir nubaustas laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

S. J. pagal BK 243 straipsnį išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.

Bausmę paskirta atlikti pataisos įstaigoje, bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo sulaikymo dienos.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, S. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkeriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. gruodžio 28 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, nuspręsta konfiskuoti transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini).

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės Astos Kaminskienės 2021 gruodžio 28 d. nutarimą skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą transporto priemonei – (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini) uždraudžiant valdyti, naudotis ir disponuoti minėtu automobiliu, nuspręsta palikti galioti iki turto konfiskavimo vykdymo pradžios, po to – panaikinti.

Nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti institucijai vykdančiai turto konfiskaciją.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės atėmimą – nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

2. Tuo pačiu S. J. buvo kaltinamas ir pagal BK 243 straipsnį už tai, kad jis, žinodamas, jog Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. spalio 21. nuosprendžiu jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 4 (ketveriems) metams nuo 2020 m. lapkričio 11 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d., 2021 m. gruodžio 25 d. apie 19:12 val. (duomenys neskelbtini), vairavo jam priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti šios transporto priemonės ir taip vengė atlikti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

3. Apeliaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorė Asta Kaminskienė prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 1 d. nuosprendį, panaikinti nuosprendžio dalį, kuria S. J. išteisintas pagal BK 243 straipsnį, pripažinti kaltu S. J. pagal BK 243 straipsnį ir skirti jam 40 (keturiasdešimties) parų areštą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, bausmę subendrinti su bausme paskirta pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, bausmių apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 9 mėnesiams. Likusią Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 1 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras pritarė apeliacinio skundo argumentams ir motyvams, prašė jį tenkinti. Patikslino, kad neginčija nuosprendžio dalies, kuria S. J. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, buvo sumažinta vienu trečdaliu, ir nurodė, kad pripažinus S. J. kaltu pagal BK 243 straipsnį ir pagal jį paskirtą bausmę subendrinus su bausme, paskirta pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, ir šiuo atveju turėtų būti taikomos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Nuteistojo gynėja, pritardama apylinkės teismo nuosprendžio argumentams, teigė, kad vertinamu atveju nenustatytas S. J. veikos piktybiškumas ir sistemingumas, todėl prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės apeliacinis skundas yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

5. Apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju prokurorė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi, kuria S. J. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 243 straipsnį. Taigi, šiuo aspektu patikrinamas skundžiamo nuosprendžio teisėtumas bei pagrįstumas.

6. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį kyla tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis yra formalioji, todėl jis laikomas baigtu, kai padaroma veika, įvertinta kaip teismo paskirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės arba baudžiamojo poveikio priemonės vengimas. BK 243 straipsnyje nurodytas baudžiamasis nusižengimas – vengimas atlikti baudžiamojo poveikio priemones – padaromas tik tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia, ir viską suvokdamas nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-72-976/2022).

7. Teismų praktikoje dėl BK 243 straipsnio taikymo išaiškinta, kad tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, turi būti įvertinta, ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį. Kriterijai, apibūdinantys šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, jos piktybiškumas (piktavališkumas), rodantys aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-59/2012, 2K-254-511/2018, 2K-201-895/2020, 2K-45-942/2021). Taigi vengimas BK 243 straipsnio prasme pasižymi tam tikru piktybiškumu ir (arba) sistemingumu, todėl vienkartiniai, smulkūs ar neesminiai kaltininko baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimai neturėtų suponuoti asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį.

8. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog nuteistajam S. J. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. spalio 21 d. nuosprendžiu, kuriuo jis buvo nuteistas pagal BK 281 straipsnio 2 dalį, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metams. Nepraėjus nustatytam baudžiamojo poveikio priemonės terminui, S. J. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Taigi, kaip teisingai konstatavo apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje, nurodytos aplinkybės atitinka formaliuosius BK 243 straipsnio reikalavimus – S. J., nepasibaigus ankstesniu nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminui, būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę, ir taip pažeidė nevykdė jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės.

10. Bylos duomenimis nustatyta, kad S. J. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. spalio 21 d. nuosprendžiu buvo nuteistas už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje, paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones ketveriems metams nuo 2020 m. lapkričio 11 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. Nuo 2020 m. lapkričio 20 d. S. J. įrašytas į Lietuvos probacijos tarnybos registrą, 2021 m. vasario 12 d. jis pasirašytinai supažindintas su paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka, teisėmis ir pareigomis bei atsakomybe už paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą (b. l. 89-91), tai yra, nuteistasis puikiai suprato, kad jis 4 metus negali vairuoti kelių transporto priemonių. Nors draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones buvo nustatytas 4 metams, tačiau S. J., byloje esančiais administracinių nusižengimų registro duomenimis (b. l. 74-76), jau 2021 m. birželio 13 d., tai yra, vos po pusmečio, vairavo transporto priemonę, kuriai nustatyta tvarka neatlikta techninė apžiūra, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, kai teisė yra atimta už vairavimą esant neblaiviam ir neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Be to, 2021 m. spalio 2 d. vairavo transporto priemonę, kuriai nustatyta tvarka neatlikta techninė apžiūra, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, kai teisė yra atimta už vairavimą esant neblaiviam.

11. Taip pat nustatyta, kad S. J. 2021 m. gruodžio 25 d. ne tik kad vairavo automobilį, kai jam teismo sprendimu buvo uždrausta naudotis šia specialiąja teise, tačiau tai darė ir būdamas neblaivus. Jam nustatytas net 1,96 promilės girtumas žymiai viršija ne tik leistiną vairuotojams normą, bet ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą 1,51 promilės neblaivumo ribą, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė. Teisėjų kolegija pažymi, kad toks baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, t. y. vairavimas esant neblaiviam, kai neblaivumas yra didesnis nei 1,51 promilės, teismų praktikoje yra paprastai vertintinas kaip piktybiškas, itin šiurkštus ir pavojingas pažeidimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-45-942/2021). Tokį vertinimą lemia ir tai, kad kelių transporto priemonės vairavimas būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, pats savaime užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Be to, nuteistojo įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumą didina ir jos padarymo aplinkybės – važiavo tarpmiestiniu keliu, tamsiu paros metu, sudarinėdamas avaringas situacijas. Akivaizdu, jog nuteistajam, vairuojant tokiam neblaiviam, tik atsitiktinumo dėka buvo išvengta skaudesnio eismo įvykio, t. y. tokio eismo įvykio, kurio metu būtų kliudytos transporto priemonės, ar sužaloti žmonės. Nors S. J. teisme kaltę pripažino, įvertinus visas nurodytas aplinkybes, pritartina prokurorės išvadai, kad jo vengimo vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę mastas tik didėja bei sunkėja, kad jo veiksmai tampa pavojingi ne tik jam, bet ir visuomenei, todėl teigti, jog 2021 m. gruodžio 25 d. įvykis yra vienkartinis, nepiktybiškas ar nepakankamai pavojingas, nėra jokio pagrindo.

12. Atkreiptinas dėmesys, kad S. J. už šiuos pažeidimus buvo skirtos kelios bausmių rūšys (bauda, areštas, uždraudimas naudotis specialiąja teise), tačiau, kaip galima konstatuoti, nei viena jų teigiamo poveikio jo elgesiui neturėjo, nes savo veiksmų nuteistasis kritiškai nevertino ir toliau vairavo transporto priemones, tokiu būdu demonstruodamas savo viršenybę prieš įstatymą bei ignoruodamas tiek savo, tiek aplinkinių saugumą. Nuteistojo veiksmai buvo ne tik neatsakingi, bet ir piktybiškai nukreipti į BK 243 straipsnyje saugomų vertybių pažeidimą.

13. Kaip pagrįstai teigiama apeliaciniame skunde, byloje nebuvo nustatyta jokių objektyvių priežasčių, kurioms esant S. J. nebūtų galėjęs laikytis jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės. Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu S. J. negalėjo paaiškinti, kodėl vairavo būdamas neblaivus ir tokiu būdu nepaisė jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios terminas nebuvo pasibaigęs. Teigė, kad taip elgėsi dėl girtumo, kad turi priklausomybę alkoholiui, kad eilinį kartą „koduosis“. Nors nuteistasis pripažįsta, jog turi problemų dėl alkoholio vartojimo, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, turimos priklausomybės suvaldymui nėra skiriamas pakankamas dėmesys, nors psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, kiti psichikos ir elgesio sutrikimai (F10.8) nuteistajam buvo diagnozuoti dar 2014 m. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą apie nuteistojo tyčinius veiksmus ignoruojant paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, bei kitas įstatymais nustatytas elgesio taisykles, susijusias su didesnio pavojaus šaltinio vairavimu, keliančiu itin didelę grėsmę tiek savo, tiek aplinkinių sveikatai ar net gyvybei.

14. Visa tai patvirtina asmens polinkį nesilaikyti eismo saugumo reikalavimų, neatsitiktinį nagrinėjamo baudžiamojo poveikio priemonės sąlygų pažeidimo pobūdį, priešingai, niekinamą požiūrį ne tik į viešąją tvarką, transporto eismo saugumą (kuris yra pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį saugoma vertybė), bet ir į teisingumą, kaip BK 243 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos objektą. Nagrinėjamu atveju nuteistojo padarytos veikos, vengiant atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, pavojingumo nepaneigia tai, kad S. J. yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Toks S. J. elgesys negali būti ignoruojamas, o jo padarytos veikos pavojingumas pakankamas baudžiamajai atsakomybei pagal BK 243 straipsnį atsirasti.

15. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl išteisinamo pagal BK 243 straipsnį naikinamas, tai yra S. J. pripažįstamas kaltu pagal BK 243 straipsnį ir jam skiriama prokurorės siūloma bausmė - 40 parų areštas, kuri, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra per griežta ar neproporcinga atliktiems nusikalstamiems veiksmams bei S. J. asmenybei. Be to, paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, apėmimo būdu turi būti subendrinta su bausme, apylinkės teismo paskirta pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, griežtesne bausme apimant švelnesnę.

Motyvuojamoji dalis

Dėl bausmės skyrimo pagal BK 243 straipsnį

16. Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, padarymą baudžiama bauda arba areštu. Pagal BK 49 straipsnio 3 dalį, už baudžiamąjį nusižengimą nustatoma nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto.

17. Teisėjų kolegija, skirdama bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnio nuostatomis, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei, jos pobūdį ir sukeltas pasekmes, S. J. asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

18. Byloje nustatyta S. J. baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). S. J. padarė baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis), nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia. S. J. asmenybę apibūdina tai, kad jis anksčiau teistas už tyčinius nusikaltimus, baustas administracine tvarka (b. l. 74-76), ne visos paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 74-76), nedirba, 2014 m. gydytas VšĮ Respublikinėje Kauno ligoninėje, Psichiatrijos klinikoje. Dgn.: F10.8-Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, kiti psichikos ir elgesio sutrikimai. Nuo 2018 m. buvo VšĮ Marijampolės PSPC pacientas, o nuo 2021 m. yra Laisvės atėmimo vietų ligoninės pacientas (b. l. 69). VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje lankėsi nuo 2014 m. gegužės 11 d. iki 2014 m. gegužės 19 d., nustatyta Dgn. F10.8-Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį. Kiti psichikos ir elgesio sutrikimai (b. l. 71-73). VŠĮ Jonavos PSPC PSC gydytoją psichiatrą konsultacijoms dėl priklausomybės ligų nesilankė, nesigydė. 2014 m. gydytas VŠĮ Respublikinėje Kauno ligoninėje, Psichiatrijos klinikoje. Dgn.: F10.8-Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, kiti psichikos ir elgesio sutrikimai. Nuo 2018 m. buvo VšĮ Marijampolės PSPC pacientas, o nuo 2021 m. yra Laisvės atėmimo vietų ligoninės pacientas (b. l. 69). VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje lankėsi nuo 2014 m. gegužės 11 d. iki 2014 m. gegužės 19 d., nustatyta Dgn. F10.8-Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį. Kiti psichikos ir elgesio sutrikimai (b. l. 71-73). Priklausomybės nuo alkoholio neneigia.

19. Nuteistojo padarytas baudžiamasis nusižengimas pasižymi pavojingumu, akivaizdžia nepagarba teismo sprendimui, bei cinišku požiūriu į Kelių eismo taisyklių laikymosi privalomumą, pavojų visuomenės saugumui, jos narių gyvybei, sveikatai. Atsižvelgdama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininką charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teisėjų kolegija sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta paskiriant S. J. už padarytą baudžiamąjį nusižengimą prokurorės siūlomą bausmės rūšį – areštą, jo dydį parenkant didesnį nei sankcijoje nustatytas vidurkis (BK 49 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

20. Atsižvelgiant į tai, jog, nagrinėjamu atveju, BK 243 straipsnyje ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos veikos sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, už nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu, t. y. griežtesnė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė – 9 mėnesiai laisvės atėmimo, apima švelnesnę pagal BK 243 straipsnį paskirtą arešto bausmę ir subendrinta galutinė bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų bausmių – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmei. Kadangi byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

21. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2022 m. balandžio 25 d. pažyma Nr. APD-2022-04647 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad S. J. antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 124,10 Eur ir tokia suma yra priteistina valstybės naudai.

22. Šioje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo procesinėmis ir išieškojimo iš nuteistojo klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Kasacinės instancijos teismo praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad tais atvejais, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikta realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam arba nuteistajam, prieš kurį paduotas kasacinis skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, šios pagalbos išlaidų išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą, todėl tokiais atvejais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos analogiški prašymai paprastai netenkinami (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406-507/2016, 2A-1-788/2021, 2K-67-697/2021). Be to, pagal kasacinės instancijos teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135-693/2019, 2K-41-697/2021), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020).

23. Atsižvelgiant į tai, kad ši baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama tik pagal prokurorės apeliacinį skundą, taip pat į tai, kad antrinė teisinė pagalba S. J. buvo teikiama ne jo iniciatyva, o dėl nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas iš nuteistojo išieškoti valstybei teisinės pagalbos išlaidas už jam suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, netenkinamas.

24. Teisėjų kolegija pastebi, kad skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodant įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybes, palikta kaltinamojo akto formuluotė - ,, kaltinamas tuo, kad“. Apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamame nuosprendyje buvo padaryta rašymo klaida, neturinti įtakos šio procesinio dokumento teisėtumui bei pagrįstumui, todėl ši klaida taisytina.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,

nusprendė:

panaikinti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. kovo 1 d. nuosprendžio dalį, kuria S. J. pagal 243 straipsnį išteisintas, ir dėl šios dalies priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį.

S. J. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, ir nubausti areštu 40 (keturiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. kovo 1 d. nuosprendžiu nuteistajam paskirtą bausmę pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį apėmimo būdu subendrinti su šiuo nuosprendžiu pagal BK 243 straipsnį paskirta bausme, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, ir S. J. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Iš Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. kovo 1 d. nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti sakinio dalį ,,...kaltinamas tuo, kad...“.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo netenkinti.