- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-05
- Bylos Nr.
- TS-82-564/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-67-1-00096-2013-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audronė Šiupšinskaitė
- Nuteistasis
- V. G.
- Kategorijos
- 2.5.14.1Skundo dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo nagrinėjimas (BPK 360 str.)
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo prokurorės skundą ir Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. G. patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Komisijos 2022 m. lapkričio 10 d. nutarimu Nr. 81/04-1250 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nutarta nuteistajam V. G. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą.
Komisija nutarime nurodo, kad nuteistasis 12 kartų skatintas, dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, tarp jų, lankė ir tikslines priemones skirtas kriminogeninių veiksnių valdymui, dirba, perkeltas į Pusiaukelės namus. Gauti duomenys, kad nuteistasis bus įdarbintas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu, turės gyvenamąją vietą. Komisija taip pat atsižvelgė į tai, kad nuteistasis aktyviai dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos programose, nuteistasis motyvuotas pozityviems asmenybės pokyčiams, elgiasi disciplinuotai, jam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, palaiko artimus santykius su šeimos nariais, sugeba atsiriboti nuo destabilizuojančios aplinkos įtakos. Komisija vertino, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Atsiliepimas
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė pateikė skundą dėl Komisijos nutarimo, o vėliau ir atsiliepimą, kuriuo prašo Komisijos nutarimo netvirtinti. Prokuroras nurodo, kad nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti ne tik įstatymu numatytų formaliųjų, bet ir materialiųjų sąlygų visumą. Prokurorė įvertino, kad nuteistasis subendrintą bausmę atlieka už nesunkaus ir labai sunkaus nusikaltimų padarymą, anksčiau teistas. Komisijos įvardintas teigiamas nuteistojo elgesys yra privalomai įprastas nuteistųjų elgesys, prokurorė vertino, kad nuteistasis tinkamai ir nepriekaištingai elgtis geba tik prižiūrimas. Abejonių nuteistojo teigiamų pokyčių stabilumu prokurorei kelia vis dar nustatomi riziką pakartotinai nusikalsti didinantys veiksniai bei padaryti nustatytos tvarkos pažeidimai. Prokurorė mano, kad nuteistojo pataisos procesas nėra baigtas, nes nuteistasis nuosekliu elgesiu privalo įrodyti, kad teigiami jo elgesio pokyčiai yra ilgalaikiai ir pastovūs. Prokurorė vertino, kad nuteistasis neatlikęs dar pakankamai didelės bausmės dalies.
Nuteistasis taip pat pateikė atsiliepimą, prašo Komisijos nutarimą tvirtinti, nurodo, kad dirba, moka mokesčius, yra užsibrėžęs tikslus, lanko anoniminių alkoholikų programą, turės darbą ir nuolatinę gyvenamąją vietą.
Motyvuojamoji dalis
Prokurorės skundas tenkintinas, komisijos nutarimas pakeitinas.
BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Minėto straipsnio 7 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose ir 2 dalyje nurodytiems nuteistiesiems lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų taiko vietovės, kurioje yra nuteistojo pataisos įstaiga, apylinkės teismas nutartimi, kuria patvirtinamas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- BPK) 360 straipsnio 2 dalis numato, kad kai nagrinėjamas klausimas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos patvirtinimo, teismas apie paskirtą šio klausimo nagrinėjimo datą praneša nuteistajam ir prokurorui. Teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti. Jei dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos buvo gautas skundas, šį klausimą teismas išnagrinėja ir išsprendžia kartu su skundu. Pažymėtina, kad nuteistasis atitinka BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytai nuteistųjų kategorijai, todėl sprendžiant jo lygtinio paleidimo klausimą turi būti vadovaujamasi BVK 157 straipsnio 7 dalimi bei BPK 360 straipsnio 2 dalies nuostatomis, sprendžiant klausimą tik dėl Komisijos nutarimo tirtinimo/netvirtinimo, o ne nagrinėjant prokuroro skundą dėl Komisijos nutarimo pakeitimo, jo nepatvirtinant kaip skundu prašo prokurorė.
Pagal susiformavusią teismų praktiką lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę apibūdinančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-714-383/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-260-935/2018). Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-260-935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018).
Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad Šiaulių apygardos teismo 2014 m. sausio 27 d. nuosprendžiu V. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 129 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,2,5 dalimis paskiriant jam subendrintą 13 metų laisvės atėmimo bausmę. Likusi neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai buvo 3 metai 4 mėnesiai 4 dienos.
Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir yra pateikęs prašymą pataisos įstaigos administracijai jam šį institutą taikyti. Tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos materialiosios sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pagal komentuojamo straipsnio nuostatas net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
Taigi lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik tada, jei nuteistasis yra vertas tokio teismo pasitikėjimo ir teismas pripažįsta, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad būdamas laisvėje nuteistasis gebės šį pasitikėjimą pateisinti. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo yra vertinama jo socialinio tyrimo išvada, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika bei kitos aplinkybės (BVK 164 straipsnio 2 dalis).
Nustatyta, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už dviejų smurtinių nusikalstamų veikų padarymą – nesunkaus ir labai sunkaus nusikaltimo –sukėlusio negrįžtamas pasekmes, padarymą. Šios aplinkybės neabejotinai atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei ir tai reikalauja jo elgesio pokyčius vertinti itin atidžiai. Nuteistasis praeityje taip pat buvo teistas, tačiau skirtos bausmės teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, jo nusikalstamas elgesys tapo ženkliai pavojingesnis. Nors nusikalstamos veikos sunkumas ir pobūdis neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikoma pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau ši aplinkybė neturėtų būti sumenkinama, į ją turi būti atsižvelgiama visų nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visumoje. Asmens bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis ir bausmės atlikimo metu 6 kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles iš kurių tris kartus vartojo alkoholį. paskutinį kartą 2019-09-26, t. y. po jau ilgo laiko atliekant bausmę, kai nustatyta bausmės atlikimo tvarka yra puikiai žinoma. Nors nuobaudos šiuo metu negaliojančios, tai rodo, kad net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje turėjo polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugebėjo ilgesnį laiką išlaikyti nepriekaištingą savo elgesį ir paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu jo atžvilgiu.
Pažymėtina, kad būtina sąlyga lygtinio paleidimo taikymui yra žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) tokia pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų manyti, jog nuteistasis iš tiesų keičia savo nuostatas, elgesį ir dėl to yra pagrindas manyti, kad jis jau būdamas lygtinai paleistas nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų, kad jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Nuteistajam nustatyta žema, pagal OASys pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimo sistemą pakartotinio nusikalstamumo rizika. Pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balai tik padeda apskaičiuoti, prie kokio nusikalstamo elgesio rizikos laipsnio priskirti asmenį, o vertinant nuteistojo pažangą reikia atsižvelgti ne tik į balus, bet ir į nuteistojo veiksmus juos mažinant. Pažymėtina, kad OASys metodika skirta nustatyti pakartotinio kriminalinio elgesio prognozę, t. y. kokia yra vertinamo asmens rizika pakartotinai nusikalsti ateityje. Todėl riziką pakartotinai nusikalsti ne tiek ir ne tik mažina nuteistojo dalyvavimas įvairiuose psicho-edukacinio pobūdžio užsiėmimuose, teikiamų psichologinių konsultacijų skaičius ir turinys, kiek nuteistųjų vidinė motyvacija mąstymo ir elgesio korekcijai bei kitų kriminogeninių poreikių mažinimui. Taigi, pats nuteistojo dalyvavimas įvairiose programose ar priemonėse savaime rizikos veiksnių neįtakoja, juos iš esmės įtakoja nuteistojo asmenybės pokyčiai. Specialistai, nustatinėdami būsimo kriminalinio elgesio riziką, vertina veiksnius, kurie nustatyti tiriant nuteistojo gyvenimo sąlygas, išsilavinimą, mokymąsi, galimybę įsidarbinti, gebėjimus tvarkyti lėšas, socialinius ryšius, gyvenimo stilių ir draugus, piktnaudžiavimą psichiką veikiančiomis medžiagomis, emocijas, nuostatas bei mąstymą ir elgesį ir kurie gali ateityje aktyvuoti kriminalinį elgesį. Taigi, akivaizdu, kad nuteistajam vis dar nustatant 5 nusikalsti pakartotinai didinančius kriminogeninius veiksnius, iš kurių net 4 yra dinaminiai, t.y. kintantys, daryti išvadą, jog jau įvyko akivaizdi ir stabili nuteistojo elgesio korekcija, negalima. Teismas sutinka, jog uždaroje aplinkoje šie veiksniai buvo suvaldyti, atsiribojant nuo neigiamą įtaką darančių asmenų, vengiant destruktyvių asmenų grupių, tačiau išvadoje nurodoma, kad išlieka rizikos faktorius dėl nuteistojo gyvenimo stiliaus laisvėje, kuris pasižymėjo įsitraukimu į rizikingas situacijas, netinkamos bendravimo aplinkos pasirinkimu, elgesio struktūros stoka, nustatytų taisyklių nepaisymu. Akivaizdu, kad gaunant pastovų atlyginimą, suvaldomas su finansais susijęs kriminogeninis veiksnys. Teismas sutinka, kad atlikdamas bausmę nuteistasis galėjo kontroliuoti kintančius kriminogeninius veiksnius –pastaruoju bausmės atlikimo laiku nevartojo alkoholio, keitėsi nuteistojo gyvenimo stilius. Neabejotina, kad pataisos įstaigoje tiek alkoholio įsigijimas, tiek ir jo vartojimas yra itin apsunkintas dėl įstaigoje egzistuojančios tvarkos, tačiau tai nereiškia, jog nuteistajam alkoholio vartojimo problemos šiam išėjus į laisvę, kur alkoholio įsigijimas ir vartojimas iš esmės jokiomis teisinėmis priemonėmis nėra ribojamas, nepasikartos. Šių duomenų visumoje svarbu ir tai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio nuteistasis yra linkęs elgtis impulsyviai, agresyviai, stokoja impulsų kontrolės, todėl alkoholio vartojimo eliminavimas, siekiant pažaboti galimą pakartotinį nuteistojo neteisėtą elgesį laisvėje, yra itin aktualus nuteistajam vis dar atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje. Pabrėžtina, kad netgi ir pataisos namuose 3 kartus nuteistasis vartojo alkoholį. Darytina išvada, kad nuteistojo pataisos procesas dar turi būti tęsiamas pataisos namuose, siekiant sumažinti nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius bei įtvirtinti teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.
Bausmės paskirtis yra ne tik nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, jo sulaikymas nuo nusikalstamų veikų darymo, paveikimas, jog jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir teisingumo principo įgyvendinimas. Tai, kad nuteistasis bausmę atlieka ir už labai sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą, rodo nuteistojo didesnį pavojingumą ir tuo pačiu suponuoją pareigą, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, atsižvelgti ne tik nuteistojo interesus, bet ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Pabrėžtina, kad vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes.
Nors nuteistasis neturi galiojančių nuobaudų, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, turi ir galimai turės darbą ir gyvenamąją vietas, kas turėtų veikti kaip apsauginiai faktoriai, įtakojantys pakartotinį nusikalstamumą, tačiau tai negali būti absoliučiu pagrindu taikyti lygtinį paleidimą. Šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir patvirtina, kad pataisos įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme. Tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui nepakanka. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet ir jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Teismas pažymi, kad nuteistiesiems iš esmės privalomas atitinkamas elgesys bausmės atlikimo metu. Skatinant nuteistąjį už sąžiningą darbą ir gerą elgesį, nuteistajam buvo iš esmės pakeistos bausmės atlikimo sąlygos perkeliant jį į Pusiaukelės namus. Teismo vertinimu, tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra kiekvieno nuteistojo pareiga ir negali būti laikomas besąlygišku pagrindu taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Sprendžiant BVK 157 straipsnio nuostatų taikymo klausimą yra vertinami ne vien teigiamai laisvės atėmimo bausmę atliekantį asmenį charakterizuojantys duomenys, o visų su nuteistojo elgesiu, mąstymo ir požiūrio pokyčiais, kriminogeninių veiksnių valdymu susijusių duomenų visuma, kuri, teismo įsitikinimu, šiuo metu dar nesudaro pakankamo pagrindo daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį pozityviems ir ilgalaikiams nuteistojo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiams ir tolesnis jo pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje. Manytina, jog paleidus nuteistąjį iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, nebus pasiekti Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme numatyti tikslai, nebus pasiekti bausmės tikslai, pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai, todėl atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas
nutaria:
Pakeisti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. lapkričio 10 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. 81/04-1250 ir nuteistajam V. G. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą.
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.