Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. M. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėjas M. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 15 600 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis nuo 2017 m. pradžios iki 2018 m. spalio mėn. buvo laikomas Vilniaus PN netinkamomis sąlygomis, pažeidžiant reikalavimus dėl asmeniui turinčio tekti ploto. Buvo suvaržytas judėjimas, sukurta nesaugi aplinka sveikatai. Pareiškėjas nerūko, bet teko kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Pareiškėjas gyveno vienoje patalpoje kartu su 10 asmenų, jam tekdavo tik apie 1,52 kv. m ploto, pastoviai trūko oro, buvo sunku kvėpuoti. Dėl šios priežasties pareiškėjas kreipdavosi į medikus.

3. Pareiškėjas teigė, kad karantino patalpoje nebuvo užtikrintas jo saugumas, jis neturėjo galimybės pasinaudoti signalizacijos mygtuku ir išsikviesti pareigūną. Neužtikrintas pareiškėjo privatumas duše, nes neįrengtos pertvaros, kiekvienam besinaudojančiam dušu tekdavo nepakankamai ploto (po 2 kv. m). Nuo 2017 m. liepos mėn. pareiškėjui buvo apribotos galimybės vaikščioti gryname ore, į lauką leidžiama išeiti tik 4 valandoms. Be to, pasivaikščiojimo kiemas yra 525 kv. m ploto, o į jį vienu metu išleidžiami 200 nuteistųjų. Dalis nuteistųjų, buvę pareigūnai, dirbantys valgykloje, taip pat reabilitacijos grupė, gali būti lauke būti nuo 7 val. ryto iki 23 val. Pareiškėjas manė, kad tai akivaizdi diskriminacija kitų nuteistųjų atžvilgiu.

4. Pareiškėjas nurodė, kad naudojantis Vilniaus PN I-ojo korpuso dviem taksofonais buvo pažeidžiamas pokalbio privatumas, nes šalia taksofono būna 30–50 nuteistųjų. Pareiškėjas negalėjo pakalbėti su žmona, nes kiti nuteistieji iš jo tyčiojosi. Dėl to pareiškėjas patyrė pažeminimą, stresą, diskomfortą, nepatogumus. Nebuvo įrengtas laisvalaikio kambarys, kuriame būtų sudarytos sąlygos ilsėtis, o taip pat nebuvo galimybių dalyvauti užimtumo programose. Be to, tualete neužtikrinta saugi aplinka, kabinos per mažos. Virtuvėje nebuvo tiekiamas šiltas vanduo. Indus tekdavo plauti prausykloje, taip būdavo pažeidžiamos higienos normos. Pareiškėjas teigė dėl skunde išvardintų nepatogumų patyręs sunkius išgyvenimus, tapęs konfliktiškas, grubus, uždaras, nukentėjo jo orumas, reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės.

5. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus, PN atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad vienam asmeniui tenkantis plotas atitinka teisės aktų reikalavimus. Vilniaus PN karantino gyvenamosiose patalpose yra įrengtas pareigūnų iškvietimo mygtukas, o nakties metu koridoriuje paliekamas telefonas, kuriuo, reikalui esant, nuteistieji gali susisiekti su Vilniaus PN pareigūnais. I-o gyvenamojo korpuso kiekviename aukšte įrengta po 2 sanitarinius mazgus kiekvienam nuteistųjų būriui. Kiekviename iš sanitarinių mazgų įrengta po penkias tualeto vietas, keturis pisuarus, keturias kriaukles ir tris prausyklas. Vilniaus PN I-o gyvenamojo korpuso bendrabučio tipo gyvenamųjų patalpų sanitariniuose mazguose įrengti ne sėdimi, o tupimi tualetai. Teisės aktai nenustato reikalavimo įrengti pertvaras dušinėse, todėl pertvarų duše nebuvimas negali būti laikomas pakankamu faktu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti. Siekiant nuolat gerinti nuteistųjų kalinimo sąlygas, Vilniaus PN jau yra įrengta dušų su sienelėmis.

7. Atsakovas paaiškino, kad pasivaikščiojimo kiemeliai įrengti vadovaujantis teisės aktų reikalavimais. Paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti 3 valandas. Įstaigoje sumontuoti standartinės techninės specifikacijos taksofonai. Iš teismui pateiktų nuotraukų matyti, kad šalia I-o gyvenamojo korpuso taksofonų yra įrengtas stacionarus priežiūros postas, kuriame nuolatos budi pareigūnas. Vilniaus PN nuomone, I-ame gyvenamajame korpuse įrengti taksofonai atitinka visus reikalavimus. Dienotvarkės numatytu laiku nuo 7 val. iki 23 val. nuteistieji gali laisvai judėti savo būrio gyvenamosiose patalpose, taip pat viso lokalinio sektoriaus teritorijoje, lankyti koplyčią, organizuojamus renginius, užsiimti kita leistina veikla. Vilniaus PN nuteistiesiems sudaryta galimybė užsiimti sportine veikla, pataisos įstaigos direktoriaus nustatytu laiku ir vietoje naudotis asmeniniais kompiuteriais, naudotis biblioteka, kiekviename nuteistųjų būryje įrengti poilsio kambariai, kuriuose sudarytos galimybės žiūrėti televizorių, sudaromos galimybės dalyvauti nuolat organizuojamuose kultūriniuose, dvasiniuose ir sporto renginiuose. Pataisos įstaigos administracija nuteistiesiems taip pat sudaro sąlygas mokytis Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje ar baigti mokslus bendrojo ir vidurinio lavinimo mokykloje. Nuteistieji savo laisvalaikį organizuojasi patys.

II.

8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovo 100 Eur neturtinei žalai atlyginti, o likusią skundo dalį atmetė.

9. Teismas nustatė, kad visą ginčo laikotarpį, t. y. nuo 2017 m. vasario 8 d. iki 2018 m. spalio 5 d. (kai buvo išsiųstas skundas teismui) buvo pažeistas pareiškėjo privatumas naudojantis pertvarų neturinčiu dušu. Kitus pareiškėjo nusiskundimus teismas atmetė kaip nepagrįstus.

10. Teismas, nustatydamas pareiškėjui priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį, atsižvelgė į pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimų pobūdį (privatumo naudojantis dušu nesuteikimas), mastą (dušu pareiškėjas naudojosi 1 kartą per savaitę) ir trukmę (1 metai ir 7 mėnesiai), į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, į tai, jog nėra duomenų, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis ir byloje nenustatyta duomenų, jog dėl konstatuotų neteisėtų veiksmų būtų pakenkta pareiškėjo sveikatai.

III.

11. Pareiškėjas M. M. apeliaciniame skunde prašo pripažinti Vilniaus PN šiurkščiai pažeidus kalinimo sąlygas nuo 2017 m. vasario mėn. iki 2018 spalio mėn. ir priteisti pareiškėjui 15 600 Eur neturtinei žalai atlyginti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1. Teismas visiškai neatsižvelgė į patalpos planą, kurį pareiškėjo prašymu atsiuntė Vilniaus PN tuo metu kalėjęs asmuo. Šis planas įrodo, kad atsakovo atstovas meluoja, tvirtindamas, kad 403 patalpoje yra 9, o ne 10 miegamų vietų. Pareiškėjo skaičiavimais, patalpos plotas vargu ar siekia 30 kv. m. Atsakovas gali meluoti dėl patalpos ploto. Patalpoje Nr. 37 buvo ne 4, o 5 miegamos vietos.

11.2. Teismas neįvertino aplinkybės, kad kiti nuteistieji nuolat rūko koridoriuose, laiptinėse, virtuvėse, sanitariniuose mazguose. Pareiškėjas nerūko ir buvo verčiamas kvėpuoti tabako dūmais. Įkalinimo įstaiga neneigė, kad nuteistieji visur rūko. Nuolatos būdamas prirūkytose patalpose pareiškėjas jautė intoksikacijos požymius: galvos skausmą, pykinimą, akių dirginimą, slogą.

11.3. Pareiškėjas sutinka, kad pataisos įstaigos pareigūnas privalo prižiūrėti taksofonu kalbančius asmenis, tačiau pareiškėjas skundėsi dėl to, kad nebuvo užtikrintas pareiškėjo privatumas bendraujant su artimaisiais (negirdint nuteistiesiems), nuteistiesiems nėra draudžiama stovėti šalia ir klausytis jo pokalbių bei garsiai komentuoti jo ištartas frazes, tyčiotis.

11.4. Teismo priteista žala neturtinei žalai dėl privatumo duše pažeidimo yra ženkliai per maža.

12. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus PN, apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti, arba apsiriboti pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu.

13. Atsakovas nurodo, kad ginčui aktualiu laikotarpiu galioję teisės aktai nenustatė reikalavimo įrengti pertvaras dušo patalpose. Vilniaus PN dušai įrengti vadovaujantis teisės aktų reikalavimais. Kartu su atsiliepimu į skundą teismui buvo pateiktos dušo patalpų nuotraukos. Dalis prausimosi vietų atskirtos viena nuo kitos pertvaromis, dalis – ne. Nuteistieji turėjo teisę pasirinkti, kuriomis prausimosi vietomis naudotis. Pareiškėjo reikalavimas, grįstas vien abstrakčiais teiginiais, nesudaro pagrindo konstatuoti teisės aktų reikalavimų netinkamo vykdymo ar pažeidimų. Šiuo metu visos prausimosi vietos dušuose atskirtos pertvaromis. Dėl privatumo naudojantis dušu (pertvarų dušo patalpoje įrengimo) nėra suvienodintos teismų praktikos. Teismas nevertino aplinkybės, kad pareiškėjas dėl privatumo duše nesikreipė į pataisos įstaigos administraciją. Net ir pripažinus, kad pareiškėjui nebuvo pilnai užtikrintas privatumas naudojantis dušu, jo patirti nepatogumai nebuvo tokie dideli ir intensyvūs, jog juos būtų galima įvertinti 100 Eur suma. Nagrinėjamu atveju teisės pažeidimo pripažinimas gali būti laikomas pakankama satisfakcija.

14. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir tenkinti atsakovo apeliacinį skundą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo už pareiškėjo laikymą netinkamomis sąlygomis Vilniaus PN nuo 2017 m. vasario 8 d. iki 2018 m. spalio 5 d.

16. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad visą ginčo laikotarpį nebuvo užtikrintas pareiškėjo privatumas naudojantis dušu, o kitus jo nusiskundimus atmetęs kaip nepagrįstus, priteisė pareiškėjui 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.

17. Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinius skundus padavė ir pareiškėjas, ir atsakovas. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvadomis dėl jam tekusio gyvenamojo ploto, dėl jo nusiskundimų, kad teko kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, dėl privatumo naudojantis taksofonu, taip pat su neturtinės žalos atlyginimo už privatumo pažeidimą dydžiu. Atsakovas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad dušai įrengti laikantis teisės aktų reikalavimų, todėl šiuo aspektu negali būti konstatuoti neteisėti atsakovo veiksmai, be to, net ir konstatavus privatumo naudojantis dušu pažeidimą neturtinės žalos atlyginimas nepriteistinas, o pakanka teisės pažeidimo pripažinimo.

18. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo ir atsakovo apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

19. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas Vilniaus PN bendrabučio tipo patalpose, todėl taikytinas Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1 papunktis, kuriame nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, nurodytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m.

20. Atsakovo atstovas byloje pateikė duomenis, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas 4-ojo nuteistųjų būrio bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje Nr. 307, kurios plotas – 15,48 kv. m, joje įrengtos 4 miegamosios vietos, ir 7-ojo nuteistųjų būrio bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje Nr. 403, kurios plotas – 32,45 kv. m, joje įrengtos 9 miegamosios vietos. Iš šių duomenų matyti, kad vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista.

21. Nors pareiškėjas teigia, kad atsakovo atstovas galėjo pateikti melagingus duomenis apie patalpų plotą bei jose įrengtų miegamųjų vietų skaičių, teisėjų kolegija nenustatė pagrindo netikėti atsakovo atstovo pateiktais oficialiais duomenimis, užfiksuotus tiesiogines savo darbo funkcijas vykdančių asmenų. Todėl nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi atsakovo atstovo teismui pateiktais detaliais duomenimis apie patalpų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, plotą ir jose įrengtų miegamųjų vietų skaičių.

22. Vertindamas pareiškėjo nusiskundimus dėl taksofonų įrengimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nuostatomis, vertino byloje pateiktas Vilniaus PN įrengtų taksofonų nuotraukas bei sprendė, kad pareiškėjo teisė paskambinti nebuvo pažeista. Pažymėtina, jog teisės aktai, užtikrinantys kalinamojo teisę paskambinti, nenumato pataisos įstaigų pareigos įrengti atskiras telefonų kabinas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2019 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1546-502/2019). Šiuo atveju pareiškėjo nusiskundimai dėl to, kad kiti nuteistieji galėjo girdėti jo pokalbius, yra pakankamai abstraktūs, nenurodant, kada konkrečiai jam buvo sudarytos netinkamos sąlygos skambinti taksofonu, byloje nėra duomenų, kad dėl to pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos įstaigos administraciją, todėl pareiškėjo argumentai šiuo aspektu vertintini kaip subjektyvūs ir nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo išvadas aptariamu klausimu laikyti nepagrįstomis.

23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas neįvertino aplinkybės, kad kiti nuteistieji nuolat rūko koridoriuose, laiptinėse, virtuvėse, sanitariniuose mazguose. Tačiau pažymėtina, kad pareiškėjas savo skunde tik abstrakčiai nurodė, kad jis nuolat turėjo kvėpuoti tabako dūmais. Todėl nepagrįsta reikalauti, kad teismas nagrinėtų, ar buvo rūkoma kiekvienoje atskiroje patalpoje, kurių pats pareiškėjas skunde neįvardijo. Šiame kontekste pažymėtina, kad teisė suformuluoti skundo dalyką ir pagrindą priklauso pareiškėjui. Taigi būtent paties pareiškėjo skunde, pateiktame pirmosios instancijos teismui, nurodyti reikalavimai ir aplinkybės, iš kurių pareiškėjas kildina prašomą priteisti neturtinę žalą, nulėmė pirmosios instancijos teismo nagrinėtų aplinkybių apimtį.

24. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs pareiškėjo argumentus dėl rūkymo gyvenamosiose patalpose, padarė pagrįstą išvadą, kad nebuvo nustatyta jokių neteisėtų Vilniaus PN veiksmų šiuo požiūriu. Atkreiptinas dėmesys, kad vertinant, ar atitinkama institucija nevykdė pareigos imtis priemonių apsaugoti nuteistuosius nuo žalingų pasyvaus rūkymo pasekmių, reikšminga aplinkybe laikomas pareiškėjo kreipimasis į institucijos administraciją su prašymu užtikrinti sveikatai nekenksmingas sąlygas, nurodant, kad kiti asmenys rūko, ir prašyti imtis atitinkamų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2087-520/2020). Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas su pretenzijomis dėl asmenų rūkymo gyvenamosiose patalpose kreipėsi į Vilniaus PN administraciją, todėl pritariama pirmosios instancijos teismo išvadai, jog šiuo aspektu nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus / neveikimą.

25. Dėl privatumo naudojantis dušu neužtikrinimo teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje dėl dušo patalpos įrengimo yra konstatuota, jog pertvarų duše nebuvimas negali būti laikomas pakankamu faktu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nes nacionaliniuose teisės aktuose nėra nustatyta konkreti pareiga tokias pertvaras įrengti, todėl jų neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas, tačiau pripažintina, kad ši aplinkybė neužtikrina visiško privatumo buvimo. Taigi, tam tikrais atvejais neatmestina galimybė, kad nustačius ypač prastas kalinimo sąlygas, ribota galimybė naudotis dušu ar karštu vandeniu bei privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas taip pat gali būti vertinami kaip vienos iš kumuliacinių sąlygų, sudarančių Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1763-858/2015; 2016 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016). Vis dėlto, nagrinėjamoje byloje nenustatyta kitų pareiškėjo teises pažeidžiančių netinkamų kalinimo sąlygų, todėl nėra pagrindo privatumo duše pareiškėjui neužtikrinimą vertinti kaip vieną iš kumuliacinių sąlygų konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą.

26. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

27. CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio, valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai ją sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (žr., pvz., LVAT 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje A-985-556/2018; 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-548-602/2017; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017 ir kt.).

28. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad dėl visiško privatumo duše neužtikrinimo būtų pakenkta pareiškėjo psichinei ir (ar) fizinei sveikatai, kad atsakovas būtų sąmoningai stengęsis sukelti nepatogumus pareiškėjui ar kad pareiškėjas dėl privatumo naudojantis dušu būtų kreipęsis raštu į Vilniaus PN administraciją ar kitas institucijas su prašymais ar skundais. Atsižvelgdama į šias aplinkybės, taip pat į tai, kad kitų pažeidimų nebuvo nustatyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjui dėl aptartų aplinkybių atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Asmens teisių pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu šiuo atveju yra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistoms teisėms apginti, ji atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 6.250 str.).

29. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, pripažįstant, kad pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas Vilniaus PN buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetant kaip nepagrįstą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo M. M. apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 24 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo M. M. skundą patenkinti iš dalies. Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo M. M. teisė į teisės aktų reikalavimus atitinkančias kalinimo sąlygas Vilniaus pataisos namuose. Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti.“

Nutartis neskundžiama.