Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-227-267/2019

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-04-16
Bylos Nr.: e2A-227-267/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-70-3-09191-2017-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danutė Burbulienė, Vytautas Kursevičius, Birutė Simonaitienė
Ieškovas: B. V., R. V.
Atsakovas: E. P.

Kategorijos

2.1.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-227-267/2019Teisminio proceso Nr. 2-70-3-09191-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.5.; 2.3.5.2.3.; 2.3.5.3.; 2.5.6.; 2.5.7.; 2.6.1.1.; 2.6.1.2.; 2.6.1.3.1.; 2.6.17.;3.3.1.20.; (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 16 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkės ir pranešėjos), Vytauto Kursevičiaus, Birutės Simonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų B. V. ir R. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1305-251/2018 pagal ieškovų B. V. ir R. V. patikslintą ieškinį atsakovei E. P., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, M. V., D. D. dėl palikėjo kreditorių teisių gynimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai teismo prašė priteisti ieškovei B. V. iš atsakovės E. P. 3 144,92 Eur turto remonto išlaidų, o ieškovui R. V. iš atsakovės E. P. 8 025,33 Eur turto remonto išlaidų; taip pat priteisti ieškovams iš atsakovės 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumas kiekvienam ieškovui nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys yra palikėjo V. V., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), pirmos eilės įpėdiniai (vaikai), priėmę palikėjo V. V. palikimą. Paveldėjimo teisės liudijimai nėra išduoti. Trečiasis asmuo D. D. yra ieškovų motina, su palikėju V. V. gyvenusi nuo 1983 m. ir vedusi bendrą ūkį. Pagal Nekilnojamojo turto registro išrašą V. V. nuosavybės teise priklausė gyvenamasis namas ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), sodyba, esanti (duomenys neskelbtini), negyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), bei butas, esantis (duomenys neskelbtini).

2. Nurodė, kad ieškovė B. V. palikėjo V. V. prašymu asmeninėmis lėšomis atliko gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinės remontą (sienų ir lubų apdailos darbai), suremontavo vonios patalpą, pakeitė duris ir langus, išklojo kiemo dalį trinkelėmis ir patyrė 9 434,77 Eur dydžio išlaidas, kurias turėjo atlyginti V. V.. Visi įpėdiniai pagal palikėjo prievoles atsako solidariai, o visų solidarių skolininkų prievolės dalys yra lygios, todėl atsakovė turi atlyginti ieškovei B. V. 3 144,92 Eur (9 434,77 Eur : 3) palikėjo V. V. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), remonto išlaidų.

3. Ieškovas R. V. jam ir jo sutuoktinei trečiajam asmeniui M. V. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiomis lėšomis palikėjo V. V. prašymu remontavo palikėjui asmeninės nuosavybės teise priklausiusią patalpą – butą, esantį (duomenys neskelbtini): pakeitė buto duris, langus, gyvatuką, atliko vonios kambario remonto darbus, atliko sienų apdailos darbus, pakeitė buto duris bei atliko kitus remonto darbus ir patyrė 7 325,02 Eur dydžio išlaidas. Be to, ieškovo R. V. lėšomis buvo įrengta stovėjimo vieta automobiliui daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kieme. Teigia, kad atsakovė turi atlyginti ieškovui R. V. 2 628,49 Eur (7 885,48 Eur : 3) buto, esančio (duomenys neskelbtini), remonto ir automobilio stovėjimo aikštelės įrengimo išlaidų. Be to, ieškovas R. V. remontavo palikėjui priklausiusias negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini): išbetonavo grindis, įdėjo langus, įstatė 3 vnt. lauko durų, atliko stogo remontą, atliko šildymo katilo remontą, atliko kitus patalpų remonto darbus. Iš viso dėl šių patalpų remonto ieškovas R. V. patyrė 15 615,38 Eur dydžio išlaidas, todėl atsakovė, būdama įpėdine, privalo atlyginti ieškovui 5 205,13 Eur (15 615,38 Eur : 3) negyvenamųjų patalpų remonto išlaidų. Ieškovas R. V. taip pat remontavo palikėjui priklausiusį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini): pakeitė vandens maišytuvus, pajungė santechnikos prietaisus vonioje ir patyrė 505,13 Eur dydžio išlaidas. Atsakovė privalo atlyginti ieškovui 168,38 Eur (505,13 Eur : 3) gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), remonto išlaidų. Taip pat ieškovas R. V. remontavo palikėjo gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini): atliko stogo remonto darbus ir patyrė 70,00 Eur dydžio išlaidas. Taigi, atsakovė privalo atlyginti ieškovui 23,33 Eur (70,00 Eur : 3) gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), remonto išlaidų.

Šalies argumentai

4. Atsakovė E. P. su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovai nepateikė rašytinio V. V. sutikimo (leidimo) daryti remonto darbus, nenurodė, kada ir kokie darbai buvo atlikti, taip pat nepateikė leistinų įrodymų, patvirtinančių darbų atlikimo faktą, įrodymų, kad darbus atliko ieškovai, kad darbams atlikti turėjo lėšų, atliktų darbų vertę patvirtinančių dokumentų, neįrodė realiai patirtų išlaidų. Nurodė, kad šiuo metu mirusiojo V. V. turtu naudojasi ir naudą gauna D. D. bei ieškovai B. V. ir R. V.. Anot atsakovės, šie santykiai atitinka neatlygintinės panaudos teisinių santykių sampratą. Ieškovai nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti, kaip daiktai atrodė iki pagerinimo ir kaip atrodė po pagerinimo. Pažymėjo, kad, ieškovų teigimu, pagerinimo darbai atlikti laikotarpiu nuo 2008 m. iki 2017 m., tačiau kiekvienu laikotarpiu skyrėsi statybinių medžiagų ir darbų kaina. V. V. buvo savarankiškas, savo turtą sukūrė be ieškovų ir D. D. pagalbos. V. V. niekada neprašė ieškovų pagalbos, priešingai, padėdavo vaikams – ieškovams, nes jie neturėjo pakankamai pajamų pragyventi, o D. D. yra įsiskolinusi įvairiems fiziniams ir juridiniams asmenims, jos individualiai įmonei yra iškelta bankroto byla. Pažymėjo, kad pagal CK 5.63 straipsnį kreditoriai turi teisę pareikšti reikalavimus palikimą priėmusiems asmenims per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos arba pareikšti ieškinį teisme dėl paveldimo turto. Palikimo atsiradimo diena yra (duomenys neskelbtini), o ieškinys teisme pareikštas 2017-11-24, t. y. praleidus įstatymuose nustatytą terminą. Terminas gali būti atnaujintas tik ypatingosios teisenos tvarka ir šioje byloje negali būti atnaujintas, todėl prašė taikyti CK 5.63 straipsnyje nustatytą taisyklę ir atmesti ieškinį taip pat ir šiuo pagrindu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimu patikslintą ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės B. V. valstybei 13,37 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Priteisė iš ieškovo R. V. valstybei 13,37 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

6. Dėl ieškinio senaties termino. Teismas nustatė, kad V. V., dėl kurio kreditorių pažeistų teisių gynimo kreiptasi į teismą, mirė 2017-07-08, taigi nuo šios datos skaičiuojamas terminas, nustatytas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje, ir ieškinys turėjo būti pareikštas iki 2017-10-08. V. V. kreditoriai (ieškovai) pateikė teismui ieškinį 2017-11-24. Baigiamųjų kalbų metu atsakovė prašė taikyti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą ieškinio senaties terminą, t. y. proceso stadijoje, kurios metu tokios teisės atsakovas nebeturi (CPK 253 straipsnio 4 dalis), todėl, atsižvelgiant į tai, kad byla yra nagrinėjama nuo 2017 m., ieškovai 2 kartus tikslino ieškinį, o atsakovė 3 kartus teikė atsiliepimus į ieškinį, kuriuose neprašė taikyti ieškinio senaties, tokio prašymo atsakovės atstovas nepareiškė nagrinėjant bylą teisme iš esmės, teismas sprendė, kad nėra pagrindo taikyti ieškinio senaties šioje byloje.

7. Dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini), negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimo. Teismas sprendė, kad išlaikymas V. V. nebuvo reikalingas ir ieškovai savo tėvui išlaikymo piniginėmis lėšomis neteikė, todėl ieškovai, organizuodami ir (ar) atlikdami remonto darbus ir taip pagerindami ar sudarydami sąlygas išlaikyti tėvo turto būklę, iš esmės vykdė ne teisinę prievolę išlaikyti savo tėvą, o prigimtinę (moralinę) prievolę padėti sulaukusiam garbaus amžiaus tėvui, todėl tokia prievolė atsakovei, kartu su ieškovais priėmus palikimą, negali sukelti jokių teisinių pasekmių ir ji nėra priverstinai vykdytina atsakovės atžvilgiu. Lygiai taip pat kitų vaikų (ieškovų) tėvo atžvilgiu vykdyta asmeninė prievolė jam padėti (suremontuoti nekilnojamojo turto objektus), įvykus palikimo priėmimo faktui, nesikeičia ir netampa reikalavimo teise į kitą įpėdinį (atsakovę). Atsižvelgdamas į tai, teismas ieškinį dėl šios dalies atmetė.

8. Dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimo. Byloje nustatyta, kad tarp ieškovo ir jo tėvo buvo susitarimas dėl ieškovo neatlygintino apsigyvenimo tėvui nuosavybės teise priklausančiame bute, o buto pagerinimai, kuriems patirtų išlaidų atlyginimo prašo ieškovas, atlikti suderinta šalių valia, t. y. esant ieškovo tėvo sutikimui. Teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų apie buto būklę, buvusią iki jo pagerinimo, todėl neįmanoma tiksliai įvertinti pagerinimų būtinumo. Pažymėjo, kad byloje taip pat nėra įrodymų, kad ieškovo nurodytus buto pagerinimus buvo būtina atlikti, pats ieškovas pripažino, kad buto būklė iki pagerinimų buvo normali, jame buvo galima gyventi, tačiau jis turėjo tikslą išlaikyti buto vertę, taigi atlikti pagerinimai iš esmės buvo einamasis buto remontas. Teismas vertino, kad byloje nėra įrodymų, jog dėl atliktų pagerinimų pasikeitė buto plotas, kad butas buvo perplanuotas, ar būtų pasikeitusios kitos esminės buto savybės. Atlikus buto vidaus apdailą nėra pagrindo išvadai, kad butas buvo iš esmės pagerintas. Atsižvelgdamas į tai, ieškovo iš atsakovės prašomų priteisti daikto pagerinimo išlaidų dydį teismas pripažino nepagrįstu, nurodydamas, kad minėtos išlaidos neatitinka kitų esminių įstatyme ir teismų praktikoje nustatytų sąlygų, keliamų išlaidoms dėl daikto pagerinimo priteisimui, todėl ir šią ieškinio dalį teismas atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9. Apeliaciniu skundu ieškovai B. V. ir R. V. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Apeliantai nesutinka su teismo išvada, kad jie pagerindami palikėjo V. V. turtą, vykdė prigimtinę (moralinę) prievolę palikėjui V. V. ir kad tokia prievolė atsakovei negali sukelti jokių teisinių pasekmių. Apeliantai įsitikinę, kad atsakovė, kaip palikėjo V. V. įpėdinė, nepaveldėjo nekilnojamojo turto pagerinimų, t. y. apeliantų prigimtinės prievolės palikėjui V. V. įvykdymo rezultato, o nesant galimybės jų atskirti nuo nekilnojamųjų daiktų nedarant jiems žalos, privalo ieškovams kompensuoti šių pagerinimų išlaidas proporcingai jos daliai paveldimame turte.

8.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai buto pagerinimo išlaidų atlyginimą siejo su būtinumu atlikti buto remonto darbus. Teismas nustatęs, kad buvo atlikta buto vidaus apdaila, po atlikto remonto butas tapo patrauklesnis siekiant jį parduoti tretiesiems asmenims, nepagrįstai šios aplinkybės nelaikė pagrindu pripažinti, kad ieškovas R. V. butą pagerino. Teismas netinkamai vertino įrodymus ir nepagrįstai sprendė, kad ieškovas R. V. neįrodė buto pagerinimo remonto darbų apimties ir remontui patirtų išlaidų.

Atsiliepimas

10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė E. P. prašo apeliantų apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Pagrįsta teismo išvada, kad ieškovai, organizuodami ir (ar) atlikdami remonto darbus vykdė prigimtinę prievolę padėti garbaus amžiaus tėvui. Ieškovai nepateikė patikimų įrodymų apie jų organizuotų ar atliktų remontų mastus, panaudotų lėšų kiekius. Ieškovai padėdami garbingo amžiaus tėvui vykdė prigimtinę prievolę, todėl negali reikalauti turto pagerinimo išlaidų.

10.2. Ieškovė B. V. nepateikė leistinų įrodymų, patvirtinančių, kad ji V. V. naudai atliko remonto darbus ir turėjo būtinų, realių išlaidų. Ieškovas R. V. nepateikė jokių leistinų įrodymų, kad jis pagerino naudojamus daiktus ar sukūrė naują objektą – automobilio stovėjimo vietą. Byloje nėra įrodymų apie naudojamų daiktų būklę panaudos pradžioje ir daiktų būklę juos „pagerinus“, t. y. neįrodė, kad pagerino jo naudojamus daiktus ir patyrė išlaidas. Ieškovai nepateikė leistinų įrodymų, kad tarp ieškovų ir V. V. buvo susitarimas remontuoti ar pagerinti V. V. priklausantį turtą, kuriuo neatlygintinai naudojosi, kad jie naudojamą turtą pagerino ir turėjo realių pagerinimo išlaidų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl paveldėto nekilnojamojo turto pagerinimo fakto nustatymo, turėtų išlaidų turtui pagerinti atlyginimo ir įrodymų vertinimo.

12. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neviršydamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neviršijus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

13. Pažymėtina, kad atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto teismo procesinio sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, faktinius bylos duomenis, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir priimtu sprendimu, papildomai pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

14. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė V. V. – šalių tėvas (1 t., 7–11 e. b. l.). Po V. V. mirties jo palikimą priėmė atsakovė E. P., ieškovai R. V. ir B. V. (1 t., 12–13 e. b. l.). Po V. V. mirties atsirado palikimas: žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (1 t., 14–15 e. b. l.); žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). (1 t., 16–17 e. b. l.); negyvenamoji patalpa Nr. 2, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini) (1 t., 18–19 e. b. l.); gamybinė patalpa Nr. 2, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), (1 t., 20–21 e. b. l.); stalių dirbtuvės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini) (1 t., 22–25 e. b. l.); butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (1 t. 26–27 e. b. l.). Ieškovai šioje byloje reiškia reikalavimą priteisti iš atsakovės, kaip V. V. įpėdinės, ? dalį išlaidų, patirtų pagerinus palikėjo turtą.

Dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini), negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimo

15. Ieškovai, V. V. įpėdiniai, priėmę jo palikimą, prašė priteisti iš atsakovės, kuri taip pat yra V. V. įpėdinė, ? dalį išlaidų, patirtų suremontavus palikėjui (tėvui) priklausiusį namą, esantį (duomenys neskelbtini), negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Reikalavimą ieškovai grindžia tuo, kad V. V. (palikėjas) turėjo prievolę jiems atlyginti už atliktus remonto darbus ir panaudotas medžiagas.

16. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovai, organizuodami ir (ar) atlikdami remonto darbus ir taip pagerindami ar sudarydami sąlygas išlaikyti tėvo turto būklę, iš esmės vykdė ne teisinę prievolę išlaikyti savo tėvą, o prigimtinę (moralinę) prievolę padėti sulaukusiam garbaus amžiaus tėvui, todėl sprendė, kad tokia prievolė, atsakovei, kartu su ieškovais priėmus palikimą, negali sukelti jokių teisinių pasekmių. Nesutikdami su tokia teismo išvada apeliantai mano, kad atsakovė, kaip palikėjo V. V. įpėdinė, nepaveldėjo nekilnojamojo turto pagerinimų, t. y. apeliantų prigimtinės prievolės palikėjui V. V. įvykdymo rezultato, o nesant galimybės jų atskirti nuo nekilnojamųjų daiktų nedarant jiems žalos, privalo ieškovams kompensuoti šių pagerinimų išlaidas proporcingai jos daliai paveldimame turte. Tokiai apeliantų dėstomai pozicijai teisėjų kolegija nepritaria.

17. Visų pirma, sutiktina su atsakove, kad apeliantai iš skundžiamo sprendimo konteksto naudodami atskiras frazes nepagrįstai aiškina, kad teismas sprendime pripažino, jog apeliantai savo lėšomis ir darbu pagerino palikėjui V. V. nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą. Byloje nustatyta, kad turto palikėjas V. V. gaudavo pensiją, vykdė individualią veiklą, gaudavo pajamų iš patalpų nuomos, ne kartą atliko bankinius pavedimus apeliantams, nurodydamas „santechnikos remontui (duomenys neskelbtini)”. Byloje nėra duomenų apie tai, kad palikėjui V. V. būtų buvusi reikalinga apeliantų finansinė pagalba, priešingai, palikėjas materialiai padėdavo savo jauniausiems vaikams – ieškovams. Įvertinęs tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad išlaikymas apeliantų tėvui V. V. nebuvo reikalingas ir ieškovai jo neteikė. Bylos duomenys patvirtina, kad B. V. nuo 2006 metų gyveno Kaune, o R. V. dirbo (duomenys neskelbtini) ir su šeima gyveno (duomenys neskelbtini). Ieškovas R. V. teismo proceso metu pripažino, kad jis tėvui padėdavo darbais. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė B. V. nepateikė leistinų įrodymų, patvirtinančių, kad ji turto palikėjo naudai atliko remonto darbus ir turėjo būtinų ir realių išlaidų ieškiniu prašomai priteisti sumai. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė nurodo, kad ieškovas R. V. naudojasi negyvenamosiomis patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), ir jose remontuoja transporto priemones. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad apeliantai, organizuodami ir (ar) atlikdami remonto darbus, vykdė prigimtinę prievolę padėti sulaukusio garbaus amžiaus tėvui. Byloje nėra duomenų apie tai, kad apeliantai, esant gyvam tėvui, iš jo būtų reikalavę patirtų nekilnojamųjų daiktų pagerinimo išlaidų atlyginimo. Byloje neįrodyta, kad tėvą V. V. ir ieškovus siejo sutartiniai teisiniai ar prievoliniai santykiai dėl turto pagerinimo. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, įvykus palikimo priėmimo faktui, reikalavimo teise į kitą įpėdinį (atsakovę) nepereina ir atsakovė kompensuoti šių nekilnojamojo turto pagerinimo išlaidų ieškovams neprivalo, todėl ši ieškinio dalis atmesta teisėtai ir pagrįstai.

Dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimo.

18. Ieškovas R. V. prašė priteisti iš atsakovės ? dalį lėšų patirtų suremontavus butą, esantį (duomenys neskelbtini).

19. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad buto pagerinimai, kuriems patirtų išlaidų atlyginimo prašo ieškovas, atlikti suderinta šalių valia, t. y. esant ieškovo tėvo sutikimui, o išlaidos neatitinka sąlygų keliamų išlaidoms dėl daikto pagerinimo priteisimui, todėl ir šią ieškinio dalį atmetė.

20. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad teismas nepagrįstai buto pagerinimo išlaidų atlyginimą siejo su būtinumu atlikti buto remonto darbus, netinkamai vertino įrodymus ir nepagrįstai sprendė, kad ieškovas R. V. neįrodė buto pagerinimo remonto darbų apimties ir remontui patirtų išlaidų.

21. Byloje nėra ginčijama aplinkybė, kad tarp ieškovo ir jo tėvo buvo susitarimas dėl ieškovo neatlygintino apsigyvenimo tėvui nuosavybės teise priklausančiame bute. Taigi, ieškovą R. V. ir V. V. siejo artimi giminystės ryšiai ir pagal žodinę panaudos sutartį, tėvas nuo 2008 metų leido sūnui apsigyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad tarp šalių susiklostė faktiniai neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) teisiniai santykiai, reglamentuoti CK 6.629 straipsnio 1 dalyje.

22. Panaudos sutarties samprata pateikta CK 6.629 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią normą neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės. Panaudos gavėjas privalo išlaikyti ir saugoti jam pagal sutartį perduotą daiktą, taip pat daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas, jeigu sutartis nenumato ko kita (CK 6.636 straipsnis). Pagal CK 6.643 straipsnio 2 dalį panaudos davėjui mirus, jo teisės ir pareigos pereina jo teisių perėmėjams.

23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo, būtina nustatyti tokias sąlygas: nuomininkas (panaudos gavėjas) pagerino išsinuomotą (naudotą neatlygintinai) daiktą; nuomininkas (panaudos gavėjas) turėjo nuomotojo (panaudos davėjo) leidimą daryti daikto pagerinimus; nuomininko (panaudos gavėjo) turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų dydis turi būti pagrįstas dokumentais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2008; 2012 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2012; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123-969/2016). Teisėjų kolegija pažymėjo, jog leidimo atlikti nuomojamo (naudojamo) daikto pagerinimus davimas savo esme yra sandoris, nes šiuo veiksmu siekiama tam tikrų teisinių padarinių. Įstatymas šiam sandoriui nenustato konkrečios formos, todėl jis gali būti sudarytas bet kuria įstatymo įtvirtinta forma (CK 1.71 straipsnis), (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. A. ir kt. v. R. R., bylos Nr. 3K-3-261/2012).

24. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kiekvienu atveju svarbu nustatyti, ar daiktas iš tiesų buvo pagerintas. Tam tikri daikto remonto darbai savaime nereiškia, kad daiktas yra pagerintas. Daikto pagerinimu gali būti pripažįstami tokie darbai, dėl kurių pagerėja to daikto techninės savybės, konkretus daiktas tampa vertingesnis, naudingesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2008). Pažymėtina, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).

25. Byloje nustatyta, kad ieškovas R. V. kartu su sutuoktine M. V. ir dviem nepilnamečiais vaikais nuo 2008 m. gyveno V. V. priklausiusiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), atliko einamuosius namo remontus, kaip nurodė ieškovas, pakeitė buto duris, langus, gyvatuką, atliko vonios kambario remonto darbus, atliko sienų apdailos darbus, pakeitė buto duris bei atliko kitus remonto darbus ir patyrė 7 325,02 Eur dydžio išlaidas. Be to, įrengė stovėjimo vietą automobiliui daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kieme.

26. Duomenų, kad V. V. už minėtų patalpų naudojimą ėmė kokį nors mokestį byloje nėra. Taip pat ieškovas nepateikia jokių įrodymų, kad buto savininkas žadėjo ieškovui atlyginti remonto išlaidas arba ieškovas buvo sudaręs kokį nors susitarimą su tėvu dėl atlyginimo už atliktus remonto darbus. Teismo vertinimu, išlaidos susijusios su buto durų, langų, gyvatuko pakeitimu vonios kambario remontu, stovėjimo vietos automobiliui įrengimas, nėra būtinos nekilnojamajam turtui išsaugoti, tokiais darbais ieškovas tiesiog gerino savo gyvenimo sąlygas. Kaip pagrįstai pastebėjo bylą nagrinėjęs teismas, byloje nėra duomenų apie buto būklę, buvusią iki jo pagerinimo, todėl sunku tiksliai įvertinti pagerinimų būtinumo. Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal CK 6.636 straipsnio 1 dalį, panaudos gavėjas turi prievolę išlaikyti jam duotą naudotis daiktą, taip pat daryti namo einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas. Todėl ieškovui įrodinėjant, kad buvo atlikti kai kurie remonto ar statybos darbai, šie darbai ir turėtos sąnaudos, tikėtina, buvo skirtos panaudos gavėjo prievolei pagal minėtą įstatyminę nuostatą vykdyti.

27. Byloje ieškovas pateikė duomenis, kad 2015-10-09 pirko durų varčias, staktas bei apvadus už 389,00 Eur (1 t., 37–40 e. b. l.) bei 2015-09-04 pirktas gyvatukas už 65,18 Eur (1 t., 41–43 e. b. l.), tačiau kitų rašytinių įrodymų, kad 7 325,02 Eur suma pagerino ginčo butą, nepateikė. Ieškovas pagerinimams pagrįsti pateikė nuotraukas, kurios darytos ginčo bute 2018 m. rugsėjo mėnesį, o pateikta 2015 m. kovo mėnesio lokalinė sąmata nepatvirtina, jog ieškovo nurodyti buto pagerinimo darbai buvo atlikti ir kad už juos sumokėta (2 t. 2–3 e. b. l.). Automobilių stovėjimo aikštelė nepriklausė V. V. nuosavybės teise, todėl tretiesiems asmenims priklausančio daikto pagerinimo šioje byloje negali būti sprendžiamas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė deklaruojamos ieškinyje turto pagerinimo apimties, vertės, jog jis iš esmės pagerino ginčo turtą, į bylą nėra pateikti jokie rašytiniai įrodymai, atitinkantys įrodymams keliamus leistinumo reikalavimus, iš kurių būtų galima daryti priešingas išvadas nei padarė pirmosios instancijos teismas (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis).

Dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatyto termino taikymo

28. Apeliantai neskundžia sprendimo dalies dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatyto termino taikymo, teisėjų kolegija vertindama, kad pasisakydama dėl CK 5.63 straipsnio normų aiškinimo apeliacinio skundo ribų neperžengia, atkreipia dėmesį į tai, kad CK 5.63 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į tai, ar jau suėjo jų patenkinimo terminai. Atvejai, kuriems esant pirmiau nurodyta tvarka netaikoma, nurodyti CK 5.63 straipsnio 3 dalyje (kai reikalavimai pagrįsti hipoteka ir įkeitimu, susiję su paveldimos individualios įmonės ar ūkininko ūkio veikla). Trijų mėnesių terminą kreditoriaus reikalavimams pareikšti teismas gali pratęsti, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditorius, siekiantis, kad palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis, turi apie tai pareikšti CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolė L. U. D. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ir kt., bylos Nr. 3K-3-243/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolė R. M. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-533/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis J. K. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-540/2011; kt.).

29. Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas inter alia yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas – suteikti įpėdiniui informacijos apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. D. V., bylos Nr. 3K-7-190/2009). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad CK 5.63 straipsnio nuostatomis siekiama ir kitų tikslų, ne tik informuoti įpėdinius apie kreditorių reikalavimus. Pagal šio straipsnio 2 dalį kreditorių reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą. Ši įstatymo nuostata ir nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trejų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 straipsnio 1, 4 dalys) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis J. K. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-540/2011). Dėl to kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Snoro lizingas“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-523/2012).

30. Plėtodama kasacinio teismo formuojamą CK 5.63 straipsnio taikymo ir aiškinimo praktiką, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. sausio 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje J. V. v. L. T. ir kt., bylos Nr. 3K-3-123/2014, be kita ko, išaiškino, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas yra specialusis terminas, skirtas kreditoriaus teisei įgyvendinti ir yra kreditoriaus teisės nukreipti reikalavimą į skolininko įpėdinius įgyvendinimo sąlyga. Tai nėra ieškinio senaties terminas, nes nenustato laiko, per kurį turi būti kreipiamasi į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Kadangi tai ne ieškinio senaties terminas, tai jam netaikomos įstatymo nuostatos, kurios nustatytos ieškinio senaties terminui. Antai, nereikalingas suinteresuotos bylos šalies prašymas, o teismas CK 5.63 straipsnį taiko ex officio, t. y. patikrina, ar kreditorius yra pareiškęs apie savo reikalavimą įpėdiniams CK 5.63 straipsnyje nustatytais būdais ir terminais. Jeigu kreditorius praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą reikalavimams palikimą priėmusiems įpėdiniams pareikšti ir kyla ginčas dėl šio specialiojo termino atnaujinimo, tai teismas, kreditoriaus prašymu, nustato, dėl kokių priežasčių jis šį terminą praleido, o nustatęs, kad priežastys buvo svarbios, sprendžia dėl jo atnaujinimo, jeigu nėra suėjęs naikinamasis trejų metų terminas, kuris skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.63 straipsnio 4 dalis) (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr.3K- 3-20-415/2015.

31. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pažymi, jog palikimas atsirado (duomenys neskelbtini) mirus šalių tėvui V. V.. Ieškovai, kaip V. V. kreditoriai, ieškinį teismui pateikė 2017-11-24. Akivaizdu, kad ieškovai, pareiškę teisme ieškinį atsakovei, kaip seseriai ir mirusio tėvo įpėdinei pagal įstatymą, dėl paveldėto turto pagerinimo išlaidų atlyginimo tik 2017-11-24, neabejotinai praleido CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytą trijų mėnesių specialųjį terminą dėl palikėjo kreditoriaus reikalavimo, todėl apylinkės teismas šioje byloje šį terminą netinkamai aiškino kaip ieškinio senatį. Iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas negali būti panaikintas vien formaliais pagrindais (CPK 328 straipsnis), todėl atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą tinkamai iš esmės tinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

32. Atsakovė nepateikė duomenų apie patirtas išlaidas ruošiant atsiliepimą į ieškovų apeliacinį skundą, todėl jos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Danutė BurbulienėVytautas KursevičiusBirutė Simonaitienė