- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-12
- Bylos Nr.
- 2-410-892/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03052-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Ieva Pluirienė (pirm.)
- Ieškovas
- V. S.
- Atsakovas
- A. S.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Gelvora“, SIA „B2Kapital“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Advokatai
- Jonas Urbonas
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovui A. S. dėl santuokos nutraukimo, tretieji asmenys UAB „Gelvora“, SIA „B2Kapital“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, išvada teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė: 1) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos akto įrašo Nr. 119, nutraukti dėl atsakovo kaltės; 2) po santuokos nutraukimo palikti ieškovei santuokinę pavardę – S,; 3) nustatyti nepilnamečio vaiko - sūnaus R. S., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina V. S.; 4) nustatyti, kad V. S. ir A. S. santuokos nutraukimas jų turtinėms teisėms pasekmes sukelia nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, ir taip pripažinti, kad nuo 2010 m. sausio 1 d. V. S. ir A. S. gautos pajamos (piniginės lėšos) laikytinos jų asmenine nuosavybe; 5) pripažinti ieškovės V. S. asmeninės nuosavybės teisę ir natūra priteisti keleivinį automobilį Audi A6 Avant, WIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 1 000 Eur vertės; 6) nustatyti, kad kreditiniai įsipareigojimai kreditoriui SIA „B2Kapital“, kuris 2016 m. lapkričio 28 d. gautinų sumų pirkimo-pardavimo sutartimi įgijo visus reikalavimus mano atžvilgiu pagal 2014 m. gruodžio 11 d. paskolos sutartį 3 000 Lt (868,86 Eur) dydžio sumai, kurią ieškovė sudarė su UAB „IPF Digital Lietuva“ (buvusi UAB „MCB Finance“), atitenka asmeniškai V. S.; 7) nustatyti, kad kreditiniai įsipareigojimai kreditoriui UAB „Gelvora“, kuriuo naudai antstolis Dainius Šidlauskas vykdo priverstinį išieškojimą iš skolininko A. S. pagal Vilniaus m. 22 notarų biuro Vykdomąjį įrašą Nr. JS-9143, išduotą 2011 m. rugsėjo 12 d. dėl 495,25 Eur skolos ir 6 procentų metinių palūkanų išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. 0178/11/01544, atitenka asmeniškai A. S.; 8) priteisti iš atsakovo visas turėtas teismo bei kitas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad šalys sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos akto įrašo Nr. 119, santuokoje susilaukė dviejų vaikų - M. S. ir R. S., kuris šiuo metu yra nepilnametis. Faktiškai nuo 2010 metų pradžios sutuoktiniai nebeveda bendro ūkio, nepalaiko santuokinio ryšio, kadangi atsakovas paliko šeimą ir nuo to laiko jo nesirūpina. Mano, kad dėl nurodytų aplinkybių santuoka nebegali būti išsaugota, ir kad atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo, tačiau atsakovas atsisako tartis nutraukti šalių santuoką bendru sutikimu. Taip pat nurodė, kad dar 2012 m. rugsėjo 10 d. Vilniaus rajono apylinkės teismas įsakymu civilinėje byloje Nr. L2- 3143-723/2012 išsprendė klausimą dėl tuo metu nepilnamečių vaikų išlaikymo - priteisė iš A. S. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 400 (keturis šimtus) litų kas mėnesį iki vaikų pilnametystės, bei 16 800 Lt išlaikymo įsiskolinimą. Pažymėjo, kad nuo gyvenimo skyrium pradžios (nuo 2010 metų) ir šiuo metu nepilnametis sūnus R. S. gyvena su ieškove, dėl sūnaus bendravimo tvarkos su atsakovu ginčo nėra, šalys dalintino nekilnojamojo turto neturi. Kadangi jau virš 9 metų, t.y. nuo 2010 metų pradžios šalys gyvena skyrium, prašo taikyti CK 3.67 straipsnio 2 dalį ir nustatyti, kad šalių gautos pajamos nuo 2010 m. sausio 1 d. laikytinos jų asmenine nuosavybe. Taip pat nurodė, kad 2018 m. lapkričio 16 d. ieškovė įsigijo transporto priemonę Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nors Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-6255-820/2019 vykdymo tikslais nustatė skolininko A. S. turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe su sutuoktine V. S. dalį, t.y. sprendė, kad skolininkui A. S. priklauso 1/5 dalis šios transporto priemonės Audi A6 Avant, valst, Nr. (duomenys neskelbtini), šis kilnojamasis turtas, registruotas ieškovės vardu, pripažintinas jos asmenine nuosavybe, kadangi ieškovė jį įsigijo jau gyvenant skyrium su atsakovu. Ieškovė taip pat prašo nustatyti, kad ji asmeniškai vykdys prievolę turimam kreditoriui „B2Kapital“, tuo tarpu, ieškovės žiniomis, atsakovas vykdo prievolę kreditoriui UAB „Gelvora“, kuri pripažintina atsakovo asmenine prievole. Ieškovė pareiškė, kad iš atsakovo išlaikymo sau nereikalauja, po santuokos nutraukimo pageidauja palikti savo santuokinę. Prašo nenustatyti termino susitaikymui (b.l. 30-33).
Atsiliepimas
2. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Byloje buvo gauti atsakovo rašytiniai paaiškinimai, kuriuose atsakovas nurodė, kad faktiškai nuo 2010 metų pradžios šalys nustojo vesti bendrą ūkį bei palaikyti santuokinius ryšius. Pažymėjo, kad šeimos atsakovas nepaliko, o buvo išvarytas ieškovės. Nepaisant to, atsakovas prižiūrėjo vaikus, jais rūpinosi, vaikai pas atsakovą leido laiką, juos išlaikydavo. Mano, kad santuoka iširo dėl abiejų kaltės. Nuo 2010 metų nepilnametis sūnus R. S. gyvena tiek su ieškove, tiek su atsakovu. Pažymėjo, kad nėra ginčo dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Taip pat atsakovas sutiko, kad transporto priemonė Audi A6 Avant, valst, Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo būtų priteistas ieškovei. Pažymėjo, kad jo atžvilgiu vykdytas priverstinis išieškojimas kreditoriui UAB „Gelvora“ jau yra įvykdytas. Pritarė, kad skola Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos yra asmeninė atsakovo prievolė. Neprieštaravo, kad ieškovė pasiliktų santuokinę pavardę. Mano, kad išsaugoti šeimą neįmanoma (b.l. 142-143).
3. Tretysis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime nurodė, kad atsakovas A. S. 2020 m. kovo 17 d. VMI prie FM Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis valstybės biudžetui skolingas 15,00 Eur. Neprieštarauja šalių santuokos nutraukimui, prašo bylą nagrinėti trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant (b.l. 123-124).
Atsiliepimas
5. Trečiasis asmuo SIA „B2Kapital“ atsiliepime nurodė neprieštaraujantis ieškinio reikalavimams, prašė bylą narinėti jo atstovui nedalyvaujant (b.l. 49-50).
6. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje nurodė neprieštaraujanti ieškovės reikalavimui, mano, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina labiausiai atitiktų vaiko interesus (b.l. 58-59).
Šalies argumentai
7. Teismo posėdyje ieškovė prašė ieškinį tenkinti pilnai, ieškinyje nurodytais pagrindais. Papildomai nurodė, kad sutinka, jog santuoka iširo dėl abiejų kaltės, tačiau atsakovo kaltė didesnė, kadangi jis vartojo alkoholį, piktybiškai nemokėjo vaikams išlaikymo, ieškovė mokėjo abiejų sutuoktinių skolas.
Atsiliepimas
8. Atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Mano, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi ieškovė atsisakė vykdyti sutuoktinės pareigas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
9. Byloje nustatyta, kad šalių santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo numeris 119 (b.l. 7). Šalims (duomenys neskelbtini) gimė sūnus R. S., kuris šiuo metu yra nepilnametis (b.l. 8-9).
Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, pavardžių po santuokos nutraukimo ir tarpusavio išlaikymo
10. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26–3.30, 3.35, 3.36 ir kituose straipsniuose, bei dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Kasacinis teismas, aiškindama sutuoktinių pareigų esmę, yra nurodęs, kad tai yra lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos teikimo, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima pareigos. Civiliniame kodekse nustatyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra neištikimas, paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpino, tačiau minėtos prezumpcijos yra nuginčijamos. Kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejama santuokos iširimo kaltės prezumpcija), bet dėl kitų priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016). Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015). Santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-480-378/2017).
11. Ieškovė ieškinyje teigė, kad santuoka tarp šalių iširo dėl atsakovo kaltės, kuris santuokos metu dar iki 2010 metų pradžios vartojo alkoholį, kartais naudojo smurtą prieš ieškovę, mažai rūpinosi šeimos gerove, piktybiškai nemokėjo vaikams išlaikymo, ieškovė viena mokėjo šeimos skolas. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu ieškovė pripažino, kad santuoka iširo ir dėl jos pačios kaltės, tačiau labiau dėl atsakovo. Atsakovas minėtas aplinkybes neigė nurodydamas, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi atsakovė atsisakė vykdyti žmonos pareigas, varydavo jį iš namų, šalys dėl nepagarbaus ir netinkamo ieškovės elgesio nesugebėjo kartu gyventi. Pažymėtina, kad šalies vienoks ar kitoks aiškinimas nereiškia, kad jis yra teisingas, nes bet kurios aplinkybės, jei jų kita šalis nepripažįsta, turi būti pagrindžiamos kitais įrodymais (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis), tačiau reikšmingesnių įrodymų, galinčių patvirtinti buvus tik vieno iš sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, šalys į bylą nepateikė (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).
12. Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, atsižvelgiant į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, kasacinio teismo doktriną, teismas neturi pagrindo išvadai, kad nagrinėjamu atveju santuoka iširo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės (CPK 185 straipsnis). Remdamasis byloje esančiais duomenis, o būtent šalių paaiškinimais, teismas laiko nustatytu, kad sutuoktiniai, gyvendami šeimoje, pažeidė pareigą būti vienas kitam lojaliems, jų santykiuose laikui bėgant pradėjo trūkti tarpusavio pagarbos bei supratimo, pakantumo, šalys pakankamai nesistengė išsaugoti šeimą, dėl ko bendras šalių gyvenimas santuokoje tapo neįmanomas ir santuoka faktiškai iširo (CPK 185 straipsnis, CK 3.27 straipsnis). Iš šalių paaiškinimų matyti, jog šalys neketina atkurti iširusių sutuoktinių ryšių, nesistengia rasti tarpusavio sutarimo, santuoka faktiškai iširo ir jos išsaugoti neįmanoma. Esant nurodytoms aplinkybėms, santuoka tarp šalių nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, CK 3.61 straipsnis).
13. Po santuokos nutraukimo ieškovei jos prašymu paliekama santuokinė pavardė „S.“, atsakovui – pavardė „S.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Šalys reikalavimų dėl tarpusavio išlaikymo nepareiškė.
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo, bendravimo tvarkos nustatymo,
14. Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečio vaiko R. S. gyvenamąją vietą su ja. Atsakovas įstatymų nustatyta prieštaravimų dėl tokio ieškovės reikalavimo ar reikalavimo (priešieškinio) dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su juo nepateikė (CPK 178 straipsnis). CPK 377 straipsnis šeimos bylose iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos suteikta teisė keisti ieškinio dalyką ar pagrindą. Atsakovas atsiliepimo nepateikė, priešieškinio dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo su juo nepateikė. Baigiamųjų kalbų atsakovo atstovo argumentai, kad teismas, įvertinęs atsakovo paaiškinimus, jog nepilnametis sūnus gyvena su juo, turi svarstyti dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu, teisiškai nepagrįsti, nes: 1) tokie argumentai paneigti ieškovės paaiškinimais, kad sūnus dažnai būna tiek pas ją, tiek pas tėvą, byloje nėra jokių įrodymų, sudarančių pagrindą manyti, kad sūnaus gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu labiau atitiktų jo interesus nei su ieškove; 2) reikalavimas dėl gyvenamosios vietos nustatymo iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nebuvo pateiktas, aplinkybių, sudarančių pagrindą viršyti ieškinio reikalavimus nenustatyta.
15. Bylos duomenimis nustatyta, kad R. S. nuo 2010 metų faktiškai iš esmės gyvena tik su ieškove. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM išvadoje nurodyta, kad ieškovės ir vaiko gyvenimo sąlygos geros, vaikui sudarytos tinkamos ir saugios sąlygos pilnavertiškam gyvenimui, vaikas pokalbio su specialistais metu nurodė, jog su tėvo jo santykiai geri, jei bendrauja, bet gyventi vaikas nori su motina (b.l. 58-59, 62). Atsižvelgiant į išdėstytą bei nesant duomenų, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove neatitiktų vaiko interesų, tenkintinas ieškovės reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ja (CPK 185 straipsnis, CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Remiantis CK 3.170 straipsnio 3 dalimi, kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku tvarką nustato teismas. Byloje ginčo dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo tarp šalių nekilo, todėl jos nustatyti nėra pagrindo. Pažymėtina, kad kilus tėvų nesutarimams dėl bendravimo su vaiku tvarkos, bet kuris iš tėvų gali pareikšti atskirus ieškinius nustatyta tvarka dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo (CPK 376 straipsnis).
16. Taip pat nustatyta, kad 2012 m. rugsėjo 10 d. Vilniaus rajono apylinkės teismas įsakymu civilinėje byloje Nr. L2- 3143-723/2012 išsprendė klausimą dėl šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo - priteisė iš A. S. išlaikymą vaikui periodinėmis išmokomis po 400 (keturis šimtus) litų kas mėnesį nuo 2012 m. rugsėjo 7 d. iki vaiko pilnametystės, priteisė 16 800 Lt išlaikymo įsiskolinimą (b.l. 10), todėl nagrinėjamu atveju išlaikymo nepilnamečiui vaikui R. S. klausimas nesprendžiamas.
Dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių turtinėms sutuoktinių teisėms, turto ir prievolių padalijimo
17. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo nustatyti, kad santuokos nutraukimas jų turtinėms teisėms pasekmes sukelia nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, ir taip pripažinti, kad nuo 2010 m. sausio 1 d. šalių gautos pajamos (piniginės lėšos) laikytinos jų asmenine nuosavybe.
18. Taikant CK 3.67 straipsnio 2 dalį, santuokos nenutraukę, tačiau kartu gyventi nustoję sutuoktiniai, gali išvengti turto įgijimo bendrojon jungtinėn nuosavybėn ir bendrų prievolių atsiradimo. Prašymą taikyti CK 3.67 straipsnio 2 dalį pareiškiantis sutuoktinis paprastai siekia turtinės naudos (išvengti jo įgyto turto dalijimo ir (arba) kito sutuoktinio prisiimtų prievolių bendrumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. V. v. L. V., bylos Nr. 3K-3-398/2013). CK 3.67 straipsnio 2 dalyje nereglamentuota, ar teismas gali taikyti santuokos nutraukimo turtines pasekmes nuo sutuoktinių faktinio gyvenimo skyrium, kai kaltais dėl santuokos iširimo pripažįstami abu sutuoktiniai. Remiantis CK 3.61 straipsnio 3 dalimi, pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51–3.54 straipsniai). Kai dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai, abu jie laikomi iš esmės pažeidę savo kaip sutuoktinio pareigas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Esant abiejų sutuoktinių kaltei išnyksta pagrindas taikyti sankcijas vienam sutuoktiniui dėl santuokos nutraukimo, nė vienas sutuoktinis negali būti laikomas nukentėjusiu dėl santuokos iširimo, kartu nėra pagrindo drausti naudotis CK 3.67 straipsnio 2 dalies teikiama galimybe paankstinti santuokos nutraukimo turtinius padarinius sutuoktinių teisėms. Sisteminis CK 3.67 straipsnio 2 dalies ir CK 3.61 straipsnio 3 dalies aiškinimas lemia, kad kai kaltais dėl santuokos iširimo pripažįstami abu sutuoktiniai, bet kuris iš jų gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis). Abiejų sutuoktinių kaltė dėl santuokos iširimo nėra kliūtis teismui taikyti CK 3.67 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013).
19. Remiantis šalių paaiškinimais nustatyta, kad šalys faktiškai nustojo gyventi kartu nuo 2010 m. sausio mėnesio ir nuo to laiko bendro ūkio netvarkė, abi šalys šią aplinkybę pripažįsta, tretieji asmenys minėtos aplinkybės neginčijo. Esant nustatytoms aplinkybėms bei nurodytam teisiniam reglamentavimui, nustatytina, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tada, kai šalys faktiškai pradėjo gyventi atskirai, t.y. nuo 2010 m. sausio 1 d. (CPK 178, 185 straipsnis, CK 3.67 straipsnio 2 dalis).
20. Ieškovė teismo prašė po santuokos nutraukimo automobilį Audi A6 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris įgytas santuokoje, palikti ieškovės nuosavybėn. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovės vardu yra registruota transporto priemonė Audi A6 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 1 000 Eur vertės, automobilis įgytas 2018 m. lapkričio 16 d. (b.l. 11, 36). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-6255-820/2019 vykdymo tikslais nustatė skolininko A. S. turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe su sutuoktine V. S. dalį, t.y. sprendė, kad skolininkui A. S. priklauso 1/5 dalis šios transporto priemonės Audi A6 Avant, valst, Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 12-15), tačiau vykdymo procesas pagal UAB „Gelvorą“ reikalavimą yra pasibaigęs, skola padengta (b.l. 101), tretysis asmuo UAB „Gelvora“ neprieštaravo dėl turto pasidalijimo nurodytu būdu. Bylos duomenys patvirtina, kad minėta transporto priemonė įgyta šalims gyvenant skyriumi, atsakovas neprieštaravo, kad po santuokos nutraukimo ji liktų ieškovės asmenine nuosavybe, todėl po santuokos nutraukimo transporto priemonė Audi A6 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), paliktina ieškovės V. S. asmenine nuosavybe (CK 3.116 straipsnis). Kito dalintino registruotino turto šalys neturi (b.l. 35)-(CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).
21. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė V. S. turi kreditorinius įsipareigojimus kreditoriui SIA „B2Kapital“ pagal 2015 m. rugpjūčio 8 d. Vartojimo kredito sutartį bei pagal 2014 m. gruodžio 11 d. sutartį, minėtas kreditorius atsiliepime neprieštaravo, kad po santuokos nutraukimo įsipareigojimai pagal minėtas sutartis būtų ieškovės asmeninė prievolė (b.l. 49-50). Tuo tarpu atsakovas A. S. turi 15 Eur kreditorinį įsipareigojimą (ATPK baudą) kreditoriui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, tiek atsakovas, tiek kreditorius neprieštaravo, kad šis įsipareigojimas po santuokos nutraukimo liktų atsakovo asmeninė prievolė (b.l. 123-124, 142-143). Minėti šalių įsipareigojimai po santuokos nutraukimo paliktini šalims kaip jų asmeninės prievolės. Bylos duomenys patvirtina, kad skola pagal Vilniaus miesto 22 -ojo notarų biuro 2011 m. rugsėjo 12 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. JS-9143 dėl 495,25 Eur skolos bei 6 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko S. A. išieškotojo UAB „Gelvora“ naudai yra išieškota (b.l. 101). Kitų duomenų apie šalių galiojančias prievoles ir turimus kreditorius byloje nėra (CPK 178 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
22. Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovė, pateikdama ieškinį, sumokėjo 130 Eur žyminį mokestį (b.l. 25, 40), ieškovės išlaidos advokato pagalbai apmokėti sudarė 250 Eur (b.l. 147), iš viso ieškovė patyrė 380 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas teismui pateikė rašytinius įrodymus, kad patyrė 600 Eur advokato pagalbos išlaidų (b.l. 151). Nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimas nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės buvo tenkintas iš dalies, t.y. konstatuota, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kiti ieškinio reikalavimai buvo patenkinti visiškai. Teismo nuomone, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, yra pagrindas konstatuoti, kad ieškinys patenkintas 80 procentų. Remiantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos viena iš kitos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, todėl ieškovei V. S. iš atsakovo priteistina 304 Eur bylinėjimosi išlaidų (80 procentų), tuo tarpu atsakovui A. S. iš ieškovės priteistina 120 Eur bylinėjimosi išlaidų (20 proc.).
23. Teismo turėtos pašto išlaidos iš viso sudarė 22,20 Eur, ieškinį tenkinus iš dalies (80 procentų reikalavimų) iš atsakovo valstybės naudai priteistina 17,76 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovės likusios teismo pašto išlaidos nepriteistinos, kadangi jos mažesnės už nustatytą minimalią priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur)-(CPK 96 straipsnio 1 dalis, 6 dalis)
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Nutraukti ieškovės V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą 1998 m. birželio 6 d. Vilniaus rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo numeris 119, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei V. S. palikti pavardę – S., atsakovui A. S. pavardę - S.
Nustatyti nepilnamečio R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove V. S., a.k. (duomenys neskelbtini)
Nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2010 m. sausio 1 d., kai sutuoktiniai faktiškai nustojo kartu gyventi.
Priteisti ieškovei V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise automobilį Audi A6 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).
Nustatyti, kad ieškovės V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) prievolės pagal 2015 m. rugpjūčio 8 d. Vartojimo kredito sutartį bei pagal 2014 m. gruodžio 11 d. sutartį kreditoriaus SIA „B2Kapital“ naudai po santuokos nutraukimo yra asmeninės ieškovės V. S. prievolės.
Nustatyti, kad atsakovo A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 15,00 Eur prievolė (ATPK bauda) kreditoriui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos po santuokos nutraukimo lieka asmeninė atsakovo A. S. prievolė.
Priteisti ieškovei V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 304,00 Eur (tris šimtus keturis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti atsakovui A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 120,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 17,76 Eur (septyniolika eurų 76 ct) bylinėjimosi išlaidų (gavėjas Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija, į. k. 188659752, bankas „Swedbank“ AB, a. s. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).
Spendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.