- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-19
- Bylos Nr.
- e2A-1906-967/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11770-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisielienė, Liuda Uckienė, Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Delamode Baltics“
- Atsakovas
- A. K.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės, Liudos Uckienės ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Delamode Baltics“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Delamode Baltics“ ieškinį atsakovei A. K. dėl šalių sutartų minimalių nuostolių (netesybų) atlyginimo pažeidus konfidencialumo sutartį.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Delamode Baltics“ (toliau – ieškovė, bendrovė, darbdavė), nesutikdama su Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2020 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. DGKS-2058 darbo byloje Nr. APS-131-4018, kuriuo Darbo ginčų komisija atmetė ieškovės prašymą, pateikė teismui ieškinį, prašydama priteisti iš atsakovės A. K. (toliau – atsakovė, darbuotoja) 10 000,00 Eur nuostolių, 5,00 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2017 m. vasario 22 d. tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta darbo sutartis Nr. 240, pagal kuria? atsakovė buvo priimta pardavimų konsultantės pareigoms vykdyti, o 2018 m. lapkričio 8 d. – konfidencialumo sutartis Nr. 240-I. Darbo sutartis su atsakove nutraukta įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-31437-996/2019.
3. Atsakovė, be kita ko, buvo supažindinta, kad bendrovėje konfidencialia informacija laikoma priedo Nr. 1 5.8 papunktyje nurodyta su darbais ir projektais susijusi gauta informacija, atsirandanti kaip jų vykdymo rezultatas bei priedo Nr. 1 6.5 papunktyje nurodyti duomenys apie darbdavės klientams bei su jais susijusiems asmenims teikiamas paslaugas, jų pobūdį, finansines sąlygas, paslaugų teikimo procesą ir rezultatą. Konfidencialumo sutarties 3.3 papunkčiu šalys sulygo, kad atsakovė, neįvykdžiusi konfidencialumo sutartyje numatytu? įsipareigojimų? ar juos įvykdžiusi netinkamai, kiekvieno pažeidimo atveju privalo atlyginti ieškovei iš anksto šalių sulygtus 10 000,00 Eur dydžio minimalius nuostolius už kiekvieną pažeidimo atvejį.
Atsiliepimas
4. Atsakovė, dirbdama bendrovėje, remiantis jos pačios rašytiniais paaiškinimais, pateiktais 2019 m. birželio 18 d. prašyme Darbo ginčų komisijai, per kitus ieškovės darbuotojus 2018 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais gavo jai pačiai laisvai neprieinamą konfidencialią ieškovės informaciją – vaizdo įrašą, kurį laiką saugotą ieškovės serveriuose, kuriame buvo užfiksuota atsakovės sužadėtiniui G. M. aktuali informacija apie jo atstovaujamos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ krovinio gabenimo aplinkybes.
5. Atsakovės konfidencialumo sutarties pažeidimas ir ieškovės konfidencialios informacijos atskleidimas pasireiškė tuo, kad atsakovė: susipažino su ieškovės konfidencialia informacija – vaizdo įrašu iš ieškovės sandėlio, kuriame užfiksuota informacija apie ieškovės vykdomą paslaugų teikimo procesą – krovinio pakrovimą, su kuria neturėjo teisės susipažinti, nes atsakovei nebuvo suteikta jokių prieigų prie ieškovės serverių, kuriuose saugoma tokia informacija kaip vaizdo įrašai iš sandėlio; remiantis pačios atsakovės rašytiniais paaiškinimais, jos žinioje atsidūrusį vaizdo įrašą rodė (atskleidė konfidencialią informaciją) įvairiems ieškovės darbuotojams neturėdama darbdavio rašytinio leidimo, taip pažeisdama konfidencialumo sutarties 2.5 papunktį; konfidencialią informaciją – vaizdo įrašą – persikėlė į savo asmeninį telefoną apie tai neinformuodama darbdavės ir negavusi jos rašytino sutikimo bei išsinešė vaizdo įrašą iš ieškovės bendrovės ribų ir atskleidė jame esančią informaciją savo sužadėtiniui G. M. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, o pasibaigus tarp ieškovės ir atsakovės sudarytai darbo sutarčiai, neteisėtai įgytą konfidencialią informaciją – vaizdo įrašą – pasiliko, t. y. jo negrąžino ieškovei, tuo pažeisdama konfidencialumo sutarties 2.10 papunktį, pagal kurį atsakovė įsipareigojo ir sutiko, kad neturi teisės pasilikti sau jokia forma išsaugotos ieškovės konfidencialios informacijos; naudojo jos žinioje esančią konfidencialią informaciją – vaizdo įrašą – savo asmeniniais tikslais – įrodinėdama, kad tikrai matė vaizdo įrašą ir jame užfiksuotą informaciją, savo asmeniniame telefone užfiksuotą ir nutrūkus darbo santykiams ieškovei negrąžintą vaizdo įrašą (konfidencialią informaciją) pateikė savo advokatui D. B., kuris įrašą pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. e2-31437-996/2019 (konfidencialumo sutarties Nr. 2.5 punkto pažeidimas).
6. Šio ginčo atveju priežastinis ryšys pasireiškė tuo, kad atsakovei savo asmeniniams ir trečiųjų asmenų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir G. M. tikslams neteisėtai panaudojus ieškovės konfidencialią informaciją – vaizdo įrašą iš ieškovės sandėlio ir jame užfiksuotą informaciją, susijusią su ieškovės atliekamais darbais ir atsiradusią kaip ieškovės darbų vykdymo procesas ir rezultatas ir atskleidus (perdavus) šią konfidencialią informaciją – vaizdo įrašą tretiesiems asmenims UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos darbuotojui G. M., ieškovės atžvilgiu atsirado neigiamų pasekmių – UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinys dėl 29 575,54 Eur nuostolių atlyginimo dėl krovinio sugadinimo.
7. Ieškovės galimi minimalūs nuostoliai (netesybos) dėl tokių neteisėtų atsakovės veiksmų pažeidžiant konfidencialumo sutartį iš anksto šalių buvo aptarti konfidencialumo sutarties 3.3 papunktyje, kuriame šalys susitarė, kad atsakovė, neįvykdžiusi konfidencialumo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų saugoti konfidencialią informaciją įsipareigoja sumokėti ieškovei 10 000,00 Eur minimalius nuostolius (netesybas) už kiekvieną konfidencialumo sutarties pažeidimo atvejį. Atsakovės tretiesiems asmenims UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir G. M. atskleista vaizdo įraše užfiksuota konfidenciali informacija apie ieškovės sandėlyje vykusius darbinius procesus – krovinių pakrovimą į transporto priemonę ir pakrovimo metu įvykusį vienos pakuotės nukritimą nuo keltuvo, išimtinai naudinga tik privačiam juridiniam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jo atstovams, nes ieškovę ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sieja sutartiniai santykiai dėl krovinių pervežimo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra pateikusi ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl 29 575,54 Eur žalos už krovinio sugadinimą atlyginimo ir įrodinėja ieškovę sugadinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ krovinį (civilinė byla Nr. e2-1305-960/2020).
Atsiliepimas
8. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovė konfidencialia informacija įvardija tokią informaciją, kuri pagal savo esmę nėra konfidenciali. Atsakovė neatskleidė jokiems tretiesiems asmenims ieškovės klientės informacijos ir krovinio duomenų, t. y. nėra siuntusi ar kitaip perdavusi vaizdo įrašo, kuriame užfiksuotas vykstantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ krovinio pakrovimas ir krovinio nukritimo jo metu faktas. Atsakovė šio vaizdo įrašo nėra siuntusi net ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar jos darbuotojams.
9. Darbo pareigų vykdymo pas ieškovę metu atsakovei buvo pateiktas klientės UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakymas dėl krovinių (elektros įrenginių spintų) pervežimo iš Lietuvos Respublikos į Suomijos Respubliką. Ieškovė šį UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakymą įvykdė ir nuvežė krovinį į Suomijos Respubliką. Po krovinio pristatymo gavėjui į Suomijos Respubliką, iš klientės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovė, kaip šią klientę kuruojanti darbuotoja, gavo pranešimą dėl krovinio sugadinimo. Apie tai atsakovė informavo savo kolegą – bendrovės Suomijos dalinių krovinių skyriaus vadovą J. Š.. Po kurio laiko bendrovės Suomijos dalinių krovinių skyriaus vadovas J. Š. atsakovei parodė krovinio pakrovimo vaizdo įrašą ir patikino, kad pakraunant krovinys nebuvo sugadintas. Apie tai, kad peržiūrėjus vaizdo įrašą, nebuvo matyti, jog krovinys galėjo būti sugadintas pas ieškovę, atsakovė pranešė klientei UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau klientė ir toliau kategoriškai tvirtino, jog krovinys gavėjui buvo pristatytas sugadintas. Siekiant išsklaidyti klientės UAB „(duomenys neskelbtini)“ abejones dėl to, kad krovinys tikrai nebuvo sugadintas pas ieškovę, atsakovė paprašė kolegos G. P. (bendrovės Suomijos dalinių krovinių skyriaus vadybininko) dar sykį parodyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ krovinio pakrovimo vaizdo įrašą (kurį po to būtų galima nusiųsti klientei UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad ji įsitikintų, jog krovinys nebuvo sugadintas pas ieškovę). Šį kartą peržiūrint vaizdo įrašą tapo aišku, kad kolega J. Š. prieš tai atsakovei parodė ne visą vaizdo įrašą. Iš viso vaizdo įrašo peržiūros paaiškėjo, kad vykdant krovinio pakrovimą į transporto priemonę, viena iš pervežamų elektros įrenginių spintų nukrito nuo krautuvo ir stipriai trenkėsi į transporto priemonės grindis. Paaiškėjus, kad visgi viena iš klientės UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakytų pervežti elektros įrenginių spintų buvo nukritusi pakrovimo metu, atsakovė apie tai telefonu informavo klientę UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taigi žodinė informacija apie pakrovimo metu įvykusį krovinio nukritimo faktą buvo pateikta ne tretiesiems asmenims, o tik pačiai klientei, t. y. asmeniui, užsakiusiam krovinio pervežimą ir siekiančiam išsiaiškinti jo sugadinimo aplinkybes.
10. Ieškovė šiuo atveju siekė nuslėpti nuo savo klientės (krovinio pervežimo užsakovės) UAB „(duomenys neskelbtini)“ informaciją, kad dėl ieškovės neteisėtų veiksmų, vykdant krovinio pervežimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ krovinys buvo sugadintas. Tokiu būdu ieškovė taipogi siekė išvengti savo teisinės pareigos atlyginti klientei padarytą žalą įvykdymo. Negana to, ieškovės neteisėtas veikimas nagrinėjamu atveju pasireiškė ir tuo, kad dėl žodinės informacijos klientei pateikimo apie jos krovinio nukritimą pakrovimo metu ieškovė neteisėtai nutraukė su atsakove sudarytą darbo sutartį. Netgi jei ieškovės konfidencialia įvardijama informacija išties būtų konfidenciali, šiuo atveju jai negalėtų būti taikoma konfidencialumo apsauga ir dėl tos priežasties, kad tai pažeistų Lietuvos Respublikos darbo kodekso 24 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą principą, jog darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų.
11. Vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota, kaip pas ieškovę kraunant krovinį jis nukrenta, atsakovė yra pateikusi tik Vilniaus miesto apylinkės teismui, nagrinėjusiam bylą dėl neteisėto jos atleidimo iš darbo, siekiant įrodyti darbdavės neteisėtus veiksmus ir jos teikiamą tikrovės neatitinkančią informaciją. Bylos dėl neteisėto darbo sutarties nutraukimo nagrinėjimo metu nustatyta, kad krovinio pakrovimo procesas iš bendrovės sandėlio buvo tiesiogiai transliuojamas į jos biure esantį monitorių, kurį matyti galėjo bet kuris darbuotojas. Be to, kaip nustatyta byloje dėl neteisėto darbo sutarties nutraukimo, krovinio pakrovimo vaizdo įrašą atsakovei rodė kolegos (bendradarbiai). Pažymėjo, jog ieškovė nepateikė jokių įrodymų dėl jos patirtų nuostolių dydžio, todėl jos reikalavimo priteisti jai iš atsakovės 10 000,00 Eur nuostolių sumą patenkinimas iš esmės prilygtų atsakovės nubaudimui (konkretaus dydžio baudos skyrimui), nors Lietuvos Respublikos darbo kodeksas neįtvirtina baudų darbuotojui skyrimo instituto.
Šalies argumentai
12. Ieškovė pateikė dubliką, nurodydama, kad atsakovei, sudariusiai konfidencialumo sutartį su ieškove buvo aišku ir suprantama, kad remiantis sutarties 2.2 papunkčiu, konfidencialia informacija taip pat laikoma informacija apie trečiuosius asmenis ar susijusi su trečiaisiais asmenimis, kurią atsakovė sužino atlikdama savo darbo funkcijas. Pagal konfidencialumo sutarties 2.3 papunktį atsakovei buvo žinoma ir suprantama, kad konfidenciali informacija gali būti išsaugota dokumentuose, magnetinėse, video ar fotojuostose, nuotraukose, kompiuterio diskuose, diskeliuose, serveriuose, duomenų talpyklose, kitose informacijos laikmenose ir t. t. Priedo Nr. 1 1.13 papunkčiu atsakovė informuota, kad darbdavė konfidencialia informacija laiko ir įpareigoja atsakovę juos saugoti ir neatskleisti – duomenis, talpinamus darbuotojų kompiuteriuose, darbdavio naudojamuose vidiniuose ir išoriniuose serveriuose, duomenų bazėse, virtualiose dokumentų mainų sistemose ir komunikavimo priemonėse (įskaitant, bet neapsiribojant „Office 365“, „Google Drive“, „Dropbox“, „Skype“ ir kt.), išorinėse duomenų talpyklose ir kietuosiuose diskuose.
13. Iš ieškovės teismui kartu su ieškiniu pateikto rašytinio įrodymo – 2019 m. birželio 17 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paaiškinimo aiškiai matyti, kad šiam asmeniui ieškovės žinioje buvusi informacija apie krovinio pakrovimą, vykusį ieškovės sandėlyje, buvo labai reikalinga ir aktuali, tačiau nežinoma ir laisvai neprieinama, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo jos laisvai matyti, girdėti, perskaityti ar sužinoti kitais būdais. Tačiau savo paaiškinime UAB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtina, kad ji siekė šią informaciją gauti – kelis kartus kreipėsi į atsakovę, siekdama sužinoti jai reikalingą, bet jos neturimą konfidencialią informaciją apie darbo procesus, vykusius ieškovės sandėlyje. Taigi, ieškovės manymu, šis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas dokumentas patvirtina, kad informacija, susijusi su ieškovės vykdomais darbais ir informacija, gauta apie paslaugų teikimo procesą ir rezultatą – vaizdo įrašas iš krovinio pakrovimo vietos ir jame fiksuotas procesas ir informacija, kuri konfidencialumo sutartyje buvo nurodyta kaip konfidenciali, nebuvo laisvai prieinama jokiems tretiesiems asmenims, tame tarpe ir UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Atsiliepimas
14. Atsakovė 2019 m. birželio 18 d. prašymo Darbo ginčų komisijai 5 punkte nurodžiusi, kad pirmą kartą vaizdo įrašą parodyti paprašė ieškovės darbuotojo J. Š., o 7 punkte teigia, kad dar kartą vaizdo įrašą paprašė parodyti kolegą G. P.. Šis rašytinis įrodymas, pasak ieškovės, dar kartą patvirtina, kad informacija, susijusi su ieškovės vykdomais darbais ir informacija, gauta apie paslaugų teikimo procesą ir rezultatą – vaizdo įrašas iš krovinio pakrovimo vietos nebuvo vieša, jos negalėjo pamatyti jokie tretieji asmenys, tame tarpe net ir atsakovė. Taigi, darbdavė buvo ėmusis visų tinkamų ir protingų priemonių informacijai, darbdavės laikomai konfidencialia, apsaugoti.
15. Atsakovė pateikė tripliką, nurodydama, kad ginčo vaizdo įrašas pagal savo esmę nelaikytinas konfidencialia informacija. Suteikti šiai informacijai konfidencialumo pobūdį ieškovė siekia dėl teisei priešingų savo tikslų, t. y. išvengti teisinės pareigos atlyginti savo klientei UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytą žalą, neatskleisti objektyvios tiesos ir apsunkinti kitų asmenų pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą, atkeršyti atsakovei, kurią ieškovė neteisėtai atleido iš darbo ir kt. Šiuo atveju vaizdo įrašą atsakovė išsisaugojo, siekdama apsaugoti save ir įrodyti, kad ne atsakovė, o ieškovė sako netiesą dėl krovinio sugadinimo aplinkybių, nes jau iki neteisėto atleidimo iš darbo atsakovė nuolat sulaukdavo darbdavės užuominų, jog jai blogai baigsis dėl to, kad ji ieškovės klientei UAB „(duomenys neskelbtini)“, pastarajai aiškinantis žalos kroviniui padarymo aplinkybes, pasakė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ krovinys buvo nukritęs. Vaizdo įrašą atsakovė yra pateikusi tik teismui, nagrinėjusiam jos neteisėto atleidimo iš darbo bylą, o ne kitiems tretiesiems asmenims.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
16. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-17010-1125/2020 ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės atsakovės naudai 797,62 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensacijos už nepanaudotas atostogas, 1 210,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
17. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė neginčijo ir netgi patvirtino, jog aplinkybes, užfiksuotas ginčo vaizdo įraše matė ir kiti asmenys, kurie nėra ieškovės darbuotojai, t. y. asmenys, dalyvavę krovime. 2020 m. rugpjūčio 17 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, kad ne tik nuomininkė (ieškovė) turėjo teisę filmuoti sandėlio patalpas ir fiksuoti, kas jose vyksta, tačiau ir nuomotoja. Teismo vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad vaizdo įrašas ir jame užfiksuoti duomenys neturi slaptumo požymio, būtino konfidencialumo kriterijaus.
18. Teismas pažymėjo, kad atsakovės tretiesiems asmenims UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir G. M. atskleista vaizdo įraše užfiksuota konfidenciali informacija apie ieškovės sandėlyje vykusius darbinius procesus – krovinio pakrovimą į transporto priemonę ir pakrovimo metu įvykusį vienos pakuotės nukritimą nuo keltuvo, išimtinai naudinga tik trečiajam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos atstovams, nes ieškovę ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sieja sutartiniai teisiniai santykiai dėl krovinių pervežimo, Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1305-960/2020 pagal trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį ieškovei dėl 29 575,54 Eur žalos atlyginimo už krovinio sugadinimą, remiamasi atsakovės paaiškinimais, kviečiant ją liudyti.
19. Teismas teigė, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovė perdavė vaizdo įrašą trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams. Kita vertus, teismo vertinimu, nurodoma aplinkybė, nustačius, jog vaizdo įrašas ir jame fiksuoti duomenys neatitinka būtinų konfidencialumo kriterijų (slaptumo), nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovės atsakomybė prieš trečiąjį asmenį UAB „(duomenys neskelbtini)“ kilo dėl atsakovės veiksmų, priešingai, pagal aptartus duomenis, galima daryti prielaidą, jog ieškovės atsakomybė kilo dėl to, kad buvo sugadintas krovinys. Teismas pažymėjo, kad krovinio sugadinimo aplinkybės buvo žinomos ir kitiems asmenims, tiesiogiai dalyvavusiems krovime, kurie matė vaizdo medžiagą, be to, ieškovė pati nurodžiusi, kad informaciją, jos laikomą konfidencialia – ginčo vaizdo įrašą, atsakovei parodė kiti darbuotojai, todėl šią informaciją žinojo ir atskleidė ne atsakovė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
20. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-17010-1125/2020 ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai; priteisti 1 089,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme advokato teisinei pagalbai apmokėti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
20.1. Atsakovė viso darbo pas ieškovę metu, t. y. nuo 2017 m. vasario 22 d. iki 2019 m. kovo 31 d. buvo pasirašytinai supažindinta su informacija, kurią ieškovė laikė konfidencialia ir įsipareigojo neatskleisti jokiems kitiems tretiesiems asmenims, nenaudoti jos asmeniniais tikslais ir nepasilikti jos pasibaigus darbo santykiams. Atsakovė niekada nesikreipė į ieškovę dėl to, kad jai būtų neaišku, kokia informacija pagal šalių sudarytas konfidencialumo sutartis laikytina konfidencialia; jokių pastabų dėl konfidencialumo sutarčių turinio nereiškė ieškovei ir jų pasirašymo metu. Pažymėjo, jog atsakovė niekada nesikreipė į ieškovę išsiaiškinti, ar jos siekiama atskleisti tretiesiems asmenims informacija laikytina konfidencialia, taip pat neprašė ieškovės leidimo atskleisti konfidencialią informaciją. Ieškovė nėra davusi atsakovei sutikimo atskleisti konfidencialią informaciją bei ją išsinešti savo asmeniniame telefone ir pasilikti pasibaigus darbo santykiams.
20.2. Pirmosios instancijos teismas, aiškindamasis ar atsakovės atskleista informacija turi konfidencialumo požymių, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016 formuojamos praktikos tokio pobūdžio bylose. Ginčo vaizdo įrašas atitinka specifinės konfidencialios informacijos sampratą pagal konfidencialumo sutarčių 2.1 papunkčius, t. y. ginčo vaizdo įrašas buvo saugomas, nebuvo laisvai prieinamas tretiesiems asmenims, o už jo panaudojimą (atskleidimą), net ir pasibaigus darbo santykiams, atsakovei, kaip buvusiai darbuotojai, numatyta teisinė atsakomybė.
20.3. Iš ieškovės pirmosios instancijos teismui kartu su ieškiniu pateikto rašytinio įrodymo – UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. birželio 17 d. paaiškinimo matyti, kad šiam asmeniui ieškovės žinioje buvusi informacija apie krovinio pakrovimą, vykusį ieškovės sandėlyje, nebuvo žinoma, ir nebuvo laisvai prieinama, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pati negalėjo jos laisvai matyti, girdėti, peržiūrėti, atsisiųsti, įsirašyti ir pan. Tačiau savo paaiškinime UAB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtina, kad ji siekė šią informaciją gauti – kelis kartus kreipėsi į atsakovę, norėdama sužinoti jai reikalingą, bet jos neturimą konfidencialią informaciją apie darbo procesus, vykusius ieškovės sandėlyje. Taigi, šis dokumentas patvirtina aplinkybę, kad ieškovės konfidencialia laikoma informacija, susijusi su ieškovės vykdomais darbais, paslaugų teikimo procesais ir rezultatais, t. y. ginčo vaizdo įrašas iš krovinio pakrovimo vietos ir jame fiksuotas procesas, nebuvo laisvai prieinamas jokiems tretiesiems asmenims, tame tarpe ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Konfidencialios informacijos sužinojimu suinteresuotas asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ją sužinojo būtent iš atsakovės.
20.4. Nepaisant to, kad filmuoti sandėliavimo patalpas galėjo ir sandėlio savininkė UAB „BT Logistika“, šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, suinteresuotai video įrašo gavimu, jis nebuvo laisvai prieinamas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ video įrašą ir / ar žinias apie video įrašą ir jame užfiksuotą darbo procesą ir rezultatą gavo ne iš sandėlio savininkės UAB „BT Logistika“. Remiantis 2015 m. sausio 20 d. sandėliavimo sutarties Nr. [DEL2015-01-20] SI5-01.20-1 12 punktu, sandėlio savininkė UAB „BT Logistika“ neterminuotai įsipareigojo nei sutarties galiojimo metu, nei jai pasibaigus neatskleisti konfidencialios informacijos, t. y. informacijos, susijusios su sutarties vykdymu, jokiems tretiesiems asmenims. Šioje byloje nėra įrodymų, kad UAB „BT Logistika“ ar jos darbuotojai būtų pažeidę minėtą sutartį. Ieškovė ėmėsi maksimalių apsaugos priemonių, siekiant apsaugoti informaciją, kurią ji laikė konfidencialia. Vien tas faktas, kad ieškovės sutarčių su trečiaisiais asmenimis, tokiais kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“, vykdymo procesuose, fiksuojamuose vaizdo įrašuose ir saugomuose kaip konfidenciali informacija remiantis konfidencialumo sutarčių priedais Nr. 1, yra užfiksuoti asmenys, kurie ieškovės vardu ir sąskaita atlieka darbus, kuriuos jiems pavedė ieškovė, kaip sutarčių su klientais vykdytoja, ar faktas, kad vaizdo įrašai fiziškai atliekami ir su ieškovės samdomo paslaugų teikėjo įranga ar paslaugų teikėjo sandėlyje, nesuteikia pagrindo spręsti, kad tokia informacija kaip video įrašas, vien dėl jame užfiksuotų asmenų, nelaikytina konfidencialia.
20.5. Atsakovė konfidencialią informaciją iš ieškovės – ginčo vaizdo įrašą – išsinešė savo asmeniniame telefone. Šias faktines aplinkybes atsakovė pati liudijo Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-31437-996/2019. Pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą konstatuoti, kad yra įrodyta, jog atsakovė pažeidė 2017 m. vasario 22 d. konfidencialumo sutartis, kuriose šalys susitarė, kad atsakovė neturi teisės pasilikti sau jokia forma išsaugotos ieškovės konfidencialios informacijos, jokiu būdu ar forma jos nenaudoti asmeniniais tikslais arba savo, savo šeimos, giminaičių ar trečiųjų asmenų interesais be aiškaus išankstinio raštiško ieškovės, kaip darbdavės, sutikimo ir neturi teisės pasilikti ir (ar) platinti jokia forma bet kokiu? konfidencialios informacijos kopijų ar nuorašų.
20.6. Ieškovės ir atsakovės sudarytos konfidencialumo sutartys aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtina teisę tik darbdavei, t. y. ieškovei, spręsti, kokią konfidencialią informaciją, kokiems asmenims ir kada atskleisti. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą konstatuoti, kad atsakovei tokia sprendimo teisė suteikta nebuvo. Atsakovė į bylą nėra pateikusi jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad ji kreipėsi į darbdavę, t. y. ieškovę, su motyvuotu prašymu leisti atskleisti tretiesiems asmenims konfidencialią informaciją, kaip ir neatskleidė darbdavei informacijos apie galimą interesų konfliktą.
20.7. Ieškovė, kaip darbdavė, santykyje su atsakove, kaip darbuotoja, turėjo lūkestį, jog atsakovė vengs interesų konflikto ir bus lojali savo darbdavei. Tačiau atsakovė lojalia tapo savo sužadėtinio G. M. darbdavei UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir darbo pas ieškovę metu dėjo maksimalias pastangas patenkinti šių asmenų poreikius gauti konfidencialią informaciją, su tikslu ją panaudoti tenkinant savo finansinius poreikius ir šių asmenų interesus sužinoti ieškovės konfidencialią informaciją iškėlė aukščiau už darbdavio interesą konfidencialią informaciją saugoti, kad ji nebūtų atskleista.
20.8. Net ir nesant byloje tiesioginių įrodymų, pavyzdžiui, elektroninių laiškų, patvirtinančių konfidencialios informacijos tiesioginį siuntimą tretiesiems asmenims, pirmosios instancijos teismas privalėjo objektyviai vertinti byloje esančius netiesioginius įrodymus, patvirtinančius, kad tretieji asmenys, tokie kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovės sužadėtinis G. M., dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, žinojo apie ginčo vaizdo įrašą ir buvo jį vienokiu ar kitokiu būdu matę. Įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštas, kuriame nurodoma, kad šiai bendrovei būtent iš atsakovės tapo žinoma apie krovinio sugadinimą bei atsakovės sužadėtinio G. M. 2019 m. birželio 11 d. susirašinėjimas su buvusia ieškovės darbuotoja R. B., kurio metu G. M. intensyviai įkalbinėjo R. B. paliudyti, kad ji matė atsakovės jai parodytą vaizdo įrašą ir kad dėl to atsakovei gresia sumokėti 10 000,00 Eur baudą, o jis pats yra „30 000,00 Eur minuse” ir kad šis R. B. paliudijimas leistų jam, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“, kompensuoti 30 000,00 Eur nuostolį.
20.9. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bylai teisiškai reikšmingas konfidencialios informacijos atskleidimo aplinkybes, nevisapusiškai ir neišsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus. Tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašte, tiek ir G. M. susirašinėjime su R. B. nurodomos aplinkybės ir faktai aiškiai ir nedviprasmiškai leidžia suprasti, kad šiems asmenims buvo žinoma apie ginčo vaizdo įrašą ir, kad apie įrašą tapo žinoma būtent iš atsakovės. Ginčo vaizdo įrašas nebuvo viešas ar viešai ir laisvai prieinamas – nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei G. M. negalėjo jo matyti ir sužinoti jame užfiksuotos informacijos ir nebūtų jos žinoję, jei atsakovė nebūtų jos atskleidusi. Taigi, pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą konstatuoti, kad atsakovė ne tik kad pasiliko ieškovės konfidencialią informaciją pasibaigus darbo sutarčiai ir išsinešė ją iš darbdavės, bet ir atskleidė ją tretiesiems asmenims, tuo pažeisdama konfidencialumo sutartis.
20.10. Ginčas šioje byloje yra kilęs tarp ieškovės, kaip darbdavės ir atsakovės, kaip darbuotojos dėl jos atlikto konfidencialumo sutarčių pažeidimo, o ne tarp ieškovės ir trečiųjų asmenų, kurie turėjo suinteresuotumą konfidencialia informacija ir kuriems atsakovė tą informaciją atskleidė. Todėl šios bylos kontekste nėra reikšminga trečiųjų asmenų teisė sužinoti ar gauti ginčo vaizdo įrašą iš ieškovės. Net ir konstatavus tokią trečiųjų asmenų teisę gauti vienokią ar kitokią ieškovės valdomą konfidencialią informaciją, pateikti tą informaciją ar jos nepateikti, sprendimą visais be išimties atvejais priimtų ieškovės vadovas, o ne atsakovė.
Žemesnės instancijos teismas
20.11. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad dėl to, jog ginčo vaizdo įrašą atsakovei parodė kiti darbuotojai, šią informaciją žinojo ir atskleidė ne atsakovė. Konfidencialios informacijos žinojimas nėra tapatus jos atskleidimui. Pažymėjo, jog konfidencialią informaciją bendrovėje gali žinoti ne vienas darbuotojas, nes ji yra jų kuriama ir saugoma. Šios informacijos apsaugai su darbuotojais yra sudaromos konfidencialios informacijos apsaugos sutartys. Taigi, asmenys, prisidėję prie konfidencialios informacijos sukūrimo ir jos saugojimo ją žino. Vien tas faktas, kad kiti ieškovės darbuotojai matė ginčo vaizdo įrašą, nesudaro pagrindo spręsti, kad jie tą konfidencialią informaciją atskleidė tretiesiems asmenims – UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir G. M.. Juo labiau, kad šioje byloje nėra įrodymų, kad ieškovės konfidencialią informacija – ginčo vaizdo įrašą tretiesiems asmenims UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir G. M. būtų atskleidę kiti ieškovės darbuotojai. Tokių aplinkybių šioje byloje neįrodinėjo ir pati atsakovė.
Atsiliepimas
21. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė prašė jį atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-17010-1125/2020 palikti nepakeistą ir priteisti 1 210,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme advokato teisinei pagalbai apmokėti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
21.1. Ieškovė siekia finansiškai nubausti atsakovę dėl to, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-31437-996/2019 atsakovės atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu, laikant, jog tarp ieškovės ir atsakovės 2017 m. vasario 22 d. sudaryta darbo sutartis Nr. 240 nutraukta šiuo teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.
21.2. Ieškovė konfidencialia įvardija informaciją, kuri pagal savo esmę tokia negali būti laikoma. Suteikti šiai informacijai konfidencialumo pobūdį ieškovė siekia dėl teisei priešingų savo tikslų, t. y. išvengti teisinės pareigos atlyginti klientui padarytą žalą, apsunkinti kitų asmenų pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą ir kt.).
21.3. Atsakovė jokiems tretiesiems asmenims neatskleidė informacijos apie ieškovės klientę UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos krovinio duomenų. Atsakovė niekam nėra siuntusi ar kitu būdu perdavusi vaizdo įrašo, kuriame užfiksuotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ krovinio pakrovimas, įskaitant ir pačią UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei jos darbuotojus.
21.4. Atsakovė vaizdo įrašą išsisaugojo siekdama save apsaugoti galimai kilus ginčui dėl krovinio sugadinimo aplinkybių, nes dar iki neteisėto atleidimo iš darbo nuolat sulaukdavo užuominų, jog jai blogai baigsis dėl to, jog ji ieškovės klientei UAB „(duomenys neskelbtini)“, pastarajai aiškinantis žalos kroviniui padarymo aplinkybes, pasakė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ krovinys buvo nukritęs. Vaizdo įrašas buvo pateiktas tik Vilniaus miesto apylinkės teismui, nagrinėjusiam civilinę bylą Nr. e2-31437-996/2019, kuriam pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 39 straipsnio 1 dalį konfidencialios informacijos atskleidimo draudimas nėra taikomas, todėl net jeigu jis ir būtų pripažintas konfidencialia informacija, jos atskleidimas negalėtų būtų laikomas neteisėtu. Kaip pažymėjo Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-944-643/2020, atsakovė tai padarė gindama savo pažeistas kaip darbuotojos teises, užtikrinamas ir ginamas įstatymu dėl neteisėto atleidimo.
21.5. Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-31437-996/2019 nustatyta, kad krovinio pakrovimo procesas iš ieškovės sandėlio buvo tiesiogiai transliuojamas į jos biure esantį monitorių, dėl ko jį galėjo matyti bet kuris ieškovės darbuotojas ar kitas jos biure buvęs asmuo; krovinio pakrovimo vaizdo įrašą atsakovei rodė kolegos (bendradarbiai).
21.6. Paaiškėjus, jog viena iš klientės UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakytų pervežti elektros įrenginių spintų buvo nukritusi pakrovimo metu, atsakovė apie tai ją informavo telefonu, todėl siųsti vaizdo įrašą UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsitikinti nebebuvo prasmės. Taigi, informacija apie pakrovimo metu įvykusį krovinio nukritimo faktą žodžiu pateikta tik klientei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tokia informacija negali būti laikoma konfidencialia, nes neatitinka slaptumo požymio, vaizdo įraše užfiksuotus duomenis žinojus ne tik ieškovės darbuotojams, bet ir tretiesiems asmenims (krovinio pakrovimą vykdžiusiems asmenims) bei neturi komercinės vertės. Ieškovės konfidencialia įvardijamai informacijai taikant apsaugą būtų prieštaraujama DK 24 straipsnio 2 dalyje įtvirtintam principui, jog darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų.
21.7. Ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų dėl jos patirtų nuostolių dydžio, todėl ieškinio tenkinimas reikštų atsakovės nubaudimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
22. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
23. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl ieškovės paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų.
24. Remiantis bylos medžiaga, ieškovė ir atsakovė 2017 m. vasario 22 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 240 (toliau – darbo sutartis), pagal kurią atsakovė nuo 2017 m. kovo 1 d. priimta dirbti pardavimų konsultante. 2017 m. vasario 22 d. tarp ieškovės ir atsakovės pasirašyta konfidencialumo sutartis Nr. 240, kurioje nustatytomis sąlygomis ir tvarka šalys susitarė dėl darbdavės konfidencialios informacijos apsaugos tarp darbdavės ir darbuotojos sudarytos darbo sutarties galiojimo metu, taip pat pasibaigus minėtai darbo sutarčiai. Ieškovės direktoriaus 2017 m. liepos 10 d. įsakymo „Dėl darbo sutarčių, konfidencialumo sutarčių ir nekonkuravimo susitarimų pakeitimo“ 3 punktu nutarta nutraukti su darbuotojais iki 2017 m. liepos 1 d. sudarytas konfidencialumo sutartis ir parengti bei su bendrovės darbuotojais sudaryti naujos redakcijos konfidencialumo sutartis, atitinkančias naujai įsigaliojusio DK nuostatas. 2018 m. lapkričio 8 d. susitarimu ,,Dėl konfidencialumo sutarties Nr. 240 nutraukimo“ tarp ieškovės įgalioto asmens I. P. ir atsakovės konfidencialumo sutartis, sudaryta 2017 m. vasario 22 d., nutraukta nuo 2018 m. lapkričio 8 d. Šalys 2018 m. lapkričio 8 d. pasirašė konfidencialumo sutartį Nr. 240-I ir priedą Nr. 1 prie 2018 m. lapkričio 8 d. konfidencialumo sutarties Nr. 240-I – konfidencialios informacijos sąrašą.
Žemesnės instancijos teismas
25. Atsakovės 2019 m. kovo 28 d. prašymu, ji nuo 2019 m. kovo 28 d. ieškovės direktoriaus 2019 m. kovo 28 d. įsakymu „Dėl darbuotojo atleidimo iš darbo“ atleista iš pardavimų konsultantės pareigų pagal DK 55 straipsnio 1 dalį. Ieškovė 2019 m. birželio 18 d. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją su prašymu dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir neturtinės žalos išieškojimo, kuri 2019 m. liepos 24 d. sprendimu Nr. DGKS-4522 darbo byloje Nr. APS-1-11741 darbuotojos prašymą atsisakė nagrinėti, neatnaujinusi praleisto kreipimosi termino. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-31437-996/2019 darbuotojos ieškinį tenkino iš dalies ir pripažino neteisėtu 2019 m. kovo 28 d. atleidimą iš darbo DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu; laikė, kad tarp darbuotojos ir darbdavės sudaryta darbo sutartis nutraukta šiuo teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos; priteisė darbuotojai iš darbdavės 5 335,88 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, 2 667,94 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensaciją, 1 452,00 Eur bylinėjimosi išlaidas; kitoje dalyje ieškinį atmetė; nusprendė teismo sprendimui įsiteisėjus Darbo ginčų komisijos 2019 m. liepos 24 d. sprendimą Nr. DGKS-4522 darbo byloje Nr. APS-1-11741 laikyti netekusiu galios; sprendimo dalį dėl darbuotojos naudai iš darbdavės priteistos 2 667,94 Eur (neatskaičius mokesčių) sumos vykdyti skubiai; priteisė valstybės naudai iš darbdavės 180,00 Eur žyminį mokestį ir 17,00 Eur teismo patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-944-643/2020 darbdavės apeliacinis skundas atmestas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 2 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-31437-996/2019 paliktas nepakeistas.
26. Ieškovė 2020 m. vasario 24 d. prašymu dėl šalių sutartų netesybų (minimalių nuostolių) atlyginimo pažeidus konfidencialumo sutartį kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, kuri 2020 m. kovo. 25 d. sprendimu Nr. DGKS-2058, priimtu darbo byloje Nr. APS-131-4018 (toliau – Darbo ginčų komisijos sprendimas), prašymą atmetė kaip nepagrįstą.
27. Ieškovė, nesutikdama su Darbo ginčų komisijos sprendimu, 2020 m. balandžio 23 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 10 000,00 Eur minimalių nuostolių (netesybų) už konfidencialumo sutarties pažeidimą, 5,00 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
28. DK 25 straipsnio 5 dalis numato galimybę šalims, kurias sieja darbo teisiniai santykiai, sudaryti papildomą susitarimą dėl konfidencialios informacijos apsaugos. Darbo sutarties šalys gali sulygti dėl to, kad darbuotojas darbo sutarties vykdymo metu ir pasibaigus darbo sutarčiai asmeniniais ar komerciniais tikslais nenaudos ir kitiems asmenims neatskleis tam tikros iš darbdavio ar dėl atliktos darbo funkcijos gautos informacijos, kurią darbo sutarties šalys savo susitarime dėl konfidencialios informacijos apsaugos įvardys konfidencialia. Darbo sutarties šalys taip pat gali susitarti dėl netesybų už šio susitarimo nevykdymą ar netinkamą jo vykdymą (DK 39 straipsnis). Darbuotojas privalo atlyginti visą žalą tais atvejais, kai ji padaryta pažeidus pareigą saugoti konfidencialią informaciją (DK 154 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
29. DK 39 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad konfidencialia informacija negali būti laikomi duomenys, kurie viešai prieinami, taip pat duomenys, kurie pagal teisės aktus ar pagal jų paskirtį negali būti laikomi konfidencialiais ar kurių apsaugai darbdavys nesiima protingų priemonių.
Žemesnės instancijos teismas
30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškinęs, jog konfidenciali informacija, atsižvelgiant į jos pobūdį ir svarbą bei konfidencialumo pareigos intensyvumo laipsnį, gali būti skirstoma taip: 1) informacija, kuri, nors savininko įvardijama kaip konfidenciali, savaime yra akivaizdi ar lengvai pasiekiama (pavyzdžiui, viešai skelbiami įmonės finansinės atskaitomybės duomenys, viešai skelbiama informacija apie akcininkus, vykdomus projektus, verslo partnerius ir kt.); tokia informacija, net jeigu ji ir yra įvardijama kaip konfidenciali, gali būti pripažinta nekonfidencialia ir už jos atskleidimą, paviešinimą ar panaudojimą nekiltų teisinių padarinių; 2) informacija, kurią įmonės darbuotojai turi laikyti konfidencialia, tačiau tokia informacija, kai su ja yra susipažįstama, tampa neatsiejama jų gebėjimų, įgūdžių bei žinių dalimi (pavyzdžiui, įmonėje taikoma geroji praktika, vadybos metodai, darbo su klientais metodai, derybų vedimo būdai ir kt.); todėl darbuotojai privalo laikytis pareigos saugoti tokio pobūdžio informaciją tik tol, kol dirba įmonėje, kurioje ją sužinojo; pasibaigus darbo santykiams, buvę darbuotojai gali be jokių apribojimų naudoti gautą aptariamos rūšies informaciją savo naudai ir interesais; 3) specifinio pobūdžio konfidenciali informacija; tokia informacija neatitinka komercinės paslapties apibrėžties, tačiau kai darbuotojas su ja susipažįsta, ji netampa neatsiejama jo gebėjimų, žinių ir kompetencijos dalimi; ši informacija yra saugoma, o už jos atskleidimą ar panaudojimą, net ir pasibaigus darbo santykiams, buvusiam darbuotojui gali kilti teisinė atsakomybė; 4) komercinės paslaptys – konfidencialūs duomenys, kurie yra tokie specifiniai ir reikšmingi, kad darbuotojai, net ir pasibaigus darbo santykiams, sutartyje ar įstatyme nustatytą laiką negali teisėtai panaudoti jų jokiais tikslais, kurie kokiu nors būdu galėtų pažeisti teisėto informacijos savininko teises ir teisėtus interesus. Atsakomybė už 4 grupei priskirtos informacijos atskleidimą ir (ar) panaudojimą numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.116 straipsnio 4 dalyje. Informacijos, priskirtos 3-4 grupėms, panaudojimo tvarkos, nustatytos šalių susitarimu, pažeidimas gali tapti pagrindu taikyti darbuotojui sutartinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016).
31. Teisinė konfidencialios informacijos kategorija yra platesnė už teisinę komercinės paslapties kategoriją, taigi komercinės paslaptys yra viena iš konfidencialios informacijos rūšių. Informacija, kuri neatitinka komercinėms paslaptims keliamų reikalavimų, gali patekti į konfidencialios informacijos sąvoką ir šiuo pagrindu būti saugoma. Duomenys, sudarantys konfidencialios informacijos turinį, ne visuomet yra komercinė paslaptis. Pareiga saugoti konfidencialią informaciją paprastai egzistuoja, kai ji nustatyta sutartyje, o pareiga saugoti komercinę paslaptį visų pirma kyla iš įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016).
32. Kaip jau buvo minėta anksčiau, ieškovė ir atsakovė buvo sudariusios 2017 m. vasario 22 d. konfidencialumo sutartį Nr. 240 ir 2018 m. lapkričio 8 d. konfidencialumo sutartį Nr. 240-I, kurių 2.1, 2.2 papunkčiuose buvo apibrėžta, kad konfidencialia informacija pagal šias sutartis laikoma: 1) informacija, nurodyta prie šios sutarties pridėtame priede Nr. 1 (konfidencialumo sutarties 2.1 papunktis); 2) bet kokia kita informacija, kurią sužinojo darbuotoja darbo pagal darbo sutartį, sudarytą su darbdave, metu ir priklausanti darbdavei, jos klientams ar kitiems tretiesiems asmenims, kuri turi vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir negali būti laisvai jiems prieinama (apimant, bet neapsiribojant, bet kokia informacija apie teikiamas paslaugas, paslaugų kainas, darbuotojų sukurtus intelektinės veiklos produktus ar jų dalis, apie atliekamus tyrimus ir (ar) jų rezultatus, esamų ar potencialių klientų, tiekėjų ar kontrahentų sąrašus, darbuotojų atlyginimus ir darbo sąlygas, šios sutarties sąlygas, taip pat bet kokius kitus duomenis, susijusius su darbdavės vykdoma veikla bei informacija, kurią darbdavė laiko gamybine, komercine ar technologine paslaptimi, nepriklausomai nuo to, ar tokia informacija yra tiesiogiai įtraukta į darbdavės komercinių, gamybinių ar technologinių paslapčių sąrašą) (konfidencialumo sutarčių 2.1 papunktis); 3) sutarties 2.1 papunktyje nurodyta informacija apie trečiuosius asmenis ar susijusi su trečiaisiais asmenimis, kurią darbuotoja sužinojo atlikdama darbo funkcijas pagal darbo sutartį, sudarytą su darbdave (konfidencialumo sutarčių 2.2 papunktis), o konfidencialumo sutarčių 2.5, 2.7, 2.9, 2.10 papunkčiuose buvo numatyti darbuotojos įsipareigojimai, inter alia (liet. taip pat) užtikrinti visos jai žinomos ir (ar) patikėtos konfidencialios informacijos slaptumą, be darbdavės išankstinio rašytinio sutikimo nenaudoti konfidencialios informacijos nei savo asmeniniais ir / ar komerciniais tikslias, nei bet kokių trečiųjų asmenų naudai, neatskleisti tokios informacijos kitiems asmenims, įskaitant ir kitus darbuotojus, išskyrus bendrovės vadovą, savo tiesioginį vadovą, darbuotojus, kurie turi teisę susipažinti su konfidencialia informacija, taip pat kitus darbdavės nurodytus asmenis (konfidencialumo sutarčių 2.5 papunktis); imtis visų reikalingų priemonių, kad būtų išvengta neteisėto konfidencialios informacijos panaudojimo ir atskleidimo (konfidencialumo sutarčių 2.7 papunktis); konfidencialią informaciją naudoti tik pagal paskirtį (konfidencialumo sutarčių 2.9 papunktis); pasibaigus tarp darbdavės ir darbuotojos sudarytai darbo sutarčiai, neatskleisti, neplatinti ir nepasilikti bet kokių konfidencialios informacijos kopijų ar nuorašų (konfidencialumo sutarčių 2.10 papunktis) ir kt. Už šių įsipareigojimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą šalys numatė 10 000,00 Eur baudą (minimalius nuostolius) kiekvieno pažeidimo atveju ir pažymėjo, kad tai nepanaikina darbdavės teisės reikalauti visų tokiu pažeidimu padarytų nuostolių (įskaitant ir negautas pajamas) tiek, kiek jų nepadengia konfidencialumo sutarties 3.3 papunktyje nurodyta suma, atlyginimo (2018 m. lapkričio 8 d. konfidencialumo sutarties Nr. 240-I 3.3, 3.4 papunkčiai). Taigi tarp šalių susiklostė sutartiniai teisiniai santykiai ir nagrinėjamoje civilinėje byloje keliamas atsakovės sutartinės civilinės atsakomybės klausimas jai pažeidus konfidencialumo sutartyje(-se) įtvirtintus įsipareigojimus.
33. Tam, kad atsakovei už komercinės paslapties ir (ar) konfidencialios informacijos atskleidimą kiltų civilinė atsakomybė, turi būti nustatyta, ar informacija, dėl kurios vyksta ginčas, yra konfidencialumo sutartimis saugomas objektas, taip pat turi būti nustatytos visos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), kaltė (CK 6.248 straipsnis), žala (CK 6.249 straipsnis) ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis). Toliau teisėjų kolegija pasisako dėl ieškovės nurodyto konfidencialumo sutarčių pažeidimo ir pagrindo atsakovės civilinei atsakomybei kilti.
Dėl atsakovės civilinės atsakomybės atskleidus ieškovės konfidencialią informaciją tretiesiems asmenims
34. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovė per kitus bendrovės darbuotojus 2018 metų rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais gavo jai pačiai laisvai neprieinamą konfidencialią informaciją – vaizdo įrašą, tam tikrą laikotarpį saugotą bendrovės serveriuose, kuriame užfiksuota atsakovės sužadėtiniui G. M. aktuali informacija apie jo atstovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ krovinio gabenimo aplinkybes. Anot ieškovės, atsakovės konfidencialumo sutarčių pažeidimas pasireiškė tuo, kad ji susipažino su ieškovės konfidencialia informacija – vaizdo įrašu iš ieškovės sandėlio, su kuria neturėjo teisės susipažinti, nes jai nebuvo suteikta jokių prieigų prie ieškovės serverių, kuriuose saugoma tokia informacija; jos žinioje atsidūrusį vaizdo įrašą rodė įvairiems ieškovės darbuotojams, neturėdama darbdavės rašytinio leidimo; vaizdo įrašą persikėlė į savo asmeninį telefoną, apie tai neinformuodama ieškovės ir negavusi jos rašytinio sutikimo, išsinešė vaizdo įrašą už bendrovės ribų ir jame esančią informaciją savo sužadėtiniui G. M. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, o pasibaigus tarp ieškovės ir atsakovės sudarytai darbo sutarčiai, neteisėtai įgytą konfidencialią informaciją – vaizdo įrašą – pasiliko, t. y. jo negrąžino ieškovei; naudojo jos žinioje esančią konfidencialią informaciją – vaizdo įrašą – savo asmeniniais tikslais – įrodinėdama, kad tikrai matė vaizdo įrašą ir jame užfiksuotą informaciją, pateikė jį advokatui D. B., kuris įrašą pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. e2-31437-996/2019. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad aplinkybes, užfiksuotas ginčo vaizdo įraše, matė ir kiti asmenys, kurie nėra ieškovės darbuotojai, be to, teisę filmuoti sandėlio patalpas taip pat turėjo ir sandėlio valdytoja, todėl vaizdo įrašas ir jame užfiksuoti duomenys neatitinka būtinojo kriterijaus, keliamo konfidencialiai informacijai, t. y. slaptumo. Ieškovė su šiuo pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka teigdama, kad ginčo vaizdo įrašas atitinka specifinės konfidencialios informacijos sampratą pagal konfidencialumo sutarčių (2017 m. vasario 22 d. konfidencialumo sutarties Nr. 240 ir 2018 m. lapkričio 8 d. konfidencialumo sutarties Nr. 240-I) 2.1 papunkčius bei kasacinio teismo pateiktą konfidencialios informacijos suskirstymą, tuo tarpu, nepaisant to, kad filmuoti sandėliavimo patalpas galėjo ir sandėlio savininkė UAB „BT Logistika“, byloje nėra duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, suinteresuotai vaizdo įrašo gavimu, UAB „BT Logistika“ ar jos darbuotojai būtų atskleidę konfidencialią informaciją, laisvai neprieinamą jokiems tretiesiems asmenims, tame tarpe ir UAB „(duomenys neskelbtini)“.
35. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo ginčo vaizdo įrašo, kuriame užfiksuota informacija apie ieškovės vykdomą paslaugų teikimo procesą – krovinio pakrovimą laikyti specifinio pobūdžio konfidencialia informacija. Lietuvos Respublikos teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog tuo atveju, kai už konfidencialios informacijos atskleidimą siekiama iš esmės analogiškos atsakomybės, kokia taikoma atskleidus komercinę paslaptį, konfidencialios informacijos identifikavimui turi būti taikomi iš esmės analogiški kriterijai kaip ir komercinėms paslaptims – slaptumas, vertingumas ir protingos pastangos, nukreiptos šiai informacijai išsaugoti, t. y. bendrovė turi būti aiškiai apibrėžusi, kokio pobūdžio informaciją ji laiko konfidencialia, darbuotojams turi būti aiškiai atskleista šios informacijos sudėtis ar bent jau aiškiai suformuluoti jos atpažinimo kriterijai, darbdavys turi imtis protingų pastangų tokią informaciją saugoti, o darbuotojas turi būti įsipareigojęs tokios informacijos neatskleisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-226-516/2018).
36. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė, pasirašydama tiek 2017 m. vasario 22 d. konfidencialumo sutartį Nr. 240 ir 2018 m. lapkričio 8 d. konfidencialumo sutartį Nr. 240-I, tiek jų priedus Nr. 1 (konfidencialios informacijos sąrašai), įsipareigojusi užtikrinti visos jai žinomos ir (ar) patikėtos konfidencialios informacijos (kaip ji suprantama pagal konfidencialumo sutarčių 2.1, 2.2 papunkčius ir prieduose Nr. 1 pateiktą konfidencialios informacijos sąrašą) slaptumą, be darbdavės išankstinio rašytinio sutikimo nenaudoti konfidencialios informacijos nei savo asmeniniais ir / ar komerciniais tikslias, nei bet kokių trečiųjų asmenų naudai, neatskleisti tokios informacijos kitiems asmenims, įskaitant ir kitus darbuotojus, išskyrus bendrovės vadovą, savo tiesioginį vadovą, darbuotojus, kurie turi teisę susipažinti su konfidencialia informacija, taip pat kitus darbdavės nurodytus asmenis (konfidencialumo sutarties 2.5 papunktis). Konfidencialumo sutarties 2.6 papunktyje numatyta, jog tuo atveju, jeigu darbuotojai kyla abejonių dėl to, ar jos turima informacija yra konfidenciali, ji privalo nedelsiant kreiptis į darbdavę, kad pastaroji paaiškintų, ar ši informacija yra konfidenciali informacija šios sutarties prasme; kol darbuotoja negauna darbdavės patvirtinimo, jog minėta informacija nėra konfidenciali informacija, ji privalo šią informaciją saugoti šioje sutartyje nustatyta tvarka kaip konfidencialią informaciją. Ieškovės teigimu, atsakovė atskleidusi konfidencialią informaciją, nurodytą priedo Nr. 1 prie konfidencialumo sutarties 1.8, 1.13, 5.8, 5.11 ir 6.5 papunkčiuose (žinios apie pas darbdavį esančius kompiuterius bei kompiuteriuose sukauptą informaciją (1.8 papunktis), dokumentai ir duomenys, talpinami darbuotojų kompiuteriuose, darbdavio naudojamuose vidiniuose ir išoriniuose serveriuose, duomenų bazėse, virtualiose dokumentų mainų sistemose ir komunikavimo priemonėse (įskaitant, bet neapsiribojant „Office 365“, „Google Drive“, „Dropbox“, „Skype“ ir kt.), išorinėse duomenų talpyklose ir kietuosiuose diskuose (1.13 papunktis), su darbais ir projektais susijusi gauta informacija, atsirandanti kaip jų vykdymo rezultatas (5.8 papunktis), žinios apie sutarčių vykdymą ir su tuo susijusias sąlygas (5.11 papunktis), duomenys apie darbdavio klientams bei su jais susijusiems asmenims teikiamas paslaugas, jų pobūdį, finansines sąlygas, paslaugų teikimo procesą ir rezultatą (6.5 papunktis)). Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė būtų kreipusis į ieškovę, siekdama išsiaiškinti ar jos siekiama atskleisti informacija tretiesiems asmenims, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos atstovams patenka į konfidencialios informacijos apibrėžtį pagal konfidencialumo sutarčių 2.1, 2.2 papunkčius ir jų prieduose Nr. 1 pateiktą konfidencialios informacijos sąrašą. Kita vertus, tai nesudaro pagrindo vienareikšmiškai daryti išvados, kad atsakovė, nesikreipusi į darbdavę su atskiru prašymu dėl patvirtinimo, ar turima informacija yra konfidenciali, savarankiškai priimant sprendimą ją atskleisti kitiems asmenims, būtų pažeidusi konfidencialumo sutarčių bei jų priedų Nr. 1 nuostatas.
37. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog, visų pirma, atskleidžiama informacija, tam, kad būtų pripažįstama konfidencialia, turi būti slapta. Tai reiškia, jog informacijai išsaugoti turi būti dedamos protingos pastangos. Atkreiptinas dėmesys, jog konfidencialumo sutarties 4.1-4.5 papunkčiuose numatytos darbdavės pareigos padedant darbuotojai išsaugoti konfidencialios informacijos slaptumą, t. y. darbdavė, kiek tai objektyviai nuo jos priklauso, užtikrina, kad darbuotojai perduodama konfidenciali informacija būtų perduota ir saugoma naudojantis saugiais ryšio kanalais ir saugiomis informacinių technologijų sistemomis (konfidencialumo sutarties 4.1 papunktis); darbdavė reguliariai tikrina ir vertina paslaugų tiekėjus, siekdama užtikrinti, kad šie tiekėjai nesudarytų sąlygų konfidencialios informacijos atskleidimui (konfidencialumo sutarties 4.2 papunktis); darbdavė naudojamas informacinių technologijų sistemas, duomenų bazes ir darbo priemones apsaugo slaptažodžiais, o, priklausomai nuo konkrečios sistemos, duomenų bazės ir darbo priemonės, suteikia darbuotojai individualius prisijungimo duomenis (konfidencialumo sutarties 4.3 papunktis); darbdavė riboja patekimą į jos patalpas, rūpinasi jų saugumu ir užtikrina, kad į patalpas nepatektų tam teisės neturintys asmenys (konfidencialumo sutarties 4.4 papunktis); konfidencialumo sutarties bei jos priedo Nr. 1 sudarymas su darbuotoja ir darbuotojos supažindinimas su konfidencialios informacijos turiniu bei tokios informacijos apsaugos priemonėmis ir pareigomis taip pat laikomas darbdavės pasitelkta priemone apsaugoti konfidencialią informaciją. Nagrinėjamu atveju atsakovė Darbo ginčų komisijai adresuotame 2019 m. birželio 18 d. prašyme išnagrinėti darbo ginčą paaiškinusi, jog jai buvo pateiktas klientės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ užsakymas dėl krovinių (elektros įrenginių spintų) pervežimo iš Lietuvos Respublikos į Suomijos Respubliką; ieškovė šį užsakymą įvykdė ir nuvežė krovinį į Suomijos Respubliką; po krovinio pristatymo gavėjui, atsakovė iš klientės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ gavo pranešimą dėl krovinio sugadinimo, apie tai informavo kolegą – bendrovės Suomijos dalinių krovinių skyriaus vadovą J. Š.; po kurio laiko bendrovės Suomijos dalinių krovinių skyriaus vadovas J. Š. parodė krovinio pakrovimo vaizdo įrašą ir patikino, kad pakraunant krovinys nebuvo sugadintas, tačiau informavus apie tai klientę UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, ši toliau tvirtino, jog krovinys gavėjui buvo pristatytas sugadintas; siekiant išsklaidyti klientės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ abejones, atsakovė paprašė kolegos bendrovės Suomijos dalinių krovinių skyriaus vadybininko G. P. dar sykį parodyti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ krovinio pakrovimo vaizdo įrašą, kurį būtų galima jai nusiųsti, kad įsitikintų, jog krovinys nebuvo sugadintas pas atsakovę; vaizdo peržiūros, kurioje dalyvavo ir atsakovės kolegė Klientų aptarnavimo skyriaus vadovė R. B., paaiškėjo, kad buvo parodytas ne visas vaizdo įrašas ir vykdant krovinio pakrovimą į transporto priemonę, viena iš pervežamų elektros įrenginių spintų nukrito nuo krautuvo ir stipriai trenkėsi į transporto priemonės grindis; paaiškėjus, kad viena iš klientės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ užsakytų pervežti elektros įrenginių spintų buvo nukritusi pakrovimo metu, atsakovė apie tai ją informavo. Taigi, tiek iš atsakovės 2019 m. birželio 18 d. prašyme išnagrinėti darbo ginčą, tiek iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. birželio 17 d. paaiškinime Darbo ginčų komisijai, kuriame teigiama, jog gavėjui pateikus pretenziją dėl sugadinto krovinio, kreiptasi į atsakovę, iš kurios po pakartotinio kreipimosi gautas atsakymas, kad peržiūrėjus vaizdo įrašą, nustatyta, jog kraunant krovinį į transporto priemonę, viena iš elektros įrenginių spintų nukrito, nurodytų aplinkybių galima spręsti, kad nei atsakovei, nei UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ieškovės žinioje buvusi informacija apie krovinio pakrovimą, vykusį ieškovės sandėlyje, nebuvo žinoma ar laisvai prieinama. Nors šiuo atveju pirmosios instancijos teismas teigęs, kad ginčo vaizdo įraše užfiksuotas aplinkybes matė kiti asmenys, nesantys ieškovės darbuotojais, be to, teisę filmuoti sandėlio patalpas taip pat turėjo ir sandėlio valdytoja, tai nepaneigia šių duomenų slaptumo, ieškovei akivaizdžiai ėmusis veiksmų, be kita ko, nurodytų ir konfidencialumo sutarties 4.1-4.4 papunkčiuose, jos pasirinkimu konfidencialią informaciją sudarantiems duomenims apsaugoti. Be kita ko, šiuo atveju reikėtų paminėti ir tai, jog pagal 2015 m. sausio 20 d. sandėliavimo sutarties Nr. [DEL2015-01-20] 12.1, 12.2 papunkčius sandėlio valdytoja UAB „BT Logistika“ įsipareigojusi šios sutarties galiojimo metu ir jai pasibaigus neterminuotai neatskleisti raštu, žodžiu ar kitokiu būdu tretiesiems asmenims konfidencialios informacijos, susijusios su šios sutarties sudarymu ir vykdymu. Kadangi tiek iš atsakovės, tiek iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ paaiškinimų nustatyta, jog prieigą prie duomenų bazės su filmuota medžiaga iš sandėlio patalpų turėjo ribotas subjektų ratas, šie duomenys bendrovėje nebuvo laisvai prieinami ar viešai skelbiami, aplinkybė, kad krovinio pakrovimą atliko ne ieškovės darbuotojai, o filmuotą medžiagą apie krovinio pakrovimo procesą turėjo sandėlio valdytoja UAB „BT Logistika“ nesudaro pagrindo išvadai daryti, jog ieškovė nesiėmė protingų fizinių, techninių, organizacinių ir teisinių pastangų išsaugoti informacijos slaptumą. Juo labiau, kad krovinio pakrovimo į transporto priemonę aplinkybės UAB „(duomenys neskelbtini)“ tapo žinomos iš atsakovės, o ne iš ieškovės atžvilgiu pavestus darbus atliekančių asmenų, vykdančių ieškovės sudarytas sutartis su klientais, ar sandėlio valdytojos UAB „BT Logistika“, kuri, panaudojant CCTV kameras, fiksavo krovinio pakrovimo procesą.
38. Tačiau, kaip jau minėta, tam, kad informacija būtų pripažinta konfidencialia, nepakanka, kad ji būtų tik slapta, dedant protingas pastangas ją apsaugoti, tačiau ir vertinga dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys. Teisėjų kolegija pažymi, jog konfidencialios informacijos apibrėžimas, pateiktas tiek 2017 m. vasario 22 d. konfidencialumo sutarties Nr. 240, tiek 2018 m. lapkričio 8 d. konfidencialumo sutarties Nr. 240-I) 2.1 papunkčiuose, suponuoja išvadą, jog konfidencialia informacija laikoma ne bet kokia informacija, priklausanti darbdavei, jos klientams ar tretiesiems asmenims, o tik ta, kuri turi vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti jiems laisvai prieinama. Taigi, kaip matyti iš pačios ieškovės suformuluoto konfidencialios informacijos apibrėžimo, jai yra taikomas vertingumo kriterijus. Negalima būtų nesutikti su pirmosios instancijos teismu, jog informacija apie krovinio pakrovimo aplinkybes šiuo atveju išimtinai naudinga tik UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal kurios ieškinį dėl 29 575, 54 Eur žalos atlyginimo už krovinio sugadinimą Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1305-960/2020. Kitaip tariant, ginčo vaizdo įraše užfiksuota informacija neturi realios ar potencialios komercinės vertės dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti jiems laisvai prieinama, taigi neatitinka konfidencialios informacijos požymių.
Žemesnės instancijos teismas
39. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 2 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-31437-996/2019 pasisakęs, jog bendrovė, gavusi 2019 m. vasario 25 d. pretenziją iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, prieš kelias dienas iki 2019 m. kovo 28 d. sulaukusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ advokato skambučio ir susidariusios situacijos jai nepavykus išspręsti jos norimu būdu, nutarė, kad atsakovė, būdama tas asmuo bendrovėje, kuri atskleidė darbdavei nepalankaus pretenzijos nagrinėjimo kontekste vaizdo įrašo aplinkybes, kurias, matyti, bendrovė nebūtų atskleidusi klientei, bendrovėje nėra pageidaujama kaip darbuotoja, todėl 2019 m. kovo 28 d. buvo pakviesta pokalbiui tikslu atleisti ją iš darbo – pokalbio metu buvo daromas spaudimas ieškovei išeiti iš darbo jos pačios prašymu naudojant psichologinį poveikį, bandant ieškovę įbauginti, kad dėl susiklosčiusios bendrovės padėties su UAB „(duomenys neskelbtini)“ kalta ji. Taigi, įsiteisėjusiu sprendimu konstatuota, kad minėta informacija, užfiksuota vaizdo įraše, buvo reikšminga tik iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ gautos pretenzijos nagrinėjimui, ieškovei neketinus, kaip pažymėjo teismas, atskleisti klientei UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vykdyto krovinio pakrovimo į transporto priemonę aplinkybių, ką, beje, patvirtino ir pati ieškovė, neigiamus padarinius, jos teigimu patirtus dėl atsakovės atskleistos informacijos, siedama su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškiniu dėl 29 575,54 Eur nuostolių atlyginimo, sugadinus krovinį.
40. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė nepateikusi į bylą jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“, saistoma tarp jos ir ieškovės susiklosčiusių krovinių vežimo teisinių santykių, neturėjo teisės gauti vaizdo įrašo ar kitu būdu sužinoti jame užfiksuotų aplinkybių, o atsakovė, kuriai buvo pateiktas ieškovės klientės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ užsakymas dėl krovinių (elektros įrenginių spintų) pervežimo iš Lietuvos Respublikos į Suomijos Respubliką, – tokios informacijos, susijusios su krovinių vežimo teisinių santykių vykdymu, ieškovės klientei UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokiu būdu, t. y. nei žodžiu, nei raštu, nei perduodant konkrečią medžiagą – atskleisti, pagal kompetenciją tokio sprendimo dėl informacijos suteikimo klientei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priėmimo teisę, anot ieškovės, turint tik bendrovės vadovui, nėra pagrindo konstatuoti atsakovės veiksmų neteisėtumo, minėtai informacijai sutartinės civilinės atsakomybės aspektu nesant saugomai nei pagal 2017 m. vasario 22 d. konfidencialumo sutarties Nr. 240, nei pagal 2018 m. lapkričio 8 d. konfidencialumo sutarties Nr. 240-I 2.1 papunkčius bei jų priedus Nr. 1.
41. Taigi, nenustačius objekto, kuris buvo saugomas pagal 2017 m. vasario 22 d. konfidencialumo sutarties Nr. 240, 2018 m. lapkričio 8 d. konfidencialumo sutarties Nr. 240-I bei jų priedų Nr. 1 nuostatas, nėra pagrindo atsakovės sutartinei civilinei atsakomybei kilti.
Dėl procesinės bylos baigties
42. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinių skundų argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinių skundų motyvai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).
43. Kadangi kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
44. Taigi, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į padarytos situacijos analizę pateiktų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį kontekste, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, priimdamas iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar pakeisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 328 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
45. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas buvo atmestas, spręstinas atsakovės turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
46. Atsakovė prašė priteisti iš ieškovės 1 210,00 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, grįsdama patirtas išlaidas 2020 m. spalio 23 d. PVM sąskaita-faktūra Serija CON Nr. 20-199 ir 2020 m. spalio 23 d. mokėjimo nurodymu. Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos), 8.11 punkte nurodyta, jog nustatant maksimalią už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteistiną sumą, taikytinas 1,3 koeficientas, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Apskaičiuojant maksimalią atsakovei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, taikytinas 2020 metų II ketvirtį galiojęs vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris sudarė 1 398,50 Eur. Maksimali atsakovei už atsiliepimą į apeliacinį skundą priteistina suma – 1 818,05 Eur (1 398,50 Eur x 1,3). Atsižvelgiant į tai, jog išlaidos už advokato D. B. suteiktą teisinę pagalbą parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio – 1 818,05 Eur (1 398,50 Eur x 1,3), yra pagrįstos ir realiai patirtos, todėl priteistinos iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
47. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrus, jų priteisimo klausimas nenagrinėjamas (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
atmesti apeliacinį skundą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-17010-1125/2020 palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Delamode Baltics“, juridinio asmens kodas 300614458, 1 210,00 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dešimt eurų ir nulį euro centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.