Kauno apylinkės teismo sprendimas, e2-740-475/2022

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-02-15
Bylos Nr.: e2-740-475/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-18840-2020-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Virginija Simanavičienė
Ieškovas: I. J.
Atsakovas: V. S., V. Š., A. Š.
Trečiasis asmuo: Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyrius, L. Ž., Kauno rajono savivaldybės administracija
Advokatai: Antanas Danielius, Gintarė Girdzijauskienė

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-740-475/2022 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18840-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.1; 3.1.7.6; 3.1.7.11; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.2.6.10 (N)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 15 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Virginija Simanavičienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Daivai Jokubauskienei,dalyvaujant ieškovei I. J., jos atstovui advokatui Antanui Danieliui,atsakovui V. S., jo atstovei advokatei Gintarei Girdzijauskienei,atsakovų V. Š. ir A. Š. atstovei advokatei Skaistei Jautakienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. J. ieškinį atsakovams V. S., V. Š. ir A. Š. dėl neatlygintino kelio servituto nustatymo teismo sprendimu, tretieji asmenys Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyrius, L. Ž., Kauno rajono savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Šalių, trečiųjų asmenų reikalavimai ir argumentai

1. Ieškovė I. J. (toliau – ieškovė) ieškiniu prašo atsakovų V. S., A. Š. ir V. Š. (toliau visi kartu – atsakovai) žemės sklype (tarnaujantis daiktas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyti 6 metrų pločio, 2027 kv. m neatlygintinį kelio servitutą (teisė tokiu keliu važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis juo kaip pėsčiųjų taku), skirtą ieškovės priklausančiam žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Ramlina“ 2020 m. balandžio 29 d. parengtą servituto nustatymo schemą teisminiam nagrinėjimui, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Ieškovė ieškinyje ir teismo posėdyje nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso 1,4 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovė neturi galimybės patekti į savo žemės sklypą, kadangi iš esmės į jį nėra kelio ir aplink šį sklypą tik privatūs žemės sklypai, joks kelio servitutas per gretimus žemės sklypus patekti į ieškovės žemės sklypą nėra nustatytas. Be to, ieškovė ateityje ketina savo žemės sklypą suskaidyti į daugiau žemės sklypų, todėl nesant kelio servituto, ne tik kad negalima patekti ieškovei į savo žemės sklypą, bet ir nebus įmanoma ateityje ieškovei žemės sklypo suskaidyti į daugiau sklypų.

1.2. Atsakovams nuosavybės teise priklauso 0,7238 ha kitos paskirties (susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovų žemės sklypui suteiktas (duomenys neskelbtini) gatvėvardis, šis sklypas ribojasi su ieškovės žemės sklypu, taip pat, kaip matyti iš viešai prieinamų šaltinių (www.regia.lt) beveik iki pat ieškovės žemės sklypo ribos driekiasi (duomenys neskelbtini) gatvė. Ieškovės žiniomis, šiuo metu (duomenys neskelbtini) gatvės kelio danga (žvyrkelis) nutiesta iki atsakovams A. ir V. Š. priklausančio namų valdos žemės sklypo, o toliau - žolynai. Kaip yra žodžiu paaiškinę šie atsakovai, jie kelio dangą yra pasidarę iš savo asmeninių lėšų.

1.3. Atsakovų žemės sklypo paskirtis - susisiekti (privažiuoti) prie kitų sklypų. Be atsakovų A. ir V. Š. namų valdos žemės sklypų, prie kurių privažiuojama per (duomenys neskelbtini) gatvę, yra ir kiti sklypai (neužstatyti), priklausantys atsakovui V. S. Į šiuos sklypus taip pat įvažiuojama per (duomenys neskelbtini) gatvę. Atsakovas V. S. yra minėjęs, jog šiuos sklypus pardavinėja ir čia turėtų stovėti privatūs gyvenamieji namai.

1.4. Su ieškovės žemės sklypu taip pat ribojasi kitas 1,4 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Šis žemės sklypas priklauso L. Ž. Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyrius (toliau – trečiasis asmuo) yra informavęs ieškovę, kad iki L. Ž. žemės sklypo yra patvirtintas 6 metrų pločio bendro naudojimo kelias (duomenys neskelbtini) g. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), sudarant galimybę per buvusio bendraturčio žemės sklypą susitarti servitutą nustatyti sandoriu arba nepavykus susitarti, klausimą dėl servituto nustatymo spręsti teismo tvarka.

1.5. Taip pat ieškovės žemės sklypas ribojasi ir su (duomenys neskelbtini) gatve, tačiau trečiasis asmuo informavęs ieškovę, kad (duomenys neskelbtini) gatvėvardį turintis žemės sklypas yra 6 metrų pločio valstybinės žemės plotas, per privačias žemėnaudas neturintis nei įvažiavimo į jį, nei išvažiavimo iš jo. Tai patvirtina ir viešai prieinami duomenys iš www.regia.lt, kad (duomenys neskelbtini) gatvės sklypas apsuptas daugybės privačių sklypų ir į jį nėra įvažiavimo, nei išvažiavimo. Vadinasi, ieškovei per (duomenys neskelbtini) gatvėvardį turintį žemės sklypą nėra jokios galimybės patekti į savo žemės sklypą. Daugiau galimybių patekti į savo žemės sklypą, per dar kitus žemės sklypus, išskyrus atsakovams ar L. Ž. priklausančius žemės sklypus, ieškovei nėra galimybės.

Atsiliepimas

1.6. Trečiasis asmuo L. Ž. telefonu informavo, kad su kelio servituto nustatymu nesutinka, nes ieškovei yra galimybė patekti į savo žemės sklypą per kitą susisiekimui skirtą kaimyninį sklypą - (duomenys neskelbtini) gatvę, dėl ko ieškovei bus paprasčiau patekti į savo sklypą ir nebus sukelti dideli nepatogumai (duomenys neskelbtini) gatvės sklypo savininkams, be to, pasak L. Ž., jo žemės sklypo vertė ženkliai sumažės, nes nustačius servitutą sumažės naudingasis plotas ir taip bus neproporcingai apribota jo teisė naudotis savo turtu.

1.7. Nors tiek teorinė, tiek praktinė galimybė patekti per L. Ž. sklypą ieškovei yra, jei šio sklype butų nustatytas servitutas, tačiau ieškovės manymu, tikslinga prašomą kelio servitutą nustatyti per atsakovams nuosavybės teise priklausantį 0,7238 ha kitos paskirties (susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Tai paaiškinama ne naudingumu ir patogumu ieškovei, bet tuo, kad iš dviejų galimų variantų reikia pasirinkti tokį sprendimą, kuris mažiausiai galėtų varžyti prašomo pripažinti tarnaujančio daikto savininko interesus. Ieškovė įvertinusi, jog nustačius kelio servitutą L. Ž. žemės sklype, šio sklypo naudingasis plotas sumažėtų, dėl ko sumažėtų ir šio sklypo vertė, taip pat atsižvelgusi į žemės sklypo plotą (1,4 ha), paskirtį (žemės ūkio), konfigūraciją (kelio servitutas iš esmės turėtų būti nustatomas žemės sklypo dviem kraštinėmis linijomis kampu, nes kelio servitutą nustačius tiesiai, L. Ž. sklypas būtų kertamas pusiau) padarė išvadą, kad nustačius L. Ž. sklype servitutą, būtų neproporcingai apribota šio sklypo savininko teisė naudotis savo turtu. Tuo tarpu atsakovams priklausantis žemės sklypas skirtas susisiekimui, jame yra suformuota (numatyta) gatvė (kelias) ir suteiktas (duomenys neskelbtini) gatvės pavadinimas, gatvė (kelias) baigiasi netoli ieškovės sklypo ribos, be to, nustačius servitutą, iš esmės nežymiai sumažėtų atsakovų žemės sklypo plotas ir bus tik minimaliai varžomos atsakovų teisės, atitinkamai dėl to nesumažės jokia sklypo vertė ir sklypas bus naudojamas pagal tiesioginę jo paskirtį.

1.8. Kadangi ieškovei niekaip nepavyksta susitarti su atsakovais dėl kelio servituto nustatymo, o nenustačius servituto būtų neįmanoma normaliomis sąnaudomis ieškovei naudoti nuosavybes teise priklausančio žemės sklypo pagal paskirtį, todėl ieškovė remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.126 straipsnio 1 dalimi, kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti kelio servitutą teismo sprendimu pagal UAB „Ramlina“ 2020 m. balandžio 29 d. parengtą servituto nustatymo schemą teisminiam nagrinėjimui M 1:2000.

1.9. Ieškovė teismo posėdžio metu pasiūlė atsakovui V. S. 1 720 Eur atlyginimą, o atsakovams A. Š. ir V. Š. 280 Eur atlyginimą už servituto jiems nuosavybės teise priklausančiame sklype nustatymą.

Šalies argumentai

1.10. Ieškovės atstovas teismo posėdyje palaikė ieškinio reikalavimus, ieškinį prašė tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovai A. Š. ir V. Š. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas žemiau nurodytais argumentais:

2.1. Atsakovai iš atsakovo V. S. įsigijo žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), tikslu pasistatyti gyvenamąjį namą. Šią vietą, greta (duomenys neskelbtini) pasirinko, nes V. S. jam priklausiusiame žemės sklype suprojektavo atskirą, uždarą sklypų kvartalą, skirtą individualių gyvenamųjų namų statybai. V. S. iš dalies jam priklausančio žemės sklypo suformavo kelią (paskirtis 0,7238 ha žemės sklypo susisiekimo ir inžinierinių tinklų koridorių teritorijos), kad būtų galima patekti prie jo suformuotų gyvenamosios paskirties žemės sklypų ir atsakovams, kartu su sklypu pardavė dalį žemės sklypo-kelio. Šiuo metu žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) atsakovai statosi gyvenamąjį namą. (duomenys neskelbtini) gatve atsivedė komunikacijas, dalį gatvės užpylė skalda, atliko kelio paruošiamuosius darbus.

Atsiliepimas

2.1. Atsakovai kategoriškai nesutinka, kad ieškovė naudotųsi jiems priklausančiu keliu dėl šių priežasčių: pirma – ieškovei numatyta galimybė įsirengti įvažiavimą į jai priklausantį 1,4000 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą iš (duomenys neskelbtini) g., todėl ji ir privalo į jai priklausantį žemės sklypą patekti iš pietinės jai priklausančio sklypo pusės ir tai aptarti su buvusiu sklypo bendraturčiu L. Ž. L. Ž., kaip ir ieškovė nėra pakeitęs savo sklypo paskirties į individualių namų statybos. Šiai dienai tiek ieškovės, tiek buvusio bendraturčio L. Ž. žemės sklypų paskirtis žemės ūkio. Dėl šios priežasties ieškovė su trečiuoju asmeniu turėtų bendrai spręsti į jiems priklausančių žemės sklypų paskirties keitimo, servitutų nustatymo ir komunikacijų tiesimo klausimus.

2.2. Antra – atsakovai tikslingai įsigijo žemės sklypą namo statybai (duomenys neskelbtini) gatvėje, kuri užsibaigia akligatviu, tikslu, kad kuo mažesnis būtų tiek automobilių, tiek pėsčiųjų srautas, tikėdamiesi komforto, ramybės ir privatumo. Nusprendus ieškovei urbanizuoti, jai priklausiusį 1,4 ha žemės sklypą, statybos darbai jame vyktų apie dešimtmetį, nes ieškovė turėtų galimybę, atsižvelgiant į sklypo dydį suprojektuoti daugiau nei dešimt gyvenamosios paskirties sklypų.

2.3. Trečia – ieškovei suteikus servitutą naudotis keliu, padidės pro atsakovų sklypą transporto srautai, žmonių judėjimas. Atsižvelgiant į tai, kad paskirtis ieškovės sklypo žemės ūkio, atsakovams priklausančiu keliu gali pradėti važinėti sunkiasvorė žemės ūkio technika, o tuo atveju jeigu būtų ieškovės žemės sklypo paskirtis keičiama, tuomet mašinų ir pėsčiųjų srautas padidėtų dešimčia kartų. Atsakovams priklausančiu keliu pradėjus važinėti žemės ūkio technikai arba padidėjus transporto srautams, atsakovų turto vertė sumažės. Ieškovai yra investavę ne tik į sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau taip pat yra įsigiję ir greta esančius (duomenys neskelbtini) tris sklypus (duomenys neskelbtini).

2.4. Didžiąją dalį (duomenys neskelbtini) gatvės, t.y. iki sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), yra padengę skalda ir žvyru. Atsižvelgiant į transporto srautus, t.y. kad ja naudojasi tik atsakovai ir atsakovas V. S., tokio dangos tvirtumo šiai dienai atsakovams pakanka. Ieškovei pradėjus naudotis gatve, važiuojant žemės ūkio technikai, arba pradėjus vykdyti jai priklausančiame žemės sklype statybos darbus – komunikacijų tiesimo ir kitus, statybinių medžiagų vežimo, atsakovams tektų nuolat taisyti kelią ir dėl to patirtų ne tik nepatogumus neapibrėžtą laiką (dulkės, triukšmas, vibracija ir pan.), bet ir papildomas kelio taisymo finansines išlaidas, kurių neįmanoma paskaičiuoti.

2.5. Atsakovų manymu, ieškovė nuslepia tikruosius savo ketinimus, susijusius su servituto nustatymu. Kadangi ieškovė ketina formuoti gyvenamosios paskirties žemės sklypus, bus poreikis tiesti vandentiekio, telekomunikacijų, elektros, kanalizacijos, dujų tinklus, todėl tikėtina, kad ieškovė sieks pasinaudoti atsakovams priklausančiu keliu, tikslu atvesti į savo sklypą komunikacijas ir tai gali trukti ne vienerius metus, kas apsunkins atsakovams naudojimąsi turtu.

2.6. Ieškovė gali patekti į jai priklausantį žemės sklypą per (duomenys neskelbtini) gatvę, kuri pasibaigia prie pat ieškovės sklypo ribos. Šias aplinkybes patvirtina duomenys esantys viešoje internetinėje svetainėje „Regia“, kur aiškiai matyti, kad (duomenys neskelbtini) g. yra nutiesta tiesiai į ieškovei priklausantį žemės sklypą.

2.7. Ieškovė penkiolika metų naudojosi jai priklausančiu žemės sklypu ir niekuomet nesinaudojo (duomenys neskelbtini) gatve, kad patekti į savo sklypą. (duomenys neskelbtini) nesiriboja su ieškovei priklausančiu sklypu. Gatvės gale palikta teritorija kvartalo gyventojams naudotis bendrai. Gatvė turėtų būti ilginama kelias dešimtis metrų, todėl atsakovai patirtų išlaidas, kurių neplanavo ir kurios jiems nėra būtinos.

2.8. 2008 m. vasario 5 d. Kauno apskrities viršininkas Įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtintas žemės sklypo registro Nr. (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektas, kuriuo sklypas buvo padalintas į du sklypus ieškovei atiteko sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), o trečiajam asmeniui L. Ž. sklypas Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo projektu ieškovė ir L. Ž. neišsprendė privažiavimo iki naujai suformuotų dviejų žemės sklypų, taip pat nenurodė projekte dar 2007 m. sausio 22 d. Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) numatytų privažiavimų. Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyrius, įvertinęs šią situaciją, ieškovei ir trečiajam asmeniui L. Ž. pasiūlė išeitį – patekimui į sklypus naudotis (duomenys neskelbtini) g., o buvusiems bendraturčiams atlikti pataisymus 2008 m. vasario 5 d. Kauno apskrities viršininkas Įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintame žemės sklypo registro Nr. (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekte ir nusistatyti servitutą per L. Ž. sklypą. Buvę bendraturčiai - I. J. ir trečiasis asmuo L. Ž., vietoj to, kad ieškotų būtų, kaip išspręsti situaciją, susidariusią dėl jų pačių kaltės ir susitvarkyti dokumentus dėl įvažiavimų į jiems priklausančius sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), nepažeidžiant greta turinčių sklypus savininkų interesų, galimai susitarę tarpusavyje ieško jiems ekonomiškai palankiausio ir patogiausio varianto, savo interesus iškeldami aukščiau kitų.

Šalies argumentai

2.9. Ieškovė teigia, kad ji neva negalinti kreiptis į L. Ž. dėl servituto nustatymo per jam priklausantį žemės sklypą, nes tokiu būdu sumažintų L. Ž. turimo sklypo vertę, o V. S. ir atsakovų turto vertė nesumažės. Ieškovai pažymi, kad V. S. net 72,38 arus žemės sklypo iš turimos nuosavybės paskyrė kelio įrengimui, t.y. pakankamai didelis žemės plotas, iš kurio jis galėjo suformuoti kelis žemės sklypus. V. S. paskyręs jam priklausiusios nuosavybės kelio formavimui ir tokiu būdu praradęs žemės sklypo dalį, kurią galėtų skirti gyvenamųjų namų statybai sukūrė uždarą gyvenamųjų namų kvartalą, turintį didesnę vertę nei gretimi sklypai. Atsakovai pirkdami žemės sklypą, taip pat turėjo įsigyti dalį kelio sklypo. Ieškovė akivaizdžiai rūpinasi tik savo ir buvusio bendraturčio L. Ž. sklypo verte, o visiškai nepaiso kaip jos nustatytas kelio servitutas gali įtakoti atsakovų turimo turto vertę. Todėl atsakovai mano, kad ieškovė su trečiuoju asmeniu L. Ž., taip pat privalo dalį jiems priklausančio žemės sklypo ploto paskirti kelio įrengimui, tam, kad galėtų sklypais naudotis pagal tiesioginę paskirtį. Bet kuriuo atveju L. Ž. turės įrengti, arba jau yra įrengęs kelią – tikslu prižiūrėti savo sklypą – (šienauti ir pan.). Prižiūrėti ir naudotis didelio ploto žemės sklypu (1,4 ha), neturint sklypo viduje kelio/ar kelių nėra galimybės.

2.10. Atsakovė A. Š. ir jos bei atsakovo V. Š. atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepimo argumentus, ieškinį prašė atmesti.

Atsiliepimas

3. Atsakovas V. S. prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime ir teismo posėdyje atsakovas ir jo atstovė nurodė:

3.1. Ieškovė turi privažiavimą iki jai priklausančio žemės sklypo, kuris atitinka galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, proporcingumo ir savininkų interesų derinimo principą, tačiau jai reikia susitarti su buvusiu bendrasavininku L. Ž. Iš esmės ieškovė prašo ne tik sau servituto, tačiau ir būsimiems jai priklausančių žemės sklypų pirkėjams. Tokiu atveju būtų padidintas didelis judėjimo srautas per atsakovams priklausantį žemės sklypą. Nors atsakovams priklausančio žemės sklypo paskirtis yra susisiekti, tačiau atsakovams priklausantis žemės sklypas yra atsakovų nuosavybė. Paminėtina ir tai, jog atsakovas V. S. tikslingai formavo ir projektavo žemės sklypą taip, jog ateityje būsimas gyvenamųjų namų kvartalas būtų patogus būsimiems savininkams ir, kad žinoma, visi būsimi savininkai, kurie nupirks iš atsakovo V. S. žemės sklypus, turėtų privažiavimą iki jiems priklausančių žemės sklypų. Atsakovas V. S. pirkėjams parduoda žemės sklypą ir dalį susisiekimui skirto ginčo žemės sklypo, kad visi pirkėjai būtų lygūs ir neturėtų jokių problemų su kaimynais dėl privažiavimo.

3.2. Atsakovas pažymi, kad (duomenys neskelbtini) gatvė yra privati atsakovų nuosavybė, suformuota, nustatant susisiekimo paskirtį būtent atsakovo V. S. iniciatyva, lėšomis, pastangomis, todėl, kaip ir L. Ž., taip ir atsakovai siekia saugoti savo nuosavybę ir nenori, jog jų nuosavybės teisę apsunkintų servitutas. Esminis skirtumas dėl privažiavimo iki ieškovei priklausančio žemės sklypo per atsakovų žemės sklypą ir L. Ž. žemės sklypą yra tas, kad dar 2015 m. Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2015 m. kovo 27 d. įsakymu „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“, patvirtinus (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, buvo patvirtintas 6 m. pločio bendro naudojimo kelias (duomenys neskelbtini) g. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) tąsoje iki L. Ž. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, ieškovei privažiavimas yra jau numatytas, todėl L. Ž. negali remtis tuo, kad jam nepatinka ar nepatogu, kad bus nustatytas servitutas per jam priklausantį žemės sklypą.

3.3. Tiek per atsakovams priklausantį žemės sklypą, kuriame yra kelias, tiek ir per trečiajam asmeniui L. Ž. priklausantį sklypą servitutinio kelio įrengimui reikėtų tokių pačių lėšų, nes abiem atvejais faktiškai jokio kelio nėra.

Šalies argumentai

3.4. Remiantis servituto nustatymo schema, pateikta su ieškiniu, prašomas servitutas padalintų atsakovų žemės sklypą, besiribojantį su ieškovės žemės sklypu, į dvi dalis, todėl akivaizdu, jog atsakovams būtų padaryta itin didelė žala dėl tokio sklypo išskaidymo. (duomenys neskelbtini) gatvės gale esantis žemės sklypas pagal atsakovo V. S. sumanymą, turėjo būti skirtas vaikų žaidimų aikštelei įrengti, kad būsimų pirkėjų vaikai turėtų žaliąją zoną ir aikštelę saugiai žaisti, tačiau dėl ieškovės norų nustatyti servitutą, to tektų atsisakyti. Atsakovas V. S. projektavo savo turimą žemės sklypą specialiai tokiu principu, jog naujiems pirkėjams būtų patogu, o vaikams saugu.

Atsiliepimas

4. Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos Kauno skyrius atsiliepimu ir jo atstovė teismo posėdyje prašė dėl ieškinio pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodė, kad neturi teisinio pagrindo nustatyti žemės servitutų privatiems žemės sklypams, kuriems dėl įvairių priežasčių, formuojant žemės sklypus nebuvo nustatyti žemės servitutai, todėl per buvusio bendraturčio žemės sklypą ieškovė gali susitarti servitutą nustatyti sandoriu arba nepavykus susitarti, klausimą dėl servituto nustatymo spręsti teismo tvarka.

5. Trečiasis asmuo Kauno rajono savivaldybės administracija atsiliepimu ir jos atstovė teismo posėdyje prašė dėl ieškinio pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodė, kad iš ortofotografinės medžiagos matosi patekimas iki (duomenys neskelbtini) gatvės, kuris jungiasi su ieškovei priklausančiu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) per žemės sklypus, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Abu Žemės sklypai yra privatūs ir patekimas per juos būtų galimas tik įregistravus kelio servitutą, kuris tarnautų visiems. Šiuose žemės sklypuose registruoto kelio servituto, kuris suteiktų teisę juose esančiu keliu naudotis aplinkinių sklypų savininkams, nėra. Trečiasis asmuo taip pat pažymėjo, kad Kauno rajono savivaldybėje šiuo metu nėra rengiamos sprendinių įgyvendinimo programos. Taip pat savivaldybės administracija neturi gautų prašymų dėl statybą leidžiančių dokumentų ar žemės valdos projektų minėtoje teritorijoje. Dėl šių priežasčių nėra galimybės įvertinti, kada ir ar apskritai bus įgyvendintos planavimo projekte numatyta (duomenys neskelbtini) gatvės jungtis su (duomenys neskelbtini) g., taip pat jungtis su (duomenys neskelbtini) pl. Nesant jokios kitos galimybės užtikrinti ieškovės daikto tinkamą naudojimą, savivaldybės administracija neprieštarauja, kad servitutas būtų nustatomas

6. Trečiasis asmuo L. Ž. atsiliepimo nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmetamas.

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 1,4 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). 2008 m. vasario 5 d. Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintas žemės sklypo registro Nr. (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektas, kuriuo minėtas sklypas buvo padalintas į du sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekte buvo nurodyti du privažiavimai prie sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)), vienas privažiavimas iš šiaurinės pusės ties koordinate Nr. (duomenys neskelbtini) (sklypui Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitas privažiavimas iš pietų pusės ties koordinate Nr. (duomenys neskelbtini) (sklypui Nr. (duomenys neskelbtini)).

8. Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime nurodė, kad nagrinėjant ieškovės prašymus nustatė, kad Kauno apskrities viršininko 2008 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“, patvirtinus ieškovės ir bendraturčio L. Ž. žemės ūkio paskirties 2,8000 ha žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektą, parengtą valstybės įmonės Valstybinio žemėtvarkos instituto (inžinierius A. Ž.), privažiavimo klausimas buvo neišspręstas ne tik į ieškovei atidalintą žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), bet ir į trečiojo asmens L. Ž. žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Nes žemės sklypo atidalinimo plane pažymėti keliai faktiškai neegzistavo.

9. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2015 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini)) „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“, patvirtinus (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, buvo patvirtintas 6 m pločio bendro naudojimo kelias (duomenys neskelbtini) g. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) k. tąsoje iki L. Ž. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)).

10. Iš pateiktų duomenų ir trečiojo asmens Kauno rajono savivaldybės administracijos atsiliepime nurodytų aplinkybių nustatyta, kad ieškovei priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) jungiasi su (duomenys neskelbtini) gatve, į kurią numatytas patekimas nuo (duomenys neskelbtini) pl. per žemės sklypus, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Abu žemės sklypai yra privatūs ir patekimas per juos būtų galimas tik įregistravus kelio servitutą, kuris tarnautų visiems. Šiuose žemės sklypuose registruoto kelio servituto, kuris suteiktų teisę juose esančiu keliu naudotis aplinkinių sklypų savininkams, nėra. Tuo tarpu (duomenys neskelbtini) gatvė šiuo metu neturi jungties su (duomenys neskelbtini) gatve. Tačiau yra parengtas ir Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintas Kauno rajono savivaldybės teritorijos Bendrojo plano 1 – uoju keitimu numatytas planavimo projektas (toliau – Planavimo projektas), apimantis ~ 50 ha teritoriją (duomenys neskelbtini). Šiame Planavimo projekte yra numatyta (duomenys neskelbtini) gatvės jungtis su (duomenys neskelbtini) g., taip pat jungtys su (duomenys neskelbtini) pl. Kaip pažymėjo Kauno rajono savivaldybės administracija, parengtų planavimo projektų sprendiniai detalizuoja Kauno rajono savivaldybės teritorijos Bendrojo plano 1 – ojo pakeitimo sprendinius, ir jais yra vadovaujamasi, pertvarkant šioje teritorijoje esančius žemės sklypus: keičiant jiems pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, rengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus ar detaliuosius planus. Kauno rajono savivaldybės administracija taip pat pažymėjo, kad Kauno rajono savivaldybėje šiuo metu nėra rengiamos sprendinių įgyvendinimo programos, taip pat negauta prašymų dėl statybą leidžiančių dokumentų ar žemės valdos projektų minėtoje teritorijoje. Dėl šių priežasčių nėra galimybės įvertinti, kada ir ar apskritai bus įgyvendintos Planavimo projekte numatyta (duomenys neskelbtini) gatvės jungtis su (duomenys neskelbtini) g., taip pat jungtis su (duomenys neskelbtini) pl. Taigi kelių / gatvių sistema tik suprojektuota teritorijų planavimo dokumentuose ir faktiškai realiai nėra egzistuojanti.

11. Ieškovė ieškiniu siekia nustatyti kelio servitutą būtent atsakovams priklausančiu žemės sklypu, nes jos vertinimu šis variantas būtų racionaliausias. Atsakovams nuosavybės teise priklauso 0,7238 ha kitos paskirties (susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovų žemės sklypui suteiktas (duomenys neskelbtini) gatvėvardis. Šis sklypas ribojasi su ieškovės žemės sklypu. Beveik iki pat ieškovės žemės sklypo ribos driekiasi (duomenys neskelbtini) gatvė.

12. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo nustatyti ieškovės prašomą servitutą, nes ieškovė nepagrindė servituto būtinumo ir proporcingumo. Šią išvadą teismas daro dėl toliau nurodomų aplinkybių ir argumentų.

13. Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Tai yra išvestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybes jos turėtojui naudotis svetimu daiktu. Servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais – administracinis aktas. Teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (CK 4.111 straipsnio 1 dalis, 4.124 straipsnio 1 dalis, 4.126 straipsnio 1 dalis).

14. Servituto santykiai grindžiami bendraisiais civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, proporcingumo principais (CK 1.2 straipsnis), kurie, be kito, reiškia, kad nustatant servitutą turi būti užtikrinta teisinga tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyra. Ji pasiekiama, be kita ko, atlygintinumu. Servitutui, kaip kiekvienai išvestinei daiktinei teisei, būdinga ir tai, kad servituto turėtojo teisės naudotis svetimu daiktu neturi paneigti tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisių. Servituto santykiai reglamentuojami laikantis minimalaus savininko teisių ribojimo principo; servitutu gali būti suteikiamos tik tokios teisės, kurios yra objektyviai būtinos viešpataujančiajam daiktui naudoti pagal jo paskirtį. Sprendžiant dėl servitutu suteikiamų ar atimamų teisių apimties būtina įvertinti viešpataujančiojo daikto tikslinę paskirtį, nes tai lemia faktinius daikto naudojimo poreikius.

15. Servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas. Turi būti įvertinta, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų. Nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau.

16. Servituto būtinybei pagrįsti esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę. Teismo sprendimu nustatant servitutą būtina siekti abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaita. Vienas proporcingumo reikalavimų yra tas, kad tarnaujančiam daiktui gali būti nustatomi tik tokie ir tokios apimties ar dydžio suvaržymai, kurie būtini siekiant užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą. Sprendžiant dėl servituto nustatymo yra svarbūs galiojantys teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-82/2007, Nr. 3K-3-157/2009, Nr. 3K-3-527/2009, Nr. 3K-3-118/2012, Nr. 3K-3-210/2012, Nr. 3K-3-63-701/2016, Nr. 3K-3-94-248/2016, Nr. 3K-3-347-695/2017, Nr. e3K-3-200-916/2018 ir kt.).

17. Ieškovė nurodo, kad neturi patekimo į savo žemės sklypą ir prašo nustatyti atsakovų žemės sklype kelio servitutą pagal UAB „Ramlina“ 2020 m. balandžio 29 d. parengtą servituto nustatymo schemą. Servituto plane nurodytas 6 metrų pločio, 2 027 kv. m ploto neatlygintinas kelio servitutas (teisė tokiu keliu važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis juo kaip pėsčiųjų taku), skirtas ieškovės priklausančiam žemės sklypui. Dalis numatyto kelio servituto faktiškai neegzistuoja. Servituto planu siekiama kelio servitutu sujungti su esama (duomenys neskelbtini) gatve, kuri priklauso atsakovams. Atsakovai teigia, kad ieškovės prašomas nustatyti servitutas pažeis jų teises, nes (duomenys neskelbtini) gatvės žemės sklypas buvo projektuojamas kaip akligatvis, siekiant apriboti eismą, gale sklypo planuota įrengti vaikų žaidimų aikštelę. Atsakovai pažymi, kad ieškovės žemės sklypo paskirtis yra žemės ūkio, todėl tikėtina, kad nustačius ieškovės prašomą servitutą (duomenys neskelbtini) gatve važiuotų sunkioji žemės ūkio technika. Ieškovė teigia planuojanti urbanizuoti jai priklausantį žemės sklypą, o tai žymiai padidintų eismo intensyvumą atsakovams priklausančia (duomenys neskelbtini) gatve. Atsakovai patirtų didelių nepatogumų neapibrėžtą laiką dėl ieškovei priklausančio sklypo urbanizacijos. Dėl šių priežasčių ženkliai sumažėtų atsakovams priklausančių žemės sklypų vertė. Šiuos atsakovų argumentus teismas pripažįsta pagrįstais.

18. Pagal teritorijų planavimo dokumentus ieškovei yra numatytas patekimas į jos žemės sklypą per (duomenys neskelbtini) gatvę, su kuria planavimo projekte yra numatyta (duomenys neskelbtini) gatvės jungtis, taip pat jungtys su (duomenys neskelbtini) plentu per privačius žemės sklypus, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad pati ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad iki šiol į savo sklypą patekdavo iš (duomenys neskelbtini) plento. Be to, yra patvirtintas 6 m pločio bendro naudojimo kelias (duomenys neskelbtini) g. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) k. tąsoje iki trečiojo asmens L. Ž. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl ieškovė taip pat galėtų tartis dėl kelio servituto nustatymo su trečiuoju asmeniu L. Ž. per jam priklausantį žemės sklypą. Kaip jau minėta faktiškai joks kelias į ieškovei priklausantį žemės sklypą realiai neegzistuoja. Todėl nepriklausomai, kurioje vietoje būtų patekimas į ieškovės žemės sklypą, jį vis tiek reikėtų įsirengti, nes jis faktiškai neegzistuoja.

19. Taigi iš aptartų duomenų nustatyta, kad ieškovės prašomas nustatyti kelio servitutas nėra vienintelė galimybė jai pateikti į jos nuosavybės teise valdomą sklypą. Ieškovei planuojant urbanizuoti jai priklausantį žemės sklypą, ji turi vadovautis teritorijų planavimo dokumentais, nebent būtų nustatyta, kad teritorijų planavimo dokumentuose numatyti sprendiniai yra neracionalus ar iš esmės pažeidžiantys privačių savininkų teises. Tačiau tokių duomenų į bylą nėra pateikta.

20. Byloje nustačius, kad ieškovė turi kitas aptartas galimybes patekti į savo valdomą žemės sklypą, nėra pagrindinės sąlygos – objektyvaus būtinumo nustatyti kelio servitutą per atsakovų žemės sklypą. Ieškovė turėdama kelias galimybes patekti į jai valdomą sklypą, turėjo pagrįsti, kad jos prašomas nustatyti kelio servitutas yra pats racionaliausias ne jos, bet kitų savininkų atžvilgiu. Atsakovai teigė, kad ieškovei nustačius kelio servitutą per trečiojo asmens L. Ž. žemės sklypą, kurio paskirtis taip pat žemės ūkio, L. Ž. kaip savininko teisės būtų mažiau pažeistos, nes kelio servitutas sudarytų 102,75 m, tuo tarpu ieškovei nustačius kelio servitutą per atsakovams priklausantį žemės sklypą (duomenys neskelbtini) gatve servitutas sudarytų 344,72 m. (atsakovų pateikta kelio situacijos schema). Atsakovas V. S. taip pat pateikė mažosios bendrijos „Bonada“ konsultacinę išvadą, kurioje nurodyta, kad be servituto atsakovams priklausančio žemės sklypo vertė būtų 47 000 Eur, o įregistravus servitutą – 37 600 Eur. Ieškovė šias atsakovų nurodytas aplinkybes paneigiančių duomenų nepateikė. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad nustačius kelio servitutą per trečiajam asmeniui L. Ž. priklausantį žemės sklypą, sklypo naudingasis plotas sumažėtų, dėl ko sumažėtų ir šio sklypo vertė, taip pat dėl sklypo konfigūracijos ir sklypo ploto kelio servitutas iš esmės turėtų būti nustatomas žemės sklypo dviem kraštinėmis linijomis kampu, nes kelio servitutą nustačius tiesiai, L. Ž. sklypas būtų kertamas pusiau ir taip būtų taikomi neproporcingi apribojimai L. Ž.. Tačiau konkrečių duomenų, kad apribojimai trečiajam asmeniui L. Ž., kaip žemės sklypo savininkui, būtų didesni nei atsakovams, nepateikta. Pažymėtina, kad servitutas negali būti nustatomas tik todėl, kad ieškovei naudotis servitutu būtų pigiau ir patogiau. Tai reikštų, kad vieno asmens interesai patenkinami kito asmens sąskaita, nepagrįstai suvaržant šio nuosavybės teisę. Nesant objektyvaus būtinumo nustatyti kelio servitutą būtent per atsakovų žemės sklypą, nes yra kelios galimybės patekti į ieškovei priklausantį žemės sklypą, o iš į bylą pateiktų duomenų negalima padaryti vienareikšmės išvados, kad ieškovės prašomas nustatyti servitutas yra pats racionaliausias ne jos, o būtent gretimai esančių kitų sklypų savininkų atžvilgiu, ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

21. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju ieškinys atmestas, todėl bylinėjimosi išlaidos priteistinos atsakovams iš ieškovės.

22. Atsakovai A. Š. ir V. Š. prašo priteisti 780 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidas. Atsakovas V. S. prašo priteisti 2 601,50 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidas ir 250 Eur už MB „Bonada“ parengtą konsultacinę išvadą dėl sklypo vertės.

23. Kaip yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimo išlaidų dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-533/2008). Taip pat, sprendžiant dėl atstovavimo išlaidų pagrįstumo ir jų dydžio, turi būti atsižvelgiama į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismas 2013 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2013, Kauno apygardos teismo 2020 rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1436-601/2020). Nagrinėjamu atveju atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais, sumos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalų dydžių. Pažymėtina, kad, nors užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą dydis neviršija rekomenduotino, bet vien tai nesuteikia teisės priteisti faktiškai turėtas išlaidas advokato ir advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Sprendžiant atstovavimo išlaidų dydžio klausimą būtina įvertinti, ne tik tai, ar jos neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių užmokesčio dydžių, bet ir tai, ar jos buvo būtinos ir pagrįstos šiuo konkrečiu atveju (šioje byloje). Be to, svarbu įvertinti, ar prašomos priteisti atstovavimo išlaidos atitinka imperatyviuosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

24. Teismas sprendžia, kad atsakovų A. Š. ir V. Š. prašomos priteisti 780 Eur advokatės teisinės pagalbos išlaidos nėra aiškiai per didelės, neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, atitinka protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijus, todėl atsakovei A. Š., kuri kaip matyti iš pateiktų kvitų jas apmokėjo, priteistina visa reikalaujama 780 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

25. Tuo tarpu atsakovas V. S. prašo priteisti 2 651,50 Eur advokatės bylinėjimosi išlaidas. Teismas vertindamas bylos sudėtingumą, konkrečiai ieškinio dalyką (byla dėl servituto nustatymo), sprendžia, kad atstovauti joje ir rengti procesinius dokumentus nebuvo būtinas specialus pasirengimas, nes nebuvo nagrinėjami nauji teisiniai klausimai (Rekomendacijų 2.1 papunktis), tokią išvadą sustiprina ir tai, kad kitų atsakovų patirtos ir priteistinos advokato teisinės pagalbos išlaidos yra daugiau nei tris kartus mažesnės, todėl teismas sprendžia, kad atsakovo V. S. prašomos priteisti 2 651,50 Eur advokatės teisinės pagalbos išlaidos yra aiškiai per didelės, neatitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų, todėl atsakovui V. S. priteistina 1 800 Eur advokatės teisinės pagalbos išlaidų. Taigi viso atsakovui V. S. 2 050 Eur (1800+250 už MB „Bonada“ parengtą konsultacinę išvadą dėl sklypo vertės).

26. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei sudaro 17,40 Eur. Ieškinį atmetus, šios išlaidos valstybei priteistinos iš ieškovės (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei A. Š., gimusiai (duomenys neskelbtini), 780 Eur (septynių šimtų aštuoniasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovės I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 050 Eur (dviejų tūkstančių penkiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš ieškovės I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 17,40 Eur (septyniolikos eurų 40 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Virginija Simanavičienė