- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-11
- Bylos Nr.
- 2A-1834-273/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-04546-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė, Izolda Nėnienė, Evaldas Burzdikas
- Ieškovas
- G. S.
- Atsakovas
- E. B.
- Išvadą teikia
- Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
- Kategorijos
- 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Virginijos Gudynienės, Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. S. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-133-179/2014 pagal ieškovo G. S. ieškinį atsakovei E. B., institucijai, teikiančiai išvadą Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl atgręžtinio reikalavimo, įvykdžius išlaikymo nepilnamečiui vaikui prievolę už kitą tėvą ir įpareigojimo teikti išlaikymą ir priešieškinį dėl priteisto nepilnamečiui vaikui nustatyto išlaikymo dydžio padidinimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas G. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas įpareigoti uzufrukto teise dukters išlaikymo lėšas tvarkančią E. B. išlaikymą dukrai už laikotarpį, kai dukra L. S., gim. (duomenys neskelbtini), pagal nustatytą bendravimo tvarką vasaros atostogų metu gyvena pas tėvą G. S., pervesti į G. S. sąskaitą banke iki kito mėnesio paskutinės dienos, nustatant, kad vienos dienos išlaikymas lygus 20 litų (kai abiejų tėvų teikiamas mėnesinis išlaikymas yra lygus 600 litų). Iš atsakovės E. B. prašė priteisti jam 2620 litų, kurių ji neskyrė dukters L. S. išlaikymo prievolei įvykdyti laikotarpiais: nuo 2009-11-27 iki 2009-12-27, nuo 2010-07-01 iki 2010-08-16, nuo 2012-07-01 iki 2012-07-31 ir nuo 2013-08-01 iki 2013-08-31ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2008-06-19 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-721-179/2008, su atsakove nutraukė santuoką bendru sutikimu ir patvirtino dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį. Teismo sprendimu buvo nustatyta dukros L. S. gyvenamoji vieta pas motiną, tai yra pas atsakovę ir įpareigotas jis kaip vaiko tėvas mokėti dukrai išlaikymą kas mėnesį po 300 Lt periodinių išmokų iki jos pilnametystės bei nustatyta bendravimo tvarka su vaiku, pagal kurią jis turi teisę pasiimti dukrą vasaros atostogų metu. Iškilus neaiškumams dėl bendravimo tvarkos, atsakovė kreipėsi į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, ir Alytaus rajono apylinkės teismas 2012-05-08 nutartimi civilinėje byloje Nr.2-189-849/2012 patvirtino jo su atsakove taikos sutartį, kuria abu taikiai išsprendė ginčą ir nustatė naują bendravimo su dukra tvarką, pagal kurią kiekvienais metais dukros kasmetinių vasaros atostogų metu jis turi teisę pasiimti dukrą iš jos gyvenamos vietos pas save vieno mėnesio laikotarpiui. Tačiau jam nepavyksta su atsakove susitarti dėl dukters išlaikymo pas jį buvimo atostogų metu. Laikotarpiais nuo 2009-11-27 iki 2009-12-27 ir nuo 2010-07-01 iki 2010-08-16 dukra L. gyveno su juo, tačiau jis vienas išlaikė dukrą, o atsakovė neskyrė nė lito jo pervestų lėšų. Be to, Alytaus rajono apylinkės teismo 2012-05-08 nutartimi patvirtinus naują bendravimo tvarką, dukra nuo 2012-07-01 iki 2012-07-31 ir nuo 2013-08-01 iki 2013-08-31 gyveno su juo ir už šį laikotarpį atsakovė nedavė dukrai lėšų ją išlaikyti. Dukros išlaikymui papildomai jis skyrė 2620 litų. Atsakovė jo nurodytas lėšas sutaupė. Kadangi jis vienas teikė vaikui išlaikymą jo interesai buvo pažeisti ir jis turi teisę kaip kreditorius atgauti už kitą tėvą įvykdytą prievolę.
A. E. B. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pakeisti 2008-06-19 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį nepilnametei dukrai L. S. ir priteisti iš ieškovo G. S., išlaikymą nepilnametei dukrai L. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 500 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki jos pilnametystės , išlaikymą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją nustatant, kad išlaikymui skirtomis lėšomis disponuos dukters motina E. B. uzufrukto teise. Išlaikymą padidinti nuo kreipimosi į teismą dienos.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodė, kad šiuo metu nustatytas teismo sprendimu vaikui išlaikymas po 300 Lt nėra pakankamas, jis yra akivaizdžiai per mažas, neatitinkantis vaiko būtinų poreikių. Atsakovo turtinė padėtis leidžia dukrai mokėti didesnį išlaikymą tvirta pinigų suma, nes atsakovo gaunamos pajamos yra didesnės nuo sutarties sudarymo dienos, o jos gaunamos pajamos sumažėjo, nes šiuo metu išlaiko antrą mažametį vaiką A. B., jos mėnesinės pajamos 2100 Lt. Paaugus dukrai jos poreikiai žymiai padidėjo, tuo tarpu padidėjo maisto, šildymo ir elektros energijos kainos. Dukrai reikalinga ortopedo pagalba. Šiuo metu viskas pabrango, padidėjo dukros poreikiai ir neišgali viena dukrai nupirkti naujų drabužių, maisto, sumokėti už papildomą vaikų ugdymą užsiėmimus bei vaistus. Tėvo mokamas vaikui 300 Lt išlaikymas yra nepakankamas ir ji negali viena patenkinti minimalių vaiko poreikių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2014 m. balandžio 16 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino iš dalies. Pakeitė Alytaus rajono apylinkės teismo 2008-06-19 sprendimo civilinėje byloje Nr.2-721-179/2008 dalį, padidinant nustatytą išlaikymą, priteisiant iš G. S., nepilnametei dukrai L. S., tvirtą pinigų sumą po keturis šimtus dvidešimt penkis (425,00) litus kas mėnesį periodinių išmokų, iki dukters L. pilnametystės, šią sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Vaikui išlaikyti skirtų lėšų tvarkytoja paskyrė dukros motiną E. B.. Padidintą išieškojimą priteisė nuo 2013-12-30. Sprendimą dėl išlaikymo dydžio padidinimo nurodė vykdyti skubiai. Priteisė iš ieškovo G. S. atsakovei E. B. 562,00 Lt turėtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti ir valstybei 72,00 Lt žyminio mokesčio bei 24,00 Lt turėtų pašto išlaidų.
Teismas nurodė, kad vaikui priteistas išlaikymas yra nepilnamečio vaiko nuosavybė, kurią tvarko motina uzufrukto teisėmis išimtinai vaiko interesais. Vaiko materialinis išlaikymas pirmiausia privalo būti naudojamas būtiniems vaiko poreikiams tenkinti, jį maitinti, aprengti, mokyti, ugdyti, laisvalaikio reikmėms ir pan., o likusi suma taupoma ar saugiai investuojama. Ieškovas teismui nepateikė objektyvių įrodymų, kad vaikui skirtas lėšas atsakovė būtų panaudojusi savo asmeniniams poreikiams tenkinti ir ieškovas daugiau išleido nei iš jo priteistas išlaikymas, o apsiribojo tik mitybos poreikių tenkinimu. Ieškovui teismo sprendimu numatytą prievolė iki priešieškinio pateikimo dienos buvo 300 Lt kas mėnesį periodinių išmokų, kas atitiko minimalius vaiko poreikius. Ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovę už dukros buvimą pas tėvą pervesti ieškovui po 20 Lt už dieną yra nepagrįstas. Patenkinus ieškovo ieškinį teismo sprendimas būtų sunkiai vykdomas, nes neįmanoma suskaičiuoti, kiek dienų laike atostogų dukra praleis pas tėvą. Dukra auga ir kinta jos interesai bei poreikiai, todėl gali būti taip, kad dėl vienokių ar kitokių aplinkybių dukra praleis pas tėvą tik kelias dienas. CPK 267 str. draudžia priimti sprendimą, kurio vykdymas priklausys nuo tam tikros sąlygos atsiradimo. Išlaikymo, kuris yra ankstesniu teismo sprendimu nustatytas teikti dukrai nepakanka, jis yra akivaizdžiai per mažas, neatitinka vaiko būtinų poreikių. Kad ieškovas teikia per mažą savo dukrai išlaikymą, šias aplinkybes patvirtino ir pats ieškovas. Teismas taip pat nurodė, kad iš atsakovės pateiktų atsiliepime paaiškinimų matyti, kad ieškovas yra darbingas vyras ir gali dirbti įvairius darbus. Ieškovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ tolimų reisų vairuotoju gaunantis stabilias 3444 Lt darbines pajamas. Iš ieškovo paaiškinimų ir kitų byloje esančių duomenų matyti, kad jis turi tik vieną išlaikytinę dukrą. Atsižvelgiant į ieškovo ir atsakovės turtinę padėtį ir nepilnamečio vaiko poreikius, kurie yra prioritetiniai, teismas padarė išvadą, kad ieškovo turtinė padėtis leidžia iš dalies padidinti dukrai priteisto išlaikymo dydį iki minimumo, todėl sprendė, kad vaikui priteistas išlaikymo dydis didintinas nustatant 425 Lt sumą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas G. S. prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 16 d. sprendimą dalyje, kuria ieškovo ieškinys atmestas, panaikinti ir ieškovo ieškinį patenkinti, o dalyje, kuria priešieškinis patenkintas iš dalies, pakeisti - priteistą padidintą dukrai L. S. išlaikymą, sumažinti.
Ieškovas nurodo, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas, priimtas neišsiaiškinus visų bylos aplinkybių, netinkamai taikius materialinės ir procesinės teisės normas. Teismas netyrė ir nevertino byloje reikšmingų aplinkybių, susijusių su atsakovės, kaip uzufrukto teise tvarkančios dukters išlaikymo lėšas, pareigų vykdymu, netyrė ir nevertino įrodymų, susijusių su prašomu priteisti teikto išlaikymo atlyginimo dydžiu. Kaip matyti byloje iš pateiktų įrodymų, tai patvirtina ir atsakovė, laikotarpiais nuo 2009-11-27 iki 2009-12-27 ir nuo 2010-07-01 iki 2010-08-16 L. gyveno su ieškovu. Be to, Alytaus rajono apylinkės teismo 2012-05-08 nutartimi patvirtinus naują bendravimo su dukra L. tvarką, dukra nuo 2012-07-01 iki 2012-07-31 ir nuo 2013-08-01 iki 2013-08-31 gyveno su ieškovu ir už šiuos bei ankstesnius laikotarpius atsakovė dukters išlaikymui yra gavusi išlaikymą, tačiau dukters išlaikymui už šiuos laikotarpius nėra skyrusi nė lito, ieškovas vienas išlaikė dukrą iš savo asmeninių lėšų. Nors atsakovė tvirtina teikusi išlaikymą, t.y. du kartus davusi tam tikras sumas dukrai išlaikyti, tačiau to nėra buvę ir įrodymų apie tai ji teismui byloje nepateikė. Aukščiau nurodomais laikotarpiais ieškovas dukters išlaikymui papildomai skyrė 2 620 litų, o atsakovė neskyrė nė lito. Vadinasi, atsakovė savo žinioje turi 2 620 litų, kuriuos sutaupė ieškovo sąskaita, neskirdama dukrai išlaikymo laikotarpiais: nuo 2009-11-27 iki 2009-12-27, nuo 2010-07-01 iki 2010-08-16, nuo 2012-07-01 iki 2012-07-31 ir nuo 2013-08-01 iki 2013-08-31. Konstatavęs, kad nėra materialinės teisės normos, kurios pagrindu ieškovas galėtų ginti ieškovo teises, teismas neanalizavo, netyrė ir nevertino kitų įrodymų, susijusių su ieškovo pareikštu reikalavimu dėl priteistinos atlyginimo sumos dydžio bei pagrįstumo. Tačiau akivaizdu, kad vykdydamas už atsakovę išlaikymo prievolę, ieškovas patyrė tokio dydžio dukters išlaikymo išlaidas, kurias būtų patyrusi atsakovė, jeigu būtų teikusi išlaikymą. Ieškovo teiktas išlaikymas neapsiribojo tik dukters maitinimo poreikių tenkinimu, kadangi dukra jos atostogų metu pas ieškovą gyveno po mėnesį ir net ilgiau (pvz., 2010-07-01 iki 2010-08-16), tai akivaizdu, kad buvo tenkinami ne tik maitinimo poreikiai, o ir visi kiti jos poreikiai - aprūpinimas būstu (būsto išlaikymo tenkanti dukrai dalis), drabužiais, higienos reikmenimis, ugdymo reikmenimis ir priemonėmis, išlaidos kelionėms, kultūriniams renginiams, galimybių poilsiui sudarymas ir kitų jos poreikių tenkinimas. Dalį išsaugotų ir šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų teismui ieškovas pateikė su ieškiniu ir vėliau, 2012-04-10. Akivaizdu, kad ieškovo dukters buvimo pas ieškovą metu išleido daugiau negu 600 litų jai priteistas mėnesinis išlaikymas. Tai iš esmės patvirtino ir atsakovė, teigdama, kad dukters išlaikymui jai nuo pat pradžių, kai buvo priteistas išlaikymas, nepakako 600 litų dukters būtiniausių poreikių patenkinimui per mėnesį. Tačiau teismas šių aplinkybių netyrė ir nevertino, todėl ir nepasisakė dėl jų sprendime. Iš byloje esančių įrodymų, pagal teismo nustatytą bendravimo su dukra tvarką ieškovas jos atostogų metu mėnesiui pasiimu dukrą pas save. Kad šios nustatytos tvarkos tiek ieškovas, tiek atsakovė laikosi, matyti, kad laikotarpiais nuo 2009-11-27 iki 2009-12-27, nuo 2010-07-01 iki 2010-08-16, nuo 2012-07-01 iki 2012-07-31 ir nuo 2013-08-01 iki 2013-08-31 (išskyrus laikotarpius, kai atsakovė dėl vykusių bylų teisme varžė ieškovo bendravimą su dukra) gyveno pas ieškovą ir šių aplinkybių atsakovė neneigia, vadinasi, teismo sprendimą, kuriuo yra nustatyta bendravimo tvarka, šalys vykdo, jį pripažįsta ir teismo sprendimas, kol jis nėra panaikintas ar pakeistas, šalims turi įstatymo galią. Vadinasi, kol galioja Alytaus rajono apylinkės teismo 2012-05-08 nutartimi patvirtinta bendravimo su dukra tvarka, ji turi būti vykdoma ir dukra jos atostogų metu mėnesį gyvens su ieškovu, todėl jai turi būti teikiamas išlaikymas, kurį uzufrukto teise tvarko atsakovė. Teismui atsisakius įpareigoti atsakovę teikti išlaikymą dukrai jos gyvenimo pas ieškovą atostogų metu, liko neišspręstas ginčas ir ateityje užprogramuota situacija, kai atsakovė vėl dukters atostogų pas ieškovą metu nevykdys savo pareigos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas skundžiamoje sprendimo dalyje dėl išlaikymo padidinimo neteisingai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, neteisingai nustatė ieškovės ir atsakovės materialinę padėtį ir išlaikymo prievolėje pasikeitimo sąlygas, todėl neteisingai taikė materialinės teisės normas, netinkamai aiškino ieškovo parodymus. Nuo tada, kai buvo priteistas išlaikymas dukrai, mažėjo ieškovo pajamos. 2008 m. duomenimis, ieškovo vidutinės pajamos buvo 1 290 litų per mėnesį, ir šiandien jos yra apie 700-800 litų mėnesinių pajamų bei mokami dienpinigiai (maistpinigiai), kuriuos sunaudoja pagal paskirtį komandiruotėse ir kuriuos teismas priskiria prie stabilių darbinių pajamų. Kito nekilnojamojo turto neįgijo, turi tą patį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Transporto priemonę FORD ESCORT, valst. reg. Nr. (duomenys neskelbtini) įgijau 2011-08-27 gavęs išmoką iš draudimo bendrovės avarijoje sugadinus FORD ESCORT, valst. reg. Nr. (duomenys neskelbtini) Sis automobilis yra neeksploatuojamas ir su juo draudžiama dalyvauti viešajame eisme, nors yra neišregistruotas. Taip pat pateikė metų duomenis apie buto išlaikymą. Iš visų byloje esančių pateiktų įrodymų akivaizdu, kad visą savo darbo užmokestį ieškovas skiria savo būsto išlaikymui, minimalių savo poreikių tenkinimui ir dukros išlaikymui. Tad ieškovo turtinė padėtis iš esmės nepasikeitė. Tai, kad ieškovas įsidarbino tolimųjų reisų vairuotoju ir išvykdamas darbo reikalais į komandiruotę užsienyje iš darbdavio gauna išmokas - dienpinigius, tai nėra ieškovo praturtėjimas ar darbinių pajamų pagausėjimas. Šios išmokos yra tikslinės ir jos yra ir turi būti sunaudojamos pagal paskirtį, t.y. jos yra skirtos ieškovo pragyvenimui, maitinimuisi ir visiems kitiems poreikiams tenkinti (pvz., dušas, tualetas, kurie yra mokami), kai ieškovas labai sunkiomis ir varginančiomis sąlygomis atlieka savo darbines pareigas. Šios lėšos nėra sutaupomos, ieškovas jas sunaudoja pagal paskirtį. Kaip žinia, dienpinigiai yra tikslinės išmokos, skiriamos padengti išlaidas, kylančias dėl darbo funkcijų atlikimo nėjo gyvenamojoje vietovėje. Dėl tokios darbo specifikos ieškovas turiu didesnes išlaidas negu tos, kurias turėtų dirbdamas sėslų darbą. Teismas taip pat nepagrįstai konstatavo atsakovės turtinės padėties pablogėjimą. Iš esmės atsakovės pateikti ir teismo surinkti byloje esantys įrodymai byloja priešingai, t.y. apie atsakovės turtinės padėties pagerėjimą. Atsakovė įrodinėja, kad jos turtinė padėtis pablogėjo todėl, kad ji paėmė didelį kreditą, iš kurio įgijo nekilnojamojo turto - asmeninėn nuosavybėn butą, esantį (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodo, kad po santuokos nutraukimo ji santuokoje su E. B. susilaukė kito sūnaus, kurį ji taip pat privalo išlaikyti. Kaip matyti iš atsakovės pateiktų kredito gavimo dokumentų (2013-02-04 vartojimo kredito sutarties Nr. 13-006943-GV), kredito gavimas (j° paskirtis - namų ūkio reikmėms) niekaip nesusijęs su po kelių mėnesių - 2013-04-17 įgytu asmeninėn atsakovės nuosavybėn nekilnojamuoju turtu. Vadinasi, atsakovė po išlaikymo priteisimo ne tik įgijo asmeninėn nuosavybėn nekilnojamojo turto, bet netgi savo namų poreikiams paėmė kreditą, kas įrodo, kad ji turėjo lėšų ne tik nekilnojamajam turtui įgyti, bet turi pakankamai lėšų ir grąžinti kreditą, kurį naudoja savo asmeninio ūkio reikmėms.
Atsiliepimas
Atsakovė, pareikšdama reikalavimą padidinti išlaikymą dukrai, nurodė, kad dukrai išlaikyti kas mėnesį reikia 1 200 litų. Tačiau, kai nagrinėjant vaiko poreikius, teisėjas ieškovo ir atsakovės paklausė, kiek reikia dukters išlaikymui ir kiek atsakovei užtektų, kad ji, pridėjusi nuo savęs tokią pačią sumą, galėtų patenkinti dukters poreikius, atsakovė iš esmės sutiko su tuo, kad ji dukrą išlaikytų iš 800 litų sumos ir leido suprasti, kad tai pakankama suma. Tada ieškovas irgi teisėjui patvirtino, kad sutiktų teikti 400 litų mėnesinį išlaikymą ir kad tokio išlaikymo iš ieškovo pakaks. Teismas klaidingai interpretavo ieškovo sutikimą su 400 litų išlaikymu, kadangi tuo metu kalbėjo apie išlaikymo indeksavimą, su kuriuo sutiko, ir tai buvo maksimali suma, kurią ieškovas gali skirti dukrai, ir kuri iš esmės ir yra reikalinga, jeigu atsakovė dukros poreikius tenkintų viena, ir pilna apimtimi, ir ieškovui netektų prisidėti papildomai prie vaiko išlaikymo kitais būdais: perkant rūbus, apavą, namų apyvokos daiktus, maistą, ugdymo priemones ir panašiai. Taip pat teisėjas visiškai nenagrinėjo, kokiomis dalimis tėvai prisideda prie vaiko išlaikymo, ir visiškai neatsižvelgė į tai, kad ieškovo namuose dukrai nuo pat skyrybų yra skirtas atskiras kambarys, kuriame yra visi vaikui būtini daiktai, skirti tik jai: lova, rašomasis stalas, drabužių spinta, knygų spinta bei ieškovo pirkti drabužiai, ką raštu ir žodžiu patvirtino ir išvadas teikiančios institucijos atstovė. Atsakovės nurodomos išlaidos maistui teoriškai du kartus didesnės nei pas ieškovą, nes dukra pas ieškovą būna apie 120 dienų, o pas atsakovę apie 240 dienų. Taip pat atsakovė nesugeba nurodyti kažkokių didesnių dukters poreikių, nei reikia įprastai tokio amžiaus vaikams. Vadinasi, sprendimu padidinęs pinigų sumą, kurią ieškovas turi pervesti į atsakovės sąskaitą, neproporcingai vaiko poreikiams ir ieškovo turtinei padėčiai padidino ieškovui vaiko išlaikymo naštą, kas yra neteisinga ir nepagrįsta. Vadinasi, pagal teismo sprendimą per metus ieškovas patirs 5 100 litų išlaidų grynais pinigais ir 3 400 litų papildomai 120 dienų išlaikydamas dukrą. Pagal šį sprendimą ieškovas per metus bendrai sumoje patirs 8 500 litų išlaidų dukters išlaikymui, o atsakovė tik 1 700 litų. Ieškovas sutiktų atsisakyti savo ieškinio dalies nukreiptos į ateitį, kad uzufruktorė privalo padengti pas ieškovą susidarančias ir su dukra susijusias išlaidas, jei ieškovo bendros išlaidos dukrai per metus neviršytų 5 100 litų ir ieškovas nepatirtų išlaidų daug daugiau negu jų objektyviai reikia išlaikyti dukrą.
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė E. B. prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovė nurodo, kad ieškovas teismui nepateikė jokių įrodymų, kad jis dukters atostogų mėnesiais išleido dukrai daugiau nei iš jo priteisti 300 Lt, t.y. po 600 Lt per mėnesį kaip teigiama jo procesiniuose dokumentuose. Pinigus, kuriuos ieškovas pervesdavo dukters išlaikymui, kuomet ji vasaromis po mėnesį būdavo pas jį, atsakovė panaudodavo jos poreikių tenkinimui, nes dukrai prieš rugsėjo 1-ąją kasmet apipirkti reikia apie 1500 Lt ( mokyklinei uniformai, avalynei, sportinei aprangai, kanceliarinėms prekėms, kuprinei ir kt). Taigi, visi ieškovo pervesti pinigai yra panaudoti išimtinai tik dukters poreikiams, sau atsakovė jų nenaudojo ir netaupė. Ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 2620 Lt, kai dukra būdavo pas jį, reiškia, kad jis prašo, kad atsakovė ne tik grąžintų jo sumokėtas sumas išlaikymui po 300 Lt mėnesiui ( 1310 Lt), bet ir mokėtų tokią pat sumą dukters išlaikymui ieškovui atgaline data. Tačiau išlaikymas nepilnamečiui vaikui priteisiamas tik iš vieno tėvo, su kuriuo nenustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Kadangi teismo sprendimu nepilnametės dukters gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, atsakovė neprivalo mokėti išlaikymo dukrai, kuomet ji būdavo pas tėvą vasaros atostogų metu, nes ieškovo teiktas išlaikymas dukrai apsiribojo tik jos mityba. Apelianto reikalavimas įpareigoti dukters buvimo pas jį vasaros atostogų metu pervesti ieškovui po 20 Lt už dieną taip pat yra nepagrįstas. Kaip teisingai nurodyta teismo sprendime, patenkinus ieškovo reikalavimą, teismo sprendimas būtų sunkiai įvykdomas, nes neįmanoma suskaičiuoti, kiek dienų laike atostogų dukra praleis pas tėvą. Išlaikymas iš ieškovo nepilnametei dukrai buvo priteistas Alytaus rajono apylinkės teismo 2008-06-19 sprendimu santuokos nutraukimo byloje, kurioje buvo patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, pagal kurios 2 p. ieškovas įsipareigojo mokėti dukrai išlaikymą nuo 2008-07-01 po 300 Lt kas mėnesį iki dukters pilnametystės. Taigi, nuo to momento iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2014-04-16) praėjo daugiau kaip penkeri metai, ir priteista išlaikymo suma neatitinka dukters amžiaus ir poreikių. Priteisiant dukrai išlaikymą, jai buvo keturi metukai, šiuo metu - dešimt. Ieškovo teiginys, kad dukra su juo per metus praleidžia 120 dienų, yra melagingas. Jis dirba tolimųjų reisų vairuotoju, didžiąją laiko dalį praleidžia kelionėse, todėl nesilaiko teismo sprendimu nustatytos bendravimo su dukra tvarkos. Teismas tinkamai įvertino nepilnamečio vaiko poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį, dėl ko pagrįstai priteisė iš ieškovo 425 Lt periodinėmis išmokomis dukters išlaikymui kas mėnesį iki jos pilnametystės.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl skundžiamos sprendimo dalies, kuria atmestas ieškinys
Byloje nustatyta, kad 2008-06-19 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu tarp šalių nutraukta santuoka sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią ieškovas G. S. įsipareigojo teikti nepilnametės dukters L. S. a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 300 Lt į mėnesį iki dukra sulauks pilnametystės, taip pat nustatyta ieškovo G. S. bendravimo su dukra tvarka. Ieškovas ieškiniu pareiškimu prašo teismą įpareigoti atsakovę už laikotarpį, kai dukra L. pagal nustatytą bendravimo tvarką vasaros atostogų metu gyvena pas tėvą, pervesti į jo sąskaitą banke iki kito mėnesio paskutinės dienos, nustatant, kad vienos dienos išlaikymas lygus 20 litų. Taip pat ieškovas prašė už keturis metus dukters su tėvu prabūtą laikotarpį pagal nustatytą bendravimo tvarką, gyvenant pas tėvą iš atsakovės priteisti 2620 litų.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas atmesdamas šiuos ieškinio reikalavimus pagrįstai sprendė, kad vaikui priteistas išlaikymas yra nepilnamečio vaiko nuosavybė, kurią motina tvarko uzufrukto teisėmis išimtinai vaiko interesais. Taip pat teismas sprendė, kad ieškovas teismui nepateikė objektyvių įrodymų, kad vaikui skirtas lėšas atsakovė būtų naudojusi savo asmeniniams poreikiams tenkinti ir ieškovas išleido daugiau nei iš jo priteistas išlaikymas, o apsiribojo tik mitybos poreikių tenkinimu.
Ieškovui teismo sprendimu numatyta prievolė iki atsakovės priešieškinio pateikimo dienos buvo 300 Lt kas mėnesį periodinių išmokų, kas atitiko minimalius vaiko poreikius. Ieškovo prašymas priteisti iš atsakovės jo sumokėtas dukters išlaikymui pinigų sumas, vertintinas kaip įsiteisėjusio teismo sprendimo pakeitimas. Kadangi Alytaus rajono apylinkės teismo 2008-06-19 sprendimas nepanaikintas ir nepakeistas, todėl joks atgręžtinis išieškojimas nepilnamečio vaiko išlaikymui sumokėtų piniginių sumų nėra galimas.
Teisėjų kolegijos nuomone, apelianto reikalavimas įpareigoti atsakovę dukters buvimo pas jį vasaros atostogų metu pervesti ieškovui po 20 litų už dieną yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad patenkinus ieškovo reikalavimą, teismo sprendimas būtų sunkiai vykdomas, nes neįmanoma suskaičiuoti kiek dienų atostogų metu dukra praleis pas tėvą. Dukra auga ir kinta jos poreikiai, todėl gali būti taip, kad dėl vienokių ar kitokių priežasčių dukra praleis pas tėvą tik kelias dienas. CPK 267 straipsnyje nurodyta, kad neleidžiama priimti sprendimų, kurių įvykdymas priklausys nuo tam tikros sąlygos atsiradimo arba neatsiradimo. Ieškinio reikalavimo patenkinimas reikštų sąlyginio sprendimo priėmimą, nes sprendimo įvykdymas priklausytų nuo to, ar dukra L. būtų pas tėvą ar nebūtų.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo ieškinio reikalavimus, todėl apeliacinio skundo argumentais, keisti ar naikinti teismo sprendimo dėl atmestų ieškinio reikalavimų nėra pagrindo.
Dėl skundžiamos sprendimo dalies, kuria priešieškinys patenkintas iš dalies
Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nustatyta CK 3.192 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme įtvirtinta galimybė pakeisti išlaikymo dydį (formą).
Kasacinis teismas, formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose, yra išaiškinęs, kad, sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 str. 1 d.). Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2003, 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008, 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008, kt.).
Byloje kilęs ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis). CK 3.201 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (straipsnio 1 dalis). Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).
A. E. B. priešieškiniu prašė 2008-06-19 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu iš ieškovo G. S. priteistą po 300 Lt išlaikymą kas mėnesį nepilnametei dukrai L. S. gim. (duomenys neskelbtini) padidinti iki 500 Lt kas mėnesį. E. B. nurodė, kad šiuo metu nustatytas išlaikymas po 300 Lt nėra pakankamas, jis yra akivaizdžiai per mažas, neatitinkantis būtinų vaiko poreikių. Atsakovo turtinė padėtis leidžia mokėti didesnį išlaikymą, nes atsakovo gaunamos pajamos yra didesnės, o jos gaunamos pajamos sumažėjo, nes šiuo metu ji išlaiko antrą mažametį vaiką A. B., jos mėnesinės pajamos 2100 Lt. Atsakovė nurodė, kad poreikiai dukrai žymiai padidėjo, padidėjo maisto, šildymo ir elektros energijos kainos. Vidutiniškai dukrai išlaikyti reikia apie 1200 Lt per mėnesį. Be to, dukrai reikalinga ortopedo pagalba.
Pagrindas reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai. Spręsdamas vaiko išlaikymo dydžio klausimą teismas visais atvejais privalo vadovautis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Nustatytas vaiko išlaikymo dydis privalo būti toks, kad galėtų būti tenkinami bent minimalūs vaiko poreikiai (CK 3.198 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009), mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesni išlaikymą. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, ar kitomis aplinkybėmis. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui.
Analizuojant šalių turtinę padėtį matosi, kad atsakovė E. B. priešieškinio pareiškime yra nurodžiusi, kad ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB “(duomenys neskelbtini)”, bendros pajamos iš visų darboviečių 2110 Lt (t.1, b.l. 22-25). Po santuokos nutraukimo atsakovė yra įgijusi 3 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio įsigijimui 2013-02-04 yra paėmusi 30 000 Lt paskolą, kas mėnesį privalo grąžinti bankui paskolą su palūkanomis 665,79 Lt (t.1, b.l. 29-31). Atsakovė apsidraudusi kaupiamuoju gyvybės draudimu 4181,65 eurų sumai, naudos gavėja draudimo termino pabaigoje yra dukra L., taip pat yra apdraudusi dukrą nuo nelaimingų atsitikimų, visų draudimų bendra mėnesio įmoka 105,31 Lt (t.1, b.l. 49-52). Išlaiko nepilnametį sūnų A. B., gimusį (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 28).
Pirmosios instancijos teismas vertindamas ieškovo G. S. turtinę padėtį konstatavo, kad ieškovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ tolimų reisų vairuotoju gaunantis stabilias 3444 Lt darbines pajamas. Iš į bylą pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymos apie G. S. darbo užmokestį (t.1, b.l. 152) matosi, kad už 2013 12 -2014 02 laikotarpį ieškovui išmokėta darbo užmokesčio 2211,29 Lt ir dienpinigių – 8090,05 Lt. Ieškovo vardu yra registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 74). Ieškovas kitų išlaikytinių neturi.
Vertindamas šalių turtinę padėtį pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ne tik į šalių gaunamas pajamas, bet ir į turimą turtą, taip pat šalių pateiktus duomenis apie jų turimas išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad subjektyvių ir objektyvių veiksnių visuma leidžia teigti, jog apeliantas, kaip sąžiningas ir rūpestingas tėvas, būdamas darbingo amžiaus asmuo, dirbantis, gaunantis pastovias pajamas, neturintis kitų išlaikytinių, pagal savo turtinę padėtį gali teikti išlaikymą po 425 Lt kas mėnesį, nes nepilnametės dukters L. S. gim. (duomenys neskelbtini) fiziniai ir socialiniai vystymosi poreikiai vis didėja. Taip pat teismas, teisingai įvertinęs padidėjusius šalių dukters poreikius, šalių turtinę padėtį, pagrįstai atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, kad priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).
Nors pirmosios instancijos teismas detaliai neanalizavo nepilnametės dukters poreikių, tačiau konstatavo, kad nepilnamečiui vaikui nustatytinas išlaikymas po 425 Lt iš kiekvieno iš tėvų atitinka būtinus minimalius vaiko poreikius. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad šioje konkrečioje byloje nepilnamečio vaiko, gimusio (duomenys neskelbtini) būtiniausiems poreikiams patenkinti 850 Lt į mėnesį yra protinga suma, užtikrinanti būtiniausių nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimą.
Nagrinėjimo dienai minimali mėnesinė alga yra 1035 litai ( iki 2014-10-01 – 1000 litų), tačiau išlaikymas yra padidintas tik iki 425 Lt, kas, apeliacinės instancijos teismo manymu, gali užtikrinti tik minimalius būtinus vaiko poreikius. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nepatvirtina, jog teismas, padidindamas priteistiną išlaikymą iki 425 Lt per mėnesį dukros išlaikymui pažeidė išlaikymo proporcingumo tėvų turtinei padėčiai principą ir iš atsakovo priteisė nepagrįstai didelį išlaikymą.
Aukščiau aptartų duomenų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.)
A. E. B. surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą turėjo 400 litų išlaidų pagal 2014 m. birželio 2 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 758158 (t.2, b.l. 105). Kadangi apeliacinis skundas netenkinamas, todėl yra pagrindas iš ieškovo G. S. atsakovei E. B. priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje (CPK 93, 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš G. S. a.k. (duomenys neskelbtini) E. B. a.k. (duomenys neskelbtini) 400 (keturis šimtus) litų turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.