- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-05
- Bylos Nr.
- e2-1305-251/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-09191-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gema Janušienė
- Ieškovas
- B. V., R. V.
- Atsakovas
- E. P.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų B. V. ir R. V. patikslintą ieškinį atsakovei E. P., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, M. V., D. D. dėl palikėjo kreditorių teisių gynimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai B. V. ir R. V. patikslintu ieškiniu (el. b. medž. 2 t., 13-15 l.) prašo priteisti ieškovei B. V. iš atsakovės E. P. 3 144,92 Eur turto remonto išlaidų; priteisti ieškovui R. V. iš atsakovės E. P. 8 025,33 Eur turto remonto išlaidų; taip pat priteisti ieškovams iš atsakovės 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistas sumas kiekvienam ieškovui nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys yra palikėjo V. V., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), pirmos eilės įpėdiniai (vaikai), priėmę palikėjo V. V. palikimą. Paveldėjimo teisės liudijimai nėra išduoti. Trečiasis asmuo D. D. yra ieškovų motina, su palikėju V. V. gyvenusi nuo (duomenys neskelbtini) ir vedusi bendrą ūkį. Pagal Nekilnojamojo turto registro išrašą V. V. nuosavybės teise priklausė gyvenamasis namas ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), sodyba, esanti (duomenys neskelbtini), negyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), bei butas, esantis (duomenys neskelbtini).
Nurodė, kad B. V. palikėjo V. V. prašymu asmeninėmis lėšomis atliko gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinės remontą (sienų ir lubų apdailos darbai), suremontavo vonios patalpą, pakeitė duris ir langus, išklojo kiemo dalį trinkelėmis ir patyrė 9 434,77 Eur dydžio išlaidas, kurias turėjo atlyginti V. V. Visi įpėdiniai pagal palikėjo prievoles atsako solidariai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.52 str.), o visų solidarių skolininkų prievolės dalys yra lygios (CK 6.9 str.). Todėl atsakovė turi atlyginti ieškovei B. V. 3 144,92 Eur (9 434,77 Eur : 3) palikėjo V. V. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), remonto išlaidų.
Ieškovas R. V. jam ir jo sutuoktinei trečiajam asmeniui M. V. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiomis lėšomis palikėjo V. V. prašymu remontavo palikėjui asmeninės nuosavybės teise priklausiusią patalpą – butą, esantį (duomenys neskelbtini): pakeitė buto duris, langus, gyvatuką, atliko vonios kambario remonto darbus, atliko sienų apdailos darbus, pakeitė buto duris bei atliko kitus remonto darbus ir patyrė 7 325,02 Eur dydžio išlaidas. Be to, ieškovo R. V. lėšomis buvo įrengta stovėjimo vieta automobiliui daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kieme. Teigia, kad tokiu būdu atsakovė turi atlyginti ieškovui R. V. 2 628,49 Eur (7 885,48 Eur : 3) buto, esančio (duomenys neskelbtini), remonto ir automobilio stovėjimo aikštelės įrengimo išlaidų.
Be to, ieškovas R. V. remontavo palikėjui priklausiusias negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini): išbetonavo grindis, įdėjo langus, įstatė 3 vnt. lauko durų, atliko stogo remontą, atliko šildymo katilo remontą, atliko kitus patalpų remonto darbus. Viso šių patalpų remontui ieškovas R. V. patyrė 15 615,38 Eur dydžio išlaidas, todėl atsakovė būdama įpėdine, privalo atlyginti ieškovui 5 205,13 Eur (15 615,38 Eur : 3) negyvenamųjų patalpų remonto išlaidų.
Ieškovas R. V. taip pat remontavo palikėjui priklausiusį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini): pakeitė vandens maišytuvus, pajungė santechnikos prietaisus vonioje ir patyrė 505,13 Eur dydžio išlaidas. Todėl atsakovė privalo atlyginti ieškovui 168,38 Eur (505,13 Eur : 3) gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), remonto išlaidų.
Taip pat ieškovas R. V. remontavo palikėjo gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini): atliko stogo remonto darbus, ir patyrė 70,00 Eur dydžio išlaidas. Todėl atsakovė privalo atlyginti ieškovui 23,33 Eur (70,00 Eur : 3) gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), remonto išlaidų.
Minėti remonto darbai buvo atlikti palikėjo prašymu, vykdant jo pareigą išlaikyti turtą, palaikyti jo gerą būklę, gerinti jį. Palikėjas neturėjo fizinių bei finansinių galimybių atlikti minėtus remonto darbus, o tuo tarpu ieškovai buvo dirbantys asmenys ir gavo ženklaus dydžio draudžiamąsias pajamas bei VSDFV mokamas socialinio draudimo išmokas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje ieškovai ir jų atstovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti visiškai, patikslintame ieškinyje nurodytais motyvais. Paaiškino, kad V. V. davė sutikimą atlikti turto pagerinimo darbus, po to džiaugėsi atliktais turto pagerinimais, taigi sutikimas gautas konkliudentiniais veiksmai. Nurodė, kad įrodymų visuma, o ne atskiri įrodymai patvirtina, jog buvo padaryti pagerinimai ir kokios išlaidos patirtos jiems padaryti. Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad V. V. finansinė padėtis buvo gera. Nurodė, kad atsakovės atstovas pateikė prašymą taikyti ieškinio senatį, nustatytą CK 5.63 straipsnyje, nesavalaikiai – per baigiamąsias kalbas, teismas ieškinio senaties savo iniciatyva negali taikyti.
Papildomai ieškovė B. V. teismo posėdyje nurodė, kad visas ieškinyje nurodytas turtas, išskyrus butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris buvo paveldėtas, buvo įgytas šeimos gyvenimo metu. Ji dirba nuo 2007 m., darbo užmokestis nuolat kilo (2008 m. – 1500 Lt į rankas), nuomojosi butą, po to gyveno pas draugą, jis ją išlaikė, ir galėjo prisidėti prie tėvo nekilnojamojo turto pagerinimo. Ji buvo apribojusi savo poreikius, kad padėti tėvui. Tėtis galėjo jai 2008 m. pervesti pinigų, kad ji ką nors nupirktų. Turto pagerinimai atlikti nuo 2008 m. iki 2014-2015 m. Nuo 2006 m. ieškovė išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini), kur gyvena iki šiol, už mokslą nemokėjo. Iki pradedant dirbti, kurį laiką skolinosi. Pas tėtį grįždavo savaitgaliais, bent porą kartų per mėnesį. Tėtis nuo 2006 m. gyveno vienas. Mama grįžo 2015 m. (prieš tai ji dirbo užsienyje bei Vilniuje), apsigyveno pas tėtį, o tada prasidėjo tėvo liga. Tėtis turėjo savo pajamų, buvo senatvės pensininkas, tačiau jų nepakako remonto darbams, jis daug važinėjo su BMW automobiliu, nes buvo lenktynininkas, sportininkas. Gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), remonto darbus, organizavo ir finansavo ieškovė, juos atliko darbininkai. Kitus darbus organizavo ir statybines medžiagas pirko brolis. Nuo 2014 m. tėčio sveikatos būklė pradėjo blogėti, jam sveikatos pažymėjimo neišdavė, todėl nepasikeitė teisių. Pensijos gavo apie 200,00 Eur, slaugos išmokas. Vonios plytelės klijuotos 2008 m., vonia pastatyta 2017 m. Darbai buvo atliekami etapais, ne visi iš karto. Ji tėčio sutikimo raštu atlikti pagerinimus neturėjo, medžiagų kvitų nerinko, jie išblunka. Nuo 2008 m. iki 2010 m. buvo atlikti vonios darbai: klijuotos plytelės, sudėtos lubos, sudėti plastikiniai langai rūsyje ir garaže, įdėtas plastikinis langas į vonią, sudėtos ąžuolinės durys, 2014 m. dažyta laiptinė, kiemo trinkelės dėtos 2012-2013 m. Sąmata preliminari, 2015 m. sudaryta, nes tais metais baigėsi laiptinės dažymas. Nuo 2014 m. tėvas nuomojo UAB „Auronus“ patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), gavo pajamas iš nuomos, 525,00 Eur nuomos per mėnesį, įmonė mokėjo pajamų mokestį. Ar kam nuomojo minėtas patalpas iki UAB „Auronus“ – nežino. Po tėvo mirties UAB „Auronus“ pervesdavo nuomą į ieškovės sąskaitą. Pripažinus tėvą neveiksniu, nuomą pasiimdavo mama, kuri buvo paskirta tėvo globėja.
Šalies argumentai
Ieškovas R. V. teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad su tėvu (duomenys neskelbtini), gyveno visą laiką, išskyrus, kai 6 mėn. mokėsi Kaune, po to dirbo Vilniuje ir Šiauliuose, važinėjo, padėjo mamai su pervežimų įmone. Mama negyveno (duomenys neskelbtini) kai dirbo Vilniuje. Grįždavo pas tėtį į svečius, šiek tiek padėdavo tėvui. Po to jis 8 metus dirbo tolimųjų reisų vairuotoju, grįžęs padėdavo tėvui tvarkyti nekilnojamąjį turtą. (duomenys neskelbtini) jis sudarė santuoką, ir tėvas pasiūlė gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Butas buvo gyvenamas, įrengtas. Nuo 2016 m. gyvena (duomenys neskelbtini). Tėtis niekuomet neprašė pinigų, apie jo piniginius reikalus nieko nežino. Tėtis remontavo sportinį automobilį prieš 5 metus. Tėčiui padėdavo dažniausiai ūkio darbais, grynų pinigų neimdavo, tėvas prašydavo prižiūrėti pastatus. Dažnai naudojo savo senas medžiagas. Jis pats daugiau kaip prieš 10 metų pirko langus. Dirbdamas vairuotoju gaudavo 1500-2000 Lt pajamų per mėnesį: minimumą ir apie 300 Lt per savaitę komandiruotpinigių. Jis yra vedęs jau 8 metus, turi 2 vaikus, būstui pirkti ėmė kreditą, kurio pradiniam įnašui davė pinigų sutuoktinės mama. Butą (duomenys neskelbtini) gerino, nes gerino savo gyvenimo sąlygas bei siekė išlaikyti buto vertę. Remontavo butą jame gyvendami, kad būtų patogiau. Buto remonto darbus atliko prieš 10 metų. Patalpas (duomenys neskelbtini) remontavo, kad nesugriūtų prieš 12-13 metų. 2001 m. šias patalpas naudojo mamos įmonė, po to niekas nenaudojo, o po remonto minėtas patalpas nuomojo tėvas. Negali pasakyti, kiek kainavo maišytuvas (duomenys neskelbtini), darbas ir maišytuvas – 500,00 Eur. Prieš 4-5 metus remontavo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogą: medžiagoms išleido 20,00-30,00 Eur, 10,00 Eur kelionei, 40,00 Eur darbas.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, D. D. teismo posėdyje paaiškino, kad nuo 1983 m. iki 2006 m. gyveno kartu su V. V., nuo 2006 m. iki 2008 m. dirbo Vilniuje, 2010 m. buvo paskelbta jos paieška, ji buvo išvykusi į užsienį, po to 2014 m. grįžusi iš Šveicarijos apsigyveno pas mamą (duomenys neskelbtini) V. V. dalį lėšų investavo į namą, o kitą dalį – į lenktyninių automobilių sportą. Negyvenamos patalpos (duomenys neskelbtini) buvo naudojamos sportiniams automobiliams remontuoti. B. V. organizavo ir apmokėjo langų sudėjimą, plytelių klijavimo, laiptinės dažymo darbus. Butą (duomenys neskelbtini) reikėjo remontuoti, remonto darbus atliko sūnus R. V. (duomenys neskelbtini) patalpų priežiūra gulė ant sūnaus pečių. Kol ji gyveno su V. V. remontavo namo (duomenys neskelbtini) stogą, išsigranitavo namą, susidėjo parketą antrame aukšte, išsidažė, statė pečių, malkinį katilą, susidėjo laiptinės pakopas. Dėl atliktų pagerinimų ji kitoje byloje reiškia reikalavimą dėl turto atidalinimo. Šiems pagerinimams buvo naudojamos bendros pajamos, pinigai laikomi namuose skrynutėje, juos bet kada galėjo paimti ir vaikai, bet jie tuo nepiktnaudžiavo. Patalpas (duomenys neskelbtini) išbetonavo sūnus su V. V. tuo metu, kai ji dirbo Vilniuje, nes galvojo, kad įmonei gerai viskas klostosi.
Atsakovė pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį (el. b. medž. 2 t. 46-49 l.), su kuriuo nesutiko prašė atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovų visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovai nepateikė rašytinio V. V. sutikimo (leidimo) daryti remonto darbus, nenurodė, kada ir kokie darbai buvo atlikti, taip pat nepateikė leistinų įrodymų, patvirtinančių darbų atlikimo faktą, įrodymų, kad darbus atliko ieškovai, kad darbams atlikti turėjo lėšų, atliktų darbų vertę patvirtinančių dokumentų, neįrodė realiai patirtų išlaidų. Pažymėjo, kad išlaidas ieškovai turi įrodyti leistinais įrodymais-buhalteriniais dokumentais, darbų priėmimo aktais, ekspertizių ar turto vertinimo išvadomis ir kt., o tokių dokumentų jie nepateikė. Ieškovės B. V. pateikta lokalinė sąmata neįrodo nei darbų atlikimo fakto, nei realiai patirtų išlaidų dydžio, pateikti kvitai rodo, kad medžiagos buvo pirktos, tačiau jie neįrodo, kad medžiagos buvo pirktos ieškovės, kad jos panaudotos gyvenamojo namo remontui, neįrodo remontui sunaudotų lėšų 9 434,77 Eur sumai. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė į patirtas išlaidas įtraukė vatos pagalvėles, oro gaiviklį, automobilinę alyvą, automobilio apmušalų ir kilimų valiklį, kaitrinę lempą (UAB „Ermitažas“ 2015-09-30, 2015-10-12 kvitai), kaitrinę lempą (UAB „Makveža“), lokalinėje sąmatoje nurodytos išlaidos-darbo užmokestis, darbų vertė, pridėtinės vertės mokestis, kurių ieškovė negalėjo turėti.
Nurodė, kad šiuo metu mirusiojo V. V. turtu naudojasi ir naudą gauna D. D. bei ieškovai B. V. ir R. V. Anot atsakovės, šie santykiai atitinka neatlygintinės panaudos teisinių santykių sampratą. Kai panaudos gavėjas, panaudos davėjo leidimu pagerina neatlygintinai naudojamą daiktą, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas arba sutartis numato ką kitą; panaudos gavėjo padarytų be panaudos davėjo leidimo ir neatskiriamų be žalos naudojamam daiktui pagerinimų vertė neprivalo būti atlyginama (CK 6.501 str.). Esant tokiam teisinam reglamentavimui, sprendžiant dėl daikto (-ų) pagerinimo išlaidų atlyginimo, būtina nustatyti tokias sąlygas: ar panaudos gavėjas pagerino neatlyginamai naudotą daiktą, ar panaudos gavėjas turėjo panaudos davėjo leidimą daryti daikto pagerinimus bei panaudos gavėjo turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų dydį. Pažymėjo, kad daikto pagerinimu gali būti pripažįstami tokie darbai, dėl kurių pagerėjo daikto techninės savybės, konkretus daiktas tampa vertingesnis naudingesnis. Daikto pertvarkymas, pritaikant jas panaudos gavėjo veiklai, nereiškia daikto pagerinimo. Ieškovas R. V. nepateikė įrodymų apie naudojamų daiktų būklę panaudos pradžioje ir daiktų būklę juos „pagerinus“.
Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad išlaidas civilinėje teisėje apibūtina tokie požymiai: 1) realumas; 2) būtinumas; 3) protingumas. Realumo požymis reiškia, kad išlaidomis pripažįstamos iš tikrųjų išleistos lėšos. Reikšdamas reikalavimą dėl išlaidų priteisimo, asmuo turi įrodyti ne galima sąnaudas ar kaštus, o iš tikrųjų sumokėtas lėšas, ir tai įrodyti leistinais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008). Pagal teisinį reglamentavimą, panaudos gavėjas turi teisę į būtinų daikto pagerinimo, padaryto panaudos davėjo leidimu, išlaidų atlyginimą. Ieškovai nepateikė įrodymų, kad jo „patirtos“ išlaidos buvo būtinos panaudos objektams pagerinti. Panaudos gavėjai be panaudos davėjo leidimo ir neatskiriamų be žalos panaudos daiktui pagerinimų vertės neprivalo atlyginti (CK 6.501 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2008). Pažymėjo, kad asmenys nemokamai besinaudojantys turtu, privalo daryti einamąjį remontą.
V. V. buvo savarankiškas, savo turtą sukūrė be ieškovų ir D. D. pagalbos. V. V. niekada neprašė ieškovų pagalbos, priešingai padėdavo vaikams - ieškovams, nes jie neturėjo pakankamai pajamų pragyvenimui, o D. D. yra įsiskolinusi įvairiems fiziniams ir juridiniams asmenims, jos individualiai įmonei yra iškelta bankroto byla, jai reiškiamų kreditorinių finansinių reikalavimų suma siekia 168 677,95 Eur (Šiaulių apygardos teismo 2016-01-08 nutartis civilinėje byloje Nr. B2-332-569/2016).
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovės atstovas atsiliepimą į patikslintą ieškinį palaikė, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai nurodė, kad ieškovai nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti, kaip daiktai atrodė iki pagerinimo, ir kaip atrodė po pagerinimo. Pažymėjo, kad ieškovų teigimu pagerinimo darbai atlikti laikotarpiu nuo 2008 m. iki 2017 m., tačiau kiekvienu laikotarpiu skyrėsi statybinių medžiagų ir darbų kaina. Atsakovės atstovo teigimu, V. V. turėjo pakankamai lėšų daiktų pagerinimams atlikti, nes jis pats iš savo lėšų pirko nekilnojamąjį turtą: namą, esantį (duomenys neskelbtini), butą, esantį (duomenys neskelbtini), negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), sodybą, esančią (duomenys neskelbtini). Atkreipė dėmesį į tai, kad nors R. V. dirbo tolimųjų reisų vairuotoju, tačiau dirbant šį darbą vairuotojai turi papildomų išlaidų maistui, poilsiui kelionės metu, be to, jis turėjo išlaikyti šeimą, vaikus.
Paaiškino, kad iš 2013 m. nuomos sutarties UAB „Auronus“ matyti, jog tuo metu V. V. buvo žinoma, kad nuomininkui siekiant pagerinti nuomojamą daiktą reikalingas nuomotojo sutikimas, prie sutarties yra pridėtas rašytinis sutikimas. Prie sutarties yra pridėtas toks sutikimas.
Be to, baigiamųjų kalbų metu pažymėjo, kad pagal CK 5.63 straipsnį kreditoriai turi teisę pareikšti reikalavimus palikimą priėmusiems asmenims per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos arba pareikšti ieškinį teisme dėl paveldimo turto. Palikimo atsiradimo diena yra 2017-07-08, o ieškinys teisme pareikštas 2017-11-24, t. y., praleidus įstatymuose nustatytą terminą. Terminas gali būti atnaujintas tik ypatingosios teisenos tvarka ir šioje byloje negali būti atnaujintas. Todėl prašo taikyti CK 5.63 straipsnyje nustatytą taisyklę ir atmesti ieškinį taip pat ir šiuo pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas ieškinys atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė V. V. – šalių tėvas (el. b. medž. 1 t., 7-11 l.). Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad po V. V. mirties jo palikimą priėmė E. P., R. V. ir B. V. (el. b. medž. 1 t., 12-13 l.). Po V. V. mirties atsirado palikimas, kurį be kita ko sudaro: žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas 1994-12-08 valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 5-2453 pagrindu, ir gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas 2012-08-21 Deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1, esantys (duomenys neskelbtini) (el. b. medž. 1 t., 14-15 l.); žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas 2008-07-16 Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 5675 pagrindu, ir gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas 1994-05-18 Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 2112 pagrindu, esantys (duomenys neskelbtini) (el. b. medž. 1 t., 16-17 l.); negyvenamoji patalpa Nr. 2, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), įgyta 2001-06-18 turto pardavimo be varžytynių akto Nr. 0618/01 pagrindu (el. b. medž. 1 t., 18-19 l.); gamybinė patalpa Nr. 2, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), įgyta 2001-06-18 turto pardavimo be varžytynių akto Nr. 0618/01 pagrindu (el. b. medž. 1 t., 20-21 l.); stalių dirbtuvės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), įgytos 2001-06-18 turto pardavimo be varžytynių akto Nr. 0618/01 pagrindu (el. b. medž. 1 t., 22-25 l.); butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įgytas 2008-06-03 priėmimo – perdavimo akto pagrindu (el. b. medž. 1 t. 26-27 l.).
Ieškovai šioje byloje reiškia reikalavimą priteisti iš atsakovės, taip pat V. V. įpėdinės, 1/3 dalį išlaidų, patirtų pagerinus palikėjo turtą.
Dėl ieškinio senaties termino.
Pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto.
Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas trijų mėnesių terminas, priklausomai nuo to, kur turi būti atliekamas teisinę reikšmę turintis veiksmas – teisme ar ne teisme, gali būti procedūrinis (jeigu reikalavimas žodžiu ar raštu yra pareiškiamas priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojams arba palikimo administratoriui) arba ieškinio senaties (jeigu pareiškiamas ieškinys dėl paveldimo turto)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2006).
CK 1.126 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią teismas įpareigotas priimti nagrinėti reikalavimą apginti pažeistą teisę net ir tais atvejais, kai ieškinio senaties terminas yra pasibaigęs, ar ieškinio senaties terminas praleistas, jį galima nustatyti, žinant jo pradžią, taip pat išsiaiškinus, ar šis terminas nebuvo sustabdytas, nutrauktas, vadinasi, tam būtina ištirti bylos aplinkybes. Be to, praleistas ieškinio senaties terminas gali būti atnaujinamas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis), ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo jurisprudencijoje išdėstyta teisės aiškinimo ir taikymo praktika, jog ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį teismas ex officio turi patikrinti ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti. Aktualu pažymėti, jog CK 1.126 straipsnio 2 dalies norma yra imperatyvi, todėl nesant proceso šalies prašymo dėl senaties termino taikymo, ieškinio senaties taikymo klausimas nekyla ir teismas ex officio šio klausimo nenagrinėja.
Reikalavimas taikyti ieškinio senatį, kaip kiekvienas materialinio teisinio pobūdžio reikalavimas, paprastai turi būti formuluojamas atsakovo teikiamuose procesiniuose dokumentuose, nes dėl tokio reikalavimo ieškovas turi turėti galimybę pareikšti savo atsiliepimus jo teikiamuose procesiniuose dokumentuose. Tačiau reikalavimo taikyti ieškinio senatį pateikimas negali būti ribojamas kuria nors proceso stadija, nes atsakovo poziciją dėl būtinumo formuluoti tokį reikalavimą daugeliu atvejų lemia aplinkybės bei įrodymai, kurie yra tiriami teismo posėdyje. Teisė pareikšti apie reikalavimą taikyti ieškinio senatį pasibaigia pirmosios instancijos teisme posėdžio pirmininkui paskelbus, kad bylos nagrinėjimas iš esmės yra baigtas ir teismas pradeda klausyti baigiamųjų kalbų (CPK 253 straipsnio 1 dalis). Tokia išvada darytina įvertinus CPK 253 straipsnio 4 dalies nuostatas, kad baigiamųjų kalbų dalyviai neturi teisės savo kalbose remtis aplinkybėmis, kurių teismas netyrė, taip pat įrodymais, kurie nebuvo tiriami teismo posėdyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. V., dėl kurio kreditorių pažeistų teisių gynimo kreiptasi į teismą, mirė (duomenys neskelbtini), taigi nuo šios datos pradedamas skaičiuoti terminas, nustatytas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje, ir ieškinys turi būti pareikštas iki (duomenys neskelbtini). V. V. kreditoriai (ieškovai) pateikė teismui ieškinį (duomenys neskelbtini).
Atsakovės atstovas baigiamųjų kalbų metu prašė taikyti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą ieškinio senaties terminą, t. y., proceso stadijoje, kurios metu tokios teisės atsakovas nebeturi (CPK 253 straipsnio 4 dalis), todėl atsižvelgiant į tai, kad byla yra nagrinėjama nuo 2017 m., ieškovai 2 kartus tikslino ieškinį, o atsakovė 3 kartus teikė atsiliepimus į ieškinį, kuriuose neprašė taikyti ieškinio senatį, tokio prašymo atsakovės atstovas nepareiškė nagrinėjant bylą teisme iš esmės, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo taikyti ieškinio senatį šioje byloje.
Dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini), negyvenamųjų patalpų, (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimo.
Ieškovai, V. V. įpėdiniai, priėmę jo palikimą, prašo priteisti iš atsakovės, kuri taip pat yra V. V. įpėdinė, 1/3 dalį išlaidų, patirtų suremontavus palikėjui (tėvui) priklausiusį namą, esantį (duomenys neskelbtini), negyvenamąsias patalpas, esančias J(duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Reikalavimą ieškovai grindžia tuo, kad V. V. (palikėjas) turėjo prievolę jiems atlyginti už atliktus remonto darbus ir panaudotas medžiagas. V. V. mirus, jo palikimą priėmę įpėdiniai pagal CK 5.52 straipsnį V. V. kreditoriams (ieškovams) atsako solidariai, o solidarių skolininkų prievolės dalys yra lygios (CK 6.9 str.).
Pažymėtina, kad ieškovai teigė, kad minėtus pagerinimus jie atliko tėvo sutikimu (prašymu) gera valia. Pagerinus turtą, juo naudojosi tėvas. Ieškovai nereikalavo tėvo atlyginti šių išlaidų, ieškovų ir jų tėvo nesiejo jokie sutartiniai teisiniai santykiai ar prievoliniai teisiniai santykiai dėl minėto turto pagerinimų, tėvas nebuvo įsipareigojęs atlyginti dalį šiems pagerinimams patirtų išlaidų ar kaip kompensaciją perleisti vaikams savo turtą ar leisti juo kitu pagrindu naudotis.
CK 6.1 straipsnyje pateikiama teisinės prievolės, kurią kreditorius privalo įvykdyti, o skolininkas turi teisę tokio to reikalauti, apibrėžtis. Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis). Be teisinių prievolių CK pripažįsta ir prigimtines prievoles. Prigimtinė prievolė (lot. obligatio naturalis) atsiranda, kai šalis sieja tam tikri tarpusavio moraliniai įsipareigojimai arba viena šalis jaučia moralinę pareigą atlikti kitai šaliai tam tikrus veiksmus. Prigimtinė prievolė yra tik tada, kai iš teisės aktų neišplaukia, jog atsirastų teisinė prievolė. Įstatymas, nenurodydamas konkrečių prigimtinių prievolių pagrindų, suteikia teismui teisę vieną ar kitą santykį pripažinti prigimtine prievole. Prigimtinės prievolės požymis yra tas, kad, skirtingai nei teisinių prievolių, prigimtinių prievolių įvykdymas negali būti priverstinai įgyvendinamas, o kito asmens, skolininko, negalima priversti įvykdyti savo pareigos. Vis dėlto jei jau atliktas prievolės įvykdymas atitinka geros moralės nuostatas, asmuo, kuris nors ir neprivalėjo prievolės vykdyti, tačiau ją įvykdė, negali išreikalauti įvykdymo kaip be pagrindo įgytą turtą (CK 6.241 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nustačius, kad turtą perdavė asmuo, suvokdamas neturįs jokios pareigos tą daryti, turtas iš jį gavusio asmens negali būti išreikalautas, nes toks turto įgijimas, nors ir be pagrindo, laikytinas iš esmės pateisinamu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB PZU Lietuva v. Lietuvos kariuomenė, bylos Nr. 3K-3-81/2008).
Pagal CK 3.205 straipsnio 1 dalį pilnamečiai vaikai privalo išlaikyti nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis. CK 3.205 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tokiu atveju vaikai moka tėvams išlaikymą bendro susitarimo ar teismo sprendimo pagrindu.
Nagrinėjamu atveju matyti, kad turto pagerinimai atlikti V. V. esant senatvės pensijos amžiaus. Nors ieškovai ir trečiasis asmuo D. D. teigė, kad ieškovai savo piniginėmis lėšomis ir darbu pagerino tėvo turtą, tačiau su šiuo teiginiu nesutiktina. Bylos duomenys patvirtina, kad V. V. gaudavo senatvės pensiją (el. b. medž. 1 t. 111-129 l.), vykdė individualią veiklą ir iš jos gavo pajamų (el. b. medž. 1 t., 156-164 l.), gaudavo pajamų iš patalpų nuomos (el. b. medž. 1 t., 159-182 l., 2 t., 52-71 l.), iš pateikto banko sąskaitos išrašo matyti, kad V. V. ne kartą darė bankinius pavedimus B. V. (kai kuriuose nurodė, jog pervedama skola, kituose – „pavedimas“) bei R. V., 2016-07-18 atliktas 200,00 Eur pavedimas D. D., paskirtyje nurodant „santechnikos remontui (duomenys neskelbtini)“, mokėti mokesčiai (el. b. medž. 76-94 l.). Taigi net liudytojo P. P. parodymai, kad ieškovai mokėjo už statybines medžiagas, nepatvirtina, jog ieškovai mokėjo už prekes ir liudytojui davė savo, o ne tėvo pinigus. Be to, visas nekilnojamasis turtas, kuris nurodytas šioje byloje V. V. buvo įgytas sudarius pirkimo – pardavimo sutartis su trečiaisiais asmenimis, V. V. būnant senatvės pensininku. Kaip nurodė teismo posėdyje ieškovas R. V., tėvui jis padėdavo darbais. Šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad išlaikymas V. V. nebuvo reikalingas ir ieškovai savo tėvui išlaikymo piniginėmis lėšomis neteikė. Iš to seka, kad ieškovai, organizuodami/atlikdami remonto darbus ir taip pagerindami ar sudarydami sąlygas išlaikyti tėvo turto būklę iš esmės vykdė ne teisinę prievolę išlaikyti savo tėvą, o prigimtinę (moralinę) prievolę padėti sulaukusiam garbaus amžiaus tėvui, todėl tokia prievolė, atsakovei, kartu su ieškovais priėmus palikimą, negali sukelti jokių teisinių pasekmių, ji nėra priverstinai vykdytina atsakovės atžvilgiu. Lygiai taip pat kitų vaikų (ieškovų) tėvo atžvilgiu vykdyta asmeninė prievolė jam padėti (suremontuoti nekilnojamojo turto objektus), įvykus palikimo priėmimo faktui, nesikeičia ir netampa reikalavimo teise į kitą įpėdinį (atsakovę). Atsižvelgiant į tai ieškinys šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 270 str.).
Dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimo.
Ieškovas R. V. prašo priteisti iš atsakovės 1/3 dalį lėšų patirtų suremontavus butą, esantį (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad jis pakeitė buto duris, langus, gyvatuką, atliko vonios kambario remonto darbus, atliko sienų apdailos darbus, pakeitė buto duris bei atliko kitus remonto darbus ir patyrė 7 325,02 Eur dydžio išlaidas. Be to, įrengė stovėjimo vietą automobiliui daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kieme.
Iš ieškovo paaiškinimų matyti, kad jam minėtame bute pasiūlė gyventi tėvas V. V., ir ieškovas gyveno bute kartu su sutuoktine M. V. ir 2 nepilnamečiais vaikais nuo 2008 m. Duomenų, kad V. V. už minėtų patalpų naudojimą ėmė kokį nors mokestį byloje nėra. Taigi tarp šalių susiklostė panaudos teisiniai santykiai (CK 6.629 str. 1 d.). CK 6.629 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės. Panaudos gavėjas privalo išlaikyti ir saugoti jam pagal sutartį perduotą daiktą, taip pat daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas, jeigu sutartis nenumato ko kita (CK 6.636 straipsnis). Pagal CK 6.643 straipsnio 2 dalį panaudos davėjui mirus, jo teisės ir pareigos pereina jo teisių perėmėjams.
Pagal CK 6.501 straipsnio 1 dalį, kai nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai ar sutartis numato ką kita. Kasacinio teismo praktikoje dėl bendrųjų CK nuostatų, reglamentuojančių nuomojamo (naudojamo panaudos pagrindu) turto pagerinimo išlaidų kompensavimą išaiškinta, kad sprendžiant dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo, būtina nustatyti tokias sąlygas: nuomininkas (panaudos gavėjas) pagerino išsinuomotą (naudotą neatlygintinai) daiktą; nuomininkas (panaudos gavėjas) turėjo nuomotojo (panaudos davėjo) leidimą daryti daikto pagerinimus; nuomininko (panaudos gavėjo) turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų dydį; įstatymų ar šalių sutarties nenustatyta kitokių šių išlaidų atlyginimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252-248/2015).
Kaip ir buvo minėta, viena iš sąlygų reikalauti daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo, yra panaudos davėjo (nuomotojo) sutikimas. Leidimo atlikti nuomojamo (naudojamo) daikto pagerinimus davimas savo esme yra sandoris, nes šiuo veiksmu siekiama tam tikrų teisinių padarinių. Įstatymas šiam sandoriui nenustato konkrečios formos, todėl jis gali būti sudarytas bet kuria įstatymo įtvirtinta forma (CK 1.71 straipsnis). Įstatymo taip pat nenustatyta leidimo turinio. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad leidimo daryti daikto pagerinimus detalumas kiekvienu konkrečiu atveju yra šalių susitarimo dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje VšĮ „Jūsų kolegos“ v. Kauno technologijos universitetas, bylos Nr. 3K-3-379/2008).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad buvo ieškovo ir jo tėvo susitarimas dėl ieškovo neatlygintino apsigyvenimo tėvui nuosavybės teise priklausančiame bute; ieškovas teigia, kad atliko tam tikrus buto pertvarkymo darbus; šių darbų atlikimui rašytinės formos V. V. sutikimas nebuvo duotas; šalis sieja artimi giminystės ryšiai; jų santykiai pagerinimų atlikimo metu buvo geri, grįsti pasitikėjimu; panaudos sutartis taip pat nebuvo sudaryta rašytine forma; panaudos sutartis buvo neterminuota; V. V. apie atliekamus darbus žinojo, jiems pritarė. Šių aplinkybių pagrindu nustatytina, kad buto pagerinimai, kuriems patirtų išlaidų atlyginimo prašo ieškovas, atlikti suderinta šalių valia, t. y. esant ieškovo tėvo sutikimui. Pažymėtina, kad analogiški išaiškinimai pateikiami ir kasacinio teismo praktikoje (pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2012).
Teismų praktikoje pripažįstama, kad kiekvienu atveju svarbu nustatyti, ar daiktas iš tiesų buvo pagerintas. Tam tikri daikto remonto darbai savaime nereiškia, kad daiktas yra pagerintas. Daikto pagerinimu gali būti pripažįstami tokie darbai, dėl kurių pagerėja to daikto techninės savybės, konkretus daiktas tampa vertingesnis, naudingesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2008).
Iš ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad 2015-10-09 pirktos durų varčios, staktos bei apvadai už 389,00 Eur (el. b. medž. 1 t., 37-40 l.) bei 2015-09-04 pirktas gyvatukas už 65,18 Eur (el. b. medž. 1 t., 41-43 l.), tačiau kitų rašytinių įrodymų, kad šiais daiktais pagerintas ginčo butas, byloje nėra. Ieškovas pagerinimams pagrįsti pateikė nuotraukas, kurios darytos ginčo bute 2018 m. rugsėjo mėnesį (el. b. medž. 2 t., 100-107, 131-142 l.). Kad ieškovas atliko bute remontą patvirtino teismo posėdyje abu ieškovai ir trečiasis asmuo D. D., tačiau kitų liudytojų parodymai nepatvirtina, kad bute buvo atlikti būtent ieškovo nurodyti pagerinimai ir kad jis dėl šių pagerinimų turėjo patikslintame ieškinyje nurodytų išlaidų. Paminėtina, kad ieškovus ir trečiąjį asmenį D. D. sieja artimi šeimos ryšiai (motina ir vaikai), jie yra suinteresuoti šios bylos baigtimi. Ieškovo pateikta lokalinė sąmata 2015 m. kovo mėnesio kainomis (el. b. medž. 2 t. 2-3 l.) nepatvirtina, jog ieškovo nurodyti buto pagerinimo darbai atlikti ir kad už juos sumokėta, tuo labiau, kad iš minėtos sąmatos matyti, kad paskaičiuotas pridėtinės vertės mokestis, kuris mokamas juridiniam asmeniui, suteikusiam paslaugas, kai iš ieškovo paaiškinimų matyti, kad jis pats atliko buto pagerinimo darbus, šiems darbams atlikti nebuvo sudaryta rangos sutartis su juridiniu asmeniu. Juo labiau sąmata (el. b. medž. 2 t., 4 l.) nepatvirtina, jog už ieškovo lėšas ir ieškovo darbu buvo įrengta automobilių stovėjimo aikštelė prie daugiabučio gyvenamojo namo. Kaip teisingai nurodė atsakovės atstovas teismo posėdyje automobilių stovėjimo aikštelė nepriklausė nuosavybės teise V. V., byloje nėra duomenų, kam ji priklauso nuosavybės teise, taigi ir klausimas dėl tretiesiems asmenims priklausančio nuosavybės teise daikto pagerinimo šioje byloje negali būti sprendžiamas.
Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie buto būklę, buvusią iki jo pagerinimo, todėl neįmanoma tiksliai įvertinti pagerinimų būtinumo. Pažymėtina, kad byloje taip pat nėra įrodymų, kad ieškovo nurodytus buto pagerinimus buvo būtina atlikti, nes kitaip butu nebūtų galima naudotis pagal jo tikslinę paskirtį. Kaip nurodė teismo posėdyje liudytojas S. L., butas buvo normalios būklės. Pats ieškovas teismo posėdžio metu prasitarė, kad buto būklė iki pagerinimų buvo normali, jame buvo galima gyventi, tačiau jis turėjo tikslą išlaikyti buto vertę, taigi atlikti pagerinimai iš esmės buvo einamasis buto remontas.
Vertinant ieškovo nurodytus buto pagerinimo darbus, pastebėtina, kad byloje nėra įrodymų, jog dėl atliktų pagerinimų pasikeitė buto plotas, kad butas buvo perplanuotas, pasikeitė kitos esminės buto savybės (šilumos varža, saugumas ir kt.). Iš įrodymų matyti, kad buvo atlikta buto vidaus apdaila, dėl ko butas tampa patrauklesniu siekiant jį parduoti tretiesiems asmenims, bet ši aplinkybė nesuteikia pagrindo teigti, kad butas buvo iš esmės pagerintas.
Nurodytų įrodymų visuma suponuoja išvadą, kad ieškovo iš atsakovės prašomų priteisti daikto pagerinimo išlaidų dydis nepagrįstas, taip pat minėtos išlaidos neatitinka kitų esminių įstatyme ir teismų praktikoje nustatytų sąlygų, keliamų išlaidoms dėl daikto pagerinimo priteisimui. Šiuo pagrindu spręstina, kad ieškinys šioje dalyje nepagrįstas, todėl atmestinas (CPK 270 str.).
Bylinėjimosi išlaidos ir kiti procesiniai klausimai.
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Atmetus patikslintą ieškinį, atsakovė įgyja teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimą iš ieškovų. Atsakovė prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovų, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nenurodė patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio ir nepateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų. Atsižvelgiant į tai, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkintinas.
Teismas šioje byloje patyrė 26,74 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Nurodytos išlaidos priteistinos iš ieškovų lygiomis dalimis valstybei (CPK 92 str., 93 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ su vėlesniais pakeitimais ir papildymais).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-267, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
patikslintą ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės B. V., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 13,37 Eur (trylikos eurų, 37 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (įmokos gavėjas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įmokos kodas – 5660).
Priteisti iš ieškovo R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 13,37 Eur (trylikos eurų, 37 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (įmokos gavėjas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įmokos kodas – 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.