Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kursevičienės, Eduardo Maškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aurelijos Sadauskaitės,

nuteistiesiems I. M., E. A., L. S., jų gynėjams advokatams Natalijai Fočenkovai, Vaclovui Janušauskui, Mariui Venckui, A. S. gynėjui advokatui Petrui Matažinskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų I. M., E. A., L. S., A. S. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-09-15 nuosprendžio, kuriuo:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį (dėl 3 630 Eur užvaldymo iš nukentėjusiosios S. K.) ir jam paskirta 1 (vienų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl 4 050 Eur užvaldymo iš nukentėjusiosios V. R. S.) ir jam paskirta 1 (vienų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios 1 (vienų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir E. A. paskirta galutinė subendrinta 1 (vienų) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl 4 050 Eur užvaldymo iš nukentėjusiosios V. R. S.) ir jam paskirta 1 (vienų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šias bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios 1 (vienų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir I. M. paskirta subendrinta 2 (dvejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-07-12 baudžiamuoju įsakymu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-07-25 nuosprendžiu apėmimo būdu, šiuo nuosprendžiu paskirta griežtesne bausme apimant ankstesniais Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-07-12 baudžiamuoju įsakymu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-07-25 nuosprendžiu paskirtas bausmes ir galutinė bausmė I. M. paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2019-12-17 iki nuosprendžio paskelbimo dienos. I. M. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – palikta nepakeista.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2018-03-09 nuosprendžiu paskirta subendrinta 10 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežčiausios Kauno apylinkės teismo 2018-03-09 nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir A. S. paskirta galutinė subendrinta 12 (dvylikos) metų laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal Kauno apylinkės teismo 2018-03-09 nuosprendį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. E. A., A. S., I. M., S. Z. ir L. S. nuteisti dėl to, kad:

1.1. veikdami bendrininkų grupe, apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą. 2018-01-17, apie 19.00 val., A. S. iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinęs į fiksuoto ryšio abonentą Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį S. K., melagingai prisistatė esąs iš butų valdybos ir pranešė, jog S. K. prekybos centro „Maxima“ terminale atsiskaitė padirbtais pinigais, įtikino nukentėjusiąją pasakyti, kokią pinigų sumą turi namuose, kokiu adresu gyvena, ir nurodė, kad netrukus pas ją į namus ateis Klaipėdos apygardos teismo pirmininko V. V. įgaliota ekspertė S. Ž.. Kol A. S. telefonu kalbėjosi su S. K., I. M. iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino S. Z. į jai priklausančio mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir nurodė nukentėjusiosios adresą, kur pastaroji turėjo nuvykti, bei duomenis, kuriais ji turėjo melagingai prisistatyti nukentėjusiajai. S. Z., tęsdama bendrininkų pradėtą nusikalstamą veiką, apie 19.30 val., atvykusi pas S. K., gyvenančią (duomenys neskelbtini), melagingai prisistatė esanti ekspertė ir tokiu būdu įgijusi nukentėjusiosios pasitikėjimą paprašė duoti patikrinti turimus pinigus. Nukentėjusiajai S. K. padavus S. Z. 3 630 eurų, pastaroji juos paėmė ir pasišalino. Po to S. Z., toliau vykdydama I. M. nurodymus, iš nusikalstamu būdu įgytų pinigų dalį – 1 030 eurų – pasiliko sau, kitą pinigų dalį – 2 600 eurų – 2018-01-17, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), perdavė L. S., ir 2018-01-18, vėl vykdydama I. M. duotus nurodymus, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku atėjo pas L. S., gyvenančią (duomenys neskelbtini), iš jos paėmė 200 eurų ir pervedė į J. L. (G.), nežinojusios (asmenų) nusikalstamų veiksmų, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“. L. S., kuriai paskambinęs E. A. liepė dalį pinigų pasilikti sau, 200 eurų perduoti S. Z., o dalį pervesti į J. L. (G.) sąskaitą, vykdydama E. A. telefonu duotus nurodymus, iš jai perduotų nusikalstamu būdu įgytų 2 600 eurų, 200 eurų 2018-01-18 grąžino atgal S. Z., 1 140 eurų pasiliko sau, o kitą pinigų dalį – 1 260 eurų – 2018-01-18 pervedė į J. L. (G.), nežinojusios (asmenų) nusikalstamų veiksmų, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“. Tokiu būdu E. A., S. Z., L. S., A. S. ir I. M., veikdami bendrininkų grupe, apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą – S. K. priklausančius 3 630 eurus.

1.2. E. A., S. Z., L. S., I. M. ir V. B., veikdami bendrininkų grupe, apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą. 2018-01-18, apie 19.00 val., V. B. iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinęs į fiksuoto ryšio abonentą Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį V. R. S., melagingai prisistatė esąs iš butų valdybos ir pranešė, jog pas V. R. S. yra galbūt netikri pinigai, įtikino nukentėjusiąją pasakyti, kokią pinigų sumą turi namuose, kokiu adresu gyvena, ir nurodė, kad netrukus pas ją į namus ateis ekspertė. Kol V. B. telefonu kalbėjosi su V. R. S., I. M. iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino S. Z. į jai priklausančio mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir nurodė nukentėjusiosios adresą, kur pastaroji turėjo nuvykti, bei duomenis, kuriais ji turėjo melagingai prisistatyti nukentėjusiajai. S. Z., tęsdama bendrininkų pradėtą nusikalstamą veiką, apie 19.15 val. atvykusi pas V. R. S., gyvenančią (duomenys neskelbtini), melagingai prisistatė esanti ekspertė ir tokiu būdu įgijusi nukentėjusiosios pasitikėjimą paprašė duoti patikrinti turimus pinigus. Nukentėjusiajai V. R. S. padavus S. Z. 4 050 eurų, pastaroji juos paėmė ir pasišalino. Po to S. Z., toliau vykdydama I. M. duotus nurodymus, iš nusikalstamu būdu įgytų pinigų dalį – 1 250 eurų – pasiliko sau, kitą pinigų dalį – 2 800 eurų – 2018-01-18, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), perdavė L. S., kuriai paskambinęs E. A. liepė dalį pinigų pasilikti sau, o dalį pervesti į J. L. (G.) sąskaitą, ir vykdydama E. A. duotus nurodymus, iš jai perduotų nusikalstamu būdu įgytų pinigų dalį – 2 200 eurų – pasiliko sau, kitą pinigų dalį – 600 eurų – 2018-01-19 pervedė į J. L. (G.), nežinojusios (asmenų) nusikalstamų veiksmų, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“. Tokiu būdu E. A., S. Z., L. S., I. M. ir V. B., veikdami bendrininkų grupe, savo ir kitų naudai apgaule įgijo svetimą turtą – V. R. S. priklausančius 4 050 eurų.

2. A. S. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, o būtent:

2.1. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, esančiuose Ulonų g. 8A, Alytuje, 2018-01-16, apie 11.30 val., iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinęs P. Č. A. į fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai prisistatė esąs iš Gargždų butų ūkio ir pranešė, jog P. Č. A., mokėdamas mokesčius, atsiskaitė padirbtais pinigais, be to, Klaipėdos mieste yra sulaikytas asmuo, kuris turėjo banko kortelę su nukentėjusiojo duomenimis, įtikino nukentėjusįjį pasakyti, kokia banko mokėjimo kortele jis naudojasi, koks kortelės PIN kodas, ir įsileisti į namus tariamą kriminalinės policijos darbuotoją, kuris paims patikrinti 500 eurų bei SEB banko mokėjimo kortelę. Po to A. S., telefonu kalbėdamas su P. Č. A., iš kito mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinęs ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims į mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), o po to į mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), nurodė nukentėjusiojo adresą, kur vienas iš pastarųjų turėjo nuvykti, duomenis, kuriais jis turėjo melagingai prisistatyti nukentėjusiajam bei iš nukentėjusiojo paimti 500 eurų ir SEB banko mokėjimo kortelę. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, tęsdamas bendrininkų pradėtą nusikalstamą veiką, apie 12.00 val. atvykęs pas P. Č. A., gyvenantį (duomenys neskelbtini), melagingai prisistatė esantis ekspertas ir tokiu būdu įgijęs nukentėjusiojo pasitikėjimą, paprašė duoti patikrinti turimus 500 eurų bei SEB banko mokėjimo kortelę, kurią gavęs pasišalino ir neteisėtai laikė iki 2018-01-16, kai A. S. telefoninio pokalbio metu padiktavęs jam neteisėtai įgytus elektroninio banko duomenis neteisėtai ją panaudojo, atlikdamas finansines operacijas. Tokiu būdu A. S., veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, neteisėtai įgijo ir laikė svetimas elektronines mokėjimo priemones finansinei operacijai inicijuoti;

2.2. tęsdamas pradėtą nusikalstamą veiką, A. S., veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis bei veikdamas bendrininkų grupe su L. S. ir su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą, o būtent, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, vykdydamas A. S. nurodymus, 2018-01-16, laikotarpiu nuo 12.04.47 val. iki 12.06.52 val., AB „Swedbank“ bankomate, esančiame Priekulės m., neteisėtai panaudojo neteisėtai įgytą SEB mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą P. Č. A. vardu, ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, t. y. įdėjo kortelę į AB „Swedbank“ bankomatą, surinko PIN kodą, taip apgaule identifikuodamas save kaip asmenį, turintį teisę atlikti finansinę operaciją, neteisėtai atliko keturias finansines operacijas, nurodydamas banko sistemai išmokėti 500 Eur, 500 Eur, 500 Eur, 500 Eur ir išgrynino 2 000 eurų, iš kurių dalį, tiksli suma ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, pasiliko sau, dalį pinigų, tiksli suma bei perdavimo būdas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, perdavė A. S. bei 1 000 Eur 2018-01-16, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, prie parduotuvės „Maxima“, esančios (duomenys neskelbtini), perdavė bendrininkų grupės narei L. S., kuri, vykdydama A. S. prašymą, 2018-01-16, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, 1 000 eurų pervedė į J. L. (G.), nežinojusios (asmenų) nusikalstamų veiksmų, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“. Tokiu būdu A. S. bendrais veiksmais su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis neteisėtai panaudojo svetimą P. Č. A. priklausančią elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis bei veikdamas bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis bei L. S. apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą – P. Č. A. priklausantį – turtą – 2 500 Eur.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

10. Teismo posėdžio metu A. S. gynėjas advokatas P. Matažinskas palaikė ginamojo apeliacinį skundą, prašė sušvelninti A. S. pirmosios instancijos teismo paskirtą per griežtą bausmę.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai atmestini

12. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

Dėl I. M. apeliacinio skundo

13. Nuteistasis I. M. savo nesutikimą su skundžiamu nuosprendžiu apeliaciniame skunde grindė kaltinime padaryta klaida – neteisingai nurodytu telefono numeriu, kuriuo I. M. bendravo su nuteistąja S. Z.. Teigia, kad tik dėl šios priežasties jis negalėjo prisipažinti, baudžiamąją bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas negalėjo atlikti sutrumpinto įrodymų tyrimo ir nuteistajam I. M. nebuvo pritaikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir trečdaliu sumažinta paskirta bausmė. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose nuteistasis I. M. poziciją pakeitė ir prašė jį išteisinti, nes nusikalstamų veikų, už kurias jis yra nuteistas, nepadarė. Tokią savo poziciją nuteistasis grindė tuo, kad esant įkalinimo įstaigoje su kitais nuteistaisiais jis neturėjo objektyvių galimybių pasinaudoti mobiliojo ryšio telefono prietaisu ir bendrauti su laisvėje esančiais asmenimis.

14. Teisėjų kolegija, išanalizavusi nuteistojo I. M. apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose duotus parodymus, skundžiamą nuosprendį, kuriuo I. M. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (du epizodai), baudžiamojoje byloje esančių duomenų visumą, konstatuoja, kad I. M. kaltė dėl dalyvavimo padarant du BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus yra visiškai įrodyta, I. M. pagrįstai nuteistas už minėtų nusikaltimų padarymą.

15. Pirmiausia kaip nepagrįsta atmestina nuteistojo I. M. apeliacinės instancijos teisme iškelta versija, kad jis nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, nepadarė, nes būdamas įkalinimo įstaigoje su kitais nuteistaisiais jis neturėjo objektyvių galimybių pasinaudoti mobiliojo ryšio telefono prietaisu ir bendrauti su laisvėje esančiais asmenimis.

17. Be to, aplinkybę, kad ir nuteistasis I. M. vis dėlto galėjo telefonu bendrauti su laisvėje esančiais asmenimis, taip pat patvirtina ir baudžiamojoje byloje kitų nuteistųjų duoti parodymai. Nuteistasis A. S. baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme parodė: „Kai eina daryti nusikaltimą, pasako, jog tai privati zona, ten niekas kojos ir neįkels“.

18. Taigi išdėstyti faktiniai duomenys paneigia nuteistojo I. M. versiją, kad jis nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, nepadarė, nes būdamas įkalinimo įstaigoje su kitais nuteistaisiais jis neturėjo objektyvių galimybių pasinaudoti mobiliojo ryšio telefono prietaisu ir bendrauti su laisvėje esančiais asmenimis. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų visumos akivaizdu, kad I. M. būdamas įkalinimo įstaigoje turėjo tiek objektyvią galimybę naudotis mobiliojo ryšio telefonu, tiek būti nuo kitų nuteistųjų atskirai ir pasinaudoti galimybe bendrauti su laisvėje esančiais asmenimis, tiek ir būdamas kartu su kitais nuteistaisiais, jų netrukdomas galėjo telefonu bendrauti su laisvėje esančiais asmenimis.

19. Kaip minėta, apeliaciniame skunde nuteistasis I. M. savo kaltės neneigia, tik nesutinka, kad jis skambino S. Z. į jai priklausančio mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini). Teigia, kad nurodytasis telefono numeris buvo aktyvuotas tik po nusikalstamų veikų padarymo.

20. Tačiau šis kaltinime nurodytas netikslumas buvo ištaisytas dar baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Baudžiamąją bylą išnagrinėjusi pirmosios instancijos teismo teisėja atkreipė dėmesį į nuteistojo I. M. nurodytą aplinkybę dėl telefono numerio netikslumo. Teisėja pažymėjo, kad kaltinime aprašant I. M. ir kitų bendrininkų įvykdytas nusikalstamas veikas klaidingai buvo nurodyta, kad darant nusikalstamą veiką 2018-01-17, apie 19.00 val., I. M. iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino S. Z. į jai priklausančio mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir darant nusikalstamą veiką 2018-01-18, apie 19.00 val., I. M. iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino S. Z. į jai priklausančio mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini).

21. 2018-01-26 tarnybiniame pranešime nurodyta, jog atlikus abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) skambučių išklotinės analizę nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo momentu (2018-01-17, apie 19.15 val.) šis telefonas veikė šalia įvykio vietos ((duomenys neskelbtini)) esančių GSM retransliacijos bokštų veikimo zonoje. Tuo metu S. Z. bendravo su asmeniu, kuris naudojosi mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini). Atlikus abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) skambučių išklotinės analizę nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo momentu (2018-01-18, apie 19.50 val.) šis telefonas veikė šalia įvykio vietos ((duomenys neskelbtini)) esančių GSM retransliacijos bokštų veikimo zonoje. Tuo metu S. Z. bendravo su asmeniu, kuris naudojosi mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini). S. Z. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad ji naudojo telefono Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ji galėjo jais naudotis nusikalstamų veikų padarymo metu. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, baudžiamąją bylą išnagrinėjusi pirmosios instancijos teismo teisėja skundžiamame nuosprendyje kaltinimą patikslino nurodydama, kad 2018-01-17, apie 19.15 val., I. M. iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino S. Z. į jai priklausančio mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir nurodė nukentėjusiosios adresą, kur pastaroji turėjo nuvykti, bei duomenis, kuriais ji turėjo melagingai prisistatyti nukentėjusiajai, bei 2018-01-18, apie 19.50 val., I. M. iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino S. Z. į jai priklausančio mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir nurodė nukentėjusiosios adresą, kur pastaroji turėjo nuvykti, bei duomenis, kuriais ji turėjo melagingai prisistatyti nukentėjusiajai. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad toks aplinkybių patikslinimas nekeičia kaltinimo esmės ir neturi įtakos nusikalstamų veikų kvalifikavimui.

22. Atmestinas nuteistojo I. M. apeliacinio skundo reikalavimas apeliacinės instancijos teisme pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas sumažinti jam paskirtą bausmę vienu trečdaliu.

23. Pagal BK 64¹ straipsnį nuteistajam skiriama bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu, jeigu baudžiamoji byla buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu. Ši taisyklė taikytina tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas (BK 64¹ straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į šias nuostatas, kasacinės instancijos teismo praktikoje konstatuota, kad BK 64¹ straipsnis taikytinas tik esant minėtų sąlygų visumai (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-71-458/2020, 2K-264-697/2017, 2K-327-303/2015, 2K-569/2014). Atitinkamai, nesant bent vienos šių sąlygų, BK 64¹ straipsnio nuostatos netaikytinos. Nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla teisme buvo nagrinėjama bendra tvarka (įrodymų tyrimas nebuvo sutrumpintas, byla nebuvo nagrinėta pagreitinto proceso tvarka) ir baudžiamasis procesas buvo baigtas teismo nuosprendžiu. Be to, kaip minėta, būtina BK 64¹ straipsnio 1 dalies taikymo sąlyga yra ir asmens kaltės visiškas prisipažinimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-338-697/2015). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis I. M. pradžioje savo kaltės nepripažino, vėliau savo poziciją pakeitė, kaltę pripažino visiškai. Tačiau, nors ir nurodė, kad kaltę pripažino visiškai, nuteistasis I. M. apie nusikalstamų veikų padarymą nedavė teisingų ir nuoseklių parodymų, parodydamas, kad „jam priklausė tiek pinigų, kiek negaila“, ir panašiai. Be to, nors apeliaciniame skunde nuteistasis savo kaltės neneigė, tačiau baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu poziciją vėl pakeitė – kaltę neigė, nurodė, kad prisipažino tik dėl ikiteisminio tyrimo metu pareigūnų daryto spaudimo.

24. Apibendrindama išdėstytus motyvus teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta BK 64¹ straipsnio taikymui būtina sąlygų visuma – baudžiamoji byla nebuvo išnagrinėta nei pagreitinto proceso tvarka, nei atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla užbaigta ne teismo baudžiamuoju įsakymu, o nuosprendžiu, be to, taip pat nėra ir vienos iš būtinųjų BK 64¹ straipsnio taikymo sąlygų – nuteistojo prisipažinimo dėl nusikalstamos veikos padarymo, taigi nėra pagrindo BK 64¹ straipsnio I. M. taikymui ir jam skirtos bausmės vienu trečdaliu sumažinimui, todėl nuteistojo I. M. apeliacinio skundo reikalavimas pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas jam trečdaliu sumažinti paskirtą bausmę atmestinas.

25. Teisėjų kolegija nesutinka ir su nuteistojo I. M. apeliacinio skundo argumentais, kad tik A. S. ir V. B. apgaudinėjo nukentėjusius asmenis, o I. M. veiksmai buvo mažareikšmiai, jis tik vykdė A. S. ir V. B. nurodymus; kad I. M. atlikti veiksmai neturėjo jokios įtakos nei nusikaltimų pradžiai, nei pabaigai; kad jis iš nusikaltimų negavo jokios naudos, nes didžiąją dalį iš nukentėjusiųjų gautų pinigų A. S. ir V. B. pasilikdavo sau, kitą dalį atiduodavo S. Z..

26. Pažymėtina, kad be I. M. indėlio į nusikalstamų veikų prieš nukentėjusiąsias S. K. ir V. R. S. darymą nusikalstamos veikos prieš minėtas nukentėjusiąsias nebūtų įvykdytos, t. y. be I. M., susitarusio su kitais šioje byloje nuteistais asmenimis, S. Z. duotų nurodymų su nukentėjusiųjų iš A. S. (S. K. epizodas) ir iš V. B. (V. R. S. epizodas) gautais adresais bei turimais atlikti veiksmais (būtent nuteistasis I. M. S. Z. nurodydavo, kokį vaidmenį ji turi atlikti atvykusi pas nukentėjusiąsias), nusikalstamos veikos nebūtų pabaigtos ir pinigai iš nukentėjusiųjų nebūtų paimti. Todėl nuteistasis I. M. nepagrįstai siekia sumenkinti savo indėlį darant nusikalstamas veikas. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, bendrininkavimas yra bendra kelių asmenų veika ir dėl to asmenys, pripažinti bendrininkais, nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką. Taigi net tuo atveju, jei I. M. pats nukentėjusiosioms neskambino, taip pat pats iš nukentėjusiųjų pinigų nepaėmė, tai nepaneigia I. M. kaltės bendrininkų grupe su kitais šioje byloje nuteistais asmenimis sukčiaujant prieš S. K. ir V. R. S.. I. M. kaltės dėl nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo neeliminuoja ir ta aplinkybė, kad jis iš nusikaltimų negavo jokios naudos, nes didžiąją dalį iš nukentėjusiųjų gautų pinigų A. S. ir V. B. pasilikdavo sau, kitą dalį atiduodavo S. Z.. Byloje yra nustatyta, kad būtent I. M. nurodymu S. Z. pasilikdavo dalį iš nukentėjusiųjų pasisavintų pinigų jų (I. M. ir S. Z.) bendrai ateičiai, nes I. M. ir S. Z. palaikė artimus santykius ir puoselėjo bendros ateities planus.

27. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad I. M. kaltė dalyvaujant padarant du BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus yra visiškai įrodyta, I. M. pagrįstai nuteistas už minėtų nusikaltimų padarymą. Toliau analizuotinas I. M. paskirtos bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumo klausimas. Kaip minėta, I. M. nesutinka su jam paskirtos bausmės dydžiu, prašo jam skirtą bausmę sušvelninti.

28. I. M. nuteistas už dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Už kiekvieną nusikalstamą veiką I. M. skirta vienų metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmės, kurios, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir I. M. paskirta subendrinta dvejų metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

29. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistajam I. M. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (du savarankiški epizodai) skirtinų bausmių, atsižvelgė ir įvertino visas BK 54 straipsnyje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek nuteistojo asmenybę, tiek ir jo padarytų nusikalstamų veikų bei jo paties pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, veikų motyvus ir tikslus.

30. I. M. padarė du nesunkius nusikaltimus. Veikos tyčinės, baigtos. Šias nusikalstamas veikas jis padarė būdamas net šešiolika kartų teistas. Beveik visos I. M. nusikalstamos veikos, už kurias jis anksčiau teistas, – turtiniai nusikaltimai. Nagrinėjamas nusikalstamas veikas padarė siekdamas turtinės naudos, dėl padarytų nusikalstamų veikų nesigaili, nukentėjusiesiems padarytos žalos nėra atlyginęs. I. M. nagrinėjamas nusikalstamas veikas padarė ne tik neišnykus teistumui, tačiau atlikdamas bausmę laisvės atėmimo įstaigoje.

31. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta pareiga teismui, skiriančiam bausmę, be kita ko, įvertinti ir kaltininko asmenybę. Baudžiamajame įstatyme įtvirtintos nuostatos (BK 55–56 straipsniai ir kt.) suponuoja pagrindą manyti, jog ankstesnė baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens priešingo teisei elgesio patirtis vertinama kaip asmenį charakterizuojanti medžiaga, ir, be kitų aplinkybių, į kurias atsižvelgia nuosprendį priimantis teismas, lemia bausmės rūšies bei dydžio parinkimą.

32. I. M. yra nedirbantis ir neturintis legalaus pragyvenimo šaltinio. Nuolat nusikalstamas veikas pradėjo daryti būdamas pakankamai jauno amžiaus (būdamas 22 metų), tai rodo, kad I. M. priešingos teisei nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamų poelgių nagrinėjamoje byloje ir naujos nusikalstamos veikos buvo tik loginė jo gyvenimo būdo bei ankstesnio elgesio pasekmė. Visa tai sudaro pagrindą manyti, jog nuteistasis nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų normų ir iki šiol pakankamų pastangų koreguojant savo elgesį nedėjo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, įvertinus tai, kad ankstesnėmis baudžiamajame įstatyme numatytomis bausmėmis nepavyko pasiekti bausmės tikslų, kadangi nuteistasis ir toliau daro nusikalstamas veikas, o įstatymo leidėjas tokį asmens nusikalstamų veiksmų pakartotinumą vertina kaip turintį didesnį pavojingumą, nėra pagrindo manyti, jog apylinkės teismo nuteistajam paskirta bausmė yra per griežta, neatitinka jo paties bei padarytų nusikaltimų pavojingumo ir šių veikų pobūdžio.

33. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, I. M. teistumų skaičius rodo nuolatinį nuteistojo įstatymų nepaisymą bei nenorą savo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Todėl, įvertinus tai, kad nuteistasis ir toliau daro nusikalstamas veikas, bei atsižvelgus į tai, jog ankstesniais nuosprendžiais, be kitų bausmės rūšių, jam paskirtos ir laisvės atėmimo bausmės I. M. nebuvo pakankamas pagrindas keisti savo gyvenimo būdą ir nesustabdė nuo nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo, nėra pagrindo išvadai, jog paskyrus jam švelnesnę, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, bus pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtinti bausmės tikslai. Pažymėtina, jog BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatos įpareigoja bausmę skiriantį teismą kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti ne tik kaltinamojo asmenybę, bet ir padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytą žalą bei kitas aplinkybes.

34. Nuteistajam skiriama bausmė turi atitikti visus BK 41 straipsnyje numatytus jos skyrimo tikslus – ne tik koreguoti nuteistojo elgesį teigiama linkme, tačiau ir apriboti jam galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo metu tik realiai pataisos namuose atliekama laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti šių BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą.

35. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, įvertinus tai, kad anksčiau paskirtomis bausmėmis BK 41 straipsnyje numatyti bausmių skyrimo tikslai nebuvo pasiekti, kadangi I. M. ir toliau darė nusikalstamas veikas, nusikalstamas veikas I. M. padarė neišnykus teistumui, būdamas laisvės atėmimo vietoje, atsižvelgus į I. M. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupe ir būdamas recidyvistas, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BK 61 straipsnyje nustatytų taisyklių, pagrįstai nuteistajam paskyrė BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, nustatydamas žymiai mažesnį nei šio straipsnio sankcijoje numatytas vidurkis bausmės dydį. Manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam paskyrus švelnesnę bausmę, nėra pagrindo. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-09-15 nuosprendis, kuriuo I. M. už padarytas nusikalstamas veikas paskirta dvejų metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį nuteistojo I. M. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas nuosprendis paliktinas nepakeistas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl E. A. ir A. S. apeliacinių skundų

36. Nuteistasis E. A. apeliaciniu skundu prašo jam paskirtą bausmę sušvelninti arba neskirti laisvės atėmimo bausmės, paskiriant intensyvią priežiūrą. Teigia, kad jo padaryta nusikalstama veika neteisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnį, nes jis pinigų iš nukentėjusiųjų neviliojo, tik padėjo išviliotus pinigus realizuoti. Laisvės atėmimo bausmė nepadės jam pasitaisyti. Kaltę pripažino.

37. Nuteistasis A. S. apeliaciniu skundu taip pat prašo sušvelninti jam skirtą bausmę. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu įrodymai buvo renkami tendencingai, siekiant pagrįsti A. S. neteisingą nusikalstamos veikos kvalifikavimą. Nurodo, kad jis visiškai prisipažino dėl nusikalstamų veikų padarymo. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į daug gerų jo savybių, sureikšmindamas blogąsias. Teismas selektyviai vertino įrodymus, sureikšmindamas A. S. nepalankius įrodymus.

38. Teisėjų kolegija atmeta nuteistojo A. S. apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, susijusius su įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimu.

39. Patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą dėl galbūt padaryto įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo, teisėjų kolegija konstatuoja, kad esminių BPK pažeidimų, turėjusių įtakos teismo nuosprendžio teisėtumui, rinkdamas, tirdamas ir vertindamas įrodymus šioje byloje pirmosios instancijos teismas nepadarė, A. S. apeliacinio skundo argumentai dėl to nepagrįsti, todėl atmestini.

40. Pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės, kurių privalu laikytis, nustatytos BPK 20 straipsnyje. Kaip minėta, pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nurodytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalimi, teismai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

41. Pirmosios instancijos teismas turi pareigą tiksliai nustatyti faktines bylos aplinkybes, t. y. teisiamajame posėdyje privalo kruopščiai ištirti visus byloje surinktus įrodymus – kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, specialisto išvadas, kitus bylai reikšmingus rašytinius duomenis, juos sugretinti tarpusavyje, pašalinti esančius prieštaravimus, įrodymų vertinimą grįsti išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir, vadovaudamasis įstatymu, priimti teisėtą ir pagrįstą BPK reikalavimus atitinkantį procesinį sprendimą (nuosprendį ar nutartį). Kai paduodamas apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo, įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų bei teismo padarytų išvadų neatitikties faktinėms bylos aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti skundžiamą nuosprendį (nutartį) priėmusio teismo atliktą įrodymų vertinimą (jei reikia – ir pats tirti įrodymus) bei padarytų išvadų teisingumą. Tikrindamas apskųsto nuosprendžio (nutarties) pagrįstumą ir teisingumą, apeliacinės instancijos teismas taip pat privalo laikytis BPK 20 straipsnio nuostatų ir savo sprendime nurodyti motyvus (BPK 331, 332 straipsniai). Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-3-648/2021, 2K-163-303/2017, 2K-122/2013 ir kt.).

42. Nagrinėjamoje byloje apylinkės teismas šių reikalavimų laikėsi. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad A. S. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį nuteistas remiantis byloje surinktų ir tinkamai ištirtų įrodymų visuma: nuteistųjų E. A., V. B., I. M., L. S., S. Z., taip pat ir paties A. S., nukentėjusiųjų P. Č. A., V. R. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamuosiuose posėdžiuose duotais parodymais, teisiamojo posėdžio metu paskelbtais ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiosios S. K. parodymais, liudytojų D. J., J. M. (buvusios pavardės L. ir G.), I. N., N. A., G. T. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teismo teisiamųjų posėdžių metu duotais parodymais, ikiteisminį tyrimą atlikusių ir kaip liudytojų teisiamuosiuose posėdžiuose apklaustų policijos pareigūnų K. M., A. M. parodymais, vietos apžiūros, savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolais, tarnybiniais pranešimais, nusikalstamų veikų padarymui naudotų mobiliųjų telefonų numerių išklotinėmis, pareiškimuose apie padarytas nusikalstamas veikas nurodytais duomenimis, proceso veiksmų atlikimo protokolais, pateiktais duomenimis dėl GSM retransliacijos bokštų veikimo zonų, nuteistųjų A. S., V. B. rašytinių prisipažinimų, AB „Lietuvos paštas“ pateiktais duomenimis bei kita rašytine bylos medžiaga. Teismo sprendime įrodymai išdėstyti nuosekliai, atskleistas jų turinys ir įrodomoji reikšmė, nurodant motyvus, kodėl vienais įrodymais remiamasi, o kiti atmetami, teismo išvados logiškos, neprieštaringos, pagrįstos įrodymų palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimo argumentavimu.

43. Be to, nuteistiesiems keliant abejones dėl įrodymų vertinimo, apeliacinės instancijos teismas baudžiamojoje byloje taip pat atliko įrodymų tyrimą, baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu buvo apklausti nuteistieji E. A., L. S., I. M., liudytojai R. M., R. K., iš Alytaus pataisos namų buvo išreikalauti papildomi duomenys (t. 11, b. l. 120). Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs papildomą įrodymų tyrimą, neturi pagrindo dėl A. S. kaltės daryti kitokias išvadas, negu padarytos skundžiamame nuosprendyje. Patikrinusi skundžiamą teismo nuosprendį įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo teisėjų kolegija nenustatė. Pažymėtina ir tai, kad A. S., apeliaciniame skunde keldamas klausimą dėl netinkamo įrodymų vertinimo, ir pats nenurodė, kurie baudžiamojoje byloje esantys įrodymai nebuvo įvertinti ar buvo įvertinti netinkamai, todėl teisėjų kolegija plačiau šiuo klausimu nepasisako. Be to, kaip minėta, ir pats A. S. neginčija savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, jis nesutinka tik su jam paskirta bausme.

44. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistajam E. A. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (du savarankiški epizodai) ir A. S. pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (du savarankiški epizodai), 215 straipsnio 1 dalį skirtinų bausmių, atsižvelgė ir įvertino visas BK 54 straipsnyje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek nuteistųjų asmenybes, tiek ir jų padarytų nusikalstamų veikų bei jų pačių pavojingumą apibūdinančias aplinkybes – tiek nuteistųjų asmenybes, tiek ir jų padarytų nusikalstamų veikų bei jų pačių pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, veikų motyvus ir tikslus.

45. Teisėjų kolegija, nebekartodama šios nutarties 31, 33–35 punktuose išdėstytų bausmės rūšies parinkimui ir jos dydžio nustatymui reikšmingų aplinkybių, konstatuoja, kad E. A. padarė du nesunkius nusikaltimus, A. S. – du nesunkius ir du apysunkius nusikaltimus. Veikos tyčinės. Šias nusikalstamas veikas E. A. padarė būdamas anksčiau dvylika, A. S. – net septyniolika kartų teistas. Be kitų nusikalstamų veikų, tiek E. A., tiek A. S. anksčiau taip pat ne kartą teisti ir už analogiškas nusikalstamas veikas, t. y. turtinius nusikaltimus. Tiek E. A., tiek A. S. nagrinėjamas nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupe, taip pat ne tik neišnykus teistumui, bet ir atlikdami laisvės atėmimo bausmę už kitas nusikalstamas veikas, šios aplinkybės baudžiamąją bylą išnagrinėjusio apylinkės teismo pagrįstai pripažintos nuteistųjų baudžiamąją atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis. Nuteistųjų baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Abu nuteistieji nusikalstamas veikas darė siekdami turtinės naudos.

46. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, E. A. yra baustas administracine tvarka, duomenų apie baudų sumokėjimą nėra. Abu nuteistieji yra nedirbantys, neturi legalių pragyvenimo lėšų. Abu nuteistieji nuolat nusikalstamas veikas pradėjo daryti būdami pakankamai jauno amžiaus (E. A. būdamas vos 14 metų, A. S. – vos 16 metų), tai rodo, kad tiek E. A., tiek A. S. priešingos teisei nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamų poelgių nagrinėjamoje byloje ir naujos nusikalstamos veikos buvo tik loginė jų gyvenimo būdo bei ankstesnio elgesio pasekmė. Visa tai sudaro pagrindą manyti, jog nė vienas nuteistasis nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų normų ir iki šiol pakankamų pastangų koreguoti savo elgesį nedėjo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, įvertinus tai, kad ankstesnėmis baudžiamajame įstatyme numatytomis bausmėmis (be kitų bausmės rūšių, taip pat ir laisvės atėmimo bausmėmis) nepavyko pasiekti bausmės tikslų, kadangi nuteistieji ir toliau daro nusikalstamas veikas, o įstatymo leidėjas tokį asmens nusikalstamų veiksmų pakartotinumą vertina kaip turintį didesnį pavojingumą, nėra pagrindo spręsti, jog apylinkės teismo nuteistiesiems paskirtos bausmės yra per griežtos, neatitinka jų pačių bei padarytų nusikaltimų pavojingumo ir šių veikų pobūdžio. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, tiek E. A., tiek A. S. teistumų skaičius rodo nuolatinį nuteistųjų įstatymų nepaisymą bei nenorą savo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Duomenų, kad nuteistieji bandytų atlyginti padarytą žalą, baudžiamojoje byloje nėra.

47. Vadovaujantis išdėstytais motyvais, įvertinus tai, kad nuteistieji ir toliau daro nusikalstamas veikas, ir atsižvelgus į tai, jog ankstesniais nuosprendžiais jiems paskirtos bausmės, kaip minėta, tarp jų ir laisvės atėmimo bausmės, nebuvo pakankamas pagrindas keisti savo gyvenimo būdą ir nesustabdė nuo nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo, nėra pagrindo išvadai, jog paskyrus jiems švelnesnes bausmes bus pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtinti bausmės tikslai. Pažymėtina, jog BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatos įpareigoja bausmę skiriantį teismą kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti ne tik kaltinamojo asmenybę, bet ir padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytą žalą bei kitas aplinkybes.

48. Pažymėtina, kad nuteistajam skiriama bausmė turi atitikti visus BK 41 straipsnyje numatytus jos skyrimo tikslus – ne tik koreguoti nuteistojo elgesį teigiama linkme, tačiau ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo metu tik realiai pataisos namuose atliekama laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti šių BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą.

49. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, įvertinus tai, kad anksčiau paskirtomis bausmėmis BK 41 straipsnyje numatyti bausmių skyrimo tikslai nebuvo pasiekti, kadangi tiek E. A., tiek A. S. ir toliau darė nusikalstamas veikas, nusikalstamas veikas abu nuteistieji padarė neišnykus teistumui, atsižvelgus į E. A. ir A. S. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, sunkinančias aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BK 61 straipsnyje nustatytų taisyklių, pagrįstai nuteistajam E. A. paskyrė BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, nustatydamas mažesnį nei BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas vidurkis bausmių dydžius, A. S. – BK 214 straipsnio 1 dalies, 182 straipsnio 1 dalies (du savarankiški epizodai), 215 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, už BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą nustatydamas žymiai mažesnį nei minėto straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, už BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą – artimus minėtų straipsnių sankcijose numatytiems laisvės atėmimo bausmės vidurkiams bausmių dydžius. Manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti nuteistiesiems paskyrus švelnesnes bausmes, nėra pagrindo. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-09-15 nuosprendis, kuriuo E. A. už padarytas nusikalstamas veikas paskirta subendrinta vienų metų dešimties mėnesių, o A. S. – ketverių metų laisvės atėmimo bausmė, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį nuteistųjų apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliaciniai skundai atmestini, o skundžiamas nuosprendis paliktinas nepakeistas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl L. S. apeliacinio skundo

50. Nuteistoji L. S. apeliaciniu skundu nesutinka su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-09-15 nuosprendžiu, prašo ją išteisinti.

51. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistoji nenurodo jokių argumentų, kodėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-09-15 nuosprendis, jos manymu, yra neteisėtas ir nepagrįstas. Iš jos apeliacinio skundo turinio darytina išvada, kad savo nesutikimą su skundžiamu nuosprendžiu ji grindžia tuo, kad nėra įrodyta jos kaltė dalyvaujant nusikalstamų veikų daryme, t. y., kad ji nežinojo, jog daromos nusikalstamos veikos. L. S. papildomai nurodė, kad iš nusikaltimų nesiekė ir negavo jokios naudos, gailisi, kad patikėjo nepažįstamais asmenimis. Tačiau tokie nuteistosios L. S. argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

52. Pirmiausia atkreiptinas nuteistosios dėmesys į baudžiamąją bylą išnagrinėjusio pirmosios instancijos teismo nurodytą teismų praktiką, kurioje buvo suformuluotos bendrininkavimui aktualios taisyklės. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Objektyvieji bendrininkavimo požymiai – kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas. Būtini bendrininkavimo subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikaltimą, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos požymius. Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2008, 2K-485/2008, 2K-400/2011, 2K-630/2011, 2K-458/2014 ir kt.). Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje; jis gali būti išankstinis ar staiga kilęs. Sprendžiant apie bendrininkų nusikalstamo sumanymo turinį ir susitarimo ribas negalima apsiriboti vien tik subjektyviais kaltininkų teiginiais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-150/2013, 2K-89-693/2015). Bendrininkavimas yra bendra kelių asmenų veika ir dėl to asmenys, pripažinti bendrininkais, nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką.

53. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad L. S. su kitais nuteistaisiais, veikdama bendrininkų grupe, apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą:

53.1. 2018-01-17, apie 19.00 val., A. S. iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinęs į fiksuoto ryšio abonentą Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį S. K., melagingai prisistatė esąs iš butų valdybos ir pranešė, jog S. K. prekybos centro „Maxima“ terminale atsiskaitė padirbtais pinigais, įtikino nukentėjusiąją pasakyti, kokią pinigų sumą turi namuose, kokiu adresu gyvena, ir nurodė, kad netrukus pas ją į namus ateis Klaipėdos apygardos teismo pirmininko V. V. įgaliota ekspertė S. Ž.. Kol A. S. telefonu kalbėjosi su S. K., I. M. iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino S. Z. į jai priklausančio mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir nurodė nukentėjusiosios adresą, kur pastaroji turėjo nuvykti, bei duomenis, kuriais ji turėjo melagingai prisistatyti nukentėjusiajai. S. Z., tęsdama bendrininkų pradėtą nusikalstamą veiką, apie 19.30 val., atvykusi pas S. K., gyvenančią (duomenys neskelbtini), melagingai prisistatė esanti ekspertė ir tokiu būdu įgijusi nukentėjusiosios pasitikėjimą paprašė duoti patikrinti turimus pinigus. Nukentėjusiajai S. K. padavus S. Z. 3 630 eurų, pastaroji juos paėmė ir pasišalino. Po to S. Z., toliau vykdydama I. M. nurodymus, – iš nusikalstamu būdu įgytų pinigų dalį – 1 030 eurų – pasiliko sau, kitą pinigų dalį – 2 600 eurų – 2018-01-17, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), perdavė L. S. bei 2018-01-18, vėl vykdydama I. M. duotus nurodymus, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku atėjo pas L. S., gyvenančią (duomenys neskelbtini), iš jos paėmė 200 eurų ir pervedė į J. L. (G.), nežinojusios (asmenų) nusikalstamų veiksmų, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“. L. S., kuriai paskambinęs E. A. liepė dalį pinigų pasilikti sau, 200 eurų perduoti S. Z., o dalį pervesti į J. L. (G.) sąskaitą, vykdydama E. A. telefonu duotus nurodymus – iš jai perduotų nusikalstamu būdu įgytų 2 600 eurų, 200 eurų 2018 m. sausio 18 d. grąžino atgal S. Z., 1 140 eurų pasiliko sau, o kitą pinigų dalį – 1 260 eurų – 2018 m. sausio 18 d. pervedė į J. L. (G.), nežinojusios (asmenų) nusikalstamų veiksmų, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“. Tokiu būdu E. A., S. Z., L. S., A. S. ir I. M., veikdami bendrininkų grupe, apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą – S. K. priklausančius 3 630 eurus;

53.2. 2018-01-18, apie 19.00 val., V. B. iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinęs į fiksuoto ryšio abonentą Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį V. R. S., melagingai prisistatė esąs iš butų valdybos ir pranešė, jog pas V. R. S. yra galbūtnetikri pinigai, įtikino nukentėjusiąją pasakyti, kokią pinigų sumą turi namuose, kokiu adresu gyvena, ir nurodė, kad netrukus pas ją į namus ateis ekspertė. Kol V. B. telefonu kalbėjosi su V. R. S., I. M. iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino S. Z. į jai priklausančio mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir nurodė nukentėjusiosios adresą, kur pastaroji turėjo nuvykti, bei duomenis, kuriais ji turėjo melagingai prisistatyti nukentėjusiajai. S. Z., tęsdama bendrininkų pradėtą nusikalstamą veiką, apie 19.15 val. atvykusi pas V. R. S., gyvenančią (duomenys neskelbtini), melagingai prisistatė esanti ekspertė ir tokiu būdu įgijusi nukentėjusiosios pasitikėjimą paprašė duoti patikrinti turimus pinigus. Nukentėjusiajai V. R. S. padavus S. Z. 4 050 eurų, pastaroji juos paėmė ir pasišalino. Po to S. Z., toliau vykdydama I. M. duotus nurodymus, iš nusikalstamu būdu įgytų pinigų dalį – 1 250 eurų – pasiliko sau, kitą pinigų dalį – 2 800 eurų – 2018-01-18, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), perdavė L. S., kuriai paskambinęs E. A. liepė dalį pinigų pasilikti sau, o dalį pervesti į J. L. (G.) sąskaitą, bei vykdydama E. A. duotus nurodymus – iš jai perduotų nusikalstamu būdu įgytų pinigų dalį – 2 200 eurų – pasiliko sau, kitą pinigų dalį – 600 eurų – 2018-01-19 pervedė į J. L. (G.), nežinojusios (asmenų) nusikalstamų veiksmų, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“. Tokiu būdu E. A., S. Z., L. S., I. M. ir V. B., veikdami bendrininkų grupe, savo ir kitų naudai apgaule įgijo svetimą turtą – V. R. S. priklausančius 4 050 eurų.

54. L. S. su A. S. ir su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą, t. y. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, vykdydamas A. S. nurodymus, 2018-01-16 laikotarpiu nuo 12.04.47 val. iki 12.06.52 val. AB „Swedbank“ bankomate, esančiame Priekulės m., neteisėtai panaudojo neteisėtai įgytą SEB mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą P. Č. A. vardu, ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, t. y. įdėjo kortelę į AB „Swedbank“ bankomatą, surinko PIN kodą, taip apgaule identifikuodamas save kaip asmenį, turintį teisę atlikti finansinę operaciją, neteisėtai atliko keturias finansines operacijas, nurodydamas banko sistemai išmokėti 500 Eur, 500 Eur, 500 Eur, 500 Eur, ir išgrynino 2 000 eurų, iš kurių dalį, tiksli suma ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, pasiliko sau, dalį pinigų, tiksli suma bei perdavimo būdas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, perdavė A. S. ir 1 000 Eur 2018-01-16, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, prie parduotuvės „Maxima“, esančios (duomenys neskelbtini), perdavė bendrininkų grupės narei L. S., kuri, vykdydama A. S. prašymą, 2018-01-16, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, 1 000 eurų pervedė į J. L. (G.), nežinojusios (asmenų) nusikalstamų veiksmų, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“. Tokiu būdu A. S. bendrais veiksmais su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis neteisėtai panaudojo svetimą P. Č. A. priklausančią elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis bei veikdamas bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis bei L. S. apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą P. Č. A. priklausantį turtą – 2 500 Eur.

55. Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistoji L. S. išdėstytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių neginčija. Taip pat neneigia, kad atliko nurodytus veiksmus (paimdavo pinigus ir juos pervesdavo į kitų asmenų banko sąskaitas). Pažymėtina ir tai, kad apeliaciniame skunde ji nurodo, kad gailisi, kad patikėjo nepažįstamais asmenimis, tačiau iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų akivaizdu, kad nuteistoji L. S. nurodymus dėl dalyvavimo nusikalstamų veikų dalyvavime gaudavo ne tik iš, kaip ji nurodo, nepažįstamų asmenų, tačiau ir iš savo sūnaus – E. A.. Tiek vykdant sukčiavimą prieš nukentėjusiąją S. K., tiek prieš V. R. S. nuteistajai L. S. nurodymus dėl gautų pinigų paskirstymo ir panaudojimo davė ne, kaip nurodo L. S., svetimi asmenys, kuriais tariamai ji pasitikėjo, bet jos sūnus E. A.. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, L. S., nurodydama tariamą nežinojimą nusikalstamų veikų dalyvavime tiesiog stengėsi menkinti savo vaidmenį darant nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegija pritaria, kad net paprasčiausiais sukčiavimo atvejais visada dalyvauja keletas asmenų – vieni jų apgauna nukentėjusiuosius, kiti dalyvauja paimant apgautų nukentėjusiųjų pinigus, išgryninant pinigus ar perduodant nusikaltimo bendrininkams. Visų jų veiksmai yra svarbūs pasiekti galutinį rezultatą – gauti apgauto nukentėjusiojo pinigus. Tam, kad būtų padaryti tokie nusikaltimai, itin svarbūs kiekvieno dalyvaujančio asmens veiksmai, kadangi nusikaltimų organizatoriai, siekdami nuslėpti savo veiksmus, į juos įtraukia kuo daugiau skirtingų asmenų, kurie nebūtinai privalo vienas kitą pažinoti. Tačiau būtent ši skirtingų asmenų atliktų veiksmų grandinė, kai kiekvienu atliekamu veiksmu praktiškai realizuojama dalis objektyviųjų nusikaltimų sudėties požymių, ir yra esminė sąlyga padaryti tokias nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus motyvus, neturi pagrindo nepritarti baudžiamąją bylą išnagrinėjusio pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamoji L. S. žinojo, kad jos sūnus E. A. yra įkalinimo įstaigoje, kur nei jis, nei kiti kalintieji neturi galimybės legaliai gauti pakankamai didelių pajamų. Iš bylos medžiagos matyti, kad L. S. yra bausta administracine tvarka už sukčiavimą dėl to, kad kito asmens prašymu pervedė pinigines lėšas į trečiojo asmens sąskaitą. Taigi, remdamasi savo patirtimi, turėjo ir galėjo suvokti, kad tokie veiksmai yra neteisėti. Būtent dėl nuteistosios L. S. atliktų veiksmų – grynųjų pinigų paėmimo iš S. Z. ir jų pervedimo į kito asmens sąskaitą – nusikalstamas sumanymas buvo pabaigtas ir užvaldytas iš nukentėjusiųjų apgaulės būdu išviliotas turtas – piniginės lėšos.

56. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad visų išdėstytų nusikalstamų veikų atveju L. S. aiškiai suprato, kad atlieka būtinus nusikalstamų veikų visiškam įgyvendinimui veiksmus, todėl baudžiamąją bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai L. S. pripažino kalta padarius BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytas tris nusikalstamas veikas. Skundžiamas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-09-15 nuosprendis, kuriuo L. S. pripažinta kalta dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymo, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį nuteistosios apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl L. S. apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas nuosprendis paliktinas nepakeistas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl iš nuteistųjų S. Z. ir L. S. paimtų pinigų konfiskavimo

57. Nuteistasis I. M. apeliaciniame skunde prašo iš L. S. paimtus ir konfiskuotus pinigus grąžinti L. S. ir ją atleisti nuo žalos išieškojimo, iš S. Z. konfiskuotus pinigus grąžinti V. R. S. ir likusią ieškinio dalį priteisti iš Alytaus pataisos namų. Nuteistasis E. A. apeliaciniu skundu prašo dalį iš L. S. paimtų pinigų jai grąžinti, nes pinigai buvo ir jos asmeniniai. Nuteistoji L. S. apeliaciniu skundu prašo grąžinti nukentėjusiesiems iš jos paimtus 2 600 Eur ir iš S. Z. paimtus 2 250 Eur. Nuteistasis A. S. apeliaciniu skundu prašo iš nukentėjusiųjų išviliotus ir konfiskuotus pinigus ne konfiskuoti, o grąžinti nukentėjusiesiems.

58. Nuteistųjų apeliacinių skundų reikalavimai iš L. S. ir S. Z. paimtus pinigus grąžinti nukentėjusiesiems netenkinami. Taip pat netenkinami nuteistųjų I. M. reikalavimai iš L. S. paimtus pinigus grąžinti L. S. (E. A. prašė L. S. grąžinti dalį iš jos paimtų pinigų). Pirmiausia teisėjų kolegija pažymi, kad pati nuteistoji L. S. neprašo iš jos paimtų pinigų jai grąžinti. Antra, iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų visumos akivaizdu, kad iš L. S. paimti 2 600 Eur yra iš nusikalstamų veikų gauti pinigai, o ne jos santaupos. Tokią teisėjų kolegijos išvadą pagrindžia liudytojo S. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paskelbti parodymai, kad jis padeda L. S., nes šiuo metu jos finansinė padėtis yra sunki. Už savo buto nuomą gautas lėšas (60 eurų) S. P. atiduoda L. S., kad ji galėtų susimokėti nuomą už valstybinį butą. Anksčiau L. S. dirbo, tačiau jau apie 2–3 mėn. ji niekur nedirba. Taip pat L. S. iš anksčiau turi skolų antstoliams. S. P. jai padeda išlaikyti dabartinį butą, kad vėl neprisikauptų skolų. Visus 12 m., kiek yra kartu su L. S., gyvena nuo algos iki algos, nes reikia mokėti už skolas ir pinigų lieka tik maistui. Su L. S. jokių santaupų neturi ir nėra turėję, nes tiesiog nelieka pinigų. L. S. šiuo metu yra registruota Darbo biržoje (tomas2, b. l. 29–32). Iš išdėstytų nuteistosios L. S. sugyventinio parodymų akivaizdu, kad jokių santaupų nuteistoji L. S. neturi, todėl pas ją rasti pinigai – 2 600 Eur – yra būtent iš nukentėjusiųjų apgaulės būdu išviliotų pinigų dalis. Vadovaujantis išdėstytomis aplinkybėmis nėra pagrindo tenkinti reikalavimą iš L. S. paimtus pinigus grąžinti jai, nes, kaip minėta, tai nėra L. S. asmeninės santaupos, o yra iš nukentėjusiųjų apgaulės būdu išviliotų pinigų dalis.

59. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas (BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalys).

60. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2018-05-10 nutarimu iš L. S. paimti 2 600 Eur ir iš S. Z. paimti 2 250 Eur yra nusikalstamų veikų rezultatas, t. y. iš nukentėjusiųjų P. Č. A., V. R. S. ir S. K. sukčiavimo būdu išviliotų pinigų dalis, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, iš L. S. paimti 2 600 Eur ir iš S. Z. paimti 2 250 Eur yra konfiskuotinas turtas.

61. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-09-15 nuosprendžio dalis, kuria 2018-05-10 nutarimu pinigai, paimti iš L. S. – 2 600 Eur – ir iš S. Z. – 2 250 Eur – ir perduoti saugoti į Klaipėdos AVPK Aptarnavimo skyrių, konfiskuoti ir perduoti valstybės nuosavybėn, yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti ją nuteistųjų I. M., L. S., E. A., A. S. apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl nuteistųjų apeliacinių skundų dalys dėl iš L. S. paimtų 2 600 Eur ir iš S. Z. paimtų 2 250 Eur nekonfiskavimo atmestinos, o skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria 2018-05-10 nutarimu pinigai, paimti iš L. S. – 2 600 Eur – ir iš S. Z. – 2 250 Eur – ir perduoti saugoti į Klaipėdos AVPK Aptarnavimo skyrių, konfiskuoti ir perduoti valstybės nuosavybėn, paliktina nepakeista (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl žalos nukentėjusiesiems priteisimo

62. Nuteistasis I. M. apeliaciniame skunde prašo nukentėjusiesiems padarytos žalos atlyginimą priteisti iš Alytaus pataisos namų. Šis I. M. apeliacinio skundo reikalavimas netenkinamas.

63. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį (BPK 109 straipsnis).

64. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio Kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalys).

65. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis).

66.1. nukentėjusysis P. Č. A. pareiškė 2 500 Eur civilinį ieškinį dėl jam padarytos turtinės žalos, kurią patyrė dėl įvykdyto sukčiavimo, kai neteisėtai disponuodami ir panaudodami elektroninės mokėjimo priemonės duomenimis, neteisėtai prisijungę prie informacinės sistemos, kaltinamieji savo naudai įgijo 2 500 Eur (tomas 1, b. l. 107), teisme reikalavimą patvirtino. Byloje nustatyta, kad iš P. Č. A. apgaulės būdu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo vykdydamas A. S. nurodymus bei tęsdamas bendrininkų pradėtą nusikalstamą veiką, paėmė 500 Eur bei SEB banko mokėjimo kortelę ir neteisėtai ją laikė, neteisėtai ją panaudojo, kai A. S. telefoninio pokalbio metu padiktavo jam neteisėtai įgytus elektroninio banko duomenis, atlikdamas finansines operacijas, t. y. neteisėtai atliko keturias finansines operacijas, taip neteisėtai užvaldė P. Č. A. priklausančias pinigines lėšas, kurių dalis vėliau buvo išgryninta, ir atlikti kiti kaltinime nurodyti veiksmai. Remiantis byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad bendros 2 500 Eur sumos P. Č. A. neteko bendrais A. S., L. S. nusikalstamais veiksmais, todėl minėtą sumą turtinei žalai atlyginti baudžiamąją bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė solidariai iš A. S., L. S.;

66.2. nukentėjusioji V. R. S. pareiškė 4 050 Eur civilinį ieškinį dėl jai padarytos turtinės žalos, kurią patyrė dėl įvykdytos apgaulės, kai kaltinamieji, veikdami bendrininkų grupe, apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą – 4 050 Eur (tomas 1, b. l. 198), teisme reikalavimą patvirtino. Remiantis byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad bendros 4 050 Eur sumos V. R. S. neteko bendrais E. A., A. S., I. M., S. Z. ir L. S. nusikalstamais veiksmais, todėl minėtą sumą turtinei žalai atlyginti baudžiamąją bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė solidariai iš visų kaltinamųjų.

67. Nors, kaip minėta, I. M. prašo nukentėjusiesiems padarytos žalos atlyginimą priteisti iš Alytaus pataisos namų, tačiau nenustatytos šios nutarties 65 punkte išdėstytos būtinos Alytaus pataisos namų civilinei atsakomybei kilti sąlygos. Baudžiamojoje byloje nėra nustatyti jokie Alytaus pataisos namų neteisėti veiksmai, nėra jokio priežastinio ryšio tarp Alytaus pataisos namų veiksmų ir žalos nukentėjusiesiems.

68. Vadovaujantis išdėstytais motyvais I. M. apeliacinio skundo reikalavimas nukentėjusiesiems P. Č. A. ir V. R. S. padarytos žalos atlyginimą priteisti iš Alytaus pataisos namų netenkintinas.

69. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-09-15 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti nuteistųjų I. M., E. A., L. S., A. S. apeliaciniuose skunduose išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliaciniai skundai atmestini ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-09-15 nuosprendis paliktinas nepakeistas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl prašymo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas

70. Teismui buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl teisinės pagalbos išlaidų (2021-05-19, Nr. (12.34Mr) PT-3670). Pažymoje nurodyta, kad nuteistajam I. M. buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba baudžiamojoje byloje Nr. 1A-256-417/2021, todėl iš nuteistojo valstybės naudai prašoma priteisti 397,44 Eur.

71. Pažymėtina, kad byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo I. M. ir kitų nuteistųjų paduotus apeliacinius skundus. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad I. M. atlieka laisvės atėmimo bausmę, vadovaudamasi BPK 51 straipsnio 2 dalimi, 322 straipsnio 1 dalimi, kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kurios sprendimu I. M. buvo parinktas gynėjas advokatas Alvydas Kvaščevičius, vėliau ­ Natalija Fočenkova, kuri atstovavo nuteistojo interesus nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

72. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Kasacinės instancijos teismo praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad tais atvejais, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikta realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam arba nuteistajam, prieš kurį paduotas kasacinis skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, šios pagalbos išlaidų išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą, todėl tokiais atvejais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos analogiški prašymai paprastai netenkinami (Lietuvos Aukščiausiojo teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406-507/2016, 2A-1-788/2021, 2K-67-697/2021, 2K-51-788/2021). Atsižvelgiant į tai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistojo I. M. atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistųjų I. M., E. A., L. S., A. S. apeliacinius skundus atmesti.