Kauno apygardos teismo nutartis

2020-06-18 · Civilinė byla Nr. e2S-1000-273/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-06-18
Bylos Nr.
e2S-1000-273/2020
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-03212-2020-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Izolda Nėnienė
Ieškovas
L. S.
Atsakovas
G. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1000-273/2020Proceso Nr. 2-69-3-03212-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.3; 3.3.2.5. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 18 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. S. atstovės advokatės A. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 8 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės L. S. ieškinį atsakovui G. S. dėl išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kreditorė L. S. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydama priteisti iš skolininko G. S. išlaikymą nepilnamečiams vaikams M. S., gim. (duomenys neskelbtini) , G. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. S., gim. (duomenys neskelbtini), po 200,00 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2020 m. vasario 25 d. iki vaikų pilnametystės, 1 800,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą ir 217,80 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas.

2. Kauno apylinkės teismas 2020 m. vasario 26 d. kreditorės pareiškimo pagrindu kreditorei išdavė teismo įsakymą.

3. Skolininkas (atsakovas) G. S. pateikė prieštaravimus, todėl kreditorė (ieškovė) Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 17 d. nutartimi buvo informuota apie jos teisę ne vėliau kaip per 14 dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos pateikti skolininkui (atsakovui) ieškinį.

Šalies argumentai

4. 2020 m. balandžio 4 d. ieškovė (kreditorė) pateikė ieškinį atsakovui (skolininkui) dėl išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2020 m. balandžio 8 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį atsakovui dėl išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir panaikino 2020 m. vasario 26 d. Kauno apylinkės teismo įsakymą.

6. Teismas nustatė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ginčo šalys pasinaudojo privalomąja mediacija arba ieškovė inicijavo mediacijos procesą, tačiau nebuvo gautas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo. Teismas konstatavo, kad ieškovė, nepasinaudodama privalomosios mediacijos procedūra, nesilaikė šiai bylų kategorijai nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, todėl jos ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7. Atskirajame skunde ieškovės atstovė prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 8 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo. Atskirajame skunde nurodė tokius argumentus:

1.1. Privalomosios mediacijos reikalavimas negali būti taikomas, kadangi prieštarauja esminiams šeimos santykių reglamentavimo principams bei CPK normoms, reguliuojančioms teismo įsakymo institutą ir CK 3.3 straipsnyje nustatytiems prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principams;

1.2. Mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 punkte suformuluotas abstraktus šios nuostatos taikymas šeimos santykiams, prieštarauja ir yra nesuderinamas su skubiai įgyvendintina vaiko teise į išlaikymą, kurį operatyviausia užtikrinti teismo įsakymo institutu;

1.3. Teismas turi galimybę, remdamasis CPK 231 ¹ straipsnio 1 dalimi užtikrinti privalomosios mediacijos įgyvendinimą jau po to, kai laikinųjų apsaugos priemonių pagalba priteisus laikiną išlaikymą iš atsakovo yra užtikrintos nepilnamečių vaikų teisės ir interesai;

1.4. Mediacijos įstatymo taikymas, kaip ir šiuo atveju, suponuoja situaciją, kad formalus įstatymo taikymas gina nesąžiningo tėvo interesus. Atsakovas turi realias galimybes teikti laikiną išlaikymą, o ieškovės galimybės išlaikyti nepilnamečius vaikus yra ribotos;

1.5. Ieškovė neturi net teorinės galimybės įgyvendinti mediacijos procedūrą, nes, stabdant COVID-19 viruso plitimą dėl paskelbto karantino Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba neskiria patalpų privalomai mediacijai vykdyti;

1.6. Teismas, priimdamas teismo įsakymą ir tenkindamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suponavo teisėtą lūkestį ieškovei, kad ji galės apginti savo nepilnamečių vaikų interesus ginčo teisenos tvarka, neįgyvendinusi privalomosios mediacijos reikalavimo;

1.7. Teismas, dar teismo įsakymo priėmimo momentu, turėjo pareigą nustatyti, ar Mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 punkto nuostata yra taikytina išlaikymo priteisimo reikalavimo atžvilgiu;

1.8. Teismas, spręsdamas dėl įstatymo taikymo apimties, toje pačioje byloje skirtingai taikė bei aiškino įstatymą dėl privalomosios mediacijos reikalavimo.

Atsiliepimas

8. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas prašė palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:

2.1. Teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti ieškinį, nes ieškovė nesilaikė imperatyvios Mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 punkto nuostatos dėl privalomosios mediacijos;

2.2. Ieškovė byloje buvo atstovaujama profesionalios advokatės, todėl turėjo žinoti, kad prieš kreipiantis su ieškiniu dėl išlaikymo, privalės pasinaudoti privalomąją mediacija;

2.3. Vaikų teisės nėra pažeidžiamos, nes vaikus išlaiko ir jais rūpinasi atsakovas;

2.4. Šiuo atveju netaikytina CPK 231 ¹ straipsnio 1 dalies norma, nes ieškovės ieškinys nebuvo priimtas, kadangi neatitiko bendrųjų ieškinio reikalavimų;

2.5. Teismas taikė įstatymą paraidžiui, todėl ieškovės teisėtų lūkesčių nepažeidė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).

Dėl atskirojo skundo

10. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį atsakovui dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei panaikintas teismo įsakymas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo - teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė (kreditorė) kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo (skolininko). Kauno apylinkės teismas 2020 m. vasario 26 d. įsakymu ieškovės (kreditorės) reikalavimą patenkino. Kauno apylinkės teismas 2020 m. vasario 26 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir iš atsakovo (skolininko) nepilnamečiams vaikams priteisė laikiną išlaikymą iki teismo įsakymo įsiteisėjimo. Skolininkas (atsakovas) pateikė prieštaravimus dėl teismo įsakymo, todėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 17 d. nutartimi ieškovei (kreditorei) nustatė 14 dienų terminą ieškiniui pateikti. Ieškovė per nustatytą terminą pateikė ieškinį atsakovui dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, tačiau skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas ieškinį priimti atsisakė, motyvuodamas tuo, kad ieškovė nesilaikė privalomosios mediacijos, ir panaikino 2020 m. vasario 26 d. teismo įsakymą. Įsiteisėjus skundžiamai nutarčiai nustos galioti 2020 m. vasario 26 d. nutartis dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo iš atsakovo (skolininko).

12. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį. Esant CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytiems pagrindams, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį. CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo (toliau – MĮ) pataisos, kurios numatė privalomą ikiteisminę mediaciją šeimos ginčuose, nagrinėjamuose ginčo teisena CPK nustatyta tvarka (MĮ 20 straipsnio 1 punktas). Šeimos ginčo atveju ieškinio priėmimo metu nustačius, kad ieškovas nesilaikė privalomosios mediacijos, ieškinį atsisakoma priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.

13. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti ieškovės ieškinį, kadangi ieškovė reikšdama ieškinį dėl išlaikymo priteisimo, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad pasinaudojo privalomąja mediacija arba ieškovė inicijavo mediacijos procesą, tačiau nebuvo gautas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo.

14. Nesutiktina su apeliante, kad dėl privalomosios mediacijos nesilaikymo pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti ne tik ieškinį, bet ir pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Kreditoriui kreipiantis su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo CPK XXIII skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka privalomoji mediacija netaikytina, kadangi įsiteisėjusiu teismo įsakymu patenkinamas kreditoriaus reikalavimas, kurio skolininkas neginčija. MĮ 20 straipsnio 1 punkte yra įsakmiai nurodyta, kad mediacija yra privaloma šeimos ginčuose, nagrinėjamuose ginčo teisenos tvarka. Nurodyta išvada grindžiama žemiau pateiktais kasacinio teismo įstatymo normų, reglamentuojančių teismo įsakymo išdavimo procedūrą, išaiškinimais.

15. Teismų praktikoje nurodyta, kad pagrindinė teismo įsakymo institutui keliama užduotis – kiek įmanoma supaprastinti ir pagreitinti teismo darbą sprendžiant sąlygiškai aiškias bylas, dėl kurių šalys beveik nesiginčija. Teismas teismo įsakymo išdavimo procedūroje netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo ir tais atvejais, kai sprendžiama dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo. Tai reiškia, kad sprendžiant teismo įsakymo dėl išlaikymo vaikui priteisimo išdavimo klausimą, vaiko išlaikymo dydis nustatomas iš esmės atsižvelgiant tik į pareiškėjo pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo nurodytą prašomą priteisti sumą ir skolininko valią dėl išduoto teismo įsakymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-638-378/2015, 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018). Tolesnė šio proceso eiga priklauso nuo skolininko prieštaravimų. Kasacinio teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad skolininko prieštaravimu išreiškiama jo valia nesutikti su visu kreditoriaus reikalavimu ar jo dalimi, nes, pateikus prieštaravimus, teismo įsakymas neįsiteisėja, o tai reiškia, kad teismo įsakymo procesas pasibaigia ir kreditorius savo teisėtus interesus gali apginti tik pareikšdamas ieškinį CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2014). Šeimos bylose

16. Apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstus atmeta atskirojo skundo argumentus, kad ieškovei privalomosios mediacijos reikalavimas negali būti taikomas dėl CK 3.3 straipsnyje nustatytų prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principų pažeidimo. Iš atskirojo skundo turinio matyti, kad apeliantė nepilnamečių vaikų interesų bei teisių pažeidimą tapatina su laikino išlaikymo priteisimo iš atsakovo panaikinimu. Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 26 d. nutartimi laikinas išlaikymas iš atsakovo priteistas iki 2020 m. vasario 26 d. teismo įsakymo įsiteisėjimo, todėl skundžiama nutartimi, atsisakius priimti ieškovės ieškinį ir teismo įsakymą panaikinus, 2020 m. vasario 26 d. nutartis dėl laikino išlaikymo priteisimo nustos galioti nuo skundžiamos nutarties įsiteisėjimo.

17. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad CPK 147 straipsnyje yra numatyta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybė iki ieškinio padavimo. Ieškovė, kuri nagrinėjamoje byloje yra atstovaujama profesionalios teisininkės – advokatės, gali užtikrinti savo nepilnamečių vaikų būtinųjų poreikių patenkinimą kreipdamasi į teismą dėl laikino išlaikymo iš atsakovo priteisimo iki ieškinio padavimo. Pažymėtina, kad nurodytos laikinosios apsaugos priemonės galioja ir privalomosios mediacijos taikymo laikotarpiu, kadangi terminas, per kurį turi būti pareikštas ieškinys, pradedamas skaičiuoti nuo privalomosios mediacijos pabaigos dienos (CPK 147 str. 3 d.).

18. CPK 231¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta civilinę bylą nagrinėjančio teismo diskrecijos teisė, esant šalių sutikimui, perduoti šalių ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju neturėjo teisės taikyti CPK 231¹ straipsnio 1 dalies normą, kadangi ieškovės ieškinys nebuvo priimtas ir civilinė byla pagal ieškovės ieškinį nebuvo iškelta.

19. Kiti atskirojo skundo argumentai apeliacinės instancijos teismo vertinimu neturi teisinės reikšmės nagrinėjamam klausimui išspręsti.

Dėl procesinės bylos baigties

20. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, sprendžiama, kad pirmosios instancijos teismas atsisakydamas priimti ieškovės ieškinį, tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir teisingai taikė proceso teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

21. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

22. Atsakovas pateikė prašymą priteisti iš ieškovės 250,00 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atsiliepimo į atskirąjį skundą paregimu. Atsakovo patirtas 250,00 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme patvirtina rašytiniai įrodymai (2020 m. balandžio 30 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 049 ir 2020 m. gegužės 3 d. patvirtinimas apie lėšų įskaitymą). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijų) (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.16 punktą, už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą maksimalus priteistino užmokesčio dydis yra 543,44 Eur (0,4x1358,60 Eur), kur 1358,60 Eur yra užpraėjusio ketvirčio (2019 m. ketvirto ketvirčio) vidutinis darbo užmokestis (bruto). Atsakovo reikalaujamos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, jų suma neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių. Ieškovės atskirąjį skundą atmetus, atsakovo prašymas tenkinamas ir atsakovui iš ieškovės priteistina 250,00 Eur advokato pagalbos išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti (CPK 93 str., 98 str.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui G. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės L. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) advokato pagalbos išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Izolda Nėnienė