- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-31
- Bylos Nr.
- eB2-3320-803/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01337-2025-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Interlan“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Vilnius Town Group“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Petkuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Interlan“ pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilnius Town Group“ iškėlimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja prašė iškelti atsakovei UAB „Vilnius Town Group“ bankroto bylą. Nurodė, kad su atsakove 2022 m. rugpjūčio 1 d. sudarė transporto nuomos sutartį Nr. 202001, pagal kurią pareiškėja įsipareigojo perduoti atsakovei tris transporto priemones, o atsakovė įsipareigojo mokėti nuomos mokestį kiekvieną mėnesį. Atsakovė pareiškėjai už transporto priemonių nuomą liko skolinga 33 605 Eur. Dėl to tarp šalių kilo ginčas, kuris yra nagrinėjamas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-36661-1018/2025. Atsakovė neginčija aplinkybės, kad yra skolinga ir pripažįsta daugiau nei pusę nurodytos skolos, tačiau nesutinka su delspinigiais ir kitomis su skola susijusiomis išlaidomis tik tam, kad galėtų atidėti skolos mokėjimą. Pagal viešus duomenis atsakovė pastoviai turi skolų Valstybinei mokesčių inspekcijai. Dėl to atsakovė yra nemoki. Pareiškėja išsiuntė registruotos buveinės adresu ir elektroninio pašto adresu 2025 m. rugsėjo 3 d. pranešimą apie inicijuojamą nemokumo procesą, kuriuo nustatė 20 d. terminą prievolei įvykdyti. Atsakovė neįvykdė pranešime nurodytų įpareigojimų.
Atsiliepimas
2. Atsakovė nesutiko su pareiškimu, prašė pareiškėjos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei palikti nenagrinėtu arba atmesti, skirti pareiškėjai 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, jos 2 500 Eur dalį priteisiant atsakovei. Nurodė, kad pareiškėja niekada nebuvo atsakovės informavusi apie ketinimą kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos atsakovei iškėlimo. Pareiškėja yra pateikusi teismui tik 2025 m. rugsėjo 3 d. pranešimo (įspėjimo) kopiją, tačiau jokių duomenų apie jo išsiuntimą atsakovei nepateikė. Tarp šalių kilęs ginčas yra nagrinėjamas Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-36661-1018/2025 pagal pareiškėjos ieškinį, su kuriuo atsakovė nesutinka visiškai. Taip pat atsakovė šioje byloje yra pareiškusi priešieškinį dėl 25 994,82 Eur priteisimo iš pareiškėjos. Taigi pareiškėja neturi galiojančios ir vykdytinos reikalavimo teisės į atsakovę. Atsakovė yra moki, nes 2025 m. lapkričio 30 d. ji turi 800 542 Eur vertės turto, o jos skolas ir įsipareigojimus sudaro 492 910 Eur. Atsakovė neturi pradelstų įsipareigojimų.
II. Teismo motyvai, išaiškinimai ir išvados
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
3. Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 21 straipsnio 2 dalį bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla.
4. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad nėra gavusi pareiškėjos teismui pateikto 2025 m. rugsėjo 3 d. pranešimo apie pareiškėjos ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pagal JANĮ 9 straipsnio 1 dalį kreditorius nemokumo procesą inicijuoja registruotu laišku, per antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus pateikdamas pranešimą juridiniam asmeniui jo buveinės adresu, arba pateikdamas pranešimą elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti asmens tapatybę. Jeigu nemokumo procesas inicijuojamas elektroninių ryšių priemonėmis, turi būti gautas patvirtinimas apie pranešimo gavimą. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus 7 dienoms nuo jo išsiuntimo dienos, jeigu jis nebuvo pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis.
5. Pranešime nurodoma juridinio asmens neįvykdyta neginčijama prievolė ir pažymima, kad, jeigu per šiame pranešime nurodytą terminą prievolė nebus įvykdyta, nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, kreditorius kreipsis į teismą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui (JANĮ 9 straipsnio 2 dalis).
6. Pareiškėja pateikė teismui duomenis, kad 2025 m. rugsėjo 3 d. išsiuntė atsakovei elektroniniu paštu, kurio adresas (duomenys neskelbtini), įspėjimą, kuriame nurodė, kad atsakovė per 20 dienų turi sumokėti 33 606 Eur skolą. Jeigu skola nebus sumokėta, pareiškėja kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tačiau šiame įspėjime nebuvo nurodytas siūlymas susitarti dėl pagalbos ar priimti sprendimą vykdyti bankroto procesą ne teismo tvarka. Taip pat pareiškėja nepateikė teismui duomenų, kad buvo gautas atsakovės patvirtinimas apie pranešimo gavimą. Be to, elektroninio pašto adresas, kuriuo pareiškėja siuntė atsakovei pranešimą, nesutampa su Juridinių asmenų registre nurodytu atsakovės elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). Taigi pareiškėjos pateikti duomenys formaliai neatitinka JANĮ reikalavimų nemokumo proceso inicijavimui.
7. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja galiojančią ir vykdytiną 33 606 Eur reikalavimo teisę į atsakovę grindė 2022 m. rugpjūčio 1 d. transporto nuomos sutartimi Nr. 202001, pagal kurią atsakovei buvo perduotos trys transporto priemonės, už kurių nuomą nuo 2022 m. lapkričio mėnesio iki 2025 m. gegužės mėnesio atsakovė nesumokėjo pareiškėjai nuomos mokesčio. Pareiškėja pripažino, kad dėl šios skolos tarp šalių yra kilęs ginčas, kuris nagrinėjamas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-36661-1018/2025, tačiau nurodė, jog atsakovė skolą pripažįsta, bet ginčija delspinigius ir kitas su kola susijusias išlaidas. Atsakovė atsiliepime teigia, kad nesutinka su visu pareiškėjos reikalavimu, taip pat yra pateikusi priešieškinį dėl 25 994,82 Eur priteisimo iš pareiškėjos.
8. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-36661-1018/2025 yra nagrinėjamas pareiškėjos ieškinys atsakovei dėl 33 606 Eur skolos ir 6 124,42 Eur palūkanų priteisimo. Nurodytoje byloje esantys atsakovės atsiliepimas ir triplikas patvirtina, kad atsakovė nesutinka ir ginčija visą pareiškėjos reiškiamą reikalavimą bei prašo ieškinį atmesti. Taip pat atsakovė nurodytoje byloje yra pareiškusi priešieškinį, kuris šiuo metu dar nėra priimtas, nes nustatytas terminas trūkumams pašalinti. Taigi nagrinėjamoje byloje negalima konstatuoti, kad pareiškėja turi vykdytiną reikalavimo teisę į atsakovę, tačiau pagal teismų praktiką ši aplinkybė nėra pakankamas pagrindas atsisakyti vertinti galimą atsakovės nemokumą. Tokiu atveju teismas, vertindamas atsakovės mokumą, neįskaito pareiškėjos reikalavimo į atsakovės įsipareigojimų sudėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1400-450/2020). Dėl to byloje spręstina dėl atsakovės nemokumo.
9. Juridinio asmens nemokumo sąvoka apibrėžta JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje, kur nurodyta, kad juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.
10. Kasacinio teismo išaiškinta, kad juridinio asmens nemokumas sietinas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).
11. Remiantis anksčiau suformuota praktika, faktinė įmonės mokumo būsena turi būti vertinama pagal aktualių (naujausių) finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinių duomenis. Atliekant mokumo situacijos analizę, svarbi ir finansinių rodiklių dinamika (kaip kinta finansinė padėtis, ar ji gerėja, ar blogėja) (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-186-798/2021). Sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, turi būti išsamiai ištirti ir įvertinti į bylą pateikti duomenys, susiję su įmonės debitorių įsiskolinimais (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-216-450/2021). Taip pat laikomasi praktikos, kad vertinant trumpalaikio turto sudėtį preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-207-881/2021; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-59-1120/2022). Nors įmonės (ne)mokumą visų pirma parodo finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolių) ataskaita, tačiau įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, pagal kurį galima nustatyti įmonės mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1716-798/2020).
12. Teismų praktikoje išaiškinta, kad juridinio asmens nuosavas turtas, sprendžiant dėl juridinio asmens mokumo, neturi būti suabsoliutinamas, nes juridinis asmuo gali sėkmingai vykdyti savo veiklą ir kurti ekonominę naudą ar įgyvendinti kitus įstatuose apibrėžtus tikslus ir neturėdamas nuosavo materialaus turto (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-238-567/2022).
13. Sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo prioritetas turėtų būti teikiamas reabilitaciniam tikslui, nes poreikis išsaugoti rinkoje veikiančią ir toliau pajėgią iš esmės savarankiškai funkcionuoti įmonę yra socialiai reikšmingesnis nei siekis likviduoti tokią įmonę, ši aplinkybė nereiškia, kad gali būti atsisakoma kelti bankroto bylą ūkio subjektui, kuris akivaizdžiai nemokus ir neturi realių galimybių atsiskaityti su kreditoriais (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1876-381/2020).
14. Juridinių asmenų registre atsakovė UAB „Vilnius Town Group“ įregistruota 2008 m. lapkričio 13 d., jos veikla ir tikslai – gamyba, prekyba, paslaugos, kita komercinė veikla. Atsakovė atsiliepime nurodė, jog užsiima statybos ranga.
15. Pagal viešus duomenis atsakovė nuo 2025 m. gruodžio 13 d. turi 18 darbuotojų, jiems mokamas vidutinis darbo užmokestis 2025 m. lapkritį sudarė 2 033,50 Eur (rekvizitai.lt). UAB „Vilnius Town Group“ 2025 m. gruodžio 31 d. neturėjo pradelstų mokestinių nepriemokų Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI), skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – VSDFV) nuo 2025 m. gruodžio 31 d. sudarė 7 169,61 Eur (oficialių VMI ir VSDFV internetinių svetainių duomenys). Lietuvos teismuose šiuo metu yra nagrinėjamos dvi civilinės bylos Nr. e2-38899-1077/2025 ir Nr. e2-36661-1018/2025, kuriuose atsakovei yra pareikšti reikalavimai dėl skolų priteisimo. Antstolių informacinėje sistemoje yra registruota tik viena vykdomoji byla, kurioje iš atsakovės turto vykdomas 0,61 Eur skolos išieškojimas išieškotojai UAB „Autokamera“.
16. Pagal UAB „Vilnius Town Group“ balansą 2024 m. gruodžio 31 d. bendrovė turėjo 842 526 Eur vertės turto, kurį sudarė 17 367 Eur vertės ilgalaikis materialusis turtas, 4 004 Eur vertės atsargos, 316 220 Eur per metus gautinos sumos, 1 798 Eur pinigai ir pinigų ekvivalentai ir 503 137 Eur ateinančių laikotarpių sąnaudos ir sukauptos sumos, skolas ir įsipareigojimus sudarė 537 911 Eur. Pagal pelno (nuostolių) ataskaitą per 2024 m. atsakovė gavo 9 709 Eur grynojo pelno.
17. Pagal atsakovės teismui pateiktą UAB „Vilnius Town Group“ 2025 m. gruodžio 5 d. balansą atsakovė 2025 m. lapkričio 30 d. turėjo 800 542 Eur vertės turto, kurį sudarė 202 801 Eur ilgalaikis materialusis turtas, 41 901 Eur atsargos, 249 521 Eur per metus gautinos sumos, 2 626 Eur pinigai ir pinigų ekvivalentai ir 303 693 Eur ateinančių laikotarpių sąnaudos ir sukauptos pajamos, skolas ir įsipareigojimus sudarė 492 910 Eur, iš kurių 317 751 Eur turi būti sumokėti per vienerius metus. Pagal pelno (nuostolių) ataskaitą per 2025 m. atsakovė gavo 3 016 Eur grynojo pelno. Atsakovė pateikė kreditorių ir debitorių sąrašą, pagal kurį UAB „Vilnius Town Group“ bendra skola kreditoriams sudaro – 492 910,87 Eur, tuo tarpu debitoriai atsakovei yra skolingi iš viso – 291 421,69 Eur.
18. Aptarti duomenys patvirtina, kad atsakovė šiuo metu faktiškai vykdo savo veiklą, iš kurios gauna grynąjį pelną. Taip pat UAB „Vilnius Town Group“ turimas turtas tiek 2024 m., tiek 2025 m. viršijo jos turimus įsipareigojimus ir skolas. Atsakovė nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi, turi šešias transporto priemones. Pripažintina, kad didžiausią UAB „Vilnius Town Group“ turto dalį sudaro ne debitorinės skolos ir gautinos sumos (249 521 Eur), bet bendra turimo ilgalaikio turto, atsargų, pinigų ir jų ekvivalentų ir ateinančių laikotarpių sąnaudų bei sukauptų pajamų suma (551 021 Eur), kuri viršija atsakovės turimų įsipareigojimų sumą. Teismas neturi duomenų, kad atsakovei priklausantis registruotas turtas, atsargos ar turimos dvi atsiskaitomosios banko sąskaitos būtų areštuoti. Taigi nėra vieno iš JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nurodyto juridinio asmens nemokumo požymio.
19. Duomenų, kad atsakovė negalėtų vykdyti savo prievolių, byloje nėra. Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad pagal 2025 m. birželio 18 d. teismo įsakymą iš atsakovės nuo 2025 m. rugsėjo 22 d. buvo išieškoma 157,20 Eur suma, šiuo metu išieškotina suma sudaro tik 0,61 Eur. Dėl to negalima pripažinti ir antro JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje įtvirtinto juridinio asmens nemokumo požymio – negalėjimo laiku vykdyti turtinių prievolių.
20. Aptarti duomenys patvirtina, kad UAB „Vilnius Town Group“ šiuo metu yra veikiantis ir savo veiklą vykdantis juridinis asmuo, taip pat iš esmės vykdantis kreditoriams savo turtines prievoles. Tokiu atveju, jeigu atsakovei per ilgesnį laiką nepavyktų įveikti šiuo metu patiriamų tam tikrų finansinių sunkumų, galėtų būti keliamas klausimas nebent dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Vilnius Town Group“ kėlimo. Tačiau toks reikalavimas nagrinėjamoje byloje nebuvo pareikštas. Dėl to teismas pripažįsta, kad šiuo metu atsakovė nėra nemoki ir pagal JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 2 punktą atsisakytina atsakovei kelti bankroto bylą.
21. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).
22. Kasacinio teismo išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnio, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017, 63 punktas).
23. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017, 65 punktas). Taigi sprendžiant dėl CPK 95 straipsnio ir jame nurodytų sankcijų byloje dalyvaujančiam asmeniui taikymo turi būti įvertintas šio asmens procesinis elgesys – asmens veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-292-684/2021, 34 punktas).
24. Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys nepatvirtina akivaizdžiai nesąžiningo pareiškėjos procesinio elgesio. Tam tikri pareiškimo trūkumai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį. Teismas sprendžia, kad CPK 80 straipsnio 1 dalies 10 punkto ir 87 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatos, pagal kurias, teismui atsisakius iškelti bankroto bylą, pareiškėjui (kreditoriui) negrąžinamas sumokėtas žyminis mokestis, nagrinėjamoje byloje yra pakankama sankcija pareiškėjai už nepagrįsto pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškimą. Dėl to atsakovės prašymas dėl baudos pareiškėjai skyrimo netenkinamas.
25. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovė pateikė duomenis, kad advokatui už teisinę pagalbą įsipareigojo sumokėti 2 420,00 Eur. Pripažintina, kad atsakovės bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) (toliau – Rekomendacijos) nustatytų dydžių. Dėl to atsakovei iš pareiškėjos priteistina 2 420,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais,
nutaria:
atsisakyti iškelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilnius Town Group“ (juridinio asmens kodas 302247963, registruotas buveinės adresas: (duomenys neskelbtini)) bankroto bylą.
Netenkinti atsakovės prašymo dėl baudos pareiškėjai skyrimo.
Priteisti iš pareiškėjos UAB „Interlan“, juridinio asmens kodas 305660885, atsakovei UAB „Vilnius Town Group“, juridinio asmens kodas 302247963, 2 420,00 Eur (du tūkstančius keturis šimtus dvidešimt eurų 0 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Nutarties kopiją, ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos priėmimo, išsiųsti UAB „Vilnius Town Group“ ir pareiškėjai UAB „Interlan“.
Ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos jos kopiją išsiųsti Juridinių asmenų registro tvarkytojui VĮ Registrų centrui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Lietuvos antstolių rūmams.
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą pateikiant per Vilniaus apygardos teismą.