- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-10
- Bylos Nr.
- eTA-29-502/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01343-2023-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas, Gintaras Kryževičius, Jolanta Malijauskienė
- Pareiškėjas
- V. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus ir Jolantos Malijauskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. spalio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas V. V. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir atsakovas), 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2020 m. sausio 16 d. jis yra suimtas ir laikomas Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjime (iki 2022 m. gruodžio 31 d. buvusiame Šiaulių tardymo izoliatoriuje). Ne kartą kreipėsi į Šiaulių kalėjimą dėl pareigūnų iškvietimo sistemų kamerose nebuvimo, taip pat prašė pateikti informaciją, kokiais veiksmais, nesant pareigūnų iškvietimo sistemų kamerose, reikia išsikviesti pareigūną į kamerą ar prie kameros; ar galima bandant išsikviesti pareigūną kelti kameroje triukšmą; per kiek laiko prie kameros turi prieiti kviečiami pareigūnai. Šiaulių kalėjimas pareiškėjui teikė atsakymus, jog neva tai kamerose negalima įrengti pareigūnų iškvietimo sistemų, nes pastatas (Šiaulių kalėjimas) yra įtrauktas į saugomų objektų registrą. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiais Šiaulių kalėjimo atsakymais, pateikė skundą buvusiam Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kuris pareiškėjui 2021 m. balandžio 22 d. raštu Nr. 2S-1564 „Dėl skundo“ atsakė, kad nekilnojamojo turto objekto įtraukimas į Kultūros vertybių registrą bei saugomų objektų sąrašą nepanaikina kalinimo įstaigos administracijos prievolės užtikrinti teisės aktuose nustatytas suimtųjų ir nuteistųjų asmenų laikymo sąlygas kamerose ir šių kamerų įrengimą pagal Įrengimo taisyklėse nustatytus reikalavimus, jeigu tai nėra susiję su tokių pastatų ir patalpų rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbais, iškvietimo sistemos įrengimas nereikalauja statinio rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto, todėl gali būti atliktas, atsižvelgiant į skirtą finansavimą. Šiaulių kalėjimas net ir po Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos rašto iki šiol nėra įrengęs pareigūnų iškvietimo sistemų kamerose, taigi sąmoningai nesilaiko teisės aktų reikalavimų ir pažeidinėja suimtųjų (nuteistųjų), įskaitant ir pareiškėjo, teisę į saugią aplinką. 2021 m. lapkričio 18 d. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus pažymoje Nr. 4D-2021/1-909, skirtoje pareiškėjui, taip pat konstatuota, kad pareiškėjo skundo dalis dėl Šiaulių kalėjimo veiksmų (neveikimo), neįrengiant pareigūnų iškvietimo sistemos, yra pripažintina pagrįsta. Pažymoje Seimo kontrolierius nurodė, kad Seimo kontrolieriaus atlikto tyrimo metu nustatyta, jog iš tiesų Šiaulių kalėjimo kamerose nėra įrengti pareigūnų iškvietimo mygtukai / sistema. Seimo kontrolierius atkreipė dėmesį, kad pasaulyje bei Lietuvoje sparčiai besivystant technologijoms, yra galimybė ieškoti kitų techninių sprendimų, kurie užtikrintų efektyvų pareigūnų iškvietimo sistemos įrengimą, nepažeidžiant Šiaulių kalėjimo pastato sienų apdailos. Su šia Seimo kontrolieriaus išvada iš dalies sutiko ir Šiaulių kalėjimo pareigūnai, kurie pripažino, kad nuo 2020 m. pabaigos ieško techninių sprendimų ir galimybių gyvenamosiose kamerose įrengti pareigūnų iškvietimo mygtukus. Nepaisant to, pareiškėjo skundo Seimo kontrolieriui tyrimo metu nebuvo gauta duomenų, kad per metus laiko Šiaulių kalėjimo pareigūnai būtų pasiekę konkrečių rezultatų, sprendžiant susiklosčiusią situaciją dėl Šiaulių kalėjimo kamerose neįrengtų pareigūnų iškvietimo mygtukų. Šios Seimo kontrolieriaus tyrimo metu nustatytos aplinkybės taip pat leido daryti išvadą, kad Šiaulių kalėjimas nesiima aktyvių veiksmų kuo skubiau išspręsti šią problemą ir nevykdo Lietuvos Respublikos teisės aktuose įtvirtintos pareigos visose Šiaulių kalėjimo patalpose, kuriose suimtieji gyvena, dirba, susirenka, įrengti pareigūnų iškvietimo mygtukus / sistemas bei užtikrinti jų veikimą. Pažymėjo, kad kiekvieną kartą norint išsikviesti pareigūnus, kai pareiškėjas nori būti nuvestas paskambinti, pas medikus, resocializacijos specialistus ar iškilus kitoms problemoms (pavyzdžiui, konfliktams kamerose ar fizinio smurto grėsmei), pareiškėjui tenka daužyti į duris ir tikėtis, jog jie išgirs ir prieis. Kartais pareiškėjas yra perkeliamas į kameras, kurios yra koridoriaus gale (pavyzdžiui, 2021 m. kovo mėnesį pareiškėjas buvo perkeltas į kamerą Nr. 19) ir tokiais atvejais pareigūnai labai dažnai negirdi, jog yra kviečiami į kameras arba tyčia neprieina pasiteirauti dėl kokių priežasčių daužoma į duris, nes neva tai yra užsiėmę kitais darbais. Daužant kameros duris keliamas didelis triukšmas, dėl ko taip pat dažnai kyla konfliktai ne tik su esamais / kalinamais toje pačioje kameroje 4–5 asmenimis, bet ir greta kitose kamerose esamais asmenimis, kurie taip pat girdi didelį triukšmą. Tris metus pareiškėjas yra kalinamas kamerose be pareigūnų iškvietimo sistemų, dėl to yra pažeidžiama pareiškėjo, kaip žmogaus teisė į saugią aplinką, pareiškėjas jaučia įtampą, stresą (jei reikėtų skubios pagalbos, jis jos laiku nesulauktų), patiria konfliktus su kitais kameroje kalinamais asmenimis, kadangi dažnai tenka daužyti į duris net po pusvalandį, kol kuris nors pareigūnas prieina prie kameros. Pareiškėjas dėl to būna suirzęs, tampa nervingas. Svarbu tai, kad pareiškėjui dėl netinkamų ir nežmoniškų kalinimo sąlygų Šiaulių kalėjime realiai pablogėjo sveikata – buvimo Šiaulių kalėjime laikotarpiu pareiškėjui diagnozuoti tokie sveikatos sutrikimai, kaip (duomenys neskelbtini) (2021 m. kovo 3 d.), (duomenys neskelbtini) (2021 m. gruodžio 7 d.). Visa tai pareiškėjui sukelia dvasinius išgyvenimus, didelius nepatogumus ir netgi fizines kančias ir todėl jam yra padaryta neturtinė žala, kuri privalo būti atlyginta pinigais, nes vien pareiškėjo teisės į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimas nebūtų pakankama satisfakcija pareiškėjui.
3. Pareiškėjas skunde tai pat nurodė, kad Šiaulių kalėjimas nevykdo teisės aktų reikalavimų – neįrengia pareigūnų iškvietimo sistemų / mygtukų, nors turi pareigą tokias sistemas / mygtukus įrengti, t. y. Šiaulių kalėjimas neveikia ir taip pažeidžia pareiškėjo teisę į saugią aplinką, kadangi neužtikrina saugumo kamerose, nors yra reikalinga užtikrinti, kad kilus būtinybei kalinamas asmuo galėtų veiksmingai susisiekti su pareigūnais. Pareiškėjui prireikus skubiai iškviesti pareigūnus į kamerą ar prie kameros (kilus konfliktams, pavojingoms situacijoms kameroje, esant labai blogai ar net kritinei sveikatos būklei (pareiškėjas turi (duomenys neskelbtini) ligą), norint patekti pas resocializacijos specialistus, paskambinti ir kt.), to neįmanoma padaryti, kadangi reikia ilgai (kartais net apie 30 minučių) trankyti geležines duris (rankomis ar kitais daiktais), kas yra apskritai netgi nežmoniška, kol pareigūnai išgirsta ir prieina ar atkreipia dėmesį. Dėl trankymo į duris dažnai kyla konfliktai ir su kitais kameroje laikomais asmenimis, jaučiama nuolatinė įtampa, taip dar labiau padidėja nesaugumo rizika. Pareiškėjas dėl ilgo ir nuolatinio poreikio nežmoniškai trankyti į duris tampa irzlus, nervingas. Pareiškėjui dėl netinkamų ir nežmoniškų kalinimo sąlygų Šiaulių kalėjime realiai pablogėjo sveikata – buvimo Šiaulių kalėjime laikotarpiu pareiškėjui diagnozuoti tokie sveikatos sutrikimai, kaip (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui nebūtų kilusi neturtinė žala, jei Šiaulių kalėjimas laikytųsi teisės aktų reikalavimų ir realiai juos įgyvendintų. Kaip matyti tiek iš Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos rašto, tiek iš Seimo kontrolieriaus pažymos, Šiaulių kalėjimo neveikimas (neįrengiant pareigūnų iškvietimo sistemų) yra sąmoningas, ilgalaikis ir piktybiškas (ignoruojant ne tik pareiškėjo prašymus / skundus, tačiau ir kitų institucijų išvadas, kuriomis konstatuojami Šiaulių kalėjimo pažeidimai). Pareigūnų iškvietimo sistemų / mygtukų įrengimui Šiaulių kalėjimo kamerose nėra būtina atlikti tokius darbus, kurie pagal teisės aktų nuostatas būtų priskiriami pastato ar patalpų rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbams. Net ir montuojant elektros laidus paslėptu būdu, jie būtų įmontuojami kameros sienose ir lubose po tinku, o tokie darbai laikomi paprastuoju remontu, bet ne pastato ar patalpų rekonstrukcija ar kapitaliniu remontu. Be to, kaip Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus pažymoje nurodoma, šiuolaikinių technologijų laikais galima rasti ir kitų būdų, kaip įrengti tokias pareigūnų iškvietimo sistemas. Tad Šiaulių kalėjimo argumentai, susiję su tuo, jog kamerose neva tai negalima įrengti pareigūnų iškvietimo sistemų, nes pastatas įtrauktas į saugomų objektų registrą, yra be abejonių atmestini kaip nepagrįsti ir formalūs. Toks Šiaulių kalėjimo neveikimas kartu rodo, kad kol kamerose pareiškėjas ar kas kitas nebus sumuštas, sužalotas, suluošintas ar kol asmeniui, reikalingam skubios medicinos pagalbos, negrįžtamai nepablogės sveikata (ar ištiks mirtis), iki tol į teisės aktų reikalavimus Šiaulių kalėjimas nereaguos (akivaizdus aplaidumas, neatsakingumas, abejingumas). Pareiškėjas manė, kad 1 000 Eur dydžio kompensacija sudarytų materialias prielaidas bent iš dalies sušvelninti patirtus neigiamus padarinius, suteikiant galimybę naudotis kitais dvasinį ir fizinį pasitenkinimą teikiančiais dalykais.
4. Pareiškėjas teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad jam po Covid infekcijos diagnozuota (duomenys neskelbtini) liga, reikia pastoviai matuoti kraujospūdį, gerti vaistus, todėl dažnai tekdavo kviesti pareigūnus, kad nuvestų pas medikus. Norint išsikviesti pareigūną reikėdavo ilgai, kartais net po 10–15 min., belsti į duris. Buvo atvejų, kai buvo laikomas 20 kameroje, kuri yra koridoriaus gale, kad spaudimas sukildavo iki 180, belsdavo, kad pareigūnas nuvestų į medicininę dalį, nuo beldimo dar labiau pablogėdavo, tada belsdavo kameros draugai, kol ateidavo pareigūnas. Skubiai iškviesti pareigūno nėra jokių galimybių ir tokių atvejų buvo ne vienas. Durys metalinės, iš kameros pusės dar yra grotos, tai tenka kišti ranką per grotas, kad galėtų belsti, nuo tokio beldimo skauda rankas. Belsdamas į duris trukdo kitiems kameroje laikomiems asmenims, nes kelia triukšmą. Tokius nepatogumus dėl pareigūnų iškvietimo teko patirti net trejus metus, kol buvo laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriuje (toliau – ir Šiaulių TI).
Atsiliepimas
5. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kalėjimų tarnybos, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
6. Atsakovas nurodė, kad Šiaulių kalėjimo rėžiminio korpuso pastatas pastatytas 1911 metais, o 2003 m. įtrauktas į Kultūros vertybių registrą bei saugomų objektų sąrašą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punktu, viešajam pažinimui ir naudojimui saugomame objekte draudžiama naikinti ar kitaip žaloti saugomo objekto vertingąsias savybes. Pagal Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389, 12.11 punktą, kamerose įrengiama priežiūrą vykdančio pareigūno iškvietimo sistema. Taisyklių 12.8 punktas reglamentuoja, kad elektros instaliacija turi būti montuojama paslėptu būdu kameros sienose ir lubose, taigi tiesiant laidus iškvietimo sistemos įrengimui būtina kirsti vagas mūro sienose. Pareiškėjas savo skundo reikalavimą iš esmės grindė tuo, kad Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs 2021 m. kovo 25 d. pareiškėjo skundą dėl Šiaulių TI 2021 m. vasario 23 d. atsakymo, savo 2021 m. balandžio 22 d. rašte Nr. 2S-1564 pažymėjo, jog nekilnojamojo turto objekto įtraukimas į Kultūros vertybių registrą bei saugomų objektų sąrašą nepanaikina kalinimo įstaigos administracijos prievolės užtikrinti teisės aktuose nustatytas suimtųjų ir nuteistųjų asmenų laikymo sąlygas kamerose ir šių kamerų įrengimą pagal teisės aktų reikalavimus, jeigu tai nėra susiję su tokių pastatų ir patalpų rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbais. Vien tik rašte nurodyta aplinkybė, jog iškvietimo sistemos įrengimas gali būti atliktas, kadangi nereikalauja statinio rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto, savaime nereiškė Šiaulių kalėjimo administracijos pareigos nedelsiant pradėti vykdyti iškvietimo sistemos įrengimo darbus. Rašte pateikiamas galimybės įrengti Šiaulių TI pareigūnų iškvietimo sistemą įvertinimas bei Šiaulių TI direktoriaus prašoma ieškoti galimybių įrengti kamerose pareigūnų iškvietimo sistemą, o kol ji neįrengta užtikrinti laikomiems asmenims galimybę esant skubiam poreikiui operatyviai kreiptis į juos prižiūrinčius pareigūnus. Be to, pareiškėjui yra tiksliai ir konkrečiai išaiškinama, kad iškvietimo sistemos įrengimas gali būti atliktas, atsižvelgiant į skirtą finansavimą. Atsižvelgiant į tai, kad pagal parengtą investicijų projektą Šiauliuose planuojama pastatyti naują kamerų tipo įkalinimo įstaigą, Šiaulių kalėjimo administracija ieško racionalaus sprendimo ir techninių galimybių iškvietimo sistemai įrengti. Kol pareigūnų iškvietimo sistema neįrengta, Šiaulių kalėjime laikomiems asmenims užtikrinama galimybė, esant poreikiui, operatyviai kreiptis į pareigūnus, vykdančius įstaigoje laikomų asmenų priežiūrą. Tai įrodo, kad Šiaulių kalėjimo administracija vadovaujasi gero viešojo administravimo (atsakingo valdymo) principu, veikia atidžiai ir rūpestingai bei stengiasi mažinti neigiamą poveikį, galintį kilti įstaigoje laikomiems asmenims dėl neįrengtos pareigūnų iškvietimo sistemos. Atkreipė dėmesį, kad kartais budintis pareigūnas negali nedelsiant prieiti prie kameros dėl tam tikrų aplinkybių, susijusių su priežiūros postuose vykdomomis funkcijomis. Tai nebūtinai išvengiama ir naudojantis iškvietimo sistema. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes nėra pagrindo teigti, kad dėl Šiaulių kalėjime neįrengtos pareigūnų iškvietimo sistemos pareiškėjui atsirado reikšmingų ir nepataisomų neturtinių padarinių.
II.
7. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2023 m. spalio 18 d. sprendimu pareiškėjo V. V. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkino iš dalies, priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, už laikotarpį nuo 2021 m. gruodžio 7 d. iki 2023 m. gegužės 25 d. 200 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 115 Eur bylinėjimosi išlaidų, pareiškėjo skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 16 d. iki 2021 m. gruodžio 6 d. atmetė kaip nepagrįstą.
8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2021 m. kovo 23 d. raštu kreipėsi į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių, prašydamas išsamiai atsakyti, kokiais veiksmais reikia išsikviesti pareigūną į kamerą ar prie kameros, ar bandant išsikviesti pareigūną galima kelti kameroje triukšmą, per kiek laiko prie kameros turi prieiti kviečiamas pareigūnas. Į šį pareiškėjo prašymą Šiaulių TI direktorius atsakė 2021 m. balandžio 12 d. raštu Nr. 17-511. Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo V. V. 2021 m. kovo 25 skundą, 2021 m. balandžio 22 d. raštu Nr. 2S-1564 informavo pareiškėją, kad nekilnojamojo turto objekto įtraukimas į Kultūros vertybių registrą bei saugomų objektų sąrašą nepanaikina kalinimo įstaigos administracijos prievolės užtikrinti teisės aktuose nustatytas suimtųjų ir nuteistųjų asmenų laikymo sąlygas kamerose ir šių kamerų įrengimą pagal įrengimo taisyklėse nustatytus reikalavimus, jeigu tai nėra susiję su pastatų ir patalpų rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbais. Pareiškėjas 2023 m. gegužės 11 d. raštu vėl kreipėsi į Šiaulių kalėjimo viršininką. Į šį prašymą Lietuvos kalėjimų tarnybos turto valdymo skyrius atsakė 2023 m. birželio 5 d. raštu Nr. SN-24-540, kuriame nurodė, kad kamerose įrengiant priežiūrą vykdančio pareigūno iškvietimo sistemą elektros instaliacija turi būti montuojama paslėptuoju būdu kameros sienose ir lubose, o tai reiškia, kad tiesiant laidus sistemos įrengimui būtina kirsti vagas mūro sienose, Šiaulių kalėjimo rėžiminio korpuso pastatas įtrauktas į Kultūros vertybių registrą bei saugomų objektų sąrašą, o saugomame objekte draudžiama naikinti ir kitaip žaloti saugomo objekto vertingąsias savybes, be to, planuojama pastatyti naują kamerinio tipo įkalinimo įstaigą Šiauliuose, todėl Šiaulių kalėjimo administracija ieško racionalaus sprendimo ir techninių galimybių šiai sistemai įrengti.
9. Į bylą pateikta ir Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2021 m. lapkričio 18 d. pažyma „Dėl V. V. skundo prieš Šiaulių TI“, iš kurios teismas nustatė, jog pareiškėjas dėl Šiaulių TI ir Kalėjimų departamento pareigūnų veiksmų galimai netinkamai nagrinėjant jo prašymus kreipėsi su skundu į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių, kuriame be kitų aplinkybių nurodė, kad „dėl pareigūnų iškvietimo prie kameros nei Šiaulių TI, nei Kalėjimų departamentas nesugebėjo atsakyti, kokiais veiksmais man esant būtinumui skubiai išsikviesti pareigūnus prie kameros, nes Šiaulių TI nėra įrengta iškvietimo sistema“. Seimo kontrolierius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 14 ir 17 punktais, Šiaulių TI direktoriui rekomendavo imtis priemonių, kad būtų kuo skubiau išspręstas pareigūnų iškvietimo sistemos įrengimo klausimas, apie priimtus sprendimus ir konkrečius planuojamus darbus bei jų atlikimo terminus informuojant Seimo kontrolierių.
10. Teismo vertinimu, byloje nebuvo ginčo, jog Šiaulių kalėjime pareigūnų iškvietimo sistema nėra įrengta, o atsakovo atstovas nurodė, kad iškvietimo sistemos įrengimas gali būti atliktas, atsižvelgiant į skirtą finansavimą. Kalėjimų departamentas taip pat nurodė, kad iškvietimo sistemos įrengimas nereikalauja statinio rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto, todėl gali būti atliktas atsižvelgiant į skirtą finansavimą.
11. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad ginčo laikotarpiu teisės aktai numatė pareigūnų iškvietimo sistemos įrengimą, tačiau Šiaulių TI šio reikalavimo nesilaikė. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1641-556/2018, 2019 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-973-1062/2019 ir kt.). Tačiau vien aplinkybės, jog nebuvo įrengta ar neveikė pareigūnų iškvietimo sistema, konstatavimas, savaime nesuponuoja neturtinės žalos pareiškėjui kilimo. Vadovaujantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis, pareiškėjas turi pakankamai argumentuoti, kad dėl tokio trūkumo jam buvo kilę problemų, kad jis dėl to patyrė kokią nors žalą.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas teigė, kad jam po Covid infekcijos diagnozuota (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), jį reikia nuolat matuoti ir gerti vaistus, pablogėjus savijautai jis priverstas į kamerą dažnai kviesti pareigūnus, kad būtų nuvestas į medicininę dalį. Šiuos pareiškėjo teiginius patvirtino į bylą pateikti pareiškėjo medicininiai dokumentai, iš kurių buvo matyti, kad (duomenys neskelbtini) liga pareiškėjui diagnozuota 2021 m. gruodžio 7 d., paskirtas gydymas vaistais ir (duomenys neskelbtini) kontrolė, šios ligos gydymas bei (duomenys neskelbtini) kontrolė buvo tęsiami iki pat 2023 m. gegužės mėn., pareiškėjui buvo duodami vaistai ir išduotas kraujospūdžio matavimo aparatas. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad buvo atvejų, kai spaudimas sukildavo iki 180, belsdavo į duris, kad pareigūnas nuvestų į medicininę dalį, nuo beldimo savijauta dar labiau pablogėdavo, tuomet į duris belsdavo kameros draugai. Taigi pareiškėjas konkrečiai nurodė, kad dėl pareigūnų iškvietimo sistemos kamerose nebuvimo jis patyrė tam tikrus nepatogumus, neigiamus išgyvenimus, susijusius su jo sveikatos būkle, ir tuos nepatogumus dėl jų intensyvumo galima traktuoti kaip neturtinę žalą.
13. Teismo vertinimu, byloje esantys medicininiai dokumentai patvirtino, kad nurodytus nepatogumus dėl pareigūnų iškvietimo sistemos nebuvimo pareiškėjas patyrė tik nuo 2021 m. gruodžio mėn., dėl kito laikotarpio, t. y. nuo 2020 m. sausio mėn. iki 2021 m. gruodžio mėn. pareiškėjas skundžiasi abstrakčiai ir nenurodo konkrečių situacijų, kodėl jam reikėdavo išsikviesti pareigūnus, kokia reali grėsmė tuo laikotarpiu jam buvo kilusi dėl nurodytos iškvietimo sistemos nebuvimo, todėl laikytina, kad nuo 2020 m. sausio 16 d. iki 2021 m. gruodžio mėn. pareiškėjo skundo dalis nepagrįsta konkrečiais atvejais ir atmestina.
14. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sprendė, kad laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio mėn. iki 2023 m. gegužės mėn. būdamas Šiaulių TI (Šiaulių kalėjime) pareiškėjas dėl teisės aktuose numatytų reikalavimų pažeidimų (pareigūnų iškvietimo sistemų kamerose nebuvimo) patyrė neturtinę žalą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.
15. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, atsižvelgęs į CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimų ir jais sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus bei į naujausią teismų praktiką, į tai, kad pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais sprendė, kad dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 200 Eur.
Šalies argumentai
16. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismas įvertino, kad prašoma priteisti 575 Eur suma už susipažinimą su dokumentais, skundo teismui parengimą, konsultavimą bei atstovavimą teisme neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos) nustatyto dydžio, todėl įvertinus tai, jog pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo taip pat tenkinamas iš dalies, pareiškėjui iš atsakovo priteista 115 Eur bylinėjimosi išlaidų suma proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.
III.
17. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. spalio 18 d. sprendimą, priteistą 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą padidinti iki 1 000 Eur, priteistų 115 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą padidinti iki 575,00 Eur, priteisti V. V. apeliacinės instancijos teisme patirtas visas bylinėjimosi išlaidas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos.
18.1. bylos duomenimis konstatuotas laikotarpis – nuo 2020 m. sausio mėn. iki sprendimo priėmimo dienos, per kurį nebuvo įrengta ir net nepradėta įrenginėti pareigūnų iškvietimo sistema, kas jau savaime rodo pagrindus ir atmestą laikotarpį t. y. nuo 2020 m. sausio mėn. iki 2021 m. gruodžio mėn., vertinti priteistinos neturinės žalos kontekste. Tai, kad pareiškėjui nuo 2021 m. gruodžio mėn., prireikė medikų pagalbos dėl diagnozuotos (duomenys neskelbtini) ligos, nesudaro pagrindo manyti, kad pareigūnų iškvietimo sistemos nebuvimas laikotarpyje nuo 2020 m. sausio mėn. iki 2021 m. gruodžio mėn., nesukėlė pareiškėjui nepatogumų;
18.2. nors teismas skundžiamame sprendime nurodo, kad pareiškėjas nepatogumus dėl pareigūnų iškvietimo sistemos nebuvimo patyrė tik nuo 2021 m. gruodžio mėn., o dėl kito laikotarpio, t. y. nuo 2020 m. sausio mėn. iki 2021 m. gruodžio mėn. pareiškėjas skundžiasi abstrakčiai ir nenurodo konkrečių situacijų, kodėl jam reikėdavo išsikviesti pareigūnus, kokia reali grėsmė tuo laikotarpiu jam buvo kilusi dėl nurodytos iškvietimo sistemos nebuvimo, nesudaro pagrindo skundo dalį – laikotarpį nuo 2020 m. sausio 16 d. iki 2021 m. gruodžio mėn. pripažinti nepagrįsta konkrečiais atvejais ir atmesti. Pareiškėjas nurodo, jog nuo atvykimo į Šiaulių kalėjimą dienos 2020 m. sausio 16 d. iki 2023 m. gegužės mėn., buvo beldžiama į metalines duris ir kviečiami pareigūnai, o tai manytina yra pagrindas ir už šį laikotarpį priteisti neturtinės žalos dydį;
18.3. Teismas, vertindamas laikotarpį nuo 2021 m. gruodžio 7 d., kuomet pareiškėjui buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini) liga, paskirtas gydymas vaistais, (duomenys neskelbtini) kontrolė, šios ligos gydymas bei (duomenys neskelbtini) kontrolės tęsimas iki pat 2023 m. gegužės mėn., neturtinės žalos dydį, t. y. beldimą į kameros metalines duris, didelio garso kėlimą, pareigūnų kvietimą kasdien būti nuvestam į medicininę dalį ir pasimatuoti kraujospūdį, spaudimui sukilus iki 180, beldimą į duris, kad pareigūnas nuvestų į medicininę dalį, nuo beldimo savijautos dar didesnį pablogėjimą, kameros draugų beldimą, pasiskambinti artimiesiems, 17 mėnesių laikotarpį įvertino nepagrįstai mažai – 200 Eur suma. Toks įvertintas neturtinės žalos dydis – 0,39 cnt., per dieną, manytina yra asmens, patyrusio neturtinę žalą, pakartotinis pažeminimas ar netgi baudimas, o atsakovo, kaip valstybės, turtinė padėtis yra itin gera, žalos atlyginimo dydis pirmosios instancijos teismo yra priteistas per mažas, todėl didintinas iki 1 000 Eur;
18.4. Nors teismas ir nurodo, kokiais vadovaujantis kriterijais nustatė neturtinės žalos dydį, tačiau šiuo atveju pastebėtina, kad tai nėra eilinės, konfliktinės ar kitokios situacijos, tai aplinkybės, išskirtinai susijusios su pareiškėjui diagnozuota liga, aukštu kraujospūdžiu, beldimu į metalines kameros duris, nuvedimu į medicininę dalį, kraujospūdžio matavimui, medikamentų gavimui, t. y. Šiaulių kalėjimo veiksmai (neveikimas) išskirtinai susijęs su kėsinimusi į pareiškėjo sveikatą ir gyvybę, kas manytina niekaip negali pagrįsti teismo priteistos sumos proporcingumo ir pakankamumo patirtiems nepatogumams;
18.5. toks mažas neturtinės žalos dydžio priteisimas asmeniui, patyrusiam kalinimo sąlygų pažeidimus, skatina valstybę ir toliau pažeidinėti suimtųjų / nuteistųjų teises bei teisėtus interesus ir nesiimti jokių priemonių, kad pažeidimai būtų pašalinti arba apskritai netgi neatsirastų. 200 Eur valstybei yra menkaverčio dydžio suma dėl kurios ji ir toliau nedės jokių pastangų užkirsti kelią tokiems pažeidimams tęstis. Taigi, skundžiamas sprendimas minėtoje dalyje keistinas, skundas tenkintinas pilnai, priteisiant neturtinės žalos atlyginimui 1 000 Eur sumą;
18.6. pirmosios instancijos teismas pareiškėjui priteisė 115 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, tačiau pareiškėjas mano, kad bylinėjimosi išlaidos turėjo būti priteistos visa apimtimi, viso 575 Eur. Nors šiuo atveju pareiškėjo skundas buvo patenkintas iš dalies, tačiau, iš esmės, skundžiamas sprendimas buvo priimtas pareiškėjo naudai, taigi, jis turėjo teisę ir gauti iš atsakovo savo išlaidų atlyginimą visa apimtimi, kas sudaro 575 Eur.
Atsiliepimas
19. Atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.
20. Atsakovo atstovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog skunde nurodytus nepatogumus dėl pareigūnų iškvietimo sistemos nebuvimo pareiškėjas patyrė tik nuo 2021 m. gruodžio mėn., dėl kito laikotarpio, t. y. nuo 2020 m. sausio mėn. iki 2021 m. gruodžio mėn. pareiškėjas skundžiasi abstrakčiai ir nenurodo konkrečių situacijų, kodėl jam reikėdavo išsikviesti pareigūnus, kokia reali grėsmė tuo laikotarpiu jam buvo kilusi dėl nurodytos iškvietimo sistemos nebuvimo, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad nuo 2020 m. sausio 16 d. iki 2021 m. gruodžio mėn. Pareiškėjo skundo dalis nepagrįsta konkrečiais atvejais ir atmestina, o likusioje dalyje dėl nustatyto Pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms proporcinga priteistina suma yra 200 Eur. Atsakovo manymu, pareiškėjo skundas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 134 straipsnio 2 dalies reikalavimų, kadangi apeliaciniame skunde yra iš esmės bendro pobūdžio teiginiais išreiškiamas nesutikimas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikto teiginiai, tačiau nepateikiama jokių aplinkybių, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai, išsamiai ir visapusiškai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus ir bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes bei priėmė teisingą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
21. Bylos dalykas – neturtinės žalos atlyginimo priteisimas pareiškėjui V. V. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų (pareigūnų iškvietimo sistemos kamerose nebuvimo) Šiaulių TI laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 16 d. iki 2023 m. gegužės 25 d.
22. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, įvertinęs tai, kad Šiaulių kalėjime pareigūnų iškvietimo sistema nėra įrengta, nors iškvietimo sistemos įrengimas gali būti atliktas, sprendė, jog laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio mėn. iki 2023 m. gegužės mėn. būdamas Šiaulių TI (Šiaulių kalėjime) pareiškėjas dėl teisės aktuose numatytų reikalavimų pažeidimų (pareigūnų iškvietimo sistemų kamerose nebuvimo) patyrė neturtinę žalą, kurią įvertino 200 Eur suma. Pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo teismas taip pat tenkino iš dalies, pareiškėjui iš atsakovo priteisė 115 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą proporcingą patenkintų reikalavimų daliai.
23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės ginčija per mažai priteistos neturtinės žalos, bylinėjimosi išlaidų dydžius, netinkamai įvertintą žalos priteisimo laikotarpį, kuris nuo 2020 m. sausio mėn. iki 2021 m. gruodžio mėn., manytina nepagrįstai buvo teismo atmestas ir neįvertintas neturtinės žalos prasme.
24. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
25. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.4. punktas numatė, kad tardymo izoliatoriaus gyvenamosiose kamerose turi būti vidinio ryšio sistema, (pasikalbėjimo moduliai ir radijas, mobiliojo ryšio telefonų aptikimas, aliarminis iškvietimas). Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintų Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (galioja nuo 2020 m. gruodžio 22 d.) 12.11. punktas numato, kad kamerose įrengiama priežiūrą vykdančio pareigūno iškvietimo sistema. Tiek minėtų taisyklių, galiojusių iki 2020 m. gruodžio 22 d., tiek vėliau galiojusių taisyklių redakcijos, 2 punkte nurodyta, kad veikiančioms įkalinimo įstaigoms taikomi tik tie taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su statinių rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbais.
26. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2021 m. kovo 23 d. prašymu kreipėsi į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių. Į šį pareiškėjo prašymą Šiaulių TI direktorius atsakė 2021 m. balandžio 12 d. raštu Nr. 17-511, kuriame nurodė, kad pagal Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimus kamerose įrengiama priežiūrą vykdančio pareigūno iškvietimo sistema, tačiau veikiančioms įkalinimo įstaigoms taikomi tik tie taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su statinių rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbais, o kadangi Šiaulių TI pastatas įtrauktas į paveldosaugos objektų registrą, jame nei rekonstrukcijos, nei kapitalinio remonto darbai negalimi, todėl Šiaulių TI kamerose įrengti priežiūrą vykdančio pareigūno iškvietimo sistemą nėra galimybių.
27. Be to, Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo V. V. 2021 m. kovo 25 skundą, 2021 m. balandžio 22 d. raštu Nr. 2S-1564 informavo pareiškėją, kad nekilnojamojo turto objekto įtraukimas į Kultūros vertybių registrą bei saugomų objektų sąrašą nepanaikina kalinimo įstaigos administracijos prievolės užtikrinti teisės aktuose nustatytas suimtųjų ir nuteistųjų asmenų laikymo sąlygas kamerose ir šių kamerų įrengimą pagal įrengimo taisyklėse nustatytus reikalavimus, jeigu tai nėra susiję su pastatų ir patalpų rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbais. Iškvietimo sistemos įrengimas nereikalauja statinio rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto, todėl gali būti atliktas, atsižvelgiant į skirtą finansavimą. Kalėjimų departamentas šiame rašte išreiškė prašymą Šiaulių TI direktoriui ieškoti galimybių įrengti kamerose pareigūnų iškvietimo sistemą, o kol ji neįrengta, užtikrinti laikomiems asmenims galimybę operatyviai kreiptis į juos prižiūrinčius pareigūnus, esant skubiam poreikiui.
28. Pareiškėjas 2023 m. gegužės 11 d. raštu vėl kreipėsi į Šiaulių kalėjimo viršininką, be kita ko prašydamas atsakyti ir į klausimą, ar Šiaulių kalėjimo kamerose įrengtos pareigūnų iškvietimo sistemos. Į šį prašymą Lietuvos kalėjimų tarnybos turto valdymo skyrius atsakė 2023 m. birželio 5 d. raštu Nr. SN-24-540, kuriame nurodė, kad kamerose įrengiant priežiūrą vykdančio pareigūno iškvietimo sistemą elektros instaliacija turi būti montuojama paslėptuoju būdu kameros sienose ir lubose, o tai reiškia, kad tiesiant laidus sistemos įrengimui būtina kirsti vagas mūro sienose, Šiaulių kalėjimo rėžiminio korpuso pastatas įtrauktas į Kultūros vertybių registrą bei saugomų objektų sąrašą, o saugomame objekte draudžiama naikinti ir kitaip žaloti saugomo objekto vertingąsias savybes, be to, planuojama pastatyti naują kamerinio tipo įkalinimo įstaigą Šiauliuose, todėl Šiaulių kalėjimo administracija ieško racionalaus sprendimo ir techninių galimybių šiai sistemai įrengti.
29. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2021 m. lapkričio 18 d. pažymoje „Dėl V. V. skundo prieš Šiaulių TI“ nurodyta, jog pareiškėjas dėl Šiaulių TI ir Kalėjimų departamento pareigūnų veiksmų galimai netinkamai nagrinėjant jo prašymus kreipėsi su skundu į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių, kuriame be kitų aplinkybių nurodė, kad „dėl pareigūnų iškvietimo prie kameros nei Šiaulių TI, nei Kalėjimų departamentas nesugebėjo atsakyti, kokiais veiksmais man esant būtinumui skubiai išsikviesti pareigūnus prie kameros, nes Šiaulių TI nėra įrengta iškvietimo sistema“. Seimo kontrolierius atlikto tyrimo metu nustatė, kad Šiaulių TI kamerose nėra įrengta pareigūnų iškvietimo sistema ir atkreipė dėmesį, jog sparčiai besivystant technologijoms yra galimybė ieškoti kitų techninių sprendimų, kurie užtikrintų efektyvų pareigūnų iškvietimo sistemos įrengimą, nepažeidžiant pastato sienų apdailos, taip pat padarė išvadą, jog Šiaulių TI administracija nesiima aktyvių veiksmų kuo skubiau išspręsti šią problemą ir nevykdo pareigos visose Šiaulių TI patalpose, kuriose suimtieji gyvena, dirba, susirenka, įrengti pareigūnų iškvietimo mygtukus bei užtikrinti jų veikimą. Seimo kontrolierius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 14 ir 17 punktais, Šiaulių TI direktoriui rekomendavo imtis priemonių, kad būtų kuo skubiau išspręstas pareigūnų iškvietimo sistemos įrengimo klausimas, apie priimtus sprendimus ir konkrečius planuojamus darbus bei jų atlikimo terminus informuojant Seimo kontrolierių.
30. Taigi, kaip tinkamai įvertino ir pirmosios instancijos teismas, Kalėjimų departamentas dar 2021 m. balandžio 22 d. rašte bei Seimo kontrolierius 2021 m. lapkričio 18 d. pažymoje nurodė, kad iškvietimo sistemos įrengimas nereikalauja statinio rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto, yra galimybė ieškoti kitų techninių sprendimų, kurie užtikrintų efektyvų pareigūnų iškvietimo sistemos įrengimą, nepažeidžiant Šiaulių TI pastato sienų apdailos, bei rekomendavo Šiaulių TI direktoriui ieškoti galimybių ir imtis priemonių įrengti kamerose pareigūnų iškvietimo sistemą, kaip to reikalauja teisės aktai, tačiau iš atsiliepimo, pateikto teismui 2023 m. birželio 20 d., teismas nustatė, kad pareigūnų iškvietimo sistema Šiaulių TI iki šiol neįrengta, Šiaulių kalėjimo administracija vis dar ieško racionalaus sprendimo ir techninių galimybių iškvietimo sistemai įrengti.
31. Bylos duomenys patvirtina, kad Pareiškėjas nuo 2020 m. sausio mėn. buvo kalinamas kamerose be pareigūnų iškvietimo sistemų. Pareiškėjas tiek skunde, tiek ir apeliaciniame skunde teigė, kad kiekvieną kartą norint išsikviesti pareigūnus, tam, kad nuvestų paskambinti, pas medikus, resocializacijos specialistus ar iškilus kitoms problemoms (pavyzdžiui, konfliktams kamerose ar fizinio smurto grėsmei), pareiškėjui tekdavo daužyti į duris ir tikėtis, jog pareigūnai išgirs ir prieis. Kartais pareiškėjas būdavo perkeliamas į kameras, kurios yra koridoriaus gale (pavyzdžiui, 2021 m. kovo mėnesį pareiškėjas buvo perkeltas į kamerą Nr. 19) ir tokiais atvejais pareigūnai labai dažnai negirdėdavo, jog yra kviečiami į kameras arba tyčia neprieidavo pasiteirauti dėl kokių priežasčių daužoma į duris, nes neva tai yra užsiėmę kitais darbais. Pareiškėjas visą Šiaulių kalėjime kalinimo laikotarpį jautė įtampą, stresą (jei reikėtų skubios pagalbos, jis jos laiku nebūtų sulaukęs), patirdavo konfliktus su kitais kameroje kalinamais asmenimis, kadangi dažnai tekdavo daužyti į duris net po pusvalandį, kol kuris nors pareigūnas prieitų prie kameros. Pareiškėjas norėdamas išsikviesti pareigūnus turėdavo ilgai daužyti į duris (rankomis ar kitais daiktais), dėl to būdavo suirzęs, nervingas.
32. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodė, tai patvirtino ir byloje esantys medicininiai dokumentai, kad (duomenys neskelbtini) liga pareiškėjui diagnozuota 2021 m. gruodžio 7 d., paskirtas gydymas vaistais ir (duomenys neskelbtini) kontrolė, šios ligos gydymas bei (duomenys neskelbtini) kontrolė buvo tęsiami iki pat 2023 m. gegužės mėn., pareiškėjui buvo duodami vaistai ir išduotas kraujospūdžio matavimo aparatas. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad buvo atvejų, kai spaudimas sukildavo iki 180, belsdavo į duris, kad pareigūnas nuvestų į medicininę dalį, nuo beldimo savijauta dar labiau pablogėdavo, tuomet į duris belsdavo kameros draugai.
33. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog teisės aktai nustatė Šiaulių TI pareigą įrengti priežiūrą vykdančio pareigūno iškvietimo sistemą, tačiau įstaiga nesilaikė šio reikalavimo. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įvertino, kad nuo 2020 m. sausio 16 d. iki 2021 m. gruodžio mėn. pareiškėjo skundo dalis nepagrįsta konkrečiais atvejais ir atmestina, kadangi byloje esantys įrodymai ir pareiškėjo nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas tam tikrus nepatogumus, neigiamus išgyvenimus, susijusius su jo sveikatos būkle patyrė visą ginčo laikotarpį, t. y. nuo 2020 m. sausio 16 d. iki 2023 m. gegužės 25 d.
34. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių teismo (praktikoje (žr. pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02).
35. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.
36. Nagrinėjamu atveju egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį sąlygos: neteisėti veiksmai – tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimas, žala, tiesioginis priežastis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos, todėl pareiškėjas įgijo teisę į neturtinės žalos atlyginimą.
37. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliacinio skundo teiginių, susijusių su neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, pabrėžia, jog kiekvienas žalos dėl kalinimo nepriimtinomis sąlygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014; kt.). Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliacinio skundo teiginių, susijusių su neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, pabrėžia, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-836/2014; 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-1381-552/2021).
38. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į CK 6.250 straipsnyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į byloje nustatyto pažeidimo ir juo sukeltų nepatogumų pobūdį, trukmę (nebuvo įrengta kamerose priežiūrą vykdančio pareigūno iškvietimo sistema visą ginčo laikotarpį nuo 2020 m. sausio 16 d. iki 2023 m. gegužės 25 d.), į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus bei į naujausią Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pareiškėjui priteistina 500 Eur kompensacija jo patirtai skriaudai atlyginti.
39. Nors pareiškėjas skunde prašė, kad iš atsakovo atstovo jam būtų priteistas 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėtų būti priteistas būtent tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas.
40. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, bei teismui pateikė 2023 m. sausio 9 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 2023/2 175 Eur sumai, išrašytą už susipažinimą su dokumentais, jų vertinimą ir skundo pirmosios instancijos teismui surašymą bei šios sumos apmokėjimą patvirtinantį 2023 m. sausio 9 d. mokėjimo nurodymą, taip pat 2023 m. rugsėjo 4 d. PVM sąskaitą–faktūrą Nr. 1459/2023 400 Eur sumai, išrašytą už teisines konsultacijas ir V. V. atstovavimą administracinėje byloje Nr. eI1-7197-394/2023, bei šios sumos apmokėjimą patvirtinantį dokumentą ir prašė šias išlaidas – 575 Eur priteisti pareiškėjo naudai.
41. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Kadangi procesinis sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, todėl jis įgijo teisę, jog būtų atlygintinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos.
42. Kaip tinkamai nustatė pirmosios instancijos teismas, prašoma priteisti 575 Eur suma už susipažinimą su dokumentais, skundo teismui parengimą, konsultavimą bei atstovavimą teisme neviršija Rekomendacijų nustatyto dydžio. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas yra iš dalies tenkinamas, sumažinant tik prašomos neturtinės žalos dydį, jam yra priteistina visa bylinėjimosi išlaidų suma patirta pirmosios instancijos teisme.
43. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas visas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė šias išlaidas ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų, dėl to prašymas netenkinamas.
44. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas tenkinti apeliacinį skundą iš dalies ir pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisiant pareiškėjui 500 Eur neturtinei žalai atlyginti už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 16 d. iki 2023 m. gegužės 25 d. ir 575 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pirmosios instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. spalio 18 d. sprendimą pakeisti ir priteisti pareiškėjui V. V. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 575 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.