Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Gražvydo Poškaus ir Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininko),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. N. ir M. Š. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. N. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje bei 178 straipsnio 4 dalyje, ir nubaustas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį (2018 m. lapkričio 5 d. vagystė) – 30 parų areštu; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį (2018 m. lapkričio 17 d. vagystė) – laisvės atėmimu 1 metams; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį (2018 m. spalio 8 d. vagystė) – 30 parų areštu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos jas apimant ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, 65 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 13 nuosprendžiu paskirta bausme, iš dalies sudedant, ir su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. kovo 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme, apimant ją šiuo nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams ir 4 MGL (150,64 Eur) dydžio bauda. Laisvės atėmimo bausmė paskirta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo sulaikymo dienos vykdant šį nuosprendį. Į bausmės laiką įskaitytos bausmės, atliktos pagal 2019 m. vasario 13 d. ir 2019 m. kovo 29 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžius. R. N. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

M. Š. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje bei 178 straipsnio 4 dalyje, ir nubaustas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį (2018 m. lapkričio 5 d. vagystė) – 30 parų areštu; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį (2018 m. lapkričio 17 d. vagystė) – laisvės atėmimu 1 metams; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį (2018 m. spalio 8 d. vagystė) – 30 parų areštu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos jas apimant ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. kovo 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme, iš dalies jas sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams ir 48 MGL (2 177,88 Eur) dydžio bauda. Laisvės atėmimo bausmė paskirta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo sulaikymo dienos vykdant šį nuosprendį. Į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. kovo 15 d. nuosprendį. M. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

Tuo pačiu nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį nuteistas ir V. T., tačiau dėl jo apeliacinių skundų nepaduota.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinių skundų argumentai ir prašymai

6. Atsiliepimų į nuteistųjų R. N. ir M. Š. apeliacinius skundus proceso dalyviai per įstatymo nustatytą terminą nepateikė.

7. Teismo posėdžio metu nuteistasis R. N. ir jo gynėja advokatė Naina Lanzbergienė prašė nuteistojo R. N. apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis M. Š. ir jo gynėja advokatė Lionė Musteikienė prašė nuteistojo M. Š. apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras Sigitas Dobiliauskas prašė nuteistųjų R. N. ir M. Š. apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

8. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai ir nutartys nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai keliami apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomosios dalies turiniui. Apeliacinės instancijos teismas nutarties aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

9. Nuteistieji R. N. ir M. Š. apeliaciniais skundais neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, savo kaltės padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, nusikalstamų veikų kvalifikacijos, tačiau nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu jiems paskirtomis bausmėmis. Nuteistasis R. N. prašo atidėti jam paskirtos 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 metams, o nuteistasis M. Š. prašo taikyti jo atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti jam bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Taigi teisėjų kolegija skundžiamą nuosprendį peržiūri bausmės individualizavimo aspektu, atsižvelgdama į nuteistųjų apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus.

10. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018).

11. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinti teisingumo ir teisinės valstybės principai suponuoja, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas). Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekste tai reiškia, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos, adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos skiriamos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių (jų rūšių dydžių), kurios būtų akivaizdžiai neadekvačios nusikalstamai veikai ir neatitiktų bausmės paskirties. Šie iš konstitucinio teisingumo principo kylantys reikalavimai įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 54 straipsnio 3 dalyje.

12. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normą teismas pirmiausia skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

13. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni. Tačiau nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, nesutinka su nuteistųjų R. N. ir M. Š. apeliacinių skundų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas jiems už padarytas nusikalstamas veikas paskyrė per griežtas galutines bausmes. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistiesiems R. N. ir M. Š. bausmes už jų padarytas nusikalstamas veikas ir galutinę subendrintą bausmę, pirmosios instancijos teismas nepažeidė BK 54 straipsnio reikalavimų.

14. Už nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje, baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. Pirmosios instancijos teismas pripažino R. N. ir M. Š. kaltais padarius du baudžiamuosius nusižengimus, numatytus BK 178 straipsnio 4 dalyje, ir vieną nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, ir juos nubaudė pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (už 2018 m. lapkričio 5 d. padarytą nusikalstamą veiką) – areštu 30 parų; pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (už 2018 m. lapkričio 17 d. padarytą nusikalstamą veiką) – laisvės atėmimu 1 metams; pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (už 2018 m. spalio 8 d. padarytą nusikalstamą veiką) – areštu 30 parų. Skirdamas bausmes nuteistiesiems R. N. ir M. Š. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, turinčias įtakos bausmės nuteistiesiems paskyrimui, tai yra į tai, kad R. N. ir M. Š. įvykdė du baudžiamuosius nusižengimus (BK 12 straipsnis) ir vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), veikė tiesiogine tyčia, į kaltininkų asmenybes – į tai, kad R. N. teistas 14 kartų, nusikalstamas veikas padarė teistumui neišnykus, jau teistas už analogiškas veikas, tai rodo, jog jis linkęs pakartotinai nusikalsti, daryti analogiško pobūdžio veikas, daug kartų baustas administracine tvarka už smulkias vagytes, turi galiojančių nuobaudų, paskirtos baudos nesumokėtos, nedirbantis; į tai, kad M. Š. teistas 7 kartus, nusikalstamas veikas padarė teistumui neišnykus, teistas už tyčines veikas, kas rodo, jog jis linkęs pakartotinai nusikalsti, labai daug kartų baustas administracine tvarka už smulkias vagystes, turi galiojančių nuobaudų, paskirtos baudos nesumokėtos, nedirbantis. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad yra viena nuteistųjų R. N. ir M. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (tai, kad jie prisipažino padarę nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas)) ir dvi jų atsakomybę sunkinančios aplinkybės (tai, kad jie nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdami recidyvistais (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas)).

15. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai nuteistųjų R. N. ir M. Š. atžvilgiu bus pasiekti jiems už nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 4 dalyje, paskyrus arešto bausmes, didesnes už BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytą arešto bausmės, skiriamos už baudžiamąjį nusižengimą, vidurkį, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, – laisvės atėmimo bausmes, mažesnes už BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Be to, nuteistiesiems R. N. ir M. Š. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos ir apėmimo būdu subendrintos bausmės, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, teisingai buvo sumažintos vienu trečdaliu. Pirmosios instancijos teismo nuteistajam R. N. už nusikalstamas veikas paskirtos bausmės ir galutinė su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 13 d. nuosprendžiu ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. kovo 29 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis subendrinta bausmė (9 mėnesiai laisvės atėmimo ir 4 MGL (150,64 Eur) bauda) nėra per giežtos ar aiškiai neteisingos, mažinti jas ar paskirti švelnesnę kitos rūšies bausmę R. N. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismo nuteistajam M. Š. už nusikalstamas veikas paskirtos bausmės ir galutinė su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. kovo 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme subendrinta bausmė (9 mėnesiai laisvės atėmimo ir 48 MGL (2177,88 Eur) bauda) nėra per giežtos ar aiškiai neteisingos, mažinti jas ar paskirti švelnesnę kitos rūšies bausmę M. Š. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Be to, pažymėtina, kad nuteistiesiems R. N. ir M. Š. ankstesniais teismų nuosprendžiais už nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnyje, skirtos švelnesnės bausmės (bauda, areštas) teigiamo poveikio nepadarė, jie nekeitė savo elgesio ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas.

16. Apeliaciniame skunde nuteistojo R. N. nurodytos aplinkybės – tai, kad jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą – gyvena pas tėvus bute, kad jo tėvas verčiasi individualia veikla – rengia vandentiekio, šildymo ir oro kondicionavimo sistemas ir sutinka jį priimti dirbti pagalbiniu darbuotoju, kad jo tėvas yra neįgalus, jam nustatytas 30 procentų darbingumas, todėl dėl prastėjančios sveikatos būklės jam reikalinga jo pagalba, kad jo nusikalstamais veiksmais padarytos žalos dydis yra santykinai nedidelis, taip pat M. Š. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės – tai, kad jis gydosi (duomenys neskelbtini) priklausomybės ligų centre dėl polinkio piktnaudžiauti alkoholiu, kad jis šiuo metu yra registruotas Užimtumo tarnyboje, kad gyvena pas savo sergančią 86 metų amžiaus močiutę ir ją prižiūri, nėra pakankamas pagrindas lengvinti jų baudžiamąją atsakomybę dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jiems paskirtų bausmių pagrįstumo. Pažymėtina, kad vien tik nuteistųjų interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. Tai, kad nuteistieji R. N. ir M. Š. savo gyvenimo būdu ne pirmą kartą pablogina savo padėtį, yra jų paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė. R. N. ir M. Š., būdami ankščiau teisti už nusikalstamas veikas nuosavybei, be abejonės žinojo apie gresiančią bausmę už šių nusikalstamų veikų padarymą, tačiau to nepaisė ir vėl nusikalto.

17. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. N. prašo jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir jam paskirtos 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi bausmės vykdymo atidėjimą lemia padarytų nusikaltimų sunkumas, asmeniui paskirtos bausmės dydis ir teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tam teismas turi atlikti individualų konkrečių bylos aplinkybių, susijusių tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, teisinį vertinimą.

18. Nuteistasis R. N. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už du tyčinius baudžiamuosius nusižengimus ir vieną tyčinių nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikalstamą veiką, jam paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė neviršija 4 metų, todėl yra formalus pagrindas taikyti jo atžvilgiu bausmės vykdymo atidėjimo institutą. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, R. N. anksčiau ne kartą teistas už tokios pat rūšies tyčinius nusikaltimus nuosavybei, naujas nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, baustas administracine tvarka už administracinius nusižengimus, susijusius su nuosavybe. Iš ankstesnių nuteistojo teistumų matyti, kad jam buvo taikytas jo teisinę padėtį lengvinantis institutas – laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai R. N. teigiamo poveikio nepadarė – jis toliau pažeidinėjo įstatymus ir darė naujas nusikalstamas veikas. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo manyti, jog teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas pakeistų nusikalstamus R. N. polinkius ir kad bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo, tai yra taikant jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas. Priešingai, manytina, kad nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

19. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. Š. prašo jo atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti jam bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. BK 54 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Pagal teisminę praktiką kitokia bausmė nei numatyta straipsnio sankcijoje, pagal kurią kvalifikuota veika, paprastai gali būti paskiriama kai yra išimtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas ir neadekvatus konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Taigi šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principo įgyvendinimui ir teisingos bausmės paskyrimui. Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies numatytu pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-45/2007, 2K-230/2010, 2K-476/2010, 2K-102/2011, 2K-128/2011 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje nei išimtinių aplinkybių, nei aplinkybių, kurių visuma sudarytų pagrindą M. Š. atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nenustatyta, jų apeliaciniame skunde nenurodė ir nuteistasis. Apeliaciniams skunde nurodytos aplinkybės (M. Š. gydosi dėl polinkio piktnaudžiauti alkoholiu, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvena pas savo sergančią 86 metų amžiaus močiutę ir ją prižiūri) negali būti vertinamos atsietai nuo kitų anksčiau nurodytų reikšmingų aplinkybių ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimo pagrįstumo.

20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistiesiems R. N. ir M. Š. už atskiras nusikalstamas veikas paskyrė teisingas savo rūšimi ir dydžiu bausmes, tinkamai jas subendrino ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio taisyklėmis, sumažino trečdaliu, skundžiamu nuosprendžiu nuteistiesiems paskirtos bausmės ir su kitais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis subendrintos bausmės yra tinkamai individualizuotos, atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, todėl tenkinti nuteistųjų R. N. ir M. Š. apeliacinius skundus ir keisti skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 30 d. nuosprendį apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo. Todėl R. N. ir M. Š. apeliaciniai skundai atmestini kaip nepagrįsti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistųjų R. N. ir M. Š. apeliacinius skundus atmesti.