Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. T. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovės atstovės tvirtinimu, laikotarpiais, kuomet pareiškėjas buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK 3-iajame sektoriuje, nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad minėta aplinkybė pareiškėjui sudarė tokias kalinimo sąlygas, dėl kurių buvo viršytas neišvengiamai kalinimui būdingas kentėjimo laipsnis. Pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad neužtikrintas privatumas naudojantis dušu, įvertinus padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę, pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje ir kitas nustatytas aplinkybes (daugiau jokių pažeidimų nebuvo nustatyta; dėl padaryto pažeidimo pareiškėjui kilusių ilgalaikių neigiamų pasekmių nenustatyta), gali būti vertinimas kaip nesudarantis pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo.

Teigia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas į Pravieniškių PN-AK administraciją dėl dušuose neužtikrinamo privatumo raštu nesikreipė ir nesiskundė, todėl laiko, kad kalinimo sąlygos jam buvo tinkamos ir nepatogumų nekėlė.

Atsakovės atstovė taip pat atkreipia dėmesį, kad Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu 1R-25 (galiojusi redakcija nuo 2021 m. gegužės 26 d.) 17.5 punktas numatė, jog nuteistieji iš užrakinamų gyvenamųjų patalpų, aukštų išleidžiami: „į valgyklą, dušą (ne rečiau kaip du kartus per savaitę, o kai yra sudarytos sąlygos, – kasdien)“. Taigi, tvirtina, kad pareiškėjas dušu galėjo naudotis du kartus per savaitę.

Pažymi, kad teisės aktai nenumato dušo kabinų atskyrimo bei atskirų persirengimo kabinų įrengimo. Lietuvos kalėjimų tarnyba paaiškina ir tai, kad dušo patalpose buvo įrengta vieta drabužiams pasikabinti, vieta persirengti su suolais, veidrodžiais. Persirengimo vietų įrengimas be atskirų kabinų ar pertvarų privatumui užtikrinti, yra analogiškas visų viešų įstaigų (sporto klubų, pramogų centrų, baseinų) persirengimo vietų įrengimui ir atitinka bendrąsias visuomenėje galiojančias ir didžiajai daliai visuomenės priimtas nuostatas dėl tokių patalpų įrengimo. Taigi, šiuo aspektu nuteistiesiems, taip pat ir pareiškėjui, nebuvo sudarytos išimtinai kitokios (blogesnės) sąlygos, negu likusiai visuomenės daliai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl atsakovės atstovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusią neturtinę žalą, kurią patyrė laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 10 d. iki 2024 m. kovo 10 d.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Dėl privatumo dušo patalpoje

Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinės žalos atlyginimą, be kita ko, kildina iš to, kad besiprausiant duše kartu su kitais nuteistaisiais jam nebuvo užtikrintas privatumas, nes duše neįrengtos dušo kabinos.

Valstybė turi užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40828/12, Nr. 29292/12, Nr. 69598/12, Nr. 40163/13, Nr. 66281/13, Nr. 70048/13 ir Nr. 70065/13); 2006 m. liepos 13 d. sprendimą byloje Popov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 26853/04)). Vadovaujantis EŽTT formuojama praktika, nepakankamas sanitarinės patalpos izoliavimas pripažįstamas kalinimo sąlygų pažeidimu Žmogaus tiesių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau– ir Konvencija) 8 straipsnio, garantuojančio asmens teisę į privatumą, prasme (žr. EŽTT 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą byloje Szafrański prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 17249/12).

Pažymėtina, kad Lietuvos higienos norma HN 134:2015 nereglamentuoja dušų įrengimo reikalavimų, be to, Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 (neteko galios 2023 m. sausio 1 d.), ir Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 nėra nustatyta reikalavimų, jog dušo patalpose turėtų būti pertvaros.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje dėl dušo patalpos įrengimo yra konstatuota, jog pertvarų duše nebuvimas neužtikrina visiško privatumo buvimo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1763-858/2015; 2016 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016; 2020 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1931-261/2020).

Naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms yra užtikrinamas pakankamas privatumas, todėl toks dušų įrengimas savaime nėra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti (žr. 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-597-442/2021; 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-333-415/2022, 2023 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-436-463/2023 ir kt.).

Atsakovės atstovė atsiliepime į skundą pripažino, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 3-ajam sektoriui priklausančiose dušo patalpose, kuriomis naudojosi ir pareiškėjas, pertvaros buvo įrengtos tik 2022 m. spalio 14 d. Taip pat atsiliepime atsakovė atstovė nurodė, kad Pravieniškių PN-AK 2-ajame sektoriuje ir 1-ojo sektoriaus KTP pertvaros ginčui aktualiu laikotarpiu buvo įrengtos visuomet.

Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovės pateiktais duomenimis apie dušo patalpų įrengimą, pareiškėjas jų objektyviais įrodymais nepaneigė. Remiantis šiais duomenimis, bei atsižvelgiant į atsakovės atstovės pateiktus duomenis apie pareiškėjo apgyvendinimą atitinkamose pataisos įstaigos patalpose (2024 m. kovo 29 d. Pažyma Nr. RV-22-3211), darytina išvada, kad pareiškėjui privatumas naudojantis dušu laikotarpiais nuo 2021 m. liepos 13 d. iki 2021 m. rugpjūčio 12 d. ir nuo 2022 m. spalio 14 d. iki 2024 m. kovo 10 d. buvo užtikrintas. Tačiau laikotarpiais nuo 2021 m. kovo 10 d. iki 2021 m. liepos 12 d. ir nuo 2021 m. rugpjūčio 13 d. iki 2022 m. spalio 13 d., maudantis kartu su kitais nuteistaisiais 3-iojo sektoriaus dušo patalpose, nesant įrengtų pertvarų tarp atskirų maudymosi vietų, pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų nepatogumų dėl naudojimosi dušu, t. y. faktiškai yra pripažįstama, jog naudojantis dušu buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad laikotarpiais nuo 2021 m. kovo 10 d. iki 2021 m. liepos 12 d. ir nuo 2021 m. rugpjūčio 13 d. iki 2022 m. spalio 13 d. pataisos įstaiga neužtikrino pareiškėjo teisės į privatumą naudojantis dušu.

Įvertinus tai, kad pareiškėjui suteikiama teisė ne rečiau kaip kartą per savaitę praustis duše, o nuo 2022 m. gegužės 26 d. duše praustis du kartus per savaitę (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (galiojo iki 2023 m. sausio 1 d.) 17.5 punktas), nėra pagrindo skaičiuoti pažeidimo laikotarpį už kiekvieną dieną (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3067-662/2019). Pareiškėjas laikotarpiais nuo 2021 m. kovo 10 d. iki 2021 m. liepos 12 d. ir nuo 2021 m. rugpjūčio 13 d. iki 2022 m. spalio 13 d. turėjo teisę pasinaudoti dušu apie 100 kartų, todėl, teismo vertinimu, apie 100 kartų buvo pažeistas pareiškėjo privatumas naudojantis dušu, kas yra pagrindas civilinei atsakomybei atsirasti.

Dėl dušo patalpų įrengimo ir atitikimo higienos normų reikalavimams

Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildina ir iš netinkamo dušo patalpų įrengimo. Skunde nurodė, kad dušo patalpose nebuvo įrengtos atskiros persirengimo patalpos, į šias patalpas atsinešti sausi drabužiai sudrėksta, įgauna pelėsio kvapą. Pareiškėjas skunde taip pat tvirtino, kad vedant į dušą nuteistuosius vienas paskui kitą, per langą vėdinamos patalpos nespėdavo išsivėdinti, dėl garų susidarydavo kondensatas, ant lubų buvo matyti pelėsis. Anot pareiškėjo, prausiantis duše nuo lubų byrėjo tinkas, dažai, todėl jis jautė diskomfortą.

Atsakovės atstovė atsiliepime į skundą patvirtino, jog pataisos įstaigos dušo patalpose nėra įrengti persirengimo kambariai, bet pažymėjo, jog maudymosi patalpoje yra įrengtos vietos persirengti (suolai, pakabos (kabliukai) drabužiams). Atsakovės atstovė taip pat pažymėjo, kad persirengimo vietų įrengimas be atskirų kabinų ar pertvarų privatumui užtikrinti yra analogiškas visų viešų įstaigų (sporto klubų, pramogų centrų, baseinų) persirengimo vietų įrengimui ir atitinka bendrąsias visuomenėje galiojančias ir didžiajai daliai visuomenės priimtas nuostatas dėl tokių patalpų įrengimo.

Pažymėtina, kad reikalavimas įrengti dušo patalpose ar prie jų persirengimo kabinas (kambarius, patalpas) nėra įtvirtintas nei Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, nei Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, arba Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 17 punkte nustatyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Nei šioje higienos normoje, nei kituose teisės aktuose pataisos įstaigų dušo patalpoms nėra taikomi reikalavimai dėl patalpų vėdinimo ir santykinės oro drėgmės.

Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepime į skundą paaiškino ir pateikė 2024 m. balandžio 8 d. Pažymą apie nuteistojo Ž. T. laikymo sąlygas, kad ginčo laikotarpiu Pravieniškių PN-AK 1-ojo sektoriaus KTP dušinėje vėdinimas buvo mechaninis ištraukiamasis. Pravieniškių PN-AK 2-ojo sektoriaus 3 ir 4 būrio dušinėje vėdinimas buvo kanalinis ir pro langus. Pravieniškių PN-AK 3-iojo sektoriaus 1, 6, 7, 8, 9, 10, 11 ir 12 būrių dušinėse įrengta rekuperacinė vėdinimo sistema ir pro langus. Pareiškėjas skunde taip pat patvirtino, jog dušo patalpas galima buvo vėdinti per langą.

Byloje esanti 2024 m. balandžio 8 d. Pažyma apie nuteistojo Ž. T. laikymo sąlygas taip pat patvirtina, kad ginčo laikotarpiu dušinės NVSC dėl drėgmės, pelėsio ir panašiai nebuvo tikrintos.

Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas skunde nenurodė ir nepateikė įrodymų, jog dėl netinkamų dušo patalpų įrengimo būtų kreipęsis į pataisos įstaigą ar individualiai į NVSC, medikus dėl psichinės ar fizinės sveikatos sutrikimų, susijusių su jo skunde nurodytomis laikymo sąlygomis.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo išvadai, kad ginčo laikotarpiu dušo patalpos, kuriomis naudojosi pareiškėjas, buvo įrengtos netinkamai ir neatitiko higienos normų reikalavimų. Todėl pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovo atstovės veiksmus šiuo aspektu nėra.

Neturtinė žala CK 6.250 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įrodinėjant neturtinę žalą, ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, jog egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio – faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Taigi įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02).

Byloje nustatyta, jog pareiškėjas laikotarpiais nuo 2021 m. kovo 10 d. iki 2021 m. liepos 12 d. ir nuo 2021 m. rugpjūčio 13 d. iki 2022 m. spalio 13 d. (virš 1,5 metų) buvo laikomas sąlygomis, kai jam nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis dušu. Atsižvelgęs į tai, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti institucijos veiksmai – tinkamų bausmės atlikimo sąlygų neužtikrinimas, žala – pareiškėjas dėl to patyrė nepatogumų ir diskomfortą, tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.271 str.).

Pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016).

Teismas, įvertinęs Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę (apie 1,5 metų neužtikrintas privatumas naudojantis dušu, kai dušu naudojamasi kartą per savaitę, o nuo 2022 m. gegužės 26 d. – du kartus per savaitę), pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, taip pat teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda, nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti nurodyta 6 000 Eur suma. Teismo vertinimu, dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 400,00 Eur. Todėl skundas tenkinamas iš dalies, pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, priteisiant 400,00 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo Ž. T. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui Ž. T. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 400 Eur (keturis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą pareiškėjo Ž. T. skundo dalį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.