Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2022-02-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-532-1033/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-02-10
Bylos Nr.
1-532-1033/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-36913-2021-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rolandas Bužinskas
Kaltinamasis
A. B.
Advokatai
Algis Kojala
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-532-1033/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36913-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.2.25.6; 2.3.6.4.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 10 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas,sekretoriaujant Akvilei Nemanienei,dalyvaujant prokurorui Ryčiui Ivanauskui,kaltinamajam A. B., jo gynėjui advokatui Algiui Kojalai,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. B. 2021 m. spalio 23 d. apie 03.55 val. Vilniuje, Galvės gatvėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti kelių transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,55 promilės etilo alkoholio koncentracija, t. y. šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis A. B. teismo posėdyje savo kaltę visiškai pripažino ir paaiškino, kad prisiima atsakomybę, gailisi dėl savo poelgio. Prieš įvykį jis buvo Trakuose, kur susirinko su kolegomis rezultatų aptarti, ten išgėrė 4 taures šampano ir 150 g viskio, apie 22.30 val. nustojo vartoti alkoholį. Po vidurnakčio sėdo už vairo, nesijautė neblaivus, paėmė pakeliui pavežti moterį, kuri važiavo į Vilnių. Kelyje su moterimi sustojo pasikalbėti ir po 20 minučių prie jų sustojo policijos automobilis. Pareigūnai patikrino dokumentus, sakė išgėrus nevažiuoti. Jis sąmoningai pasėdėjo automobilyje dar apie 2 valandas. Matė, kad policija stovi, tačiau drąsiai važiavo, nes nesijautė išgėręs, nebuvo apsvaigimo būsenos. Paaiškina, kad prieš mėnesį sirgo Covid-19 liga, po ligos jautėsi išsekęs, ilgai neturėjo skonio, gal dėl to pojūčių neturėjimas neleido įvertinti situacijos, kas lėmė aukštus neblaivumo rodiklius. Kai jį važiuojantį sustabdė policijos pareigūnai, jis pripūtė 1,55 promilės. Pradžioje sutiko su rezultatu, vėliau paprašė kraujo tyrimo, pareigūnai sutiko ir nuvyko į Gerosios Vilties g., kur jam nustatė 1,21 promilės. Jo vairuotas automobilis priklauso įmonei, šiuo automobiliu naudojasi ir kiti darbuotojai, taip pat partneriai, kurie atvyksta iš užsienio. Jo vairavimo stažas apie (duomenys neskelbtini) metai. Problemų dėl alkoholio niekada neturėjo, taip pat neturėjo ir eismo įvykio. Jis išsiskyręs, turi du vaikus, iš kurių vienas nepilnametis, moka vaikui išlaikymą. Jo mėnesio pajamos sudaro apie (duomenys neskelbtini) į rankas, tačiau verslas yra ant išlikimo ribos, pandemija trukdo verslui, todėl atlaikydamas įtampą daro klaidas psichologiškai ir finansiškai. Jis yra atsakingas už (duomenys neskelbtini), taip pat atlieka daug visuomeninių darbų be naudos sau (duomenys neskelbtini), yra daug prisidėjęs (duomenys neskelbtini), garsinęs Lietuvos vardą (duomenys neskelbtini) srityje, palaiko ryšius su (duomenys neskelbtini). Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal brolio laidavimą ir skirti kuo trumpesnį vairuotojo teisės atėmimą bei sumažinti automobilio vertės mokėjimą, nes automobilis yra brangus. Dėl savo veiksmų labai gailisi.

Baudžiamoji byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Apklaustas įtariamuoju A. B. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad yra neteistas, niekada nevairavo neblaivus, dirba atsakingą darbą, todėl pageidautų ikiteisminį tyrimą užbaigti atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Papildomai parodė, kad 2021 m. spalio 22 d. apie 18.00 val. buvo užeigoje Trakuose, kur su draugais ir kolegomis gėrė šampaną. Jis išgėrė apie 5 taures šampano ir apie 150 g viskio. Apie 23.00 val. baigė vartoti alkoholį ir maždaug po valandos jautėsi adekvatus ir galintis vairuoti, todėl sėdo į automobilį ir važiavo. Nemanė, kad galės tiek pripūsti. Iš Trakų važiavo link Vilniaus, kartu vežė nepažįstamą moterį, kuriai buvo pakeliui į Vilnių. Pakeliui sustojo pasikalbėti, nes niekur neskubėjo. Tuo metu prie jų priėjo pareigūnas, pasiteiravo ar viskas gerai ar nereikia pagalbos. Pareigūnui paaiškino, kad viskas gerai. Pastovėjo kokią valandą ir važiavo toliau, ir iš karto buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kurie patikrinę jo blaivumą pirmu pūtimu nustatė – 1,55 promilės, o antru – 1,60 promilės. Dėl to, kad vairavo pavartojęs alkoholio labai gailisi. Automobilis „Mercedes-Benz“ priklauso (duomenys neskelbtini), kuri yra (duomenys neskelbtini) įmonės, kurioje dirba. Šiuo automobiliu naudojasi jis ir kiti darbuotojai. Spalio mėnesį sirgo Covid-19 liga ir mano, kad tai turėjo įtakos, jog nejautė jokių apsvaigimo požymių, buvo nusilpęs organizmas (b. l. 69-70, 74-76).

Liudytojas M. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. spalio 23 d. patruliavo ekipaže V1729 kartu su vyriausiuoju patruliu E. Š., kai apie 00.59 val. iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, jog A16 kelyje pranešėjas mato automobilį „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pavojingai manevruoja kelyje. Atvykus į įvykio vietą, susisiekė su pranešėju, kuris nurodė, kad automobilis stovi kelyje nusukęs nuo A16 kelio į Lentvario pusę ir nevažiuoja. Pastebėjo minėtą automobilį stovintį kelkraštyje su įjungtais žibintais, kurie akino priešais atvažiuojančių automobilių vairuotojus. Priėję prie automobilio pamatė, kad salone ant galinės sėdynės sėdi vyras su moterimi. Perspėjo, kad stovinčio automobilio žibintai akina kitus vairuotojus, o kadangi abu asmenys buvo akivaizdžiai neblaivūs (jų judesiai nekoordinuoti, nuo jų sklido alkoholio kvapas), todėl perspėjo dėl vairavimo esant neblaiviems. Abu asmenys nurodė, kad suprato įspėjimą ir jokiu būdu nevairuos automobilio. Atsitraukę kiek toliau stebėjo automobilį. Apie 03.50 val. pastebėjo, kad automobilis įsijungęs žibintus pradėjo važiuoti Galvės gatve į Vilniaus pusę. Jie (pareigūnai) važiavo iš paskos ir, panaudodami specialiuosius šviesos ir garso signalus, sustabdė automobilį Vilniuje, Galvės gatvėje prie Palentvario miško. Priėję prie automobilio prisistatė. Prie vairo sėdėjo A. B., kuris pateikė vairuotojo pažymėjimą. Įtarus, kad vairuotojas neblaivus, buvo pasiūlyta pasitikrinti blaivumą. Alkotesteriu A. B. pirmu pūtimu apie 04.17 val. buvo nustatytas 1,55 promilių girtumas, antru pūtimu – 1,60 promilių girtumas. A. B. su nustatytu girtumu sutiko, vėliau nesutiko, todėl buvo pristatytas į Vilniaus priklausomybės ligų centrą, kur buvo paimtas kraujo pavyzdys. Automobilis nugabentas į saugojimo aikštelę Vilniuje, Eišiškių pl. 127, o A. B. pristatytas į Vilniaus apskrities VPK OVS. Įvykio metu filmuota Body kamera 1722 (b. l. 40-42).

Įvykio registracijos duomenys patvirtina, kad 2021 m. spalio 23 d. 00.59 val. privatus fizinis asmuo pranešė, jog A16 kelyje mato automobilį „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pavojingai manevruoja. Sujungta su VPK. 2021 m. spalio 23 d. apie 03.55 val. vyriausieji patruliai M. R. ir E. Š. Vilniuje, Galvės g. sustabdė automobilį „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo neblaivus A. B., kai jam nustatytas 1,55 promilių girtumas (b. l. 8-11).

Vyriausiojo patrulio E. Š. 2021 m. spalio 23 d. tarnybiniame pranešime nurodytos įvykio faktinės aplinkybės, kurios iš esmės patvirtina liudytojo M. R. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 13).

Neblaivumo nustatymo aktas ir alkotesterio rezultatai patvirtina, kad A. B. 2021 m. spalio 23 d. 03.55 val. nustatytas 1,55 promilių neblaivumas, o 04.17 val. – 1,60 promilių neblaivumas. Prietaiso paklaida ± 1,7 proc. (b. l. 14-17).

Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas automobilis „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir nustatyta, kad jis nesugadintas, nenustatyti jokie išoriniai apgadinimai. Apžiūros metu padarytos fotonuotraukos (b. l. 18-24).

Iš duomenų apie automobilio „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinį nuvežimą matyti, kad šis automobilis 2021 m. spalio 23 d. buvo nuvežtas į UAB „Tomadas“ saugojimo aikštelę Vilniuje, Eišiškių pl. 127, o 2021 m. spalio 27 d. leista automobilį grąžinti savininkui UAB (duomenys neskelbtini) atstovui A. B. (b. l. 26-31, 37).

VĮ „Regitra“ duomenimis automobilio „Mercedes-Benz E200 D“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirma registracija 2017-05-16, valdytojas-savininkas UAB (duomenys neskelbtini) (b. l. 32).

Pagal VšĮ „Emprekis“ informaciją, 2021 m. spalio mėnesį automobilio „Mercedes-Benz E 200 D“ 2017 metų gamybos vidutinė kaina Lietuvoje buvo 21 630 Eur su PVM (b. l. 33).

Kitų objektų apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėti vaizdo įrašai iš Body kameros, kuriuose užfiksuota, kaip policijos pareigūnai bendrauja su A. B. ir kaip jam atliekamas blaivumo patikrinimas (b. l. 43).

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad 2021 m. spalio 23 d. A. B. pateikė vyresniajam tyrėjui M. P. savo vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pridėtas prie baudžiamosios bylos (b. l. 45).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir teismo išvados

BK 281¹ straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Už šią nusikalstamą veiką asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Visų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje aprašytų alternatyvių veikų tiesioginis objektas yra transporto eismo saugumas.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad yra visiškai įrodyta, jog A. B. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. 2021 m. spalio 23 d. apie 03.55 val. Vilniuje, Galvės gatvėje, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, vairavo automobilį „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,55 promilės neblaivumas.

Kaltinamasis A. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teismo posėdyje prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nurodė jos padarymo aplinkybes. Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltę patvirtina kitų byloje surinktų įrodymų visuma: liudytojo M. R. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, tarnybinis pranešimas, neblaivumo nustatymo aktas ir blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai, įvykio registracijos duomenys bei informacija apie vairuotą transporto priemonę ir jos apžiūros protokolas. A. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas.

A. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir paskirti laiduotoju brolį R. B.. Nurodė, kad su broliu santykiai geri, jie artimai bendrauja. Iš ryto su broliu kalbėjo apie įvykį, brolis sakė, kad neturi taip įvykti.

Laiduotojas R. B. savo prašyme dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nurodė, kad jis yra vyresnis kaltinamojo brolis, nuo vaikystės juos sieja artimi santykiai, gyvena viename mieste vienas šalia kito, bendrauja kiekvieną dieną. Šiuo metu (duomenys neskelbtini) verslas Lietuvoje išgyvena didelę krizę, mato, kad brolis dėl to labai išgyvena ir kaip jam sunkiai sekasi išlaikyti kolektyvą. Dėl šio įvykio taip pat labai išgyvena, nes pirmą kartą papuolė į policiją ir bus teisiamas. Apie įvykį jam brolis papasakojo kitą dieną. Įvertinęs visas aplinkybes, prašo suteikti broliui galimybę pasitaisyti ir ateityje būti lojaliu įstatymams piliečiu. Juos jungia artimi broliški santykiai, todėl mano, kad galės daryti broliui teigiamą įtaką, kad tai bus pamoka ir jis niekada daugiau nedarys nusikalstamų veikų. A. nuo vaikystės domėjosi (duomenys neskelbtini) sportu, šioje srityje buvo pasiekęs aukštų rezultatų, garsino Lietuvos vardą. Po įvykio jie rimtai kalbėjosi, aptarė, kad tokie įvykiai gali sugriauti gyvenimą, pakenkti verslui ir neturi pasikartoti. Savo brolį gerai pažįsta, juo pasitiki ir pažada, kad brolis niekada daugiau nedarys nusikalstamų veikų, todėl sutinka už brolį laiduoti, padėti jam įveikti neigiamas emocijas. Mato, kad A. suprato padaręs didelę klaidą, išgyvena dėl įvykusio. Laikinas vairuotojo teisės praradimas ir kiti dėl to patirti nepatogumai, visada primins apie skaudžias neatsakingo elgesio pasekmes. Tiki, kad brolis ateityje pajėgs vesti tvarkingą gyvenimo būdą ir sugebės savo elgesį koreguoti tinkama linkme. Jis pats yra vedęs, turi du pilnamečius vaikus, kurie gyvena atskirai. Šiuo metu uždirba kiek didesnį nei minimalų atlygį (apie (duomenys neskelbtini) į rankas), žmona nedirba. Gaunamų lėšų dviejų asmenų šeimai pragyvenimui pakanka, tačiau neplanuota finansinė našta – užstatas, atsilieptų šeimos kasdieninių poreikių tenkinimui žiemos šildymo sezono metu. Atsižvelgiant į tai, prašo neskirti užstato arba skirti kiek galima mažesnį užstatą. Pateikia dokumentus, kurie įrodo, kad yra teismo pasitikėjimo verstas asmuo (b. l.101-111).

Teismo posėdyje galimas laiduotojas R. B. savo prašymą palaikė, paaiškino, kad su broliu santykiai geri, buvo auklėjami nuo vaikystės būti vienas už kitą. Kai brolis ryte pranešė apie įvykį, jam buvo keista, nes to niekada nebuvo, o ir pats brolis buvo prieš tokius dalykus, prieš alkoholį, yra sportuojantis. Jis neigiamai vertina brolio poelgį. Per šeimos susiėjimus visą laiką akcentuojama apie tai, kad tokių dalykų nebūtų. Kaip vyresnis brolis jis turi įtakos broliui. Šiuo metu jų santykiai su broliu pasidarė dar artimesni, jam padeda, paveža, nes brolis negali vairuoti, jie gyvena kaimynystėje vienas šalia kito. Jis (R. B.) buvo baustas administracine tvarka, paskirtas baudas sumokėjo.

Prokuroras prašymui dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą neprieštaravo.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai (kasacinė nutartis Nr. 2K-86-895/2015). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).

Teismo vertinimu, šiuo atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje nurodytos sąlygos, sudarančios pagrindą svarstyti klausimą dėl A. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

A. B. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Vertinant kaltinamojo asmenybę nustatyta, kad jis anksčiau neteistas, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nepradėta, administracine tvarka nebaustas (paskutinį kartą baustas 2018 m. už KET pažeidimą (greičio viršijimą), paskirta bauda sumokėta, nuobauda negalioja). Jis dirba, dalyvauja (duomenys neskelbtini) sporto veikloje, charakterizuojamas teigiamai, savanoriškai sumokėjo 250 Eur įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Viso proceso metu A. B. savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, nevengė atsakomybės, savo elgesį vertina neigiamai, išgyvena dėl neatsakingų veiksmų. A. B. padaryta veika buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio, jis nėra priklausomas nuo alkoholio, klausimo dėl žalos atlyginimo byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindo manyti, kad A. B. padarė išvadas, ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Pagal BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas laiduotoju gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi. Asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis (kasacinės nutartys Nr. 2K-160/2010, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018).

R. B. yra kaltinamojo vyresnysis brolis, jie gyvena vienas šalia kito, artimai bendrauja, kasdien susitinka, kartu aptaria ir sprendžia problemas, juos sieja stiprus emocinis ryšys, abipusė pagarba ir pasitikėjimas. R. B. yra vedęs, turi šeimą, pastovų darbą, darbe charakterizuojamas teigiamai, yra neteistas, administracine tvarka baustas 3 kartus už nešiurkščius KET pažeidimus, paskutinį kartą 2020 metais (nepateikė informacijos apie įmonės transporto priemonės vairuotoją), paskirtos baudos sumokėtos, nuobaudos negalioja. Todėl, įvertinęs R. B. asmenybę, jo vertybinį požiūrį į nusikalstamą veiką, artimus giminystės ryšius, tarpusavio santykius ir nepriekaištingą reputaciją, teismas mano, kad jis gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, kad jis laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų, todėl yra vertas teismo pasitikėjimo būti paskirtas laiduotoju.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad A. B. gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą. Šiuo atveju pažymėtina, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra absoliutus kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Tai yra tik sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, kadangi nusikaltimą padaręs asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės nustatant bandomąjį laikotarpį, per kurį kaltininkui padarius naują nusikalstamą veiką, sprendžiamas klausimas dėl šio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių ir kardomųjų priemonių taikymo

Prokuroras prašė taikyti kaltinamajam A. B. baudžiamojo poveikio priemones – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 metams (BK 68 straipsnis) ir turto (automobilio „Mercedes-Benz“ vertę atitinkančios pinigų sumos – 21 400 Eur) konfiskavimą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo saugomų vertybių, todėl įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, kelių transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, priskyrė nusikaltimams, numatydamas už tai baudžiamąją atsakomybę (kasacinės nutartys Nr. 2K-134-1073/2018, 2K-168-511/2020).

Kaltinamasis A. B. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje uždraustą nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio vairuodamas kelių transporto priemonę, kurią vairuoti reikalinga speciali teisė. Šią veiką padarė pirmą kartą, automobilį vairavo būdamas vidutinio girtumo laipsnio (1,52 promilės pritaikius paklaidą), kuris yra artimas minimaliai ribai nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė (nuo 1,51 promilės), žalos nepadarė, (duomenys neskelbtini) metus naudojosi šia teise tinkamai be šiurkščių KET pažeidimų, todėl, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, jam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, nustatant minimalų šios poveikio priemonės terminą, skaičiuotiną nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos, t. y. nuo 2021 m. spalio 23 d. (b. l. 45).

BK 72 straipsnis nustato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-122-699/2018, 2K-133-719/2018, 2K-134-1037/2018, 2K-186-942/2018).

Byloje nustatyta, kad automobilis „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nusikalstamos veikos padarymo metu priklausė ne kaltinamajam, o juridiniam asmeniui – UAB (duomenys neskelbtini), kuris nežinojo apie automobilio panaudojimą nusikaltimui daryti, todėl, atsižvelgiant į šias aplinkybes bei siekiant išvengti trečiųjų asmenų teisių pažeidimo, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo A. B. turi būti išieškoma konfiskuotino turto (automobilio) vertę atitinkanti pinigų suma. Tačiau, kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tuo atveju, kai konfiskuojama ne pati nusikalstamos veikos padarymo priemonė, bet jos vertė pinigais, būtina apsvarstyti, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus ir išieškojimo proporcingumą. Tai reiškia, kad skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas, įvertinta ar reikia konfiskuoti visą automobilio vertę, ar jos dalį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, 2K-262-489/2017, 2K-17-788/2019).

Pagal Lietuvos Konstitucinio Teismo suformuluotą išaiškinimą už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2006-09-26, 2008-09-17, 2009-04-10 nutarimai). Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) praktika, spręsdamas dėl viešojo intereso poreikių ir asmens intereso teisingos pusiausvyros nustatymo, EŽTT palieka valstybei plačią vertinimo laisvę dėl įgyvendinimo priemonių pasirinkimo ir vertinimo, ar šio įgyvendinimo padariniai pateisinami atsižvelgiant į bendrąjį interesą siekiant atitinkamo įstatymo tikslo. Teisinga pusiausvyra pažeidžiama tuo atveju, kai asmeniui užkraunama individuali pernelyg didelė našta (Yildirim prieš Italiją; 2011-06-28 sprendimas Het Financieele Dagblad B. V. prieš Olandiją, peticijos Nr. 577/11).

Iš byloje pateikto VšĮ „Emprekis“ išrašo matyti, kad automobilio „Mercedes-Benz“ vidutinė kaina Lietuvoje 2021 m. spalio mėnesį buvo 21 630 Eur su PVM, todėl, įvertinus visas bylos aplinkybes, kaltinamojo asmenybę (už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam baudžiamas pirmą kartą, savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, anksčiau nėra pažeidęs KET reikalavimų, priklausomybės alkoholiui neturi), jo materialinę ir šeiminę padėtį (dirba, gauna didesnes nei vidutines mėnesines pajamas, teikia išlaikymą nepilnamečiam vaikui), į tai, kad nusikalstama veika žalos nepadarė, savanoriškai sumokėjo 250 Eur įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir konfiskuotino turto vertę, teismas mano, kad kaltinamojo materialinė padėtis nėra tokia gera, kad jis išgalėtų sumokėti visą automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, visos vertės priteisimas neigiamai paveiktų ir jo nepilnamečio vaiko (išlaikytinio) interesus, todėl visos turto vertės konfiskavimas neatitiktų visuomenės ir asmens interesų pusiausvyros, proporcingumo ir teisingumo principų, kaltinamajam būtų užkrauta pernelyg didelė finansinė našta. Dėl to teismas skiria A. B. dalies (vieną trečdalį) turto (automobilio „Mercedes-Benz“) vertės konfiskavimą – 7 210 Eur, kurio pakaks šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslams pasiekti (pvz., kasacinė nutartis Nr. 2K-17-788/2019, Vilniaus apygardos teismo 2017-10-24 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-560-312/2017, 2018-03-09 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-108-851/2018).

Ikiteisminio tyrimo metu A. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 77) – paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis voke prie galinio bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas VĮ „Regitra“; CD laikmena su vaizdo įrašais iš Body kameros, esanti voke prie galinio bylos viršelio, paliktina saugoti šioje baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 303-305, 307-308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. B., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti laiduotojo R. B., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakomybėn be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti A. B. BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. spalio 23 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti A. B. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš jo į valstybės biudžetą konfiskuotino turto (automobilio „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 7 210 Eur (septynis tūkstančius du šimtus dešimt eurų). Konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Įsiteisėjus nuosprendžiui, konfiskuotino turto vertę atitinkanti suma bus išieškoma priverstine tvarka.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti VĮ „Regitra“;

- CD laikmeną su vaizdo įrašais, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Išaiškinti A. B., kad: 1) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas; 2) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti R. B., kad jis, kaip laiduotojas, turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Rolandas Bužinskas