Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Kakurinės, Dalios Kursevičienės ir Eduardo Maškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Č. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-02-10 nuosprendžio, kuriuo R. Č. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK):

243 straipsnį ir jam paskirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė;

281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir R. Č. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. Č. paskirta sumažinta – 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-11-25 nutartimi, kuria buvo subendrintos Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-10-13 teismo baudžiamuoju įsakymu ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-05-26 nuosprendžiu paskirtos bausmės, paskirta subendrinta bausme, prie griežtesnės Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-11-25 nutartimi paskirtos subendrintos neatliktos 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį (tris mėnesius) šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, ir R. Č. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2021-05-03 17.02 val. iki 2021-05-04 14.33 val. ir nuo 2021-11-01 21.24 val. iki 2021-11-02 10.25 val. (iš viso dvi paros) ir laikyta, kad yra atliktos dvi laisvės atėmimo bausmės dienos.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, R. Č. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 5 (penkerius) metus. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, valstybės naudai iš R. Č. konfiskuotas turtas – darant nusikalstamą veiką panaudotas daiktas – automobilis „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1.1. Vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, t. y. jis 2021-11-01, apie 21.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo transporto priemonę ,, Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 3.64 prom. neblaivumas.

1.2. Vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. jis, būdamas pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, tyčia vengė atlikti 2021-05-26 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones –penkeriems metams, ir nors Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus specialistų buvo supažindintas su paskirta baudžiamojo poveikio priemone ir jos nevykdymo pasekmėmis, 2021-11-01, 21.00 val., R. Č., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairavo transporto priemonę „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai teisė vairuoti jam yra atimta, t. y. tokiu būdu vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

4. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

5. Apeliantas neginčija padarytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių, jų kvalifikavimo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to nepasisako. Atsižvelgdama į tai, kad apeliaciniame skunde nesutinkama su paskirtos bausmės rūšimi – laisvės atėmimu, būtent dėl bausmės individualizavimo R. Č. teisėjų kolegija pasisakys plačiau.

6. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinti teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003-06-10 nutarimas). Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekste tai reiškia, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos, adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima skirti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Šie iš konstitucinio teisingumo principo kylantys reikalavimai įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 54 straipsnio 3 dalyje.

7. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma. Tokius reikalavimus turi atitikti kiekviena konkrečiam nuteistajam skiriama bausmė.

8. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę, numatytą BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje, ir vadovaujasi BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys) taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį. Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-210-222/2018).

9. Nagrinėjamoje byloje baudžiamąją bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bausmės apeliantui skyrimo klausimą, išsamiai išnagrinėjo ir tinkamai įvertino aplinkybes, reikšmingas teisingos, BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodytus tikslus atitinkančios bausmės paskyrimui (BK 54 straipsnis). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant jį tik su nuteisto asmens interesais, nes tai neatitiktų bausmės (kuri yra valstybės prievartos priemonė) paskirties. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, parenkant konkrečią bausmę, turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė visoms šiam klausimui išspręsti svarbioms aplinkybėms, nė vienai iš jų neturi būti suteikiamas prioritetas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-30/2014, 2K-148/2014, 2K-481/2014, 2K-477-746/2015, 2K-210-222/2018).

10. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistajam pagal BK 243 straipsnį ir 281¹ straipsnio 1 dalį skirtinų bausmių, atsižvelgė ir įvertino visas BK 54 straipsnyje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek nuteistojo asmenybę, tiek ir jo padarytų nusikalstamų veikų bei jo paties pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, veikų motyvus ir tikslus. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo poziciją dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, nustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, dėl to skirdamas galutinę bausmę taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu.

11. R. Č. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis) ir vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis), sudarančius idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį. Veikos tyčinės. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje atsižvelgė į R. Č. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybę – jis nusikalto būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Be to, BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta pareiga teismui, skiriančiam bausmę, be kita ko, įvertinti ir kaltininko asmenybę. Baudžiamajame įstatyme įtvirtintos nuostatos (BK 55, 56 straipsniai ir kt.) suponuoja pagrindą manyti, jog ankstesnė baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens priešingo teisei elgesio patirtis vertinama kaip asmenį charakterizuojanti medžiaga ir, be kitų aplinkybių, į kurias atsižvelgia nuosprendį priimantis teismas, lemia bausmės rūšies bei dydžio parinkimą. Vadovaudamasis šiomis nuostatomis, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į šias apelianto asmenį charakterizuojančias aplinkybes – darbingo amžiaus, dirbantis, nevedęs, anksčiau net 4 kartus teistas, 2 kartus – už analogiškas nusikalstamas veikas, nusikalto esant neišnykusiam teistumui, kas jį apibūdina kaip asmenį, dėl savo elgesio nedarantį išvadų ir linkusį nusikalsti, be to, teistas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui už analogišką nusikaltimą, todėl yra laikytinas recidyvistu (BK 27 straipsnis). Spręsdamas bausmės R. Č. skyrimo klausimą apylinkės teismas įvertino ir tai, kad R. Č. 2 kartus baustas administracine tvarka, vieną iš jų taip pat ir už kelių eismo taisyklių pažeidimą, už vairavimą neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones (t. 1, b. l. 159), bet jokių išvadų jis nepadarė ir toliau vairuoja būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti, kai jam įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.

12. Iš išdėstytų aplinkybių akivaizdu, kad R. Č. išvadų dėl savo priešingo teisei elgesio nedaro, pakankamų pastangų koreguoti savo elgesį nededa, nesiekia koreguoti savo elgesio bei stengtis nenusikalsti, tai rodo, jog nagrinėjamos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinės, ir toliau daromos analogiškos nusikalstamos veikos rodo, kad R. Č. priešingos teisei nuostatos yra susiformavusios ir šios nusikalstamos veikos buvo tik loginė jo gyvenimo būdo pasekmė. Visa tai sudaro pagrindą manyti, jog nuteistasis nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų normų ir pakankamų pastangų koreguoti savo elgesį nededa. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, įvertinus tai, kad nuteistasis net žinodamas, kad jam gresia reali laisvės atėmimo bausmė, ir toliau daro nusikalstamas veikas ir administracinius nusižengimus, o įstatymo leidėjas tokį asmens nusikalstamų veiksmų pakartotinumą vertina kaip turintį didesnį pavojingumą, nėra pagrindo spręsti, jog apylinkės teismo nuteistajam paskirta bausmė yra per griežta, neatitinka jo paties bei padaryto nusikaltimo pavojingumo ir šios veikos pobūdžio.

13. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, apelianto tiek nagrinėjamu atveju padarytos nusikalstamos veikos, tiek kiti teistumai dėl analogiškų nusikalstamų veikų padarymo, tiek ir administracinis baustumas dėl pakartotinio KET pažeidimo rodo apelianto įstatymų nepaisymą bei nenorą savo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Todėl, įvertinus tai, kad nuteistasis ir toliau daro nusikalstamas veikas, nėra pagrindo išvadai, jog, paskyrus jam švelnesnę, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, bus pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtinti bausmės tikslai. Kaip minėta, BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatos įpareigoja bausmę skiriantį teismą kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti ne tik kaltinamojo asmenybę, bet ir padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytą žalą bei kitas aplinkybes.

14. Nuteistajam skiriama bausmė turi atitikti visus BK 41 straipsnyje numatytus jos skyrimo tikslus – ne tik koreguoti nuteistojo elgesį teigiama linkme, bet ir apriboti jam galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo metu tik realiai pataisos namuose atliekama laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti šių BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą.

15. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad apeliantas yra dirbantis ir dėl paskirtos bausmės praras darbą, tačiau šios aplinkybės apeliantui buvo žinomos ir iki nagrinėjamų nusikalstamų veikos padarymo, tačiau jos nebuvo pakankamos, kad sulaikytų nuteistąjį nuo nusikalstamų veikų padarymo, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo išvadai, jog šios aplinkybės teigiamai motyvuos nuteistąjį ir sulaikys jį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, t. y. darbo santykiai negali būti vertinami kaip apsauginis jo nusikalstamo elgesio ateityje veiksnys.

16. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BK 61 straipsnyje nustatytų taisyklių, pagrįstai nuteistajam paskyrė BK 243 straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, nustatydamas šiek tiek ilgesnį bausmės terminą, negu BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytas bausmės dydžio vidurkis, ir BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, nustatydamas šiek tiek trumpesnį bausmės terminą, negu šio straipsnio sankcijoje numatytas bausmės dydžio vidurkis (teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, kai įstatyme nenurodytas laisvės atėmimo bausmės minimalus terminas, nustatytinas minimalus trijų mėnesių terminas), ir, vadovaudamasis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, kaip minėta, paskirtą bausmę sumažindamas vienu trečdaliu. Jam baudžiamąją bylą išnagrinėjusio pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė atitinka BK 41, 54 straipsnių nuostatas, nėra aiškiai per griežta ir neteisinga. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo išvadai, kad apeliantui paskirta bausmė yra aiškiai per griežta, neproporcinga, todėl nėra pagrindo švelninti apeliantui paskirtą bausmę. Be to, manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam paskyrus švelnesnę bausmę, nėra pagrindo. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-02-10 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį nuteistojo R. Č. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas nuosprendis paliekamas nepakeistas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

R. Č. apeliacinį skundą atmesti.