Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-12-20 · Civilinė byla Nr. 2-2660/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-12-20
Bylos Nr.
2-2660/2013
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-02192-2013-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjas
Audronė Jarackaitė
Atsakovas
I. B.
Kategorijos
  • 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-2660/2013Proceso Nr. 2-55-3-02192-2013-5Procesinio sprendimo kategorija: 126.8. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 20 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Audronė Jarackaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo I. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 4 d. nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovui priklausančio turto areštas, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-5677-881/2013 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Dajista“ ieškinį nurodytam atsakovui dėl nuostolių ir palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas BUAB „Dajista“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti jo naudai iš atsakovo I. B. 234 305,13 Lt žalos atlyginimo; 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir ieškinio sumos ribose areštuoti atsakovo pinigines lėšas ir turtines teises, o jų esant nepakankamai – atsakovui priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą (1 – 5 b. l.).

Nurodė, kad atsakovas I. B. yra vienintelis UAB „Dajista“ akcininkas, kuriam jau 2008 m. kilo pareiga kreiptis į teismą dėl ieškovo bankroto bylos iškėlimo, jos neįvykdžius – atsakovui kyla atsakomybė pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 4 dalį; atsakovo neveikimas pripažintinas neteisėtu ir sukėlusiu ieškovui ir jo kreditoriams žalą; kadangi teismo patvirtintų ieškovo kreditorių finansinių reikalavimų suma sudaro 214 305,13 Lt, atsakovui kyla pareiga atlyginti šią žalą (214 305,13 Lt) bei ieškovo kreditorių susirinkimo patvirtintą atsakovo bankroto administravimo išlaidas (20 000 Lt).

Ieškovas teigė, kad atsakovas vengia atlyginti žalą, priteistino iš atsakovo žalos atlyginimo suma ieškovui yra itin reikšminga, todėl, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, taigi atsakovo turtui taikytinas areštas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 4 d. nutartimi ieškinio reikalavimų užtikrinimui areštavo atsakovui I. B. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, turtines teises, neviršijant 234 305,13 Lt sumos; nustatė, kad areštuoto turto neužtenkant – areštuoti pinigines lėšas, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ir/ar trečiuosius asmenis, leidžiant atsakovui iš areštuotų piniginių lėšų naudotis darbo užmokesčiu ar kitomis darbo užmokesčiui prilyginamomis pajamomis bei atsiskaityti su ieškovu (8, 9 b. l.).

Teismas nurodė, kad iš ieškinyje nurodytų aplinkybių matyti, kad atsakovas yra buvęs ieškovo BUAB ,,Dajista“ vadovas ir vienintelis šios bendrovės akcininkas, o ieškovas ieškinio reikalavimus kildina iš ieškovo vadovo ir dalyvio atsakomybės, nes šis laiku neinicijavo bankroto bylos ieškovui iškėlimo, dėl ko tapo neįmanoma atsiskaityti su įmonės kreditoriais, taip pat apmokėti BUAB ,,Dajista“ administravimo išlaidų. Teismas konstatavo, jog, atsižvelgus į tai, kad nagrinėjamu atveju reikalavimas reiškiamas fiziniam asmeniui, prašoma priteisti suma – 234 305,13 Lt – yra didelė, kuri gali padidinti būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, todėl, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, priimto ieškovui galimo palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.).

Teismas pažymėjo, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina tikslui pasiekti, todėl parenka tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios mažiausiai varžo atsakovo veiklą ar interesus, atsižvelgdamas ir į laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ekonomiškumo bei proporcingumo principus, ir ieškovo prašymą tenkina iš dalies, visų pirma areštuodamas atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, o tik jo nesant, ar esant nepakankamai – atsakovo pinigines lėšas ir turtines teises (CPK 145 str. 2 d.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas I. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 4 d. nutartį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (12 – 18 b. l.). Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad:

Teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovo turtui, nenustatęs ieškinio reikalavimų tikėtino pagrįstumo, todėl, nesant vienos iš privalomųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, areštas atsakovo turtui negalėjo būti pritaikytas.;Teismas neįvertino to fakto, kad ieškinio sumą sudaro ir teismo patvirtinti bankroto byloje 73 816,33 Lt dydžio atsakovo finansiniai reikalavimai, taigi areštuotas atsakovo turtas siekiant užtikrinti ir atsakovo finansinius reikalavimus; be to, ieškovo pateikti įrodymai nepatvirtina, kad visa ieškovo nurodoma 234 305,13 Lt dydžio nuostolių suma yra pagrįsta;Teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovo turtui, vadovaudamasis vien ta aplinkybe, jog ieškinio suma yra didelė, tačiau pagal teismų praktiką, didelė ieškinio suma savaime nesudaro pagrindo byloje automatiškai taikyti atsakovo turto areštą. Šiuo metu atsakovas nuosavybės teise valdo 542 029 Lt vertės nekilnojamąjį turtą, kuris daugiau nei dvigubai viršija ieškovo prašomą priteisti sumą, atsakovas neturi jokių ilgalaikių finansinių įsipareigojimų, be to, jokioje kitoje byloje atsakovui nėra taikomas turto areštas, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovo reikalavimų suma atsakovui yra žymi ir, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas negalėtų įvykdyti teismo sprendimo;Teismas neįvertino to, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog atsakovas kokiu nors būdu bandytų perleisti turtą, jį slėptų, siektų pabloginti savo turtinę padėtį arba kitaip bandytų išvengti galimo jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo, todėl teismas skundžiama nutartimi pažeidė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ekonomiškumo, proporcingumo ir teisingumo principus.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas BUAB „Dajista“ prašo jį atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 4 d. nutartį (29 b. l.). Nurodo, kad teismas turėjo pagrindo pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes atsakovo turtas bendrosios dalinės bei jungtinės nuosavybės teise priklauso daugiau asmenų, todėl skunde nurodoma jo vertė neatitinka tikrovės. Pažymėjo, jog tai, kad atsakovas yra patvirtintas BUAB „Dajista“ kreditoriumi, nesuteikia galimybės tapatinti bendrovės ir jos vadovo turto.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Civilinio proceso įstatymas numato, jog teismas, byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str.). Teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių suma neturi būti iš esmės didesnė už ieškinio sumą (CPK 145 str. 2 d.).

ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis nustato, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Pagal teismų praktiką, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nesiejamas su ieškinio pagrįstumu ar nepagrįstumu, kurį teismas konstatuoja išnagrinėjęs bylą iš esmės, ištyręs įrodymus ir atlikęs jų vertinimą; šioje bylos nagrinėjimo stadijoje teismui pakanka įsitikinti tuo, jog ieškovas pateikė pakankamai ieškinio faktinį pagrindą patvirtinančių įrodymų, kuriems pasitvirtinus, ieškinys galėtų būti patenkintas; teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių tuo pagrindu, kad ieškinys preliminariai nepagrįstas, tik tada, jei yra reiškiamas akivaizdžiai nepagristas materialinis teisinis reikalavimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-487/2012).

Nagrinėjamu atveju apygardos teismas neturėjo pagrindo nagrinėti bankrutuojančios įmonės administratoriaus pareikšto ieškinio pagrįstumo, o preliminariai įvertindamas ieškovo reiškiamų reikalavimų faktinį ir teisinį pagrindą, preliminariai nustatęs, kad ieškovas yra bankrutavęs juridinis asmuo, o atsakovas yra buvęs jo direktorius, kuris, ieškovo teigimu, laiku neinicijavo bankroto bylos ieškovui iškėlimo, ir dėl to neįmanoma atsiskaityti su įmonės kreditoriais, taip pat apmokėti BUAB ,,Dajista“ administravimo išlaidų, turėjo pagrindo spręsti, kad pagal ieškovo reikalavimus yra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (ĮBĮ 8 str. 4 d.; CPK 144 str. 1 d.; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-487/2012).

Be to teismų praktikoje pažymima, kad, reikšdamas didelės sumos turtinio pobūdžio reikalavimą, bankrutuojančios įmonės administratorius gina ne tik įmonės, bet ir jos kreditorių interesus, t. y. viešąjį interesą (ĮBĮ 11 str. 3 d. 8, 23 p.); teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimo įvykdymui; pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima; laikinosios apsaugos priemonės, kai pirmiausia areštuojami nekilnojamieji daiktai, o tik vėliau kilnojamieji daiktai, lėšos ir turtinės teisės, yra proporcingos siekiamiems tikslams ir užtikrina asmens, prašančio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bei asmens, kuriam taikomos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtų interesų pusiausvyrą (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1028/2008; 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-616/2010; 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-573/2008).

Pažymėtina, kad apygardos teismas turėjo pagrindo areštuoti atsakovo turto sumą, atitinkančią ieškinio reikalavimo dydį, nes atsiskaitymą su bankrutavusios įmonės kreditoriais, tarp jų ir atsakovu, atlieka šios įmonės bankroto administratorius iš bankrutavusios įmonės lėšų, ir būtent jam tenka pareiga išmokėti bankrutavusios įmonės kreditoriams jų teismo patvirtintus finansinius reikalavimus atitinkančias sumas (ĮBĮ 31 str. 3 p.). Todėl nepagrįstas atsakovo atskirojo skundo argumentas, kad arešto mastas turi būti sumažintas jo teismo patvirtinto finansinio reikalavimo apimtimi, nes sumažinus atsakovo turto arešto mastą nurodyta suma, nebus užtikrinti visų BUAB „Dajista“ kreditorių interesai (ĮBĮ 11 str. 3 d. 14 p.); juolab kad atsakovo reikalavimai tenkinti pirmąja ir trečiąja eile (ĮBĮ 35 str.).

Nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamos apygardos teismo nutarties ir atskirojo skundo argumentai, jog ieškovo reikalavimų suma atsakovui nėra žymi, jog teismas pažeidė ekonomiškumo, proporcingumo ir teisingumo principus.

Byloje pareikštas ieškinys fiziniam asmeniui dėl 234 305,13 Lt sumos priteisimo. Tokia suma fiziniam asmeniui teismų praktikoje laikoma pakankamai didele, kad sudarytų pagrindą išvadai, jog laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas potencialiai gali apsunkinti ieškovui galimo palankaus teismo sprendimo įvykdymą; kita vertus, kiekvienu atveju teismas turi išnagrinėti konkrečias faktines aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, tarp jų, ar jam yra didelė ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, įsipareigojimais kreditoriams (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-42/2013; 2013 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2343/2013).

Apygardos teismas, neturėdamas išsamių duomenų apie atsakovo finansinę padėtį, turėdamas omenyje, kad atsakovas yra fizinis asmuo, turėjo pagrindo konstatuoti, kad didelė ieškinio suma padidina būsimo galimo palankaus ieškovui teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Be to, atsakovo teisės nebuvo suvaržytos neproporcingai, ir apygardos teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, atsižvelgdamas į ekonomiškumo principą, rezoliucinėje skundžiamos nutarties dalyje nustatęs, kad tik nesant, ar esant nepakankamai atsakovo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto ieškovo reikalavimų patenkinimui, turi būti areštuotos atsakovo piniginės lėšos ir turtinės teisės, o tokia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tvarka atitinka tiek ieškovo, tiek atsakovo interesus (CPK 145 str. 2 d., Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-573/2008).

Nepaneigia skundžiamos apygardos teismo nutarties išvados ir apelianto pateikti išrašai iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko apie jo turimą nekilnojamąjį turtą, kadangi jie nėra pakankami įrodymai apie atsakovo finansinę padėtį ir jo galimybę įvykdyti galimą jam nepalankų teismo sprendimą (CPK 314 str., 185 str.).

Dėl pasakyto nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 329 str., 338 str.).

Beje, atsakovas, pateikęs papildomus įrodymus, gali motyvuotai prašyti teismo pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, o, įmokėjęs reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą arba pateikęs banko garantiją, gali prašyti panaikinti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 148 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 4 d. nutartį.

Teisėja Audronė Jarackaitė