Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos T. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. gegužės 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-3375-323/2023 pagal pareiškėjos T. Ž. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis J. P., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Pareiškėja 2023 m. gegužės 15 d., 2023 m. gegužės 16 d. teismui pateikė tris skundus: 1) 2023 m. gegužės 16 d. atskirąjį skundą; 2) 2023 m. gegužės 13 d. skundą; 3) 2023 m. gegužės 13 d. skundą. Pareiškėja 2023 m. gegužės 13 d. skunde, kurį įvardijo kaip skundą civilinėje byloje Nr. 2YT-3375-323/2023. Prašė išreikalauti iš antstolio J. P. vykdomąją bylą Nr. 0172/23/00207 ir skubos tvarka stabdyti visus antstolio veiksmus, įpareigoti antstolį J. P. grąžinti visas jau išieškotas sumas, už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti antstoliui J. P. ir teismo specialistei maksimalias baudas, pripažinti Valstybinės mokesčių inspekcijos dalyvavimą būtinu bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kitame 2023 m. gegužės 13 d. skunde, kurį įvardijo kaip skundą dėl padarytų pažeidimų, t.y. bylos lydraščio tyčinio neišdavimo, bylos lapų numeracijos nepadarymo ir kt. civilinėje byloje Nr. 2YT-3375-323/2023. Pareiškėja prašė ištaisyti padarytus pažeidimus, pratęsti terminą atskirajam skundui parengti dėl 2023 m. kovo 29 d. nutarties bei pradėti drausmės bylą teismo darbuotojos D. N. atžvilgiu. 2023 m. gegužės 16d. atskiruoju skundu prašė panaikinti 2023 m. kovo 29 d. nutartį. Teismas 2023 m. gegužės 22 d. priėmė pareiškėjos atskirąjį skundą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

10. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla, konkretus klausimas, buvo išspręstas teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

11. Byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti atskiruosius skundus, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

12. Nagrinėjamu atveju apeliantė skundžia pirmosios instancijos teismo 2023 m. gegužės 24 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti apeliantės 2023 m. gegužės 13 d. skundus dėl 2023 m. kovo 29 d. nutarties. Apeliantės įsitikinimu, 2023 m. gegužės 13 d. skundu skundžiami procesiniai veiksmai, o kitu 2023 m. gegužės 13 d. skundu prašoma išreikalauti iš antstolio J. P. vykdomąją bylą Nr. 0172/23/00207 ir pratęsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl mano, kad teismo nutartis dėl jos skundų, neteisėta, pirmosios instancijos teismo padaryti procesiniai pažeidimai sudaro pagrindą panaikinti 2023 m. gegužės 24 d. nutartį.

13. Apeliantės vertinimu abu 2023 m. gegužės 13 d. skundai nebuvo susiję su vėliau jos paduotu atskiruoju skundu, pasak apeliantės jie turi tiesioginę sąsają su nagrinėjama civiline byla. Nurodė, kad 2023 m. gegužės 13 d. skundu yra skundžiama neteisingai parengta ir išduota šios bylos kopija, taip pat yra prašoma pratęsti atskirojo skundo parengimo terminą, ištaisyti trūkumus bei pradėti drausmės bylą teismo vyr. specialistei, kas nėra ir negali būti skundžiama atskiruoju skundu. Kitu 2023 m. gegužės 13 d. skundu buvo reiškiami konkretūs prašymai, kurie teisėjos nebuvo išspręsti be to teisėja būdama šališka negalėjo nagrinėti bylos ir turėjo nusišalinti.

14. Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo CPK numatytais atvejais. Atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos. Kai skundžiama teismo nutartis CPK nustatyta tvarka yra priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos (CPK 335 straipsnio 1 dalis). Atskirasis skundas turi atitikti jo turiniui bei formai keliamus reikalavimus, kurie numatyti CPK 306 straipsnyje.

15. Apeliacinio (atskirojo) skundo priėmimo klausimą išsprendžia sprendimą (nutartį) priėmęs pirmosios instancijos teismas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo pateikimo teismui (CPK 315 straipsnio 1 dalis). Apeliacinis (atskirasis) skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu: skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio ar atskirojo skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas; skundą paduoda neveiksnus tam tikroje srityje asmuo arba asmuo, neturintis teisės jį paduoti; skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas (CPK 315 straipsnio 1, 2 dalys).

16. Šiuo konkrečiu atveju dėl teismo 2023 m. kovo 29 d. priimtos nutarties, kuria pareiškėjos T. Ž. skundo dalis dėl 5000 Eur neturtinės žalos ir 5 procentų metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo iš antstolio J. P. palikta nenagrinėta, kita skundo dalis atmesta, pareiškėja turėjo teisę per septynias dienas nuo kopijos jai įteikimo dienos pateikti atskirąjį skundą. Atsižvelgiant į tai, atsakovės 2023 m. gegužės 13 d. pateikti skundai, juose išdėstyti prašymai, tame tarpe ir prašymas dėl termino atskirajam skundui paduoti pagrįstai pirmosios instancijos teismo vertinti kaip atskirieji skundai.

17. Pažymėtina, kad teismui pateikiamas atskirasis skundas turi atitikti bendruosius procesinių dokumentų turiniui ir formai bei prašymo turiniui ir formai keliamus reikalavimus (CPK 111, 113, 114, straipsniai), taip pat atskirajam skundui keliamus specialiuosius reikalavimus (CPK 306, 338 straipsniai). CPK 111 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti: teismo, kuriam paduodamas procesinis dokumentas, pavadinimas; dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėtys, vardai, pavardės, asmens kodai (jeigu jie žinomi), gyvenamosios vietos, pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai, o tais atvejais, kai dalyvaujantys byloje asmenys arba vienas iš jų yra juridinis asmuo, – jo visas pavadinimas, buveinė, pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai, kodai, atsiskaitomųjų sąskaitų numeriai (jeigu jie žinomi) ir kredito įstaigų rekvizitai (jeigu jie žinomi); procesinių dokumentų įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui būdas, adresas pašto korespondencijos siuntoms, kai jis nesutampa su gyvenamosios vietos arba buveinės adresu; procesinio dokumento pobūdis ir dalykas; aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; priedai, pridedami prie pateikiamo procesinio dokumento; procesinį dokumentą paduodančio asmens parašas ir dokumento surašymo data. Taip pat atskirajam skundui yra taikomi skundui keliami specialieji reikalavimai (CPK 306 straipsnis, 338 straipsnis). CPK 306 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad apeliaciniame (atskirajame) skunde turi būti nurodyta: skundžiamas sprendimas (nutartis) ir teismas, priėmęs tą sprendimą; konkreti skundžiama sprendimo dalis – kai skundžiamas ne visas sprendimas; ginčijama suma – kai ginčas yra turtinis; kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (apeliacinio skundo pagrindas), kokie motyvai pagrindžia naujų įrodymų pateikimo būtinybę (šio Kodekso 314 straipsnis), – kai prašoma priimti naujus įrodymus; apelianto prašymas (apeliacinio skundo dalykas); apelianto prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka – kai jis to pageidauja; pridedamos prie skundo rašytinės medžiagos sąrašas. Apeliacinio skundo argumentai išdėstomi glausta forma ir turi atitikti apeliacinio skundo dalyką ir pagrindą (CPK 306 straipsnio 2 dalis).

18. Šiuo atveju, kaip minėta apeliantė 2023 m. gegužės 15 d. ir 2023 m. gegužės 16 d. pirmosios instancijos teismui pateikė tris skundus: 1) 2023 m. gegužės 16 d. atskirąjį skundą; 2) 2023 m. gegužės 13 d. skundą; 3) 2023 m. gegužės 13 d. skundą. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. gegužės 24 d. nutartyje akcentavo, jog pareiškėjos 2023 m. gegužės 16 d. atskirasis skundas dėl 2023 m. kovo 29 d. buvo priimtas 2023 m. gegužės 22 d., o pareiškėjos 2023 m. gegužės 13 d. skunduose nurodytos aplinkybės iš esmės sutampa su nurodytomis 2023 m. gegužės 16 d. atskirajame skunde arba neturi jokio sąsajumo su skundžiama nutartimi, todėl pirmosios instancijos teismas atsisakė juos priimti.

19. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs apeliantės argumentus dėl skundų turinio bei tikslų ( šios nutarties 13 punktas) su apeliantės argumentais neturi pagrindo sutikti. Šiuo atveju, nėra pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad 2023 m. gegužės 13 d. pareiškėjos Klaipėdos apylinkės teismui pateikti skundai neatitinka nei bendrųjų, nei apeliaciniams (atskiriesiems) skundams keliamų reikalavimų. Sutiktina su skundžiamoje nutartyje išdėstytais argumentais, jog iš minėtų pirmosios instancijos teismui pateiktų skundų turinio nėra aišku nei ką būtent pareiškėja skundžia, nei kokios jos teisės yra galbūt pažeistos, taip pat yra neaiškūs skundų prašymai, pagrindimas, nesuformuluoti konkretūs reikalavimai (pavyzdžiui, kokį konkrečiai teismo procesinį sprendimą (ar jo dalį) pareiškėja prašo panaikinti, pakeisti ar pan.).

20. CPK 316 straipsnis numato, jeigu paduotas apeliacinis ( atskirasis skundas) skundas ar jo priedai neatitinka CPK 306 ir 311 straipsniuose nurodytų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato apeliantui terminą trūkumams pašalinti. Jeigu apeliantas per nustatytą terminą įvykdo nutartyje nurodytus reikalavimus, skundas laikomas paduotu pradinio padavimo dieną. Priešingu atveju skundas laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

21. Apeliantės atskirasis skundas atsižvelgiant į CPK nuostatas galėjo būti priimtas tik pašalinus 2023 m. gegužės 13 d. skundų trūkumus. Nors konkrečiu atveju apeliantei dėl minėtų 2023 m. gegužės 13 d. skundų teismas nenustatė termino trūkumams pašalinti, t.y. neįpareigojo pateikti atskirąjį skundą atitinkantį CPK reikalavimus, tačiau įvertinus tai, kad tuo pačiu metu gautą 2023 m. gegužės 16 d. atskirąjį skundą dėl 2023 m. kovo 29 d. nutarties teismas priėmė, spręstina, kad tuo užtikrino apeliantės teisę į teismo procesinio sprendimo peržiūrą. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nustatytos aplinkybės bei pareiškėjos atskirajame skunde dėstomi argumentai dėl pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumo, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį.

22. Dėl apeliantės nurodomo teismo šališkumo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmuo, teigdamas, jog byla buvo išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, šią aplinkybę turi pagrįsti, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2012). Teisėjo asmeninis nešališkumas (subjektyvusis aspektas) yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-402/2008). Pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą, reikalaujantį, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, tokia pareiga tenka būtent apeliantams (CPK 12, 178 straipsniai). Nagrinėjamu atveju apeliantės argumentai dėl bylą išnagrinėjusio teismo šališkumo yra paremti vien tik pačios apeliantės nesutikimu su teismo priimtu nepalankiu procesiniu sprendimu. Tai, kad teismas priėmė pareiškėjai nepalankų sprendimą, kitų procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas savaime negali būti vertinamas kaip teisėjo šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjo nušalinimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-916/2019). Pareiškėja nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių, kad bylą išnagrinėjęs teismas (teisėja) galbūt elgėsi tendencingai, buvo suinteresuotas bylos baigtimi, turėjo susidaręs išankstinę nuomonę ir pan., o procesinių veiksmų atlikimas ar procesinių sprendimų priėmimas, kaip minėta, negali būti vertinamas kaip teisėjo šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar jo nušalinimo pagrindas. Pažymėtina, jog šalys procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai ir jomis nepiktnaudžiauti (CPK 42 straipsnio 5 dalis, 95 straipsnis), todėl teismo nešališkumo klausimas negali būti naudojamas kaip apeliacinio ar atskirojo skundo argumentas dėl nepalankaus teismo sprendimo. Šiuo atveju nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių objektyvių duomenų, kurie galėtų patvirtinti apeliantės dėstomus teiginius apie pirmosios instancijos teismo teisėjos neva padarytus pažeidimus, todėl šie teiginiai laikytini deklaratyviais ir nepagrįstais.

23. Pareiškėja taip pat prašo priteisti jos naudai 300 Eur bylinėjimosi išlaidas ir 5 procentų metinių procesinių palūkanų už atskirojo skundą parengimą ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Kadangi nėra pagrindo tenkinti atskirąjį skundą, pareiškėja neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnis).

24. Įvertinęs visus kitus atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas mano, kad dėl kitų skundo argumentų nėra tikslinga pasisakyti nes jie iš esmės neįtakoja teismo priitos nutarties pagrįstumo ir teisingumo. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl bylos procesinės baigties

25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, o apeliantės atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Klaipėdos apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. gegužės 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems byloje asmenims.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.