Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1374-910/2018

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2018-04-26
Bylos Nr.: e2A-1374-910/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-23762-2017-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Loreta Braždienė, Tomas Venckus, Laima Ribokaitė
Ieškovas: T. R.
Atsakovas: Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
Trečiasis asmuo: Vilniaus miesto savivaldybė, viešoji įstaiga „Greitosios medicinos pagalbos stotis“, Z. S.

Kategorijos

1.3.2.5.2Priėmimas į darbą konkurso būdu
3.1.3.2Civilinio proceso šalys ir jų teisės ir pareigos
3.2.4.11Įrodymų vertinimas

Civilinė byla Nr. e2A-1374-910/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23762-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.5.2; 3.1.3.2; 3.2.4.11 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Loretos Braždienės, Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apelianto (ieškovo) T. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-30396-727/2017 pagal ieškovo T. R. ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl konkurso rezultatų panaikinimo, tretieji asmenys Vilniaus miesto savivaldybė, viešoji įstaiga „Greitosios medicinos pagalbos stotis“, Z. S.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

1. Ieškovas 2017 m. birželio 14 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti 2017 m. gegužės 25 d. vykusio konkurso į viešosios įstaigos „Greitosios medicinos pagalbos stotis“ vadovo pareigas rezultatus, t. y. panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Pretendentų atrankos komisijos 2017 m. gegužės 25 d. posėdžio sprendimą Nr. A16-404/17 (3.4.27-PD5), kuriuo patvirtinti konkurso į VšĮ „Greitosios medicinos pagalbos stotis“ direktoriaus pareigas rezultatai, laimėjusiu konkursą pripažinus pretendentą S. D..

2. Ieškovas nurodė, kad 2017 m. kovo 31 d. buvo paskelbtas viešasis konkursas viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Greitosios medicinos pagalbos stotis“ (toliau – ir GMPS) direktoriaus pareigoms eiti (toliau – Konkursas). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 40-628 ,,Dėl pretendentų į VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus pareigas konkurso komisijos sudarymo“ buvo sudaryta pretendentų į GMPS direktoriaus pareigas konkurso komisija (toliau – Konkurso komisija, Komisija), susidedanti iš penkių narių. Ieškovas, išreiškęs pageidavimą dalyvauti šiame konkurse ir pateikęs visus reikiamus dokumentus, buvo pakviestas atvykti į 2017 m. gegužės 25 d. paskirtą Komisijos posėdį. Be ieškovo, Konkurse dalyvavo dar trys pretendentai. Konkurso metu visi pretendentai atliko užduotis raštu (laikė testą) ir žodžiu (dalyvavo pokalbyje). Iš Konkurso protokolo matyti, kad daugiausia balų surinko pretendentas S. D., kurio testas įvertintas 10 balų (iš 10), pokalbis – 9 balais (iš 10), bendra balų suma – 19. Šiam pretendentui komisija nusprendė siūlyti eiti GMPS direktoriaus pareigas. Antra vieta atiteko Z. S., surinkusiam iš viso 16,5 balų. Ieškovas užėmė trečią vietą: jo testas raštu įvertintas 7 balais (iš 10), pokalbis - 9 balais (iš 10), bendras įvertinimas – 16 balų. Ieškovo teigimu, Konkurso rezultatai negali būti laikomi teisėtais ir turi būti panaikinti, nes Konkursas buvo vykdomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus: 1) pirmosios egzamino užduoties (testo raštu) klausimai nebuvo parengti (suformuluoti) taip, kad leistų patikrinti kandidatų žinias greitosios medicinos pagalbos srityje, be to, dalis klausimų buvo suformuluota taip, kad nė vienas iš pateiktų atsakymų variantų negalėjo būti laikomas visiškai teisingu; 2) faktiškai nebuvo vertinamos pretendentų pateiktos veiklos programos; 3) ieškovui iškilo abejonių dėl pretendentus vertinusių komisijos narių kompetencijos, būtinos vertinant kiekvieno iš pretendentų tinkamumą įstaigos vadovo pareigoms eiti, nes, ieškovo nuomone, komisijos sudėtyje turėtų būti daugiau medicinos srities išsilavinimą turinčių narių, tuo tarpu Konkurso komisijoje tik viena narė turėjo medicininį išsilavinimą ir reikiamų žinių apie GMPS veiklos bei vadovavimo tokiai įstaigai specifiką; 4) ieškovas suabejojo konkursą laimėjusio asmens – S. D. – kvalifikacijos, patirties bei dalykinių savybių atitiktimi Konkurse keltiems reikalavimams. Ieškovas taip pat nurodė, kad, siekdamas išsiaiškinti susipažinimo su Konkurso metu atliktomis užduotimis tvarką, jis 2017 m. birželio 1 d. oficialiu Vilniaus miesto savivaldybės internetinėje svetainėje viešai skelbiamu telefono numeriu paskambino komisijos pirmininkui – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Personalo departamento direktoriui A. G.. Ieškovo teigimu, šio pokalbio metu Komisijos pirmininko atsakymai į ieškovo užduotus bendro pobūdžio klausimus, susijusius su Konkurse dalyvavusių pretendentų vertinimu, iš esmės patvirtino testo užduočių formuluočių, nesuteikiančių galimybės patikrinti kandidatų žinias greitosios medicinos pagalbos srityje, bei pretendentų pateiktų veiklos programų nevertinimo faktus, sustiprino ieškovo nuomonę dėl Konkurso metu padarytų teisės aktų pažeidimų.

3. Pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose ieškovas nurodė, kad, jo nuomone, Konkursas buvo vykdomas ne tik pažeidžiant jo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir netinkamai formuluojant užduočių klausimus, bet ir akivaizdžiai proteguojant pirmąsias vietas užėmusius pretendentus. Ieškovo teigimu, dalis testo raštu atsakymų, kuriuos Konkurso komisija laikė teisingais, buvo suformuluoti absoliučiai neatsižvelgiant į greitosios medicinos pagalbos darbo specifiką. Tokie atsakymai buvo pateikti į 10, 38 ir 43 klausimus. Pasak ieškovo, įvertinus šiuos atsakymus būtent greitosios medicinos pagalbos specifikos aspektu, jie negalėtų būti pripažįstami teisingais. Ieškovas taip pat nurodė, kad, likus kelioms minutėms iki testo raštu pabaigos, Konkurso komisijos pirmininkas paragino jį užbaigti testą, dėl šios priežasties nukentėjo jo atsakymų kokybė, o keturių paskutiniųjų testo klausimų ieškovas faktiškai netgi nespėjo perskaityti. Ieškovo teigimu, pokalbio žodžiu metu Komisijos nariai galimai protegavo pirmąsias vietas užėmusius asmenis, taip nesilaikydami Konkursui keliamo objektyvumo kriterijaus. Tokius teiginius ieškovas grindė tuo, kad, jo teigimu, pirmąsias vietas užėmusiems pretendentams, net ir klaidingai arba neišsamiai atsakius į dalį klausimų, vis tiek buvo suteiktas ne mažesnis balas už pokalbį, nei kitiems konkurso dalyviams, arba suteiktas balas buvo netgi didesnis.

Atsiliepimas

4. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo atmesti jį kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad ginčo konkursas organizuotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 21 d. nutarimu Nr. 301 patvirtintu Konkursų pareigoms, įtrauktoms į konkursinių pareigų sąrašą, organizavimo tvarkos aprašu (toliau – Aprašas), taip pat šio Aprašo pagrindu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. 40-102 patvirtintais Viešo konkurso Vilniaus miesto savivaldybės įmonių, iš Savivaldybės biudžeto lėšų finansuojamų įstaigų ir viešųjų įstaigų, kurių savininkė yra Savivaldybė, vadovų pareigoms eiti nuostatais (toliau – Nuostatai). Atsakovo teigimu, ieškovas nepagrįstai remiasi Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. liepos 18 d. sprendimu Nr. 1-146 patvirtintais Viešo konkurso VšĮ Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus pareigoms eiti nuostatais, nes, vykdant ginčo Konkursą, šiuo teisės aktu nebuvo remtasi. Atsakovo nuomone, visiškai nepagristas yra ieškovo įsitikinimas, kad Konkurso metu turėjo būti vertinamos tik pretendentu žinios greitosios medicinos pagalbos srityje – Konkursas vykdytas ne specialisto (gydytojo), bet įstaigos vadovo (direktoriaus) pareigoms užimti, o atsižvelgiant į Pareigybės aprašyme išdėstytų šios įstaigos vadovo funkcijų apimtį akivaizdu, jog VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties direktorius privalo turėti ne tik medicininių greitosios pagalbos teikimo žinių, tačiau kur kas platesnio profilio suvokimą įstaigos valdymui svarbiais klausimais. Atsakovo teigimu, ieškovo argumentas, esą dalis klausimų buvo suformuluoti taip, kad nė vienas iš pateiktų atsakymų variantų negalėjo būti laikomas visiškai teisingu, yra tik subjektyvus ieškovo vertinimas. Preziumuotina, kad asmuo, pareiškęs norą dalyvauti Konkurse, buvo susipažinęs su Konkurso reikalavimais, tarp jų – ir teisės aktais, kurių sąrašas buvo prisegtas prie Konkurso skelbimo bei kurių išmanymas ir gebėjimas taikyti buvo vienas iš reikalavimų pretendentui. Jeigu pretendentas dėl jaudulio, žinių stokos ar kitų priežasčių į klausimus teisingai neatsako, tai nereiškia, kad klausimai suformuluoti ydingai. Teste raštu buvo pateikta klausimų, susijusių tiek su konkrečiai greitosios medicinos pagalbos teikimo sritimi, tiek ir bendrųjų klausimų, susijusių su teisės aktais, kuriuos būtina išmanyti einant šios Įstaigos vadovo pareigas. Dėl žodinės konkurso dalies atsakovas nurodė, kad teisės aktuose nenustatyta reikalavimo atskirai vertinti (lyginti) pretendentų veiklos programas. Nuostatų 17 punkto formuluotė įpareigoja Konkurso komisiją būti susipažinus su pretendentų pateiktomis veiklos programomis ir, užduodant klausimus žodžiu bei skiriant įvertinimus, pretendentų vadovavimo gebėjimus vertinti šių veiklos programų kontekste. Tai ginčijamo Konkurso metu ir buvo padaryta. Atsakovo teigimu, nors programų vertinimas konkurso metu nebuvo išskirtas ar kaip nors pabrėžtas, tačiau tai nesudaro prielaidų manyti, kad dalyvių pateiktos Konkursui veiklos programos apskritai nebuvo vertinamos, ir jokiu būdu nereiškia, jog Komisijos nariai nebuvo su jomis susipažinę. Veiklos programos pateikiamos kartu su kitais būtinais dokumentais, jos Komisijos nariams yra žinomos, į jas atsižvelgiama vertinant kandidato tinkamumą eiti pareigas. Atsakovas taip pat pažymėjo kad, nors pokalbio žodžiu metu užduodant klausimus pretendentams tiesioginių nuorodų į jų pateiktas veiklos programas kiekvienu atveju nebuvo, visi užduoti klausimai buvo skirti pretendentų gebėjimams vadovauti GMPS ir atlikti jiems pavestas funkcijas patikrinti, o tai neatsiejama nuo pretendentų veiklos programose išdėstytų pretendentų veiklos principų bei tikslų. Be to, teisės aktai veiklos programoms suteikia išskirtinį statusą, kai iškyla būtinybė atlikti papildomą pretendentų vertinimą, jiems surinkus vienodą balų skaičių. Šiuo atveju taip nebuvo, todėl atskirai vertinti veiklos programas nebuvo būtinybės. Atsakovas taip pat nurodė, kad nėra pagrindo teigti, jog Konkurso dalyvius vertinusi Komisija buvo nekompetentinga vien dėl to, kad, kaip nurodo ieškovas, tik viena Komisijos narė turėjo medicininį išsilavinimą. Ginčo Konkursas buvo vykdomas ne gydytojo pareigoms užimti, kai būtų reikalinga vertinti vien tik medicinines pretendentų žinias. Šiame Konkurse buvo renkamas GMPS direktorius, todėl Konkurso metu buvo ne tik ir ne tiek siekiama patikrinti pretendentų medicinines žinias, kurias jau patvirtino pretendentų pateikti turimo medicininio išsilavinimo dokumentai, tačiau buvo svarbūs pretendentų vadovavimo įgūdžiai, gebėjimas organizuoti įstaigos veiklą, erudicija ir išsilavinimas plačiąja prasme. Atsižvelgiant į tai, Konkurso komisija buvo sudaryta iš kompetentingų, aukštą kvalifikaciją bei ilgametę patirtį turinčių medicinos, teisės, sveikatos apsaugos, personalo specialistų, kurie galėjo geriausiai įvertinti kiekvieno iš kandidatų tinkamumą eiti GMPS direktoriaus pareigas. Atsakovo teigimu, vykdant Konkursą, jokių esminių pažeidimų nebuvo. Visiems pretendentams Konkurso metu buvo pateikti vienodi raštu bei lygiaverčiai žodžiu klausimai, Konkurso eiga buvo fiksuojama darant skaitmeninį garso įrašą. Kiekvienas Komisijos narys pretendentų tinkamumą eiti pareigas įvertino individualiai - nuo 1 iki 10 balų; įvertinę kiekvieno pretendento tinkamumą eiti pareigas, Komisijos nariai užpildė Konkurso individualaus vertinimo lenteles. Teiginiai apie Konkurso pažeidimus yra tik ieškovo nuomonė, kuri galbūt lemta lūkesčių laimėti Konkursą bei kilusio nepasitenkinimo Konkurso rezultatais, pagal kuriuos ieškovas neteko teisės toliau eiti direktoriaus pareigas.

5. Trečiasis asmuo Z. S., veikdamas savo bei trečiojo asmens VšĮ „Greitosios medicinos pagalbos stotis“ vardu, atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškovo reikalavimais nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstus. Dėl ieškovo argumentų, kad Konkurso testo raštu klausimai nebuvo suformuluoti taip, jog leistų patikrinti kandidatų žinias greitosios medicinos pagalbos srityje, atsiliepime pažymėta, kad šiuo atveju Konkurso tikslas buvo išrinkti įstaigos vadovą, o ne specialistą (gydytoją). Vilniaus miesto savivaldybės mero 2017 m. kovo 13 d. potvarkiu Nr. 22-61 patvirtintame Viešosios įstaigos Greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus pareigybės aprašyme nurodytos įstaigos direktoriaus funkcijos. Konkurso tikslas – išrinkti kandidatą, kuris gebės geriausiai, efektyviausiai įgyvendinti jam pavestas funkcijas bei pareigas. Iš nurodyto Pareigybės aprašymo nuostatų matyti, kad įstaigos vadovo funkcijoms vykdyti reikalingos ne tik ir ne tiek medicininės srities žinios bei patirtis (kurias patvirtina kandidatų teikiami dokumentai konkurso komisijai, t. y. išsilavinimą bei patirtį medicinos srityje patvirtinantys dokumentai), tačiau vadovavimo gebėjimai ir įgūdžiai. Atsiliepime pažymėta, kad Konkurso, kurio rezultatus ginčija ieškovas, rašytinėje dalyje klausimai buvo suformuluoti tiek iš medicinos, tiek iš vadybos, ekonomikos, teisės ir kitų sričių, kurių išmanymas bei gebėjimas taikyti būtinas tinkamai eiti įstaigos vadovo pareigas. Teisės aktų, kurių pagrindu buvo suformuluoti testo klausimai, sąrašas buvo paviešintas, kiekvienas asmuo, ketinęs dalyvauti konkurse, turėjo galimybę su jais susipažinti bei žinoti, jog iš visų nurodytų teisės aktų reguliavimo sričių žinios gali būti tikrinamos Konkurso metu. Trečiųjų asmenų teigimu, Konkurso komisija buvo sudaryta teisės aktų pagrindu ir nėra jokių aplinkybių manyti, kad, būdama tokios sudėties, ji būtų nekompetentinga išrinkti tinkamiausią asmenį įstaigos direktoriaus pareigoms eiti. Kita vertus, ieškovo teiginiai, kad Komisijos sudėtyje turėtų būti daugiau medicininės srities išsilavinimą turinčių narių, yra nelogiškas, nes, minėta, Konkurso metu tikrinami pretendentų gebėjimai, susiję ne tik su medicinos, tačiau ir daugeliu kitų įstaigos vadovui aktualių išmanyti sričių. Dėl ieškovo argumentų, kad pokalbio su Komisijos nariais metu nebuvo vertinamos pretendentų veiklos programos, atsiliepime nurodyta, jog Nuostatuose nenustatyta reikalavimo užduoti klausimus būtent iš pretendentų veiklos programų. Sistemiškai vertinant Nuostatų įtvirtintą reglamentavimą, darytina išvada, kad su pretendentų pateiktomis veiklos programomis komisijos nariai susipažįsta ir, pateikdami savo įvertinimą dėl kiekvieno iš pretendentų, šias veiklos programas neabejotinai turi omenyje, tačiau tiesioginis veiklos programų vertinimas pasitelkiamas tik tuo atveju, kai keli pretendentai surenka vienodą didžiausią balų skaičių (Aprašo 21 punktas). Ginčo Konkurso metu vienodas balų skaičius nebuvo surinktas, todėl nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeistos Konkurso vykdymo eigą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos. Trečiųjų asmenų teigimu, Konkurso rezultatai turėtų būti naikinami, jeigu būtų nustatyta, kad dėl padarytų procedūros pažeidimų buvo paneigti Konkurso procedūros tikslai, nepagrįstai apribotas galimų pretendentų ratas, pretendentai buvo vertinami neobjektyviai arba kitaip esmingai buvo pažeistos jų teisės ar teisėti interesai. Nagrinėjamu atveju tokių pažeidimų nebuvo, Konkurso metu visiems pretendentams buvo pateikti vienodi klausimai, Konkurso eiga fiksuota garso įraše, o kiekvieno pretendento tinkamumą eiti direktoriaus pareigas įvertino Komisijos nariai, užpildydami vertinimo lenteles bei Konkurso rezultatus užfiksuodami protokole. Ginčijamo Konkurso metu nebuvo padaryta tokio pobūdžio pažeidimų, dėl kurių būtų nepasiekti Konkurso tikslai ar neteisingai nustatytas Konkurso laimėtojas.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo valstybės naudai 11,79 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

7. Teismas nurodė, kad ieškovas yra buvęs VšĮ „Greitosios medicinos pagalbos stotis“ direktorius, ėjęs šias pareigas nuo 2007 m. spalio 11 d. iki 2017 m. birželio 29 d. 2017 m. kovo 31 d. buvo paskelbtas Konkursas į šios sveikatos priežiūros įstaigos pareigas, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 40-268 paskirtas pretendentų į šias pareigas konkurso komisijos posėdis 2017 m. gegužės 25 d., sudaryta Konkurso komisija, susidedanti iš A. G. – Personalo departamento direktoriaus (komisijos pirmininkas), R. J. – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojos, J. M. – Teisės departamento direktoriaus pavaduotojos, R. R. – Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Sveikatos apsaugos skyriaus vedėjos (Savivaldybės gydytojos). Dar viena Įsakyme nurodyta komisijos narė – UAB „Alliance Recruitment” konsultantė K. M. – Konkurso dieną nebuvo Komisijoje, tačiau, esant pakankamam kitų Komisijos narių skaičiui, tai nebuvo kliūtis Konkursui vykti. Konkurse 2017 m. gegužės 25 d. dalyvavo keturi pretendentai: S. D., T. R., A. S. ir Z. S.. Konkurso rezultatai užfiksuoti Pretendentų atrankos komisijos 2017 m. gegužės 25 d. protokole Nr. A16-404/17(3.4.27-PD5), iš kurio matyti, kad Konkursą laimėjo pretendentas S. D., surinkęs iš viso 19 balų, antrą vietą užėmė trečiasis asmuo Z. S., surinkęs 16,5 balų, trečioji vieta teko ieškovui T. R., surinkusiam 16 balų, ketvirtoji – A. S., surinkusiam 15,8 balo.

8. Teismas pažymėjo, kad Konkursas organizuotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 21 d. nutarimu Nr. 301 patvirtintu Konkursų pareigoms, įtrauktoms į konkursinių pareigų sąrašą, organizavimo tvarkos aprašu (toliau - Aprašas) bei šio Aprašo pagrindu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. 40-102 patvirtintais Viešo konkurso Vilniaus miesto savivaldybės įmonių, iš Savivaldybės biudžeto lėšų finansuojamų įstaigų ir viešųjų įstaigų, kurių savininkė yra Savivaldybė, vadovų pareigoms eiti nuostatais (toliau - Nuostatai), todėl ieškinio argumentams pagrįsti ieškovas nepagrįstai remiasi Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. liepos sprendimu Nr. 1-146 patvirtintais Viešo konkurso VšĮ Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus pareigoms eiti nuostatais, kuriais vykdant ginčo Konkursą nebuvo vadovautasi. Atsakovo teisingai nurodyta, kad VšĮ Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus pareigoms eiti nuostatai, kuriais remiasi ieškovas, yra vienkartinis teisės taikymo aktas, kurio pagrindu buvo surengtas 2007 m. rugsėjo 24 d. konkursas. Kadangi šie nuostatai nesuderinti su galiojančiais aktualiais teisės aktais, nėra atnaujintos šių nuostatų redakcijos, esant galiojančiam aukštesnės teisinės galios teisės aktui – Vyriausybės nutarimui Nr. 301, atsakovas, rengdamas ginčo Konkursą, pagrįstai vadovavosi būtent Vyriausybės nutarimu Nr. 301 patvirtintu Aprašu.

9. Dėl ieškovo argumentų, kad Konkurse realiai nevertintos pretendentų žinios greitosios medicinos pagalbos srityje, teismas nurodė, jog Konkursas skelbtas ne gydytojo (specialisto), bet GMPS vadovo pareigoms užimti. Vadovui keliami didesni reikalavimai administravimo, vadovavimo, teisės aktų žinojimo ir pan. srityse. Įstaigos vadovui tenka priimti sprendimus labai plataus pobūdžio klausimais, kuriems išspręsti reikalinga išmanyti ne tik medicinos sritį, bet ir darbo, administracinę teisę, turėti loginį mąstymą, greitą orientaciją. Dėl to visiškai sutiktina su atsakovo, kaip GMPS steigėjo ir faktinio valdytojo, pozicija, kad pirmiausia buvo siekiama patikrinti potencialaus vadovo gebėjimus ir žinias pagal teisės aktų nuostatas, taip suteikiant kandidatams galimybę pademonstruoti ne tik savo išsilavinimą, bet ir įgūdžius, reikalingus vadovaujančio asmens pareigoms užimti. Dėl to teismas pripažino nepagrįsta ieškovo poziciją, kad Konkurse didesnis dėmesys turėjo būti atsakymams, susijusiems su greitosios pagalbos paslaugų teikimu.

10. Teismas pažymėjo, kad pagal teismų formuojamą praktiką, nagrinėjant šio pobūdžio bylas, teismo kompetencijai nepriskirta vertinti klausimų turinio ar jų sudėtingumo ir atsakymų į klausimus teisingumo, kai klausimai iš esmės yra atitinkantys sritį, kurioje organizuojamas konkursas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1163/2013). Teismas konkurso teisėtumą revizuoja tik konkurso organizavimo tvarkos aspektu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teisino 2013 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2247/2013). Pretendentų vertinimas yra kiekvieno komisijos nario diskrecijos teisė, teismas negali spręsti dėl vieno ar kito pretendento tinkamumo pareigoms, į kurias paskelbtas konkursas. Teismas gali tik įvertinti, ar konkursas atitiko norminiais ir lokaliais teisės aktais tokiam konkursui nustatytus reikalavimus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pažymėta kad komisijos nariai turi tam tikrą diskreciją sprendžiant, kaip įvertinti kiekvieną pretendentą. Toks vertinimas gali apimti ne tik atsakymų į pateiktus klausimus turinį, tačiau ir atsakymų pateikimo formą, laiką, kurio prireikė atsakymui pateikti, bendrą įspūdį apie pretendentą. Teismo vaidmuo tokiame kontekste apsiriboja įvertinimu, ar komisija neperžengė turimos vertinimo laisvės ribų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1623/2012). Remdamasis teismų praktikoje pateiktais išaiškinimais, teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovo argumentus dėl kandidatų atsakymų vertinimo, kuris, pasak pareiškėjo, nebuvo teisingas, taip pat komisijos narių kompetencijos stokos pretendentų atsakymams įvertinti.

11. Dėl ieškovo argumentų, kad faktiškai nebuvo vertinamos pretendentų pateiktos veiklos programos, teismas nurodė, jog Nuostatuose nenustatyta reikalavimo užduoti klausimus būtent iš pretendentų veiklos programų, tačiau tikėtina, kad su pretendentų pateiktomis veiklos programomis, kaip ir kitais pretendentų pateiktais dokumentais, komisijos nariai susipažįsta iki konkurso, ir, pateikdami kiekvieno iš pretendentų įvertinimą, atsižvelgia ir į jų veiklos programas. Pagal Aprašo 21 punktą, Nuostatų 19 punktą, jeigu keli pretendentai surinko vienodą didžiausią balų skaičių (bet ne mažiau kaip 6 balus už vieną testą arba ne mažiau kaip 12 balų už du testus), vertinami šių pretendentų privalumai, nurodyti jų pateiktuose privalumų sąrašuose, o pretendentų į įmonės, įstaigos vadovo pareigas – ir (...) veiklos programos. Teismas pažymėjo, kad ginčo Konkurse pretendentai surinko skirtingą balų skaičių, todėl Konkurso komisija neprivalėjo atskirai vertinti pretendentų privalumų ir veiklos programų, taigi teisės aktais nustatytų reikalavimų nepažeidė.

12. Teismas taip pat nurodė, kad pagal Konkurso sąlygas pretendentams nebuvo nustatyta reikalavimo turėti medicininį išsilavinimą, pakako turėti aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą (magistro kvalifikacinį laipsnį), ir šios sąlygos atitinka GMPS direktoriaus pareigybės aprašymo 6.3. punkte įtvirtintus reikalavimus. Teismo vertiniu, atsižvelgiant į Pareigybės aprašyme GMPS direktoriui nustatytas funkcijas, akivaizdu, kad medicininio išsilavinimo turėjimas ir negalėjo būti esminis kriterijus, atrenkant tinkamiausią pretendentą į Įstaigos vadovo pareigas. Daug svarbesnis kriterijus – teisės aktų, nustatančių šalies sveikatos politiką bei reglamentuojančių sveikatinimo veiklą, sveikatos priežiūros įstaigų administravimą ir finansavimą, personalo valdymo, administravimo ir darbo santykių pagrindų išmanymas. Neatsitiktinai tokių žinių reikalavimai įtraukti į kvalifikacinių reikalavimų pretendentui sąrašą, tačiau, skirtingai nuo kitų reikalavimų, atitiktį kuriems pretendentai galėjo pagrįsti pateiktais dokumentais, tokio pobūdžio kvalifikacija patikrinama tik raštu ir (ar) žodžiu patikrinus žinias. Nagrinėjamu atveju pagal paskelbtą pretendentų atrankos būdą konkursas turėjo vykti dviem etapais: raštu (testas iš pateiktų teisės aktų sąrašo) ir žodžiu (pokalbis). Taip faktiškai ir buvo padaryta, jokių esminių pažeidimų, vykdant ginčo Konkursą, nenustatyta.

13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, yra išaiškinęs, kad, pripažįstant įstatyme nustatytų reikalavimų konkurso organizavimui pažeidimo faktą, turi būti konstatuotas konkretaus pretendento teisių pažeidimas. Vien faktas, kad asmuo nelaimėjo konkurso, nesudaro pagrindo panaikinti konkurso rezultatus, jeigu neįrodoma, jog pažeidimą ir pretendento netekimą galimybės šį konkursą laimėti sieja priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2006; 2013 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2013). Tokių aplinkybių nagrinėjamu atveju nenustatyta.

Žemesnės instancijos teismas

14. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovo teiginiai, jog Konkurso komisija turėjo išankstinę nuomonę dėl laimėtojų, yra deklaratyvaus pobūdžio, neįrodyti, paremti nenoru susitaikyti su pralaimėjimu Konkurse, kuriame ieškovas užėmė net gi ne antrą, bet trečią vietą (CPK 178, 185 straipsniai). Teismas pažymėjo, kad iš bylos rašytinės medžiagos, šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų nėra pagrindo konstatuoti, jog, vykdant ginčo Konkursą, dalyviams jo sąlygos nebuvo vienodos, kad pirmąsias dvi vietas užėmę pretendentai buvo nepagrįstai išskirti ar akivaizdžiai proteguojami. Įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, teismas sprendė, kad nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą daryti išvadą, jog Konkursas vyko neskaidriai ar neobjektyviai, pažeidžiant Aprašo ir Nuostatų reikalavimus. Teismas sprendė, kad, neįrodžius, jog ieškovo, Konkurse užėmusio trečiąją vietą, teisė laimėti Konkursą pažeista, nenustačius esminių Konkurso organizavimo trūkumų, nėra pagrindo naikinti Konkurso rezultatų.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

15. Apeliaciniu skundu apeliantas (ieškovas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: ieškinį tenkinti visiškai – panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Pretendentų atrankos komisijos 2017 m. gegužės 25 d. posėdžio protokolinį sprendimą Nr. A16-404/17(3.4.27-PD5), kuriuo patvirtinti konkurso VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus pareigoms užimti rezultatai; priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

15.1. Pagal Nuostatų, kuriais vadovaudamasi Komisija vykdė Konkursą, 18 punktą konkurso metu vertinama pretendento profesinė ar darbo patirtis ir dalykinės savybės; jeigu eiti pareigas būtini tam tikri įgūdžiai (pagal pareigybės aprašymo ar kito vietinio (lokalaus) teisės akto nustatytus reikalavimus), vertinami šie įgūdžiai. GMPS direktoriaus pareigybės aprašyme įtvirtinta, kad vadovo pareigas užimantis asmuo privalo turėti ne mažesnę kaip vienerių metų administracinio darbo patirtį sveikatos priežiūros ir (arba) socialinių paslaugų srityse, taip pat išmanyti ir gebėti taikyti Lietuvos Respublikos įstatymus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus, sveikatos apsaugos ministro įsakymus bei kitus teisės aktus, reglamentuojančius sveikatinimo veiklos planavimą, organizavimą ir vykdymą, sveikatos priežiūros įstaigų administravimą ir finansavimą, darbo santykių organizavimą (Pareigybės aprašymo 6.4, 6.5 punktai). Iš šių Nuostatų bei GMPS direktoriaus pareigybės aprašymo nuostatų akivaizdu, kad Komisija, tikrindama Konkurse dalyvavusių asmenų darbo patirtį bei įgūdžius, privalėjo įvertinti pretendentų žinias sveikatos priežiūros įstaigų veiklos, tarp jos – greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo, srityje. Pirmosios instancijos teismas išimtinį dėmesį skyrė kitoms (ne su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu susijusioms) sritims, kuriose, pasak teismo, GMPS vadovui reikės priimti sprendimus kasdienėje veikloje. Apeliantas neginčija teismo argumento, kad medicininis išsilavinimas asmenims, siekusiems užimti GMPS vadovo pareigas, nebuvo reikalingas, tačiau absoliučiai nesutinka su teismo išvada, jog pretendentų žinių sveikatos priežiūros paslaugų teikimo srityje patikrinimas neturėjo didelės reikšmės Konkurso rezultatams, t. y. šioms žinioms patikrinti Komisijos nariai neprivalėjo skirti didesnio dėmesio. Tokia teismo pozicija prieštarauja pirmiau nurodytoms Nuostatų 18 punkto, GMPS direktoriaus pareigybės aprašymo nuostatų 6.4, 6.5 punktų nuostatoms, taip pat aiškiai suformuotai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, pagal kurią efektyvi sveikatos priežiūros įstaigos vadovo veikla turi būti svarbus kriterijus renkant konkurso laimėtoją tokios įstaigos vadovo pareigoms. Kandidatai turi pademonstruoti ne tik medicinos žinias, bet ir tokių specializuotų įstaigų vadybos sugebėjimus, jų pritaikymo galimybes, kad užtikrintų teikiamų medicinos paslaugų tinkamą lygį ir reikiamas darbo sąlygas besikeičiančiomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2013). Apelianto teigimu, Komisijos nariai, vertindami pretendentus, privalėjo patikrinti jų įgūdžius GMPS vadovo pareigybės aprašyme įtvirtinto reikalavimo gebėti taikyti Lietuvos Respublikos įstatymus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus, sveikatos apsaugos ministro įsakymus bei kitus teisės aktus, reglamentuojančius sveikatos priežiūros įstaigų administravimą ir finansavimą, aspektu. Nepaisant to, teismas iš esmės konstatavo, kad pretendentų tinkamumo GMPS vadovo pareigoms užimti patikrinimui pakako tik bendro kandidatų vertinimo.

15.2. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl ieškovo pozicijos, kad dalis testo raštu atsakymų, kuriuos Konkurso Komisija laikė teisingais, suformuluoti absoliučiai neatsižvelgiant į greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo specifiką. Kartu su ieškiniu pateiktas garso įrašas patvirtino faktą, kad 2017 m. birželio 1 d. įvykusio telefoninio pokalbio metu Konkurso komisijos pirmininkas, atsakydamas į ieškovo pastebėjimą, jog testas raštu nebuvo parengtas taip, jog leistų patikrinti specifines pretendentų žinias greitosios medicinos pagalbos srityje, paaiškino, kad „tai, ko nebuvo testuose, Komisija stengėsi išsiaiškinti per pokalbį“ (garso įrašo 03.37-04.03 min.), „Komisija negali paversti testo vien tik kažkokia specializuota tikrinimo akcija, nes tai būtų nesolidu ir nerimta“ (garso įrašo 04.05-04.17 min.). Komisijos pirmininko išsakyti teiginiai suponuoja tai, kad, organizuojant Konkursą bei vykdant jo rašytinę dalį, buvo nesilaikyta Nuostatų 15 punkte įtvirtinto reikalavimo teste raštu užduoti pretendentams su Įstaigos vadovo pareigybės funkcijomis susijusius klausimus, leidžiančius patikrinti pretendentų žinias būtent greitosios medicinos pagalbos srityje, t. y. toje srityje, kurioje Įstaiga vykdo veiklą. Tokio pobūdžio klausimų uždavimas antrosios (žodinės) užduoties metu neeliminuoja Nuostatų 15 punkto reikalavimo, keliamo testui raštu. Tačiau teismas į nurodytas aplinkybes visiškai neatsižvelgė.

15.3. Iš Nuostatų V skyriaus ,,Pretendentų atranka“ matyti, kad Konkurse dalyvavusių pretendentų vertinimo tvarka – lakoniška, nenurodyti vertinimo kriterijai, nepakankamai atskleista sąvoka „vadovavimo gebėjimai“, todėl nagrinėjamu atveju tiek Komisijos nariai, tiek ir pretendentai galėjo skirtingai suprasti bei vertinti pretendentams keliamus reikalavimus. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, esant tokio pobūdžio (turinio) Konkurso organizavimo ir vykdymo nuostatams, tampa ypač aktualu įvertinti, ar vykdant konkursą buvo laikomasi konkurso skaidrumo principo, t. y. ar konkurso sąlygų taikymas buvo pakankamai aiškus, ar buvo užtikrintas vienodas požiūris į konkurso dalyvius. Atitinkamų narių galimas kompetencijos trūkumas vertinant pretendentus, esant viešojo konkurso nuostatų nekonkretumui (nenustatyti konkretūs pretendentų vertinimo kriterijai) ir plačiai komisijos narių diskrecijai spręsti dėl pretendentų tinkamumo, gali reikšti skaidrumo principo pažeidimą – konkurso sąlygų aiškaus taikymo ir vienodo požiūrio į konkurso dalyvius neužtikrinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2014). Apelianto teigimu, Komisijai atliekant pretendentų į GMPS vadovo pareigas atranką (žodinę testo dalį), buvo akivaizdžiai pažeistas skaidrumo principas, nes:

Šalies argumentai

15.3.1. Pirma, 2017 m. lapkričio 13 d. teismo posėdyje apklausta kaip liudytoja Komisijos narė R. J. (Konkurso žodinėje dalyje tikrinusi pretendentų žinias, susijusias su profesinių sąjungų veikla) nurodė, jog pretendentų vertinimas iš anksto buvo apsvarstytas su Komisijos pirmininku, sutariant, kad Komisijos nariai vertins ne konkrečius atsakymus, bet atsakymų visumą, t. y. pretendentų atsakymus į visų komisijos narių užduotus klausimus (posėdžio garso įrašo 1.07.00-1.07.50 min.). Ta pati liudytoja, atsakydama į ieškovo atstovo užduotą klausimą, paaiškino, kad teisingi atsakymai į užduodamus klausimus nebuvo apibrėžti, nes tokio reikalavimo nėra (posėdžio garso įrašo 1.10.47-1.11.45 min.), o atsakymų teisingumas priklausė nuo kiekvieno nario suvokimo, koks tas atsakymas turėtų būti (posėdžio garso įrašo 1.13.08-1.13.15 min.). Šios Komisijos narės išdėstytą poziciją dėl bendro (ne individualaus) pretendentų vertinimo patvirtino ir kita teismo posėdyje apklausta kaip liudytoja Komisijos narė R. R. (posėdžio garso įrašo 1.32.00-1.32.20 min.). Iš apklaustų kaip liudytojų Komisijos narių parodymų aišku, kad Komisijos nariai, skirdami pretendentams balus, vertino jų atsakymus ne tik į savo užduotus klausimus, bet ir į tuos klausimus, kuriuos uždavė kiti Komisijos nariai. Esant tokiai situacijai, kiekvienas Komisijos narys privalėjo gerai išmanyti visas sritis, iš kurių buvo užduodami klausimai, bei būti kompetentingas įvertinti pretendentų atsakymus į tokius klausimus. 2017 m. lapkričio 13 d. teismo posėdyje, atsakydama į ieškovo atstovo klausimą, ar yra kompetentinga spręsti dėl atsakymų į kitų Komisijos narių užduotus klausimus teisingumo, R. J., aiškiai nurodė, kad ji tokios kompetencijos neturėjo (posėdžio garso įrašo 1.13.59-1.14.17 min.). Atsižvelgiant į tai, nekyla jokių abejonių, kad, vykdant Konkurso žodinę dalį, buvo pažeisti Komisijos nariams keliami kompetencijos reikalavimai, nes Komisijos nariai vertino pretendentų atsakymus į klausimus, užduotus iš tų sričių, kurių specialistais jie nėra. Šią aplinkybę tiesiogiai patvirtino Komisijos narės – R. J. ir R. R.. Vadovaujantis pirmiau nurodyta kasacinio teismo praktika, tokia plati Komisijos narių diskrecija (galimybė spręsti, ar atsakymai yra teisingi, vadovaujantis vidiniu suvokimu, bet ne turimomis specialiomis žiniomis) reiškia neabejotiną skaidrumo principo pažeidimą.

15.3.2. Antra, 2017 m. lapkričio 13 d. teismo posėdyje apklausta kaip liudytoja R. J., atsakydama į ieškovo atstovo klausimą, dėl kokių priežasčių vieni pretendentai sulaukė papildomų klausimų, o kiti – ne, nurodė, kad tokia situacija susiklostė atsižvelgiant į tai, jog dalis pretendentų jau buvo dalyvavę kituose konkursuose, todėl Komisijos nariai jiems galbūt nenorėjo pakartotinai užduoti tų pačių klausimų, į kuriuos jau buvo atsakyta (dalyvaujant kituose konkursuose) (posėdžio garso įrašo 1.10.00-1.10.46 min.). Tokia Komisijos narės nurodyta pretendentų vertinimo tvarka yra absoliučiai nesuvokiama (neobjektyvi) bei akivaizdžiai pažeidžianti reikalavimą Komisijai turėti vienodą požiūrį į visus Konkurso dalyvius. Apelianto nuomone, toks pretendentų vertinimas (selektyvus papildomų klausimų uždavimas, atsižvelgiant į ankstesnį pretendentų dalyvavimą visiškai kituose konkursuose) šiurkščiai pažeidė Konkurso vykdymo tvarką bei yra neabejotinas pagrindas pripažinti Konkurso rezultatus neteisėtais.

15.3.3. Trečia, įstatymas suteikia sveikatos priežiūros įstaigos steigėjui teisę nustatyti konkurso įstaigos vadovo pareigoms eiti organizavimo sąlygas ir tvarką, tačiau tai nereiškia, kad steigėjas atleidžiamas nuo pareigos organizuoti konkursą nepažeidžiant bendrųjų teisės, darbo teisės, konkurso organizavimo principų, todėl turi būti iš anksto nustatomi aiškūs konkurso dalyvių vertinimo kriterijai ir visiems taikomi tie patys reikalavimai, kad neatsirastų galimybės kuriam nors kandidatui be teisinio pagrindo įgyti pranašumą prieš kitus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3- 383/2013). 2017 m. lapkričio 13 d. teismo posėdyje apklausta kaip liudytoja Komisijos narė R. R. nesugebėjo paaiškinti, kuriam aspektui Komisija skyrė didesnę reikšmę –teisingiems pretendentų atsakymams į užduotus klausimus ar pretendentų mąstymui, nepriklausomai nuo pateiktų atsakymų teisingumo (posėdžio garso įrašo 1.33.07-1.35.00 min.). Tokia situacija, kai Konkurso dalyvių vertinimo kriterijai nėra aiškūs net patiems Komisijos nariams, reiškia akivaizdų Konkurso organizavimo principų bei tvarkos pažeidimą.

15.3.4. Ketvirta, viešą konkursą sveikatos priežiūros įstaigos vadovo pareigoms užimti vykdanti komisija privalo atrinkti bei konkurso laimėtoju paskelbti tą kandidatą, kuris pasižymi geriausiais vadovavimo specializuotai – sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiai – įstaigai sugebėjimais bei tam reikalingomis žiniomis. Teismo posėdyje apklausta kaip liudytoja Komisijos narė R. R. pati pripažino, kad ieškovas, kaip buvęs Įstaigos vadovas, neabejotinai turi reikiamų žinių, susijusių su greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimu, tačiau kartu išreiškė prieštaringai vertintiną poziciją, jog tokios žinios nėra būtinos, o naujai išrinktas vadovas gali jų įgyti jau eidamas pareigas (posėdžio garso įrašo 1.32.50 - 1.33.10 min.). Akivaizdu, kad Komisijos narių pozicija, pagal kurią iš Konkursą laimėjusio asmens nereikalaujama jau Konkurso metu turėti žinių, reikalingų GMPS vadovo pareigoms užimti, motyvuojant tuo, jog tokios žinios gali būti įgytos einant pareigas, vertintina itin kritiškai bei neatitinka Komisijai keliamo reikalavimo išrinkti geriausią kandidatą, kuris užtikrintų teikiamų medicinos paslaugų tinkamą lygį.

15.4. Pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias šalies teisę dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimus kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims, liudytojams (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas gali būti pagrindas sprendimui panaikinti. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovui nebuvo suteikta galimybė tiesiogiai (ne per atstovą) užduoti klausimų 2017 m. lapkričio 13 d. teismo posėdyje apklaustai Komisijos narei R. R., nepaisant to, kad tokį pageidavimą (pateikti klausimų liudytojai) ieškovas išreiškė (teismo posėdžio garso įrašas 1.35.00-1.35.10 min.). Šis proceso teisės normų pažeidimas patvirtina faktą, kad pirmosios instancijos teismas nesiekė visapusiškai ištirti bylai reikšmingų aplinkybių bei dėl šios priežasties priėmė teisiškai nepagrįstą sprendimą.

Atsiliepimas

16. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

Šalies argumentai

16.1. Apeliantas neturi jokio pagrindo teigti, kad nebuvo įvertintos pretendentų žinios sveikatos priežiūros įstaigų, tarp jų – ir greitosios pagalbos, paslaugų teikimo srityje. Sveikatos priežiūros įstaigų veiklą, be kita ko, reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas, kuriame nustatyta sveikatos priežiūros įstaigų klasifikacija, jų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, veiklos, jos valstybinio reguliavimo pagrindai, kontrolės priemonės, valdymo ir finansavimo ypatumai, kt. Šio įstatymo nuostatų pagrindu buvo suformuluota didelė dalis testo raštu klausimų (pvz., Įstatymo 2 straipsnio 11 dalies pagrindu – testo raštu 27 klausimas, 14 straipsnio 3 punkto pagrindu – testo raštu 20 klausimas, kt.). Atsakymai į šiuos ir kitus nurodyto Įstatymo bei kitų teisės aktų pagrindu suformuluotus klausimus būtent ir leido įsitikinti pretendentų žiniomis sveikatos priežiūros įstaigų veiklos srityje. Be to, šie apelianto argumentai pateikti tik apeliaciniame skunde, nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, apeliantas nesirėmė tuo, kad nebuvo įvertintos pretendentų žinios sveikatos priežiūros įstaigų veiklos srityje.

16.2. Apeliantas teigia, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pretendentų žinių sveikatos priežiūros paslaugų teikimo srityje patikrinimas neturėjo didelės reikšmės konkurso rezultatams. Tačiau tokios išvados skundžiamame sprendime apskritai nėra. Teismas nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kurią kandidatai turi pademonstruoti ne tik medicinos žinias, bet ir tokių specializuotų įstaigų vadybos sugebėjimus, jų pritaikymo galimybes, kad užtikrintų teikiamų medicinos paslaugu tinkamą lygį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2013).

16.3. Vadovaujantis Nuostatų 17 punktu, konkurso testą raštu sudaro 50 klausimų, susijusių su įstaigos vadovo pareigybės funkcijomis. VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus pareigas einančio vadovo funkcijos nustatytos Vilniaus miesto savivaldybės mero 2017 m. kovo 13 d. potvarkiu Nr. 22-61 patvirtintame Viešosios įstaigos Greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus pareigybės aprašyme. Pagal Pareigybės aprašymą Įstaigos direktorius organizuoja Įstaigos veiklą ir atsako už Įstaigai pavestų funkcijų vykdymą, nustatytų tikslų ir uždavinių įgyvendinimą; planuoja įstaigos žmogiškuosius, materialiuosius ir finansinius išteklius, atsako už jų panaudojimą ir vykdo su tuo susijusias funkcijas; <...> nustato pagrindines Įstaigos veiklos plėtojimo kryptis, sudaro ir tvirtina Įstaigos strateginį veiklos planą (ilgalaikį ir trumpalaikį); <...> organizuoja investicinių projektų, finansinės ir ūkinės būklės gerinimo programų rengimą; kontroliuoja Įstaigos padalinių ir jų vadovų darbo kokybę, vertina darbo rezultatus <...>; pasirašo sutartis dėl Įstaigos ilgalaikio turto pardavimo, perleidimo, išnuomojimo, įkeitimo, laidavimo juo, užtikrina perduoto pagal panaudos sutartį ir Įstaigos įsigyto turto efektyvų panaudojimą ir jo apsaugą ir kt. Atsižvelgiant į Pareigybės aprašyme išdėstytų Įstaigos vadovo funkcijų apimtį akivaizdu, kad GMPS direktorius privalo turėti ne tik medicininių greitosios pagalbos teikimo žinių, tačiau kur kas platesnio profilio suvokimą Įstaigos valdymui svarbiais klausimais.

16.4. Neaišku, ką apeliantas turi omenyje teigdamas, kad „pirmos instancijos teismas konstatavo, jog pretendentų tinkamumo Įstaigos vadovo pareigoms užimti patikrinimui pakako tik bendro kandidatų vertinimo“. Tokių išvadų skundžiamame sprendime nėra. Nors apeliantas įsitikinęs, kad testo raštu klausimai turėjo būti užduoti tik iš tos srities, kurioje Įstaiga vykdo veiklą, tačiau pabrėžtina, jog atsakovas neturėjo pareigos klausimus formuluoti išimtinai Įstaigos veiklos srities kontekste – teisės aktuose tokio reikalavimo nenustatyta. Iš pirmiau aptartų nuostatų matyti, kad klausimai turi būti susiję su įstaigos vadovo funkcijomis. Apeliantas neįrodinėjo, kad klausimai su GMPS direktoriaus pareigybės funkcijomis nebuvo susiję. Visiems kandidatams buvo žinomas tiek pretendentams keliamų reikalavimų sąrašas, tiek teisės aktai, iš kurių reguliavimo sričių sudaromi konkurso klausimai. Apelianto įsitikinimas (arba galbūt subjektyviai klaidingai susiformavęs lūkestis), kad klausimai bus tik iš įstaigos veiklos srities, nesuponuoja nei testo raštu klausimų, nei paties Konkurso rezultatų neteisėtumo.

16.5. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi aktualiomis konkurso vykdymo tvarką reglamentuojančiomis teisės aktų nuostatomis ir priėjo prie pagrįstos išvados, kad Konkurso metu pagrįstai buvo vertinami kandidatų vadovavimo gebėjimai, apimantys plataus spektro ir įvairių sričių žinias, nes taip išrenkamas kandidatas, labiausiai tinkantis eiti įstaigos vadovo pareigas.

16.6. Apelianto argumentai dėl neva pažeisto skaidrumo principo grindžiami tik subjektyviomis liudytojų parodymų interpretacijomis, iš konteksto ištrauktų teiginių citatomis.

16.7. Reikalavimai, kurie buvo keliami pretendentams, dalyvausiantiems Konkurse, buvo ir turėjo būti aiškūs, nes jie buvo išvardinti darbo skelbime, kartu pateikiant ir aktualių teisės aktų, kuriuos išmanyti reikalaujama, sąrašą. Komisijos vertinimo kriterijai reglamentuoti Aprašo 18-21 punktuose, Nuostatų 17-19 punktuose. Teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos patvirtino, kad vertinimo tvarka abiem Komisijos narėms buvo aiški. Teisme apklaustos Komisijos narės vienodai parodė, kad prieš pokalbį žodžiu visi Komisijos nariai aptarė detalesnę pretendentų vertinimo tvarką bei kriterijus, nusprendė, jog vertins ne tik atsakymus į savo užduotus klausimus, tačiau bendrą pretendento pasirodymą pokalbio metu. Teisės aktai nedraudžia komisijos nariams susitarti, kaip bus įgyvendinami Aprašo ir Nuostatų punktai, siekiant objektyvaus pretendentų įvertinimo. Nagrinėjamu atveju Komisijos nariai pretendentus vertino remdamiesi vienodais kriterijais, nė vieno iš pretendentų nepagristai neišskyrė iš kitų, todėl laikytina, kad skaidrumo principas nebuvo pažeistas.

16.8. Pagal kasacinio teismo praktiką skaidrumas, kaip viešo konkurso principas, susideda iš konkurso sąlygų išdėstymo aiškiai ir suprantamai, jų nekintamumo, taip pat jų laikymosi tokiu būdu, kad pagal deklaruotas sąlygas sprendimai būtų nuspėjami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2013). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ginčo Konkurso atveju reikalavimai pretendentams buvo vienodi, galimybės dalyvauti Konkurse – vienodai prieinamos visiems pretendentams, jie visi buvo išklausyti ir Komisijos įvertinti pagal jų diskreciją.

16.9. Nei teisės aktai, nei teismų praktika neįpareigoja komisijos narių vertinti pretendentų atsakymus išimtinai tik pagal atsakymus į savo užduotus klausimus. Ta aplinkybė, kad Komisijos nariai vertino pretendentų atsakymus ne tik jų, bet ir kitų Komisijos narių užduotus klausimus, savaime nereiškia, jog Komisijos nariai buvo nekompetentingi, o Konkursas – neskaidrus. Vadovaujantis teismų praktika dėl egzamino žodžiu vertinimo, komisijos nariai turi tam tikrą diskreciją sprendžiant, kaip įvertinti kiekvieną pretendentą; toks vertinimas gali apimti ne tik atsakymų į pateiktus klausimus turinį, tačiau ir atsakymų pateikimo formą, laiką, kurio prireikė atsakymui pateikti, bendrą įspūdį apie pretendentą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1623/2012). Nagrinėjamu atveju, priešingai, nei interpretuoja apeliantas, Komisijos nariai vertino ne atsakymus į kitų komisijos narių klausimus (nes, suprantama, kad negalėjo turėti visų užduotų klausimų sričių specialių žinių), tačiau visų pretendentų bendrą pasirodymą pokalbio žodžiu metu. Tai visiškai atitinka teismų praktiką, neprieštarauja teisės aktams, leidžia pateikti objektyvų vertinimą, tikrinant pretendentų vadybos, administravimo, vadovavimo gebėjimus bei išrinkti geriausiai Įstaigai vadovauti gebėsiantį pretendentą.

Šalies argumentai

16.10. Konkurso neskaidrumo neįrodo ir tai, kad ne visiems pretendentams pokalbio metu buvo užduoti identiški klausimai. Apelianto pacituoti liudytojos R. J. parodymai, kad „Komisijos nariai galimai nenorėjo daliai pretendentų užduoti tų pačių klausimų, į kuriuos jau buvo atsakyta dalyvaujant kituose konkursuose“, tėra tik liudytojos pasvarstymas, nuomonė, tačiau ne faktas, ypač atsižvelgiant į tai, jog pati R. J. pretendentams skirtingų klausimų neuždavė, todėl šis jos atsakymas negali būti vertinamas kaip visų Komisijos narių pozicija. Be to, Konkurso dalis – pokalbis žodžiu – yra gyvas procesas, taigi natūralu, kad, atsakant į Komisijos narių užduotus klausimus, formuojasi diskusija, kuri visiškai natūraliai gali išsivystyti į poreikį užduoti tolesnius klausimus, siekiant išsigryninti kiekvieno Komisijos nario įspūdį apie pretendentą bei vėliau pateikti savo vertinimą. Nors kai kurie pretendentams užduoti klausimai skyrėsi, tačiau visi jie buvo tinkami, susiję su pareigomis, kurias pretenduoja užimti, tad skirtingų klausimų uždavimas neužkirto kelio nei kandidatams pademonstruoti savo žinias, nei Komisijai tas žinias įvertinti. Užduoti visiems pretendentams visiškai vienodus visus klausimus, kaip bando įrodyti apeliantas, būtų sunkiai įmanoma.

16.11. Vadovaujantis teismų formuojama praktika, nagrinėjant analogiško pobūdžio bylas, teismų kompetencijai nepriskirta teisė vertinti klausimų turinio ar jų sudėtingumo ir atsakymų į juos teisingumo, kai šie klausimai iš esmės yra atitinkantys sritį, į kurią organizuojamas konkursas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1163/2013). Teismas konkurso teisėtumą revizuoja tik konkurso organizavimo tvarkos aspektu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492- 2247/2013). Skundžiamame teismo sprendime nurodyta, kad jokių esminių pažeidimų, vykdant ginčo Konkursą, nenustatyta.

16.12. Apeliantas, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė jo procesinę teisę užduoti klausimus liudytojai, klaidina teismą. Visiems teismo posėdyje dalyvavusiems asmenims buvo leidžiama užduoti norimus klausimus apklausiamai liudytojai, šia savo teise dalyvaujantys byloje asmenys pasinaudojo. Baigiant liudytojos apklausą, teisėja kelis kartus paklausė tiek ieškovo, tiek atsakovo ir trečiojo asmens, ar proceso dalyviai neturės daugiau klausimų (posėdžio garso įrašo 1.34.50-1.35.00 min.), tačiau ieškovas noro užduoti klausimus laiku neišreiškė.

Atsiliepimas

17. Atsiliepime į apeliacinį skundą tretieji asmenys VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stotis ir Z. S. nurodė, kad nesutinka su apeliaciniu, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

17.1. Konkurso vykdymo tvarką nustatantys teisės aktai neįpareigoja vykdant konkursą į tam tikros įstaigos direktoriaus pareigas užduoti klausimus išimtinai tik iš tos įstaigos veiklos srities. Pagal Nuostatų 17 punktą konkurso testą raštu sudaro 50 klausimų, susijusių su įstaigos vadovo pareigybės funkcijomis. Iš Vilniaus miesto savivaldybės mero 2017 m. kovo 13 d. potvarkiu Nr. 22-61 patvirtintame Viešosios įstaigos Greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus pareigybės aprašyme įtvirtintų funkcijų sąrašo akivaizdu, kad šios įstaigos vadovo žinios neapsiriboja tik greitosios medicinos pagalbos srities išmanymu, o yra daug platesnio profilio, apimančio tiek medicinos, tiek vadybos, administravimo, finansines, teisines žinias, todėl klausimai teste buvo pagrįstai suformuluoti iš visų šių nurodytų sričių, taip patikrinant Konkurse dalyvavusių asmenų žinias visose reikalingose srityse.

17.2. Teisės aktuose apibrėžta komisijos narių sudėtis (vienas komisijos narys – iš įstaigą kuruojančio padalinio, vienas – iš Profesinės sąjungos ir t. t.), todėl Konkurso komisija, sudaryta teisės aktų pagrindu, negali būti laikoma nekompetentinga, o šios Komisijos vertinimai – kaip neskaidrūs. Apeliaciniame skunde Komisijos vertinimo neskaidrumas siejamas su tuo, kad Komisijos narės R. R. ir R. J. paliudijo vertinusios Konkurse dalyvavusių asmenų bendrą pasirodymą pokalbio metu, o ne tik atsakymus į savo užduotus klausimus. Tačiau Komisijos narės paliudijo ir tai, kad tokia vertinimo tvarka buvo Komisijos narių aptarta dar prieš pradedant žodinę Konkurso dalį, visų narių vertinimai visiems pretendentams buvo skiriami tokia pačia Komisijos nustatyta tvarka, t. y. nė vienas Konkurse dalyvavęs asmuo nebuvo kaip nors išskirtas ar vertinamas kitaip, nei kiti pretendentai. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, kad Konkurso metu nebuvo užtikrintas vienodas požiūris į Konkurso dalyvius ar kad vertinimo kriterijai buvo neaiškūs. Trečiųjų asmenų nuomone, Konkurso rezultatus skundžiantis apeliantas (ieškovas) yra tiesiog nepatenkintas Konkurso rezultatais, tačiau tai nėra pagrindas Konkurso rezultatus pripažinti neteisėtais, nes teismas nenustatė jokių esminių Konkurso organizavimo ir vykdymo pažeidimų, taip pat nenustatyta, jog Konkurso metu buvo pažeistos apelianto (ieškovo) teisės.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

19. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

20. Apeliantas skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo atmestas jo ieškinio reikalavimas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. gegužės 25 d. vykdyto konkurso VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus pareigoms užimti rezultatus.

21. Pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 1 dalį Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu. Viešą konkursą organizuoja ir jo nuostatus tvirtina atitinkamos įstaigos steigėjas arba visuotinis dalininkų susirinkimas. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų padalinių ir filialų vadovais gali būti asmenys, kurie atitinka Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kvalifikacinius reikalavimus.

22. Viešoji įstaiga Greitosios medicinos pagalbos stotis, kurios vadovo pareigoms užimti buvo organizuotas ginčo Konkursas, yra Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai priklausanti iš Vilniaus miesto savivaldybės turto ir lėšų įsteigta asmens sveikatos priežiūros viešoji įstaiga, teikianti asmens sveikatos priežiūros paslaugas (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 30-399 patvirtintų viešosios įstaigos Greitosios medicinos pagalbos stoties įstatų 1 punktas). Ginčo Konkursas organizuotas vadovaujantis tuo metu galiojusiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 21 d. nutarimu Nr. 301 patvirtintu Konkursų pareigoms, įtrauktoms į konkursinių pareigų sąrašą, organizavimo tvarkos aprašu (toliau - Aprašas) bei šio Aprašo pagrindu parengtais ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. 40-102 patvirtintais Viešo konkurso Vilniaus miesto savivaldybės įmonių, iš Savivaldybės biudžeto lėšų finansuojamų įstaigų ir viešųjų įstaigų, kurių savininkė yra Savivaldybė, vadovų pareigoms eiti nuostatais (toliau - Nuostatai). 2017 m. kovo 31 d. paskelbus Konkursą, skelbime išvardyti reikalavimai, keliami pretendentui eiti viešosios įstaigos Greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus pareigas, nurodyti pateiktini dokumentai, pridėtas teisės aktų, kuriuos būtina išmanyti ir gebėti taikyti, pareigybės aprašymas (T. 2, b. l. 17-20, 21-22).

23. Pagal Nuostatų 17 punktą viešo konkurso egzaminas vykdomas raštu (testas) ir žodžiu (testas arba pokalbis). Egzaminas pradedamas nuo egzamino raštu (testo). Testą sudaro 50 klausimų, susijusių su įstaigos vadovo pareigybės funkcijomis. Testui skiriama 45 minutės. Pasibaigus testui skirtam laikui, komisijos sekretorius surenka testus. Testus tikrina komisijos nariai ir komisijos sekretorius. Komisijos pirmininkas ir komisijos nariai vertina atrankoje dalyvaujančius pretendentus nuo 1 iki 10 balų už testą. Komisijos pirmininkui paskelbus egzamino raštu rezultatus, pradedamas egzaminas žodžiu. Per egzaminą žodžiu klausimus pateikia kiekvienas komisijos narys, siekdamas patikrinti pretendento žinias bei gebėjimus vykdyti įstaigos vadovo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Taip pat vertinami pretendentų į įmonės, įstaigos vadovo pareigas vadovavimo gebėjimai pagal jų pateiktas įmonės, įstaigos vadovo veiklos programas. Pretendentams pateikiamos praktinės užduotys, skirtos vadovavimo gebėjimams įvertinti. Pretendentams taip pat gali būti užduodami jų atsakymus patikslinantys klausimai. Pretendentai egzaminuojami žodžiu individualiai, kitiems pretendentams nedalyvaujant. Vertinant pretendentus turi dalyvauti daugiau kaip pusė komisijos narių. Pretendento surinkti balai apskaičiuojami taip: kiekvienam pretendentui skirti balai susumuojami ir dalijami iš dalyvavusių komisijos narių skaičiaus. Savivaldybės administracijos direktoriaus atskiru sprendimu, atsižvelgiant į įstaigos veiklos pobūdį ir būsimam vadovui keliamus reikalavimus, gali būti nustatyta ir kitokia egzamino raštu ir egzamino žodžiu forma.

24. Aprašo 18 punkte nurodyta, kad konkurso metu vertinama pretendento profesinė ar darbo patirtis ir dalykinės savybės. Jeigu eiti pareigas būtini tam tikri įgūdžiai (pagal pareigybės aprašymo ar kito vietinio (lokalinio) teisės akto nustatytus reikalavimus), vertinami šie įgūdžiai. Pretendentui pateikus dokumentus apie atitinkamų įgūdžių įgijimą, šie įgūdžiai gali būti netikrinami. Konkurso metu taip pat vertinami pretendentų į įmonės, įstaigos vadovo pareigas vadovavimo gebėjimai (gebėjimas inicijuoti idėjas, planus, numatyti užduotis, veiklos žingsnius, koordinuoti darbus ir panašiai) pagal jų, kaip įmonės, įstaigos vadovų, pateiktą veiklos programą.

25. Kasacinio teismo, pasisakant dėl sveikatos priežiūros įstaigos vadovo konkurso organizavimo principų, pažymėta, kad Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio nuostatos sudaro prielaidas tikėtis, jog į nurodytas pareigas būtų atrenkami tinkamiausi, labiausiai kvalifikuoti specialistai, turintys ne tik aukščiausius profesinius įgūdžius, tačiau pasižymintys ir vadybiniais bei organizaciniais gebėjimais. Dėl šių aplinkybių viešo konkurso organizavimui ir jo vykdymui keliami aukšti kokybės reikalavimai. Viešo konkurso sąlygos turi būti aiškios ir suprantamos, o jų taikymas turi būti toks, kad pagal viešo konkurso sąlygas jo rezultatas būtų prognozuojamas, aiškiai nuspėjamas. Tai reiškia, kad viešo konkurso metu negali būti jokių netikėtų sąlygų ar reikalavimų, skelbiant viešą konkursą ir jį vykdant bei nustatant laimėtoją, turi būti laikomasi skaidrumo principo. Skaidrumas, kaip viešo konkurso principas, reiškia, kad konkurso sąlygos turi būti išdėstytos aiškiai, negali kisti, jų turi būti laikomasi ir pagal jų deklaravimą būtų nuspėjami sprendimai. Vadovaujantis skaidrumo principu turi būti užtikrinta: 1) konkurso sąlygų aiškus ir suprantamas išdėstymas, jų paskelbimas ir taikymas; 2) konkurso sąlygų keitimas įstatymo ar konkurso sąlygų nustatyta tvarka; 3) vienodas požiūris į konkurso dalyvius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-83/2009; 2013 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2013; 2016 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252-248/2016).

26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką bylose dėl viešo konkurso sveikatos priežiūros vadovo pareigoms užimti, laikosi pozicijos, kad, pripažįstant įstatyme nustatytų reikalavimų konkurso organizavimui pažeidimo faktą, turi būti konstatuotas konkretus pretendento teisių pažeidimas. Vien faktas, kad asmuo nelaimėjo konkurso, nesudaro pagrindo panaikinti konkurso rezultatus, jeigu neįrodoma, kad pažeidimą ir pretendento galimybės laimėti šį konkursą netekimą sieja priežastinis ryšys. Dėl to teismai, nustatę konkurso organizavimo ir vykdymo tvarkos pažeidimą, konkurso rezultatus turi vertinti, atsižvelgdami į pažeidimo pobūdį ir kiek jis lėmė konkurso rezultatus, o nustatę konkretų asmens teisių pažeidimą – pašalinti pažeidimo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2006; 2013 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2013).

27. Kvestionuodamas ginčo Konkurso rezultatus, pirmosios instancijos teisme apeliantas rėmėsi tuo, kad: 1) testo raštu klausimai buvo suformuluoti taip, kad neleido patikrinti kandidatų žinių būtent greitosios medicinos paslaugų teikimo srityje; 2) žodinėje Konkurso dalyje nebuvo vertinamos kandidatų (pretendentų) pateiktos veiklos programos; 3) buvo tam tikrų konkurso organizavimo ir jo vykdymo tvarkos procedūrinių pažeidimų; 4) kilo abejonių dėl komisijos narių kompetencijos ir gebėjimo vertinti pretendentų atsakymus; 5) buvo proteguojami pirmąsias vietas užėmę asmenys. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, priėjęs prie išvados, kad nenustatyta Konkurso organizavimą ir vykdymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų.

28. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas ginčo Konkurso teisėtumą, nesivadovavo Nuostatų 18 punktu, Greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus pareigybės aprašymo 6.4, 6.5 punktais ir nepagrįstai išimtinį dėmesį skyrė kitoms, ne su sveikatos priežiūros teikimu susijusioms, sritims, nors akivaizdu, kad Konkurso komisija, tikrindama Konkurse dalyvavusių asmenų darbo patirtį bei įgūdžius, privalėjo įvertinti pretendentų žinias sveikatos priežiūros įstaigų veiklos, tarp jų – ir greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo, srityje.

29. Apeliantas remiasi Aprašo 18 punkto nuostatomis, pagal kurias konkurso metu vertinama pretendento profesinė ar darbo patirtis ir dalykinės savybės; jeigu eiti pareigas būtini tam tikri įgūdžiai (pagal pareigybės aprašymo ar kito vietinio (lokalaus) teisės akto nustatytus reikalavimus), vertinami šie įgūdžiai. Apelianto įvardytuose Greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus pareigybės aprašymo 6.4, 6.5 punktuose nustatyta, kad šios įstaigos vadovas privalo turėti ne mažesnę kaip vienerių metų administracinio darbo patirtį sveikatos priežiūros ir (arba) socialinių paslaugų srityse, taip pat išmanyti ir gebėti taikyti Lietuvos Respublikos įstatymus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus, sveikatos apsaugos ministro įsakymus bei kitus teisės aktus, reglamentuojančius sveikatinimo veiklos planavimą, organizavimą ir vykdymą, sveikatos priežiūros įstaigų administravimą ir finansavimą, darbo santykių organizavimą. Apeliantas teisingai pažymi, kad, atsižvelgiant į nurodytas teisės aktų nuostatas, Konkurso komisija turėjo vertinti pretendentų žinias sveikatos priežiūros įstaigų veiklos, tarp jos – greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo, srityje. Tačiau nėra pagrindo sutikti su apelianto pozicija, kad ginčo Konkurso komisija pretendentų žinių sveikatos priežiūros paslaugų teikimo srityje nesiaiškino ir jų nevertino. Iš Konkurso užduoties raštu, t. y. testo klausimų, akivaizdu, kad buvo tikrinamos pretendentų žinios teisės aktų, reglamentuojančių sveikatinimo veiklos planavimą, organizavimą ir vykdymą, sveikatos priežiūros įstaigų administravimą ir finansavimą, išmanymo ir gebėjimo taikyti aspektu (T. 2, b. l. 58-64). Bylos duomenys apie Konkurso žodinės dalies metu pretendentams pateiktus klausimus įrodo žinių tikrinimą greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo srityje: Komisijos narė – Savivaldybės gydytoja R. R. klausimus pretendentams uždavė būtent iš greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo srities. Be to, kiekvienas iš pretendentų buvo pateikę kandidato į Greitosios medicinos pagalbos stoties vadovus veiklos programas (T. 2, b. l. 24-56), su kuriomis susipažinę Konkurso komisijos nariai, išklausę pretendentų Konkurso žodinės dalies metu, formavosi nuomonę apie kiekvieno iš pretendentų gebėjimus vykdyti Greitosios medicinos pagalbos stoties vadovui pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas.

30. Teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje surinktų duomenų visumą, neturi pagrindo sutikti su apelianto pozicija, kad, vykdant ginčo Konkursą, buvo pažeisti Nuostatų 18 punkto reikalavimai, nesivadovauta Greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus pareigybės aprašymo 6.4, 6.5 punktų nuostatomis (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

31. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl ieškovo pozicijos, jog dalis testo raštu atsakymų, kuriuos Konkurso komisija laikė teisingais, buvo suformuluoti absoliučiai neatsižvelgiant į greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo specifiką, t. y. pažeidžiant Nuostatų 17 punkte įtvirtintą reikalavimą teste raštu užduoti pretendentams klausimus, leidžiančius patikrinti jų žinias būtent toje srityje, kurioje įstaiga vykdo veiklą.

32. Susipažinus su ginčo Konkurso testo raštu klausimais ir atsakymais į juos, nėra pagrindo daryti išvadą, kad šie suformuluoti pažeidžiant Nuostatų 17 punkto reikalavimą užduoti klausimus, susijusius su įstaigos vadovo pareigybės funkcijomis – visi ginčo testo klausimai susiję su Greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus pareigybės aprašymo 6.5 punkte įtvirtintu reikalavimu vadovui išmanyti ir gebėti taikyti teisės aktus, reglamentuojančius sveikatinimo veiklos planavimą, organizavimą ir vykdymą, sveikatos priežiūros įstaigų administravimą ir finansavimą, darbo santykių organizavimą.

33. Pažymėtina tai, kad spręsti, kokie klausimai galėtų geriausiai atskleisti pretendentų kvalifikaciją, gebėjimus vadovauti konkrečiai sveikatos priežiūros paslaugų teikimo įstaigai, yra šios sveikatos priežiūros paslaugų teikimo įstaigos steigėjo, organizuojančio konkursą įstaigos vadovui išrinkti, prerogatyva, kompetencija, be to, svarbus interesas, jog įstaigai vadovautų geriausių žinių ir gebėjimų vadovas. Nei Konkurso dalyviai, nei teismas neturi pagrindo vertinti, ar konkurso organizatorius suformulavo tinkamus klausimus, ar suformuluoti klausimai pakankamai atskleidžia pretendentų gebėjimus vadovauti specializuotai sveikatos paslaugų teikimo įstaigai.

34. Pirmosios instancijos teismas nurodė, dėl kokių priežasčių ieškovo argumentų, kuriais kvestionuojamos testo raštu klausimų formuluotės bei pateiktų atsakymų teisingumas, nenagrinėja iš esmės. Teismas visiškai teisingai pažymėjo, kad teismo kompetencijai nepriskirta vertinti klausimų turinio ar jų sudėtingumo ir atsakymų į klausimus teisingumo, kai klausimai iš esmės yra atitinkantys sritį, kurioje organizuojamas konkursas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1163/2013). Konkurso teisėtumą teismas revizuoja tik konkurso organizavimo tvarkos aspektu, kuri (tvarka) turi užtikrinti vienodas galimybes visiems asmenims dalyvauti konkrečiame konkurse bei būti įvertintiems pagal vienodas visiems iš anksto žinomas sąlygas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teisino 2013 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2247/2013).

35. Nagrinėjamos bylos aspektu pabrėžtina tai, kad apeliantas nekvestionuoja, jog ginčo Konkurso testo raštu klausimai buvo suformuluoti remiantis tais teisės aktais, kurių sąrašas pateiktas Konkurso sąlygose, skelbiant Konkursą (T. 2, b. l. 22). Taigi nėra pagrindo manyti, kad testo raštu klausimų, kurie iš esmės atitinka Greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus pareigybės aprašymo 6.5 punkte vadovui įtvirtintus teisės aktų, reglamentuojančių sveikatos priežiūros įstaigų veiklą, išmanymo reikalavimus, pobūdis pažeidė apelianto, kaip ginčo Konkurso dalyvio, teises. Apeliantas, žinodamas, iš kokių teisės aktų bus formuluojami Konkurso klausimai, turėjo galimybę išstudijuoti nurodytus teisės aktus ir pasirengti būsimam testui. Nėra pagrindo teigti, kad apeliantas, pretenduodamas tapti Greitosios medicinos pagalbos stoties vadovu, turėjo didesnį dėmesį skirti būtent teisės aktams, tiesiogiai reglamentuojantiems greitosios medicinos pagalbos teikimo paslaugų sritį, o teisės aktams, reglamentuojantiems bendruosius sveikatos priežiūros įstaigų veiklos klausimus, teikti mažiau dėmesio. Tokiam apelianto lūkesčiui susiformuoti nenustatyta teisėto pagrindo. Akivaizdu, kad specializuotos sveikatos priežiūros paslaugų teikimo įstaigos vadovas turi gerai žinoti bendruosius sveikatos priežiūros įstaigų veiklos teisinio reglamentavimo aspektus.

36. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2017 m. rugsėjo 6 d. rašytiniuose paaiškinimuose, kvestionuodamas tam tikrų klausimų formuluotes ir pateiktų atsakymų į klausimus teisingumą, ieškovas (apeliantas) pateikė savo subjektyvius samprotavimus, ką turėjo reikšti užduotas klausimas greitosios medicinos pagalbos teikimo aspektu ir koks turėjo būti atsakymas pagal apelianto nurodomą tam tikrų teisės aktų nuostatų aiškinimą (T. 3, b. l. 30-31). Tačiau tokie ieškovo argumentai savaime neįrodo Konkurso dalies – testo raštu – organizavimo pažeidimų, t. y. kad ginčo testo klausimai buvo suformuluoti akivaizdžiai ydingai. Konkurse dalyvavusių pretendentų atliktų testų analizė rodo, kad kiti pretendentai arba atsakė teisingai į visus tris nurodytus klausimus (T. 2, b. l. 57), o jeigu klydo, pasirinko ne tuos pačius atsakymo variantus, kuriuos teisingais nurodė ieškovas (apeliantas) (T. 2, b. l. 65, 73, 81; T. 3, b. l. 30-31).

37. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad, pavyzdžiui, ieškovo įvardytas testo rašto 38 klausimas suformuluotas klausiant, kada nepilnametis pacientas iki 16 metų turi teisę savarankiškai kreiptis spręsti dėl jam reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo. Tuo tarpu ieškovas pateikia argumentus kitu aspektu – kada nepilnamečiam pacientui sveikatos priežiūros paslaugos gali būti teikiamos be jo atstovų sutikimo (būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo atveju). Atsakymo į testo 10 klausimą ydingumą ieškovas grindė subjektyviu supratimu, kad šis klausimas užduotas greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo aspektu, nors iš klausimo formuluotės aišku, jog klausiama apie teisės teikti bendrosios slaugos paslaugas neturint Lietuvos Respublikoje išduotos bendrosios slaugos praktikos licencijos išimtis (kai bendrosios praktikos slaugytojas, kuris yra kitos valstybės narės pilietis, turi teisę teikti laikinas ar vienkartines slaugos ar akušerijos paslaugas Lietuvos Respublikoje). Ieškovo svarstymų teisingumo nepagrindžia jo paties pacituotų teisės aktų nuostatos. Testo 43 klausimas ieškovo vėlgi interpretuotas subjektyviai, teigiant, kad šis klausimas suprastinas greitosios medicinos pagalbos teikimo atveju, ir, atitinkamai, pagal subjektyvų klausimo supratimą kvestionuojant atsakymo į jį teisingumą. Tokio pobūdžio ieškovo argumentai negali būti vertinami kaip įrodantys, kad Konkurso dalis raštu (testas) buvo organizuota netinkamai ir kad dėl netinkamo Konkurso dalies raštu organizavimo pažeista ieškovo teisė laimėti Konkursą (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

38. Pažymėtina ir tai, kad nėra pagrindo absoliutinti Konkurso dalies raštu reikšmės. Tinkamiausias pretendentas išrenkamas kompleksiškai vertinant Konkurso rezultatus tiek atliekant užduotis raštu, tiek žodinę dalį. Vertinimas atliekamas ne vienasmeniškai, bet komisijos. Esant nustatytai tokiai Konkurso vykdymo sistemai, nėra pagrindo teigti, kad specializuotos sveikatos priežiūros įstaigos steigėjo sudaryta komisija negali išrinkti tinkamiausio kandidato, galėsiančio efektyviai vadovauti tokios įstaigos veiklai.

39. Apibendrinant išdėstytus motyvus darytina išvada, kad byloje esančių duomenų analizė neteikia pagrindo daryti išvados, jog ginčo Konkurso dalis raštu (testas) buvo organizuota pažeidžiant Nuostatų keliamus reikalavimus ar Konkurso sąlygas (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

40. Apeliaciniame skunde, remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2014, teigiama, kad, Komisijai atliekant pretendentų atranką Konkurso žodinės dalies metu, buvo akivaizdžiai pažeistas skaidrumo principas.

41. Visų pirma pažymėtina tai, kad kasacinio teismo išaiškinimai, kuriais remiasi apeliantas, pateikti byloje, kurios faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. gegužės 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2014, sprendė dėl viešo konkurso į gydytojo oftalmologo pareigas ir būtent atsižvelgdama į tai, jog konkursas vyko dėl konkrečios srities gydytojo pareigų, pasisakė dėl pretendentų vertinimo tvarkos lakoniškumo, konkrečių vertinimo kriterijų apibrėžtumo, nepakankamai atskleistų sąvokų „profesinė patirtis“, „dalykinės savybės“, be to, kai kurių komisijos narių kompetencijos trūkumo. Nagrinėjamu atveju sprendžiama ne dėl Konkurso į tam tikros srities gydytojo pareigas, bet į asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos vadovo pareigas. Dėl to apelianto įvardytojoje kasacinio teismo nutartyje pateikti išaiškinimai negali būti taikomi, neatsižvelgiant į šį svarbų skirtumą. Be to, apelianto įvardytoje kasacinio teismo nagrinėtoje byloje buvo nustatyti objektyvūs duomenys apie komisijos nario sąsajas su konkursą laimėjusiu asmeniu, apie kito komisijos nario konfliktiškus santykius su konkursą pralaimėjusiu asmeniu, dar vienas komisijos narys pripažino kompetencijos, vertinant kandidatus į gydytojo specialisto (oftalmologo) pareigas, stoką ir vertinimo derinimą su kitais komisijos nariais. Būtent šių aplinkybių pagrindu buvo pripažinta, jog konkurso į gydytojo oftalmologo pareigas komisijos vertinimas galėjo būti neobjektyvus. Nagrinėjamoje byloje tokių ar panašių aplinkybių nenustatyta. Kai nustatyti tokie faktinių aplinkybių skirtumai, nagrinėjama byla negali būti sprendžiama analogiškai.

42. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai akcentuojama, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo priimti analogiškose bylose, tai yra, precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios ar labai panašios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje; 2015 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21-915/2015; 2016 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252-248/2016).

43. Skaidrumo principo pažeidimą apeliantas grindžia tuo, kad, vykdant Konkurso žodinę dalį, buvo pažeisti Komisijos nariams keliami kompetencijos reikalavimai, nes Komisijos nariai vertino pretendentų atsakymus į klausimus, užduotus iš tų sričių, kurių specialistais jie nėra. Apeliantas remiasi 2017 m. lapkričio 13 d. teismo posėdyje apklaustų kaip liudytojų dviejų ginčo Konkurso komisijos narių R. J. (Konkurso žodinėje dalyje tikrinusios pretendentų žinias, susijusias su profesinių sąjungų veikla) ir R. R. (Savivaldybės gydytojos, tikrinusios pretendentų medicinos srities žinias) parodymais.

44. Bylos duomenims, ginčo Konkurso komisijoje žodinės dalies metu buvo keturi nariai: A. G. – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Personalo departamento direktorius (komisijos pirmininkas), R. J. – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotoja, J. M. – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento direktoriaus pavaduotoja, R. R. – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja (Savivaldybės gydytoja).

45. Teisėjų kolegija neturi teisinio ir faktinio pagrindo pripažinti pagrįsta apelianto poziciją, kad kiekvienas iš Komisijos narių įvertinimą pretendentui galėjo skirti išimtinai tik už atsakymą į savo srities klausimą. Teisme apklaustos kaip liudytojos dvi ginčo Konkurso komisijos narės vienodai paaiškino, kad prieš Konkurso žodinę dalį visi Komisijos nariai sutarė pretendentus vertinti ne tik pagal atsakymus į savo užduotus klausimus, bet ir pagal bendrą pasirodymą pokalbio metu. Pažymėtina, kad Konkursas vyko į įstaigos vadovo pareigas. Neabejotina, kad visi Komisijos nariai – aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys. Nėra pagrindo teigti, kad Konkurso žodinės dalies metu Komisijos nariai, skirdami įvertinimą konkrečiam pretendentui, galėjo vertinti tik šio atsakymą į jų pačių užduotą klausimą ir neturėjo teisės atsižvelgti į kiekvieno pretendento bendrą pasirodymą, atsakant ir į kitų Komisijos narių užduodamus klausimus. Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustų kaip liudytojų dviejų Komisijos narių parodymų analizė teikia pagrindą daryti išvadą, kad Komisijos nariai žodinės dalies metu vertino ne pretendentų atsakymų į kitų Komisijos narių pagal jų kompetencijos sritį užduotus klausimus teisingumą, bet pretendentų mąstymą, pateikiamų atsakymų argumentavimą, orientavimąsi srityje, iš kurios pateiktas klausimas.

Žemesnės instancijos teismas

46. Skaidrumo principo pažeidimą apeliantas grindžia ir tuo, kad vieniems pretendentams buvo užduota papildomų klausimų, o kitiems – nebuvo.

47. Vien faktas, kad ne visiems pretendentams buvo užduota papildomų klausimų ar kad papildomi klausimai nebuvo visiškai identiški, savaime nereiškia skaidrumo principo pažeidimo. Papildomų klausimų poreikį lemia konkretaus pretendento pateikto atsakymo išsamumas, be to, konkursas yra gyvas procesas, todėl, tam tikram pretendentui dėstant savo mintis, gali kilti būtent jam užduotinas papildomas ar patikslinantis klausimas. Nuostatų 17 punkte numatyta, kad pretendentams gali būti užduodami jų atsakymus patikslinantys klausimai.

48. Nagrinėjamu atveju apeliantas nesirėmė tuo, kad jam buvo užduota tokių papildomų ar patikslinančių klausimų, kuriais siekta pasunkinti jo padėtį, ar kad kitiems pretendentams užduotais papildomais, patikslinančiais klausimais buvo siekta pagerinti jų padėtį, lyginant su apeliantu. Byloje nenustatyta tokių aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl Komisijos narių nešališkumo apelianto atžvilgiu. Iš byloje esančių Pokalbių vertinimo kortelių matyti, kad Konkurso žodinėje dalyje apeliantas gavo aukštus Komisijos narių įvertinimus: 10, 10, 9, 7 (T. 2, b. l. 91-94).

49. Apeliantas subjektyviai, sau naudinga linkme, interpretuoja liudytojos R. J. atsakymą į apelianto atstovo klausimą, dėl kokių priežasčių vieniems pretendentams buvo pateikta papildomų klausimų, kitiems – ne. Išklausius teismo posėdžio garso įrašą, pažymėtina, kad apklausta kaip liudytoja viena iš Komisijos narių išreiškė savo asmeninį pasvarstymą, kuris negali būti aiškinamas kaip visų Komisijos narių pozicija, juolab vertinamas kaip skaidrumo principo pažeidimo įrodymas, kai apeliantas neįvardijo konkrečių aplinkybių, galinčių pagrįsti jo teiginius, jog, užduodant papildomus klausimus, buvo pažeistas reikalavimas Komisijai turėti vienodą požiūrį į visus Konkurso dalyvius.

50. Kaip skaidrumo principo pažeidimą, apeliantas taip pat nurodo tai, kad Konkurso dalyvių vertinimo kriterijai nebuvo aiškūs net patiems Komisijos nariams, nes teismo posėdyje apklausta kaip liudytoja Komisijos narė R. R. nesugebėjo paaiškinti, kuriam aspektui Komisija skyrė didesnę reikšmę – teisingiems pretendentų atsakymams į užduotus klausimus ar pretendentų mąstymui, nepriklausomai nuo pateiktų atsakymų teisingumo.

51. Išklausius teismo posėdžio garso įrašo, pabrėžtina tai, kad apeliantas neobjektyviai pateikia liudytojos parodymus. Apklausta kaip liudytoja Komisijos narė aiškiai nurodė, dėl kokių vertinimo kriterijų susitarė visi Komisijos nariai prieš Konkurso žodinę dalį. Į apelianto atstovo kelis kartus pakartotinai užduodamą klausimą liudytoja atsakydavo vienodai, t. y. kiekvienas Komisijos narys vertino tiek atsakymą į jo užduotą klausimą, tačiau atsižvelgė ir į bendrą pretendento pasirodymą pokalbio metu. Dėl to apelianto teiginiai, kad patiems Komisijos nariams buvo neaiškūs pretendentų vertinimo kriterijai, atmestini kaip nepagrįsti.

52. Nesutiktina ir su apelianto pozicija, kad aukštas įvertinimas galėjo būti skirtas tik už teisingą atsakymą į konkretų klausimą. Vertinant pretendentų atsakymus, atsakymo teisingumas negali būti absoliutus vertinimo kriterijus. Tai – vienas iš kriterijų, bet ne vienintelis. Teismų praktikoje pažymima, kad vertinimo kriterijai – tai konkurso dalyviui keliami reikalavimai dėl jo gebėjimo atlikti pareigybės, dėl kurios vyksta konkursas, funkcijas bei dėl šioms funkcijoms atlikti būtinų žinių turėjimo. Atsakymų į pateiktus klausimus būdu atliekamas žinių patikrinimas yra kiekvieno konkurso komisijos nario vertinimo diskrecija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-3241/2011; 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2667/2012; 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1334/2012). Šiam patikrinimui būdingas subjektyvaus pretendento (konkurso dalyvio) žinių vertinimo faktorius. Šio faktoriaus reikšmė siejama tik su konkurso komisijos nario, o ne konkurso dalyvio (pretendento) atitinkamos nuomonės susiformavimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1334/2012). Komisijos narių atliekamas vertinimas gali apimti ne tik atsakymų į pateiktus klausimus turinį, bet ir atsakymų pateikimo formą, laiką, kurio prireikė atsakymui pateikti, bendrą įspūdį apie pretendentą. Dėl to teismo vaidmuo tokiame kontekste apsiriboja įvertinimu, ar komisija neperžengė turimos vertinimo laisvės ribų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1623/2012).

53. Nagrinėjamu atveju apelianto kvestionuojamas ginčo Konkurso komisijos narių pateiktas pretendentų vertinimas pagrįstas subjektyvia apelianto nuomone, neįvardijant konkrečių faktų, aplinkybių, kurios keltų abejonių, kad Komisijos nariai pretendentams taikė nevienodus vertinimo kriterijus, kad tam tikras pretendentas buvo išskirtas iš kitų, kad Komisijos nariai piktnaudžiavo pretendentų į Greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus pareigas žinių patikrinimo diskrecijos teise (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

54. Pažymėtina tai, kad, ginčijant viešo konkurso rezultatus dėl skaidrumo principo pažeidimo, nepakanka subjektyvaus įsitikinimo, jog šio principo reikalavimai pažeisti – tam būtini atitinkami objektyvūs duomenys. Apelianto nuomonei apie kitų kandidatų protegavimą būtinas objektyvus pagrindas, konkretūs faktai, aplinkybės, rodančios Konkurso organizatoriaus, Komisijos narių interesą suteikti geresnes sąlygas ar skirti nepagrįstai aukštesnį įvertinimą pirmąsias vietas ginčo Konkurse užėmusiems asmenims. Tokių faktų ir aplinkybių apeliantas nagrinėjamoje byloje nenurodė ir neįrodinėjo (CPK 178 straipsnis).

55. Išdėstytų motyvų pagrindu, nenustačius, kad Komisijos nariai, vertindami pretendentų atsakymus Konkurso žodinės dalies metu, taikė pretendentams neaiškius ar nevienodus vertinimo kriterijus, netinkamai naudojosi savo diskrecija, apelianto argumentai dėl skaidrumo principo pažeidimo atmestini kaip nepagrįsti (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

56. Išanalizavus byloje surinktų duomenų visumą nenustatyta, kad, organizuojant ir vykdant ginčo Konkursą, pažeistos apelianto teisės ar nepagrįstai suvaržytos jo galimybės laimėti Konkursą į Greitosios medicinos pagalbos stoties vadovo pareigas (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

57. Apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas jo, kaip proceso šalies teises, nes nesuteikė galimybės tiesiogiai (ne per atstovą) užduoti klausimų 2017 m. lapkričio 13 d. teismo posėdyje apklaustai kaip liudytojai Komisijos narei R. R., atmestini kaip aiškiai nepagrįsti (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Išklausius teismo posėdžio garso įrašą, darytina išvada, kad ieškovas turėjo visas galimybes uždavinėti klausimus liudytojai pats, ne per atstovą. Bylą nagrinėjusi teisėja ne kartą klausė, ar ieškovas naudosis tokia teise. Ieškovas neišreiškė noro asmeniškai pasinaudoti nurodyta teise.

58. Kitus apelianto nurodytus argumentus teisėjų kolegija laiko neturinčiais teisinės reikšmės, vertinant apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, todėl dėl jų nepasisako.

59. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ginčo Konkurso rezultatų teisėtumo, nustatė visas reikšmingas aplinkybes, objektyviai jas įvertino, apelianto argumentai dėl teisės aktų nustatytos Konkurso organizavimo ir vykdymo tvarkos pažeidimo, nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos, taip pat įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių netinkamo taikymo – nepagrįsti. Naikinti ar keisti apskųstą teismo sprendimą dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo (CPK 320 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimą.

Teisėjai Loreta BraždienėLaima RibokaitėTomas Venckus