Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-394-934/2020

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-04-21
Bylos Nr.: 2A-394-934/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-36510-2018-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rita Kisielienė, Danutė Kutrienė, Žilvinas Terebeiza
Atsakovas: A. B.

Kategorijos

2.6.10.2.1Neteisėta veika
2.6.10.2.2Priežastinis ryšys
2.6.10.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.10.2.4Žala
2.6.10.2.4.1Turtinė žala
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui

Civilinė byla Nr. 2A-394-934/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36510-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.3; 2.6.10.2.4; 2.6.10.2.4.1; 3.2.6.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės, Danutės Kutrienės, Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės 672-osios daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-06-25 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės 672-osios daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos ieškinį atsakovui A. B. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 2926,94 Eur nuostolių už neteisėtą naudojimąsi savavališkai užimtomis patalpomis bei 163,00 Eur už rūsio spynos pakeitimą, taip pat priteisti ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 103-104).

2. Ieškinyje nurodė, kad atsakovas, iki 2016-07-19 buvęs bendrijos (ieškovės) pirmininkas, nuo 2016-08-01 savavališkai užėmė 19,71 kv. m. rūsio patalpą daugiabučiame name, adresu (duomenys neskelbtini), ir laikė joje savo daiktus iki kol 2019-04-24 (jau po to, kai ieškovė kreipėsi į teismą dėl jo iškeldinimo) iš šių patalpų išsikėlė. Nurodė, kad nuo 2016-08-01 galėjusi ginčo patalpą išnuomoti ir gauti pelno, tačiau dėl atsakovo veiksmų negalėjo to padaryti. Dėl to ieškovė atsakovui 2018-01-29 išrašė sąskaitą 1 951,29 Eur sumai (skaičiuodama už 19,71 kv. m. patalpos nuomą po 5,50 Eur už 1 kv. m. už mėnesį) už 18 mėnesių, 2018-10-10 išrašė dar vieną sąskaitą 975,65 Eur sumai, apskaičiuotai analogišku principu) už 9 mėnesius. Ieškinyje taip pat nurodė, kad išsikėlęs iš 19,71 kv. m. patalpos atsakovas neperdavė ieškovei šios patalpos raktų, dėl to ieškovė privalėjo keisti spyną, kas kainavo papildomai 163,00 Eur. Teismo posėdžio metu bendrijos pirmininkė paaiškino, kad keista durų, vedančių į rūsį iš lauko, spyna.

Atsiliepimas

3. Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinį atmesti (b. l. 118-119). Nurodė, kad 2016 metų liepą bendrijos pirmininke išrinkus M. L., atsakovas kartu su ja vaikščiojo po bendro naudojimo patalpas, parodė, kur patalpa, kurioje sudėti jo daiktai, kur patalpa, kurioje jos daiktai ir kitas. Susitarė su naująja pirmininke, kad artimiausiu metu patalpą atlaisvins. Atidavė naujajai pirmininkei visus raktus, sau pasiliko tik vieną raktą nuo durų į rūsį, taip pat raktą nuo sandėliuko rūsyje, kuriame buvo jo daiktai. Po kelių dienų atėjęs pamatė, kad sandėliuko spyna nupjauta, o viduje naujoji bendrijos pirmininkė. Ištiktas šoko, kad apžiūrinėjami jo asmeniniai daiktai, išėjo jų nepasiėmęs. Vėliau patekti į rūsį nebegalėjo. Prašė bendrijos vadovės leisti pasiimti daiktus, bet to padaryti nepavyko. Nesutinka sumokėti už naudojimąsi rūsio patalpa, nes jam nebuvo pasiūlyta jokia nuomos ar panaudos sutartis, neaišku, kokiu pagrindu ieškovė nustatė 5,50 Eur už 1 kv. m. per mėnesį kainą už patalpą, į kurią atsakovas net negalėjo patekti. Ieškovė nepateikė jokių nuostolio susidarymą pagrindžiančių dokumentų, nėra jokių preliminarių nuomos sutarčių. Be šios patalpos rūsyje yra ir daugiau patalpų, bet jos neišnuomotos, keliose gyventojai laiko savo daiktus, bet jokio mokesčio nemoka. Nesutiko mokėti ir už spynos pakeitimą, nes 2019-05-20 teismo posėdžio metu ir po jo siūlė bendrijos pirmininkei raktą nuo rūsio durų, tačiau ji jo neėmė, pareiškė, kad spyna pakeista ir raktas nebereikalingas, nors 2019-05-24 atsakovas praeidamas pamatė, kad durys atidarytos, o spyna nepakeista. Pagrindo keisti spynos nebuvo, nes visą laiką raktų užtekdavo, be to yra dar vienos durys į rūsį, kuriomis daugiausiai ir naudojamasi.

II. Byloje priimto teismo procesinio sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-06-25 sprendimu ieškinį atmetė, priteisė ieškovei 672-oji daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai iš atsakovo A. B. 100,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, bei iš ieškovės valstybės naudai priteisė 7,21 Eur bylinėjimosi išlaidų (b. l. 134-138).

5. Teismas sprendimą grindė tokiais motyvais:

5.1. Laikotarpiu, už kurį ieškovė atsakovui skaičiavo nuomos mokestį, kurį, kaip negautas pajamas prašo priteisti šioje byloje, atsakovas faktiškai negalėjo savarankiškai patekti į ginčo sandėliuką, o tokią situaciją savo veiksmais sukūrė būtent ieškovė. 2016-08-16 pačios ieškovės sudaryto akto duomenimis, jos sudaryta komisija, nupjovusi ginčo sandėliuko spyną, duris užrakino pakabinama spyna, jos buvo užplombuotos ir užantspauduotos. Patekimo į rūsį durys, nuo kurių spynos atsakovas raktą turėjo, buvo laikomos užrakintos iš vidaus, kad jis negalėtų jų atsirakinti ir patekti į rūsį, tuo tarpu ieškovė ginčo laikotarpiu naudojosi kitu patekimu, nuo kurio durų rakto atsakovas neturėjo;

5.2. Į bylą pateiktos ieškovės atsakovui išrašytos sąskaitos nėra atsakovo priimtos ir savaime nesukuria šiam jokios prievolės. Atsakovas su ieškove nebuvo sudaręs jokių sutarčių dėl naudojimosi ginčo patalpa, tuo tarpu nuomos teisiniai santykiai negali būti sukurti vienašališkai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.477 straipsnio 1 dalis);

5.3. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti jai iš atsakovo nuostolius negautų pajamų forma, teikdama, kad jei jis nebūtų savavališkai užėmęs ginčo sandėliuko, ji būtų šį išnuomojusi ir gavusi 5,50 Eur už 1 kv. m. per mėnesį dydžio pajamas. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad jokios rūsio patalpos daugiabučiame name (duomenys neskelbtini), niekada nebuvo nuomojamos. Be to, bendrijos pirmininkė teismo posėdžio metu patvirtino ir tai, kad faktiškai namo rūsyje veterinaras laiko savo daiktus be jokio mokesčio, kas sudaro pagrindą spręsti, kad galimybė išnuomoti ginčo patalpą nebuvo reali;

5.4. Byloje nėra įrodymų ir apie tai, kad ginčo patalpa realiai galėjo būti išnuomota už ieškinyje nurodomą kainą. Ieškovės į bylą pateikti skelbimai iš internetinio portalo patvirtina, jog ieškovės nurodoma seno daugiabučio rūsio patalpos kaina yra nereali, nes artima naujesnių, įrengtų administracinės paskirties patalpų su visais patogumais kainai. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais protingumo, proporcingumo principais, sprendė, kad aplinkybė, jog seno daugiabučio namo rūsio patalpa be patogumų galėtų būti realiai išnuomota už ieškovės nurodytą kainą, t. y. 5,50 Eur už 1 kv. m. per mėnesį, yra neįtikėtina;

5.5. Ieškovė, daugiau kaip du metus delsusi kreiptis į teismą dėl savo teisių gynybos (atsakovo iškeldinimo) jam neteisėtai naudojantis ginčo patalpa, nusprendė rūsio durų spyną pakeisti jau po to, kai atsakovas iš ginčo patalpos faktiškai išsikėlė. Teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, sprendė, kad objektyvios būtinybės keisti spyną ieškovei nebuvo, ji tai padarė išimtinai savo sprendimu ir nuožiūra. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, kad ieškovės patirtos išlaidos keičiant rūsio durų spyną nėra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su atsakovo veiksmais, todėl negali jam tekti;

5.6. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas reikalavimą dėl iškeldinimo patenkino po bylos iškėlimo teisme dienos, už šį reikalavimą ieškovo sumokėtas 100,00 Eur žyminis mokestis priteistinas ieškovui iš atsakovo (CPK 94 straipsnio 1 dalis).

III. Apeliacinio skundo argumentai

6. Ieškovė 672-oji daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-06-25 sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (b. l. 141-143).

7. Ieškovės apeliacinio skundo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:

7.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, todėl padarė nepagrįstas išvadas. Teismo posėdžio metu atsakovas pripažino, kad laikė savo asmeninius daiktus ginčo patalpoje be jokio pagrindo ir kad delsė išsikelti iš savavališkai užimtos patalpos, t. y. pripažino savo netinkamą elgesį ir jo veiksmai pripažintini neteisėtais;

7.2. Teismas padarė išvadą, prieštaraujančią byloje esančiai medžiagai, apie tai, kad pati ieškovė neva sukūrė situaciją, kuomet atsakovas faktiškai negalėjo patekti į ginčo sandėliuką. Teismas neatkreipė dėmesio, kad atsakovas piktavališkai neperdavė patalpų raktų naujai bendrijos pirmininkei, dėl ko sudaryta komisija patikrino patalpas ir nustatė, kad viena patalpa užkrauta asmeniniais buitiniais daiktais, todėl apsaugodama daiktus, užplombavo. Ieškovė, pakeisdama spyną ir užplombuodama sandėliuko duris, elgėsi pakankamai apdairiai ir rūpestingai, kadangi ėmėsi priemonių apsaugoti atsakovo daiktus, esančius sandėliuke;

7.3. Byloje yra pateiktas 2018-01-30 prašymas atsakovui išsikelti iš savavališkai užimtos patalpos bei sumokėti už naudojimąsi bendrijos bendro naudojimo patalpa, tačiau teismas visiškai nevertino šio byloje esančio rašto, kuris liudija, jog ieškovė buvo pasiryžusi bendradarbiauti su atsakovu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nepagrįsta teismo išvada, kad pati ieškovė sudarė kliūtis patekti į ginčo sandėliuką;

7.4. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog byloje nėra įrodymų, kad ginčo patalpa realiai galėjo būti išnuomota už ieškinyje nurodomą kainą, nes daugiabutis yra labai geros būklės, po remonto, labai geroje vietoje, yra galimybė įrengti patogumus, todėl 5.50 Eur/kv. m. nuomos kaina yra visiškai reali;

7.5. Teismas nepagrįstai nustatė, kad ieškovei nebuvo objektyvios būtinybės keisti spyną. Atsakovas yra pašalinis asmuo, nieko bendro su ieškove neturi, todėl spynos pakeitimas buvo susijęs su tuo, jog žinodama atsakovo nesąžiningumą ir įtardama negerus kėslus, ieškovė pastato saugumo sumetimais pakeitė spyną. Anksčiau spyna nebuvo pakeista, nes tikėtasi, kad atsakovas be ginčo išsikels iš užimamos patalpos;

7.6. Teismo išvada, kad atsakovas siūlė ieškovei atiduoti raktą tuomet, kai durų spyna dar nebuvo pakeista, neatitinka tikrovės. Pats atsakovas teisme paaiškino, kad kraustydamasis iš sandėliuko prie savęs neturėjo rakto nuo durų spynos. Esant tokiai situacijai ieškovė privalėjo pakeisti spyną. Teisme atsakovas pripažino, kad raktą rado tik po to, kai bendrija užsakė durų spynos pakeitimą ir apmokėjo už suteiktas paslaugas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

9. Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės 672-osios daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos ieškinys atsakovui A. B. dėl nuostolių atlyginimo, pagrįstumo ir teisėtumo.

10. Byloje nustatyta, kad 19,71 kv. m. ploto ginčo patalpa, esanti daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), rūsyje, yra daugiabučio namo savininkų bendrojo naudojimo objektas (b. l. 45-57). Šalių paaiškinimais (CPK 187 straipsnis) nustatyta, kad į daugiabučio namo rūsį, kuriame yra ginčo sandėliukas, galima patekti pro dvejas duris. Byloje nėra ginčo dėl to, kad išrinkus naują ieškovės pirmininkę M. L., atsakovas (buvęs Bendrijos pirmininkas) vienoje iš daugiabučio bendrojo naudojimo patalpų laikė savo asmeninius daiktus, turėjo raktą nuo durų į rūsį, taip pat raktą nuo sandėliuko rūsyje, kuriame buvo jo daiktai. 2016-08-01 nauja ieškovės pirmininkė priėmė sprendimą sudaryti komisiją patikrinti rūsio patalpas, pakeičiant spynas nuo patalpų, nuo kurių neperduoti raktai (b. l. 58). 2016-08-16 patikrinimo aktu nustatyta, jog nupjovus ginčo patalpos spyną, patalpa rasta užpildyta baldais, buitiniais daiktais, rasta statybinių įrankių, kibirų, dėžių, sekcijos dalių, pagalvė ir t.t. (b. l. 59) Komisija duris užrakino pakabinama spyna, pirmininkė jas užplombavo ir užantspaudavo. 2016-09-09 atsakovui surašytas įspėjimas dėl bendrijos dokumentų neperdavimo ir neteisėto rūsio patalpų užėmimo (b. l. 60). 2017-10-09 ieškovė pateikė atsakovui prašymą 2017-10-20 17 val. atvykti ir perduoti bendrijos dokumentus bei raktus (b. l. 61). 2017-10-09 prašymu pareikalavo susimokėti bendrijai už naudojimąsi rūsio patalpa ir nedelsiant ją atlaisvinti (b. l. 62). 2017-10-09 prašymai atsakovui įteikti pasirašytinai 2017-10-19 (b. l. 63). 2017-08-29 ir 2018-01-30 prašymuose atsakovui buvo pakartotinai pateiktas reikalavimas susimokėti ir išsikelti (b. l. 64-65). Ieškovė 2018-01-29 išrašė atsakovui sąskaitą 1951,29 Eur sumai, 2018-10-01 – 975,65 Eur sumai (b. l. 66-67).

Apeliacinis skundas netenkintinas.

11. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog pati ieškovė neva sukūrė situaciją, kuomet atsakovas faktiškai negalėjo patekti į ginčo sandėliuką. Teismas neatkreipė dėmesio, kad atsakovas piktavališkai neperdavė patalpų raktų naujai bendrijos pirmininkei, dėl ko sudaryta komisija patikrino patalpas ir nustatė, kad viena patalpa užkrauta asmeniniais buitiniais daiktais, todėl apsaugodama daiktus, užplombavo. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantės teiginiais nesutinka.

12. Byloje nustatyta, kad nauja 672-osios daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos pirmininkė M. L. buvo išrinkta 2016-08-01 (b. l. 5). Jau pirmą savo pareigų dieną pirmininkė priėmė sprendimą sudaryti komisiją patikrinti rūsio patalpas, pakeičiant spynas nuo patalpų, nuo kurių neperduoti raktai (b. l. 58). Minėtas sprendimas buvo įvykdytas 2016-08-16, kuomet sudaryta komisija užrakino ginčo patalpos duris pakabinama spyna, o pirmininkė jas užplombavo ir užantspaudavo (b. l. 59).

13. Vadovaujantis CPK 178 straipsniu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-11-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-701/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-10-12 nutartis civilinėje byloje 3K-3-433-684/2016).

14. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad iki 2016-08-16, kuomet ginčo patalpos buvo patikrintos komisijos ir užrakintos, ieškovė būtų reiškusi pretenzijas atsakovui dėl neperduotų dokumentų ar patalpų raktų. Byloje esančiais rašytinais įrodymais nustatyta, kad pretenzijas atsakovui ieškovė pareiškė 2016-09-09, kuomet surašė įspėjimą dėl bendrijos dokumentų neperdavimo ir neteisėto rūsio patalpų užėmimo (b. l. 60). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pretenzijas dėl neperduotų raktų ieškovė atsakovui pradėjo reikšti tik po to, kai ginčo patalpos, kuriose atsakovas laikė asmeninius daiktus, buvo užrakintos ir užplombuotos. Todėl teismas atmeta kaip nepagrįstą apeliacinio skundo argumentą, kad atsakovas piktavališkai neperdavė patalpų raktų naujai bendrijos pirmininkei, todėl buvo pagrindas sudaryti komisiją ir patikrinti ginčo patalpas. Dėl išdėstyto, sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad laikotarpiu, už kurį ieškovė atsakovui skaičiavo nuomos mokestį, kurį, kaip negautas pajamas prašo priteisti šioje byloje, atsakovas faktiškai negalėjo savarankiškai patekti į ginčo sandėliuką, o tokią situaciją savo veiksmais sukūrė pati ieškovė.

15. Taip pat atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog pakeisdama spyną ir užplombuodama sandėliuko duris, ieškovė elgėsi pakankamai apdairiai ir rūpestingai, kadangi ėmėsi priemonių apsaugoti atsakovo daiktus, esančius sandėliuke. Byloje nėra duomenų, kad po ginčo patalpų užrakinimo ir užplombavimo, būtų kreiptasi į atsakovą, siekiant sudaryti sąlygas iš užplombuotos rūsio patalpos pasiimti jam priklausančius daiktus, todėl darytina išvada, kad ir pačios ieškovės veiksmai lėmė tai, kad atsakovas negalėjo ginčo patalpų atlaisvinti anksčiau.

16. Apeliantės vertinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog byloje nėra įrodymų, kad ginčo patalpa realiai galėjo būti išnuomota už ieškinyje nurodomą kainą. Ieškovė skunde nurodė, kad daugiabutis yra labai geros būklės, po remonto, labai geroje vietoje, yra galimybė įrengti patogumus, todėl 5,50 Eur/kv. m. nuomos kaina yra visiškai reali. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantės teiginiais taip pat nesutinka.

17. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Teisėjų kolegija pažymi, kad negautų pajamų sąvoka nėra apibrėžta įstatyme, tačiau kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Prie negautų pajamų priskiriama ir prarasta galimybė. Tokio pobūdžio nuostoliai (prarasta galimybė) turi apibrėžtą piniginę vertę, jie reiškia tai, kad, jų nepatyręs, ieškovas galbūt būtų turėjęs tam tikrą turtinę naudą <...>.Negautos pajamas bendrąja prasme reiškia asmens netektą galimybę pagerinti savo turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-05-21 praktikos dėl sutartinės civilinės atsakomybės taikymo apžvalga Nr. AC-49-1; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-915/2018; 2018-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-403/2018).

18. Remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2018-12-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018; 2015-03-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015; kt.). Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-403/2018; 2012-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012).

19. Nagrinėjamoje byloje ieškovė nurodė, kad atsakovo neteisėtai užimtą bendrojo pobūdžio naudojimo patalpą ji galėjo išnuomoti kitiems asmenims ir jos negautomis pajamomis laikytinos pajamos, kurias ji būtų gavusi iš ginčo patalpos nuomos (nuomininko mokamas nuomos mokestis), t. y. 5,50 Eur už 1 kv. m. nuomojamų patalpų. Negautų pajamų dydį ieškovė įrodinėjo patalpų nuomos skelbimais iš internetinių portalų (b. l. 124-128).

20. Kaip jau buvo minėta, negautos pajamos gali būti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jos realios, o ne tikėtinos, hipotetinės (žr., 18 punktą). Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje nėra įrodymų, jog galimybė išnuomoti 19,71 kv. m. ploto ginčo patalpas, esančias daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), rūsyje, buvo reali. Byloje taip pat nėra duomenų, kad kokios nors rūsio patalpos daugiabučiame name (duomenys neskelbtini), kada nors apskritai buvo nuomojamos. Ieškovės pirmininkės teiginiai, jog buvo daug norinčių atsakovo patalpą išsinuomoti, bei, kad minėtos patalpos nuoma domėjosi veterinaras, kurio klinika yra tame pačiame daugiabučiame name, grindžiami išimtinai tik Bendrijos pirmininkės paaiškinimais, nepateikiant šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Kad galimybė ginčo patalpas išnuomoti nebuvo reali, patvirtina ir pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jog Bendrijos pirmininkė bylos nagrinėjimo metu teisme patvirtino, jog faktiškai namo rūsyje veterinaras laikė savo daiktus be jokio mokesčio. Apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas neturi pagrindo netikėti Bendrijos pirmininkės paaiškinimais, taip pat atmetami, kadangi nagrinėjamu atveju būtent ieškovei kyla pareiga įrodyti tikėtinai negautas pajamas, o vien šalies, kuri suinteresuota bylos baigtimi paaiškinimais teismas neturi pagrindo daryti patikimų išvadų dėl fakto buvimo ar nebuvimo (CPK 178 straipsnis).

21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog ieškovės pateikti skelbimai iš internetinio portalo tik patvirtina, jog ieškovės nurodoma seno daugiabučio rūsio patalpos kaina yra nereali. Ieškovės pateiktuose skelbimuose nuomojamos administracinės patalpos yra naujesniuose pastatuose su visais patogumais, todėl jų nuomos kaina negali būti lygi patalpų kainai daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), rūsyje. Apeliantės skunde nurodyti ir nepagrįsti teiginiai, kad ginčo daugiabutis namas yra labai geros būklės, po remonto, išsidėstęs labai geroje vietoje, yra galimybė įsirengti patogumus, nesudaro pagrindo išvadai, jog seno daugiabučio namo rūsio patalpa be patogumų galėtų būti išnuomota už ieškovės nurodytą kainą.

22. Skunde apeliantė taip pat nesutiko su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovei nebuvo objektyvios būtinybės keisti spyną. Apeliantės vertinimu, spyna buvo pakeista, nes atsakovas yra pašalinis Bendrijai asmuo, spynos keitimą bandoma pateisinti neva nesąžiningais atsakovo kėslais ir saugumo užtikrinimu.

23. Teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir šalių paaiškinimais, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog ieškovė spyną pakeitė išimtinai savo sprendimu ir savo nuožiūra. Iš bylos duomenų nustatyta, kad PVM sąskaita-faktūra už spyną ir jos pakeitimą išrašyta 2019-05-16 (b. l. 109). Vadinasi, spyna buvo pakeista jau po to, kai 2019-04-26 atsakovas atlaisvino ginčo patalpą (b. l. 111), kitokių įrodymų, kodėl buvo būtina pakeisti spyną, nei patikslintame ieškinyje, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovės atstovai nenurodė. Be to, byloje nustatyta, kad nurodytomis durimis visu laikotarpiu niekas faktiškai nesinaudojo, nes jose buvo laikomas iš vidaus įkištas raktas, o į rūsį ieškovė ir kiti asmenys vaikščiojo pro kitas duris. Atsižvelgęs į aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Bendrijos patirtos išlaidos keičiant rūsio durų spyną, nėra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su atsakovo veiksmais, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės reikalavimą šioje dalyje atmetė.

24. Teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį, jog vadovaujantis CK 4.82 straipsnio 1 dalimi, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Tačiau byloje nėra duomenų, jog daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), patalpų savininkai būtų išreiškę norą nuomoti ginčo patalpas bei kreipęsi į ieškovę dėl jų nuomos.

25. Taigi, apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančių duomenų visumą, nepažeisdamas įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių taisyklių. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vien tai, kad apeliantas turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias procesines teises normas bei nesudaro pagrindo priimtą sprendimą panaikinti ar pakeisti.

Dėl procesinės bylos baigties

26. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo procesą ir įrodymų vertinimą bei civilinės teisės normas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės taikymą bei priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

27. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-03-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-121-313/2020; 2018-10-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

28. CPK 79 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, ši taisyklė taikoma ir žyminiam mokesčiui, kurį šalis sumoka paduodama apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Teismui netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra priteistinos.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovės 672-osios daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-06-25 sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Rita KisielienėDanutė KutrienėŽilvinas Terebeiza