Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės atstovei Laurai Narkevičiūtei,

trečiajam asmeniui ir trečiojo asmens viešosios įstaigos „Greitosios medicinos pagalbos stotis“ atstovui Z. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. R. ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl konkurso rezultatų panaikinimo, tretieji asmenys: viešoji įstaiga „Greitosios medicinos pagalbos stotis“, Vilniaus miesto savivaldybė, Z. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas yra buvęs VšĮ „Greitosios medicinos pagalbos stotis“ direktorius, dirbęs šiose pareigose nuo 2007-10-11 iki 2017-06-29 (el. b. t. 1 psl. 24-27, t. 2 psl. 15-16). 2017-03-31 buvo paskelbtas konkursas į VšĮ „Greitosios medicinos pagalbos stotis“ direktoriaus pareigas ir 2017-05-10 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 40-268 paskirtas pretendentų į šias pareigas konkurso komisijos posėdis 2017-05-25 (el. b.t. 2 psl. 23). Konkursą vykdė minėtu įsakymu Nr. 40-268 sudaryta komisija, susidedanti iš A. G. – Personalo departamento direktoriaus (komisijos pirmininkas), R. J. - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojos, J. M. - Teisės departamento direktoriaus pavaduotojos, R. R. - Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Sveikatos apsaugos skyriaus vedėjos (Savivaldybės gydytojos). Dar viena įsakyme nurodyta komisijos narė – UAB „A. R.” konsultantė K. M. - komisijos sudėtyje konkurso dieną nedalyvavo, vienok tai neužkirto kelio konkursui įvykti esant pakankamam kitų komisijos narių skaičiui. 2017-05-25 surengtame konkurse dalyvavo keturi pretendentai: S. D., T. R., A. S. ir Z. S.. Konkurso rezultatai buvo surašyti Pretendentų atrankos komisijos 2017 m. gegužės 25 d. protokole Nr. A16-404/17(3.4.27-PD5). Iš šio protokolo matyti, kad konkursą laimėjo daugiausiai balų surinkęs pretendentas S. D., kuris įvertinus konkurso dalies raštu ir žodžiu rezultatus iš viso surinko 19 balų, antrą vietą užėmė byloje trečiuoju asmeniu esantis Z. S., surinkęs 16,5 balų, ieškovas T. R. konkurse užėmė trečią vietą, surinkęs 16 balų, ketvirtą vietą - A. S., surinkęs 15,8 balus (el. b. t. 1 psl. 13).

Teismas, išnagrinėjęs bylą, nerado jokių teisinių prielaidų sutikti su ieškovo pateiktais minėtais vertinimais ir jo nurodomų argumentų pagrindu pripažinti, kad ginčo konkursas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas konkurso rezultatas.

Pagal DK 101 straipsnio 1 dalį konkurso būdu gali būti skiriama į vadovaujančiųjų darbuotojų ir specialistų pareigas, taip pat tokias pareigas, kurias eiti gali asmenys, turintys tam tikrų gebėjimų arba kuriems keliami ypatingi intelekto, fiziniai, sveikatos ar kiti reikalavimai. Priimant į darbą konkurso būdu siekiama užtikrinti, kad į konkursines pareigas būtų atrinkti labiausiai kvalifikacinius reikalavimus atitinkantys asmenys, o pagal konkurso sąlygas pripažintas nugalėtoju asmuo įgyja specialią teisę – teisę sudaryti darbo sutartį. Dėl to konkursą organizuojantis asmuo privalo konkursą organizuoti ir vykdyti nepažeisdamas ne tik atitinkamu aktu nustatytos jo organizavimo tvarkos, bet ir bendrųjų teisės, darbo teisės, konkursų organizavimo principų, neišskiriant ir skaidrumo principo.

Įstaigos vadovo pareigas galima eiti tik laimėjus viešą konkursą. Viešo konkurso metu tikrinamos pretendento į laisvą darbo vietą profesinės žinios, praktinio darbo įgūdžiai, asmeninės ir dalykinės savybės (Nuostatų 3 punktas).

Viešoji įstaiga „Greitosios medicinos pagalbos stotis“ yra Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai priklausanti iš Vilniaus miesto savivaldybės turto ir lėšų įsteigta asmens sveikatos priežiūros viešoji įstaiga (toliau – Įstaiga), teikianti asmens sveikatos priežiūros paslaugas (VšĮ „Greitosios medicinos pagalbos stotis“ įstatų 1 punktas).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-07-11 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2013, pasisakydamas dėl viešojo konkurso organizavimo principų, nurodė, kad: „Sveikatos priežiūros įstaigų veiklos, jos valstybinio reguliavimo pagrindus, valdymo ypatumus reglamentuoja Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas. Šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu. Viešą konkursą organizuoja ir jo nuostatus tvirtina atitinkamos įstaigos steigėjas arba visuotinis dalininkų susirinkimas. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų padalinių ir filialų vadovais gali būti asmenys, kurie atitinka Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kvalifikacinius reikalavimus. Šios įstatymo nuostatos sudaro prielaidas tikėtis, kad į minėtas pareigas būtų atrenkami tinkamiausi, labiausiai kvalifikuoti specialistai, turintys ne tik aukščiausius profesinius įgūdžius, tačiau pasižymintys ir vadybiniais bei organizaciniais gebėjimais. Dėl šių aplinkybių viešo konkurso organizavimui ir jo vykdymui keliami aukšti kokybės reikalavimai. Viešo konkurso sąlygos turi būti aiškios ir suprantamos, o jų taikymas turi būti toks, kad pagal viešo konkurso sąlygas jo rezultatas būtų prognozuojamas, aiškiai nuspėjamas. Tai reiškia, kad viešo konkurso metu negali būti jokių netikėtų sąlygų ar reikalavimų, skelbiant viešą konkursą ir jį vykdant bei nustatant laimėtoją, turi būti laikomasi skaidrumo principo. Skaidrumas, kaip viešo konkurso principas, reiškia, kad konkurso sąlygos turi būti išdėstytos aiškiai, negali kisti, jų turi būti laikomasi ir pagal jų deklaravimą būtų nuspėjami sprendimai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje šios kategorijos bylose nurodoma, kad vadovaujantis skaidrumo principu turi būti užtikrinti: 1) konkurso sąlygų aiškus ir suprantamas išdėstymas, jų paskelbimas ir taikymas; 2) konkurso sąlygų keitimas įstatymo ar konkurso sąlygų nustatyta tvarka; 3) vienodas požiūris į konkurso dalyvius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. N. v. Plungės rajono savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-83/2009)“.

Kasacinis teismas nurodė, jog skaidrumas, kaip viešo konkurso principas, susideda iš konkurso sąlygų išdėstymo aiškiai ir suprantamai, jų nekintamumo, taip pat jų laikymosi tokiu būdu, kad pagal deklaruotas sąlygas sprendimai būtų nuspėjami. Sąlygų nekintamumo principo turi būti laikomasi sąlygas skelbiant, jas keičiant įstatymo ar konkurso sąlygų nustatyta tvarka (CK 6.948 straipsnis) ir jas taikant pagal paskelbtų konkurso sąlygų reikalavimus, kad konkurso rengėjo sprendimai ar kiti veiksmai (priimant dokumentus, nagrinėjant skundus, vertinant darbus ar rezultatus ir kt.) atitiktų deklaruotas konkurso sąlygas ir juos būtų galimi nuspėti (prognozuoti). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. N. v. Plungės rajono savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-83/2009; 2013 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. V. ir kt. v. Kauno miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-383/2013; kt.).

Aprašo 18 p. nurodyta, kad konkurso metu vertinama pretendento profesinė ar darbo patirtis ir dalykinės savybės. Jeigu eiti pareigas būtini tam tikri įgūdžiai (pagal pareigybės aprašymo ar kito vietinio (lokalinio) teisės akto nustatytus reikalavimus), vertinami šie įgūdžiai. Pretendentui pateikus dokumentus apie atitinkamų įgūdžių įgijimą, šie įgūdžiai gali būti netikrinami. Konkurso metu taip pat vertinami pretendentų į įmonės, įstaigos vadovo pareigas vadovavimo gebėjimai (gebėjimas inicijuoti idėjas, planus, numatyti užduotis, veiklos žingsnius, koordinuoti darbus ir panašiai) pagal jų, kaip įmonės, įstaigos vadovų, pateiktą veiklos programą (Aprašo 18 p.).

Nuostatų 17 p. nustatyta, kad viešo konkurso egzaminas vykdomas raštu (testas) ir žodžiu (testas arba pokalbis). Egzaminas pradedamas nuo egzamino raštu (testo). Testą sudaro 50 klausimų, susijusių su įstaigos vadovo pareigybės funkcijomis. Testui skiriama 45 minutės. Pasibaigus testui skirtam laikui, komisijos sekretorius surenka testus. Testus tikrina komisijos nariai ir komisijos sekretorius. Komisijos pirmininkas ir komisijos nariai vertina atrankoje dalyvaujančius pretendentus nuo 1 iki 10 balų už testą. Komisijos pirmininkui paskelbus egzamino raštu rezultatus, pradedamas egzaminas žodžiu. Per egzaminą žodžiu klausimus pateikia kiekvienas komisijos narys, siekdamas patikrinti pretendento žinias bei gebėjimus vykdyti įstaigos vadovo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Taip pat vertinami pretendentų į įmonės, įstaigos vadovo pareigas vadovavimo gebėjimai pagal jų pateiktas įmonės, įstaigos vadovo veiklos programas. Pretendentams pateikiamos praktinės užduotys, skirtos vadovavimo gebėjimams įvertinti. Pretendentams taip pat gali būti užduodami jų atsakymus patikslinantys klausimai. Pretendentai egzaminuojami žodžiu individualiai, kitiems pretendentams nedalyvaujant. Vertinant pretendentus turi dalyvauti daugiau kaip pusė komisijos narių. Pretendento surinkti balai apskaičiuojami taip: kiekvienam pretendentui skirti balai susumuojami ir dalijami iš dalyvavusių komisijos narių skaičiaus. Savivaldybės administracijos direktoriaus atskiru sprendimu, atsižvelgiant į įstaigos veiklos pobūdį ir būsimam vadovui keliamus reikalavimus, gali būti nustatyta ir kitokia egzamino raštu ir egzamino žodžiu forma.

Ieškovas teigia, kad konkurse realiai nevertintos pretendentų žinios greitosios medicinos pagalbos srityje, kas jo nuomone, turėjo būti daroma pirmiausia. Vienok, sutiktina su ieškovo oponentų išsakyta pozicija, kad konkursas buvo skelbtas ne gydytojo (specialisto) pareigybei užimti, o Įstaigos vadovui, kuriam, žinia, pagrįstai keliami didesni reikalavimai Įstaigos administravimo ir vadovavimo, teisės aktų žinojimo ir pan. srityse. Įstaigos vadovui neabejotina teks priimti sprendimus labai plataus pobūdžio klausimais bei susidurti su įvairiais atvejais Įstaigos veikloje ir jos valdyme, kuriems racionaliai įvertinti bei išspręsti reikalinga išmanyti ne tik medicinos sritį, bet ir darbo, administracinę teisę, turėti loginį mąstymą, greitą orientaciją. Todėl visiškai sutiktina su atsakovės, kaip steigėjo ir faktinio Įstaigos valdytojo, išreikšta pozicija, kad buvo siekiama pirmiausia patikrinti visus šiuos potencialaus vadovo gebėjimus ir žinias teisės aktų nuostatų ribose, kas leistų kandidatams pademonstruoti ne tik savo išsilavinimą, bet ir įgūdžius, reikalingus vadovaujančio asmens pareigoms užimti. Tą patvirtino ir posėdžio metu apklaustos liudytojos, teigusios, kad teikė bendrą kandidatų vertinimą. Todėl nesutiktina su ieškovo išsakyta pozicija, kad didesnis dėmesys turėjo būti akcentuojamas ties atsakymais, kurie susiję su greitosios pagalbos paslaugų teikimu.

Remiantis teismų formuojama praktika, teismo kompetencijai, nagrinėjant šio pobūdžio bylas, nėra priskirta teisė vertinti klausimų turinio ar jų sudėtingumo ir atsakymų į juos teisingumo, kai šie klausimai iš esmės yra atitinkantys sritį, į kurią yra organizuojamas konkursas (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1163/2013). Šiuo atveju teismas konkurso teisėtumą revizuoja tik konkurso organizavimo tvarkos aspektu (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teisino 2013 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2247/2013).

Atkreiptinas dėmesys, kad pretendentų vertinimas yra kiekvieno komisijos nario diskrecijos teisė, teismas negali spręsti dėl vieno ar kito pretendento tinkamumo pareigoms, į kurias paskelbtas konkursas, teismas gali tik įvertinti, ar konkursas atitiko norminiais ir lokaliais teisės aktais tokiam konkursui nustatytus reikalavimus. Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A858-1623/2012, vertindama egzamino žodžiu rezultatus, yra pažymėjusi, jog komisijos nariai turi tam tikrą diskreciją sprendžiant, kaip įvertinti kiekvieną pretendentą. Toks vertinimas gali apimti ne tik atsakymų į pateiktus klausimus turinį, tačiau ir atsakymų pateikimo formą, laiką, kurio prireikė atsakymui pateikti, bendrą įspūdį apie pretendentą. Todėl teismo vaidmuo tokiame kontekste apsiriboja įvertinimu, ar komisija neperžengė turimos vertinimo laisvės ribų (2012 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1623/2012).

Todėl atmestini kaip nepagrįsti ir šiuo aspektu išsakyti ieškovo argumentai, nukreipti į kandidatų atsakymų vertinimą, kurie, anot jo, nebuvo teisingi, ar komisijos narių kompetencijos stoką jiems (atsakymams) įvertinti. Ieškovas jokiais teisiniais ir dėmesio vertais argumentais nepagrindė komisijos narių jiems deleguotos diskrecijos teisės įvertinti kandidatus pagal jų atsakymų turinį. Ieškovas apsiribojo viso labo hipotetinėm prielaidom ir subjektyviu įvykių vertinimu.

Kaip konkurso metu padarytą pažeidimą ieškovas traktuoja aplinkybes, jog faktiškai nebuvo vertinamos pretendentų pateiktos veiklos programos. Pagal Nuostatų 17 p., per egzaminą žodžiu klausimus pretendentams pateikia kiekvienas komisijos narys, siekdamas patikrinti pretendento žinias bei gebėjimus vykdyti įstaigos vadovo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, taip pat vertinami pretendentų į įmonės, įstaigos vadovo pareigas vadovavimo gebėjimai pagal jų pateiktas įmonės, įstaigos vadovo veiklos programas. Šiuo aspektu sutiktina su trečiojo asmens Z. S. pozicija, kad Nuostatai nenumato reikalavimo užduoti klausimus būtent iš pretendentų veiklos programų, bet tikėtina, kad su pretendentų pateiktomis veiklos programomis, kaip ir su kitais pretendentų pateiktais dokumentais, komisijos nariai susipažįsta iki konkurso ir pateikdami savo įvertinimą kiekvieno iš pretendentų atžvilgiu, šias veiklos programas turi omenyje. Pažymėtina, jog pagal Aprašo 21 p. ir Nuostatų 19 p. jeigu keli pretendentai surinko vienodą didžiausią balų skaičių (bet ne mažiau kaip 6 balus už vieną testą arba ne mažiau kaip 12 balų už du testus), vertinami šių pretendentų privalumai, nurodyti jų pateiktuose privalumų sąrašuose, o pretendentų į įmonės, įstaigos vadovo pareigas – ir (...) veiklos programos. Kadangi šiame konkurse pretendentai surinko skirtingą balų skaičių, konkurso komisija neprivalėjo dar atskirai vertinti pretendentų privalumų ir veiklos programų, to pagrįstai ir nepadarė, taigi teisės aktais nustatytų reikalavimų nepažeidė.

Teismas neturi pagrindo nesutikti su atsakovės argumentais, kad konkurso sąlygose nebuvo nustatytas reikalavimas pretendentui turėti medicininį išsilavinimą, dalyvavimui konkurse pakako turėti aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą (magistro kvalifikacinį laipsnį) (el. b. t. 2 psl. 21). Pažymėtina, kad šios sąlygos atitinka Įstaigos direktoriaus pareigybės aprašymo 6.3. punkte nustatytus reikalavimus (el. b. t. 2 psl. 17). Šiuo atveju atsižvelgiant į pareigybės aprašyme Įstaigos direktoriui priskiriamas funkcijas (el. b. t. 2 psl. 18-19), akivaizdu, jog šiuo atveju medicininio išsilavinimo turėjimas ir negalėjo būti esminiu kriterijumi atrenkant tinkamiausią pretendentą į šias pareigas, o daug svarbesnis kriterijus yra teisės aktų, nustatančių šalies sveikatos politiką bei reglamentuojančių sveikatinimo veiklą, sveikatos priežiūros įstaigų administravimą ir finansavimą, personalo valdymo, administravimo ir darbo santykių pagrindų išmanymas. Neatsitiktinai reikalavimai dėl tokių žinių įtraukti į kvalifikacinių reikalavimų pretendentui į šias pareigas sąrašą, tačiau skirtingai nuo kitų reikalavimų, atitikimą kuriems pretendentai galėjo pagrįsti pateiktais dokumentais, tokio pobūdžio kvalifikacija patikrinama tik raštu ir/ar žodžiu patikrinus žinias. Šiuo atveju pagal paskelbtą pretendentų atrankos būdą konkursas turėjo vykti 2 etapais: raštu (testas iš pateiktų teisės aktų sąrašo) ir žodžiu (pokalbis) (el. b. t. 2 psl. 21), kas faktiškai ir buvo padaryta. Jokių esminių pažeidimų pravedant ginčo konkursą teismas, išnagrinėjęs bylą, nenustatė.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, yra taip pat nurodęs, kad, pripažįstant įstatyme nustatytų reikalavimų konkurso organizavimui pažeidimo faktą, turi būti konstatuotas konkretaus pretendento teisių pažeidimas. Vien faktas, kad asmuo nelaimėjo konkurso, nesudaro pagrindo panaikinti konkurso rezultatus, jeigu neįrodoma, kad pažeidimą ir pretendento netekimą galimybės šį konkursą laimėti sieja priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-07-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2013). Tokių aplinkybių šiuo atveju teismas taip pat nenustatė.

Gindamas savo poziciją, ieškovas darė prielaidą, kad komisija turėjo išankstinę nuomonę dėl konkurso laimėtojų. Tačiau teismas mano, kad šie ieškovo teiginiai labiau deklaratyvaus pobūdžio, niekuo neįrodyti, paremti vien negalėjimu ar nenoru susitaikyti su įvykusiu pralaimėjimu konkurse, kuriame ieškovas, akcentuotina, užėmė net gi ne antrą, o trečią vietą (CPK 178 str., 185 str.).

Iš bylos rašytinės medžiagos, šalių ir liudytojų paaiškinimų teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad vykdant ginčo konkursą, jo sąlygos nebuvo dalyviams vienodos, kad konkurse pirmąsias dvi vietas užėmę pretendentai buvo nepelnytai, nepagrįstai išskirti ar akivaizdžiai proteguojami. Išnagrinėjęs bylą ir vertindamas joje esančių įrodymų visetą, teismas mano, kad nėra pakankamo pagrindo išvadai, jog konkursas vyko neskaidriai ar neobjektyviai, pažeidžiant Aprašo ir Nuostatų reikalavimus.

Analizuojant paskelbto ginčo konkurso sąlygas, bylos medžiaga užfiksuotą jo eigą, rezultatus, matyti, kad vykdant konkursą, jo sąlygos buvo aiškiai suprantamos ir vienodos visiems dalyviams, juolab ieškovui, kuris, kaip teigė jis pats, dalyvauja jau trečiame konkurse. Nėra pagrindo manyti, kad kuris nors pretendentas buvo nepelnytai, nepagrįstai išskirtas iš kitų tarpo ar proteguojamas. Reikalavimai pretendentams buvo vienodi, galimybės dalyvauti konkurse buvo prieinamos vienodai visiems pretendentams, jie visi buvo išklausyti ir komisijos įvertinti pagal jų diskreciją.

Žinia, kiekvienas pretendentas dalyvauja konkurse turėdamas vieną ir tą patį lūkestį – jį laimėti, tačiau dviejų laimėtojų niekada nebūna, tad kažkieno lūkesčiai visada lieka nepateisinti. Neįrodžius, kad ieškovo, užėmusio trečią vietą, teisė laimėti konkursą pažeista, remiantis vien tuo faktu, kad ieškovas nelaimėjo konkurso, nenustačius esminių jo pravedimo trūkumų, nėra pagrindo naikinti konkurso rezultatus ir komisijos sprendimą dėl šių rezultatų (bei skelbti naują konkursą), taigi ieškovo reikalavimai atmestini visa apimtimi.

Atmesdamas ieškinį, teismas dėl kitų šalių teiginių ir argumentų plačiau nepasisako, nes nemano, jog ginčo sprendimui jie yra teisiškai reikšmingi.

Šioje byloje susidarė viso 11,79 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidų). Kadangi tenkanti atlyginti pašto išlaidas valstybei suma yra ne mažesnė, nei 2011-11-07 LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro įsakymu Nr.1R-261/1K-355 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (3 Eur), atmetus ieškinį, šios pašto išlaidos priteisiamos iš ieškovo valstybės naudai (CPK 92 str., 96 str. 1d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Išieškoti iš ieškovo T. R., a.k. (duomenys neskelbtini) 11,79 Eur pašto išlaidų valstybei, jas sumokant į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią banke „Swedbank”, AB, įmokos kodas 5660 arba surenkamąją sąskaitą Nr. LT122140030002680220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, įmokos kodas 5660 (sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti teismui nedelsiant po sprendimo įsiteisėjimo).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.