Kauno apygardos teismo nutartis

2015-01-08 · Civilinė byla Nr. 2A-81-273/2015

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-04-16Alytaus apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-12-11Kauno apygardos teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2015-01-08Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-01-08
Bylos Nr.
2A-81-273/2015
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-04546-2013-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Gudynienė, Evaldas Burzdikas, Izolda Nėnienė
Atsakovas
L. M., A. G., L. P., D. V., P. L., L. L., G. V.
Ieškovas
Kauno miesto savivaldybės
Trečiasis asmuo
T. M.
Kategorijos
  • 50.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-81-273/2015 Teisminio proceso Nr. 2-13-3-04546-2013-4Procesinio sprendimo kategorija: 50.11.2; (S) 121.14; 121.18;
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. sausio 8 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Virginijos Gudynienės, Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės L. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės ieškinį atsakovams A. G., L. M., L. P., D. V., P. L., L. L., G. V., trečiajam asmeniui T. M., išvadą teikiančiai institucijai Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl iškeldinimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovė ieškiniu prašė iškeldinti atsakovus iš ieškovei priklausančių gyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 11), su visa jiems priklausančia manta, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto. Ieškinyje nurodė, kad gyvenamoji patalpa Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. gegužės 19 d. įsakymo Nr. A-1925 pagrindu, 2011 m. gegužės 25 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi (t.1, b.l. 15-18) išnuomota trečiajam asmeniui T. M., kuris šiame bute yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą nuo 1987 m. spalio 29 d. (t.1, b.l. 12). Savivaldybės biudžetinė įstaiga „Nakvynės namai" 2012 m. gruodžio 4 d. raštu Nr. 02-36/96 (t.1, b.l. 19) informavo, kad į įstaigą 2012 m. lapkričio 28 d. atvežtas trečiasis asmuo nurodė, jog gyvena po balkonu. UAB „Kauno komunalinis ir butų ūkis" 2013 m. sausio 4 d. raštu Nr. 47 ir 2013 m. vasario 15 d. raštu Nr. 633 (t.1, b.l. 13, 20) informavo, kad, atitinkamai 2013 m. sausio 3 d. ir 2013 m. vasario 14 d. patikrinus patalpas, jose rasti be teisinio pagrindo gyvenantys atsakovai. Situacija buvo nepasikeitusi ir 2013 m. lapkričio mėn. bei 2014 m. vasario mėn. vykusių patikrinimų metu (t.1, b.l. 7-8, 66). Ieškovė su atsakovais nėra sudariusi gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, taigi atsakovai gyvena ginčo gyvenamosiose patalpose be teisinio pagrindo. Nors administratorius UAB „Kauno komunalinis ir butų ūkis“ įspėjo atsakovus dėl pažeidimo, tačiau atsakovai gera valia neatlaisvino patalpų. Atsakovai neatlaisvindami ginčo gyvenamųjų patalpų, kurios yra savivaldybės butų fondo, pažeidžia ne tik ieškovės, bet ir trečiojo asmens, kuriam būtent dėl atsakovų neteisėtų veiksmų atimta nuomos sutartimi suteikta teisė naudotis ginčo gyvenamosiomis patalpomis, teises. Savavališkai užėmę gyvenamąją patalpą, t.y. įsikėlę į ją be nuomos sutarties, asmenys iškeldinami teismo tvarka ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama. Savivaldybės socialinio būsto fondo sudarymas ir jo remontas, socialinio būsto nuoma yra savarankiškoji savivaldybės funkcija. Be to, esant minėtai situacijai, ieškovė iš asmenų, neteisėtai užėmusių gyvenamąsias patalpas, nesurenka nuomos mokesčio, iš kurio dalis lėšų skiriama socialinio būsto remontui, bendrojo naudojimo patalpoms bei inžinerinei įrangai atnaujinti bei butų savininkų pareigai reguliariai kaupti lėšas, kurios bus naudojamos namui atnaujinti, įgyvendinti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. liepos 10 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai.

Iškeldino atsakovus A. G., D. V., L. M. ir nepilnamečius vaikus P. L., L. P., L. L., G. V. iš gyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), su visa jiems priklausančia manta, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto. Sprendimo dalies dėl iškeldinimo vykdymą atidėjo nustatant, jog atsakovai privalo išsikelti iš gyvenamosios patalpos per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Priteisė iš atsakovų A. G., D. V., L. M. valstybės naudai po 62,21 Lt žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas nurodė, kad Savivaldybei nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos fiziniams asmenims yra suteikiamos įstatymų nustatyta tvarka. Asmuo turi būti įtrauktas į asmenų, pageidaujančių gerinti gyvenimo sąlygas arba apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis, sąrašus. Gyvenamosios patalpos suteikiamos savivaldos organo sprendimu. Toks sprendimas yra pagrindas su piliečiu sudaryti gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Asmens apsigyvenimas savivaldybei nuosavybės teise priklausančiose patalpose be teisinio pagrindo yra traktuojamas kaip savavališkas tokios patalpos užėmimas. Kad atsakovai ieškovei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), užėmė savavališkai, patvirtina ieškovės į bylą pateikti rašytiniais įrodymai (patalpų patikrinimo duomenys, nuomos santykių su trečiuoju asmeniu egzistavimas), šią aplinkybę, parengiamojo posėdžio metu pripažino ir posėdyje dalyvavę atsakovai. CK 6.612 straipsnis nustato, kad savavališkai užėmę gyvenamąją patalpą, t.y. įsikėlę į jas be nuomos sutarties, asmenys iškeldinami teismo tvarka ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama. Net ir pripažindami ieškinio reikalavimų pagrįstumą, tiek teismui, tiek ir ieškovės atstovei pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje išaiškinus atsakovams teisę kreiptis į kompetentingas institucijas, kad būtų įvertintos galimybės atsakovams įgyti teisę į socialinį būstą, išanalizuoti galimi susiklosčiusios situacijos sprendimo būdai, atsakovai šia galimybe nepasinaudojo, ignoravo teisminį bylos nagrinėjimą. Teismas, aplinkybę, jog ieškinyje keliamas klausimas dėl nepilnamečių vaikų iškeldinimo kartu su tėvais, vertino kaip pagrindą tenkinti išvadą teikiančios institucijos prašymą ir suteikti atsakovams pakankamą terminą susirasti kitas gyvenamąsias patalpas, į kurias jie galėtų išsikelti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė L. M. prašo panaikinti 2014 m. liepos 10 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - sprendimo dalies dėl iškeldinimo vykdymą atidėti nustatant, jog atsakovai privalo išsikelti iš gyvenamosios patalpos per 24 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, likusioje dalyje ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Atsiliepimas

Atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybės, neatsižvelgė į kartu su atsakove gyvenančius mažamečius vaikus, kurie jau treti metai lankys darželį ir mokyklą šalia gyvenamosios vietos. Vaikai šioje aplinkoje yra pripratę gyventi, todėl staigus aplinkos, t.y. gyvenamosios vietos keitimas juos tik traumuotų. Nesutinka su teismo išvada, jog atsakovams pakankamas terminas susirasti kitas gyvenamąsias patalpas yra du mėnesiai. Šiuo metu atsakovė yra kreipusis į kompetentingas institucijas, kad būtų įvertintos galimybės įgyti socialinį būstą. Šiuo metu atsakovė yra eilėje ir laukia socialinio busto, tačiau visiškai nerealu, jog per du mėnesiu nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakovė turės gyvenamąsias patalpas. Ieškovė byloje siekė įrodyti, kad atsakovų buvimas ginčo bute yra savavališkas. Svarbu pažymėti, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - Konvencija) 8 straipsnio (teisė į būsto neliečiamybės gerbimą) nuostata pažymi, kad bendriausia prasme šis straipsnis neįtvirtina asmens teisės įgyti nuomos ar nuosavybės teisę į konkretų būstą (nesuteikia teisės būti aprūpintam būstu (namais) (žr., pvz., Chapman v. United Kingdom, no. 27238/95, 18 January 2001, § 99; J. S. v. United Kingdom, no. 25154/94, 18 January 2001. § 106, ir kt.). Tačiau remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos standartais, formuojamais „būsto“ netekimo bylose, pirmiausia būtina nustatyti, ar konkrečiu atveju asmuo apskritai turi teisę į būsto neliečiamybės gerbimą, ir tai, ar ši teisė ribojama. Konvencijos 8 straipsnyje įtvirtinta autonominė būsto samprata, sietina su pakankamų ir tęstinių ryšių su konkrečia vieta buvimu (žr. B. v. United Kingdom, judgment of 25 September 1996, Reports ofJudgments and Decisions 1996-1 V, § 52-54, and Commission's report of 11 January 1995, § 63; G. v. United Kingdom, judgment of 24 November 1986, Series A no. 109, § 46; W. v. United Kingdom, no. 7456/76, Commission decision of 8 February 1978, Decisions and Reports (DR) 13, p. 40). Konstatavus, kad asmuo turi teisę į būsto neliečiamybės gerbimą (tai reiškia tik tai, kad Konvencijos 8 straipsnio garantijos - skundžiamo ribojimo pateisinamumo vertinimo kriterijai - gali būti taikomos, bet ne įgyjama teisė į konkretų būstą) ir ši teisė yra ribojama (pvz., gresiantis iškeldinimas pripažįstamas rimčiausia šios teisės suvaržymo forma), toliau analizuotinos ribojimo pateisinamumo sąlygos - teisėtumas, teisėtas tikslas ir „būtinumas demokratinėje visuomenėje". Analizuojant šį aspektą, reikšminga, kad taikomos priemonės motyvai būtų svarbūs ir pakankami. Konvencijoje įtvirtinta apribojimo būtinumo sąvoka reiškia primygtinę socialinę būtinybę, konkrečiai - pritaikyta priemonė turi būti proporcinga siekiamam teisėtam tikslui. Šiuo metu atsakovė ir atsakovės šeima labai pažeidžiami, kadangi po dviejų mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos gali realiai atsidurti gatvėje. Paminėtina ir tai, kad iškeldinimu suinteresuoto subjekto pozicija iškeldinamojo atžvilgiu buvo labai atgrasi. Be to, dvejus metus jokių pretenzijų iš ieškovo ir trečiojo asmens atsakovė nėra gavusi. Šiuo metu laukia, kada atsakovei bus suteiktas socialinis būstas, labai bijo dėl savo vaikų ateities. Akivaizdu yra tai, kad staigus gyvenamosios vietos keitimas juos labai traumuos, tektų nutraukti visus socialinius ryšius, susiklosčiusius per ilgus metus šioje aplinkoje (mokykla, vaikų darželis, kiemo draugai ir pan.) Atsižvelgiant į vaikų interesus ir į tai, jog pritaikyta priemonė būtų proporcinga siekiamam teisėtam tikslui, reikalingas maksimalus dvidešimt keturių mėnesių terminas išsikelti iš gyvenamosios patalpos.

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė Kauno miesto savivaldybė prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti, prijungti pateiktus rašytinius įrodymus.

Šalies argumentai

Ieškovė nurodo, kad teismo sprendimas civilinėje byloje yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinės bei procesinės teisės normų ir nenukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tik ilgesnio termino išsikelti iš ginčo gyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), būtinybe, tačiau nekvestionuojamas pats gyvenimo ginčo gyvenamosiose patalpose neteisėtumas ir būtinybė iškeldinti, nors apeliacinės instancijos teismo prašoma ne tik atidėti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo vykdymą 24 mėnesių terminui, tačiau ir ieškinį dėl atsakovų iškeldinimo atmesti kaip nepagrįstą. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nebereikėtų atidėti negaliojančio teismo sprendimo vykdymo terminą, todėl prašymas atmesti ieškovo Kauno miesto savivaldybės ieškinį dėl iškeldinimo iš ginčo gyvenamųjų patalpų ir prašymas atidėti ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo vykdymo terminą yra tarpusavyje nesuderinami, nelogiški ir neįgyvendinami. Toks apeliacinio skundo reikalavimas tik parodo, jog atsakovė L. M. supranta, kad savavalinis gyvenamųjų patalpų užsiėmimas negali būti pripažintas teisėtu apsigyvenimu ginčo gyvenamosiose patalpose, todėl prašo ne tik panaikinti sprendimą, bet ir nustatyti vėlesnį ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo vykdymo terminą. Iš apeliacinio skundo motyvų bei prie jo pridedamų dokumentų, darytina išvada, jog atsakovė L. M. tiek teismui, tiek jai atstovaujančiam advokatui nepateikdama visos informacija apie naujas faktines bylos aplinkybes, piktnaudžiaudama vaikais ir jų interesais, ieško išeities iš susidariusios situacijos. Išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2014-08-21 raštu Nr. 19-8-295 informavo, kad nepilnamečiams L. M. vaikams L. P., L. L., P. L. nustatyta laikinoji globa, vaikai paimti iš atsakovės namų ir gyvena kartu su laikinąja globėja vaikų močiute L. P. gyvenamosiose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), kuriose yra ir vaikų deklaruota gyvenamoji vieta. Šias aplinkybes patvirtina Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2014-08-21 raštas Nr. 19-8-295, 2014-08-21 pažyma apie asmenis deklaravusius gyvenamąją vietą, Kauno miesto socialinių paslaugų centro 2014-07-07 raštas Nr. 2-9-1/856, Kauno miesto socialinių paslaugų centro 2014-07-07 sprendimas dėl socialinių paslaugų nutraukimo Nr. 183, L. M. šeimos įvertinimas, atliktas Kauno miesto socialinių paslaugų centro Socialinių paslaugų šeimai skyriaus, Kauno miesto socialinių paslaugų centro 2014-06-17 raštas Nr. 2-9-1793, Kauno miesto socialinių paslaugų centro 2014-06-17 aktas Nr. 6-22/645, Kauno apskrities VPK Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Saulėtekio policijos nuovados 2014-07-03 raštas Nr. 20-26-S-l 1011, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-07-04 įsakymas Nr. A1-747, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-08-05 įsakymas Nr. A1-872, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-06-25 įsakymas Nr. A1-707, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-08-05 įsakymas Nr. A1-874, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-06-25 įsakymas Nr. A1-708. Šiuo metu atsakovės L. M. nepilnamečiams vaikams yra nustatyta laikinoji globa vaikų močiutės L. P. šeimoje, nustatant vaikų gyvenamąją vietą, kartu su laikinąja globėja gyvenamosiose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas naujai paaiškėjusias bylos aplinkybes, laikytina, jog esant tokiai situacijai, kuomet nepilnamečiai atsakovės L. M. vaikai negyvena su atsakove L. M., nepagrįstas apeliacinio skundo motyvas, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog ginčijamu teismo sprendimu bus pažeistos nepilnamečių atsakovės vaikų teisės ir jų teisėti interesai, nes nepilnamečiai šiuo metu yra paimti iš atsakovės L. M. šeimos ir jų gyvenamoji vieta nustatyta su laikinąja globėja, o ne su atsakove L. M. ginčo gyvenamosiose patalpose. Kauno miesto savivaldybė nėra priėmusi sprendimo išnuomoti ginčo gyvenamąsias patalpas atsakovams L. M., A. G. ar D. V. bei nėra sudariusi su aukščiau nurodytais atsakovais ginčo gyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties, taigi atsakovai gyvena ginčo gyvenamosiose patalpose be teisinio pagrindo. Nors administratorius UAB Kauno komunalinis ir butų ūkis įspėjo atsakovus dėl pažeidimo, tačiau atsakovai su nepilnamečiais vaikais gera valia neatlaisvino patalpų. Atsakovai neatlaisvindami ginčo gyvenamųjų patalpų, kurios nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei, pažeidžia ne tik Kauno miesto savivaldybės, bet ir jų nuomininko T. M. teises, kuriam būtent dėl atsakovų neteisėtų veiksmų atimta nuomos sutartimi suteikta teisė naudotis ginčo gyvenamosiomis patalpomis. Ginčijamo teismo sprendimo vykdymo atidėjimas ilgesniam laikotarpiui pažeistų Lietuvos Respublikos CK 1.5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, Kauno miesto savivaldybės, kaip šio turto savininko ir trečiojo asmens ir ginčo gyvenamųjų patalpų nuomininko T. M. teises ir teisėtus interesus. Be to, apeliantė visame skunde akcentuoja vaikų teisių pažeidimus, tačiau kaip nurodyta aukščiau, nepilnamečiai atsakovės vaikai šiuo metu negyvena su ja ir dėl ginčijamo teismo sprendimo vykdymo jų teisės nebūtų pažeidžiamos. Apeliaciniame skunde nėra nurodytas motyvas, kodėl byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka bei į tai, kad byloje remiamasi rašytiniais įrodymais, kurie turi didesnę įrodomąją galią nei proceso šalių paaiškinimai, byla nėra sudėtinga ir proceso šalys nepaaiškins faktinių aplinkybių kitaip, nei nurodyta rašytiniuose byloje esančiuose įrodymuose.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Dėl apeliantės prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliantė pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teismas, atsižvelgdamas į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.), taip pat įvertinusi šios konkrečios bylos aplinkybes, į tai, kad žodinio bylos nagrinėjimo būtinumo apeliantė iš esmės niekaip nepagrindė, o naujos aplinkybės nagrinėjant apeliacinį skundą netiriamos, konstatuoja, jog nėra būtinas žodinis apeliacinio skundo nagrinėjimas, todėl nėra poreikio taikyti CPK 322 str. numatytą išimtį ir apeliacinę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Byloje nustatyta, kad ieškovė pateikė teismui patikslintą ieškinį prašydama iškeldinti atsakovus iš ieškovei priklausančių gyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), su visa jiems priklausančia manta, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto(t.1, b.l. 57). Kauno apylinkės teismas 2014 m. liepos 10 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Iškeldino atsakovus A. G., D. V., L. M. ir nepilnamečius vaikus P. L., L. P., L. L., G. V. iš gyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), su visa jiems priklausančia manta, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto. Sprendimo dalies dėl iškeldinimo vykdymą atidėjo nustatant, jog atsakovai privalo išsikelti iš gyvenamosios patalpos per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. (t.1, b.l.137-139).

Atsakovė tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliaciniame skunde iš esmės neginčija aplinkybės, kad ji užėmusi butą adresu (duomenys neskelbtini), be teisinio pagrindo, t.y. nesudariusi su ieškovu nuomos sutarties. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tik ilgesnio termino išsikelti iš ginčo gyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), būtinybe.

CK 6.612 straipsnyje reglamentuota, jog savavališkai užėmę gyvenamąją patalpą, t.y. įsikėlę į ją be nuomos sutarties, asmenys iškeldinami teismo tvarka ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama. Nustatęs, jog atsakovai butą adresu (duomenys neskelbtini) yra užėmę savavališkai, t.y. įsikėlę į jį be nuomos sutarties, pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą teisinį pagrindą ieškovės ieškinį tenkinti pilnai ir iškeldinti atsakovus iš gyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), su visa jiems priklausančia manta, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto iš savavališkai užimtų ginčo patalpų, kadangi atsakovai pažeidė ieškovės, kaip buto savininkės, teises naudotis savo nuožiūra jam nuosavybės teise priklausančia gyvenamąja patalpa, tame tarpe tinkamai įgyvendinti teisės aktais numatytą socialinio būsto nuomos funkciją.

Kasacinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti, ar gintina asmens teisė į būsto neliečiamybę. Sprendžiant ši klausimą būtina atsižvelgti į kiekvienoje byloje nustatytas konkrečias faktines aplinkybes: asmenų apsigyvenimo socialiniame būste aplinkybes, laikotarpį, kurį asmenys gyvena socialiniame būste, jų elgesį (nuomos, komunalinių mokesčių mokėjimas ir pan.), turtinę padėtį, galimybes jiems apsirūpinti gyvenamuoju būstu, socialinio būsto savininko (valdytojo) elgesį ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje yloje Nr. 3K-3-410/2010; 2011 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2011; 2011 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2011; 2012 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012).

Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas nevertino tos aplinkybės, kad kartu su atsakove gyvena mažamečiai vaikus, kurie jau treti metai lankys darželį ir mokyklą šalia gyvenamosios vietos, vaikai šioje aplinkoje yra pripratę gyventi, todėl staigus aplinkos, t.y. gyvenamosios vietos keitimas juos tik traumuotų. Šis argumentas laikytinas nepagrįstu, kadangi teismas savo sprendime vertino vaiko teisių apsaugos tarnybos poziciją, kad atsakovų iškeldinimas yra galimas, tik turėtų būti nustatytas protingas terminas šiam veiksmui atlikti (t.1, b.l.54-55). Byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius iš esmės su ieškiniu sutiko ir nepasisakė, kad šiuo konkrečiu atveju gali būti pažeistos nepilnamečių vaikų teisės. Kaip matyti iš bylos duomenų, gyvenamoji patalpa, esanti adresu (duomenys neskelbtini), Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. gegužės 19 d. įsakymo Nr. A-1925 pagrindu, 2011 m. gegužės 25 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi (t.1, b.l. 15-18) išnuomota trečiajam asmeniui T. M., kuris šiame bute yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą nuo 1987 m. spalio 29 d. (t.1, b.l. 12). Taigi, atsakovai neatlaisvindami ginčo gyvenamųjų patalpų, kurios nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei, pažeidžia ne tik Kauno miesto savivaldybės, bet ir nuomininko T. M. teises, kuriam būtent dėl atsakovų neteisėtų veiksmų atimta nuomos sutartimi suteikta teisė naudotis ginčo gyvenamosiomis patalpomis. Todėl teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino tai, kad atsakovai šiuo metu ginčo patalpoje gyvena be teisėto pagrindo.

Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, jog dvejus metus jokių pretenzijų iš ieškovo ir trečiojo asmens atsakovė nėra gavusi, taip pat nesutinka su teismo išvada, jog atsakovams pakankamas terminas susirasti kitas gyvenamąsias patalpas yra du mėnesiai. Tačiau, šiuos apeliacinio skundo argumentus teismas laiko nepagrįstais. Iš bylos duomenų matyti, kad UAB „Kauno komunalinis ir butų ūkis“ 2013 m. sausio 3 d. įteikė atsakovei raginimą, kuriame įspėjo atlaisvinti gyvenamąją patalpą per vieną mėnesį nuo raginimo įteikimo dienos (t.1, b.l.13). Taip pat į bylą pateiktas 2014 m. vasario 25 d. UAB „Kauno komunalinis ir butų ūkis“ gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), aktas Nr. 4601, kuriuo atsakovė taip pat buvo įspėta dėl patalpų atlaisvinimo gera valia (t.1, b.l.67). Šiuo atveju, atsakovai nieko nedarė, kitos gyvenamosios patalpos neieškojo ir toliau liko gyventi ieškovei nuosavybės teise priklausančioje ginčo patalpoje.

Ieškovė prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pridėjo išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2014-08-21 raštą Nr. 19-8-295, kuriame nurodyta, kad nepilnamečiams L. M. vaikams L. P., L. L., P. L. nustatyta laikinoji globa, vaikai paimti iš atsakovės namų ir gyvena kartu su laikinąja globėja vaikų močiute L. P. gyvenamosiose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), kuriose yra ir vaikų deklaruota gyvenamoji vieta (t.2, b.l.42). Šias aplinkybes patvirtina prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pridėta 2014-08-21 pažyma apie asmenis deklaravusius gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) (t.2, b.l.43). Taip pat, minėtas aplinkybes patvirtina prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pridėtas Kauno miesto socialinių paslaugų centro 2014-07-07 raštas Nr. 2-9-1/856, Kauno miesto socialinių paslaugų centro 2014-07-07 sprendimas dėl socialinių paslaugų nutraukimo Nr. 183, L. M. šeimos įvertinimas, atliktas Kauno miesto socialinių paslaugų centro Socialinių paslaugų šeimai skyriaus, Kauno miesto socialinių paslaugų centro 2014-06-17 raštas Nr. 2-9-1793, Kauno miesto socialinių paslaugų centro 2014-06-17 aktas Nr. 6-22/645, Kauno apskrities VPK Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Saulėtekio policijos nuovados 2014-07-03 raštas Nr. 20-26-S-11011, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-07-04 įsakymas Nr. A1-747, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-08-05 įsakymas Nr. A1-872, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-06-25 įsakymas Nr. A1-707, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-08-05 įsakymas Nr. A1-874, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-06-25 įsakymas Nr. A1-708 (t.2, b.l. 44-61). Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas priima į bylą pateiktus įrodymus, kurių pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi, kai matyti, šiuo metu atsakovės L. M. nepilnamečiams vaikams yra nustatyta laikinoji globa vaikų močiutės L. P. šeimoje, nustatant vaikų gyvenamąją vietą, kartu su laikinąja globėja gyvenamosiose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad nepilnamečiai atsakovės L. M. vaikai negyvena su atsakove, nepagrįstas apeliacinio skundo motyvas, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog ginčijamu teismo sprendimu bus pažeistos nepilnamečių atsakovės vaikų teisės ir jų teisėti interesai, nes nepilnamečiai šiuo metu yra paimti iš atsakovės L. M. šeimos ir jų gyvenamoji vieta nustatyta su laikinąja globėja, o ne su atsakove L. M. ginčo gyvenamosiose patalpose.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė pagrįstai kreipėsi į teismą dėl atsakovų iškeldinimo iš nurodyto socialinio būsto, nes atsakovai neturėjo jokio teisinio pagrindo apsigyventi šiose patalpose. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi CK 6.612 straipsniu, kuriame nustatyta, kad savavališkai užėmę gyvenamąją patalpą asmenys iškeldinami teismo tvarka ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas ieškiniui aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais. Apeliacinio skundo motyvais naikinti apylinkės teismo sprendimą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismas 2014 m. liepos 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Evaldas BurzdikasVirginija GudynienėIzolda Nėnienė