Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-966-555/2021

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-07-07
Bylos Nr.: e2A-966-555/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-04189-2020-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidijus Tamašauskas, Albina Rimdeikaitė, Gintautas Koriaginas
Atsakovas: Ryanair DAC
Ieškovas: „Aer Liber“

Kategorijos

2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
2.6.26Vežimas
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

Civilinė byla Nr. e2A-966-555/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04189-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.26; 3.1.7.6.; 3.6.3.3; 3.3.1.18.3 (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 7 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Gintauto Koriagino, Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus Tamašausko (teisėjų kolegijos pirmininkas, pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Ryanair DAC apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. eE2-589-752/2021 pagal ieškovės „Aer Liber“, uždarosios akcinės bendrovės, ieškinį atsakovei Ryanair DAC pagal Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė „Aer Liber“, UAB, kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama iš atsakovo Ryanair DAC priteisti 4 800,00 Eur dydžio skolą, įstatyme numatyto dydžio palūkanas, skaičiuojamas nuo kreipimosi į teismą dienos iki pagrindinės skolos sumokėjimo dienos ir bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 108,00 Eur žyminis mokestis, 1 137,40 Eur advokato paslaugos, 66,31 Eur dokumentų vertimai.

2. Ieškovė nurodė, kad atsakovas 2018 m. rugsėjo 28 d. atšaukė skrydžius Nr. FR4480 (Barselona-Kaunas) ir Nr. FR4481 (Kaunas-Barselona); 2018 m. liepos 9 d. atšaukė skrydį Nr. FR2971 (Dublinas-Kaunas); 2019 m. kovo 2 d. atšaukė skrydį Nr. FR8681 (Bristol-Kaunas); 2019 m. gegužės 30 d. skrydis Nr. FR9098 (Alikantė-Kaunas) vėlavo daugiau nei 3 val. Remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) reglamentu Nr. 261/2004 keleiviai įgijo teisę į kompensacijas bendrai 4 800,00 Eur sumai (12 keleivių po 400,00 Eur). Atsakovas atsisakė sumokėti kompensaciją už atšauktus ir vėlavusį skrydžius, motyvuodamas tuo, kad skrydžiai buvo atšaukti ar vėlavo dėl ypatingų aplinkybių. Tačiau ieškovė su tuo nesutiko ir teigė, kad 2019 m. gegužės 30 d. skrydis Nr. FR9098 (Alikantė-Kaunas) vėlavo ne dėl ypatingų aplinkybių, tai patvirtina Ispanijos aviacijos saugos ir saugumo agentūros išvada, jog oro vežėjas neįrodė, kad buvo susiklosčiusios išskirtinės aplinkybės, dėl kurių oro linijos galėtų nemokėti kompensacijos pagal Reglamentą. Taip pat nurodė, kad dėl 2018 m. rugsėjo 28 d. atšauktų skrydžių Nr. FR4480 (Barselona-Kaunas) ir Nr. FR4481 (Kaunas-Barselona) yra priimtas įsiteisėjęs Kauno apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. eE2-1415-454/2020; dėl 2018 m. liepos 9 d. atšaukto skrydžio Nr. FR2971 (Dublinas-Kaunas) atsakovas neginčijo aplinkybių (civilinė byla Nr. eE2-1415-454/2020); dėl 2018 m. liepos 9 d. atšaukto skrydžio Nr. FR8681 (Bristol-Kaunas) kitiems keleiviams kompensacijos buvo išmokėtos. Atsakovas ieškovės reikalavimus pripažino ir neįrodinėjo „ypatingų aplinkybių“, kurios paneigtų atsakovo pareigą mokėti kompensaciją. Ieškovė sudarė reikalavimo perleidimo sutartis su keleiviais (pradiniais kreditoriais), kurių pagrindu įgijo reikalavimo teises į atsakovą dėl kompensacijų priteisimo. Atsakovas įsiskolinimo ieškovei nėra sumokėjęs, todėl ieškovė kreipėsi į teismą. Teismingumas šiuo atveju nustatytas pagal skrydžio vietą – Kauno oro uostą.

3. Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovas nurodė, kad ginčo skrydžiai neįvyko ir skrydis vėlavo dėl ypatingų aplinkybių, kurių atsakovas (vežėjas) negalėjo kontroliuoti. 2018 m. rugsėjo 28 d. skrydžiai Nr. FR4480 (Žirona (Barselona)-Kaunas) ir FR4481 (Kaunas-Žirona (Barselona)) neįvyko dėl orlaivio įgulos prisijungimo prie sankcionuoto, 9 profesinių sąjungų 6 valstybėse organizuoto 2018 m rugsėjo 28 d. streiko. Streikas kilo ne dėl atsakovo vienašališkai priimtų sprendimų, bet dėl profesinių sąjungų iniciatyvos. Taigi, atsakovas neprivalo mokėti kompensacijų keleiviams. Atsakovas pažymėjo, kad vykdė rūpinimosi keleiviais pareigas pagal Reglamentą, 2018 m. rugsėjo 25 d. išsiuntė pranešimus keleiviams dėl skrydžio atšaukimo, keleiviams buvo siūloma pasinaudoti teise susigrąžinti bilieto kainą arba nemokamai pakeisti skrydį. Atsakovas taip pat nurodė, kad 2018 m. kovo 2 d. skrydis Nr. FR8681 (Bristol-Kaunas) neįvyko dėl ypatingų aplinkybių – ypatingai blogų orų sąlygų Bristolio oro uoste (BRS). 2018 m. kovo 2 d. EI-EMH Ryanair Boeing 737 800 orlaivis turėjo vykdyti skrydžius FR 8681 ir FR 8682 Bristolis-Kaunas ir atgal, tačiau dėl nepalankių oro sąlygų Bristolio oro uostas uždarė kilimo ir tūpimo taką pirmiesiems skrydžiams ir liko uždarytas iki 1200 UTC. Didžioji dalis skrydžių į ir iš Bristolio oro uosto 2018 m. kovo 2 d. buvo atšaukti, jokie skrydžiai negalėjo išvykti dėl blogėjančių oro sąlygų Bristolio oro uoste, reikėjo orlaivio nusileidimo ir pakilimo tako valymo nuo sniego siekiant užtikrinti saugų orlaivio išvykimą. Nusileidimo ir pakilimo takas buvo uždaryti. Dėl 2019 m. gegužės 30 d. skrydžio Nr. FR 9098 (Alikantė-Kaunas) vėlavimo daugiau kaip 3 valandas, atsakovas nurodė, kad šis skrydis vėlavo dėl susiklosčiusių ypatingų aplinkybių, kurių atsakovas kontroliuoti negalėjo. Skrydis buvo atidėtas, nes Alikantės oro uostas uždarė kilimo ir tūpimo taką visiems orlaiviams, atvykstantiems ir išvykstantiems, dėl įvykio Alikantės oro uoste – sugedus kitos avialinijos lėktuvui, kuris užblokavo kilimo ir tūpimo taką, kas nulėmė, kad ginčo skrydis neįvyko suplanuotu laiku. Atsakovas taip pat teigė, kad ieškovė neturi teisės reikalauti kompensacijos, kadangi Vežimo sutarties šalys – keleiviai ir atsakovas susitarė, jog reikalavimo teisės dėl kompensacijos perleidimas yra draudžiamas. Kadangi keleiviai pažeidė su atsakovu sudarytą sutartį ir nepaisydami draudimo, numatyto Ryanair Bendrųjų vežimo sąlygose, kurios yra sudėtinė vežimo sutarties dalis, perleido reikalavimo teisę ieškovei, ieškovė neturi teisės reikšti šio ieškinio ir reikalauti priteisti keleiviams priklausančios kompensacijos, kadangi ieškovė negalėjo įgyti šios teisės pagal keleivių ir atsakovo sudarytą vežimo sutartį ir jos sudėtinę dalį – sąlygas. Draudimas perleisti keleivio reikalavimo teises, kylančias iš vežimo sutarties pagal Reglamentą, yra susijęs su keleivių teisių apsauga, nes Ryanair išmoka pilną kompensaciją keleiviams, kurie turi teisę į kompensaciją, o bendrovės, perimančios keleivių reikalavimo teises, neišmoka apie 25 procentus išieškotos kompensacijos ir pasilieka ją sau. Reikalavimo teisių perleidimo sutartys yra nesąžiningos vartotojų atžvilgiu, todėl siekdamas apsaugoti keleivių interesus, atsakovas sąlygose numatė, kad keleivis pirmiausia turi kreiptis į jį ir įvedė draudimą perleisti reikalavimo teises. Atsakovas taip pat pažymėjo, jog vežimo sutarties sąlygų 2.4 punkte numatyta, jog vežimo sutarčiai, vežimo nuostatoms ir sąlygoms bei atsakovės taisyklėms taikoma Airijos teisė, pagal kurią reikalavimo teisės perleidimas yra neteisėtas, todėl negali būti pagrindu reikšti šį ieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. vasario 8 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai: priteisė ieškovei iš atsakovo 4 800,00 Eur kompensaciją, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (4 800,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. kovo 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 319,31 Eur bylinėjimosi išlaidas, o valstybei iš atsakovo priteisė 6,35 Eur procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidas. Teismo sprendimas grindžiamas šiais argumentais:

5. Dėl jurisdikcijos. Ieškinys pareikštas vadovaujantis Reglamentu Nr. 261/2004, kuris nereglamentuoja teismingumo klausimų. Dėl to teismingumas nustatomas pagal 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo nuostatas.

6. Nagrinėjamu atveju, lėktuvų atvykimo (išvykimo) vieta yra Lietuva, todėl Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 punkto b papunkčio 2 įtraukos taikymo prasme Lietuva laikoma prievolės vykdymo vieta. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ieškinys teismingas Lietuvos teismams ir atitinkamai Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams, nes ginčo skrydžiai buvo vykdomi į / iš Kauno oro uostą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 30 straipsnio 9 dalis).

7. Vertindamas vežimo sutarties sąlygą dėl teismingumo, kasacinis teismas išaiškino, kad vartojimo sutarties sąlyga, nustatanti, jog ginčai, kylantys iš tokios sutarties, sprendžiami vežėjo (stipresniosios sutarties šalies) buveinės valstybės teismuose, apriboja vartotojo pasirinkimą ir įpareigoja jį bylinėtis paslaugos teikėjo valstybės teisme, ir taip pažeidžia šalių teisių ir interesų pusiausvyrą vartotojo nenaudai, nepagrįstai suvaržo jo galimybę pareikšti ieškinį, nes gali lemti neprotingus tokio kreipimosi į teismą kaštus, ypač tais atvejais, kai kreipiamasi dėl palyginti nedidelės standartinės kompensacijos sumos. Tokia vartojimo sutarties sąlyga atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.188 straipsnio 2 dalies 18 punkte nustatytus požymius ir laikytina nesąžininga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2009; Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2000 m. birželio 27 d. sprendimas C-240/98–C-244/98; 2009 m. birželio 4 d. sprendimas C-243/08). Esant aptartai nesąžininga pripažintai vežimo sutarties sąlygai, bylos teismingumas turi būti nustatomas vadovaujantis atitinkamų teisės aktų, o ne sutarties nuostatomis.

8. Kasacinio teismo išvados nepaneigia atsakovo teiginiai, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas nėra keleivis, o jo teisių perėmėjas pagal reikalavimo perleidimo sutartį. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Atsakovas neįrodė, jog ieškinio reikalavimai yra išimtinai teismingi Airijos teismui ir nėra teismingi Lietuvos Respublikos Kauno apylinkės teismui.

9. Dėl draudimo perleisti reikalavimo teisę. Iš ieškovės ir keleivių sudarytos reikalavimo perleidimo sutarties turinio negalima daryti vienareikšmės išvados, kad iš esmės tai yra bylinėjimosi finansavimo sutartis, kad ja buvo perleista / parduota ieškovei keleivių teisė bylinėtis su atsakovu, kad ieškovė neturi intereso bylos baigtimi, kad ji pažeidžia keleivių kaip vartotojų interesus.

10. Atsakovo argumentai neduoda pagrindo abejoti ieškovės turima reikalavimo teise atsakovui pagal reikalavimo perleidimo sutartis ir yra atmestini, kaip neatitinkantys Reglamento Nr. 261/2004 tikslo užtikrinti aukštą ir visiems vartotojams vienodą teisių apsaugą skrydžių atidėjimo (atšaukimo) atvejais. Sutarties sąlygos, kurios panaikina ar suvaržo vartotojo teisę pareikšti ieškinį ar pasinaudoti kitais pažeistų teisių gynimo būdais, turi būti pripažįstamos bloginančiomis Reglamente įtvirtintą vartotojų apsaugos standartą. Nagrinėjamu atveju atsakovo nurodytos sąlygos apsunkina vartotojo (keleivio) galimybę ginti savo pažeistus interesus visomis teisėtomis priemonėmis, nes riboja jo teisę kreiptis pagalbos į profesionaliomis paslaugomis užsiimančius asmenis, išreikalaujant kompensacijas pagal Reglamentą. Toks ribojimas yra vartotojų padėties apsunkinimas, turint galvoje jų teisę pasirinkti pirkti kompensacijos išreikalavimo paslaugas, nes šiame procese vartotojas gali susidurti su kalbos barjeru ar specifinių žinių, laiko trūkumu, tam tikromis individualiomis konkretaus asmens savybėmis (pvz., amžiaus kriterijus, lėšų trūkumas kreiptis profesionalios teisinės pagalbos dėl teisės gynimo ir atstovavimo byloje su tarptautiniu elementu, kurioje kompensacijos dydis nėra ženklus. Pagal teisinį reglamentavimą keleiviai yra laisvi pretenzijas bei ieškinius reikšti patys arba pasirinkti būti atstovaujami kitų asmenų ar įmonių, teikiančių profesionalias kompensacijų išieškojimo paslaugas, o ginčo atveju nurodytos sąlygų nuostatos pažeidžia Reglamento Nr. 261/2004 tikslus ir imperatyvias nuostatas, draudžiančias apriboti ar apsunkinti keleivių teises į kompensaciją pagal Reglamentą (Reglamento Nr. 261/2004 15 straipsnio 1 dalis). Laikytina, kad netiesioginis įpareigojimas keleiviui tiesiogiai pačiam reikšti reikalavimus atsakovui dėl kompensacijos priteisimo teismuose, atsisakymas tenkinti reikalavimą priešingu atveju, ir draudimas perleisti reikalavimo teisę, yra tokio pobūdžio apribojimas, kurį draudžia nurodytos Reglamento Nr. 261/2004 nuostatos.

Atsiliepimas

11. Atsakovo teiginiai dėl sąlygose įtvirtintų apribojimų keleiviui perleisti reikalavimo teisę į kompensaciją ir netiesioginis įpareigojimas keleiviui pačiam reikšti ieškinį atsakovui teisme, draudžiant reikalavimo teisių perleidimą, pablogina vartotojo teises, lyginant su nustatytomis Reglamente Nr. 261/2004, apsunkina ir apriboja teisių įgyvendinimą, todėl tokios sąlygos negali būti priežastis spręsti dėl ieškovo reikalavimo teisės negaliojimo. Priešingai, yra siekiama kuo efektyviau užtikrinti aukštą keleivių apsaugos lygį ir minimalias keleivių teises.

Žemesnės instancijos teismas

12. Dėl skrydžių Nr. FR4480, FR4481, FR2971. Keleiviai turėjo skristi iš Barselonos (Ispanija) į Kauną (Lietuva), ir Kauno (Lietuva) į Barseloną (Ispanija), todėl bylos nagrinėjimui taikomos Reglamento Nr. 261/2004 nuostatos, numatančios keleivių teisę į kompensaciją už atšauktus skrydžius. Byloje kilo ginčas dėl to, ar perėmusiai reikalavimo teisę iš keleivių ieškovei priklauso teisė į kompensaciją pagal Reglamento (EB) Nr. 261/2004 7 straipsnyje įtvirtintus nuostolių kompensavimo dydžius dėl 2018 m. rugsėjo 28 d. turėjusių vykti skrydžių Nr. FR4480 (Žirona-Kaunas) ir FR4481 (Kaunas-Žirona), tačiau atsakovės (vežėjos) atšauktų dėl vykusio streiko, viso 2 000 Eur.

13. Ypatingos aplinkybės gali susidaryti dėl streikų, turinčių įtakos skrydį vykdančio oro vežėjo veiklai, tačiau jos nebūtinai automatiškai yra atleidimo nuo Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos mokėti kompensaciją pagrindai ir kiekvienu atveju reikia vertinti ar jos atitinka nurodytas dvi kartu egzistuojančias sąlygas. Siekdamas išvengti pareigos mokėti kompensaciją vežėjas gali remtis streiku, kaip oro erdvės apribojimu, tik tuo atveju, jei gali įrodyti, kad toks ribojimas atsirado dėl įvykių, kurie nėra būdingi normaliai oro vežėjo veiklai ir kurių jis negalėjo numatyti.

14. 2019 m. liepos 17 d. Ispanijos Civilinės aviacijos administracija (toliau – CAA) atsakyme dėl skundo yra nurodžiusi, jog, oro linijų bendrovės nurodytas streikas negali būti laikomas ypatinga aplinkybe, kadangi jį sukėlė pačios aviakompanijos darbuotojai ir todėl oro vežėjas turi mokėti kompensaciją pagal Reglamentą Nr. 261/2004. Dėl to atsakovo argumentas dėl ypatingų skrydžio atšaukimo aplinkybių laikomas neįrodytu. Vykdydamos savo veiklą oro transporto bendrovės dažnai susiduria su tam tikrais streikais (oro erdvės apribojimais), todėl šiuos apribojimus galima priskirti įprastai vežėjo veiklos rizikai, net jei atsakovė nesitikėjo minėto streiko ir negalėjo jo kontroliuoti. Nesant objektyvių įrodymų, patvirtinančių atsakovės nurodytą aplinkybę, jog skrydžiai iš Barselonos į Kauną, ir iš Kauno į Barseloną negalėjo įvykti suplanuotą dieną ir buvo atšaukti būtent dėl streiko, atsižvelgiant į Teisingumo Teismo išaiškinimus Reglamento Nr. 261/2004 taikymo klausimais, atsakovo nurodytas streikas (oro erdvės laikinas apribojimas) savaime negali būti pripažįstamas pakankamu pagrindu konstatuoti, jog ginčo skrydžiai atidėti dėl susidariusių ypatingų aplinkybių (CPK 185 straipsnis).

15. Atsakovas dėl kompensacijos dėl 2018 m. liepos 9 d. neįvykusio skrydžio Nr. FR2971 Dublinas–Kaunas neprieštaravo, todėl dėl ieškovės reikalavimo priteisti kompensaciją dėl nurodyto neįvykusio skrydžio, plačiau nepasisakyta.

16. Dėl skrydžio Nr. FR8681. 2019 m. rugpjūčio 21 d. sutartyje dėl reikalavimo teisės perleidimo yra padarytas rašymo apsirikimas, klaidingai nurodyti skrydžio metai – „2019“ , nors skrydis turėjo vykti ir bilietą keleivė buvo įsigijusi į 2018 metų skrydį Nr. FR8681.

17. Tarp šalių kilo ginčas dėl ypatingų aplinkybių, sudarančių pagrindą nemokėti keleivei kompensacijos už skrydžio atšaukimą, egzistavimo. Atsakovas remiasi meteorologinėmis sąlygomis Bristol oro uoste 2018 m. kovo 2 d., kaip ypatingomis aplinkybėmis. Pagal Reglamentą 261/2004, ypatingomis aplinkybėmis laikytinos ne bet kokios meteorologinės sąlygos, o tokios, kurios neleidžia vykdyti atitinkamo skrydžio. Atsakovas, remdamasis meteorologinėmis sąlygomis, kaip ypatingomis aplinkybėmis, nagrinėjamoje byloje privalėjo įrodyti ne tik atitinkamų meteorologinių sąlygų egzistavimą, bet ir tai, kad šios sąlygos nėra būdingos normaliai oro vežėjo veiklai, kad jos neleido vykdyti Skrydžio ir jų nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių. Šias aplinkybes privalo įrodyti atsakovas.

18. Paties atsakovo parengta atšaukto skrydžio ataskaita nelaikytina pakankamu įrodymu, patvirtinančiu atsakovo nurodytas aplinkybes dėl ypatingai blogų oro sąlygų, nes atsakovas turi suinteresuotumą bylos baigtimi. Šioje ataskaitoje nurodytų aplinkybių, susijusių su Bristol oro uosto uždarymu, oro uosto vėlavimu valyti sniegą nuo manevrinių takų, orlaivių negalėjimu pakilti ir išvykti ir pan., nepatvirtina jokie kiti objektyvūs įrodymai. Atsakovo nėra pateikta tiesioginių duomenų apie tai, kad Bristol oro uoste meteorologinės sąlygos buvo tokios, kurios neleido atsakovui vykdyti skrydžio ir nebuvo būdingos normaliai oro vežėjo veiklai. Be to, atsakovo pateiktoje ataskaitoje nenurodyta, kas priėmė sprendimus dėl skrydžio atšaukimo ar inicijavo šių sprendimų priėmimą. Atsakovo nurodoma aplinkybė, jog skrydžio atšaukimą inicijavo oro uostas, nepagrįsta įrodymais. Tikėtina, jog ataskaitoje nurodomos paties atsakovo išviešintos jo skrydžių atšaukimo priežastys, o ne objektyvios kliūtys skrydžiams vykdyti. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių tai, kad Bristolio oro uoste 2018 m. kovo 2 d. nebuvo tinkamų sąlygų skrydžiams vykdyti (nevalomi nusileidimo-pakilimo takai, prastas matomumas ir pan.). Atsakovo pateikta publikacija naujienų portale patvirtina, kad 2018 m. kovo 2 d. buvo atšaukta daug skrydžių dėl oro sąlygų, tačiau matyti, kad kai kurie skrydžiai vis tik vyko; publikacijoje nėra duomenų, kas lėmė dalies skrydžių atšaukimą, kai kitiems buvo leidžiama vykdyti skrydį; be to, publikacija apie blogas oro sąlygos Bristolio oro uoste nelaikytina objektyviu įrodymu. Visos abejonės, susijusios su aplinkybių egzistavimu bei jų vertinimu ypatingomis Reglamento prasme, turėtų būti aiškinamos vartotojo, kaip silpnesniosios santykių šalies, naudai. Be to, iš ieškovės į bylą pateikto M. Š. 2019 m. spalio 4 d. elektroninio laiško kitai to paties skrydžio keleivei I. Š., kuri atsakovo į bylą pateiktu raštu buvo informuota apie skrydžio atšaukimą, matyti, kad už neįvykusį 2018 m. kovo 2 d. skrydį Nr. FR8681 atsakovas kompensaciją sumokėjo.

19. Dėl skrydžio Nr. FR9098. Atsakovo darbuotojo – skrydžių valdymo kontrolės analitikės L. H., parengta ataskaita apie atšauktą skrydį gali būti neobjektyvi, kadangi parengta suinteresuotumą turinčio asmens. Atsakovo pateiktas orlaivio dienos judėjimo lapas, kuria yra nurodyta, kad skrydžiui buvo pritaikytas Tarptautinės oro transporto asociacijos (IATA) vėlavimo kodas 89 kodas reiškia vėlavimo priežastį – „apribojimus išvykimo oro uoste“. Tačiau šiuose dokumentuose nėra tiesioginių duomenų apie tai, kad Alikantės oro uoste buvo susidariusios tokios sąlygos, kurios neleido atsakovui laiku vykdyti skrydžio ir nebuvo būdingos normaliai oro vežėjo veiklai. Be to, šiuose dokumentuose nenurodyta, kas priėmė sprendimus ar inicijavo šių sprendimų priėmimą. Atsakovo nurodoma aplinkybė, jog skrydžio atidėjimą inicijavo Alikantės oro uostas, nepagrįsta įrodymais. Tikėtina, jog dokumentuose nurodomos paties atsakovo išviešintos jo skrydžio atidėjimo priežastys, o ne objektyvios kliūtys skrydžiui vykdyti laiku. Atsakovo pateikta oro eismo kontrolės (ATC) laiko tarpsnių (leidimo kilti) istorija tik patvirtina, kad atsakovo orlaiviui buvo suteiktas leidimas kilti 16:30 UTC, tačiau nenurodo jokių vėlavimą pateisinančių aplinkybių. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių tai, kad Alikantės oro uoste 2019 m. gegužės 30 d. skrydžio Nr. FR9098 nustatytu laiku nebuvo tinkamų sąlygų skrydžiui vykdyti (nebuvo kitų nusileidimo – pakilimo takų ir pan.). Tuo tarpu, 2019 m. lapkričio 12 d. Ispanijos CAA atsakyme dėl skundo nurodė, jog, oro linijos neįrodė, jog buvo susiklosčiusios išskirtinės aplinkybės, dėl kurių oro linijos negali išmokėti kompensacijos pagal Reglamentą Nr. 261/2004 ir dėl to turi sumokėti kompensaciją. Visos abejonės, susijusios su aplinkybių egzistavimu bei jų vertinimu ypatingomis Reglamento prasme turėtų būti aiškinamos vartotojo, kaip silpnesniosios santykių šalies, naudai. Atsakovė neįrodė, jog skrydis buvo atidėtas dėl ypatingų aplinkybių.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

20. Apeliaciniu skundu atsakovas Ryanair DAC prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Dėl 2018 m. rugsėjo 28 d. skrydžių FR4480 bei FR4481. Teismas rėmėsi ieškovės pateiktu 2019 m. liepos 17 d. CAA atsakymu dėl skundo, tačiau neįvertino pačiame CAA atsakyme nurodytų aplinkybių, t. y. to, kad CAA atsakymas buvo iš esmės paremtas glausta ir neinformatyvia vežėjo (atsakovo) atskaita. CAA nebuvo žinoma ir (ar) ji nevertino tų aplinkybių, kurias byloje įrodinėjo atsakovas, t. y. kad ginčo skrydis neįvyko dėl 9 profesinių sąjungų 6 valstybėse organizuoto ir sankcionuoto streiko, kad tai nebuvo „laukinis streikas“ kaip greičiausiai sprendė CAA, kad streikas kilo ne dėl Ryanair vienašališkai priimtų sprendimų, bet dėl jos darbuotojų ir profesinių sąjungų, kurioms jie priklauso, iniciatyvos, kad streiko iniciatoriai buvo ir kitų avialinijų darbuotojai bei kitų aplinkybių.

1.2. Kaip patvirtina ir Kauno apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. eA2‑3316‑1041/2021 pavyzdys, Reglamento Nr. 261/2004 įgyvendinimo priežiūrą vykdančios institucijos yra linkę pakeisti savo priminę išvadą dėl ypatingų aplinkybių, po to kai joms yra pateikiami atitinkami įrodymai. Šios bylos atveju Lietuvos CAA pirminėje savo išvadoje taip pat buvo konstatavusi, kad atsakovo skrydis FR9099 buvo atšauktas ne dėl ypatingų aplinkybių, tačiau pradėjus nurodytos bylos nagrinėjimą ir atsakovui pasikreipus pakartotinai bei pateikus visus byloje teiktus įrodymus dėl skrydžio atšaukimo priežasčių, Lietuvos transporto saugos administracija pateikė naują išvadą, kurioje konstatavo, kad ankstesnė išvada buvo klaidinga, o skrydis buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių.

Atsiliepimas

1.3. Atsakovas byloje argumentavo bei pateikė atitinkamus įrodymus, pagrindžiančius kad nurodyti skrydžiai buvo atšaukti dėl ypatingų aplinkybių – dėl 9 profesinių sąjungų 6 valstybėse organizuoto streiko. Streike dalyvavo Vokietijos VC, Italijos Uiltrasporti ir FILT-CGIL, Portugalijos SNPVAC, Belgijos CNE/LBC, Ispanijos SITCPLA ir USO, Nyderlandų VNV ir FVN profesinės sąjungos. Atsakovas įvykdė rūpinimosi keleiviais pareigas pagal Reglamentą Nr. 261/2004 (laiku išsiuntė pranešimus keleiviams dėl skrydžio atšaukimo, keleiviams buvo siūloma pasinaudoti teise susigrąžinti bilieto kainą arba nemokamai pakeisti skrydį – daliai keleivių atsakovas grąžino už bilietus sumokėtas sumas, kitų keleivių pageidavimu ginčo skrydžiai buvo perkelti į kitus skrydžius) – dėl to ginčo byloje nebuvo.

1.4. Šios bylos aplinkybės – profesinių sąjungų sankcionuotas streikas, pripažintinos ypatingomis: streikai nėra įprasta oro vežėjo veikla; streikas kilo ne dėl atsakovo vienašališkai priimtų sprendimų, bet dėl profesinių sąjungų, kurioms priklauso tiek atsakovo, tiek ir kitų avialinijų darbuotojai, iniciatyvos; atsakovas dėjo visas pastangas ir derėjosi su profesinėmis sąjungomis; streikai buvo organizuoti bei sankcionuoti profesinių sąjungų, su kuriomis atsakovas derėjosi, todėl jie nepatenka į „laukinių streikų“ kategoriją, kurie nelaikomi ypatingomis aplinkybėmis; streikus organizavo taip pat ir konkuruojančių bendrovių darbuotojų profesinės sąjungos, neatsižvelgdamos į tai, kad iš esmės atsakovas sutinka su profesinių sąjungų reikalavimais ir lieka tik pasirašyti susitarimus; atsakovė ėmėsi visų adekvačių šiai konkrečiai situacijai priemonių.

1.5. Atsakovas buvo pateikęs pirmosios instancijos teismui visus argumentus ir juos pagrindžiančius įrodymus, tačiau teismas jų visiškai nevertino ir neanalizavo, todėl padarė klaidingas išvadas byloje. Teismas padarė nepagrįstas išvadas byloje, o atsakovas neprivalo mokėti kompensacijų keleiviams, kadangi skrydžiai buvo atšaukti dėl ypatingų aplinkybių.

Žemesnės instancijos teismas

1.6. Dėl 2018 m. kovo 2 d. skrydžio FR8681. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog atsakovo ataskaitoje nurodytų aplinkybių, susijusių su Bristol oro uosto uždarymu, oro uosto vėlavimu valyti sniegą nuo manevrinių takų, orlaivių negalėjimu pakilti ir išvykti ir pan., nepatvirtina jokie kiti objektyvūs įrodymai; kad atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių tai, kad Bristol oro uoste 2018 m. kovo 2 d. nebuvo tinkamų sąlygų skrydžiams vykdyti (nevalomi nusileidimo-pakilimo takai, prastas matomumas ir pan.); kad atsakovo byloje pateikta publikacija portale https://www.bristolpost.co.uk apie blogas oro sąlygos Bristolio oro uoste nelaikytina objektyviu įrodymu, nes esą straipsnio teiginiai yra bendro pobūdžio, ir atsakovo įrodinėjamų aplinkybių – ypatingai blogų oro sąlygų ir negalėjimo vykdyti konkretaus skrydžio, nepagrindžia.

1.7. Sniego ir nesaugaus ledo pašalinimas iš riedėjimo, kilimo ir tūpimo takų yra oro uostų (šiuo atveju Bristolio oro uosto), o ne oro linijų bendrovių pareiga. Tą dieną didelis sniego kiekis ir ledas kėlė rimtą grėsmę skrydžių saugumui. Atsakovas Bristolio oro uoste buvusių oro sąlygų įtaką skrydžių saugumui išsamiai aprašė ir pagrindė pateiktoje teismui ataskaitoje. Dėl nurodytų sudėtingų oro sąlygų Bristolio oro uostas turėjo uždaryti kilimo ir tūpimo taką, nes sniego buvo per daug, visi tvarkymo darbai ir veiksmai turėjo būti sustabdyti.

1.8. Priverstinis 2018 m. kovo 2 d. skrydžio FR8681 (BRS-KUN) atšaukimas, kaip ir visų kitų skrydžių tą dieną Bristolio oro uoste atšaukimai, įvyko dėl išskirtinai staigaus ir stipraus snigimo, kuris lėmė, kad kilimo ir tūpimo takas buvo uždarytas, o galiausiai Bristolio oro uostas buvo uždarytas didžiąją dienos dalį dėl sniego, kas visiškai nebuvo kontroliuojama oro linijų bendrovių. Skrydžių atšaukimas atsakovui yra nuostolingas, todėl skrydžiai atšaukiami tik susiklosčius ypatingoms aplinkybėms.

1.9. Priešingai, nei sprendime nurodo pirmosios instancijos teismas, atsakovo byloje pateikta publikacija naujienų portale https://www.bristolpost.co.uk yra objektyvus ir pakankamas įrodymas, kuris pagrindžia tiek blogų meteorologinių sąlygų buvimo 2018 m. kovo 2 d. Bristolyje faktą, tiek tai, kad tokios meteorologinės sąlygos nulėmė ginčo skrydžio FR8681 atšaukimą.

1.10. Aplinkybės dėl kurių buvo atšauktas 2018 m. kovo 2 d. skrydis FR8681 pripažintinos ypatingomis: išskirtinai prastos oro sąlygos bei dėl jų sutrikusi oro uosto veikla, uždaryti pakilimo takai nėra įprasta oro vežėjo veiklai; atsakovas negalėjo kontroliuoti nei susidariusių blogų sąlygų, nei Bristolio oro uosto veiklos bei priimamų sprendimų. Remiantis Reglamento Nr. 261/2004 oro vežėjas neprivalo imtis priemonių, kurios padarytų „nepakeliamas aukas atsižvelgiant į jo įmonės pajėgumus“, o taip pat vežėjas nėra atsakingas už tas priemones, kurių turi imtis tretieji asmenys. Atsakovas neturėjo jokios atsakomybės ir nekontroliavo nei nepalankių oro sąlygų – stipraus snigimo Bristolio oro uoste, nei dėl to sutrikusios Bristolio oro uosto veiklos bei Bristolio oro uosto dėl to priimtų sprendimų (įskaitant Bristolio oro uosto uždarymą), dėl kurių 2018 m. kovo 2 d. skrydis FR8681 buvo atšauktas, todėl objektyviai vertinant jokios pagrįstos priemonės, kurių būtų galėjęs imtis atsakovas siekiant išvengti skrydžio atšaukimo, neegzistavo.

Atsiliepimas

1.11. Atsakovo byloje pateikti įrodymai– išsamūs ataskaitoje pateikti paaiškinimai dėl skrydžio FR8681 atšaukimo aplinkybių, buvusių meteorologinių sąlygų įtakos skrydžių saugumui bei publikacija Bristol naujienų portale su joje pateiktu dėl sudėtingų oro sąlygų atšauktų skrydžių sąrašu, tarp kurių yra aiškiai nurodytas ir ginčo skrydis FR8681, yra pakankami išvadai dėl ypatingų aplinkybių egzistavimo konstatuoti, t. y. teismas turėjo vertinti, jog iš esamų įrodymų galima padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad skrydis buvo atšauktas būtent dėl prastų oro sąlygų Bristol oro uoste – dėl ypatingų aplinkybių, kurių atsakovas kontroliuoti negalėjo, nei kad ginčo atšaukimas buvo nulemtas kažkokių kitokių priežasčių, nepriskirtinų ypatingoms aplinkybėms.

1.12. Pirmosios instancijos teismo vertinimas esą visos abejonės, susijusios su aplinkybių egzistavimu bei jų vertinimu ypatingomis Reglamento prasme, turėtų būti aiškinamos vartotojo, kaip silpnesniosios santykių šalies, naudai, yra visiškai nepagrįstas, kadangi ieškovė nėra keleivis – vartotojas, o yra savo rizika veikiantis juridinis asmuo.

Žemesnės instancijos teismas

1.13. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino atsakovo byloje pateiktus įrodymus dėl ginčo skrydžio FR8681 atšaukimo aplinkybių, nesivadovavo aukščiau nurodyta suformuota teismo praktika dėl įrodymų pakankamumo bei įrodymų, kaip viseto, vertinimo, todėl padarė nepagrįstas išvadas byloje, jog nėra objektyvių duomenų dėl ypatingų aplinkybių buvimo.

1.14. Dėl 2019 m. gegužės 30 d. skrydžio FR9098. Teismas nepagrįstai nurodė, jog atsakovo pateiktuose dokumentuose nurodomos paties atsakovo išviešintos jo skrydžio atidėjimo priežastys, o ne objektyvios kliūtys skrydžiui vykdyti laiku, kad atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių tai, kad Alikantės oro uoste 2019 m. gegužės 30 d. skrydžio FR9098 nustatytu laiku nebuvo tinkamų sąlygų skrydžiui vykdyti (nebuvo kitų nusileidimo-pakilimo takų ir pan.).

Atsiliepimas

1.15. Atsakovas byloje nurodytoms aplinkybėms dėl skrydžio vėlavimo įrodyti pateikė: 1) skrydžių valdymo kontrolės analitikės L. H. ataskaitą; 2) ginčo orlaivio Dienos judėjimo lapą, iš kurio matyti, kad skrydžiui FR9098 buvo pritaikytas Tarptautinės oro transporto asociacijos (toliau – IATA) vėlavimo kodas 89. Kodas 89 priklauso IATA kodų grupei, kurie indikuoja tas vėlavimo priežastis, kurios kyla dėl Oro eismo kontrolės (ATC) apribojimų ir oro uosto arba vyriausybės institucijų apribojimų, t. y. yra nulemtos konkrečių subjektų, kuriems nepriklauso avialinijos, tam tikrų veiksmų ar sprendimų ar šių subjektų atsakomybei priklausiančių veiksnių). Remiantis IATA, vėlavimo kodas 89 reiškia vėlavimo priežastį – „apribojimus išvykimo oro uoste“. Priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, skrydžiui FR9098 suteiktas IATA kodas patvirtina atsakovo byloje įrodinėtas ginčo skrydžio vėlavimo priežastis – Eurokontrolė vis atidėjinėjo ir galiausiai vėlai suteikė leidimą kilti atsakovo orlaiviui vykdant skrydį FR9098 būtent dėl įvykio Alikantės oro uoste, kuris kilo dėl priežasčių niekaip nesusijusių su atsakovu; 3) oro eismo kontrolės (ATC) laiko tarpsnių (leidimo kilti) istoriją, kuri patvirtina, kad oro eismo kontrolė leidimą kilti ginčo orlaiviui suteikė tik 16:30 UTC.

1.16. Atsakovo nurodytos aplinkybės dėl kurių buvo atidėtas 2019 m. gegužės 30 d. skrydis FR9098 pripažintinos ypatingomis, nes: įvykis, dėl kurio buvo uždarytas kilimo ir tūpimo takai, nėra įprasta vežėjo veikla; atsakovas realiai negalėjo kontroliuoti nei kitos avialinijos ant pakilimo tako patirto gedimo, nei dėl to oro uosto priimto sprendimo uždaryti pakilimo ir tūpimo takus, nei Eurokontrolės dėl šio įvykio priimtų sprendimų (vėlai išduoto leidimo vykdyti ginčo skrydį). Atsakovas neturėjo jokios atsakomybės ir nekontroliavo nei kitos avialinijos ant pakilimo tako patirto gedimo, nei dėl to oro uosto priimto sprendimo uždaryti pakilimo ir tūpimo takus, kas tiesiogiai lėmė, kad 2019 m. gegužės 30 d. skrydis FR9098 buvo atidėtas, todėl objektyviai vertinant jokios pagrįstos priemonės, kurių būtų galėjęs imtis atsakovas siekiant išvengti skrydžio FR9098 atidėjimo, neegzistavo.

1.17. 2019 m. lapkričio 12 d. iš Ispanijos Civilinės aviacijos administracijos atsakymo dėl skundo, kuriuo sprendime remiasi pirmosios instancijos teismas, galima spręsti, jog atsakovas Ispanijos Civilinės aviacijos administracijai pateikė neinformatyvų ir trumpą paaiškinimą be jokių įrodymų, todėl toks dokumentas jokios įrodomosios reikšmės byloje neturi ir pirmosios instancijos teismas apkritai neturėjo jo vertinti, tuo labiau, kad minėtas dokumentas atsakovui buvo neprivalomas vykdyti.

1.18. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad leidimą vykdyti ginčo skrydį FR9098 atsakovui Eurokontrolė suteikė vėlai, kad vėlavimo priežastys buvo nulemtos ne atsakovo, o trečiųjų šalių pritaikytų apribojimų išvykimo oro uoste (dienos judėjimo lape ginčo skrydžiui FR8681 priskirtas IATA vėlavimo kodas 89). Šie įrodymai laikytini pakankamais išvadai dėl ypatingų aplinkybių egzistavimo padaryti, o teismo aiškinimas, jog atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog „nebuvo kitų nusileidimo – pakilimo takų ir pan.“ yra nepagrįstas. Nei Reglamentas Nr. 261/2004, nei kiti teisės aktai nenustato, kad ypatingos aplinkybės gali būti patvirtintos tik tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis tokio pobūdžio bylose, todėl tai, ar bylai reikšminga aplinkybė įrodyta, turėtų būti sprendžiama pateiktų įrodymų pagrindu, o ne nurodant įrodymus, kurie šias aplinkybes galėtų patvirtinti patikimiau. Teismo išvada, kad atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių tai, kad Alikantės oro uoste ginčo skrydžio nustatytu laiku nebuvo tinkamų sąlygų skrydžiui vykdyti (nebuvo kitų nusileidimo – pakilimo takų ir pan.), padaryta netinkamai taikant proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, pažeidžiant įrodymų pakankamumo taisyklę, neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių.

1.19. Dėl Ryanair vežimo sąlygų nuostatų pažeidimo. Reikalavimo perleidimo sutartys, kuriomis reikšdama reikalavimą atsakovui byloje rėmėsi ieškovė, buvo sudarytos pažeidžiant keleivių su atsakovu sudarytas vežimo sutartis, todėl ir šiuo aspektu negalėjo būti pagrindas teismui priteisti ieškovei keleiviams priklausančias kompensacijas.

1.20. Pirmosios instancijos teismas nevertino teisinių pasekmių kylančių iš vežimo sutarties pažeidimo. Kadangi Sąlygose numatytas draudimas perleisti reikalavimo teisę į kompensacijas pagal Reglamentą Nr. 261/2004, šis veiksmas kvalifikuotinas kaip sutarties nevykdymas CK 6.205 straipsnio 1 dalies prasme (c/b Nr. e3K-3-161-684/2019.). Kadangi ieškovės nurodyti keleiviai pažeidė su atsakovu sudarytą sutartį ir nepaisydami draudimo, numatyto sutarties sąlygose, kurios yra sudėtinė vežimo sutarties dalis, perleido reikalavimo teisę ieškovei, ji neturi teisės reikalauti priteisti keleiviams priklausančios kompensacijos, kadangi negalėjo įgyti šios teisės pagal keleivių ir atsakovo sudarytą vežimo sutartį ir jos sudėtinę dalį – sąlygas. Teismas pagal faktines bylos aplinkybes turėjo vertinti, kad reikalavimo teisės perleidimo sutartis, sudaryta pažeidžiant keleivių sudarytą su atsakovu vežimo sutartį ir jos sąlygas negali būti pagrindas ieškovei gauti keleiviams priklausančias kompensacijas.

1.21. Teismas nevertino tos aplinkybės, kad pagal CK 6.102 straipsnio 1 dalį yra imperatyviai draudžiama perleisti tokį reikalavimą, kurio atžvilgiu negalimas išieškojimas. Keleiviai, perleidę reikalavimo teisę ieškovei, nesikreipė tiesiogiai į vežėją pagal sąlygų 15.2.2. punktą. Tiek keleiviai, tiek ieškovė žinojo apie galiojančią sąlygų 15.2.3 nuostatą (Ryanair nepriims prašymų iš trečiųjų šalių, jei kompensacijos reikalaujantis keleivis nepateikė tiesiogiai prašymo Ryanair ir nelaukė atsakymo tiek laiko, kiek numatyta 15.2.2 straipsnyje“), todėl faktiškai keleiviai perleido ieškovei reikalavimą, kurio įgyvendinti yra negalima. Ieškovės ir keleivių susitarimai dėl reikalavimo teisės perleidimo prieštarauja imperatyvioms teisės normoms. Priešingai, nei sprendė teismas, reikalavimo teisės perleidimo draudimas neriboja ir nepanaikina keleivių teisės pareikšti ieškinį ar pasinaudoti kitais teisių gynimo būdais, todėl nepagrįstai vertino sąlygų 15.4 punktą esant nesąžiningu ir negaliojančiu.

1.22. Ieškovė byloje veikia ne kaip keleivių atstovė, o kaip savarankiškas asmuo. Vadovaujantis CK 2.132 straipsnio 3 dalimi, ieškovė negali būti laikoma atstove, kadangi veikia savo vardu. Ieškove šioje civilinėje byloje veikia savo vardu ir civilinė byla neturės jokios įtakos keleivių teisėms ir pareigoms, todėl tai nelaikytina atstovavimu. Nors keleiviai ir yra laisvi pasitelkti atstovus reiškiant pretenzijas, tačiau atstovavimas yra įforminamas vadovaujantis CK bei CPK normomis.

1.23. Nei teisė pareikšti ieškinį, nei kiti teisių gynimo būdai pagal sutarties sąlygas nėra draudžiami, o pirmosios instancijos teismo argumentas, kad reikalavimo teisės perleidimo draudimas riboja keleivių (vartotojų) teisę pasinaudoti pažeistų teisių gynimo būdais, yra nepagrįstas, todėl nėra jokio pagrindo sutarties sąlygų 15.4 punktą pripažinti negaliojančiu. Vadovaujantis sutarties sąlygų 15.4. punktu, reikalavimo teisės perleidimas yra draudžiamas pagal tarp keleivių ir atsakovo sudarytą vežimo sutartį, todėl teismas turėjo vertinti, kad ieškovė neturi teisinio pagrindo reikšti šį ieškinį.

1.24. Dėl išankstinės keleivių kreipimosi į vežėją tvarkos. Ieškovė neturi teisės reikalauti kompensacijos, kadangi keleiviai nesilaikė nustatytos išankstinio kreipimosi į vežėją tvarkos, numatytos pervežimo sutarties sąlygose. Sutarties sąlygose yra aiškiai numatyta, kad dėl kompensacijų pagal Reglamentą į atsakovą privalo pirmiausia kreiptis tiesiogiai pats keleivis. Keleiviai, nors buvo aiškiai įpareigoti sutarties sąlygų punktais, patys tiesiogiai nesikreipė į atsakovą su prašymu dėl kompensacijos pagal Reglamentą, byloje taip pat nėra jokių įrodymų, kad ieškovė būtų kreipusis į atsakovą keleivių vardu. „Aer liber“, UAB, nors yra ieškovė šioje byloje, ji nėra keleivių atstovas, bet yra keleivių teisių, susijusių su kompensacija pagal Reglamentą Nr. 261/2004, perėmėja, veikianti savo vardu ir rizika, todėl bet koks jos kreipimasis į atsakovą nelaikytinas atitinkančiu sutarčių sąlygas.

1.25. Ieškovė, perimdama reikalavimo teisę iš keleivių, esant galiojančioms ir vykdytinoms sutarties sąlygų nuostatoms (15.2.2., 15.2.3. punktams), prisiėmė visą su tuo susijusią riziką. Dėl nurodytų aplinkybių yra akivaizdu, kad nesant išpildyto sąlygų 15.2.2. punkto reikalavimo, atsakovas neturi jokios pareigos išmokėti kompensacijos ieškovei.

1.26. Dėl teismo pareigos visapusiškai ir objektyviai vertinti byloje esančius įrodymus. Pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai tyrė byloje esančius įrodymus, netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, pažeisdamas įrodymų pakankamumo taisyklę (CPK 185 straipsnis), todėl padarė klaidingas išvadas byloje, kas lėmė nepagrįsto sprendimo priėmimą.

1.27. Dėl ieškovei priteistų procesinių palūkanų. Pirmosios instancijos teismas pritaikė netinkamas materialinės teisės normas sprendimu ieškovei priteisdamas procesines palūkanas. Ieškovės reikalavimai į kompensaciją pagal Reglamentą Nr. 261/2004 yra perimti iš keleivių – fizinių asmenų, todėl ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos remiantis CK 6.210 straipsnio 1 dalį, o ne 6 procentų dydžio procesinės palūkanos remiantis CK 6.210 straipsnio 2 dalimi, kadangi, kaip minėta, pati prievolė cesijos atveju išlieka nepakitusi, o bylos atveju prievolė yra kilusi iš vartojimo teisinių santykių.

21. Ieškovė „Aer liber“, UAB, pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1. Dėl skrydžių Nr. FR4480 ir FR4481 (2018 m. rugsėjo 28 d., Barselona-Kaunas-Barselona). ESTT 2021 m. kovo 23 d. priėmė prejudicinį sprendimą byloje Nr. C-28/20, kurioje konstatavo, kad „<...> 5 straipsnio 3 dalis turi būti aiškinama taip, kad skrydį vykdančio oro vežėjo profesinės sąjungos pagal nacionalinės teisės aktuose nustatytas sąlygas ir, be kita ko, laikantis juose nustatyto įspėjimo termino sušauktas streikas, kuriuo siekiama patenkinti šio vežėjo darbuotojų reikalavimus ir prie kurio prisijungė tam tikrų kategorijų darbuotojai, būtini skrydžiui vykdyti, nepatenka į sąvoką „ypatingos aplinkybės“, kaip ji suprantama pagal šią nuostatą.“ ESTT prejudicinis sprendimas patvirtina, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl ginčo skrydžių yra iš esmės teisingos.

2.2. Atsakovas ESTT išaiškinimą nurodytoje byloje laikė reikšmingu nagrinėjamai bylai, bei nurodė, kad nagrinėjamoje byloje keliami klausimai dėl skrydžių FR4480 ir FR4481 atšaukimą nulėmusių priežasčių pripažinimo ypatingomis aplinkybėmis bei ESTT pateikti klausimai nurodytose bylose yra iš esmės tapatūs, todėl ieškovė nemato pagrindo nesivadovauti ESTT byloje Nr. C-28/20 pateikti išaiškinimu ir šioje byloje nurodytas aplinkybes dėl ginčo skrydžių FR4480/4481 atšaukimo vertinti kitaip.

2.3. Įsiteisėjusiame Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 30 d. sprendime c/b Nr. eE2‑731‑848/2020, teismas, tenkindamas ieškovo ieškinį dėl to paties ginčo skrydžio, konstatavo, kad atsakovo nurodomos aplinkybės – profesinių sąjungų streikas – nelaikytinas ypatinga aplinkybe.

2.4. Dėl skrydžio Nr. FR8681 (2018 m. kovo 2 d., Bristol – Kaunas). Bylos medžiaga liudija, kad atsakovas savo poziciją grindė tik dviem įrodymais, kurie stokoja objektyvumo bei sąsajumo būtent su ginčo skrydžiu FR8681. Atsakovo pateikti įrodymai (publikacija internete) galimai patvirtina tik tą aplinkybę, kad nurodytą dieną buvo itin blogos oro sąlygos, tačiau iš pateiktų duomenų nėra galimybės aiškiai susieti šių blogų oro sąlygų būtent su ginčo skrydžiu. Ginčo skrydis FR8681 buvo atšauktas, tačiau neįrodytos būtent šio skrydžio atšaukimo priežastys. Teismas pagrįstai pažymėjo, kad iš tos pačios publikacijos yra matyti, jog kiti skrydžiai vis dėl to vyko, todėl byloje nepateikti įrodymai, patvirtinantys blogų oro sąlygų priežastinį ryšį su skrydžio FR8681 vėlavimu. Kitai to paties skrydžio keleivei – I. Š., kompensacija už neįvykusį skrydį buvo išmokėta.

2.5. Dėl skrydžio Nr. FR9098 (2019 m. gegužės 30 d., Alikantė – Kaunas). Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių nei patį išvykimo oro uosto (Alikantės) kilimo / tūpimo tako užblokavimo faktą, nei jo priežastinį ryšį su skrydžio FR9098 vėlavimu. Vien iš orlaivio dienos judėjimo lape esančio IATA vėlavimo kodo („89“), kuris, pagal tarptautinį reglamentavimą, reiškia „apribojimus išvykimo oro uoste“, negalima daryti išvados, kad nurodytą dieną Alikantės oro uoste įvyko būtent atsakovo nurodomas ribojimas, t. y. „kilimo / tūpimo tako užblokavimas“.

2.6. Ispanijos aviacijos saugos ir saugumo agentūra savo 2019 m. lapkričio 12 d. atsakyme taip pat nurodė, kad atsakovas neįrodė, jog buvo susiklosčiusios ypatingos aplinkybės. Be to, šios institucijos pateikiamos išvados apimtis bei išsamumas priklauso nuo pačios oro linijos (atsakovo) jai teikiamų dokumentų, todėl atsakovo kritika šios institucijos priimtos išvados atžvilgiu yra nepagrįsta.

2.7. Dėl draudimo perleisti reikalavimo teises (atsakovo Bendrųjų vežimo sąlygų ir nuostatų 15.4 punktas). Kaip nurodo ir pats atsakovas, draudimo perleisti reikalavimo teisę, įtvirtinto sutartyje, pažeidimas yra laikomas tik sutarties pažeidimu, tačiau pats savaime šis pažeidimas nereiškia reikalavimo teisių perleidimo sutarčių negaliojimo. Teismas pagrįstai sprendė, jog neegzistuoja pagrindas teismui spręsti dėl ieškovo pateiktų reikalavimo perleidimo sutarčių negaliojimo ex officio, be to, ir pats atsakovas tokio reikalavimo nebuvo pareiškęs.

2.8. Dėl keleivių nesikreipimo į atsakovą dėl kompensacijų išmokėjimo (BVS 15.2.2 p.). Reglamentas aiškiai ir nedviprasmiškai nustato sąlygas, kurioms esant, keleiviai įgyja teisę į atitinkamo dydžio kompensaciją. Keleiviams (arba ieškovei) įrodžius, kad keleiviai buvo įsigiję atitinkamų skrydžių bilietus, tačiau šie skrydžiai neįvyko, nes buvo atšaukti, arba vėlavo daugiau nei 3 valandas, o atsakovui neįrodžius jokių ypatingų aplinkybių, dėl kurių jo prievolė mokėti kompensaciją keleiviams išnyksta, atsakovo prievolė išmokėti keleiviams kompensacijos laikytina galiojančia ir vykdytina, nepriklausomai nuo paties atsakovo (kaip oro vežėjo) nustatytų papildomų kompensacijų išmokėjimo tvarkos sąlygų, o taip pat nuo keleivių pretenzijų dėl kompensacijų išmokėjimo (ne)pareiškimo oro vežėjui. Keleivių reikalavimo teisės į kompensacijas atsiranda nuo Reglamente nustatytų sąlygų viseto atsiradimo, o ne nuo atskiro pretenzijos pareiškimo oro vežėjui, todėl atsakovo teiginiai apie keleivių perleistas „neegzistuojančias“ reikalavimo teises yra nepagrįsti. Formuojamoje teismų praktikoje analogiškose bylose pagal ieškovės ieškinį atsakovui, teismai laikosi tokios pat pozicijos.

2.9. Atsakovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu aplinkybe dėl BVS 15.2.2 punkto pažeidimo nesirėmė, todėl šiuo atveju yra pažeidžiamas CK 306 straipsnio 2 dalies įtvirtintas draudimas apeliaciniame skunde remtis naujomis aplinkybėmis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

23. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo visiškai patenkintas ieškinys dėl kompensacijų už skrydžių atšaukimą bei vėlavimą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą Nr. 261/2004 priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

24. Teisėjų kolegija iš byloje esančių duomenų nustatė, kad „Ryanair“ 2018 m. rugsėjo 28 d. skrydžiai Nr. FR4480 (Žirona (Barselona)–Kaunas) ir FR4481 (Kaunas–Žirona (Barselona), 2018 m. kovo 2 d. skrydis Nr. FR8681 (Bristol–Kaunas) neįvyko, 2019 m. gegužės 30 d. skrydis Nr. FR 9098 (Alikantė–Kaunas) vėlavo daugiau kaip 3 valandas. Atšauktų skrydžių bei vėlavusio skrydžio keleiviai su ieškovė sudarė reikalavimo perleidimo sutartis, kuriomis ieškovei perleido savo turimas reikalavimo teises į atsakovę, kurias jie įgijo pagal 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 261/2004. Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimus dėl kompensacijų pritesimo tenkino visiškai. Atsakovas (apeliantas) Ryanair DAC pateikė apeliacinį skundą. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, susijusiomis su kompensacijos už skrydžių atšaukimą ir vėlavimą priteisimu, teisinių pasekmių, kylančių iš vežimo sutarties pažeidimo vertinimu, taip pat teigia, kad buvo pažeistos teisės normos, reglamentuojančios procesinių palūkanų priteisimą.

Dėl Ryanair vežimo sąlygų

25. Apeliantas nurodo, kad reikalavimo perleidimo sutartys buvo sudarytos pažeidžiant keleivių su atsakove sudarytas vežimo sutartis ir sąlygas, todėl negali būti pagrindas ieškovei gauti keleiviams priklausančias kompensacijas. Taip pat pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad pagal CK 6.102 straipsnio 1 dalį imperatyviai draudžiama perleisti tokį reikalavimą, kurio atžvilgiu negalimas išieškojimas, o keleiviai perleido ieškovei reikalavimą, kurio įgyvendinti negalima. Keleiviai nesikreipė tiesiogiai į vežėją pagal sąlygų 15.2.2. punktą, kuris numato, kad keleiviai, prieš kreipiantis į trečiąsias šalis, kad šios reikalautų kompensacijos keleivio vardu, pirmiausiai prašymus turi pateikti tiesiogiai Ryanair. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti šiai apelianto pozicijai.

26. Pažymėtina, kad kreditoriaus reikalavimo teisė, kaip prievolinė subjektinė teisė, yra savarankiškas civilinių teisinių santykių objektas (CK 1.112 straipsnio 1 dalis), todėl gali būti perleista kitam asmeniui bendraisiais pagrindais (CK 1.112 straipsnio 2 dalis). Kreditorius gali perduoti savo reikalavimo teisę kitam asmeniui, t. y. naujajam kreditoriui, pagal reikalavimo teisės perleidimo sutartį, kuri doktrinoje vadinama cesijos sutartimi. Tam tikrais atvejais reikalavimo teisė negali būti perleista. Draudimai perleisti reikalavimo teisę gali būti nustatyti įstatymo (CK 6.102 straipsnis) arba sutarties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2013, 2014 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2014).

27. Sąlygų (Ryanair DAC Bendrosios vežimo sąlygos ir nuostatos) 15.4 punktas numato, kad teisė į kompensaciją ar pinigų grąžinimą galioja fiziniams asmenims, įtrauktiems į skrydžio registracijos registrą kaip papildomiems keleiviams ir/arba kartu keliaujančių grupių nariams, nepilnamečiams asmenims arba teisiškai nekompetentingiems asmenims ir šių asmenų globėjams. Visais kitais atvejais teisės į kompensaciją ar pinigų grąžinimą perleidimas tretiesiems asmenims negalimas. Teisės perleidimo draudimas netaikomas tuo atveju, jei teisės perleidimas yra pagrįstas įstatymu (tekste – „įstatymas“).

28. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pagal reikalavimo perleidimo sutartis pradiniai kreditoriai (keleiviai) perleido ieškovei savo turimas reikalavimo teises į atsakovę, kurias jie įgijo pagal 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 261/2004. Teismas atsakovės teiginius dėl sąlygose įtvirtintų apribojimų keleiviams perleisti reikalavimo teisę į kompensaciją laikė bloginančiais vartotojo teises, lyginant su nustatytomis Reglamente Nr. 261/2004, apsunkinančiais ir ribojančiais teisių įgyvendinimą, neužtikrinančiais aukšto keleivių apsaugos lygio ir minimalių keleivių teisių, todėl juos atmetė. Taigi, teismas akcentavo tai, kad keleivių reikalavimai yra kilę ne sutarties, o Reglamento pagrindu, o apeliacinio skundo argumentai nepagrindžia teisinės galimybės sutartimi (sąlygomis) riboti Reglamento suteikiamų teisių įgyvendinimo būdą. Reglamento Nr. 261/2004 15 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės keleivių atžvilgiu pagal šį reglamentą negali būti apribotos arba jų negali būti atsisakyta, pirmiausia įtraukiant į vežimo sutartį leidžiančią nukrypti arba ribojančią nuostatą.

29. Pažymėtina, kad keleivių su atsakove sudarytos vežimo sutartys yra vartojimo sutartys, nes vežimo oro transportu paslaugą įsigijo fiziniai asmenys savo reikmėms iš atsakovės kaip verslininkės, teikiančios minėtą paslaugą. Aplinkybė, kad iš minėtos sutarties kylanti reikalavimo teisė į kompensaciją pagal Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnio 1 dalies a punktą buvo perleista ieškovei, nepakeičia šios sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo sutarties. Atsižvelgiant į Reglamente Nr. 261/2004 nustatyto reguliavimo tikslą, paskirtį ir prigimtį, apygardos teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, jog atsakovės teiginiai dėl sąlygose įtvirtintų apribojimų keleiviui perleisti reikalavimo teisę į kompensaciją ir įpareigojimas keleiviui pirmiausia tiesiogiai kreiptis dėl kompensacijos į atsakovą pačiam, pablogina vartotojo teises, lyginant su nustatytomis Reglamente, apsunkina ir apriboja teisių įgyvendinimą, todėl tokios sąlygos negali būti priežastis spręsti dėl ieškovės reikalavimo teisės negaliojimo (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-956-912/2020, 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1106-661/2020, kt.). Dėl to apelianto argumentai, kad reikalavimo perleidimo sutartis sudaryta pažeidžiant sąlygose įtvirtintą draudimą, ieškovė neturi teisės reikšti ieškinį, atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl skrydžių atšaukimo ir vėlavimo

30. Atsakovas Ryanair DAC apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ginčo skrydžių atšaukimas nebuvo sąlygotas ypatingų aplinkybių.

31. Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad skrydį vykdantis oro vežėjas neprivalo mokėti kompensacijos pagal Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnį, jei gali įrodyti, kad skrydis buvo atšauktas ar vėlavo dėl ypatingų aplinkybių, kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) aiškindamas šią teisės normą yra nurodęs, kad „ypatingomis aplinkybėmis“, kaip jos suprantamos pagal Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalį, gali būti laikomi tie įvykiai, kurie dėl savo pobūdžio ar atsiradimo priežasčių nėra būdingi įprastai oro vežėjo veiklai ir kurių jis realiai negali kontroliuoti. Šios sąlygos yra kumuliacinės (ESTT 2019 m. birželio 26 d. sprendimas byloje Nr. C?159/18, 16 punktas; ESTT 2019 m. balandžio 4 d. sprendimas byloje Nr. C‑501/17, 20 punktas). Galimybės kontroliuoti aplinkybes nebuvimas įrodinėjamas vertinant, ar oro vežėjas ėmėsi situacijai pritaikytų veiksmų panaudodamas visas turimas personalo, materialines ir finansines priemones, kad išvengtų atitinkamo skrydžio atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui dėl tos aplinkybės (ESTT 2019 m. birželio 26 d. sprendimas byloje Nr. C?159/18, 15 punktas). Tokiu aukščiau nurodytos teisės normos išaiškinimu remiasi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2014. Teismų praktika. 2014, 42).

32. Nagrinėjamu atveju apeliantas įrodinėja, kad dėl įvykusio devynių profesinių sąjungų šešiose valstybėse organizuoto streiko, kuriame dalyvavo Vokietijos VC, Italijos Uiltrasporti ir FILT-CGIL, Portugalijos SNPVAC, Belgijos CNE/LBC, Ispanijos SITCPLA ir USO, Nyderlandų VNV ir FVN profesinės sąjungos, taip pat prie kurio prisijungė šių profesinių sąjungų lakūnai ir įgulų nariai, dirbantys Ryanair Vokietijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Belgijoje, Ispanijoje bei Portugalijoje buvo priversta atšaukti 2018 m. rugsėjo 28 d. FR4480 bei FR4481 skrydžius. Taip pat teigia, kad priverstinis 2018 m. kovo 2 d. skrydžio FR8681 (BRS-KUN) atšaukimas įvyko dėl išskirtinai staigaus ir stipraus snigimo, kuris lėmė, kad kilimo ir tūpimo takas Bristolio oro uoste buvo uždarytas, o 2019 m. gegužės 30 d. skrydžio FR9098 atidėjimą sąlygojo tinkamų sąlygų skrydžiui vykdyti nebuvimas (nusileidimo-pakilimo takų ir pan.) Alikantės oro uoste.

33. Europos Teisingumo Teismo jurisprudencijoje dėl oro vežėjo atsakomybės suformuluota nepakeliamos aukos sąvoka: jeigu atitinkamas oro vežėjas iš tikrųjų galėjo imtis tokių priemonių, nacionalinis teismas, vadovaudamasis šio sprendimo 29 punkte nurodyta jurisprudencija, taip pat turi įsitikinti, kad dėl atitinkamų priemonių šis vežėjas neturi daryti nepakeliamos aukos atsižvelgiant į jo įmonės pajėgumus (Europos Teisingumo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. sprendimo byloje C-315/15 p. 46). Šioje jurisprudencijoje taip pat nurodyta, jog oro vežėjas turi įrodyti, kad net panaudodamas visas turimas personalo, finansines ir materialines priemones ir, atsižvelgiant į jo įmonės turimus pajėgumus tuo metu nedarydamas nepakeliamos aukos jis akivaizdžiai nebūtų galėjęs išvengti šio skrydžio atšaukimo arba atvykimo atidėjimo trims arba daugiau valandų dėl ypatingų aplinkybių, su kuriomis susidūrė (Europos Teisingumo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. sprendimo byloje C-315/15 p. 29).

34. Byloje iš esmės yra kilęs nenugalimos jėgos aplinkybių (lot. force majeure) įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nenugalimos jėgos sąlygos (požymiai) turi būti konstatuojamos kiekvienu konkrečiu atveju individualiai, o force majeure besiremianti sutarties šalis privalo įrodyti, kad nenugalimos jėgos sąlygos egzistuoja būtent jos atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2012). CPK 177 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, jog yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį tie duomenys gali būti nustatomi šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, ekspertų išvadomis ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. CPK 180 straipsnyje nustatyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

35. Atsakovas, įrodinėdamas force majeure aplinkybę nurodė, kad dėl įvykusio devynių profesinių sąjungų šešiose valstybėse organizuoto streiko, kuriame dalyvavo Vokietijos VC, Italijos Uiltrasporti ir FILT-CGIL, Portugalijos SNPVAC, Belgijos CNE/LBC, Ispanijos SITCPLA ir USO, Nyderlandų VNV ir FVN profesinės sąjungos, taip pat prie kurio prisijungė šių profesinių sąjungų lakūnai ir įgulų nariai, dirbantys Ryanair Vokietijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Belgijoje, Ispanijoje bei Portugalijoje buvo priversta atšaukti 2018 m. rugsėjo 28 d. FR4480 bei FR4481 skrydžius.

36. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes bei teisės normų išaiškinimą, sutiktina su apeliantu, kad įvykęs profesinių sąjungų organizuotas darbuotojų streikas, dėl kurio atsakovas negalėjo vykdyti skrydžių, taip pat techninės kliūtys oro uosto kilimo take nėra įprastas oro vežėjo veiklai, tačiau šią riziką, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas, kaip oro vežėjas, privalėjo įvertinti. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, 2019 m. liepos 17 d. bei 2019 m. lapkričio 12 d. Ispanijos Civilinės aviacijos administracija atsakymuose dėl skundo nurodė, jog oro linijų bendrovės nurodytas streikas bei gedimas oro uosto take negali būti laikomos ypatingomis aplinkybės, kadangi jį sukėlė pačios aviakompanijos darbuotojai ir, kad oro linijos neįrodė, jog buvo susiklosčiusios Alikantės oro uoste išskirtinės aplinkybės, dėl kurių oro linijos negali išmokėti kompensacijos pagal Reglamentą Nr. 261/2004.

37. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad jis įvykdė rūpinimosi keleiviais pareigas pagal Reglamentą Nr. 261/2004 (laiku išsiuntė pranešimus keleiviams dėl skrydžio atšaukimo, keleiviams buvo siūloma pasinaudoti teise susigrąžinti bilieto kainą arba nemokamai pakeisti skrydį – daliai keleivių atsakovas grąžino už bilietus sumokėtas sumas, kitų keleivių pageidavimu ginčo skrydžiai buvo perkelti į kitus skrydžius), o įrodinėdamas skrydžio FR9098 atidėjimo aplinkybes pateikė skrydžių valdymo kontrolės analitikės, ginčo orlaivio dienos judėjimo lapą, oro eismo kontrolės (ATC) laiko tarpsnių (leidimo kilti) istoriją.

38. Atsakovo nurodytas vėlavimo kodas patvirtina, kad dėl techninių kliūčių buvo sutrikdytas būtent ginčo skrydis, tačiau šios pateiktos įrodinėjimo priemonės dėl uosto laikino uždarymo nepakanka tam, kad būtų galima konstatuoti nenugalimos jėgos aplinkybę. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apelianto nurodytos aplinkybės, kurios vertinamos kitų bylos aplinkybių kontekste, teikia pagrindą išvadai, kad skrydžių 2018 m. rugsėjo 28 d. FR4480 bei FR4481 atšaukimas dėl profesinių sąjungų streiko bei 2019 m. gegužės 30 d. skrydžio FR9098 atidėjimas dėl oro uosto uždarymo buvo atsakovo darbo organizavimo pasekmė, bet ne aplinkybės, kurių atsakovas visiškai negalėjo kontroliuoti, ir ypatingos aplinkybės, kurios panaikintų atsakovo prievolę mokėti Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnio 1 dalies b punkte nustatyta kompensaciją, pagal Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalį, nenustatytos. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino ieškinio reikalavimų dalį dėl kompensacijos už atšauktus skrydžius FR4480 ir FR4481 bei vėlavusį skrydį FR 9098 priteisimo.

39. Apeliantas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad skrydis 2018 m. kovo 2 d. skrydis Nr. FR8681 (Bristol–Kaunas) neįvyko dėl ypatingų aplinkybių – didelio sniego. Teisėjų kolegija pažymi, jog šalys turi pareigą įrodyti savo reikalavimus ar atsikirtimus. Įrodinėjimas yra šalių pareiga, nes už jos nevykdymą arba netinkamą įvykdymą gali būti taikomos sankcijos – priimamas nepalankus sprendimas. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo išplėtota ir nuosekli. Pagal ją faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017). Reglamente yra įtvirtinta oro vežėjo teisė nemokėti kompensacijos, tik jam įrodžius, jog skrydis buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių.

40. Apeliantas, įrodinėdamas skrydžio FR8681 atšaukimo priežastis, pateikė skrydžio FR8681 ataskaitą ir publikaciją naujienų portale, kurioje pateikta informacija, kad 2018 m. kovo 2 d. dėl nepalankių oro sąlygų Bristolio oro uostas uždarė kilimo ir tūpimo taką pirmiesiems skrydžiams ir liko uždarytas iki 1200 UTC. Vertindamas šiuos atsakovo pateiktus įrodymus ir šalių paaiškinimus, pirmos instancijos teismas nepripažino nustatyta bei įrodyta aplinkybe, kad skrydis Bristolio oro uoste negalėjo įvykti dėl blogų oro sąlygų. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas, vykdantis oro pervežimo paslaugas, privalo užtikrinti skrydžio saugumo, tame tarpe ir keleivių, sąlygas, todėl atsakovo suteikiamos paslaugos yra tiesiogiai priklausomos ir nuo gamtinių sąlygų. Galimos tokios situacijos, kurių oro pervežimo paslaugas suteikiantis asmuo negali numatyti, – tai tokie ekstremalūs įvykiai – nebūdingi gamtos reiškiniai, kurie negali būti prognozuojami sutarties sudarymo metu, kada vežėjas praranda realią galimybę užtikrinti prisiimtus įsipareigojimus. Dėl to, šiuo atveju, teisėjų kolegija, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog atsakovas neįrodė, jog ginčo skrydžio FR8681 atšaukimas buvo sąlygotas kokių nors ypatingų aplinkybių sprendžia, kad nepalankias gamtines sąlygas, kuriomis esant nėra galimybės saugiai vykdyti skrydžius, galima vertinti kaip aplinkybes, kurių oro pervežimo paslaugas suteikiantis asmuo negalėjo kontroliuoti ir užkirsti joms kelio.

41. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo byloje pateiktos įrodinėjimo priemonės (nutarties 39 punktai) patvirtina, kad nagrinėjamos bylos atveju buvo susiklosčiusi būtent tokia ekstremali situacija, lėmusi daugumos skrydžių, tame tarpe ir FR8681 atšaukimą. Byloje pateiktos byloje įrodinėjimo priemonės patvirtina, kad atsakovo 2018 m. kovo 2 d. skrydis FR8681 buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių – Bristolyje siautusios audros „Emma“, pasireiškusios labai stiprius snigimu, sutrikdžiusiu Bristolio oro uosto veiklą bei sukėlusiu didelį pavojų skrydžių saugumui. Byloje pateikus objektyvius duomenis, pagrindžiančius atsakovo teiginius dėl ypatingų aplinkybių buvimo, teisėjų kolegija juos laiko įrodytais ir sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas kompensaciją iš atsakovo už atšauktą šį skrydį priteisė nepagrįstai.

42. Pirmosios instancijos teismas, tenkinęs ieškovės materialinį reikalavimą, priteisė iš atsakovės ieškovei ir 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (4 800,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. kovo 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria atsakovo apeliacinio skundo argumentams, kad ieškovės reikalavimai į kompensaciją pagal Reglamentą Nr. 261/2004 yra perimti iš keleivių – fizinių asmenų, todėl ieškovei priteistinos 5 procentų, o ne 6 procentų dydžio procesinės palūkanos.

43. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė lieka nepakitusi (CK 6.101 straipsnio 1 ir 2 dalys; Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. 6 proc. procesinės palūkanos gali būti priteistinos tik tuo atveju, jei abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju prievolė yra kilusi iš vartojimo teisinių santykių, o ieškovės reikalavimai į kompensaciją yra perimti iš keleivių – fizinių asmenų. Dėl šios priežasties ieškovei iš atsakovo yra priteistinos ne 6 procentų, o 5 procentų procesinės palūkanos. Esant tokioms aplinkybėms teismo sprendimas keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 330 straipsnis), sumažinat priteistas 6 procentų dydžio procesinės palūkanos iki 5 procentų.

44. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už skrydžių FR4480 ir FR4481 atšaukimą bei vėlavusį skrydį FR9098 priteisimo tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, todėl šioje dalyje priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti arba pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo. Byloje esant pagrindui spręsti, kad atsakovė įrodė, jog skrydžio FR8681 atšaukimą lėmė ypatingos sąlygos, taip pat, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias procesinių palūkanų priteisimą, atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 8 d. sprendimu priteista kompensacija mažinama 400,00 Eur suma, taip pat mažinamos teismo sprendimu priteistos 6 procentų dydžio procesinės palūkanos iki 5 procentų.

45. Iš dalies tenkinus atsakovės apeliacinį skundą ir pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų, šalių turėtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Sumažinus priteisiamos kompensacijos dydį iki 4 400,00 Eur sumos, laikoma, kad ieškovės ieškinys buvo tenkintas 91,67 procentais (4 400,00 Eur x 100 proc. / 4 800,00 Eur), tuo tarpu atmestų reikalavimų dalis sudaro 8,33 procentus (100 proc. – 91,67 proc.; CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovė pirmosios instancijos teisme turėjo 1 311,71 Eur bylinėjimosi išlaidas (reg. Nr. DOK-6541), todėl jai iš atsakovo priteisia bylinėjimosi išlaidų suma mažinama iki 1 202,45 Eur sumos (1 311,71 x 91,67 proc. / 100 proc.). Tuo tarpu atsakovas pirmosios instancijos teisme turėjo 2 914,07 Eur bylinėjimosi išlaidų (reg. Nr. DOK-132824), todėl iš ieškovės atsakovo naudai priteisiama suma būtų 242,74 Eur (2 914,07 Eur x 8,33 proc. / 100 proc.). Kadangi ieškovės ir atsakovo reikalavimai dėl bylinėjimosi išlaidų yra priešpriešiniai vienarūšiai, todėl mažesnę sumą įskaičius į didesnę, ieškovės naudai priteisiama bylinėjimosi išlaidų suma mažinama iki 959,71 Eur (1 202,45 Eur – 242,74 Eur).

46. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) pirmosios instancijos teisme išlaidos sudaro 6,35 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Žin., 2011, Nr. 134-6373; TAR, 2014 m. rugsėjo 24 d., Nr. 2014-12793; 2020 m. sausio 22 d., Nr. 2020-00970), CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ieškinys buvo tenkintas 91,67 procentais, iš atsakovo priteista šių išlaidų suma mažinama iki 5,82 Eur (6,35 Eur x 91,67 proc. / 100 proc.) sumos. Kadangi ieškovei tenkanti teismo turėtų išlaidų dalis susidaro mažesnę nei 5,00 Eur, todėl iš jos šios išlaidos nepriteisiamos.

47. Atsakovo apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai paskirstomos apeliacinės instancijos teisme šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis). Atsakovas šioje byloje turėjo 783,60 Eur bylinėjimosi išlaidų (reg. Nr. DOK-13446), todėl jo apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, t. y. 8,33 procentais, jam iš ieškovės priteisiama suma sudaro 65,27 Eur (783,60 Eur x 8,33 proc. / 100 proc.). Tuo tarpu ieškovė šioje byloje turėjo 871,20 Eur bylinėjimosi išlaidų (reg. Nr. DOK-43401), todėl jai iš atsakovo priteisiama suma sudaro 798,63 Eur (871,20 Eur x 91,67 proc. / 100 proc.). Kadangi ieškovės ir atsakovo reikalavimai dėl bylinėjimosi išlaidų yra priešpriešiniai vienarūšiai, todėl mažesnę sumą įskaičius į didesnę, ieškovės naudai priteisiama 733,36 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme (798,63 Eur – 65,27 Eur).

48. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažiau nei 5,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Žin., 2011, Nr. 134-6373; TAR, 2014 m. rugsėjo 24 d., Nr. 2014-12793; 2020 m. sausio 22 d., Nr. 2020-00970), CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 8 d. sprendimą pakeisti.

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Ieškovei „Aer Liber“, uždarajai akcinei bendrovei, juridinio asmens kodas 304685405, iš atsakovo Ryanair DAC, Dublin Office, juridinio asmens kodas 104547, priteistą 4 800,00 Eur (keturių tūkstančių aštuonių šimtų eurų 00 ct) kompensaciją sumažinti iki 4 400,00 Eur (keturių tūkstančių keturių šimtų eurų 00 ct) sumos bei priteistas 1 319,31 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų devyniolikos eurų 31 ct) bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 959,71 Eur (devynių šimtų penkiasdešimt devynių eurų 71 ct) sumos.

Ieškovei „Aer Liber“, uždarajai akcinei bendrovei, juridinio asmens kodas 304685405, atsakovei Ryanair DAC, juridinio asmens kodas 104547, priteistas 6 (šešių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (4 400,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. kovo 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo sumažinti iki 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą (4 400,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. kovo 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Iš atsakovo Ryanair DAC, Dublin Office, juridinio asmens kodas 104547, valstybės naudai priteistas 6,35 Eur (šešių eurų 35 ct) procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidas sumažinti iki 5,82 Eur (penkių eurų 82 ct) sumos.

Iš atsakovo Ryanair DAC, Dublin Office, juridinio asmens kodas 104547, ieškovės „Aer Liber“, uždarosios akcinės bendrovės, juridinio asmens kodas 304685405, naudai priteisti 733,36 Eur (septynis šimtus trisdešimt tris eurus 36 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Gintautas KoriaginasAlbina RimdeikaitėEgidijus Tamašauskas