Vilniaus apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Finazas“ ieškinį atsakovui D. K. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys BUAB „Guze“, J. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

6. Ieškovas UAB „Finazas“ pateikė dubliką (1 t., b. l. 61-64), kuriame papildomai nurodė, kad atsakovo teiginius patvirtinančių įrodymų nėra, jis teikia neteisingus duomenis. UAB ,,Finazas“ veiklą vykdė, darbuotojai buvo priimami, buvo vykdomos bankinės operacijos, buvo naudojamasi banko kortele, buvo vykdoma pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su UAB ,,Guze“, pasirašyta ir įregistruota nekilnojamo turto registre nuomos sutartis, kurios terminas iki 2020 m. sausio 6 d., sudaryta apsaugos paslaugų sutartis su saugos tarnyba UAB ,,Ekskomisarų biuras“. Turimais duomenimis UAB ,,Finazas“ veiklą vykdė parduotuvėse ,,Dviratis Plius“ Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Alytaus miestuose, dalis darbuotojų dirbo Panevėžyje. Draudėjų portalo EDAS duomenimis UAB ,,Finazas“ portalo administratorius nuo 2015 m. sausio 14 d. buvo atsakovas D. K., o portalo naudotojo teisės buvo suteiktos J. Ž.. Draudėjų portalo EDAS duomenimis per laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. vasario 9 d. į UAB ,,Finazas“ buvo priimti 52, atleisti 33 darbuotojai, per paminėtą laikotarpį motinystės ir tėvystės atostogos suteiktos 2 darbuotojams, registruoti nedraudiminiai laikotarpiai 7 darbuotojams. Visi pateikti dokumentai draudėjų portale buvo pasirašyti arba portalo administratoriaus (atsakovo D. K.), arba portalo naudotojo pagal suteiktas teises. Visi šie įrodymai įrodo, kad ekonominė veikla UAB ,,Finazas“ buvo vykdoma. Kad atsakovo vadovaujama įmonė aktyviai vykdė veiklą įrodo ir banko sąskaitų išrašai, buvo vykdomi pinigų pervedimai, gaunamos įplaukos, buvo išimta UAB ,,Finazas“ DNB banko VISA Business Electron kortelė. UAB ,,Finazas” veiklos vykdymą patvirtina ir viešame registre įregistruotas juridinis faktas-sudaryta ir įregistruota 2015 m. sausio 6 d. nuomos sutartis Nr. 15/01/06 ir kreditoriaus UAB ,,Ekskomisarų biuras“ pateikta elektroninės saugos sutartis, pasirašyta atsakovo dėl UAB ,,Finazas“ vykdomos veiklos dviračių parduotuvės Alytuje.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Dėl byloje nustatytų aplinkybių

8. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 9 d. nutartimi (bylos Nr. eB2-1684-781/2016) iškėlė bankroto bylą UAB ,,Finazas“, administratore paskirdamas R. A.. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 9 d. nutartimi įpareigojo UAB ,,Finazas“ direktorių D. K. ne vėliau kaip per 15 dienų, įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl UAB ,,Finazas“ bankroto bylos iškėlimo perduoti bankroto administratorei R. A. UAB ,,Finazas“ visą turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis ir visus dokumentus. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 4 d. nutartimi atsakovui D. K. skyrė baudą 200 Eur už teismo įpareigojimo nevykdymą (1 t., b. l. 5). Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 17 d. nutartimi patvirtino patikslintą kreditorinių reikalavimų sąrašą (bendra kreditorinių reikalavimų suma – 74 009,16 Eur) (1 t., b. l. 9-10). Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2358-781/2017 UAB ,,Finazas“ bankrotą pripažino tyčiniu (1 t., b. l. 14-16).

9. UAB „Finazas“ vadovas laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 10 d. iki 2016 m. vasario 26 d. buvo atsakovas D. K. (1 t., b. l. 44-47). 2016 m. vasario 26 d. Akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovas D. K. perleido UAB „Finazas akcijas V.-Z. N. (1 t., b. l. 96-98). 2015 m. kovo 18 d. UAB „Finazas“ ir UAB „GUZE“ sudarė Bendradarbiavimo sutartį Nr. F-15/04/01, kurią iš ieškovo pusės pasirašė D. K. (1 t., b. l. 17-22). UAB ,,Finazas“ vadovas D. K. per laikotarpį nuo 2015 m. kovo 31 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. iš UAB ,,Guze“ Kasos išlaidų orderių pagrindu gavo 246 009,96 Eur (1 t., b. l. 23-31). Draudėjų portalas patvirtina, jog portalo naudotojų administravimo teises turėjo D. K. ir J. Ž. (1 t., b. l,. 66), portalo duomenys patvirtina, jog šie abu asmenys naudojosi portalu teikdami ir pasirašydami dokumentus (1 t., b. l. 73-74). Per laikotarpį nuo 2015 m. sausio 16 d. iki 2016 m. sausio 14 d. UAB „Finazas“ buvo priimti 52 darbuotojai; laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 10 d. iki 2015 m. lapkričio 27 d. atleisti 33 darbuotojai; dviem darbuotojams suteiktos tėvystės arba vaiko priežiūros atostogos (1 t., b. l. 66-72). Atsakovas D. K. turėjo UAB „Finazas“ banko mokėjimo kortelę (1 t., b. l. 75). UAB „Finazas“ turėjo 6 padalinius (1 t., b. l. 76). UAB „Finazas“ buvo sudaręs Elektroninės saugos sutartį su UAB „Ekskomisarų biuras“, kurią pasirašė atsakovas D. K. (1 t., b. l. 90-95).

10. Panevėžio apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus nutarimu buvo nutarta nutraukti ikiteisminį tyrimą ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 06-2-0103-16 dalyje pagal D. K. pareiškimą dėl galimo bendrovės „Finazas“ apskaitos dokumentų klastojimo pagal LR BK 300 straipsnio 1 dalį, nenustačius veikos, turinčios nusikalstamos veiklos požymių (3 t., b. l. 9-11). Šiame nutarime nustatyta, kad 2015 m. kovo 18 d. bendradarbiavimo sutartyje, 9 vnt. kasos išlaidų orderiuose, dvejose PVM sąskaitose faktūrose, Negyvenamų patalpų nuomos sutartyje, priede Nr. 2, priede Nr. 1, dujų apskaitos suderinimo akte, priede Nr. 3, paslaugų teikimo sutartyje, darbo sutartyse esantys D. K. parašai yra atspausti parašo antspaudu (faksimile).

Dėl ieškinio reikalavimų

11. Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo buvusio UAB ,,Finazas“ direktoriaus ir vienintelio akcininko D. K. 74 009,16 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovo teigimu, atsakovas kryptingai ir tyčia vedė įmonę prie bankroto, tuo padarydamas žalą kreditoriams, jis laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 4 straipsnyje įtvirtinti pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo pagrindai: 1) įmonė laiku nemoka darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių išmokų; 2) įmonė laiku nemoka už gautas prekes, atliktus darbus (paslaugas), negrąžina kreditų ir nevykdo kitų sandoriais prisiimtų turtinių įsipareigojimų; 3) įmonė laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų ir (arba) priteistų sumų; 4) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų; 5) įmonė neturi turto ar pajamų, iš kurių galėjo būti išieškomos skolos, ir dėl šios priežasties teismo antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus. Pareiškimą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo teismui turi teisę: 1) kreditorius (kreditoriai); 2) savininkas (savininkai); 3) įmonės administracijos vadovas. Jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta ĮBĮ 4 straipsnio 4 punkte, įmonės administracijos vadovas, savininkas (savininkai) pateikia pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 8 straipsnis). Vadovo atsakomybė nustatyta ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje, kurioje yra numatyta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo, įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo atlyginti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonei esant nemokiai, nebuvo pateiktas teismui pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, taip pat taikytini CK 2.87 ir CK 6.246 – 6.249 straipsniai.

12. Įmonei veikiant įprastai, vadovai neturi fiduciarinių pareigų kreditoriams. Šiuo laikotarpiu pagrindinė vadovo pareiga – tenkinti nuosavo kapitalo teikėjų – dalyvių interesus. Kuo įmonės finansinė būklė prastėja ir ji turi daugiau skolų, tuo didėja įmonės skolinto kapitalo teikėjų – kreditorių interesų reikšmė. Tai lemia, kad suprastėjus įmonės būklei atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus. Įmonės finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t. y. įmonei pasiekus nemokumo ribą, kreditorių interesai pradeda vyrauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta: kad būtų galima taikyti juridinio asmens vadovui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, be kitų, ir neteisėtus veiksmus. Įmonės vadovas, esant įmonės nemokumo faktui, privalo nedelsdamas pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą įmonės administracijos vadovui kyla atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014). Tam, kad būtų konstatuotas vadovo veiksmų neteisėtumas, pirmiausiai turi būti nustatytas vadovo (ar kitų subjektų, kuriems pagal įstatymą nustatyta ši pareiga) pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentas. Atsakovo žalos atlyginimo prievolė kyla iš – ĮBĮ 4 straipsnio – atsakovas, matydamas ieškovės sunkią finansinę padėtį, laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad kasacinio teismo yra konstatuota, jog priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsiranda tiesiogiai. Jis gali būti ir netiesioginis, kai asmens veiksmais žala tiesiogiai nepadaryta, bet sudarytos sąlygos žalai atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2013). Sprendžiant civilinės atsakomybės taikymo bendrovės vadovui klausimą, identifikavus, jog pareigų, kurių pažeidimas yra įrodinėjimas reikalaujant žalos atlyginimo, priskirtos vadovo, šiuo atveju, atsakovo kompetencijai, laikytina, jog atsakovo veiksmai laiku nesikreipiant dėl bankroto bylos iškėlimo sudarė sąlygas žalai atsirasti.

13. Minėta, Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2358-781/2017 UAB „Finazas“ bankrotą pripažino tyčiniu. Įsiteisėjusia teismo nutartimi yra nustatyta, kad įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos, t. y. gaunami grynieji pinigai buvo naudojami ne įmonės veiklai vykdyti. Taigi netinkamas įmonės vadovo D. K. įmonės valdymas jau yra nustatytas įsiteisėjusia teismo nutartimi. Atsakovas teigia, jog įmonė veiklos nevykdė, pajamų negavo, darbuotojų nesamdė. Šiuos atsakovo teiginius paneigia byloje esantys įrodymai, iš kurių matyti, jog UAB „Finazas“ dirbo darbuotojai, su jais buvo sudarytos darbo sutartys, vyko darbuotojų kaita, kas reiškia, jog įmonė vykdė veiklą. Atsakovas teigia, jog 2015 m. sausio 26 d. Elektroninės saugos sutartis yra suklastota, tačiau nepateikia jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, o byloje esantys įrodymai tvirtina priešingai – jog sutartis buvo sudaryta ir buvo vykdoma (iš įmonės banko sąskaitos buvo atliekami mokėjimai pagal šią sutartį). Nors ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad D. K. parašai yra atspausti parašo antspaudu (faksimile), tačiau tai nereiškia, jog atsakovas, būdamas įmonės vadovu, nieko nežinojo apie įmonės vykdomą veiklą. Byloje nėra duomenų, kas naudojosi D. K. parašo antspaudu (faksimile), kas reiškia, jog galimai juo galėjo naudotis ir pats atsakovas. Taip pat aplinkybes, jog atsakovas nežinojo apie vykdomą įmonė veiklą, paneigia ir kiti byloje esantys įrodymai - atsakovas turėjo prisijungimą prie SODROS draudėjų portalo ir juo aktyviai naudojosi, jis portale teikė socialinio draudimo pranešimus, informavo apie įmonės darbuotojų valstybinio socialinio draudimo pradžią, pabaigą, pašalpų skyrimą ir pan., kas paneigia atsakovo teiginius, jog įmonė veiklos nevykdė ir darbuotojų nesamdė. Taip pat aplinkybes, jog atsakovas, kaip įmonės vadovas, dalyvavo įmonės veikloje patvirtina ir tai, jog atsakovas naudojosi prisijungimu prie Valstybinės mokesčių inspekcijos sistemos, teikė prašymus, taip pat bankas jam buvo išdavęs UAB „Finazas“ banko kortelę. Atsakovas teigia, jog įmonėje nebuvo piniginių lėšų judėjimo, tačiau šiuos teiginiu paneigia byloje esantis UAB „Finazas“ banko sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, jog įmonės banko sąskaita buvo aktyviai naudojama: buvo atliekami mokėjimo pavedimai ir gaunamos lėšos. Atsakovas teigia, jog žala atsirado ne dėl jo veiksmų, tačiau dėl trečiųjų asmenų galimai nusikalstamų veiksmų, tačiau šio savo teiginio negrindžia jokiais įrodymais (CPK 178 straipsnis). Teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai neginčijamai paneigia atsakovo teiginius, jog įmonė veiklos nevykdė ir jis nežinojo, jog yra susidariusios skolos, o patvirtina aplinkybes, jog atsakovas, kaip įmonės vadovas, aktyviai dalyvavo įmonės veikloje ir privalėjo žinoti apie įmonės finansinę būklę.

14. Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 str. 1 d.). Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 str. 2 d.). Vadovaujantis CK 6.245 straipsnio 4 dalimi, deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Civilinei deliktinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos visos būtinosios taikymo sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšis tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltė (CK 6.246-6.249 str.). Pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą įmonės vadovui (kitam kompetentingam asmeniui) kyla atsakomybė. ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad įmonės vadovas privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, jog įmonės vadovas įmonei esant nemokiai ir negalint atsiskaityti su kreditoriais nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog jau 2015 metų 1 ketvirčio UAB „Finazas“ įsiskolinimas valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondams buvo 2 166,24 Eur, kas patvirtina faktą, jog įmonė buvo nemoki jau suėjus 2015 metų pirmajam ketvirčiui ir vadovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos kėlimo. Tačiau atsakovas, kaip įmonės vadovas, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo ir taip toliau didino įsiskolinimą valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondams, kol 2015 m. spalio 1 d. įsiskolinimas valstybei siekė 22 604,39 Eur. Tokiais veiksmais atsakovas sąmoningai blogino įmonės finansinę situaciją ir didino kreditorinius reikalavimus.

15. Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją taisyklę skolininko kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga yra preziumuojama. Taigi ieškovas neturi įrodinėti, jog bendrovės vadovas yra kaltas, o paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi atsakovas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad už įstatyme nustatytos pareigos laiku inicijuoti bankroto bylą pažeidimą (už ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatų nevykdymą) vadovui civilinė atsakomybė atsiranda esant paprastam neatsargumui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014). Šiuo atveju atsakovas neįrodė savo, kaip įmonės vadovo, kaltės nebuvimo, todėl atsakovo kaltė laikoma įrodyta.

16. Kasacinis teismas suformulavo taisyklę, jog esant aplinkybėms, kai nustatyti dėl tyčinio bankroto atsakingo asmens neteisėti veiksmai (kuriais įmonė buvo privesta prie bankroto tyčia) ir tos įmonės kreditoriaus žala (likviduotos įmonės bankroto byloje patvirtinto kreditoriaus reikalavimo suma, neišieškota bankroto procese), priežastinis ryšys tarp šio asmens neteisėtų veiksmų, sukeliant tyčinį bankrotą, ir tos įmonės kreditoriaus žalos (sumos, neišieškotos įmonės bankroto byloje) yra preziumuojamas. Dėl tyčinio bankroto atsakingas asmuo turi teisę paneigti šią priežastinio ryšio prezumpciją, įrodinėdamas, kad įmonė nebūtų pajėgi atsiskaityti su konkrečiu kreditoriumi net asmeniui neatlikus neteisėtų veiksmų, dėl kurių bankrotas buvo pripažintas tyčiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017). Šiuo atveju byloje yra nustatyta, jog atsakovo D. K. veiksmais įmonė buvo tyčia privesta prie bankroto, o prašoma priteisti žalos suma yra kreditorinių reikalavimų suma, todėl priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir žalos laikytinas įrodytu.

17. Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 74 009,16 Eur žalą, kurią kildina iš teismo patvirtintų nepatenkintų finansinių kreditorių reikalavimų. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl juridinio asmens (įmonės) vadovo civilinės atsakomybės dėl žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, yra pažymėjęs, kad, teismui pripažįstant bankrotą tyčiniu, yra įvertinama įmonės veiklos visuma ir padaroma išvada, jog buvo kryptingai siekiama bankroto. Todėl galima preziumuoti, kad neatsiskaitymas su kreditoriais yra nulemtas būtent tų veiksmų, kurie privedė įmonę prie tyčinio bankroto. Dėl šios priežasties prezumpcija, kad nepatenkinti kreditorių reikalavimai laikytini žala, kurią lėmė dėl tyčinio bankroto kalto asmens veiksmai, gali būti paneigta šiam asmeniui įrodžius, kad visi nepatenkintų kreditorių reikalavimai ar dalis jų būtų atsiradę net ir nesant tyčinio bankroto, t. y. nėra priežastiniu ryšiu susiję su veiksmais, lėmusiais tyčinio bankroto pripažinimą. Tokį įrodinėjimo naštos perkėlimą kaltam dėl tyčinio bankroto asmeniui, siekiančiam išvengti žalos atlyginimo, pateisina ir aplinkybė, kad šis asmuo geriausiai žino įmonės veiklos aplinkybes, jos finansinę padėtį iki ir po veiksmų, privedusių prie tyčinio bankroto, atlikimo, todėl būtent šis asmuo turi didesnę galimybę įrodyti sau naudingas aplinkybes nei kreditorius, reikalaujantis žalos atlyginimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017 47 punktą). Šiuo atveju atsakovas neįrodinėja, jog dalis ar visi kreditoriniai reikalavimai nėra susiję su veiksmais, lėmusiais tyčinio bankroto pripažinimą. Byloje nesant tokių įrodymų, kurie galėtų paneigti nustatytą prezumpciją, teismas laiko įrodyta, jog žalos dydis yra lygus nepatenkintų kreditorinių reikalavimų sumai, tai yra 74 009,16 Eur.

18. Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Šios vadinamosios procesinės palūkanos skirtos būsimiems, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti, kartu – operatyviam teismo sprendimo įvykdymui skatinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-1075/2018). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovui UAB „Finazas“ iš atsakovo D. K. priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 74 009,16 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. balandžio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

19. CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškovas CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tenkinus ieškovo ieškinį iš atsakovo D. K. priteistinos 1 780 Eur bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 260, 268, 270, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškovo BUAB „Finazas“ ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo D. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „Finazas“ (į. k. 303372247) naudai 74 009,16 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 74 009,16 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. balandžio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo D. K. valstybės naudai 1 780 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.