Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2023-10-18 · Administracinė byla Nr. eI1-7197-394/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2023-10-18Regionų apygardos administracinis teismas
  2. KasacijaNutartis · 2024-01-10Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-10-18
Bylos Nr.
eI1-7197-394/2023
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-01343-2023-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jarūnė Sedalienė
Pareiškėjas
V. V.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI1-7197-394/2023Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01343-2023-4Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1.; (S) 55.1.3.
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 18 d.Šiauliai
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėja Jarūnė Sedalienė,sekretoriaujant Janinai Morkūnienei,dalyvaujant pareiškėjui V. V., pareiškėjo atstovui advokatui A. M.,

nedalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. V. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir atsakovė), 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2020 m. sausio 16 d. jis yra suimtas ir laikomas Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjime (iki 2022 m. gruodžio 31 d. buvusiame Šiaulių tardymo izoliatoriuje). Ne kartą kreipėsi į Šiaulių kalėjimą dėl pareigūnų iškvietimo sistemų kamerose nebuvimo, taip pat prašė pateikti informaciją, kokiais veiksmais, nesant pareigūnų iškvietimo sistemų kamerose, reikia išsikviesti pareigūną į kamerą ar prie kameros; ar galima bandant išsikviesti pareigūną kelti kameroje triukšmą; per kiek laiko prie kameros turi prieiti kviečiami pareigūnai. Šiaulių kalėjimas pareiškėjui teikė atsakymus, jog neva tai kamerose negalima įrengti pareigūnų iškvietimo sistemų, nes pastatas (Šiaulių kalėjimas) yra įtrauktas į saugomų objektų registrą. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiais Šiaulių kalėjimo atsakymais, pateikė skundą buvusiam Kalėjimų departamentui prie LR teisingumo ministerijos, kuris pareiškėjui 2021 m. balandžio 22 d. raštu Nr. 2S-1564 „Dėl skundo“ atsakė, kad nekilnojamojo turto objekto įtraukimas į Kultūros vertybių registrą bei saugomų objektų sąrašą nepanaikina kalinimo įstaigos administracijos prievolės užtikrinti teisės aktuose nustatytas suimtųjų ir nuteistųjų asmenų laikymo sąlygas kamerose ir šių kamerų įrengimą pagal Įrengimo taisyklėse nustatytus reikalavimus, jeigu tai nėra susiję su tokių pastatų ir patalpų rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbais, iškvietimo sistemos įrengimas nereikalauja statinio rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto, todėl gali būti atliktas, atsižvelgiant į skirtą finansavimą. Šiaulių kalėjimas net ir po Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos rašto iki šiol nėra įrengęs pareigūnų iškvietimo sistemų kamerose, taigi sąmoningai nesilaiko teisės aktų reikalavimų ir pažeidinėja suimtųjų (nuteistųjų), įskaitant ir pareiškėjo, teisę į saugią aplinką. 2021 m. lapkričio 18 d. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus pažymoje Nr. 4D-2021/1-909, skirtoje pareiškėjui, taip pat konstatuota, kad pareiškėjo skundo dalis dėl Šiaulių kalėjimo veiksmų (neveikimo), neįrengiant pareigūnų iškvietimo sistemos, yra pripažintina pagrįsta. Pažymoje Seimo kontrolierius nurodė, kad Seimo kontrolieriaus atlikto tyrimo metu nustatyta, jog iš tiesų Šiaulių kalėjimo kamerose nėra įrengti pareigūnų iškvietimo mygtukai / sistema. Seimo kontrolierius atkreipė dėmesį, kad pasaulyje bei Lietuvoje sparčiai besivystant technologijoms, yra galimybė ieškoti kitų techninių sprendimų, kurie užtikrintų efektyvų pareigūnų iškvietimo sistemos įrengimą, nepažeidžiant Šiaulių kalėjimo pastato sienų apdailos. Su šia Seimo kontrolieriaus išvada iš dalies sutiko ir Šiaulių kalėjimo pareigūnai, kurie pripažino, kad nuo 2020 m. pabaigos ieško techninių sprendimų ir galimybių gyvenamosiose kamerose įrengti pareigūnų iškvietimo mygtukus. Nepaisant to, pareiškėjo skundo Seimo kontrolieriui tyrimo metu nebuvo gauta duomenų, kad per metus laiko Šiaulių kalėjimo pareigūnai būtų pasiekę konkrečių rezultatų, sprendžiant susiklosčiusią situaciją dėl Šiaulių kalėjimo kamerose neįrengtų pareigūnų iškvietimo mygtukų. Šios Seimo kontrolieriaus tyrimo metu nustatytos aplinkybės taip pat leidžia daryti išvadą, kad Šiaulių kalėjimas nesiima aktyvių veiksmų kuo skubiau išspręsti šią problemą ir nevykdo LR teisės aktuose įtvirtintos pareigos visose Šiaulių kalėjimo patalpose, kuriose suimtieji gyvena, dirba, susirenka, įrengti pareigūnų iškvietimo mygtukus / sistemas bei užtikrinti jų veikimą. Pažymėjo, kad kiekvieną kartą norint išsikviesti pareigūnus, kai pareiškėjas nori būti nuvestas paskambinti, pas medikus, resocializacijos specialistus ar iškilus kitoms problemoms (pavyzdžiui, konfliktams kamerose ar fizinio smurto grėsmei), pareiškėjui tenka daužyti į duris ir tikėtis, jog jie išgirs ir prieis. Kartais pareiškėjas yra perkeliamas į kameras, kurios yra koridoriaus gale (pavyzdžiui, 2021 m. kovo mėnesį pareiškėjas buvo perkeltas į kamerą Nr. 19) ir tokiais atvejais pareigūnai labai dažnai negirdi, jog yra kviečiami į kameras arba tyčia neprieina pasiteirauti dėl kokių priežasčių daužoma į duris, nes neva tai yra užsiėmę kitais darbais. Daužant kameros duris keliamas didelis triukšmas, dėl ko taip pat dažnai kyla konfliktai ne tik su esamais / kalinamais toje pačioje kameroje 4-5 asmenimis, bet ir greta kitose kamerose esamais asmenimis, kurie taip pat girdi didelį triukšmą. Tris metus pareiškėjas yra kalinamas kamerose be pareigūnų iškvietimo sistemų, dėl to yra pažeidžiama pareiškėjo, kaip žmogaus teisė į saugią aplinką, pareiškėjas jaučia įtampą, stresą (jei reikėtų skubios pagalbos, jis jos laiku nesulauktų), patiria konfliktus su kitais kameroje kalinamais asmenimis, kadangi dažnai tenka daužyti į duris net po pusvalandį, kol kuris nors pareigūnas prieina prie kameros. Pareiškėjas dėl to būna suirzęs, tampa nervingas. Svarbu tai, kad pareiškėjui dėl netinkamų ir nežmoniškų kalinimo sąlygų Šiaulių kalėjime realiai pablogėjo sveikata – buvimo Šiaulių kalėjime laikotarpiu pareiškėjui diagnozuoti tokie sveikatos sutrikimai, kaip centrinės nervų sistemos liga (2021 m. kovo 3 d.), hipertenzinė širdies liga (2021 m. gruodžio 7 d.). Visa tai pareiškėjui sukelia dvasinius išgyvenimus, didelius nepatogumus ir netgi fizines kančias ir todėl jam yra padaryta neturtinė žala, kuri privalo būti atlyginta pinigais, nes vien pareiškėjo teisės į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimas nebūtų pakankama satisfakcija pareiškėjui.

Pareiškėjas skunde tai pat nurodė, kad Šiaulių kalėjimas nevykdo teisės aktų reikalavimų – neįrengia pareigūnų iškvietimo sistemų / mygtukų, nors turi pareigą tokias sistemas / mygtukus įrengti, t. y. Šiaulių kalėjimas neveikia ir taip pažeidžia pareiškėjo teisę į saugią aplinką, kadangi neužtikrina saugumo kamerose, nors yra reikalinga užtikrinti, kad kilus būtinybei kalinamas asmuo galėtų veiksmingai susisiekti su pareigūnais. Pareiškėjui prireikus skubiai iškviesti pareigūnus į kamerą ar prie kameros (kilus konfliktams, pavojingoms situacijoms kameroje, esant labai blogai ar net kritinei sveikatos būklei (pareiškėjas turi hipertenzinę širdies ligą), norint patekti pas resocializacijos specialistus, paskambinti ir kt.), to neįmanoma padaryti, kadangi reikia ilgai (kartais net apie 30 minučių) trankyti geležines duris (rankomis ar kitais daiktais), kas yra apskritai netgi nežmoniška, kol pareigūnai išgirsta ir prieina ar atkreipia dėmesį. Dėl trankymo į duris dažnai kyla konfliktai ir su kitais kameroje laikomais asmenimis, jaučiama nuolatinė įtampa, taip dar labiau padidėja nesaugumo rizika. Pareiškėjas dėl ilgo ir nuolatinio poreikio nežmoniškai trankyti į duris tampa irzlus, nervingas. Pareiškėjui dėl netinkamų ir nežmoniškų kalinimo sąlygų Šiaulių kalėjime realiai pablogėjo sveikata – buvimo Šiaulių kalėjime laikotarpiu pareiškėjui diagnozuoti tokie sveikatos sutrikimai, kaip centrinės nervų sistemos liga, hipertenzinė širdies liga. Pareiškėjui nebūtų kilusi neturtinė žala, jei Šiaulių kalėjimas laikytųsi teisės aktų reikalavimų ir realiai juos įgyvendintų. Kaip matyti tiek iš Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos rašto, tiek iš Seimo kontrolieriaus pažymos, Šiaulių kalėjimo neveikimas (neįrengiant pareigūnų iškvietimo sistemų) yra sąmoningas, ilgalaikis ir piktybiškas (ignoruojant ne tik pareiškėjo prašymus / skundus, tačiau ir kitų institucijų išvadas, kuriomis konstatuojami Šiaulių kalėjimo pažeidimai). Pareigūnų iškvietimo sistemų / mygtukų įrengimui Šiaulių kalėjimo kamerose nėra būtina atlikti tokius darbus, kurie pagal teisės aktų nuostatas būtų priskiriami pastato ar patalpų rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbams. Net ir montuojant elektros laidus paslėptu būdu, jie būtų įmontuojami kameros sienose ir lubose po tinku, o tokie darbai laikomi paprastuoju remontu, bet ne pastato ar patalpų rekonstrukcija ar kapitaliniu remontu. Be to, kaip LR Seimo kontrolieriaus pažymoje nurodoma, šiuolaikinių technologijų laikais galima rasti ir kitų būdų, kaip įrengti tokias pareigūnų iškvietimo sistemas. Tad Šiaulių kalėjimo argumentai, susiję su tuo, jog kamerose neva tai negalima įrengti pareigūnų iškvietimo sistemų, nes pastatas įtrauktas į saugomų objektų registrą, yra be abejonių atmestini kaip nepagrįsti ir formalūs. Toks Šiaulių kalėjimo neveikimas kartu rodo, kad kol kamerose pareiškėjas ar kas kitas nebus sumuštas, sužalotas, suluošintas ar kol asmeniui, reikalingam skubios medicinos pagalbos, negrįžtamai nepablogės sveikata (ar ištiks mirtis), iki tol į teisės aktų reikalavimus Šiaulių kalėjimas nereaguos (akivaizdus aplaidumas, neatsakingumas, abejingumas). Pareiškėjas mano, kad 1000,00 Eur dydžio kompensacija sudarytų materialias prielaidas bent iš dalies sušvelninti patirtus neigiamus padarinius, suteikiant galimybę naudotis kitais dvasinį ir fizinį pasitenkinimą teikiančiais dalykais.

Pareiškėjas teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad jam po Covid infekcijos diagnozuota hipertenzinė liga, reikia pastoviai matuoti kraujospūdį, gerti vaistus, todėl dažnai tekdavo kviesti pareigūnus, kad nuvestų pas medikus. Norint išsikviesti pareigūną reikėdavo ilgai, kartais net po 10-15 min., belsti į duris. Buvo atvejų, kai buvo laikomas 20 kameroje, kuri yra koridoriaus gale, kad spaudimas sukildavo iki 180, belsdavo, kad pareigūnas nuvestų į medicininę dalį, nuo beldimo dar labiau pablogėdavo, tada belsdavo kameros draugai, kol ateidavo pareigūnas. Skubiai iškviesti pareigūno nėra jokių galimybių ir tokių atvejų buvo ne vienas. Durys metalinės, iš kameros pusės dar yra grotos, tai tenka kišti ranką per grotas, kad galėtų belsti, nuo tokio beldimo skauda rankas. Belsdamas į duris trukdo kitiems kameroje laikomiems asmenims, ne skelia triukšmą. Tokius nepatogumus dėl pareigūnų iškvietimo teko patirti net trejus metus, kol buvo laikomas Šiaulių TI.

Atsiliepimas

Atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, apie teismo posėdį pranešta tinkamai, pateikė teismui atsiliepimą, kuriame prašė skundą nagrinėti jai nedalyvaujant. Atsiliepime taip pat nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Šiaulių kalėjimo rėžiminio korpuso pastatas pastatytas 1911 metais, o 2003 m. įtrauktas į Kultūros vertybių registrą bei saugomų objektų sąrašą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punktu, viešajam pažinimui ir naudojimui saugomame objekte draudžiama naikinti ar kitaip žaloti saugomo objekto vertingąsias savybes. Pagal Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389, 12.11 p., kamerose įrengiama priežiūrą vykdančio pareigūno iškvietimo sistema. Taisyklių 12.8 p. reglamentuoja, kad elektros instaliacija turi būti montuojama paslėptu būdu kameros sienose ir lubose, taigi tiesiant laidus iškvietimo sistemos įrengimui būtina kirsti vagas mūro sienose. Pareiškėjas savo skundo reikalavimą iš esmės grindžia tuo, kad Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs 2021 m. kovo 25 d. pareiškėjo skundą dėl Šiaulių TI 2021 m. vasario 23 d. atsakymo, savo 2021 m. balandžio 22 d. rašte Nr. 2S-1564 pažymėjo, jog nekilnojamojo turto objekto įtraukimas į Kultūros vertybių registrą bei saugomų objektų sąrašą nepanaikina kalinimo įstaigos administracijos prievolės užtikrinti teisės aktuose nustatytas suimtųjų ir nuteistųjų asmenų laikymo sąlygas kamerose ir šių kamerų įrengimą pagal teisės aktų reikalavimus, jeigu tai nėra susiję su tokių pastatų ir patalpų rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbais. Vien tik rašte nurodyta aplinkybė, jog iškvietimo sistemos įrengimas gali būti atliktas, kadangi nereikalauja statinio rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto, savaime nereiškia Šiaulių kalėjimo administracijos pareigos nedelsiant pradėti vykdyti iškvietimo sistemos įrengimo darbus. Rašte pateikiamas galimybės įrengti Šiaulių TI pareigūnų iškvietimo sistemą įvertinimas bei Šiaulių TI direktoriaus prašoma ieškoti galimybių įrengti kamerose pareigūnų iškvietimo sistemą, o kol ji neįrengta užtikrinti laikomiems asmenims galimybę esant skubiam poreikiui operatyviai kreiptis į juos prižiūrinčius pareigūnus. Be to, pareiškėjui yra tiksliai ir konkrečiai išaiškinama, kad iškvietimo sistemos įrengimas gali būti atliktas, atsižvelgiant į skirtą finansavimą. Atsižvelgiant į tai, kad pagal parengtą investicijų projektą Šiauliuose planuojama pastatyti naują kamerų tipo įkalinimo įstaigą, Šiaulių kalėjimo administracija ieško racionalaus sprendimo ir techninių galimybių iškvietimo sistemai įrengti. Kol pareigūnų iškvietimo sistema neįrengta, Šiaulių kalėjime laikomiems asmenims užtikrinama galimybė, esant poreikiui, operatyviai kreiptis į pareigūnus, vykdančius įstaigoje laikomų asmenų priežiūrą. Tai įrodo, kad Šiaulių kalėjimo administracija vadovaujasi gero viešojo administravimo (atsakingo valdymo) principu, veikia atidžiai ir rūpestingai bei stengiasi mažinti neigiamą poveikį, galintį kilti įstaigoje laikomiems asmenims dėl neįrengtos pareigūnų iškvietimo sistemos. Atkreipė dėmesį, kad kartais budintis pareigūnas negali nedelsiant prieiti prie kameros dėl tam tikrų aplinkybių, susijusių su priežiūros postuose vykdomomis funkcijomis. Tai nebūtinai išvengiama ir naudojantis iškvietimo sistema. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes nėra pagrindo teigti, kad dėl Šiaulių kalėjime neįrengtos pareigūnų iškvietimo sistemos pareiškėjui atsirado reikšmingų ir nepataisomų neturtinių padarinių.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies.

Pareiškėjas V. V. nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad laikotarpiu nuo 2020-01-16 iki 2023-05-25 Šiaulių tardymo izoliatoriuje jis buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų, konkrečiai imant, dėl pareigūnų iškvietimo sistemos kamerose nebuvimo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymi, kad ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.4. p. numatė, kad tardymo izoliatoriaus gyvenamosiose kamerose turi būti vidinio ryšio sistema, (pasikalbėjimo moduliai ir radijas, mobiliojo ryšio telefonų aptikimas, aliarminis iškvietimas). Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintų Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (galioja nuo 2020-12-22) 12.11. punktas numato, kad kamerose įrengiama priežiūrą vykdančio pareigūno iškvietimo sistema. Tiek Taisyklių, galiojusių iki 2020-12-21, tiek Taisyklių, galiojančių nuo 2020-12-22, 2 punkte pasakyta, kad veikiančioms įkalinimo įstaigoms taikomi tik tie taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su statinių rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbais.

Iš byloje esančių dokumentų matosi, kad pareiškėjas 2021 m. kovo 23 d. raštu kreipėsi į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių, prašydamas išsamiai atsakyti, kokiais veiksmais reikia išsikviesti pareigūną į kamerą ar prie kameros, ar bandant išsikviesti pareigūną galima kelti kameroje triukšmą, per kiek laiko prie kameros turi prieiti kviečiamas pareigūnas. Į šį pareiškėjo prašymą Šiaulių TI direktorius atsakė 2021 m. balandžio 12 d. raštu Nr. 17-511, kuriame nurodė, kad pagal Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimus kamerose įrengiama priežiūrą vykdančio pareigūno iškvietimo sistema, tačiau veikiančioms įkalinimo įstaigoms taikomi tik tie taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su statinių rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbais, o kadangi Šiaulių TI pastatas įtrauktas į paveldosaugos objektų registrą, jame nei rekonstrukcijos, nei kapitalinio remonto darbai negalimi, todėl Šiaulių TI kamerose įrengti priežiūrą vykdančio pareigūno iškvietimo sistemą nėra galimybių. Pareiškėjas rūpimais klausimais gali kreiptis į pareigūnus, vykdančius nuolatinę Šiaulių TI laikomų asmenų priežiūrą, arba registruotis pokalbiui pas specialistus. Kreipimasis į pareigūnus nėra prilyginamas triukšmui, o suimtųjų (nuteistųjų) triukšmavimas draudžiamas.

Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo V. V. 2021 m. kovo 25 skundą, 2021 m. balandžio 22 d. raštu Nr. 2S-1564 informavo pareiškėją, kad nekilnojamojo turto objekto įtraukimas į Kultūros vertybių registrą bei saugomų objektų sąrašą nepanaikina kalinimo įstaigos administracijos prievolės užtikrinti teisės aktuose nustatytas suimtųjų ir nuteistųjų asmenų laikymo sąlygas kamerose ir šių kamerų įrengimą pagal įrengimo taisyklėse nustatytus reikalavimus, jeigu tai nėra susiję su pastatų ir patalpų rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbais. Iškvietimo sistemos įrengimas nereikalauja statinio rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto, todėl gali būti atliktas, atsižvelgiant į skirtą finansavimą. Kalėjimų departamentas šiame rašte išreiškė prašymą Šiaulių TI direktoriui ieškoti galimybių įrengti kamerose pareigūnų iškvietimo sistemą, o kol ji neįrengta, užtikrinti laikomiems asmenims galimybę operatyviai kreiptis į juos prižiūrinčius pareigūnus, esant skubiam poreikiui.

2023 m. gegužės 11 d. raštu pareiškėjas vėl kreipėsi į Šiaulių kalėjimo viršininką, be kita ko prašydamas atsakyti ir į klausimą, ar Šiaulių kalėjimo kamerose įrengtos pareigūnų iškvietimo sistemos. Į šį prašymą Lietuvos kalėjimų tarnybos turto valdymo skyrius atsakė 2023 m. birželio 5 d. raštu Nr. SN-24-540, kuriame nurodė, kad kamerose įrengiant priežiūrą vykdančio pareigūno iškvietimo sistemą elektros instaliacija turi būti montuojama paslėptuoju būdu kameros sienose ir lubose, o tai reiškia, kad tiesiant laidus sistemos įrengimui būtina kirsti vagas mūro sienose, Šiaulių kalėjimo rėžiminio korpuso pastatas įtrauktas į Kultūros vertybių registrą bei saugomų objektų sąrašą, o saugomame objekte draudžiama naikinti ir kitaip žaloti saugomo objekto vertingąsias savybes, be to, planuojama pastatyti naują kamerinio tipo įkalinimo įstaigą Šiauliuose, todėl Šiaulių kalėjimo administracija ieško racionalaus sprendimo ir techninių galimybių šiai sistemai įrengti.

Į bylą pateikta ir Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2021 m. lapkričio 18 d. pažyma „Dėl V. V. skundo prieš Šiaulių TI“, iš kurios matosi, jog pareiškėjas dėl Šiaulių TI ir Kalėjimų departamento pareigūnų veiksmų galimai netinkamai nagrinėjant jo prašymus kreipėsi su skundu į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių, kuriame be kitų aplinkybių nurodė, kad „dėl pareigūnų iškvietimo prie kameros nei Šiaulių TI, nei Kalėjimų departamentas nesugebėjo atsakyti, kokiais veiksmais man esant būtinumui skubiai išsikviesti pareigūnus prie kameros, nes Šiaulių TI nėra įrengta iškvietimo sistema“. Seimo kontrolierius atlikto tyrimo metu nustatė, kad Šiaulių TI kamerose nėra įrengta pareigūnų iškvietimo sistema ir atkreipė dėmesį, jog sparčiai besivystant technologijoms yra galimybė ieškoti kitų techninių sprendimų, kurie užtikrintų efektyvų pareigūnų iškvietimo sistemos įrengimą, nepažeidžiant pastato sienų apdailos, taip pat padarė išvadą, jog Šiaulių TI administracija nesiima aktyvių veiksmų kuo skubiau išspręsti šią problemą ir nevykdo pareigos visose Šiaulių TI patalpose, kuriose suimtieji gyvena, dirba, susirenka, įrengti pareigūnų iškvietimo mygtukus bei užtikrinti jų veikimą. Seimo kontrolierius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 14 ir 17 punktais, Šiaulių TI direktoriui rekomendavo imtis priemonių, kad būtų kuo skubiau išspręstas pareigūnų iškvietimo sistemos įrengimo klausimas, apie priimtus sprendimus ir konkrečius planuojamus darbus bei jų atlikimo terminus informuojant Seimo kontrolierių.

Atsakovė atsiliepime teismui taip pat nurodė, kad Šiaulių kalėjimo administracija ieško racionalaus sprendimo ir techninių galimybių iškvietimo sistemai įrengti, kol pareigūnų iškvietimo sistema neįrengta, Šiaulių kalėjime laikomiems asmenims užtikrinama galimybė, esant poreikiui, operatyviai kreiptis į pareigūnus, vykdančius įstaigoje laikomų asmenų priežiūrą.

Taigi byloje nėra ginčo, jog Šiaulių kalėjime pareigūnų iškvietimo sistema nėra įrengta, o atsakovės atstovas nurodo, kad iškvietimo sistemos įrengimas gali būti atliktas, atsižvelgiant į skirtą finansavimą. Kalėjimų departamentas taip pat nurodė, kad iškvietimo sistemos įrengimas nereikalauja statinio rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto, todėl gali būti atliktas atsižvelgiant į skirtą finansavimą.

Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ginčo laikotarpiu teisės aktai numatė pareigūnų iškvietimo sistemos įrengimą, tačiau Šiaulių TI šio reikalavimo nesilaikė. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1641-556/2018, 2019 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-973-1062/2019 ir kt.). Tačiau vien aplinkybės, jog nebuvo įrengta ar neveikė pareigūnų iškvietimo sistema, konstatavimas, savaime nesuponuoja neturtinės žalos pareiškėjui kilimo. Vadovaujantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis, pareiškėjas turi pakankamai argumentuoti, kad dėl tokio trūkumo jam buvo kilę problemų, kad jis dėl to patyrė kokią nors žalą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-442/2018, 2021 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-233-556/2021, 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-289-556/2021, 2021 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-341-624/2021 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodo, kad jam po Covid infekcijos diagnozuota hipertenzinė liga, šokinėja kraujospūdis, jį reikia nuolat matuoti ir gerti vaistus, pablogėjus savijautai jis priverstas į kamerą dažnai kviesti pareigūnus, kad būtų nuvestas į medicininę dalį. Šiuos pareiškėjo teiginius patvirtina į bylą pateikti pareiškėjo medicininiai dokumentai, iš kurių matosi, kad hipertenzinė širdies liga pareiškėjui diagnozuota 2021 m. gruodžio 7 d., paskirtas gydymas vaistais ir AKS kontrolė, šios ligos gydymas bei kraujospūdžio kontrolė buvo tęsiami iki pat 2023 m. gegužės mėn., pareiškėjui buvo duodami vaistai ir išduotas kraujospūdžio matavimo aparatas. Taip pat pareiškėjas nurodo, kad buvo atvejų, kai spaudimas sukildavo iki 180, belsdavo į duris, kad pareigūnas nuvestų į medicininę dalį, nuo beldimo savijauta dar labiau pablogėdavo, tuomet į duris belsdavo kameros draugai. Taigi pareiškėjas konkrečiai nurodo, kad dėl pareigūnų iškvietimo sistemos kamerose nebuvimo jis patyrė tam tikrus nepatogumus, neigiamus išgyvenimus, susijusius su jo sveikatos būkle, ir tuos nepatogumus dėl jų intensyvumo galima traktuoti kaip neturtinę žalą.

Pažymėtina ir tai, kad Kalėjimų departamentas dar 2021 m. balandžio 22 d. rašte bei Seimo kontrolierius 2021 m. lapkričio 18 d. pažymoje nurodė, kad iškvietimo sistemos įrengimas nereikalauja statinio rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto, yra galimybė ieškoti kitų techninių sprendimų, kurie užtikrintų efektyvų pareigūnų iškvietimo sistemos įrengimą, nepažeidžiant Šiaulių TI pastato sienų apdailos, bei rekomendavo Šiaulių TI direktoriui ieškoti galimybių ir imtis priemonių įrengti kamerose pareigūnų iškvietimo sistemą, kaip to reikalauja teisės aktai, tačiau iš atsiliepimo, pateikto teismui 2023 m. birželio 20 d., matosi, kad pareigūnų iškvietimo sistema Šiaulių TI iki šiol neįrengta, Šiaulių kalėjimo administracija vis dar ieško racionalaus sprendimo ir techninių galimybių iškvietimo sistemai įrengti.

Byloje esantys medicininiai dokumentai patvirtina, kad nurodytus nepatogumus dėl pareigūnų iškvietimo sistemos nebuvimo pareiškėjas patyrė tik nuo 2021 m. gruodžio mėn., dėl kito laikotarpio, t. y. nuo 2020 m. sausio mėn. iki 2021 m. gruodžio mėn. pareiškėjas skundžiasi abstrakčiai ir nenurodo konkrečių situacijų, kodėl jam reikėdavo išsikviesti pareigūnus, kokia reali grėsmė tuo laikotarpiu jam buvo kilusi dėl nurodytos iškvietimo sistemos nebuvimo, todėl laikytina, kad nuo 2020 m. sausio 16 d. iki 2021 m. gruodžio mėn. pareiškėjo skundo dalis nepagrįsta konkrečiais atvejais ir atmestina.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Taigi ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio mėn. iki 2023 m. gegužės mėn. būdamas Šiaulių TI (Šiaulių kalėjime) pareiškėjas dėl teisės aktuose numatytų reikalavimų pažeidimų (pareigūnų iškvietimo sistemų kamerose nebuvimo) patyrė neturtinę žalą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.

Iš administracinių teismų praktikos tokio pobūdžio bylose matyti, jog asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1567-624/2020; 2020 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-463-492/2020 ir kt.). Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013 ir kt.).

Teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-492/2016).

Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, atsižvelgęs į CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimų ir jais sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus bei į naujausią LVAT bei EŽTT praktiką (žr., pvz., LVAT 2022-11-23 nutartį administracinėje byloje Nr. TA-857-968/2022, 2023-06-28 nutartį administracinėje byloje Nr. TA-370-502/2023, EŽTT 2022 m. kovo 1 d. sprendimą byloje Einikis ir 4 kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 43277/20, 49994/20, 50514/20, 51079/20, 54383/20), į tai, kad pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais sprendžia, kad dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 200,00 Eur.

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 41 straipsnio 1 dalis (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1833 redakcija) numato, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas.

Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.). CPK 98 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos).

Pareiškėjo atstovas pateikė teismui 2023 m. sausio 9 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 2023/2 175,00 Eur sumai, išrašytą už susipažinimą su dokumentais, jų vertinimą ir skundo RAAT Šiaulių rūmams surašymą bei šios sumos apmokėjimą patvirtinantį 2023 m. sausio 9 d. mokėjimo nurodymą, taip pat 2023 m. rugsėjo 4 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 1459/2023 400 Eur sumai, išrašytą už teisines konsultacijas ir V. V. atstovavimą administracinėje byloje Nr. eI1-7197-394/2023, bei šios sumos apmokėjimą patvirtinantį dokumentą ir prašo šias išlaidas – 575,00 Eur priteisti pareiškėjo naudai.

Prašoma priteisti 575,00 Eur suma už susipažinimą su dokumentais, skundo teismui parengimą, konsultavimą bei atstovavimą teisme neviršija Rekomendacijų nustatyto dydžio, todėl įvertinus tai, jog pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo taip pat tenkinamas iš dalies ir pareiškėjui iš atsakovės priteistinos 115,00 Eur bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. V. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui V. V. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, už laikotarpį nuo 2021 m. gruodžio 7 d. iki 2023 m. gegužės 25 d. 200,00 Eur (du šimtus Eur) neturtinei žalai atlyginti ir 115,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Pareiškėjo skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 16 d. iki 2021 m. gruodžio 6 d. atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per sprendimą priėmusio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Jarūnė Sedalienė