Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018 m. lapkričio 12 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Savivaldybės biudžetinės įstaigos Palangos miesto rinkliavų centras prašymą atsakovei D. B., trečiajam suinteresuotam asmeniui J. B., dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Prašyme nurodoma, kad vietinė rinkliava apskaičiuota už nekilnojamojo turto objektus, esančius (duomenys neskelbtini), Palangoje. Atsakovė paveldėjo E. K. nuosavybės teise priklausiusius nekilnojamojo turto objektus, esančius (duomenys neskelbtini), Palangoje, kurių pagrindinė naudojimo tikslinė paskirtis – poilsio, todėl vadovaujantis Palangos miesto savivaldybės tarybos nustatyta tvarka ir Civilinio kodekso 5.52 straipsnio 1 dalies nuostatomis, atsakovė privalo sumokėti vietinę rinkliavą.

Pareiškėjas akcentuoja, kad 2009 m. lapkričio 12 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-263 „Dėl Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą nustatymo ir nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai) nuo 2010 m. sausio 1 d. nustatyta vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą ir Pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka yra pavesta administruoti vietinės rinkliavos surinkimą ir tvarkymą.

Pareiškėjo atstovas, atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo į posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Prašymų dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo negauta, byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės bylos šalims nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms. Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Vietos savivaldos 6 straipsnio 31 punktas nustato, kad komunalinių atliekų tvarkymo sistemos diegimas, antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimas, sąvartynų įrengimas ir eksploatavimas priskirtinos savarankiškoms savivaldybių funkcijoms. Savivaldybių institucijos organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris nebeegzistuoja, tvarkymą (Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis, 30 straipsnio 1 dalis). Pati komunalinių atliekų tvarkymo sistema yra apibrėžiama kaip organizacinių, techninių ir teisinių priemonių visuma, susijusi su savivaldybių funkcijų įgyvendinimu atliekų tvarkymo srityje (Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 21 dalis).

Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Savivaldybės tarybos teisė nustatyti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą expressis verbis yra nustatyta Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vieningą teisminę praktiką yra konstatavęs, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (žr., pvz., 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011; 2011 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011; 2011 m. spalio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-2521/2011), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.

Taigi Savivaldybės, atsižvelgdamos į atitinkamus komunalinių atliekų tvarkymo ypatumus savivaldybės teritorijoje, teisės aktuose nustatytose ribose, pačios sprendžia dėl tinkamiausio šios sistemos organizavimo modelio. Palangos miesto savivaldybės taryba 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. T2-263 (su vėlesniais pakeitimais) nustatė Palangos miesto savivaldybės vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą ir patvirtino Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus. 2012 m. kovo 29 d. Palangos miesto savivaldybės taryba sprendimu Nr. T2-70 patvirtino naują Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų tvarkymą nuostatų redakciją (aktai paskelbti www.palanga.lt; www.pmrc.lt). Pagal Nuostatų reglamentavimą vietinės rinkliavos mokėtojai – fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus Lietuvos banką bei įmones, turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Toks vietinės rinkliavos mokėtojo pasirinkimas atitinka Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nurodytą atliekų tvarkymo srityje taikomą principą „teršėjas moka“, reiškiantį, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų turėtojas <...>. Iš šių nuostatų matyti, jog atliekų turėtojas tais atvejais, kai perduoda atliekas atliekų tvarkytojui, privalo padengti visas su jo perduotų atliekų tvarkymu susijusias išlaidas, kitaip tariant jis privalo kompensuoti jo aplinkai daromą žalą bei atlyginti komunalinių atliekų sistemos organizatoriaus išlaidas, susijusias su jo atliekų tvarkymu, t. y. jis privalo mokėti už tai, kad „teršia“. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad komunalinių atliekų tvarkymo sistemos tikslas yra ne paslaugų atliekų turėtojams teikimas, bet bendrai atliekų surinkimo, vežimo, apdorojimo, atliekų šalinimo vietų steigimo, priežiūros (įskaitant priežiūra po jų uždarymo) veikla, siekiant užtikrinti, jog atliekos nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai (Atliekų tvarkymo įstatymo 1 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnio 12 ir 21 dalys, 5, 25, 28 ir 30 straipsniai). Todėl nustatyta vietinė rinkliava iš esmės yra solidari prievolė finansuoti atliekų surinkimo ir tvarkymo organizavimą ir nėra vertinama kiek šioje atliekų šalinimo sistemoje dalyvaujantis vietinės rinkliavos mokėtojas per ją yra pašalinęs atliekų ir pan.

Europos Teisingumo Teismas, aiškindamas „teršėjas moka“ principą, yra nusprendęs, jog kalbant apie komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimą, kiek tai susiję su paslauga, kuri kolektyviai teikiama visiems atliekų turėtojams, valstybės narės turi, remdamosi Direktyvos 2006/12/EB 15 straipsnio a punktu, užtikrinti, kad iš principo visi šios paslaugos vartotojai, kaip atliekų turėtojai tos pačios direktyvos 1 straipsnio prasme, kolektyviai padengtų visas minėtų atliekų šalinimo išlaidas (Teisingumo Teismo 2009 m. liepos 16 d. prejudicinis sprendimas byloje Futura Immobiliare srl Hotel Futura ir kt. (C-254/08), 46 p.), o valstybės narės finansinės atsakomybės už išlaidas, susijusias su atliekų šalinimu, atžvilgiu turi teisę pasirinkti formą ir būdus šiam rezultatui pasiekti (Teisingumo Teismo 2008 m. birželio 24 d. didžiosios kolegijos prejudicinis sprendimas byloje Commune de Mesquer (C-188/07), 80 p.). Šiuo metu galiojančioje Europos Sąjungos teisėje nėra teisės akto, kuris numatytų valstybėms narėms privalomą konkretų komunalinių atliekų šalinimo išlaidų padengimo metodą, todėl šis padengimas gali atitinkamos valstybės narės pasirinkimu būti užtikrinamas mokesčiais arba bet kuriuo kitu būdu. Kadangi, kaip yra pažymėjęs Teisingumo Teismas, dažnai yra sunku arba brangu nustatyti tikslų komunalinių atliekų, kiekvieno atliekų turėtojo perduotų tvarkyti, kiekį, rėmimasis kriterijais, kurie grindžiami dėl atliekų turėtojų veiklos galinčių susidaryti atliekų kiekiu, apskaičiuojamu pagal jų užimamų patalpų plotą bei paskirtį ir (arba) susidariusių atliekų rūšį, gali leisti apskaičiuoti šių atliekų šalinimo išlaidas ir jas paskirstyti skirtingiems atliekų turėtojams, nes šie du parametrai daro tiesioginę įtaką minėtų išlaidų sumai. Šiuo požiūriu Teisingumo Teismas nusprendė, jog nacionalinės teisės nuostata, komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo finansavimo tikslais numatanti mokestį, apskaičiuojamą remiantis galinčių susidaryti atliekų kiekio įvertinimu, o ne faktiškai susidariusių ir perduotų tvarkyti atliekų kiekiu, neturi būti laikoma prieštaraujančia Direktyvos 2006/12/EB 15 straipsnio a punktui (Teisingumo Teismo 2009 m. liepos 16 d. sprendimas Futura byloje Immobiliare srl Hotel Futura ir kt. (C-254/08), 48–50 p.). Atsižvelgiant į tai, kad Atliekų tvarkymo įstatyme numatytas principas „teršėjas moka“, kuris į nacionalinę teisės sistemą buvo perkeltas įgyvendinant Europos Sąjungos teisės aktus, bei sąvoka „atliekų turėtojas“, kuri visose valstybės narėse aiškinama vienodai (Direktyvos 2006/12/EB preambulės 3 p., 1 str. 1 d. c p.), savaime nedraudžia nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet byloje aptariamu būdu.

Pagal 2014-02-04 testamentų registro išrašo duomenis nustatyta, kad Atsakovė 2011-08-01 priėmė E. K., mirusios 2011-07-13, palikimą (b.l.8). Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenų (b. l. 9 - 11) nustatyta, kad E. K. nuosavybės teise priklausė nekilnojamieji daiktai:

- ½ dalis pastato – poilsio pastato, paskirtis poilsio, esančio Palangos m. sav., Palangos m., (duomenys neskelbtini);

- ½ dalis pastato – poilsio pastato, paskirtis poilsio, esančio Palangos m. sav., Palangos m., (duomenys neskelbtini).

Kilus civiliniam ginčui tarp Atsakovės ir Trečiojo suinteresuotojo asmens dėl testamento pripažinimo negaliojančiu ir jo panaikinimo, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – uždrausta Atsakovei išduoti paveldėjimo teisės liudijimą dėl turto, atsiradusio po E. K. mirties (2011-07-13), paveldėjimo iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas Atsakovei išduotas 2018-08-29.

Pagal pažymos apie skolą dėl vietinės rinkliavos mokėjimų Nr. (3.35)-C-29-307 duomenis nustatyta, kad Atsakovei vietinė rinkliava skaičiuojama ir ją prašoma priteisti būtent už aukščiau įvardijamus nekilnojamojo turto objektus, vietinę rinkliavą skaičiuojant proporcingai tenkančios nuosavybės daliai bei pagal nekilnojamųjų daiktų paskirtį.

Kaip jau nurodyta, Pareiškėjas Atsakovės pareigą mokėti ginčo rinkliavą kildina iš Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. T2-263 (su vėlesniais pakeitimais) nustatytos Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo. 2012 m. kovo 29 d. Palangos miesto savivaldybės taryba sprendimu Nr. T2-70 patvirtino naują Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų tvarkymą nuostatų redakciją (aktai paskelbti www.palanga.lt; www.pmrc.lt).). Remiantis aptartu reglamentavimu, konstatuotina, kad vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu.

Pareiškėjas apskaičiavo mokėtiną vietinę rinkliavą laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-12-31. Kaip jau paminėta, Testamentų registro išraše nurodoma, kad Atsakovė palikimą priėmė 2011-08-01, o Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas Atsakovei išduotas 2018-08-29. Taigi atsakovė yra nekilnojamojo daikto savininkė ir priėmusi palikimą tapo mirusiosios E. K. prievolių, atsiradusių iki palikėjos mirties, perėmėju. Todėl reikalavimas dalyje dėl vietinės rinkliavos priteisimo iš Atsakovės už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-07-13, iš esmės yra reiškiamas Atsakovei kaip nekilnojamojo turto paveldėtojui, o ne kaip asmeniui, kuris laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal Nuostatus.

Nei Rinkliavų įstatymas, nei Nuostatai nereglamentuoja teisinių santykių, susijusių su mirusio fizinio asmens vietinės rinkliavos prievolių vykdymu (išieškojimu). Todėl šiuo klausimu pirmiausia yra taikytinas panašius santykius reglamentuojantis Mokesčių administravimo įstatymas. Šio įstatymo 92 straipsnis įtvirtina, kad „mirusio fizinio asmens mokestinę nepriemoką privalo padengti šio asmens turto paveldėtojai Civilinio kodekso nustatyta tvarka“.

Pats paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (Civilinio kodekso 5.1 str. 1 d.). Teisių perėjimo universalumas, be kita ko, reiškia tai, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo apie konkrečias palikėjo teises ar pareigas. Įpėdinis negali priimti ar atsisakyti tik dalies palikimo. Jis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo teises ir pareigas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013). Tai, be kita ko, reiškia, kad nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas įpėdiniui, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Tačiau būtina pabrėžti, kad prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

Aptartas teisinis reguliavimas leidžia konstatuoti, kad Pareiškėjas, kiek tai susiję su ginčo vietinės rinkliavos priteisimu už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-07-13, į teismą kreipėsi kaip mirusios palikėjos, kurios turtą ir įsipareigojimus pagal įstatymą paveldėjo Atsakovė, kreditorius. Šių kreditoriaus reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką reglamentuojančio Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad palikėjo kreditoriai (nagrinėjamu atveju – pareiškėjas) turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Teismas gali atnaujinti šioje nuostatoje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (Civilinio kodekso 5.63 str. 4 d.).

Pareiga įrodyti (pateikti tai patvirtinančius dokumentus ar (ir) kitus įrodymus), jog ginčo atveju yra įvykdytas Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimas pirmiausia tenka kreditoriui. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija administracinėse bylose Nr. A-2486-602/2016 ir Nr. eA-2488-602/2016 yra konstatavusi, jog Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalyje yra išvardyti kai kurie palikėjo kreditorių pretenzijų pareiškimo būdai, kurių vienas – „pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams“. Taigi, vietinės rinkliavos administratoriaus siunčiami mokėjimo pranešimai, kuriuose yra aiškiai nurodytas nekilnojamojo turto objektas, išskirta nesumokėtos vietinės rinkliavos suma (skola, nepriemoka), juos (pranešimus) vertinant kontekste su viešai paskelbtais Savivaldybės tarybos sprendimais (norminiais aktais), susijusiais su aptariama vietine rinkliava, paprastai (atsižvelgiant ir į kitas reikšmingas aplinkybes) gali būti pripažinti, kaip tinkami informuojant įpėdinius apie palikėjo skolines prievoles.

Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, jog pareiškėjas Atsakovei reikalavimą dėl E. K. vietinės rinkliavos įsiskolinimo pareiškė 2014-03-14 (pašto voko žyma), pateikdamas prašymą teismui dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo, todėl darytina išvada, kad Pareiškėjas Atsakovei pareiškė reikalavimą praleidęs trijų mėnesinių terminą, numatytą Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalyje ir neprašo vadovaujantis Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 4 dalimi atnaujinti aukščiau paminėtą terminą. Paminėtina, kad Atsakovė palikimą priėmė dar 2011-08-01, tačiau mokėjimo pranešimai jai suformuoti tik 2014-02-17 ir nėra jokių duomenų, kad Pareiškėjas ėmėsi aktyvių veiksmų nustatyti palikimą priėmusį asmenį. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuojama, jog pareiškėjas praleido Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 punkte numatytą terminą ir nėra jokių teisnių prielaidų jo atnaujinimui, todėl prašymas dalyje dėl vietinės rinkliavos priteisimo už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-07-31 atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsakovė nurodo, kad ji nėra vietinės rinkliavos mokėtoja, kadangi Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas išduotas tik 2018-08-29. Kaip jau paminėta šiame sprendime, paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (Civilinio kodekso 5.1 str. 1 d.). Teisių perėjimo universalumas, be kita ko, reiškia tai, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo apie konkrečias palikėjo teises ar pareigas. Įpėdinis negali priimti ar atsisakyti tik dalies palikimo. Jis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo teises ir pareigas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013). Tai, be kita ko, reiškia, kad nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas įpėdiniui, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu.

Vadovaujantis aukščiau išdėstytu konstatuojama, kad Atsakovė priėmusi palikimą tapo vietinės rinkliavos mokėtoja ir Pareiškėjas pagrįstai Atsakovei apskaičiavo ir reikalauja sumokėti vietinę rinkliavą laikotarpiu nuo 2011-08-01 iki 2012-12-31. Pažymėtina, kad teisėkūros subjektas atskaitos objektu vietinės rinkliavos apskaičiavimui bei mokėjimui pasirinko nekilnojamojo turto valdymą, naudojimą ir disponavimą, t. y. nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą (Civilinio kodekso 4.37 straipsnis), todėl atsakovė pripažįstama vietinės rinkliavos mokėtoja, kuri privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Iš Pažymos apie skolą dėl vietinės rinkliavos mokėjimų Nr. (3.35)-C29-307 nustatyta, kad vietinė rinkliava už nekilnojamojo turto objektą (duomenys neskelbtini), Palanga skaičiuojama už 2010 metus - 210 Lt; už 2011 metus - 336,00 Lt; už 2012 metus - 336,00 Lt.

Iš Pažymos apie skolą dėl vietinės rinkliavos mokėjimų Nr. (3.35)-C29-307 nustatyta, kad vietinė rinkliava už nekilnojamojo turto objektą (duomenys neskelbtini) Palanga skaičiuojama už 2010 metus - 268 Lt; už 2011 metus - 428,00 Lt; už 2012 metus - 428,00 Lt.

Kaip teismas jau nurodė, vietinė rinkliava priteistina tik už laikotarpį nuo 2011-08-01 iki 2012-12-31. Apskaičiuojant vietinę rinkliavą už nekilnojamojo turto objektą (duomenys neskelbtini), Palanga 2011 metų vietinės rinkliavos suma 336,00 Lt dalintina iš 12 mėnesių ir padaugintina iš 5 mėnesių laikotarpio nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. (336 : 12 = 28 Lt (rugpjūtis – gruodis)) ir priteistina 140 (28 x 5 = 140) Lt; už 2012 metų laikotarpį priteistina 336,00 Lt. Apskaičiuojant vietinę rinkliavą už nekilnojamojo turto objektą (duomenys neskelbtini), Palanga 2011 metų vietinės rinkliavos suma 428,00 Lt dalintina iš 12 mėnesių ir padaugintina iš 5 mėnesių (428 : 12 = 35,66 Lt (rugpjūtis – gruodis)) ir priteistina 178,3 (35,66 x 5 = 178,3) Lt; už 2012 metų laikotarpį priteistina 428,00 Lt. Taigi iš atsakovės priteistina vietinė rinkliava už įvardijamą laikotarpį yra 1082,3 Lt (313,45 Eur).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vieningą teisminę praktiką yra konstatavęs, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Kaip jau minėta, pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 str.). Atsakovė tinkamai nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl pareiškėjas įgijo reikalavimo teisę į prievolės įvykdymą (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.38 str.).

Vietinės rinkliavos mokėtoju asmuo tampa pagal tam tikrus kriterijus, šiuo atveju nekilnojamojo turto valdymą. Atsakovei nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto objektai ir pagal šį kriterijų ji pripažįstama vietinės rinkliavos mokėtoja. Tačiau yra numatyta išimtis, suteikianti teisę vietinės rinkliavos mokėtojui kreiptis į vietinės rinkliavos administratorių dėl vietinės rinkliavos lengvatų taikymo. Ši teisė yra vietinės rinkliavos mokėtojo diskrecija ir tik pats asmuo (įgaliotas atstovas) turi kreiptis dėl tokios lengvatos taikymo.

Ginčo vietinės rinkliavos apskaičiavimo laikotarpiu galiojo Palangos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-321 patvirtintas Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvatų skyrimo ir teikimo nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims tvarkos aprašas (toliau – Aprašas). Minėto Tarybos sprendimo 2 punktu nustatyta, kad 100 proc. vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvata taikoma fiziniams ar juridiniams asmenims –nesinaudojantiems nekilnojamojo turto objektu Palangos miesto savivaldybės teritorijoje (2.2 punktas). Fiziniai ar juridiniai asmenys, norintys, kad jiems būtų suteikta šio sprendimo 2.2 punkte numatyta lengvata, BĮ Palangos miesto rinkliavų centrui turi pateikti: prašymą; AB „VST“ pažymą apie suvartotą elektros energijos kiekį per paskutinius 12 mėnesių iki prašymo pateikimo dienos; UAB Palangos vandenys“ pažymą apie suvartotą vandens kiekį per paskutinius 12 mėnesių iki prašymo pateikimo dienos ir kitus dokumentus numatytus minėto sprendimo 4.1.– 4.5. punktuose. Šis sprendimas taikomas skaičiuojant lengvatas nuo 2010 m. sausio 1 d. (Sprendimo 8 punktas) ir galiojo iki 2012 m. kovo 29 d., tai yra kai Palangos miesto savivaldybės taryba sprendimu Nr. T2-70 patvirtino naujos redakcijos Nuostatus bei Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvatų skyrimo ir teikimo fiziniams ir juridiniams asmenims tvarkos aprašą (toliau – Lengvatų skyrimo tvarka). Tarybos sprendimo (galiojusio iki 2012 m. kovo 29 d.) 6 punktas numatė, kad pateikus visus reikiamus dokumentus, vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvata, įsigalioja nuo kito mėnesio 1 dienos ir galioja iki tų metų gruodžio 31 d. Kaip matyti, lengvatos yra suteikiamos kalendoriniams metams, o tai reiškia, jog kiekvienais metais turi būti teikiamas naujas prašymas dėl lengvatos suteikimo bei reikalaujami dokumentai. Byloje nėra pateikta duomenų, kad atsakovė 2011 ar vėlesniais metais kreipėsi į pareiškėją dėl lengvatų suteikimo.

Taigi byloje nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, kad Atsakovė aukščiau nurodytąja tvarka kreipėsi prašymu atleisti nuo vietinės rinkliavos mokėjimo ir būtų atleista nuo vietinės rinkliavos sumokėjimo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vieningą teisminę praktiką yra konstatavęs, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Kaip jau minėta, pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovei vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 str.). Atsakovė tinkamai nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl pareiškėjas įgijo reikalavimo teisę į prievolės įvykdymą (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.38 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pareiškėjo uždarosios akcinės biudžetinės įstaigos Palangos miesto rinkliavų centras prašymą tenkinti iš dalies.

Iš atsakovės D. B. pareiškėjui biudžetinei įstaigai Palangos miesto rinkliavų centras priteisti 313,45 Eur vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotą už laikotarpį nuo 2011-08-01 iki 2012-12-31.

Kitoje dalyje pareiškėjo biudžetinės įstaigos Palangos miesto rinkliavų centras prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.