Kauno apygardos teismo nutartis

1. Ieškovė I. J. (toliau – ieškovė) 2020 m. lapkričio 25 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams V. S., V. Š. ir A. Š. (toliau visi kartu – atsakovai), kuriame prašė teismo atsakovų žemės sklype (tarnaujantis daiktas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyti 6 metrų pločio, 2 027 kv. m neatlygintinį kelio servitutą (teisę tokiu keliu važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis juo kaip pėsčiųjų taku), skirtą ieškovės priklausančiam žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Ramlina“ 2020 m. balandžio 29 d. parengtą servituto nustatymo schemą teisminiam nagrinėjimui, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso 1,4 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovė neturi galimybės patekti į savo žemės sklypą, kadangi iš esmės į jį nėra kelio ir aplink šį sklypą tik privatūs žemės sklypai, joks kelio servitutas per gretimus žemės sklypus patekti į ieškovės žemės sklypą nėra nustatytas. Be to, ieškovė ateityje ketina savo žemės sklypą suskaidyti į daugiau žemės sklypų, todėl nesant kelio servituto, ne tik kad negalima patekti ieškovei į savo žemės sklypą, bet ir nebus įmanoma ateityje ieškovei žemės sklypo suskaidyti į daugiau sklypų. Atsakovams nuosavybės teise priklauso 0,7238 ha kitos paskirties (susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovų žemės sklypui suteiktas (duomenys neskelbtini) gatvėvardis, šis sklypas ribojasi su ieškovės žemės sklypu, taip pat, kaip matyti iš viešai prieinamų šaltinių (www.regia.lt) beveik iki pat ieškovės žemės sklypo ribos driekiasi (duomenys neskelbtini) gatvė. Ieškovės žiniomis, šiuo metu (duomenys neskelbtini) gatvės kelio danga (žvyrkelis) nutiesta iki atsakovams A. ir V. Š. priklausančio namų valdos žemės sklypo, o toliau – žolynai. Kaip yra žodžiu paaiškinę šie atsakovai, jie kelio dangą yra pasidarę iš savo asmeninių lėšų. Atsakovų žemės sklypo paskirtis – susisiekti (privažiuoti) prie kitų sklypų. Be atsakovų A. ir V. Š. namų valdos žemės sklypų, prie kurių privažiuojama per (duomenys neskelbtini) gatvę, yra ir kiti sklypai (neužstatyti), priklausantys atsakovui V. S. Į šiuos sklypus taip pat įvažiuojama per (duomenys neskelbtini) gatvę. Atsakovas V. S. yra minėjęs, jog šiuos sklypus pardavinėja ir čia turėtų stovėti privatūs gyvenamieji namai. Su ieškovės žemės sklypu taip pat ribojasi kitas 1,4 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Šis žemės sklypas priklauso L. Ž. Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyrius (toliau – trečiasis asmuo) yra informavęs ieškovę, kad iki L. Ž. žemės sklypo yra patvirtintas 6 metrų pločio bendro naudojimo kelias (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), sudarant galimybę per buvusio bendraturčio žemės sklypą susitarti servitutą nustatyti sandoriu arba nepavykus susitarti, klausimą dėl servituto nustatymo spręsti teismo tvarka. Taip pat ieškovės žemės sklypas ribojasi ir su (duomenys neskelbtini) gatve, tačiau trečiasis asmuo informavo ieškovę, kad (duomenys neskelbtini) gatvėvardį turintis žemės sklypas yra 6 metrų pločio valstybinės žemės plotas, per privačias žemėnaudas neturintis nei įvažiavimo į jį, nei išvažiavimo iš jo. Viešai prieinami duomenys iš www.regia.lt patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) gatvės sklypas apsuptas daugybės privačių sklypų ir į jį nėra įvažiavimo, nei išvažiavimo. Vadinasi, ieškovei per (duomenys neskelbtini) gatvėvardį turintį žemės sklypą nėra jokios galimybės patekti į savo žemės sklypą. Daugiau galimybių patekti į savo žemės sklypą, per dar kitus žemės sklypus, išskyrus atsakovams ar L. Ž. priklausančius žemės sklypus, ieškovei nėra galimybės. Trečiasis asmuo L. Ž. telefonu informavo, kad su kelio servituto nustatymu nesutinka, nes ieškovei yra galimybė patekti į savo žemės sklypą per kitą susisiekimui skirtą kaimyninį sklypą – (duomenys neskelbtini) gatvę, dėl ko ieškovei bus paprasčiau patekti į savo sklypą ir nebus sukelti dideli nepatogumai (duomenys neskelbtini) gatvės sklypo savininkams, be to, pasak L. Ž., jo žemės sklypo vertė ženkliai sumažės, nes nustačius servitutą sumažės naudingasis plotas ir taip bus neproporcingai apribota jo teisė naudotis savo turtu. Nors tiek teorinė, tiek praktinė galimybė patekti per L. Ž. sklypą ieškovei yra, jei šiame sklype butų nustatytas servitutas, tačiau ieškovės manymu, tikslinga prašomą kelio servitutą nustatyti per atsakovams nuosavybės teise priklausantį 0,7238 ha kitos paskirties (susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Tai paaiškinama ne naudingumu ir patogumu ieškovei, bet tuo, kad iš dviejų galimų variantų reikia pasirinkti tokį sprendimą, kuris mažiausiai galėtų varžyti prašomo pripažinti tarnaujančio daikto savininko interesus. Ieškovė įvertinusi, jog nustačius kelio servitutą L. Ž. žemės sklype, šio sklypo naudingasis plotas sumažėtų, dėl ko sumažėtų ir šio sklypo vertė, taip pat atsižvelgusi į žemės sklypo plotą (1,4 ha), paskirtį (žemės ūkio), konfigūraciją (kelio servitutas iš esmės turėtų būti nustatomas žemės sklypo dviem kraštinėmis linijomis kampu, nes kelio servitutą nustačius tiesiai, L. Ž. sklypas būtų kertamas pusiau) padarė išvadą, kad nustačius L. Ž. sklype servitutą, būtų neproporcingai apribota šio sklypo savininko teisė naudotis savo turtu. Tuo tarpu atsakovams priklausantis žemės sklypas skirtas susisiekimui, jame yra suformuota (numatyta) gatvė (kelias) ir suteiktas (duomenys neskelbtini) gatvės pavadinimas, gatvė (kelias) baigiasi netoli ieškovės sklypo ribos, be to, nustačius servitutą, iš esmės nežymiai sumažėtų atsakovų žemės sklypo plotas ir bus tik minimaliai varžomos atsakovų teisės, atitinkamai dėl to nesumažės jokia sklypo vertė ir sklypas bus naudojamas pagal tiesioginę jo paskirtį. Ieškovei niekaip nepavyksta susitarti su atsakovais dėl kelio servituto nustatymo, o nenustačius servituto būtų neįmanoma normaliomis sąnaudomis ieškovei naudoti nuosavybes teise priklausančio žemės sklypo pagal paskirtį.

12. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškovės ieškinį, priteisiant atsakovui V. S. 1 720 Eur, o atsakovams A. ir V. Š. bendrą 280 Eur kompensaciją už servituto nustatymą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė materialinės teisės normas, reglamentuojančias servituto nustatymą, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, netinkamai ir neteisingai įvertino, kad ieškovės prašomas nustatyti kelio servitutas atsakovų žemės sklype neproporcingai apribos atsakovų nuosavybės teises, kad yra galimybė nustatyti kelio servitutą per L. Ž. žemės sklypą, padarant mažesnius daikto, kuriam prašoma nustatyti servitutą, savininkų nuosavybės teisės suvaržymus.

1.2. Pirmosios instancijos teismas neįvertino ir sprendime nepasisakė dėl aplinkybių, jog kelio servituto nustatymas atsakovų žemės sklype nesukels jiems jokių neproporcingų nepatogumų ir nuosavybės teisės suvaržymų, o žemės sklypas bus naudojamas pagal tiesioginę jo paskirtį. Priešingai, nustačius kelio servitutą ieškovės žemės sklypui, bus tik naudingiau patiems atsakovams, nes reikės mažesnių investicijų ateičiai nutiesti kelią, prie kurio nutiesimo privalės prisidėti ir ieškovė. Be to, nustačius servitutą, iš esmės neženkliai sumažės (tik žemės sklypo gale bus pratęsta (duomenys neskelbtini) gatvė) atsakovų žemės sklypo plotas, sklypo vertė nesumažės arba sumažės tik neženkliai. Ieškovės atstovas minėtus paaiškinimus teikė teismo posėdžiuose, tačiau teismas jų nevertino. Tuo tarpu jei ieškovė būtų prašiusi teismo kelio servitutą nustatyti per L. Ž. žemės ūkio paskirties žemės sklypą, tai šio asmens sklypo naudingasis plotas sumažėtų, dėl ko mažėtų ir šio sklypo vertė, juolab, kad L. Ž. žemės sklypas nėra skirtas susisiekimui, nes jo sklypo paskirtis žemės ūkio, tuo tarpu atsakovų žemės sklypo paskirtis būtent ir yra susisiekimo. Be to, L. Ž. sklypas yra apaugęs medžiais, jame yra statinių. Iki L. Ž. žemės sklypo yra patvirtintas 6 metrų pločio bendro naudojimo kelias (duomenys neskelbtini), kuris baigiasi ties viduriu minėto žemės sklypo ribos, todėl dėl L. Ž. žemės sklypo konfigūracijos ir sklypo ploto kelio servitutas iš esmės turėtų būti nustatomas jo žemės sklypo dviem kraštinėmis linijomis kampu, nes kelio servitutą nustačius tiesiai, L. Ž. sklypas būtų kertamas pusiau ir taip būtų taikomi neproporcingi apribojimai jam. Ieškovė, prašydama teismo nustatyti per atsakovų žemės sklypą kelio servitutą, priėmė mažiausiai varžomą žemės savininkų interesus sprendimą. Toks ieškovės savo pažeistų teisių gynybos būdas atitiko teisinį reglamentavimą bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kadangi prašymas nustatyti kelio servitutą atsakovų, o ne L. Ž. sklype, jiems sukeltų mažesnius nepatogumus, kaip tarnaujančio daikto savininkams.

1.3. Teismas nevertino atsakovų ir L. Ž. žemės sklypų paskirties, nors tai yra teisiškai reikšmingos aplinkybės, kadangi žemės paskirtimi apibrėžiama, kuriam iš anksto numatytam tikslui naudojamas žemės sklypas. Atsakovai, kaip tarnaujančio daikto savininkai, dėl kelio servituto nustatymo nepatirtų tokio pobūdžio neigiamų padarinių, jog negalėtų pagal paskirtį naudoti savo žemės sklypo, kuris ir taip skirtas susisiekimui, be to, didžiojoje dalyje sklypo dar tik bus ateityje formuojama kelio danga, prie kurios įrengimo privalėtų prisidėti ir ieškovė. Tuo tarpu L. Ž., kaip žemės ūkio paskirties žemės sklypo savininkas, patirtų neigiamo pobūdžio ir apimties suvaržymus, nes jo žemės sklypas nėra skirtas susisiekimo tikslų patenkinimui, juolab, kad jo sklype stovi statiniai. Ieškovės atstovas teismo prašė (toks prašymas buvo pareikštas ir iš atsakovų pusės) rengti išvažiuojamąjį posėdį ir įvertinti faktinę situaciją vietoje, tačiau teismas vis žadėdavo šį prašymą spręsti vėliau, galiausiai byla buvo išnagrinėta ir šis klausimas teismo nebuvo išspręstas. Tai ydinga praktika ir nesukuria pasitikėjimo teismų vykdomu teisingumu.

1.4. Teismo išvados, kad ieškovė nepagrindė, jog jos prašomas nustatyti kelio servitutas yra pats racionaliausias ne jos, bet kitų savininkų atžvilgiu, stokoja teisinės logikos. Neproporcingai didelių sąnaudų ir žemės ploto sumažėjimo argumentas negalėjo būti pagrindas teismui atmesti ieškovės ieškinį.

1.5. Teisinės logikos stokoja teismo argumentas, kad ieškovė gali tartis dėl kelio servituto nustatymo su L. Ž., kadangi dar ikiteisminėje stadijoje, kai buvo išsiųstas ieškovės raštiškas pasiūlymas dėl kelio servituto nustatymo, paskambinęs telefonu L. Ž. pareiškė, jog nesutinka su kelio servituto nustatymu jo sklype, tačiau jokio raštiško atsakymo į pasiūlymą ieškovei nepateikė.

1.6. Teismas netinkamai įvertino rašytinį įrodymą – kelio situacijos schemą, kurią pateikė atsakovai A. ir V. Š. Sprendime nurodyta motyvacija, susijusi su privatumo aspektu, nesudaro pagrindo nenustatyti kelio servituto, kadangi teismų praktikoje privatumo klausimas daugeliu atvejų tėra vienas iš kriterijų, sprendžiant kompensacijos dydžio klausimą. Tais atvejais, kai nustatant servitutą privatumo apsektas tampa reikšmingu ir yra keli galimi servituto nustatymo variantai, turi būti parenkamas toks sprendimas, kuriuo teisė į privatumą būtų ribojama mažiausiai arba būtų galima tokio ribojimo išvengti.

1.7. Neracionalus teismo argumentas, kad (duomenys neskelbtini) gatve važiuotų sunkioji žemės ūkio technika, kadangi ieškovės žemės sklypas yra žemės ūkio, juolab, byloje nustatyta, kad ieškovė ketina ateityje urbanizuoti jai priklausantį žemės sklypą. Ieškovė sutinka su teismo pozicija, kad urbanizavus ieškovei priklausantį žemės sklypą, padidėtų eismo intensyvumas per atsakovams priklausantį žemės sklypą, tačiau atsižvelgiant į teismų praktiką, tai nėra pagrindas atmesti ieškovės ieškinį.

1.8. Teismas išvadas dėl vaikų aikštelės įrengimo atsakovų sklypo gale padarė remdamasis tik atsakovų paaiškinimais, kurie iš esmės prieštarauja rašytiniams įrodymams byloje, paaiškinimams ir faktinei situacijai. Sklypo gale yra aukštos įtampos elektros stulpai. Be to, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovų sklypui taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, t. y. elektros tinklų apsaugos zonos, todėl sklypo gale negali būti įrengta jokia vaikų žaidimų aikštelė dėl saugumo reikalavimų. Vadinasi, tokie atsakovų teiginiai tėra tik gynybinė pozicija, bet ne faktai.

1.9. Teisinės logikos stokoja teismo argumentacija, kad ieškovė nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog teritorijų planavimo dokumentuose numatyti sprendiniai yra neracionalūs ar iš esmės pažeidžiantys privačių savininkų teises. Teismas neatsižvelgė į servituto nustatymo metu esančią ieškovės žemės sklypo paskirtį ir naudojimo sąlygas, o sprendime remiamasi dar neegzistuojančiomis aplinkybėmis. Būtina atsižvelgti į servituto nustatymo metu esančią ieškovės žemės sklypo paskirtį ir naudojimo sąlygas, kadangi kol valstybės institucijos nėra davusios leidimų keisti žemės naudojimo paskirtį, pertvarkyti sklypą, jį padalijant, negalima teigti, kad bus pakeista ieškovės žemės sklypo paskirtis. Be to, ieškovei nereikėjo pateikti jokių duomenų, kadangi pateiktas Kauno rajono savivaldybės teritorijos Bendrojo plano 1 – ojo keitimo planavimo projektas, patvirtina, kad kelių / gatvių sistema tik suprojektuota teritorijų planavimo dokumentuose ir faktiškai realiai nėra egzistuojanti ir kad net urbanizavus ieškovei savo sklypą, šiai bet kokiu atveju reikės nustatyti kelio servitutą per privatų sklypą, tačiau tik keičiant paskirtį ar dalijant sklypą į daugiau dalių, lygiagrečiai su (duomenys neskelbtini) g., ieškovės žemės sklypo pakraštyje turės būti numatytas kelias. Šias aplinkybes patvirtino ir Kauno rajono savivaldybės atstovai teismo posėdyje. Todėl turi būti pašalinta iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies teismo argumentacija dėl planavimo dokumentų sprendinių neracionalumo ir privačių savininkų teisių pažeidimo.

1.10. Teismas nevertino, jog atsakovų pateikta MB „Bonada“ konsultacinė išvada dėl galimos turto pardavimo kainos yra neišsami, neobjektyvi ir neteisėta bei neaišku pagal kokią formulę nustatyta, kad sklypo vertė sumažėja 9 400 Eur, nors ieškovės atstovas baigiamosiose kalbose šiuos argumentus buvo išdėstęs. Be to, ieškovės atstovas prašė teismo leidimo leisti atlikti atsakovų turto (žemės sklypo) vertinimą su tikslu paneigti atsakovų išvadoje nurodytą vertę, nes be tokio leidimo, kai ieškovė nėra atsakovų žemės sklypo bendrasavininkė, jokių turto vertinimų nepriklausomi turto vertintojai neatlieka, tačiau teismas šio prašymo netenkino.

1.11. Teismas nepagrįstai ignoravo ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus ir paaiškinimus, taip pat neteisingai įvertino byloje esančius atsakovų pateiktus įrodymus, šalių pateiktuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes ir būtent tai galėjo lemti neteisingo bei neteisėto sprendimo priėmimą. Teismas pažeidė visų įrodymų lygybės principą, nes atsakovų pateiktiems įrodymams, jų paaiškinimams suteikė didesnę įrodomąją vertę, tuo tarpu iš esmės dėl ieškovės ir jos atstovo teismo posėdyje nurodytų paaiškinimų nepasisakė.

Šalies argumentai

2.1. Apeliantės nurodytos faktinės aplinkybės neatitinka tikrovės, yra klaidinančios teismą, neįrodytos. Apeliantė net nesiūlė atsakovams atlygintino servituto, nepateikė paskaičiavimų kiek kainuotų kelio įrengimas ir kokia pinigų suma ji prie kelio prisidėtų, nepasiūlė atsakovams sumokėti kompensacijos, už sklypo vertės sumažėjimą. Šios aplinkybės patvirtina, kad apeliantės finansinė padėtis bloga, todėl negalima tikėtis, kad ji sugebės didesne pinigų suma prisidėti prie trigubai ilgesnio kelio įrengimo. Nustačius ieškovei servitutą per atsakovams priklausantį žemės sklypą šalys kelerius metus nepasiektų civilinės taikos. Vyktų ginčai dėl kelio dangos sugadinimo, kelio dangos remonto bei dėl kelio dangos formavimo. Nepagrįstai apeliantės teiginiai, kad atsakovai ateityje praras privatumą, nes asmenų, kurie naudosis žemės sklypais tik daugės, kadangi atsakovas V. S. neketina parduoti jam priklausančių sklypų. Šie sklypai naudojami bus tik jo šeimos poreikiams. Keturi sklypai buvo parduoti A. ir V. Š. Vykdyti statybos darbų, ar investuoti į kelio tiesimą V. S. ir Š. neplanuoja. Š. viename iš sklypų pasistatė gyvenamąjį namą ir 2021 m. pabaigoje apsigyveno, o kitus tris sklypus naudoja savo poreikiams. Apeliantė kritikuodama teismo argumentus yra nenuosekli – vienu atveju teigia, kad ji žemės sklypą urbanizuos, kitu atveju jau įrodinėja, kad neaišku ar pavyks jį urbanizuoti, nes tai tik perspektyvoje. Pagrįsta teismo pozicija, kad ieškovė turi vadovautis teritorijų planavimo dokumentuose nurodytais sprendiniais. Duomenų, kad su šiais sprendiniais ieškovė nesutinka ar, kad jie pažeidžia jos teises, nėra. Ieškovė nepateikė jokio dokumento, kuris paneigtų MB „Bonada“ išvadą. Taip pat byloje nėra pareikštas prašymas skirti ekspertizę sklypo vertei nustatyti tuo atveju, jeigu būtų ieškovei nustatytas servitutas per atsakovams priklausantį žemės sklypą. Apeliantės argumentas, kad teismas visiškai ignoravo ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus ir paaiškinimus yra nepagrįstas, nes ieškinio reikalavimams pagrįsti ieškovė nepateikei nei vieno rašytinio įrodymo, kurio pagrindu teismas galėtų nustatyti ieškovei kelio servitutą per atsakovams priklausantį žemės sklypą. Ieškovė teismui pateikė planuojamojo nusistatyti servituto schemą, o teikdama paaiškinimus, tiek pati, tiek jos atstovas vadovavosi prielaidomis ir savo pačių samprotavimais. Teismui nebuvo pateiktas nei vienas rašytinis įrodymas, kuris pagrįstų ieškinio reikalavimą ir teismui leistų manyti, kad ieškovės pasirinktas servituto nustatymas yra vienintelė galimybė ir pats racionaliausias sprendimas kitų savininkų atžvilgiu. Būtent atsakovai vadovaudamiesi rungimosi principu, nuolat teismui teikė rašytinius įrodymus, pagrindžiančius ieškovės reikalavimo nepagrįstumą. Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyrius ieškovei jau 2014 metais, kuomet ginčas vyko dar ikiteisminiu keliu, ir atsakovai net nežinojo apie ieškovės ketinimus, pasiūlė dėl servituto nustatymo tartis su buvusiu žemės sklypo savininku L. Ž. ir laikė, kad toks sprendimas būtų sąžiningiausias.

2.2. Apeliantė neįrodė, kad teismas neteisingai vertino byloje pateiktus įrodymus bei netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias servituto nustatymą, sprendimu nukrypo nuo teismų praktikos.

2.3. Atsakovai visiškai sutinka su pirmos instancijos teismo motyvais. Teismo sprendimas yra aiškus pagrįstas ir nuoseklus. Teismas pagrįstai nurodė, jog (duomenys neskelbtini) gatvė buvo suprojektuota kaip akligatvis, siekiant apriboti eismą, o ieškovei nustačius servitutą ir naudojantis gatve tiek važiuojant žemės ūkio technika, tiek urbanizavus teritoriją, padidėtų eismo intensyvumas dėl ko atsakovai patirtų nepatogumus ir sumažėtų žemės sklypo vertė. Teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovės prašymas nustatyti servitutą per atsakovų žemės sklypą nėra vienintelė galimybė ir ieškovė turėjo įrodyti, kad jos siūlomas variantas yra pats racionaliausias ne jos, o kitų savininkų atžvilgiu. Teismas pagrįstai nurodė, kad nustačius servitutą per L. Ž. sklypą jo teisės būtų mažiau pažeistos, nes atstumas ženkliai mažesnis, taip pat nenustatyta, kad L. Ž., kaip savininkui, apribojimai būtų didesni nei atsakovams. Kadangi ieškovė ketina urbanizuoti jai priklausantį žemės sklypą, teismas pagrįstai nurodė, kad ji turi vadovautis teritorijų planavimo dokumentais. Teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovė nepateikė dokumentų paneigiančių MB „Bonada“ konsultacinę išvadą, kurioje nurodyta, kad atsakovų žemės sklypo vertė po servituto nustatymo sumažėtų 9 400 Eur.

2.4. Teismo sprendimas buvo priimtas nuodugniai įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, sprendime buvo atsižvelgta į visus teismų praktikoje išdėstytus įpareigojimus, ko pasėkoje teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Šalies argumentai

3.7. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškovės ieškinį, priteisiant atsakovui V. S. 1 720 Eur, o atsakovams A. ir V. Š. bendrą 280 Eur kompensaciją už servituto nustatymą. Tačiau ieškinyje buvo prašoma nustatyti neatlygintiną servitutą, ieškinys nebuvo tikslintas, reikalavimai dėl 2 000 Eur kompensacijos nebuvo pareikšti. Todėl laikytina, kad negalima kelti apeliaciniame skunde reikalavimų ir prašyti juos patenkinti, kurie nebuvo nagrinėjami pirmosios instancijos teisme.