Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, Jurgitai Leškevičienei, Eglei Kukienei ir Eglei Pukinskaitei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“ ir trečiojo asmens akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ atstovei Jolantai Jankauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“ ieškinį atsakovei M. G. P. dėl skolos priteisimo, trečiaisiais asmenimis byloje esant V. F. ir akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovės atstovė Jolanta Jankauskienė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir papildomai paaiškino, kad Objekte 1999 m. gegužės mėnesį buvo sumontuotas naujas 1999 m. pagamintas elektros energijos tiekėjui (šiuo metu trečiajam asmeniui akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“) priklausantis EAP. Koks EAP rodmuo buvo pastatymo metu – negali nurodyti, bet mano, kad galėjo būti 1 kWh, daugiausia 2 kWh. Tokia situacija susidarė dėl to, kad iš pradžių EAP apskaitą vesdavo Statistikos departamentui priklausantys skaičiavimo centrai. Sukūrus programą „Elektra“, 2012 m. spalio 16 d. į programą „Elektra“ perkelti tik apmokėti duomenys iš ankstesnės programos, tačiau vartotojo istorija ir neapmokėti duomenys neperkelti. Pradėjus naudoti informacinę sistemą „Tevis“, į ją taip pat buvo perkelti tik paskutiniai apmokėti rodmenys be vartotojo istorijos. Tokiu būdu, atspausdinus 2008 m. suformuotą užduotį informacinėje sistemoje „Tevis“, nurodyta, kad EAP pastatymo metu užfiksuotas rodmuo yra ne nuo 0 kWh, o nuo paskutinio nurašyto rodmens 2008 m. kovo 12 d., šiuo atveju – dieninės 19500 kWh, o naktinės 43000 kWh. Kadangi EAP yra namo viduje, todėl mano, kad EAP buvo montuojamas atsakovei dalyvaujant ir jai sutikrinus EAP rodmenis.

Elektros apskaitos prietaisas buvo pagamintas 1999 m. Pagaminus EAP gamintojas „Landis & Gyr“ atliko pirminę patikrą, ir tų pačių metų I ketvirtį buvo atlikta metrologinė patikra Vilniaus metrologijos centre, tačiau duomenys apie tai neišlikę. Ant EAP prietaiso buvo žymenys, kurie nurodė apie atliktą metrologinę patikrą. EAP plombos pateikti negali. Iki 2017 m. šio konkretaus EAP metrologinės patikros laikotarpis buvo 8 metai, o pakeitus teisės aktus – 12 m. (+ 6 m., jei atrankinės patikros rezultatai atitinka nustatytus reikalavimus). Mano, kad šio prietaiso metrologinės patikros terminas pasibaigė 2008 m. Nors EAP metrologinės patikros galiojimas yra pasibaigęs, tačiau apskaityti elektros energiją galima. Prietaisas be metrologinės patikros, jei elektros energija nevartojama, gali stovėti.

2003 m. – 2004 m. atsakovė atsiskaitydavo reguliariai, bet ne kiekvieną mėnesį, 2005 m. – 2006 m. atsakovė atsiskaitydavo reguliariai kiekvieną mėnesį, 2007 m. atsiskaitydavo ne kiekvieną mėnesį, 2008 m. – 2009 m. atsakovė atsiskaitė po du kartus per metus, o 2010 m. atsiskaitė tik vieną kartą. Paskutinius EAP rodmenis ieškovės atstovai nurašė 2008 m. kovo 12 d. Daugiau kontrolinių tikrinimų ieškovės atstovai Objekte neatliko. Paskutinis mokėjimas atliktas 2012 m. liepos 27 d. Ieškovės darbuotojai nuo 2011 m. iki 2016 m. kelis kartus bandė patekti į Objektą, tačiau nepavyko, nes niekas neįsileisdavo. 2011 m. ieškovei tapo žinoma, kad negali patekti prie apskaitos (užduotis Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovės darbuotojams nepatekus prie apskaitos, elektros energija buvo tiekiama toliau. Objektui atjungti elektrą negalėjo fiziškai. Užduotyje buvo nurodyta, kad elektros energija nevartojama. Elektros energijos tiekėjo užduotyse nurodytos priežastys, dėl kurių negalima patekti į Objektą, buvo įrašytos gavus informaciją iš kaimynų.

EAP apskaita nėra skaitmenizuota ir šis apskaitos prietaisas nesiuntė informacijos elektros energijos tiekėjui kiek buvo sunaudota elektros energijos per mėnesį. Vartotojas turėjo nurašyti duomenis ir juos deklaruoti. Elektros energijos tiekėjas tokius duomenis gali pamatyti tik atvykus ir juos nurašius nuo EAP. Elektros apskaitos prietaisas rodo, kad buvo naudojama elektros energija, tačiau kiek ir kokį mėnesį buvo suvartota elektros energijos, pasakyti tiksliai negali. Ieškovė žino, kada buvo paskutinis mokėjimas ir už kokį kiekį apmokėta. Suvartota elektros energija apskaitoma transformatorinėse, tačiau dideliam vartotojų skaičiui. Jei paskaičiuotas suvartotos elektros energijos nuostolis neviršija nustatytų paklaidos ribų, tai elektros energijos nuotėkis nėra sekamas. Šiuo atveju, skola susidarė per keletą metų ir suvartotos elektros energijos nuostolis, galimai buvo nedidelis arba neviršijo paklaidos ribų, todėl elektros energijos nuotėkis nebuvo sekamas.

EAP yra namo viduje, todėl negali pasakyti ar skola susidarė nuo paskutinio mokėjimo, ar nuo 2008 m. kovo 12 d., kada buvo nurašytas tikrasis rodmuo. Mano, kad skola galimai susidarė nuo 2008 m. Kai 2017 m. kreipėsi naujasis savininkas, ieškovė sužinojo, kad pasikeitė Objekto savininkas ir atsakovė neatsiskaitė už patiektą elektros energiją. Reikalavimo dėl susidariusios skolos už elektros energijos vartojimą antstoliui nepateikė, nes apie susidariusią skolą nežinojo. Už laikotarpį nuo antstolio Raimundo Stanislausko užfiksuotų skaitiklio rodmenų – 2017 m. kovo 10 d. iki rodmenų nurašymo – 2017 m. birželio 7 d. už suvartotą elektros energiją sumokėjo naujasis savininkas G. B.. Negali išskirti kas, kiek ir per kiek laiko nuo 2014 m. suvartojo elektros energijos, kadangi senasis savininkas nesikreipė dėl vartojimo sutarties, naujasis irgi. Nei atsakovė, nei kiti Objekte gyvenę asmenys nesikreipė dėl EAP pakeitimo, nebuvo reiškę nusiskundimų, kad jis yra netinkamas. Ieškinyje nurodytas skolos laikotarpis yra nuo paskutinio apmokėjimo – 2012 m. liepos 27 d. iki antstolio duomenų užfiksavimo – 2017 m. kovo 10 d. Skola paskaičiuota tuo metu galiojusiu tarifu, kada buvo užfiksuotas įsiskolinimas. Skolą skaičiavo dviem tarifais – dieniniu ir naktiniu. Skolą paskaičiavo ir pagal leistiną galią – 4 kWh, kadangi nebuvo žinoma kiek ir kokių elektros prietaisų buvo naudojama, tačiau tokiu skaičiavimu skola būtų žymiai didesnė (2019 m. rugpjūčio 7 d. teismo posėdžio garso įrašas: 02 min. 50 sek. – 01 val. 46 min. 50 sek.).

Liudytojas L. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba (duomenys neskelbtini) vyresniuoju analitiku. Pagal paskutinę galiojančią ir teismui pateiktą elektros tinklo schemą (duomenys neskelbtini) (e. b. apyrašo 4 t., b. l. 62) į Objektą elektros energija buvo tiekiama iš transformatorinės pastotės Nr. 651 (pastotės pavadinimas 2001 m. buvo keičiamas). Iš transformatorinės pastotės Nr. 651 į atsakovei priklausantį namą elektros energija buvo tiekiama nuteistu po žeme kabeliu, o namo viduje dar yra elektros skirstymo punktas, iš kurio „užmaitinta“. Nuo transformatorinės pastotės iki namo nėra jokių kitų apskaitos prietaisų, kadangi apskaitos prietaisas yra namo viduje. Atsakovė, sudarydama elektros energijos tiekimo sutartį, pasirašė ir atsakomybės ribų aktą. Pagal esamą schemą (e. b. apyrašo 4 t., b. l. 62), transformatorinės pastotėje Nr. 651 atjungus elektros energijos tiekimą atsakovei, elektros energija būtų nutraukta dar mažiausiai vienam objektui (vartotojui), todėl atjungti elektros energiją iš pastotės neįmanoma. Norint transformatorinės pastotėje atjungti elektrą atsakovei, nepažeidžiant kito vartotojo interesų, būtų tekę iš transformatorinės nutiesti naują kabelį naujam vartotojui ir atlikti kitus darbus, kas kainuotų dešimtis tūkstančių eurų. Kitas vartotojas, kuriam elektros energija tiekiama tuo pačiu kabeliu, nuo atsakovės namo nutolęs ne daugiau kaip 85 metrais. (duomenys neskelbtini) taip pat eina ir oro linija, tačiau pagal technines sąlygas, šiems vartotojams elektros energija tiekiama po žeme esančia kabeline linija, todėl jį pajungiant per oro liniją būtų pažeistos techninės sąlygos ir būtų neaiškūs oro linijos pajėgumai tiekiant elektros energiją vartotojui, kuris dėl elektros energijos tiekimo atjungimo atsakovei, neturėtų elektros energijos. Elektros energijos tiekimą galima atjungti Objekto viduje esančiame elektros skirstymo punkte. Tokiu atveju elektros energijos tiekimas būtų nutrauktas tik šiam namui, nepažeidžiant kito asmens interesų. Nagrinėjamu atveju nebuvo svarstoma galimybė atjungti elektros energijos tiekimą atsakovei. Nustatyti, kad konkretus vartotojas neatsiskaito už suvartojamą elektros energiją, nėra techninių priemonių, kadangi suvartotos elektros energijos nuostolis paskaičiuojamas visai gyvenvietei ar kelioms gyvenvietėms. Kokiu dažnumu tikrinti elektros energijos suvartojimą vartotojų namuose, norminiai aktai nenumato, o akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ tikrina savo nuožiūra pagal tam tikrus duomenis, įvertinęs vartotojų rizikingumą. Reitingavimas daromas ketvirčiais, todėl negali atsakyti ar vartotoja ieškinyje nurodytu laikotarpiu įkrito į reitingus kaip rizikingas vartotojas, kurį būtina tikrinti. Vartotojai turėjo būti keičiamas skaitiklis planine tvarka, bet operatoriai pas ją į namus niekaip nepateko.

Objekte buvo sumontuotas MM2600 tipo indukcinis skaitiklis, šveicariškas, vienas iš geriausių tuo metu eksploatuojamų skaitiklių, jie tiksliausiai rodė. Iki elektroninių skaitiklių atsiradimo tai buvo pats populiariausias skaitiklis. Jokių masinių gedimų šiems skaitikliams nenustatyta, nors pavienių gedimų pasitaikė, jie veikė gerai. Kitų tipų skaitikliai nuo nusidėvėjimo pradėdavo priskaičiuoti mažiau suvartojamos elektros energijos, bet šio tipo skaitikliams tokių atvejų nenustatyta. Atsakovė niekada nebuvo kreipusis dėl skaitiklio keitimo, jo gedimų, iniciatyva keisti skaitiklį buvo būtent iš operatoriaus pusės. Dėvintis skaitikliui, jie rodo mažiau suvartojamos elektros energijos. Kad skaitiklis rodytų daugiau, reikia, kad išsimagnetintų skaitiklyje esantis magnetas, tačiau pats savaime jis to padaryti negali. Tokiu atveju skaitiklį kažkas turi išmagnetinti su kažkokiu mechanizmu. Jei EAP būtų lauke, atmosferos reiškiniai gal darytų įtaką jo išmagnetinimui, bet ne patalpoje. Indukciniai skaitikliai turi tendenciją skaičiuoti mažiau, bet ne daugiau.

Iš pradžių šio tipo EAP buvo nustatytas standartinis patikros laikotarpis – 8 m., apie 2014 m. pakeista į 12 m., o dar vėliau – 12 m. (+ 6 m. pagal atrankinę patikrą). Metrologinė patikra aprašyta metrologų dokumentais, apskaitos prietaisai turi būti patikrinti metrologiškai. Šis konkretus EAP buvo metrologiškai patikrintas, bet jo tikrinimo terminas galėjo kisti. Metrologinės patikros terminas pratęsiamas konkrečiam prietaisų tipui. Jei pratęsiamas metrologinės patikros laikas konkrečiam EAP tipui, tai konkretaus EAP metrologinės patikros terminas taip pat prasitęsia. Jei pratęsė šio tipo EAP metrologinės patikros terminą, tai ir Objekte sumontuoto EAP metrologinės patikros terminas prasitęsė. Apskaityti elektros energiją su EAP, kurio metrologinė patikra pasibaigusi, norminiai teisės aktai neleidžia.

Objekte sumontuoto MM2600 tipo EAP į Lietuvą įvežtas 1996 m. ir tais metais įtrauktas į matavimo prietaisų registrą. Objekte EAP įrengtas 1999 m. ir I metų ketvirtį atlikta metrologinė patikra. Skaitiklis pagamintas 1999 m., taip pat matyti, kad užduotis suformuota 2008 m., todėl joje yra perkelti duomenys iš kitos programos. Ši užduotis neparodo, koks EAP rodmuo buvo jo sumontavimo metu. Šis rodmuo yra vartotojo apmokėtas rodmuo. Operatorius keičia EAP, nekeisdamas sutarties. Keičiant skaitiklius galima statyti ir naudotus skaitiklius. Buvo praktika, kad naudotus skaitiklius aptarnaujanti įmonė atnaujindavo, skaitiklius metrologiškai patikrindavo ir montuodavo kitiems vartotojams. Tokiu atveju EAP rodmenų nesumažindavo.

Skaitiklio savininkas yra akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“. Nuosavybės riba yra ant kabelio gnybtų išeinančių iš transformatorinės pastotės. Turtinės priklausomybės (nuosavybės) ir atsakomybės ribos ne visada sutampa. EAP visada yra operatoriaus, nepriklausomai nuo to, kur jis stovi. Operatorius savo lėšomis EAP perka, keičia ir montuoja. Apie 1994 m. priimti teisės aktai, pagal kuriuos visi EAP turi priklausyti operatoriui, o ne vartotojui. Surašant aktą visada atvaizduojama faktinė situacija. Šiuo atveju – išeinantis iš pastotės kabelis yra vartotojo nuosavybė, o EAP yra operatoriaus. Atsakomybės ribos – turtinė priklausomybė nepasikeitė. Jei kabelis priklausė vartotojui, tai jis ir dabar priklauso vartotojui. Kadangi kabelis priklauso vartotojui, jis ieškovės pateiktoje elektros tinklų schemoje nepažymėtas, nes nepriklauso operatoriui. Dalis kabelio schemoje nesimato, nes priklauso vartotojai, bet schemoje matyti tranšėja, kuria eina vartotojo nutiestas kabelis. EAP visada aptarnavo operatorius. Į žodį „apskaita“ įeina ne tik EAP, bet ir srovės matavimo transformatoriai bei skydas. Iš atsakomybės ribų akto nesimato už kieno lėšas įsigytas skaitiklis.

Elektrinės adresas skirtas darbuotojams orientuotis aplinkoje, nes ne visur yra fiziniai adresai. Jį sudaro pastotės pavadinimas, skirstomojo punkto pavadinimas, grupės pavadinimas. Elektrinės adresai keistis gali, nes vykstant rekonstrukcijai vyksta tinklo pasikeitimai, tinklo elementų pervadinimai. Elektrinės adresas neturi jokios įtakos elektros energijos suvartojimo kiekiui. Elektrinės adresas niekada nesikeitė, byloje esančiose užduotyse elektrinės adresas netinkamai užfiksuotas, tačiau elektros energija atsakovei visada buvo tiekiama iš tos pačios transformatorinės. Jei nustatoma, kad elektrinės adresas yra klaidingai užrašytas, jis tikslinamas.

Komerciniai nuostoliai – kiek pateikta į tinklą energijos minus techniniai nuostoliai, kurie susidaro dėl įrangos minus ką klientai apmokėjo. Komerciniai nuostoliai – neapmokėta elektros energija, kai kažkas vartoja elektros energiją neteisėtai arba elektra, praėjusi per apskaitą, bet neapmokėta. Komerciniai nuostoliai nėra tikslūs, nes, pavyzdžiui, elektros energiją sunaudojus 2015 m., o ją apmokėjus 2017 m., byloje pateiktoje ataskaitoje to nesimatytų. Be to į 2015 m. duomenis būtų įtraukiami ir mokėjimai, kurie atlikti už 2013 m. sunaudotą elektros energiją. Nustatyti vieną, neteisėtai elektros energiją vartojantį ar už suvartotą elektros energiją nemokantį vartotoją, vertinant komercinius nuostolius, kurie paskaičiuoti visai gyvenvietei yra neįmanoma. Jis, kaip specialistas, bylos kontekste į šiuos komercinius nuostolius apskritai nekreiptų dėmesio.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad apskaitos paskirstymo punktas yra Objekto viduje, prie jo prisijungti ir neteisėtai vartoti elektros energiją niekas kitas, be atsakovės žinios, negalėjo, o pati atsakovė prie punkto priėjimą turėjo, sprendžia, kad prie ginčo EAP pašaliniai asmenys prisijungti negalėjo ir vogti elektros taip pat negalėjo. Ringaudų seniūnijoje buvo nustatyti du elektros energijos vagystės atvejai, tačiau jie buvo ne pačioje gyvenvietėje, nepaisant to, teoriškai išlieka galimybė, kad kažkas gali vogti elektros energiją (2019 m. spalio 28 d. teismo posėdžio garso įrašas: 03 min. 50 sek. – 01 val. 08 min. 20 sek.).

Teismo posėdžio metu buvo pagarsintas anksčiau teisme apklausto liudytojo K. K. 2018 m. liepos 26 d. teismo posėdžio metu duotų parodymų garso įrašas, kur liudytojas K. K. paaiškino, kad dirba (duomenys neskelbtini) vyresniuoju inžinieriumi, dirba nuo (duomenys neskelbtini). Jo darbo pobūdis yra elektros apskaitos prietaisų priežiūra. Objektas, esantis (duomenys neskelbtini) jam žinomas. Į šį objektą niekaip negalėdavo patekti prie apskaitos. Jei gerai pamena, buvo nurodytas ne mobilaus ryšio telefono numeris, tad kiek skambindavo, niekaip negalėdavo prisiskambinti. Kai gaudavo užduotis, niekaip negalėdavo ten papulti. Teritorija yra užtverta, užrakinta. Vieną kartą yra papuolęs į teritoriją, nunešė lapelį prie durų, tada jis sulaukė skambučio, kad papuolė į svetimą teritoriją ir išlaužė vartus. Kai nėra galimybės papulti, jie grąžina užduotį, kad nėra galimybės papulti. Jo kolegos irgi taip pat ten nepapuolė. Praktiškai techniškai atjungti elektrą nelabai galima, jeigu atjungs, nukentės kiti vartotojai, ten atvestas kabelis tiesiai iš transformatorinės pastotės. Jis buvo kreipęsis dėl skaitiklio iškėlimo į lauką, jam atsakė, kad neina iškelti skaitiklio į lauką ir techniškai negalima atjungti būtent šiam vartotojui. Ribos vartotojo negali pasakyti, turėjo būti ties kirtikliu transformatorinės pastotėje. Gali prie jo būti ir keli vartotojai prijungti ir riba ta pati, skaitiklis yra jų, o kabelis nuo pastotės – vartotojo. Užduotyje 2011 m. rugsėjo 2 d. nurodyta, kad vartotojas yra išvykęs ir nevartoja elektros energijos. Po to, kai jis įėjęs pro vartus paliko pranešimą prie Objekto ir jį apkaltino vartų sulaužymu, jam paskambino moteris telefonu ir pranešė, kad ji išvykusi, ten negyvena ir elektros energijos nevartoja. Buvo angliškas telefono numeris. Jie gauna užduotį, kurią turi įvykdyti per mėnesį, jie gali eiti kelis kartus, bet to neužfiksuoja, jei mato, kad neįvykdys užduoties, ją grąžina. Jis tą informaciją, kad ten niekas negyvena ir elektros nevartoja, sužinojo iš skambučio. Yra užduotyje įrašęs, kad Objektas užrakintas, kas rodo, kad nepateko į Objektą. Kad tiekiama elektros energija matosi iš to, jog nėra tiekimas apribotas. Jam teko bendrauti su kitais kontrolieriais dėl šios problemos. Jei jis nepatenka į Objektą, tada užduotį duoda kitam kontrolieriui. Jis priklauso III komandai ir jam priskirta zona plati – gali aptarnauti nuo Drąseikių iki Šakių, Jurbarko, bet konkreti aptarnavimo zona – (duomenys neskelbtini). Aptarnavimo zoną turi 8 metus. Jis dirbo (duomenys neskelbtini), ten dirbant jam buvo priskirta šita zona, 2008 m. – 2010 m. šitoje zonoje liudytojas nedirbo (2018 m. liepos 26 d. teismo posėdžio garso įrašas: 02 val. 02 min. 50 sek. – 02 val. 28 min. 55 sek., 2019 m. gruodžio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 18 min. 00 sek. – 44 min. 10 sek.).

Teismo posėdžio metu buvo pagarsintas anksčiau teisme apklausto liudytojo H. K. 2018 m. liepos 26 d. teismo posėdžio metu duotų parodymų garso įrašas, kur liudytojas H. K. paaiškino, kad iki 2014 m. spalio dirbo (duomenys neskelbtini) inspektoriumi. Gal ir buvo kada (duomenys neskelbtini), šiame Objekte galėjo būti pavaduojant kitą darbuotoją. Neprisimena tiksliai. Jam buvo priskirta aptarnauti kita teritorija. Būdavo papildomų darbų. Užduotyje jam buvo pavesta pakeisti skaitiklį. Pagal duotą telefono numerį, niekas neatsiliepė. Kai neatsiliepia, tada nuvažiuoja į vietą, jei neranda – palieka pranešimą, kad atvažiuos kitą kartą ir prašo paskambinti. Jei niekas neatskambina, pravažiuodamas dar patikrindavo objektą. Jam nepavyko patekti į Objektą. Užduotyje nurodytas įrašas, kad vartotojas išvykęs ir nevartoja elektros energijos yra standartinis įrašas, kurį parenka iš sistemos. Vykdydami užduotis jie gali pasižiūrėti mokėjimus, mokėjimai vyksta, ar ne. Kai nematai skaitiklio, negali pasakyti ar yra elektra naudojama. Jeigu pasibaigusi skaitiklio metrologinė patikra, negalima naudoti, bet jeigu neprieini, tai tas skaitiklis ir naudojamas. Galima parašyti pranešimą, kad atjungtų elektrą, bet šitos priemonės taikomos labai retai. Jis nerašė pranešimo, kad Objekte atjungtų elektros energijos tiekimą (2018 m. liepos 26 d. teismo posėdžio garso įrašas: 02 val. 29 min. 30 sek. – 02 val. 40 min. 38 sek., 2019 m. gruodžio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 44 min. 10 sek. – 55 min. 52 sek.).

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

(duomenys neskelbtini) ieškovė su atsakove sudarė Elektros energijos pardavimo (tiekimo) – pirkimo (vartojimo) buities vartotojui (gyventojui) sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo parduoti (tiekti) elektros energiją, o atsakovė įsipareigojo pirkti (vartoti) elektros energiją bendro naudojimo reikmėms adresu: (duomenys neskelbtini) (e. bylos apyrašo 1 t., b. l. 53-54). Atsakovė įsipareigojo pirmąją po išgyventojo mėnesio dieną užrašyti sąskaitą už suvartotą elektros energiją gyvenamajame name pagal skaitiklio rodmenis ir galiojančius tarifus. Šalys susitarė, kad sąskaitos apmokamos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 326 ir 327 straipsniuose nustatyta tvarka, t. y. ne vėliau kaip iki po kitos išgyventojo mėnesio 20 kalendorinės dienos (nedirbantieji pensininkai – 30 kalendorinės dienos). Nesumokėjus 2.1 punkte nurodytu terminu, elektros energijos tiekimas gali būti nutrauktas. Šalys susitarė, kad patiektos ir sunaudotos elektros energijos kiekis nustatomas pagal elektros apskaitos prietaisų rodmenis ir galiojančius tarifus (Sutarties 2.1 punktas).

Tarp Kauno elektros tinklų ir atsakovės pasirašytas Balansinės priklausomybės ir eksploatacinės atsakomybės ribų aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. apyrašo 4 t., b. l. 84-85).

EAP Objekte pastatytas 1999 m. gegužės 26 d. (e. b. apyrašo 1 t., b. l. 112). Objekte įrengtas MM2600xhdf3 tipo EAP, gamyklinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagamino data: 1999 m. EAP metrologinė patikra atlikta 1999 m. I ketvirtį (e. b. apyrašo 1 t., b. l. 112, 113). Metrologinė patikra galiojo 8 m. Ieškovės atstovai nurodė, kad EAP metrologinė patikra baigėsi 2008 m. ir neginčija fakto, kad buvo naudojamas EAP, kurio metrologinės patikros galiojimas buvo pasibaigęs.

Trifazis indukcinis dviejų tarifų MM2600xhdf3 tipo EAP 1996 m. gegužės 9 d. įrašytas į Lietuvos matavimų priemonių registrą, tipo patvirtinimo sertifikatas galiojo iki 2015 m. birželio 1 d. Pasibaigus tipo patvirtinimo sertifikato galiojimo laikui matavimo priemonės gali būti naudojamos tol, kol atitinka patikros metodikoje nurodytus metrologinius reikalavimus (e. b. apyrašo 2 t., b. l. 73).

Ieškovės atstovai 2008 m. kovo 12 d. atliko paskutinį EAP rodmenų nurašymą ir užfiksavo duomenis: dieninės skalės – 17631 kWh, naktinės skalės – 41583 kWh (e. b. apyrašo 2 t., b. l. 30, 32).

Paskutinis mokėjimas už elektros energiją ir rodmenų deklaravimas atliktas 2012 m. liepos 27 d. Tuo metu deklaruoti tokie EAP duomenys: dieninė skalė – 19700 kWh, dieninė skalė – 43500 kWh. Kadangi buvo deklaruota tik dieninė skalė, o naktinės skalės rodmenys nedeklaruoti, ieškovė paskaičiavo, kad apmokėta: dieninė skalė – iki 20074,25 KWh, o naktinė – iki 43000 kWh (e. b. apyrašo 1 t., b. l. 112, 2 t., b. l. 160, e. b. popierinio egzemplioriaus 1 t., b. l. 129).

Ieškovės atstovai bandė patekti į Objektą: (duomenys neskelbtini) užduotimi Nr. (duomenys neskelbtini) pavestas apskaitos patikrinimas, tačiau pas vartotoją nepatekta, kadangi vartotojas laikinai išvykęs, elektros energija nevartojama (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 111); (duomenys neskelbtini) užduotimi Nr. (duomenys neskelbtini) pavestas apskaitos patikrinimas, tačiau pas vartotoją nepatekta, kadangi vartotojas laikinai išvykęs, elektros energija nevartojama (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 110); (duomenys neskelbtini) užduotimi Nr. (duomenys neskelbtini) pavestas apskaitos prietaiso keitimas planine tvarka, tačiau pas vartotoją nepatekta, kadangi vartotojas laikinai išvykęs, elektros energija nevartojama (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 109); (duomenys neskelbtini) užduotimi Nr. (duomenys neskelbtini) pavestas apskaitos prietaiso keitimas planine tvarka, tačiau pas vartotoją nepatekta, kadangi niekas negyvena (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 108); (duomenys neskelbtini) užduotimi Nr. (duomenys neskelbtini) pavestas apskaitos prietaiso keitimas planine tvarka, tačiau pas vartotoją nepatekta, kadangi vartotojas miręs (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 107); (duomenys neskelbtini) užduotimi Nr. (duomenys neskelbtini) pavestas apskaitos prietaiso keitimas planine tvarka, tačiau pas vartotoją nepatekta, kadangi vartotojas nerastas namuose (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 106); (duomenys neskelbtini) užduotimi Nr. (duomenys neskelbtini) pavestas apskaitos patikrinimas, tačiau pas vartotoją nepatekta, kadangi vartotojas nerastas namuose (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 105); (duomenys neskelbtini) užduotimi Nr. (duomenys neskelbtini) pavestas apskaitos prietaiso keitimas planine tvarka, tačiau pas vartotoją nepatekta, kadangi vartotojas nerastas namuose (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 104).

2017 m. kovo 10 d. antstolio Raimundo Stanislausko užfiksuoti EAP rodmenys: dieninė skalė – 087390,3 kWh, naktinė skalė – 113230,9 kWh (e. b. apyrašo 1 t., b. l. 27-45).

2017 m. birželio 7 d. ieškovė EAP pakeitimo metu užfiksavo tokius EAP rodmenis: dieninė skalė - 089962 kWh, naktinė skalė - 116199 kWh. Paskutiniai deklaruoti rodmenys: dieninės skalės – 19500 kWh, naktinės skalės – 43000 kWh (e. b. apyrašo 1 t., b. l. 102).

Perskaičiavimas atliktas iš 2017 m. birželio 7 d. užfiksuotų EAP rodmenų atėmus antstolio Raimundo Stanislausko užfiksuotus rodmenis (e. b. apyrašo 2 t., b. l. 160). Ieškovė pareiškė atsakovei reikalavimą atsiskaityti pagal sutartį už suvartotą elektros energiją laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 27 d. (paskutinio rodmenų deklaravimo ir mokėjimo už elektros energiją) iki 2017 m. kovo 10 d. (vykdant priverstinį iškeldinimą antstolio Raimundo Stanislausko užfiksuotų rodmenų).

EAP utilizuotas uždarojoje akcinėje bendrovėje „EMP Recycling“ 2017 m. liepos 27 d. (e. b. apyrašo 4 t., b. l. 82).

Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė atsižvelgiant į tai, kad skola už tiektą elektros energiją buvo apskaičiuota remiantis EAP rodmenimis, kuris pagal teisės aktų reikalavimus nebuvo metrologiškai patikrintas ir šio EAP patikra negaliojo visu skolos paskaičiavimo laikotarpiu, taip pat nesant duomenų apie tai, jog EAP metrologijos patikra nebuvo atlikta dėl atsakovės kaltės, teismas sprendė, kad ieškovė nevykdė sutartyje numatyto įsipareigojimo metrologiškai aptarnauti EAP ir tokių EAP rodmenų, kuriais remiantis buvo apskaičiuota skola, nevertino kaip patikimų. Byloje nesant įrodymų, kurie patvirtintų atsakovės skolą už, ieškovės teigimu, jos tiektą elektros energiją, teismas laikė, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė jai yra skolinga 14 738,20 Eur už tiektą elektros energiją gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini) ir dėl to ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės 1500 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovės naudai ir 56,41 Eur patirtas procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybės naudai (e. b. apyrašo 3 t., b. l. 1-7).

Kauno apygardos teismas 2019 m. sausio 14 d. nutartimi Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kauno apygardos teismas konstatavo, kad EAP teisinio metrologinio patvirtinimo elementas – matavimo priemonės tipo įvertinimas ir patvirtinimas – skolos apskaičiavimo laikotarpio dalies metu galiojo. Vien ta aplinkybė, jog galiojęs matavimo priemonės tipo tvirtinimo pažymėjimas nebuvo atnaujintas ginčui aktualiu laikotarpiu, nepaneigia konkretaus prietaiso, kurio patikra atlikta Metrologijos įstatymo nustatyta tvarka, galimybės atlikti savo kaip matavimo priemonės funkcijas ir užfiksuoti faktiškai suvartotos energijos kiekį. Ginčo EAP pagamintas ir pirmą kartą patiektas į rinką (sumontuotas pas vartotoją) 1999 m., kai galiojo jo tipo tvirtinimo pažymėjimas, todėl nelieka pagrindo teigti, jog šios konkrečios matavimo priemonės tipo parametrai galėjo pasikeisti nei nurodytieji anksčiau galiojusiame tipo tvirtinimo pažymėjime, dėl ko iš esmės ir yra nustatytas reikalavimas atnaujinti tipo tvirtinimo pažymėjimo galiojimą (ginčo EAP sumontavimo atsakovei metu galiojusių Matavimo priemonių teisinio metrologinio reglamentavimo taisyklių 41 punktas). Tokią išvadą patvirtina ir kintantis teisinis reguliavimas – Lietuvos Respublikos ūkio ministras 2017 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 4-553 pakeitė indukcinių trifazių elektros skaitiklių laiko intervalą tarp periodinių patikrų: 12 metų (+ 6 metai, jeigu atrankinės patikros rezultatai atitinka nustatytus reikalavimus). Kadangi teisės aktuose nustatytas metrologinės patikros laikas vėliau buvo pratęstas, vien formalus Metrologijos įstatymo reikalavimų pažeidimas besąlygiškai nepatvirtina, jog apskaitos prietaisas pasibaigus metrologinei patikrai iš karto veikė netinkamai, ir nepaneigia elektros energijos vartojimo fakto. Kauno apygardos teismas, konstatavo, kad šalių veiksmai, jų aktyvumas vykdant sutartinius įsipareigojimus, be kita ko, atsakovės civilinės atsakomybės kontekste yra reikšmingi vertinant abiejų šalių kaltę sprendžiant dėl ieškovei padarytos žalos dydžio (e. b. apyrašo 3 t., b. l. 53-61).

Nagrinėjamoje byloje kyla ginčas dėl elektros energijos vartotojo pareigos atsiskaityti elektros energijos tiekėjui už elektros energiją, apskaitytą elektros energijos apskaitos prietaisu, kurio metrologinė patikra yra pasibaigusi.

Dėl atsakovės ir trečiojo asmens V. F. bei jų šeimos narių gyvenimo Objekte ir elektros energijos vartojimo fakto

Bylos nagrinėjimo metu atsakovės M. G. P. atstovas advokatas Mindaugas Skruibis nuosekliai tvirtino, kad atsakovė M. G. P. Objekte gyveno iki (duomenys neskelbtini), name nebuvo palikta jokių atsakovės asmeninių daiktų, ieškinyje nurodytu laikotarpiu atsakovė name negyveno ir už suvartotą elektros energiją neatsiskaitydavo. Jis taip pat paaiškino, kad Objekte buvo palikti trečiojo asmens V. F. asmeniniai daiktai, tačiau ieškinyje nurodytu laikotarpiu – nuo 2012 m. liepos 27 d. iki 2017 m. kovo 10 d. gyvenamosiose patalpose niekas negyveno. Trečiojo asmens V. F. atstovas advokatas Osvaldas Radimonas paaiškino, kad trečiasis asmuo V. F. nurodytu adresu negyvena nuo (duomenys neskelbtini), tačiau jai buvo sudarytos sąlygos, atvykus į Lietuvą, Objekte apsistoti. Ieškinyje nurodytu laikotarpiu atsakovei iki (duomenys neskelbtini) priklaususiame name trečiasis asmuo V. F. nuolat negyveno, atvykdavo tik trumpam, dažniausiai per šventes, todėl ieškovės nurodomo elektros energijos kiekio suvartoti negalėjo. (duomenys neskelbtini) ji sudarė santuoką su užsienio piliečiu, kas rodo, kad jos šeimos nuolatinė gyvenamoji vieta buvo ne Lietuvoje. Iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų buvo tik formalus, kadangi name buvo palikti trečiojo asmens V. F. ir jos vaikų asmeniniai daiktai. Nors atsakovė M. G. P. ir trečiasis asmuo V. F. neigia, kad ieškinyje nurodytu laikotarpiu Objekte buvo gyvenama, tačiau teismas šiuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

Teismas pažymi, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-172-429/2016 (e. b. apyrašo 1 t., b. l. 9-17), kuris Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1094-480/2016 (e. b. apyrašo 1 t., b. l. 18-26) paliktas nepakeistas, nustatyti faktai, kad V. F. su mažamečiais vaikais gyveno namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), turi prejudicinę galią šioje byloje.

Įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-172-429/2016 pagal ieškovo G. B. ieškinį atsakovėms M. G. P. ir V. F. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, kuris Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1094-480/2016 paliktas nepakeistas, nustatyta, kad Tabariškių Kristaus Karaliaus parapijos klebonas R. B. 2014 m. rugsėjo 14 d. paliudijo, kad V. F. Tabariškių parapijos bažnyčioje (duomenys neskelbtini) krikštijo savo dukrą E. F., taip pat V. F. yra kvietusi palaiminti namų, esančių (duomenys neskelbtini), taip pat jos kviestas yra lankęsis tuose namuose ir suteikęs ligonių sakramentą jos močiutei G. Ž., kuri ten gyveno iki pat savo mirties (duomenys neskelbtini); trečiojo asmens V. F. vaikai A. M. P. ir A. J. T.-P. nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. mokosi (duomenys neskelbtini); V. F. duoti paaiškinimai, kad ji pati apsigyveno gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), iš karto po vestuvių su A. P., t. y. nuo (duomenys neskelbtini) ir gyvena iki šiol, nurodytame name gyvena su mažamečiais vaikais, name yra daug jos asmeninių daiktų, neginčijamai patvirtina, kad V. F. gyveno gyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) bei nurodytose gyvenamosiose patalpose yra daug V. F. priklausančių asmeninių kilnojamųjų daiktų (e. b. apyrašo 1 t., b. l. 9-26). Prijungtoje Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-172-429/2016 pateiktas V. F. atsiliepimas į ieškinį, kuriame nurodyta, kad <...> kraustytis, žinoma, V. F. su mažamečiais vaikais iš savo pačios įsirengto šeimos būsto niekur nesiruošia. Visi vaikai ten puikiai jaučiasi, eina į mokyklą ir bažnyčią, ten yra krikštyti, ten pradėti, ten turi ir toliau gyventi <...> (prijungtos Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-172-429/2016 2 t., b. l. 7-13). Toje pačioje byloje yra pateiktas D. B. 2015 m. rugsėjo 1 d. liudijimas teismui, kuriame nurodyta, kad <...> V. F. yra jos kaimynė nuo (duomenys neskelbtini) Kalėdų. Ji atsikraustė ten ištekėjusi už P. <...> Kai V. išsiskyrė su P., namą prižiūrėjo ir gyveno jos močiutė G. Ž.. V. augino dukrą su nauju vyru ir močiute. <...> Ir dabar V. su mažais vaikais ten gyvena (prijungtos Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-172-429/2016 2 t., b. l. 50). Be to, iš prijungtos civilinėje bylos Nr. e2-172-429/2016 medžiagos matyti, kad V. F., teikdama teismui procesinius dokumentus, savo gyvenamosios vietos adresą nurodė būtent (duomenys neskelbtini), minėtu adresu teismas siuntė V. F. teismo procesinius dokumentus ir V. F. juos priėmė asmeniškai (prijungtos Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-172-429/2016 1 t., b. l. 35, 36, 38, 46, 49, 57, 89, 103, 109, 112, 115, 122, 123, 124, 132, 149, 150; 2 t., b. l. 7, 45, 56, 72, 108, 109, 160, 167, 169; 3 t., b. l. 44, 51, 63, 74, 80, 81, 89, 92, 95, 98, 118, 158; 4 t., b. l. 8, 13, 17, 33, 89, 145; 5 t., b. l. 3, 13, 30, 34, 54, 60, 103, 109, 152, 157).

Kauno apygardos teismas 2019 m. sausio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-109-324/2019 konstatavo, jog nustatyta, kad ginčo laikotarpiu Objekte, į kurį tiekta elektra, buvo gyvenama. Iš trečiojo asmens iškeldinimo metu antstolio sudaryto iškeldinamų asmenų mantos apyrašo matyti, kad gyventojai naudojo elektros prietaisus, name gyveno šeima su nepilnamečiais vaikais. Tai rodo, kad elektros energija buvo naudojama (e. b. apyrašo 3 t., b. l. 53-61).

Nors trečiojo asmens V. F. atstovas nurodė, kad įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-172-429/2016 iš Objekto buvo iškeldintas tik trečiasis asmuo V. F., o jos mažamečiai vaikai nebuvo, kas rodo, jog vaikai ginčo Objekte negyveno, tačiau dėl šių aplinkybių teismas plačiau nepasisako, nes minėtą bylą apeliacine tvarka nagrinėjęs Kauno apygardos teismas 2016 m. liepos 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1094-480/2016 konstatavo, kad <...> Apeliantės (šiuo atveju – trečiojo asmens V. F.) nepilnamečių vaikų, neturinčių 14 metų, įtraukti į procesą byloje dalyvaujančiais asmenimis neprašė nei apeliantė, nei teismui pareigos nebuvo, nes iki sueis nurodytas amžius, vaikų interesams visiškai atstovauja jų atstovai pagal įstatymą. Nenustatyta, kad priimtas sprendimas pažeis nepilnamečių vaikų interesus, įvertinus tai, jog pagal CK 3.155 straipsnio 1 dalį vaikai iki jų pilnametystės yra tėvų prižiūrimi ir pagal įstatymus tėvai yra nepilnamečių vaikų atstovai (CK 3.157 straipsnio 1 ir 2 dalys), vaikai turi teisę gyventi kartu su tėvais (CK 3.161 straipsnio 3 dalis), o jų nuolatinė gyvenamoji vieta yra laikoma jų tėvų ar globėjų (rūpintojų) nuolatinė gyvenamoji vieta (CK 2.14 straipsnio 1 dalis, 3.168 straipsnio 1 dalis), vaikai negali būti išskirti su tėvais prieš jų norą, išskyrus įstatyme numatytus atvejus (CK 3.168 straipsnio 2 dalis), bei tai, jog Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 7 punktas nustato, kad vaiko teises pirmiausiai privalo užtikrinti tėvai ir kiti teisėti vaiko atstovai (e. b. apyrašo 1 t., b. l. 18-26).

Pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką, teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis), tačiau pagal bendrąją taisyklę asmenys, kurie nebuvo įtraukti į konkrečios bylos nagrinėjimą, gali kitose bylose ginčyti teismo nustatytus faktus. Nagrinėjamu atveju ieškovė neginčija Kauno miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-172-429/2016 nustatytų aplinkybių, kad trečiasis asmuo V. F. su mažamečiais vaikais gyveno ginčo name ir su jomis sutinka, o sprendimui įsiteisėjus atsakovei ir trečiajam asmeniui V. F. ginčas tapo galutinai išspręstu ir įgijo įstatymo galią (res judicata), todėl šių aplinkybių ginčyti nebegali.

Teismas laiko nustatyta aplinkybę, kad trečiasis asmuo V. F. su mažamečiais vaikais ieškinyje nurodytu laikotarpiu, t. y. nuo 2012 m. liepos 27 d. iki 2017 m. kovo 10 d. gyveno (duomenys neskelbtini) ir iš naujo nevertina trečiojo asmens V. F. gyvenimo šiose gyvenamosiose patalpose fakto.

Byloje nustatyta, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plotas yra 0,1500 ha, dviejų aukštų namo bendras plotas – 482,11 kv. m. (e. b. apyrašo 1 t., b. l. 7-8, 48-50). Iš prie bylos prijungto trečiojo asmens V. F. iškeldinimo protokolo priedo – nuotraukų ir vaizdo įrašų nustatyta, kad name buvo įvairių elektros prietaisų: dulkių siurblys (IMG_1104, IMG_1121, IMG_1832), elektriniai „gyvatukai“ (IMG_1114, IMG_1982, IMG_1829), plaukų džiovintuvas (IMG_1835), trys televizoriai (IMG_1100, IMG_1846, IMG_1890, IMG_1119, IMG_2016), televizoriaus priedėlis (IMG_1100, IMG_1846), DVD grotuvai (IMG_1100, IMG_1846, IMG_1119, IMG_2016), įmontuojama indaplovė (IMG_1082, IMG_1862), įmontuojama orkaitė (IMG_1081, IMG_1082, IMG_1859, IMG_1878), įmontuojama kaitlentė (IMG_1082, IMG_1861), gartraukis (IMG_1082, IMG_1860), mikrobangų krosnelė (IMG_1081, IMG_1859, IMG_1879), šaldytuvas (IMG_1863, IMG_1885), įmontuojamas šaldytuvas (IMG_1882, IMG_1883), smulki buitinė technika – bulvių tarkavimo mašina, virdulys, skrudintuvė (IMG_1868), muzikinis grotuvas (IMG_1923, IMG_1074), modemas (IMG_2024), elektrinis kondicionierius (IMG_1132), radijo imtuvas (IMG_1115), elektriniai radiatoriai (IMG_1102, IMG_1848, IMG_5826), lygintuvas (IMG_5834), spausdintuvas (IMG_5844), elektriniai vandens boileriai (IMG_1190, IMG_1195, IMG_2080), vandens filtras (IMG_1191, IMG_2081), skalbimo mašina (IMG_1087, IMG_5819), skalbinių džiovykla (IMG_1088, IMG_5819), kas įrodo, kad buvo naudojami elektros prietaisai.

Iš balansinės priklausomybės ir eksploatacinės atskaitomybės ribų akto Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. apyrašo 4 t., b. l. 84-85), nustatyta, kad namas turi būti šildomas elektra nuo 23.00 val. iki 7.00 val. ir kitais alternatyviais šaltiniais. Iš prie bylos prijungto trečiojo asmens V. F. iškeldinimo protokolo priedo – nuotraukų ir vaizdo įrašų nematyti kitų alternatyvių šildymo šaltinių, kito šildymo būdo nenurodė nei atsakovės, nei trečiojo asmens V. F. atstovai, todėl tikėtina, kad Objektas galėjo būti šildomas elektra.

Vadovaujantis aukščiau aptartais rašytiniais įrodymais, teismas laiko nustatyta aplinkybę, kad trečiasis asmuo V. F. su mažamečiais vaikais ieškinyje nurodytu laikotarpiu, t. y. nuo 2012 m. liepos 27 d. iki 2017 m. kovo 10 d., gyvendami (duomenys neskelbtini), vartojo elektros energiją.

Dėl elektros energijos apskaitos prietaiso

Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo 10 straipsnyje (redakcija galiojusi nuo 1996 m. rugpjūčio 2 d. iki 2006 m. spalio 30 d.) nustatytos valstybinės metrologinės matavimo priemonių kontrolės rūšys: 1) tipo tvirtinimas; 2) pirminė patikra; 3) periodinė patikra; 4) inspekcinė priežiūra ir patikra. Pagal to paties įstatymo 17 straipsnio 1 dalį (redakcija galiojusi nuo 2006 m. spalio 30 d. iki 2018 m. gegužės 1 d.) matavimo priemonių teisinį metrologinį patvirtinimą sudaro: pirma, matavimo priemonės tipo įvertinimas ir patvirtinimas; antra, matavimo priemonės patikra (pirminė, periodinė, neeilinė, atrankinė); trečia, kiti veiksmai, nustatyti techniniuose reglamentuose ir kituose teisės aktuose, o pagal 17 straipsnio 2 dalį – už matavimo priemonių, kurios yra teisinio metrologinio reglamentavimo objektai, metrologinį patvirtinimą atsakingi tokias priemones rinkai patiekiantys, įrengiantys ir naudojantys juridiniai bei fiziniai asmenys. Įvertinus kitusį teisinį reguliavimą matyti, kad matavimo priemonių teisinio metrologinio patikrinimo rūšys tiek ginčo EAP įrengimo, tiek skolos apskaičiavimo laikotarpiu iš esmės sutapo.

Nagrinėjamu atveju Objekte 1999 m. gegužės 26 d. įrengtas trifazis indukcinis dviejų tarifų EAP 1996 m. gegužės 9 d. buvo įrašytas į Lietuvos matavimų priemonių registrą, tipo patvirtinimo sertifikatas galiojo iki 2015 m. birželio 1 d. Pasibaigus tipo patvirtinimo sertifikato galiojimo laikui, matavimo priemonės gali būti naudojamos tol, kol atitinka patikros metodikoje nurodytus metrologinius reikalavimus (e. b. apyrašo 2 t., b. l. 73). Nurodyti duomenys pagrindžia, kad ginčo EAP teisinio metrologinio patvirtinimo elementas – matavimo priemonės tipo įvertinimas ir patvirtinimas – skolos apskaičiavimo laikotarpio dalies metu galiojo.

Byloje ieškovė nepateikė duomenų apie tikslią EAP pagaminimo ir metrologinės patikros atlikimo datą, nes jų neišliko, tačiau ieškovės atstovė Jolanta Jankauskienė nurodė, kad EAP atsakovės namuose įrengtas 1999 m. gegužės 26 d., pirminę patikrą atliko gamintojas „Landis & Gyr“, prieš įrengiant EAP metrologinė patikra atlikta 1999 m. I ketvirtį. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje pateiktos užduotys (1 t., b. l. 102-113). Ieškovės atstovė iš esmės sutiko, kad ginčo EAP metrologinės patikros galiojimas baigėsi 2008 m., taigi skolos apskaičiavimo laikotarpiu, elektros energija buvo apskaitoma EAP, kurio metrologinės patikros galiojimas buvo pasibaigęs.

Aplinkybę, kad pakartotinė ginčo skaitiklio metrologinė patikra turėjo būti atlikta 2008 m. patvirtina ir galioję teisės aktai. Vadovaujantis 1997 m. sausio 1 d. Lietuvos standartizacijos departamento parengtu Periodinės patikros matavimo priemonių sąrašo, kuris galiojo iki 2006 m. gruodžio 13 d., 13.1 punktu laiko tarpas tarp trifazių elektros energijos skaitiklių patikrų buvo 8 metai. Valstybinės metrologinės tarnybos direktoriaus 2006 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. V-178 „Dėl teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių grupių sąrašo ir laiko intervalų tarp patikrų patvirtinimo“ nustatytas 8 m. ginčo tipo skaitiklių patikros periodiškumas. To paties įsakymo 2 punktu nustatyta, kad eksploatuojamoms teisinei metrologijai priskirtoms matavimo priemonėms artimiausios patikros laikas skaičiuojamas nuo paskutinės jų patikros datos. Lietuvos Respublikos ūkio ministras 2014 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. 4-523 patvirtino Teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių grupių ir laiko intervalų tarp periodinių patikrų sąrašą, kurio 11.1.2 punkte nustatytas 8 m. trifazių indukcinių dviejų tarifų elektros energijos skaitiklių metrologinės patikros periodiškumas. To paties įsakymo 2.2 punkte buvo numatyta, kad matavimo priemonių patikros, atliktos iki šio įsakymo įsigaliojimo, rezultatai galioja laiko intervalą, nustatytą šiuo įsakymu, skaičiuojant nuo patikros atlikimo datos. Lietuvos Respublikos ūkio ministras 2017 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 4-553 pakeitė ginčo tipo elektros energijos skaitiklių patikros periodiškumą ir nustatė 12 m. (+ 6 m., jeigu atrankinės patikros rezultatai atitinka nustatytus reikalavimus). Liudytojas L. V. paaiškino, kad pratęsus metrologinės patikros laiką konkrečiam EAP tipui, kartu prasitęsia ir konkretaus EAP metrologinės patikros terminas.

Teismo vertinimu, vien tik aplinkybė, kad Objekte įrengto ginčo EAP metrologinės patikros galiojimas skolos apskaičiavimo laikotarpiu buvo pasibaigęs, o matavimo priemonės tipo įvertinimas ir patvirtinimas skolos susidarymo dalies metu galiojo, nepašalina atsakovės pareigos atsiskaityti su elektros energijos tiekėju, todėl sprendžiant dėl skaitiklio rodmenų patikimumo, kaip numatyta kasacinio teismo praktikoje, būtina įvertinti byloje esančių įrodymų apie vartotojo (abonento) suvartotą elektros energijos kiekį visuma, t. y. duomenis apie skaitiklio gedimus, patikrinimus, jo fiksuotus duomenis, ankstesnius mokėjimus ir kt.

Nors atsakovės M. G. P. atstovas ginčijo aplinkybę, kad Objekte buvo pastatytas naujas EAP, nurodė, kad EAP galėjo būti pagamintas 1996 m., metrologinė patikra taip pat galėjo būti atlikta anksčiau, t. y. galimai 1996 m. ir, prieš įrengiant šį EAP Objekte, jis buvo naudojamas kito vartotojo (abonento) namuose, tačiau byloje esanti įrodymų visuma patvirtina, kad Objekte 1999 m. gegužės 26 d. pastatytas naujas EAP. Teismas neturi pagrindo abejoti nuosekliais ieškovės atstovės paaiškinimais, kad EAP pagamintas 1999 m., o jo metrologinė patikra atlikta 1999 m. I ketvirtį. Nors ieškovės atstovės į bylą pateiktose užduotyse (e. b. apyrašo 1 t., b. l. 102, 112-113) nenurodyti naujai pastatyto EAP užfiksuoti rodmenys, tačiau išanalizavus visas pateiktas užduotis (e. b. apyrašo 1 t., b. l. 102-113) bei kitus byloje esančius įrodymus (e. b. apyrašo 2 t., b. l. 28-32), matyti, kad Objekte pastatyto EAP numeris yra (duomenys neskelbtini), visuose ieškovės atstovės pateiktuose dokumentuose vieningai nurodytos EAP pagaminimo, metrologinės patikros, įrengimo datos, paskutinio EAP patikrinimo ir duomenų nurašymo datos, visose užduotyse nurodyti tik paskutiniai deklaruoti EAP dieninės ir naktinės skalių rodmenys. Iš vartotojo kontrolės laikotarpių ir šaknelės (e. b. apyrašo 2 t., b. l. 28-32) matyti, kad 2002 m. spalio 16 d. deklaruotas suvartotos elektros energijos kiekis yra: dieninės skalės – 6000 kWh, naktinės skalės – 9789 kWh; 2003 m. sausio 27 d. – dieninės skalės 7150 kWh, naktinės 12000 kWh; 2004 m. sausio 19 d. – dieninės skalės 8950 kWh, naktinės skalės 16800 kWh; 2005 m. sausio 27 d. – dieninės skalės 10473 kWh, naktinės skalės 22387 kWh; 2006 m. sausio 30 d. – dieninės skalės 11994 kWh, naktinės skalės 29079 kWh; 2007 m. sausio 30 d. – dieninės skalės 13757 kWh, naktinės skalės 34932 kWh; 2008 m. balandžio 7 d. – dieninės skalės 16536 kWh, naktinės skalės 39746 kWh; 2009 m. liepos 13 d. – dieninės skalės 19000 kWh, naktinės skalės 43000 kWh; 2010 m. gegužės 14 d. deklaruotas tik dieninės skalės rodmuo – 19500 kWh. Byloje taip pat nustatyta, kad paskutinis mokėjimas atliktas 2012 m. liepos 27 d. ir deklaruotas tik dieninės skalės rodmuo: dieninė skalė – 19700 kWh, dieninė skalė – 43500 kWh (e. b. apyrašo 2 t., b. l. 160). Byloje pateikti atsakovės ar jos šeimos narių deklaruoti Objekte suvartotos elektros energijos kiekiai patvirtina, kad Objekte įrengtas EAP nebuvo naudotas, o deklaruojami rodmenys nuosekliai didėjo kiekvienais metais. Atsakovės atstovo argumentas, kad įrengtas EAP jau rodė 19500 kWh dieninės skalės ir 43000 kWh naktinės skalės, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi pati atsakovė (ar jos šeimos nariai) nuosekliai deklaravo rodmenis didėjančia tvarka ir tik 2009 m. deklaruoti rodmenys pasiekė 43000 kWh naktinės skalės bei 2010 m. – 19500 kWh dieninės skalės. Be to deklaruoti teisingus ir realius EAP rodmenis pareiga teko būtent atsakovei. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad atsakovė būtų išreiškusi ieškovės atstovams pretenzijas dėl įrengto galimai netinkamo ar ne naujo EAP, atsakovė nebūtų supratusi kokius rodmenis rodo EAP ar būtų pradėjusi deklaruoti EAP rodmenis nuo kito rodmens, ar apskritai būtų deklaravusi kito skaitiklio (ne skaitiklio, kurio Nr. (duomenys neskelbtini)) rodmenis. Teismas neturi pagrindo netikėti ieškovės atstovės paaiškinimais, kad užduotyse užfiksuoti tik paskutiniai deklaruoti rodmenys, nes keičiant informacines programas vartotojo deklaravimų istorija perkelta nebuvo. Ieškovės atstovė taip pat paaiškino, kad 2012 m. spalio 16 d. buvo pradėta naudoti programa „Elektra“ ir į ją perkelti tik paskutiniai apmokėti rodmenys. Šiuos ieškovės atstovės paaiškinimus patvirtina ir byloje esantys vartotojo kontrolės laikotarpiai ir šaknelės (e. b. apyrašo 2 t., b. l. 28-32), iš kurių matyti, kad paskutiniai deklaruoti ir apmokėti rodmenys bei paskutinis kontrolės laikotarpis 2008 m. kovo 12 d. sutampa su užduotyse (e. b. apyrašo 1 t., b. l. 102, 112-113) užfiksuotais duomenimis. Liudytojas L. V. taip pat paaiškino, kad 2008 m. suformuotoje užduotyje (e. b. apyrašo 1 t., b. l. 112) duomenys perkelti iš kitos programos, todėl užduotis neparodo, koks EAP rodmuo buvo jo sumontavimo metu, kadangi užduotyje rodomas vartotojo apmokėtas rodmuo.

Ieškovės atstovė iš esmės neginčijo, kad ginčo EAP metrologinės patikros galiojimas baigėsi 2008 m. Ji taip pat paaiškino, kad ieškovei nebuvo žinoma, jog skolos apskaičiavimo laikotarpiu elektros energija buvo vartojama, kadangi atsakovė rodmenų nedeklaravo, patikrinti EAP rodmenis ar pakeisti EAP nepavyko, nes atsakovė (jos šeimos nariai) nebuvo randami, į namus niekas neįsileisdavo. Byloje taip pat pateikta užduotis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl apskaitos prietaiso keitimo planine tvarka, iš kurios matyti, kad 2017 m. birželio 7 d. EAP Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuimtas. Apskaita patikrinta su apkrovimo varža ir fazių sekos indikatoriumi, veikia gerai. Plombos nepažeistos (e. b. apyrašo 1 t., b. l. 102). Teismas neturi pagrindo abejoti ieškovės atstovės pateiktais įrodymais, kad nuimant ginčo EAP buvo patikrinta jo apskaita, nustatyta, kad EAP veikė gerai, plombos nebuvo pažeistos. Nors atsakovės M. G. P. atstovas ir trečiasis asmuo V. F. nurodo, kad negalima naudoti EAP, kurio metrologinės patikros galiojimas pasibaigęs ir dėl to EAP rodmenys nėra patikimi, tačiau atsakovė M. G. P. ar trečiasis asmuo V. F. deklaravo EAP rodmenis ir po 2008 m., kai, ieškovės teigimu EAP metrologinės patikros galiojimas buvo pasibaigęs, pagal deklaruotus rodmenis apmokėjo už suvartotą elektros energiją, šių rodmenų neginčijo ir jokių pastabų, kad EAP galimai netinkamai apskaito suvartotą elektros energijos kiekį, nepateikė. Tokių aplinkybių neginčijo ir naujasis Objekto savininkas, sumokėjęs ieškovei suvartotos elektros energijos kiekio skirtumą, atsiradusį nuo antstolio iškeldinimo protokole užfiksuotų rodmenų iki EAP nuėmimo. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų ginčo skaitiklio netinkamą veikimą, tokių įrodymų nepateikė ir atsakovė bei trečiasis asmuo V. F.. Teismo posėdžio metu liudytojas L. V. parodė, kad kitų tipų skaitikliai nuo nusidėvėjimo pradėdavo priskaičiuoti mažiau suvartojamos elektros energijos, bet šio tipo skaitikliams tokių atvejų nenustatyta. Dėvintis skaitikliui, jie rodo mažiau suvartojamos elektros energijos. Kad skaitiklis rodytų daugiau, reikia, kad išsimagnetintų skaitiklyje esantis magnetas, tačiau pats savaime jis to padaryti negali. Tokiu atveju skaitiklį kažkas turi išmagnetinti su kažkokiu mechanizmu. Jei EAP būtų lauke, atmosferos reiškiniai gal darytų įtaką jo išmagnetinimui, bet ne patalpoje. Indukciniai skaitikliai turi tendenciją skaičiuoti mažiau, bet ne daugiau (2019 m. spalio 28 d. teismo posėdžio garso įrašas: 03 min. 50 sek. – 01 val. 08 min. 20 sek.). Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojo L. V. parodymais, kad ginčo tipo EAP nuo nusidėvėjimo nepradėdavo priskaičiuoti daugiau suvartojamos elektros energijos. Be to, iš teismo posėdžio metu apžiūrėtų nuotraukų, kurios padarytos trečiojo asmens V. F. iškeldinimo metu, matyti, kad ginčo EAP buvo patalpoje – garaže, todėl jo neveikė išorinės gamtos jėgos. Atsakovės atstovo ir trečiojo asmens V. F. atstovo argumentus, kad per ieškinyje nurodytą laikotarpį trečiasis asmuo su šeimos nariais negalėjo suvartoti tokio elektros energijos kiekio, nes Objekte negyveno, teismas atmeta kaip nepagrįstus ir laiko atsakovės bei trečiojo asmens V. F. prielaidomis. Nors atsakovės atstovas nurodė, kad per ieškinyje nurodytą laikotarpį ieškovės paskaičiuotas elektros energijos kiekis negalėjo būti suvartotas, nes iš byloje ieškovės pateiktų duomenų apie patirtus elektros energijos tiekėjo komercinius nuostolius (e. b. apyrašo 4 t., b. l. 61, 63) matyti, kad ieškovės patirti komerciniai nuostoliai per metus yra mažesni nei atsakovei paskaičiuotas per metus suvartotos elektros energijos kiekis, šiuos argumentus teismas atmeta kaip nepagrįstus. Liudytojas L. V. paaiškino, kad komercinių nuostolių paskaičiavimas neatspindi realiai patirtų ieškovės nuostolių, kadangi jie paskaičiuoti visai gyvenvietei, o komerciniai nuostoliai nėra tikslūs, nes elektros energiją sunaudojus vienais metais, o ją apmokėjus kitais metais, byloje pateiktoje ataskaitoje to nesimatytų. Be to į einamųjų metų duomenis būtų įtraukiami ir mokėjimai, kurie atlikti už praėjusiais metais sunaudotą elektros energiją. Jis taip pat parodė, kad nustatyti vieną, neteisėtai elektros energiją vartojantį ar už suvartotą elektros energiją nemokantį vartotoją, vertinant komercinius nuostolius, kurie paskaičiuoti visai gyvenvietei yra neįmanoma (2019 m. spalio 28 d. teismo posėdžio garso įrašas: 03 min. 50 sek. – 01 val. 08 min. 20 sek.). Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojo L. V. parodymais, jo parodymai nuoseklūs ir išsamūs. Vien tai, kad liudytojas dirba trečiojo asmens darbovietėje, nepatvirtina jo suinteresuotumo bylos baigtimi, kadangi po verslo dalies pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, materialines reikalavimo teises iš akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ perėmė ieškovas uždaroji akcinė bendrovė „Lietuvos energijos teikimas“, kuri 2019 m. rugsėjo 6 d. pakeitė pavadinimą į uždarąją akcinę bendrovę „Ignitis“ (e. bylos apyrašo 3 t., b. l. 131, e. bylos popierinio varianto 2 t., b. l. 88). Ieškovės atstovės pateiktomis nuostolių paskaičiavimo lentelėmis (e. b. apyrašo 4 t., b. l. 61, 63) teismas nesiremia, kadangi jos yra neinformatyvios ir neatspindi realių einamaisiais metais patirtų nuostolių, be to nuostoliai paskaičiuoti neapibrėžtam vartotojų skaičiui. Tarp kitko pažymėtina, kad priešingai nei nurodo atsakovės atstovas, ieškovės pateiktose lentelėse yra paskaičiuoti vidutiniai mėnesiniai, o ne metiniai komerciniai nuostoliai, todėl atsakovės atstovo argumentas, kad ieškovė neįrodė Objekte suvartoto elektros energijos kiekio, nes atsakovei paskaičiuotas vidutiniškai per metus suvartotas elektros energijos kiekis (29473,44 kWh / m.) yra ženkliai mažesnis nei ieškovės patirti komerciniai nuostoliai (17781kWh / mėn. 2013 - 2014 m. ir 24449 kWh / mėn. 2014 - 2016 m.), atmestinas kaip nepagrįstas.

Byloje nėra jokių duomenų apie užfiksuotus ginčo EAP gedimus, atliekant EAP rodmenų patikrinimus (paskutinis patikrinimas atliktas 2008 m. kovo 12 d.) skaitiklio gedimų neužfiksuota, jokių pastabų, kad EAP galimai netinkamai veikia nei atsakovė, nei kiti Objekte gyvenantys asmenys nepateikė, pasibaigus ginčo EAP metrologinės patikros galiojimui suvartojama elektros energija ir toliau buvo deklaruojama nekvestionuojant skaitiklio rodmenų patikimumo, ankstesnių mokėjimų istorija patvirtina, kad ginčo Objekte deklaruojamas suvartotos elektros energijos kiekis nuolat didėjo, neproporcingai didelio suvartotos elektros energijos kiekio taip pat neužfiksuota, apskaita veikė ir EAP rodmenys buvo fiksuojami ir po antstolio užfiksuotų rodmenų 2017 m. kovo 10 d. iškeldinimo protokole, nuimant ginčo EAP, apskaita buvo patikrinta su apkrovimo varža ir fazių sekos indikatoriumi, nustatyta, kad EAP veikia gerai, plombos nepažeistos. Aukščiau išvardintos byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ginčo EAP, pasibaigus jo metrologinės patikros galiojimo terminui, veikė tinkamai ir fiksavo suvartojamą elektros energiją. Nustatytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad Objekte 1999 m. I ketvirtį sumontuoto EAP rodmenys pripažintini leistinais įrodymais, kurie, vertinant kartu su kitais byloje esančiais duomenimis, laikytini patvirtinančiais ieškovės reikalavimo pagrįstumą.

Nors atsakovės atstovas nurodė, kad ieškovė nežino tikslaus skolos susidarymo laikotarpio – ar skola susidarė nuo paskutinio mokėjimo – 2012 m. liepos 27 d., ar nuo paskutinio rodmenų nurašymo dienos – 2008 m. kovo 12 d., todėl atsakovė negali tinkamai gintis nuo jai pareikšto ieškinio, tačiau teismas šiuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Ieškovė nurodė, jog skolą paskaičiavo nuo paskutinio mokėjimo dienos – 2012 m. liepos 27 d. iki 2017 m. kovo 10 d., tačiau neatmetė galimybės, kad ginčo skola galėjo susidaryti ir nuo paskutinio rodmenų nurašymo dienos, nes atsiskaitymai už suvartojamą elektros energiją retėjo ir atsakovė nedeklaruodavo rodmenų kiekvieną mėnesį. Teismas vertina, kad ieškovė pagrįstai prašo priteisti skolą už laikotarpį nuo paskutinio mokėjimo – 2012 m. liepos 27 d. iki trečiojo asmens V. F. iškeldinimo iš Objekto, nes byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė ar trečiasis asmuo V. F. iki 2012 m. liepos 27 d. būtų deklaravusi netikslius rodmenis ar mažesnius rodmenis nei konkrečiu rodmenų deklaravimo metu rodė EAP. Trečiasis asmuo V. F. patvirtino, kad paskutinį mokėjimą už suvartotą elektros energijos kiekį atliko ji pati, ji taip pat deklaravo skaitiklio rodmenis, jokių aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, kad trečiasis asmuo V. F. būtų deklaravusi ne realius, o žymiai mažesnius rodmenis, nenurodė. Pažymėtina ir tai, kad būtent vartotojui tenka pareiga deklaruoti teisingus rodmenis, todėl ieškovė neturėjo jokio pagrindo manyti, kad deklaruotas ir apmokėtas neteisingas suvartotos elektros energijos kiekis ir jis neatitinka faktinės situacijos ir pagrįstai prašo priteisti skolą, susidariusią nuo paskutinio mokėjimo.

Ieškovė yra pateikusi Elektros imtuvų galios ir suvartojimo skaičiavimų lentelę pagal leistiną galią 4 kWh (perskaičiavimo laikotarpis nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 10 d.), pagal kurią nuostolius (žalą) sudaro 40 257,14 Eur (e. b. popierinio varianto 1 t., b. l. 141). Byloje taip pat pateikta Priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaita, pagal kurią skolą sudaro 14 738,20 Eur (e. b. apyrašo 1 t., b. l. 160), tai yra iš 2017 m. kovo 10 d. antstolio Raimundo Stanislausko užfiksuotų EAP rodmenų 87390,3 kWh (dieninė skalė) ir 113230,9 kWh (naktinė skalė) atimant vartotojo apmokėtus rodmenis 20074,25 kWh (dieninė skalė) ir 43000 kWh (naktinė skalė) ir gaunant skirtumą 67316,05 kWh (dieninė skalė) x 0,124 Eur, 70230,9 kWh (naktinė skalė) x 0,091 Eur. Ieškovė šioje byloje prašo priteisti 14 738,20 Eur skolą, t. y. mažesnę sumą, negu ji būtų atlikus perskaičiavimą pagal leistinąją naudoti galią ir apskaitant ją ne per EAP. Teismo nuomone, ieškovė turi teisę laisvai disponuoti savo teisėmis ir, atsižvelgdama į tam tikras aplinkybes, ieškiniu reikalauti mažesnės sumos negu maksimaliai galėtų.

Dėl civilinės atsakomybės taikymo

Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės skolą už suvartotą elektros energiją, kuri apskaityta elektros energijos apskaitos prietaisu, kurio metrologinė patikra yra pasibaigusi. Šį savo reikalavimą ieškovė kildina iš šalių (duomenys neskelbtini) Elektros energijos pardavimo (tiekimo) – pirkimo (vartojimo) buities vartotojui (gyventojui) sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) netinkamo vykdymo, atsakovei nedeklaruojant suvartotos elektros energijos kiekio, neapmokant už suvartotą elektros energiją ir nesudarant galimybių ieškovės atstovams pakeisti elektros apskaitos prietaisą. Tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad reikalavimas yra pareikštas dėl civilinės atsakomybės taikymo.

Sutartinės civilinės atsakomybės yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis).

Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti ne tik sutartinės prievolės pažeidimą – neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), bet ir padarytą žalą (nuostolius) bei atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusių nuostolių priežastinį ryšį (CK 6.249 straipsnis). Sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas nėra preziumuojamas (CK 6.246, 6.256 straipsniai), todėl ginčo atveju jį privalo įrodyti ieškovas, reikalaujantis taikyti sutartinę civilinę atsakomybę. Dar viena iš būtinųjų sąlygų taikyti skolininkui sutartinę civilinę atsakomybę yra kaltė (CK 6.248 straipsnis). Asmens kaltė paprastai yra preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimo atveju išimčių dėl kaltės prezumpcijos įstatymuose neįtvirtinta. Tokiais atvejais įrodinėjimo pareiga, kad žala padaryta ne dėl elektros energijos vartotojo kaltės, priklauso elektros energijos vartotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1296/2000; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2009).

Pagal kasacinio teismo praktiką, Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės), patvirtintos 2010 m. vasario 11 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-38, yra privalomos tiek elektros energijos tiekėjams, tiek elektros energijos vartotojams nepriklausomai nuo jų pavaldumo ir valdomo turto nuosavybės formos, nes jos patvirtintos vykdant Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavedimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-60/2006). Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 34, 40, 44 straipsniuose įtvirtinta vartotojo prievolė laiku atsiskaityti už suvartotą elektros energiją arba jos persiuntimą ir su tuo susijusias paslaugas. Taisyklių 56.4 papunktyje įtvirtinta vartotojo pareiga ne vėliau kaip kiekvieno ataskaitinio laikotarpio paskutinę dieną, taip pat prieš pasikeičiant elektros energijos kainoms ir (ar) tarifams, užrašyti elektros apskaitos prietaisų rodmenis ir deklaruoti operatoriui ar tiekėjui, o 56.5 papunktyje taip pat įtvirtinta vartotojo pareiga pagal galiojančias kainas ir tarifus atsiskaityti su operatoriumi ir (ar) tiekėju už elektros energiją, elektros energijos persiuntimą ir kitas su tuo susijusias paslaugas ir (ar) galią.

Taigi šiuo atveju svarbu nustatyti, ar atsakovė, kaip vartotoja, elgėsi sąžiningai, tinkamai ir rūpestingai vykdė jai iš įstatymų ir Sutarties kylančias pareigas. Šalių sudaryta Sutartis yra neterminuota ir galioja nuo pasirašymo dienos. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, kad atsakovė M. G. P. ginčo name gyveno iki (duomenys neskelbtini) ir už suvartotą elektros energiją neatsiskaitydavo. Ji nežinojo, kas atsiskaito už suvartotą elektros energiją ir nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad tai išsiaiškintų. Atsakovė galvojo, kad jokių skolų nėra. Kauno apygardos teismas 2019 m. sausio 14 d. nutartyje civilinėje byloje konstatavo, kad atsakovė iš esmės neneigė, kad, už nurodytu laikotarpiu į Objektą ieškovės tiektą elektros energiją, pagal Sutartį ji neatsiskaitė ir, pažeisdama Sutarties 3.14 punktą, niekaip neinformavo ieškovės apie gyvenamojo namo perleidimą naudotis kitiems asmenims. Taigi, savo sutartinės pareigos atsiskaityti už sunaudotą elektros energiją ji neįvykdė (e. b. apyrašo 3 t., b. l. 53-61). Pagal Sutarties 2.1 punktą atsakovė įsipareigojo pirmą po išgyvento mėnesio dieną užrašyti elektros apskaitos energijos apskaitos rodmenis ir už juos atsiskaityti, o pagal Sutarties 3.12 punktą atsakovė įsipareigojo įsileisti elektros energijos tiekėjo atstovus patikrinti elektros energijos įrenginius, tačiau šių pareigų nevykdė. Taigi atsakovė, nevykdė ne tik Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, bet ir įstatyme įtvirtintos prievolės. Be to, atsakovė nevykdydama prievolės deklaruoti suvartojamos elektros energijos kiekį, nebendradarbiavo su ieškove ir elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai, nesudarė sąlygų ieškovės darbuotojams patekti į patalpas ir pakeisti apskaitos prietaiso į metrologiškai patikrintą. Jeigu atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi sutartinę prievolę – deklaravusi suvartojamos elektros energijos kiekį ir jį apmokėjusi, sudariusi sąlygas patekti ieškovės atstovams į Objektą ir patikrinti EAP arba jį pakeisti, pranešusi apie ginčo Objekto perleidimą tretiesiems asmenims, tikėtina, kad 14 738,20 Eur skola nebūtų buvusi susidariusi, todėl tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys (CK 6.249 straipsnis). Nors trečiojo asmens V. F. atstovas nurodė, kad trečiasis asmuo V. F. neturėjo priėjimo prie elektros skydinės, o suvartojamos elektros energijos apskaitą tvarkė buvęs trečiojo asmens sutuoktinis, tačiau teismas šiuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus, nes pats trečiasis asmuo V. F. patvirtino, kad paskutinį mokėjimą – 2012 m. liepos 27 d. už suvartotą elektros energiją atliko ji pati, o iš teismo posėdžio metu peržiūrėtų trečiojo asmens V. F. iškeldinimo protokolo priedų – nuotraukų matyti, kad elektros skydinė įrengta garaže, lengvai prieinama, neužrakinta, ant skydinės užrašytas vartotojo numeris, įrengtas skaitiklio langelis, per kurį buvo galima matyti skaitiklio rodmenis (IMG_1140).

CK 6.259 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininko atsakomybė gali būti sumažinta arba jis visiškai atleistas nuo atsakomybės, kai kreditorius tyčia ar dėl neatsargumo prisidėjo prie netinkamu prievolės įvykdymu padarytų nuostolių padidėjimo, taip pat kai kreditorius tyčia ar dėl neatsargumo nesiėmė priemonių nuostoliams sumažinti. Taigi, CK 6.259 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta kreditoriaus pareiga elgtis sąžiningai skolininko atžvilgiu ir vengti savo veiksmais padidinti dėl skolininko prievolės pažeidimo atsiradusią žalą, taip pat imtis aktyvių veiksmų, nereikalaujančių neprotingų laiko ar finansinių sąnaudų nuostoliams sumažinti. Kreditoriui pažeidus sąžiningo ir apdairaus elgesio reikalavimus, skolininko prievolė atlyginti žalą turi būti sumažinama tokiu nuostolių dydžiu, už kurį atsakingas kreditorius, nes skolininkas neprivalo prisiimti atsakomybės už kreditoriaus veiksmus.

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad bendradarbiavimo pareiga, sprendžiant dėl nuostolių atlyginimo kitai sutarties šaliai, reikšminga įvertinant tai, ar nuostolių patyrusi šalis neprisidėjo savo veiksmais ar neveikimu prie jų atsiradimo ir (ar) padidėjimo, o nepakankamas kreditoriaus bendradarbiavimas yra pagrindas jo kaltei konstatuoti, kai tarp kreditoriaus nepakankamo bendradarbiavimo ir atsiradusios žalos egzistuoja priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2011).

Byloje nustatyta, kad ginčo EAP metrologinės patikros galiojimas baigėsi 2008 m. Užduotis dėl apskaitos patikrinimo objekte buvo pateikta tik (duomenys neskelbtini) (e. b. apyrašo 1 t., b. l. 111), kitos užduotys pateiktos atitinkamai (duomenys neskelbtini) (e. b. apyrašo 1 t., b. l. 104-112). Jokių duomenų, kad ieškovės atstovai būtų bandę patekti į Objektą nedelsiant po EAP metrologinės patikros galiojimo pabaigos, byloje nėra. Ieškovės atstovė teisme patvirtino, kad duomenų apie vartojamą, bet nedeklaruojamą elektros energiją Objekte, ieškovė neturėjo, liudytojas K. K. nurodė, jog telefonu paskambinęs asmuo patvirtino, jog Objekte niekas negyvena ir elektros energija nevartojama. Pripažintina, kad ieškovė dėl kaltų atsakovės ir trečiojo asmens veiksmų – skaitiklio rodmenų nedeklaravimo, nepranešimo apie objekto perdavimą naudotis kitiems asmenims, nesudarymo sąlygų patikrinti ir pakeisti EAP – neturėjo techninių galimybių nustatyti, kad abonentas vartoja elektros energiją, nors už ją nemoka ir EAP rodmenų nedeklaruoja. Dėl šios priežasties teismas laiko, kad ieškovė nepažeidė Sutarties 2.2 p. reikalavimo nutraukti elektros energijos teikimą laiku nesumokėjus už elektros energiją. Nors ieškovės atstovė nurodė, kad ieškovės darbuotojams nebuvo galimybės patekti į Objektą, tačiau ieškovė turėjo galimybę pasitikrinti atsakovės duomenis viešuose registruose ir informuoti atsakovę apie tai, kad yra reikalinga patekti į Objektą dėl EAP patikrinimo. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė savo gyvenamąją vietą nuo (duomenys neskelbtini) yra deklaravusi (duomenys neskelbtini), šis adresas nurodytas ir Sutartyje. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad jos darbuotojai, nuvykę prie Objekto ir negalėdami patekti pro užrakintus vartus į Objektą, ėmėsi kokių nors priemonių, kad susisiektų su atsakove. Teismas pažymi, kad atsakomybė už faktą, jog Objekte iki 2017 m. nebuvo sumontuotas galiojantį teisinį reguliavimą atitinkantis apskaitos prietaisas tenka ir ieškovei, todėl ir ji turi prisiimti iš netinkamo elgesio kilusias pasekmes.

Elektros energijos tiekimo nutraukimo pagrindai, esant tinklų naudotojų kaltei, numatyti Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatyme. Pagal šio įstatymo 47 straipsnio 3 dalį (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. vasario 7 d.) perdavimo sistemos ar skirstomųjų tinklų operatorius, iš anksto įspėjęs ir nurodęs nutraukimo terminą, gali nutraukti elektros energijos persiuntimą tiems vartotojams, kurie nesutinka įleisti perdavimo sistemos ar skirstomųjų tinklų operatorius į vartotojų teritorijas ir (ar) patalpas įrengti, prižiūrėti ar keisti elektros energijos apskaitos prietaisų ar nustatyti jų rodmenų. Pagal to paties įstatymo 72 straipsnio 3 dalį (redakcija galiojusi nuo 2012 m. vasario 7 d.) įtvirtinta, kad perdavimo sistemos ar skirstomųjų tinklų operatorius, iš anksto įspėjęs, šio straipsnio 2 dalyje nustatytais terminais gali nutraukti elektros energijos persiuntimą tiems tinklų naudotojams, kurie nesutinka įleisti perdavimo sistemos ar skirstomųjų tinklų operatoriaus įgaliotų atstovų į savo teritorijas ir (ar) patalpas įrengti, prižiūrėti ar keisti elektros energijos apskaitos prietaisų arba nuskaityti jų rodmenų. Tinklų naudotojų pareigą sudaryti sąlygas perdavimo sistemos ar skirstomųjų tinklų operatoriui įrengti, prižiūrėti ar keisti elektros energijos apskaitos prietaisus arba nuskaityti jų rodmenis ir šios pareigos įgyvendinimo sąlygas ir tvarką nustato Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės.

Įvertinus kitusį ir šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą darytina išvada, kad ieškovė, sužinojusi, jog atsakovė ar jos šeimos nariai neįsileidžia ieškovės atstovų patikrinti ar pakeisti EAP, turėjo teisę nutraukti elektros energijos tiekimą į Objektą. Nors ieškovės atstovė iš pradžių nurodė, kad galimybė atjungti elektros energijos tiekimą į Objektą nebuvo svarstoma, vėliau, atstovaudama trečiąjį asmenį akcinė bendrovę „Energijos skirstymo operatorius“ nurodė, kad inžinierius apie susidariusią situaciją žodžiu pranešė įgaliotiems asmenims, kurie turėjo svarstyti elektros energijos nutraukimo klausimą, tačiau jokių tai patvirtinančių duomenų teismui nepateikė. Nutraukus elektros energijos tiekimą į Objektą ieškovė galimai būtų išvengusi nuostolių, tačiau, įvertinus aplinkybes, jog ieškovei nebuvo žinoma, kad Objekte vartojama elektros energija, EAP rodmenys nebuvo deklaruojami, nutraukus elektros energijos tiekimą į Objektą, elektros energijos tiekimas būtų nutrauktas ir kitam vartotojui, norint nutraukti elektros energijos tiekimą į Objektą, ieškovei tektų patirti papildomas išlaidas, kurios remiantis liudytojo L. V. parodymais gali siekti dešimtis tūkstančių eurų, elektros energijos tiekimas oro linija nenumatytas techninėse sąlygose, todėl elektros energijos tiekimo nutraukimas nelaikytinas proporcinga priemone. Be to, kaip paaiškėjo išnagrinėjus civilinę bylą dėl atsakovės ir trečiojo asmens V. F. iškeldinimo iš ginčo gyvenamųjų patalpų, Objekte nuolat gyveno mažamečiai vaikai, elektros energija galimai buvo vartojama Objekto šildymui palaikyti, todėl ir tuo pagrindu elektros energijos tiekimo nutraukimas nelaikytinas proporcinga priemone.

Teismas vertina, kad ieškovė pažeidė bendradarbiavimo su atsakove pareigą, todėl ne tik atsakovė, bet ir ieškovė yra kalta dėl nuostolių atsiradimo, nes ji nesiėmė visų prieinamų priemonių nuostoliams išvengti ar juos sumažinti. Taigi šiuo atveju taikytinas kreditoriaus (ieškovės) ir skolininko (atsakovės) mišrios kaltės institutas. Atsakovei, kaip skolininkei, taikomi apdairaus, atidaus, rūpestingo ir protingo žmogaus standartai, tačiau ieškovė, sudariusi viešąją Sutartį ir veikdama kaip juridinis asmuo (verslininkas), privalėjo elgtis kvalifikuotai ir atidžiai užtikrinant, kad nebūtų naudojamas EAP, kurio metrologinės patikros galiojimas pasibaigęs, kad būtų tinkamai pranešta apie galimus Sutarties pažeidimus kitai Sutarties šaliai. Ginčo EAP metrologinės patikros galiojimas baigėsi 2008 m., tačiau patikrinti EAP ieškovė pirmą kartą pavedė tik (duomenys neskelbtini). Duomenų, dėl kokių priežasčių ginčo EAP nebuvo pakeistas ar neatlikta jo pakartotinė metrologinė patikra paskutinio skaitiklio rodmenų nurašymo metu – 2008 m. kovo 12 d. ar nedelsiant po to, byloje nėra, nors tuo metu galimai jau buvo žinoma, kad ginčo EAP metrologinės patikros galiojimas pasibaigęs. Ieškovė taip pat nedėjo pakankamų pastangų atsakovę surasti jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, nors atsakovės gyvenamosios vietos adresas buvo nurodytas ir Sutartyje.

Byloje nustatyta, kad per ieškinyje nurodytą laikotarpį nuo 2012 m. liepos 27 d. iki 2017 m. kovo 10 d. (56 mėnesius) per vieną mėnesį vidutiniškai buvo suvartojama apie 2456 kWh elektros energijos (dieninė skalė: 87390,3 kWh - 20074,25 kWh (iki apmokėto rodmens) = 67316,05 kWh / 56 mėn. = 1202,07 kWh; naktinė skalė: 113230,9 kWh - 43000 kWh = 70230,90 kWh / 56 mėn. = 1254,12 kWh). Per laikotarpį nuo trečiojo asmens V. F. priverstinio iškeldinimo 2017 m. kovo 10 d. iki naujo EAP įrengimo 2017 m. birželio 7 d. (3 mėnesius) per vieną mėnesį vidutiniškai buvo suvartojama apie 1846 kWh elektros energijos (dieninė skalė: 89962 kWh - 87390,3 = 2571,7 kWh / 3 mėn. = 857 kWh; naktinė skalė: 116199 kWh - 113230,9 kWh = 2968,1 kWh / 3 mėn. = 989 kWh). Per laikotarpį nuo naujo EAP įrengimo 2017 m. birželio 7 d. iki 2018 m. spalio 10 d. (16 mėnesių) per vieną mėnesį vidutiniškai buvo suvartojama apie 878 kWh elektros energijos (dieninė skalė: 6675 kWh - 2 = 6673 kWh / 16 mėn. = 417 kWh; naktinė skalė: 7385 kWh - 0 kWh = 7385 kWh / 16 mėn. = 461 kWh). Iš šio paskaičiavimo matyti, kad po priverstinio trečiojo asmens V. F. iškeldinimo buvo suvartojama 25 procentais mažiau elektros energijos (apie 1846 kWh per mėnesį), o pakeitus elektros energijos apskaitos prietaisą – 64 procentais mažiau elektros energijos (878 kWh) palyginus su ieškinyje nurodytu laikotarpiu, kai ginčo Objekte gyveno trečiasis asmuo V. F. (2456 kWh). Byloje taip pat nustatyta, kad skolos paskaičiavimo laikotarpiu keitėsi nacionalinė valiuta iš lito į eurą, kito suvartojamos elektros energijos apmokėjimo tarifas, tačiau skola paskaičiuota taikant skolos paskaičiavimo metu galiojusį – 0,124 Eur dieninės skalės ir 0,091 Eur naktinės skalės tarifą, galimai kito Objekte gyvenusių asmenų skaičius, t. y. V. F. gyveno su trimis mažamečiais vaikais, iki (duomenys neskelbtini) objekte gyveno ir trečiojo asmens V. F. močiutė, duomenų, kad po priverstinio trečiojo asmens V. F. iškeldinimo Objekte būtų iš karto pradėję gyventi kiti asmenys, byloje nėra. Todėl teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad yra pagrindas per pusę sumažinti ieškovei iš atsakovės priteisiamus nuostolius. Ši – 7 369,10 Eur (14 738,20 Eur / 2) suma pripažintina ieškovės patirtais nuostoliais, apskaičiuotais įvertinus ne tik atsakovės, bet ir ieškovės kaltę sutartiniuose šalių santykiuose netinkamai vykdant Sutartį.

Atsakovės atstovo argumentą, kad ieškovė sąmoningais veiksmais sunkino įrodymų rinkimą ir nebendradarbiavo, todėl visos abejonės dėl įrodymų pakankamumo turi būti aiškinamos ieškovės nenaudai, teismas atmeta kaip nepagrįstą, kadangi ieškovė savo procesinėmis teisėmis naudojosi tinkamai, jokių nesąžiningų veiksmų ieškovės veiksmuose teismas neįžvelgia.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnis numato atsakovo pareigą mokėti įstatymų ar sutarties nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kurios yra laikomos minimaliais ieškovo nuostoliais. Tokiu atveju, esant ieškovės prašymui, iš atsakovės priteistinos 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (7 369,10 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. rugpjūčio 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidos kyla dėl civilinės bylos nagrinėjimo teisme ir yra neatsiejamai susijusios su nagrinėjama byla. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Analogiška norma įtvirtina ir CPK 98 straipsnio 1 dalyje, kurioje paskirstyta tarp šalių išlaidų advokato ar advokato padėjėjo apmokėti atlyginimo prievolė. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog bylinėjimosi išlaidos atlyginamos tam asmeniui, kuris materialiuoju teisiniu požiūriu laikomas laimėjusiu bylą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies – 50 procentų, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ignitis“ iš atsakovės M. G. P. priteistinas 332 Eur (332 Eur už ieškinio pareiškimą + 332 Eur už apeliacinį skundą = 664 Eur x 50 proc.) žyminis mokestis.

Atsakovei M. G. P. iš ieškovės priteistina 1 600 Eur (1500 Eur + 500 Eur + 900 Eur + 300 Eur = 3 200 Eur x 50 proc.) patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Teismui pateikta 2018 m. liepos 26 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus patikslinta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-4512, pagal kurią teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą V. F. valstybės patirtas išlaidas (už advokato Donato Ramanausko paslaugas) sudaro – 138,71 Eur advokato užmokestis. Teismui pateikta 2019 m. rugsėjo 19 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (2.15)NTP-7-5209, pagal kurią teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą V. F. valstybės patirtas išlaidas (už advokato Osvaldo Radimono paslaugas) sudaro – 346,71 Eur advokato užmokestis. Ieškinį patenkinus iš dalies – 50 procentų, iš ieškovės priteistina 242,71 Eur (138,71 Eur + 346,71 Eur = 485,42 Eur x 50 proc.) valstybės patirtų išlaidų advokato pagalbai atlyginti.

Šioje byloje valstybė patyrė 64,18 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Patenkinus ieškovės reikalavimus 50 procentų, valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės ir atsakovės lygiomis dalimis po 32,09 Eur (64,18 Eur x 50 proc.) (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Įvertinęs tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės M. G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) septynių tūkstančių trijų šimtų šešiasdešimt devynių eurų dešimt centų (7 369,10 Eur) skolą už elektros energijos suvartojimą Objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), laikotarpyje nuo 2012 m. liepos 27 d. iki 2017 m. kovo 10 d., penkių (5) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme – 2017 m. rugpjūčio 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir trijų šimtų trisdešimt dviejų eurų (332 Eur) žyminį mokestį ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“, juridinio asmens kodas 303383884, buveinės adresas Vilnius, Žvejų g. 14, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė SEB bankas, naudai.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“, juridinio asmens kodas 303383884, vieno tūkstančio šešių šimtų eurų (1 600 Eur) advokato pagalbos išlaidas atsakovės M. G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“, juridinio asmens kodas 303383884, dviejų šimtų keturiasdešimt dviejų eurų septyniasdešimt vieno cento (242,71 Eur) advokato pagalbos išlaidas už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai. Ši suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630.

Priteisti lygiomis dalimis iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“, juridinio asmens kodas 303383884, ir atsakovės M. G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) šešiasdešimt keturis eurus aštuoniolikos centų (64,18 Eur), t. y. po trisdešimt du eurus devynis centus (32,09 Eur) iš kiekvienos, procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybės naudai. Ši suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.