Kauno apygardos teismo nutartis

2020-09-15 · Civilinė byla Nr. e2A-1436-601/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-09-15
Bylos Nr.
e2A-1436-601/2020
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-02409-2020-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Evaldas Burzdikas
Atsakovas
N. M.
Ieškovas
akcinės bendrovės ,,East West Agro“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1436-601/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02409-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1; 2.6.11.1; 3.1.7.11; 3.3.1.18.3 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 15 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo N. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-9407-1087/2020 pagal ieškovės akcinės bendrovės ,,East West Agro“ ieškinį atsakovui N. M. dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „East West Agro“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo N. M. 2 613,03 Eur skolą, 389,05 Eur delspinigius, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesines palūkanas) ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad 2019 m. gegužės 29 d. tarp ieškovės ir atsakovo buvo pasirašyta prekių pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 2019/05/29-S1-01TG (toliau – sutartis), kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo parduoti prekes, o atsakovas įsipareigojo nupirkti prekes, išvardintas sąskaitoje faktūroje. Kadangi atsakovas laiku nevykdė savo piniginių įsipareigojimų pagal išrašytas sąskaitas, ieškovė skaičiavo delspinigius. Atsakovas pažeidė savo prievolę atsiskaityti su ieškove ir yra skolingas iš viso 2 613,03 Eur pagal sąskaitas (be delspinigių). Atsakovas ieškovei privalo sumokėti 389,05 Eur delspinigių sumą pagal sąskaitas, nes sutarties 3.3 papunktyje nurodyta: „jeigu Pirkėjas neatsiskaito laiku, už kiekvieną pavėluotą dieną skaičiuojamos palūkanos – po 0,08 proc. nuo sąskaitoje faktūroje nurodytos sumos už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną“. Delspinigiai Atsakovui skaičiuojami ne daugiau kaip už 180 d. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK ) 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas) iki bylos teisme iškėlimo dienos. Nepaisant to, kad kai kurios sąskaitos išrašytos iki sutarties sudarymo, pačiose sąskaitose nurodyta, jog pradelsus mokėjimo terminą gali būti skaičiuojami delspinigiai bei taikomi papildomi administravimo mokesčiai.

Atsiliepimas

3. Atsakovas atsiliepimu prašė atmesti reikalavimą priteisti iš jo procesines palūkanas už laikotarpį nuo Lietuvoje paskelbto karantino režimo galiojimo pradžios (2020 m. kovo 16 d.) iki karantino režimo galiojimo pabaigos, o taip pat atmesti reikalavimą priteisti 389,05 Eur delspinigius dalyje dėl 291,45 Eur delspinigių priteisimo, o ieškovei priteistinų delspinigių dydį sumažinti iki 97,26 Eur (0,02 už kiekvieną uždelstą dieną).

4. Atsakovas nurodė, kad pripažįsta, jog nėra visiškai apmokėjęs ieškovės išrašytų ieškinyje nurodytų PVM sąskaitų faktūrų. Tokia situacija susiklostė dėl atsakovą užklupusių finansinių sunkumų, kuriuos labai stipriai padidino Lietuvoje bei pasaulyje kilusi COVID-19 epidemija, sutrikdžiusi atsakovo ūkininko finansinius srautus. Atsakovas paaiškino, kad užsiima žemės ūkio veikla, t. y. dideliais kiekiais augina ir parduoda žemės ūkio produkciją ir tiekia grūdų valymo bei džiovinimo paslaugas. Dėl pasaulyje prasidėjusio viruso plitimo jau nuo 2020 m. pradžios mažėja produkcijos pardavimai, atsirado logistinių sunkumų, dėl kurių pradėjo vėluoti produkcijos pristatymas, o be to produkcijos pirkėjai ėmė pažeidinėti atsiskaitymo terminus arba netgi visiškai nutraukė atsiskaitymus už pateiktą produkciją. Kadangi atsakovo ūkininko galimybę laiku atsiskaityti su ieškove apsunkino nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybė, atsakovui už vėlavimą atsiskaityti, laikotarpiu kol Lietuvos Respublikoje galioja karantino režimas neturėtų būti taikomos jokios finansinės sankcijos. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas prašo teismo atmesti ieškinio reikalavimą dėl procesinių palūkanų už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 16 d. iki karantino režimo galiojimo panaikinimo priteisimo. Atsakovo N. M. nuomone, ieškovės prašomas priteisti delspinigių dydis – 0,08 proc. už kiekvieną uždelstą dieną (kas sudaro 28,8 proc. metinių palūkanų) – yra nesąžiningas ir akivaizdžiai per didelis. Nors delspinigių dydis buvo nurodytas šalių pasirašytoje sutartyje, tačiau pati sutartis buvo sudaryta pagal ieškovės parengtą ir naudojamą standartinę formą, atsakovas praktiškai jokios įtakos sutarties nuostatų turiniui daryti negalėjo ir derybos dėl delspinigių dydžio faktiškai buvo neįmanomos. Atsakovo nuomone, būtent 0,02 proc. delspinigių dydis būtų sąžiningas taip pat atsižvelgiant ir į Lietuvą bei visą pasaulį užklupusią pandemiją, kuri neabejotinai nulems didelius atsiskaitymo vėlavimus visose verslo srityse, dėl ko yra būtinas visų verslo subjektų solidarumas, kuris leistų išgyventi kilusią krizę su kuo mažesniais nuostoliais, išvengiant bankrotų bangos. Taikant 0,02 proc. delspinigių už kiekvieną pradelstą dieną dydį iš atsakovo ieškovei priteisima delspinigių suma už laikotarpį iki kreipimosi į teismą dienos sudarytų 97,26 Eur (389,05 Eur / 4 = 97,26 Eur). Atsakovas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovės prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma yra akivaizdžiai per didelė ir neatitinkanti nei bylos sudėtingumo, nei procesinių dokumentų bei kartu su jais pateiktų rašytinių įrodymų apimties, nei laiko sąnaudų, kurios turėjo būti patirtos rengiant procesinius dokumentus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2020 m. birželio 15 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, t. y. priteisė iš atsakovo N. M. ieškovei AB „East West Agro“ 2 613,03 Eur skolą, 114,66 Eur delspinigius, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 727,69 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. vasario 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, išskyrus už laikotarpį nuo karantino pradžios (2020 m. kovo 16 d.) iki karantino pabaigos (2020 m. birželio 16 d.), ir 1 323,93 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl 274,39 Eur delspinigių priteisimo ir 8 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo nuo karantino pradžios (2020 m. kovo 16 d.) iki karantino pabaigos (2020 m. birželio 16 d.).

6. Teismas konstatavo, kad atsakovas neneigia, jog yra skolingas ieškovei, todėl, įvertinęs byloje esančias sąskaitas faktūras, ieškovės reikalavimą dėl skolos priteisimo tenkino ir iš atsakovo priteisė 2 613,03 Eur.

7. Teismas nustatė, kad ieškovė dalį sąskaitų faktūrų už parduotas prekes ir suteiktas transportavimo paslaugas yra išrašiusi iki sutarties sudarymo. Tačiau tai, kad sąskaitose faktūrose buvo nurodyta, jog praleidus terminą atsiskaityti gali būti taikomi delspinigiai, nepatvirtina, jog šalys susitarė dėl 0,08 procentų dydžio netesybų. Atsižvelgdamas į tai, teismas ieškovės reikalavimą dėl 274,39 Eur (iki sutarties sudarymo) delspinigių priteisimo laikė nepagrįstu ir atmetė.

8. Nepaisant to, teismo vertinimu, nėra teisinio pagrindo keisti sutartimi nustatytą 0,08 proc. delspinigių dydį, nes atsakovas, būdamas ūkininku daugiau kaip dešimt metų, turėjo būti pakankamai apdairus, pasirašydamas sutartį. Be to, atsakovas yra sumokėjęs tik nedidelę dalį skolos (221,18 Eur), byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų bandęs sumokėti likusią skolą dalimis ar dėjęs kitas pastangas atsiskaityti su ieškove (pvz. bandydamas taikiai susitarti su ieškove iki pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo). Atsižvelgdamas į tai, teismas iš atsakovo ieškovei priteisė 114,66 Eur delspinigių, taikant 0,08 procentų dydį (skaičiuojant po sutarties sudarymo).

9. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad COVID-19 laikomas nenugalima jėga, nes šalims sudarant sutartį COVID-19 nebuvo ir nebuvo galima protingai numatyti, kad tokia liga atsiras, atsakovui negalima objektyviai įvykdyti teismo priteistą sumą karantino laikotarpiu, atsakovas negalėjo kontroliuoti situacijos dėl COVID ir šalys sutartyje nebuvo prisiėmusios tokios rizikos, juolab, kad sutarties 5 punkte šalys buvo susitarusios dėl nenugalimos jėgos. Todėl teismas ieškovės reikalavimą dėl 8 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tenkino, išskyrus už laikotarpį nuo karantino pradžios (2020 m. kovo 16 d.) iki karantino pabaigos (2020 m. birželio 16 d.).

10. Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, teismas nustatė, kad ieškovės prašomos bylinėjimosi išlaidos už pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimą (326,70 Eur) ir ieškinio parengimą (968,00 Eur) neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių. Todėl, teismo vertinimu, nurodytų bylinėjimosi išlaidų nėra teisinio pagrindo mažinti, nes pats atsakovas, iš esmės sutikdamas su skola, pateikė prieštaravimus dėl teismo įsakymo, kas atitinkamai sąlygojo ieškinio parengimą ir didesnių bylinėjimosi išlaidų atsiradimą. Juolab, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovas būtų siekęs taikiai išsispręsti ginčą, kas būtų sąlygoję mažesnes bylinėjimosi išlaidas. Kita vertus, teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo už pasirengimą ir dalyvavimą posėdyje viršijo Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį, todėl už šiuos procesinius veiksmus ieškovei priteisė maksimalų leistiną dydį (105,41 Eur). Kadangi ieškovės reikalavimai patenkinti 90,86 proc., teismas iš atsakovo ieškovei priteisė iš viso 1 323,93 Eur bylinėjimosi išlaidų (įskaitant ir žyminį mokestį) atlyginimą.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

11. Apeliaciniu skundu atsakovas N. M. Kauno apygardos teismo prašo sumažinti ieškovei AB „East West Agro“ priteistų delspinigių sumą nuo 114,66 Eur iki 28,67 Eur (0,02 proc.) bei ieškovei AB „East West Agro“ priteistų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti sumą (1 323,93 Eur), įvertinant šios bylos sudėtingumą ir kitas reikšmingas aplinkybes. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Atsiliepimas

11.1. Pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į atsakovo atsiliepime išdėstytus argumentus, jog ieškovės prašomas priteisti delspinigių dydis yra neprotingai didelis bei nesąžiningas, ir delspinigiams apskaičiuoti taikomos normos nesumažino. O būtent, ieškovės prašomi priteisti delspinigiai sudaro net 28,8 proc. per metus nuo pradelstos sumos. Nors toks delspinigių dydis buvo nurodytas šalių pasirašytoje sutartyje, tačiau pati sutartis buvo sudaryta pagal ieškovės parengtą ir naudojamą standartinę formą, atsakovas praktiškai jokios įtakos sutarties nuostatų turiniui daryti negalėjo ir derybos dėl delspinigių dydžio faktiškai buvo neįmanomos. Atsakovo nuomone, būtent 0,02 proc. delspinigių dydis būtų sąžiningas ir, vietoje teismo pritaikyto 0,08 proc. dydžio, ieškovei priteistinų delspinigių dydis turėtų būti sumažintas nuo 114,66 Eur delspinigių iki 28,67 Eur;

11.2. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į atsakovo argumentus ir nepagrįstai atsisakė sumažinti ieškovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį. Atsakovo nuomone, teismo priteista bylinėjimosi išlaidų suma yra akivaizdžiai per didelė ir neatitinkanti nei bylos sudėtingumo, nei procesinių dokumentų bei kartu su jais pateiktų rašytinių įrodymų apimties, nei laiko sąnaudų, kurios turėjo būti patirtos rengiant procesinius dokumentus. Ieškovei buvo priteista net 968 Eur išlaidų už ieškinio parengimą, nors ieškovės pateiktas ieškinys iš esmės nesiskiria nuo ieškovės anksčiau pateikto pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo, už kurio parengimą ieškovei taip pat buvo priteista net 326,70 Eur. Pats ieškinys yra visiškai nedidelės apimties – jį sudaro tik 1,5 puslapio teksto. Pati byla taip pat yra visiškai nesudėtinga – atstovavimas ginče dėl elementarios skolos priteisimo nereikalauja nei gilių teisinių žinių, nei teisės aktų ar teismų praktikos analizės. Be to, su ieškiniu pateikiamų rašytinių įrodymų, kurie turėjo būti peržiūrėti rengiant ieškinį, apimtis yra visiškai nedidelė – ieškovės skolą pagrindžia viena sutartis ir ieškovės išrašytos sąskaitos faktūros. Dėl šių priežasčių atsakovas mano, jog teismas nepagrįstai ieškovei priteisė visą prašomą bylinėjimosi išlaidų sumą, nes ji turėjo būti sumažinta atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir procesinių dokumentų bei rašytinių įrodymų apimtį.

12. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies (bylinėjimosi išlaidų dalyje).

14. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

15. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas byloje nėra.

Dėl delspinigių sumažinimo

16. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria iš jo yra priteista 114,66 Eur delspinigių, nes mano, jog delspinigių dydis turėjo būti sumažintas nuo sutartyje numatytų 0,08 proc. iki 0.02 proc. už kiekvieną uždelstą dieną.

17. Taigi, byloje kilo ginčas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas nesumažino sutartyje numatyto delspinigių procentinio dydžio.

18. Byloje nėra ginčo, jog šalys susitarė dėl 0,08 proc. dydžio delspinigių nuo sąskaitoje faktūroje nurodytos sumos už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną.

19. Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma, ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 str. 3 d.). Netesybos yra prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonė ir civilinės atsakomybės forma. Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nurodytą netesybų sampratą netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pažymėtina, kad šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Tokiu susitarimu yra išreiškiama šalių valia nustatyti tam tikras priemones, skatinančias skolininką įvykdyti prievoles ir kompensuojančias kitai šaliai atsiradusius nuostolius dėl prievolės neįvykdymo ar jos netinkamo įvykdymo.

20. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje yra nustatytas vienas iš sutarties laisvės principo ribojimo pagrindų, jeigu netesybos aiškiai per didelės. Jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Taigi, įstatyme įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).

21. Aiškindamas aptariamas nuostatas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; kt.). Minėta, nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. Kita vertus, netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013).

22. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys yra verslininkai, delspinigių dydis nustatytas jų tarpusavio susitarimu, atsakovo įsiskolinimas atsirado jau 2019 m. gegužės 16 d. ir vis augo, dalinis skolos apmokėjimas buvo atliktas tik vieną kartą (2019 m. birželio 18 d.), sumokant 221,18 Eur. Priteista skola (2 613,03 Eur) susidarė jau 2019 m. rugsėjo 11 d. ir iki teismo sprendimo negrąžinta. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai: kad šalys yra verslininkai, į tai, kad skola negrąžinama pakankamai ilgą laiką, į priteistų delspinigių dydį (114,66 Eur), kuris yra pakankamai mažas lyginant su priteista skola, - neturi pagrindo spręsti, jog sutartos netesybos (0,08 proc. delspinigiai) yra neprotingos, akivaizdžiai per didelės.

23. Pažymėtina, kad teisminėje praktikoje ir didesnio dydžio netesybos (0,1 proc., 0,2 proc.) pripažįstamos pagrįstomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-748-544/2019; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-53-794/2020; Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 30 d. nutartis Nr. e2A-931-1092/2020).

24. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl priteistų delspinigių dydžio yra pagrįstas ir teisėtas, todėl šioje dalyje apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

25. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo priteista 1 323,93 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliantas nesutinka su bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžiu. Nurodo, kad ši išlaidų suma yra akivaizdžiai per didelė ir neatitinkanti nei bylos sudėtingumo, nei procesinių dokumentų bei kartu su jais pateiktų rašytinių įrodymų apimties, nei laiko sąnaudų, kurios turėjo būti patirtos rengiant procesinius dokumentus.

26. Nustatyta, kad ieškovė prašė priteisti 1 593,70 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 57 Eur žyminis mokestis, 326,70 Eur už teisines paslaugas rengiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, 968 Eur už ieškinio parengimą, 242 Eur už pasirengimą ir atstovavimą 2020 m. birželio 2 d. posėdyje .

27. Pirmosios instancijos teismas pagrįstomis pripažino 1 457,11 Eur bylinėjimosi išlaidas (iš 242 Eur prašomų priteisti išlaidų pagrįstomis laikė 105,41 Eur), todėl priteisė 1 323,93 Eur (1 457,11 Eur x 90,86 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

28. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apelianto argumentais.

29. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos). Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas).

30. Pažymėtina, kad, nors užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme dydis neviršija rekomenduotino, bet vien tai nesuteikia teisės priteisti faktiškai turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Sprendžiant atstovavimo išlaidų dydžio klausimą būtina įvertinti, ne tik tai, ar jos neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių užmokesčio dydžių, bet ir tai, ar jos buvo būtinos ir pagrįstos šiuo konkrečiu atveju (šioje byloje). Be to, svarbu įvertinti, ar prašomos priteisti atstovavimo išlaidos atitinka imperatyviuosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

31. Nustatyta, kad byloje yra sprendžiamas ginčas dėl skolos priteisimo (neatsiskaityta pagal pirkimo-pardavimo sutartį, pateikus PVM sąskaitas faktūras), bylos apimtis nedidelė (faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimo apimtis nedidelė), ginčo suma nedidelė, teisminė praktika nuosekli ir aiški, vyko vienas teismo posėdis (29 min.).

32. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byla yra nesudėtinga, nedidelės apimties, ieškinio suma nedidelė (3 002,08 Eur), kad atstovauti joje ir rengti procesinius dokumentus nebuvo būtinas specialus pasirengimas, nes nebuvo nagrinėjami nauji teisiniai klausimai, byloje esančių įrodymų apimtis nedidelė ir dėl to advokato (jo padėjėjos) darbo sąnaudos nebuvo didelės (ieškinį rengė advokato padėjėja), kas leidžia spręsti, jog pirmosios instancijos teisme būtinos ir pagrįstos išlaidos advokato pagalbai apmokėti už teisines paslaugas, rengiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo (326,70 Eur) ir už ieškinio parengimą (968 Eur), mažintinos iki 800 Eur. Pažymėtina, kad išlaidos už šių procesinių dokumentų parengimą (1 294,70 Eur), kurios yra beveik puse ieškinio sumos, ne tik nėra būtinos ir pagrįstos tokio pobūdžio bylose, bet neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų.

33. Sumažinus priteistinas bylinėjimosi išlaidas už procesinių dokumentų parengimą iki 800 Eur, ieškovei iš apelianto priteistina suma yra 874,45 Eur (962,41 Eur x 90,86 proc. / 100 proc.).

34. Pripažinus, jog ieškovei iš apelianto priteistos išlaidos už suteiktas teisines paslaugas yra per didelės, pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keistinas, sumažinant priteistinų išlaidų dydį iki 874,45 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalis 3 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 15 d. sprendimą bylinėjimosi išlaidų dalyje pakeisti.

Sumažinti iš atsakovo N. M., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovei akcinei bendrovei „East West Agro“, j. a. k. 300588407, priteistas bylinėjimosi išlaidas (1 323,93 Eur) iki 874,45 Eur (aštuonių šimtų septyniasdešimt keturių eurų 45 ct).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Evaldas Burzdikas