Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Izoldos Nėnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2018 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-57-443/2018 pagal ieškovės akcinės bendrovės ,,Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovei M. G. P. dėl skolos priteisimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui V. F..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Atmetęs ieškinį, iš ieškovės priteisė atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidos, valstybei – 56,41 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10.2. Skunde keliami du alternatyvūs reikalavimai, tačiau tokia apeliantės pozicija nesuderinama su civiliniame procese galiojančiu dispozityvumo principu. Byloje surinktų įrodymų visuma, sprendime išdėstyti motyvai, skundo turinys ir jo argumentai leidžia teigti, kad nagrinėjamu atveju nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo perduoti ginčą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

10.4. Apeliantė nepateikė objekto elektros tinklų nuosavybės ir eksploatacinės atsakomybės ribų akto, kuris yra reikšmingas nustatant elektros tinklų nuosavybės ir eksploatacinės atsakomybės ribas. Šis aktas būtų leidęs objektyviai įvertinti, ar apeliantė turėjo objektyvią galimybę šiam vartotojui atjungti elektros energijos tiekimą ir, teikėjui (apeliantei) nusprendus, kad yra pažeidžiami sutartiniai įsipareigojimai, imtis kitų teisės aktuose nustatytų pažeistų teisių gynimo būdų. Apeliantė nepateikė EAP ženklinimo (plombos) atvaizdo, kuris leistų konstatuoti, kada šiam EAP buvo atlikta metrologinė patikra, nebuvo pateiktas ir pats elektros apskaitos prietaisas Nr.71355264. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. sausio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017 suformulavo teisės aiškinimo taisyklę, kad jeigu kuri nors šalis sąmoningais veiksmais sunkina įrodymų rinkimą, nebendradarbiauja, tokiu atveju visos abejonės dėl įrodymų pakankamumo turi būti aiškinamos tokios šalies nenaudai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

2. Nagrinėjamoje byloje apeliacine tvarka vertinama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino elektros energijos tiekėjos reikalavimo vartotojui atsiskaityti už elektros energiją, apskaitytą elektros energijos apskaitos prietaisu, kurio metrologinė patikra yra pasibaigusi.

3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

4. Kai tarp šalių – energijos tiekimo įmonės ir abonento – yra sudaryta atsiskaitymo už suteiktą energiją sutartis, ją šalys privalo vykdyti tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnis). Vartotojas (abonentas) moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis (CK 6.385 straipsnio 1 dalis, 6.388 straipsnio 1 dalis).

5. Nustatyta, kad šalys 1999 m. gegužės 18 d. sudarė elektros energijos pardavimo (tiekimo) –pirkimo (vartojimo) buities vartotojui (gyventojui) sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo parduoti (tiekti) elektros energiją, o atsakovė įsipareigojo pirkti (vartoti) elektros energiją bendro naudojimo reikmėms adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė įsipareigojo „pirmąją po išgyventojo mėnesio dieną užrašyti sąskaitą už suvartotą elektros energiją gyvenamajame name pagal skaitiklio rodmenis ir galiojančius tarifus“. Šalys susitarė, kad už sąskaitos apmokamos LR Civilinio kodekso 326 ir 327 straipsniuose nustatyta tvarka, t.y. ne vėliau kaip iki po kitos išgyventojo mėnesio 20 kalendorinės dienos (nedirbantieji pensininkai – 30 kalendorinės dienos). Nesumokėjus 2.1 punkte nurodytu terminu, elektros energijos tiekimas gali būti nutrauktas. Šalys susitarė, kad patiektos ir sunaudotos elektros energijos kiekis nustatomas pagal elektros apskaitos prietaisų rodmenis ir galiojančius tarifus (sutarties 2.1 punktas).

6. Tokiu būdu atsakovės pareiga atsiskaityti už patiektą šilumos energiją atsirado ne tik įstatymo, bet ir šalių sudarytos sutarties pagrindu (CK 6.38 straipsnis).

7. Byloje nustatyta, kad paskutinis mokėjimas už elektros energiją atliktas 2012 m. liepos 27 d. Tuo metu deklaruoti tokie EAP duomenys – dieninė skalė 19500 kWh, naktinė skalė 43000 kWh. Daugiau deklaravimų nebuvo. 2017 m. kovo 10 d. antstolio R. S. užfiksuoti EAP rodmenys yra dieninė skalė 087390,3 kWh, naktinė skalė 113230,9 kWh. 2017 m. birželio 7 d. ieškovė EAP pakeitimo metu užfiksavo tokius EAP rodmenis: dieninė skalė 089962 kWh, naktinė skalė 116199 kWh. Skolos dydžio ir laikotarpio apskaičiavime ieškovė nurodė, kad perskaičiavimas atliktas iš 2017 m. birželio 7 d. užfiksuotų EAP rodmenų atėmus antstolio R. S. užfiksuotus rodmenis (t. 1 b. l. 99-100). Ieškovė pareiškė atsakovei reikalavimą atsiskaityti pagal sutartį už elektros energiją 2012 m. liepos 27 d.– 2017 m. kovo 10 d. laikotarpiu.

8. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Šalių sudaryta sutartis yra neterminuota ir galioja nuo pasirašymo dienos. Atsakovė neneigė, kad už elektros energiją, nurodytu laikotarpiu ieškovės tiektą į namą, ji pagal sutartį neatsiskaitė ir, pažeisdama sutarties 3.14 punktą, niekaip neinformavo ieškovės apie gyvenamojo namo perleidimą naudotis kitiems asmenims. Taigi, savo sutartinės pareigos atsiskaityti už sunaudotą elektros energiją ji neįvykdė.

9. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Asmuo, neįvykdęs ir netinkamai įvykdęs savo sutartinę, prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 1, 2 dalys).

10. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė neįrodė savo nuostolių (atsakovės skolos už suvartotą elektros energiją) dėl to, kad skolos apskaičiavimo laikotarpiu negaliojo EAP metrologinė patikra, ir dėl to EAP parodymai nevertintini kaip patikimi.

11. Apeliantė pagrįstai teigia, kad vien pastaroji aplinkybė nesudaro pagrindo laikyti EAP parodymus niekiniais atleisti ir atsakovę nuo sutartinio įsipareigojimo atsiskaityti už suvartotą elektros energiją. Nustatyta, kad ginčo laikotarpiu objekte, į kurį tiekta elektra, buvo gyvenama. Iš trečiojo asmens iškeldinimo metu antstolio sudaryto iškeldinamų asmenų mantos apyrašo matyti, kad gyventojai naudojo elektros prietaisus, name gyveno šeima su nepilnamečiais vaikais. Tai rodo, kad elektros energija buvo naudojama.

12. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, nenurodė jokios įstatyminės normos ar sutartinės nuostatos, atleidžiančios atsakovę nuo atsakomybės už sutarties vykdymą. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi nepakankamu ieškovės aktyvumu neįgyvendinus sutartinės galimybės nutraukti elektros energiją tuomet, kai 2011 metais sužinojo, jog jos darbuotojai nuo 2011 m. rugsėjo 2 d. iki 2016 m. gegužės 17 d. aštuonis kartus negalėjo patekti prie namo viduje įrengto EAP jo patikrinimui ar pakeitimui (t. 2 b. l. 27). Sutiktina su apeliante, kad, vadovaujantis teisingais ir protingais sutartinių santykių vykdymo principais, įvertinus galimus nuostolius turtui ir atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, tokios priemonės adekvatumu abejotina. Kita vertus, pagal sutarties 6.1 punktą šalys susitarė išvengti bet kokių ginčų ir nesusipratimų, o ginčų nepavykus išspręsti derybų keliu, juos spręsti teisme. Nurodytos aplinkybės, be kita ko, skolininkės civilinės atsakomybės kontekste yra reikšmingos vertinant abiejų šalių kaltę sprendžiant dėl ieškovei padarytos žalos dydžio, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad elektros energija ieškinyje nurodytu laikotarpiu faktiškai buvo vartojama, vien vienašališkas sutarties nenutraukimas nesudaro pagrindo ieškovės ieškinį atmesti.

13. Formuodamas teismų praktiką dėl elektros energijos apskaitos prietaiso rodmenų įrodomosios galios kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant ginčą dėl skolos už suvartotą elektros energiją priteisimo svarbu įvertinti konkretaus elektros skaitiklio, kurio rodmenimis remiantis reiškiamas reikalavimas, duomenis ir jų patikimumą. Konkrečios matavimo priemonės atitiktis teisės aktų reikalavimams nustatoma atlikus jos patikrą, kuri apima tyrimą, ženklinimą ir (arba) patikros sertifikato išdavimą (Metrologijos įstatymo 2 straipsnio 10 dalis). Reikalavimus atitinkanti matavimo priemonė patvirtinama patikros žymeniu ir (arba) plombuojama ir (arba) išduodamas patikros sertifikatas, suteikiantis teisę naudoti šią matavimo priemonę pagal paskirtį (Metrologijos įstatymo 19 straipsnio 7 dalis). Matavimo priemonės tipo įvertinimas Metrologijos įstatyme apibrėžiamas kaip sistemiškas vieno ar kelių matavimo priemonių identifikuoto tipo arba modelio pavyzdžių parametrų tyrimas ir bandymas bei lyginimas su dokumentų reikalavimais siekiant nustatyti, ar tas tipas gali būti patvirtintas (2 straipsnio 12 dalis), matavimo priemonės tipo patvirtinimas – procedūra, kurios metu valstybės įgaliota institucija nustato ir patvirtina, kad matavimo priemonės tipas atitinka nustatytus reikalavimus (2 straipsnio 13 dalis). Matavimo priemonių tipo įvertinimas ir patvirtinimas atliekamas techninių reglamentų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, patvirtinti matavimo priemonių tipai įrašomi į Lietuvos matavimo priemonių registrą (Metrologijos įstatymo 18 straipsnis). Toks reguliavimas iš esmės reiškia, kad, įvertinus ir patvirtinus matavimo priemonės tipą, legalizuojama tam tikrų tos pačios paskirties ir vienodos konstrukcijos matavimo priemonių, kurių veikimas pagrįstas tuo pačiu principu, naudojimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad, sprendžiant dėl skaitiklio rodmenų patikimumo, vertintina byloje esančių įrodymų apie abonento suvartotą elektros energijos kiekį visuma. Tai duomenys apie skaitiklio gedimus, patikrinimus, jo fiksuotus duomenis, ankstesnius mokėjimus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-34/2014 pagal AB „Lesto“ ieškinį atsakovui UAB „Detalės ir technologinė įranga“ dėl skolos priteisimo).

14. Apeliacine tvarka vertinamoje byloje nustatyta, kad atsakovei priklausančiame objekte pagal sutartį buvo įrengtas EAP MM 2600xdf3 Nr. 71355264. Ieškovė nepateikė dokumentų, kurie patvirtintų tikslią jo pagaminimo datą, tačiau iš jos užduoties Nr. 70355647 dėl EAP pakeitimo planine tvarka matyti, kad minimo EAP pagaminimo data yra 1999 metai, jo metrologinė patikra atlikta vieną kartą 1999 m. pirmą ketvirtį, objekte jis buvo įrengtas 1999 m. gegužės 26 d., jo pakeitimo metu plombų pažeidimų nenustatyta, dieninės skalės rodmuo 089962, naktinės – 116199, paskutinis pateiktas dieninės skalės rodmuo 2008 m. kovo 12 d. 019500, naktinės – 043000 (t. 1 b. l. 99).

15. Ieškovės teigimu, šis trifazis indukcinis dviejų tarifų elektros apskaitos prietaisas 1996 m. gegužės 9 d. buvo įrašytas į Lietuvos matavimų priemonių registrą, tipo patvirtinimo sertifikatas galiojo iki 2015 m. birželio 1 d. Pasibaigus tipo patvirtinimo sertifikato galiojimo laikui, matavimo priemonės gali būti naudojamos tol, kol atitinka patikros metodikoje nurodytus metrologinius reikalavimus.

16. Šiuos teiginius patvirtina atsakovės atstovui pateikta Lietuvos metrologijos inspekcijos 2018 m. vasario 22 d. pažyma nr. 13SR-60, kurioje nurodoma, kad, remiantis LR ūkio ministro 2014 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 4-761 patvirtintų matavimo priemonių teisinio metrologinio reglamentavimo taisyklių 36 punktu, tolesnis matavimo priemonių, kurių tipai yra išregistruoti iš Lietuvos matavimo priemonių valstybės registro, patiekimas ir tiekimas rinkai bei naudojimas teisinės metrologijos srityje draudžiamas. Jau naudojamos šių tipų matavimo priemonės gali būti naudojamos tol, kol atitinka matavimo priemonei techninių dokumentų nustatytus reikalavimus.

17. Nurodyti duomenys pagrindžia, kad matavimo priemonės EAP MM 2600Xdf3 Nr. 71355264 teisinio metrologinio patvirtinimo elementas – matavimo priemonės tipo įvertinimas ir patvirtinimas – skolos apskaičiavimo laikotarpio dalies metu galiojo. Nutarties 27 punkte nurodytoje byloje kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vien ta aplinkybė, jog galiojęs matavimo priemonės tipo tvirtinimo pažymėjimas nebuvo atnaujintas ginčui aktualiu laikotarpiu, nepaneigia konkretaus prietaiso, kurio patikra atlikta Metrologijos įstatymo nustatyta tvarka, galimybės atlikti savo kaip matavimo priemonės funkcijas ir užfiksuoti faktiškai suvartotos energijos kiekį. Kaip ir nurodomoje kasacinėje byloje, apeliacine tvarka vertinamoje byloje aktualu ir tai, kad ginčo EAP pagamintas ir pirmą kartą patiektas į rinką (sumontuotas pas vartotoją) 1999 m., kai galiojo jo tipo tvirtinimo pažymėjimas, todėl nelieka pagrindo teigti, jog šios konkrečios matavimo priemonės tipo parametrai galėjo pasikeisti nei nurodytieji anksčiau galiojusiame tipo tvirtinimo pažymėjime, dėl ko iš esmės ir yra nustatytas reikalavimas atnaujinti tipo tvirtinimo pažymėjimo galiojimą (ginčo EAP sumontavimo atsakovui metu galiojusių Matavimo priemonių teisinio metrologinio reglamentavimo taisyklių 41 punktas). Tokią išvadą patvirtina ir kintantis teisinis reguliavimas – LR ūkio ministras 2017 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr.4-553 pakeitė indukcinių trifazių elektros skaitiklių laiko intervalą tarp periodinių patikrų: 12 metų (+ 6 metai, jeigu atrankinės patikros rezultatai atitinka nustatytus reikalavimus). Kadangi teisės aktuose nustatytas metrologinės patikros laikas vėliau buvo pratęstas, sutiktina su apeliante, kad vien formalus Metrologijos įstatymo reikalavimų pažeidimas besąlygiškai nepatvirtina, jog apskaitos prietaisas pasibaigus metrologinei patikrai iš karto veikė netinkamai, ir nepaneigia elektros energijos vartojimo fakto.

18. Išdėstyti argumentai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, formaliai remdamasis galiojančios metrologinės patikros nebuvimu, nevertindamas konkretaus sutartyje numatytame objekte sumontuoto apskaitos prietaiso metrologinės charakteristikos ginčo laikotarpiu (ieškovė nepateikė duomenų apie jo atitikimą tokiai matavimo priemonei techninių dokumentų nustatytiems reikalavimams ginčo laikotarpiu ir šiuo metu), neatskleidė šios bylos esmės, todėl apeliacine tvarka priimtas sprendimas negali būti laikomas atitinkančiu CPK 263 straipsnyje įtvirtintus pagrįstumo reikalavimus.

19. Pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Nei EAP, nei dabartinės jo metrologinės charakteristikos nepateiktos, o tirtinų aplinkybių pobūdis (tyrimo objektas ir su žalos dydžiu susiję aplinkybės) yra pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais. Dėl to sprendimas panaikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2013) (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2018 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.