Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei bei santuokos nutraukimo padarinių pagal ieškovės A. Č. ieškinio reikalavimą atsakovui K. Č., išvadą teikianti institucija, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos tarnyba.

Aprašomoji dalis

nustatė:

4. Atsakovas K. Č. bylos nagrinėjime iš esmės nedalyvavo. Ieškinio reikalavimas, procesiniai dokumentai, teismo šaukimas į parengiamąjį posėdį jam buvo įteikti tinkamai. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką atsakovui pranešta teismo pranešimu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

6. Ieškinio reikalavimas tenkinamas.

13. Neturtinės žalos, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, atsakovo santuokinių pareigų pažeidimo fakto bei priežastinio ryšio tarp šių pažeidimų bei ieškovės patirtų fizinių bei dvasinių išgyvenimų buvimas sudaro pagrindą atsakovo civilinei deliktinei atsakomybei kilti bei teismui spręsti dėl tokios atsakomybės dydžio (CK 6.246 – 6.250 straipsniai). Nustatant neturtinės žalos nukentėjusiam sutuoktiniui kompensacijos dydį, turi būti atsižvelgiama ne tik į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, tokius kaip neturtinės žalos pasekmės, kaltė, turtinė padėtis, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai, bet ir į specifinius kriterijus - sutuoktinio kaltės formą, laipsnį, santuokinių pareigų pažeidimo pobūdį, trukmę, santuokos trukmę, dėl santuokos nutraukimo atsiradusias neigiamas pasekmes nukentėjusiajam sutuoktiniui įvairiose jo gyvenimo srityse, tiek nukentėjusio, tiek kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių turtinę padėtį ir pan. Atsakovo santuokinių pareigų pažeidimas pasireiškė nelojaliu, nepagarbiu, agresyviu, smurtiniu, žiauriu, elgesiu ieškovės atžvilgiu. Šalių santuoka truko labai trumpai, nes jau po keturių mėnesių nuo santuokos sudarymo momento ieškovė šeimoje patyrė psihologinį ir fizinį smurtą, kurio pasėkoje persikėlė gyventi pas savo motiną. Nepaisant to natūralu, kad santuokos iširimas dėl patirto smurto, kuomet ieškovė laukėsi kūdikio, sukelia itin skaudžius išgyvenimus ir emocines kančias dėl netinkamo ir netoleruotino kito sutuoktinio elgesio. Minėta, dėl santuokos iširimo ieškovė patyrė neigiamas psichologines ir fizines pasekmes sveikatai bei jos tolimesniam gyvenimui, be kita ko, neteko jai paramą teikusio sutuoktinio materialinės paramos. Neturtinę žalą privalantis atlyginti atsakovas byloje nepateikė įrodymų apie savo turtinę / finansinę padėtį. Teismo surinktais duomenimis atsakovas iki (duomenys neskelbtini) dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, be to Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius jam mokėjo vaiko priežiūros išmoką. Teismas konstatuoja, kad atsakovas yra jauno ir darbingo amžiaus asmuo, byloje nėra duomenų apie tai, kad jis turėtų sveikatos problemų ir negalėtų dirbti, turėtų kitų įsipareigojimų ar išlaikytinių. Kompleksiškai įvertinęs aukščiau nurodytus faktorius, pažeistos vertybės pobūdį ir santykį su kitomis vertybėmis, taip pat teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus bei teismų praktiką tokios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2007; 2007 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2007; 2008 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2008 ir kt.), teismas ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkina visa apimtimi ir priteisia iš atsakovo 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

14. CK 3.72 straipsnis nustato buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo tvarką ir sąlygas. Teisės į išlaikymą neturi sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, taip pat tas sutuoktinis, kurio turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti (CK 3.72 straipsnio 1 ir 4 dalys). Atsakovą pripažinus kaltu dėl santuokos iširimo, atsakovas neturi teisės į išlaikymą. Ieškovė išlaikymo nereikalauja.

17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.174 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Bylos duomenimis nustatyta, kad šiuo metu nepilnametis M. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvena su savo mama, t. y. ieškove A. Č. jos mamos bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Pasak ieškovės, sūnus su ja gyvena nuo pat gimimo, yra prie jos prisirišęs, su tėvu bendrauja epizodiškai. Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos pateikto (duomenys neskelbtini) Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nepilnametis yra ugdomas, lavinamas, jam sudarytos pakankamos pilnaverčio gyvenimo ir poilsio sąlygos. Iš (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados matyti, kad ši institucija prašo nepilnamečio M. Č. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su jo motina. Nurodo, kad mama tinkamai rūpinasi savo vaiku, berniukas yra saugus, esanti aplinka atitinka reikalavimus vaiko normaliam vystymuisi, ieškovė deda visas įmanomas pastangas, kad vaikas augtų saugioje ir tinkamoje aplinkoje.

18. Įvertinus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad nepilnamečio M. Č. gyvenamąją vietą tikslinga nustatyti su jo motina jos gyvenamojoje vietoje, nes tokiu būdu nepilnamečiui bus užtikrintos visos sąlygos jo pilnaverčiam vystymuisi, ugdymui bei labiausiai atitiks jo interesus. Tokią išvadą teismo posėdžio metu pateikė ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė. Atsakovas K. Č. prieštaravimų dėl nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo su motina nepateikė. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tenkinamas, M. Č. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su jo motina, t. y. ieškove A. Č. Dėl šios priežasties nepilnamečio M. Č. turto tvarkytoja uzufrukto teise paskiriama ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis, CPK 376 straipsnio 3 dalis).

20. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo pareigas – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis). Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas). Jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007). Nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, teismas visų pirma turi užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant (CK 3.156 straipsnis). Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio, tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad tarp civilinės bylos šalių nėra ginčo dėl atsakovo bendravimo tvarkos su nepilnamečiu sūnumi nustatymo, o ieškovė tokią tvarką prašo nustatyti, kuriai atsakovas neprieštarauja, teismas tokį ieškovės reikalavimą tenkina ieškinio reikalavime nurodytomis sąlygomis.

21. Byloje taip pat nekilo ginčo dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiui M. Č. bei jo dydžio, atsakovas be kita ko byloje nereiškė prieštaravimo ir dėl išlaikymo įsiskolinimo fakto buvimo. Ieškovė A. Č. ieškinio reikalavimu bei teismo posėdžio metu nurodė, kad M. Č. išlaikyti jai yra reikalinga maždaug 530 Eur dydžio suma, kurią sudaro 80 Eur mokestis už darželį, 30 – 40 Eur rūbai, 20 Eur avalynė, 200 Eur maistas, 70 Eur sauskelnės, 50 Eur vaistai, maisto papildai, vitaminai, 30 Eur kuro išlaidos, 25 Eur vaikui tenkanti dalis būsto išlaikymui, kuri žiemos sezonu siekia 50 Eur sumą, 50 Eur žaislai. Iš atsakovo ieškovė prašo priteisti 230 Eur išlaikymą nepilnamečiui sūnui, nurodo, kad jai yra mokami 70 Eur vaiko pinigai. Pasak ieškovės, atsakovas prie sūnaus išlaikymo neprisideda, nos būten jis visus metus gavo išmokas, skirtas vaiko priežiūrai. Už 2021 metų vasario mėnesį pervedė 400 Eur, už gegužės mėnesį sumokėjo 200 Eur, už birželio mėnesį – 200 Eur, už liepos mėnesį – 200 Eur, už rugpjūčio mėnesį – 100 Eur, todėl iš atsakovo ieškovė prašo priteisti 1 260 Eur išlaikymo įsiskolinimą.

22. Įstatyme numatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3 dalis). Vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Su vaiku susiję klausimai sprendžiami, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Taigi, sprendžiant klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio turi būti nustatyti šie teisiškai reikšmingi faktai: vaiko poreikiai, abiejų vaiko tėvų turtinė padėtis (CK 3.192 straipsnis).

23. Minėta, jog teismo posėdžio metu ieškovė A. Č. nurodė, kad jos nepilnamečio sūnaus M. poreikiai kiekvieną mėnesį sudaro 530 Eur sumą, kurią sudaro išlaidos maistui, rūbams, avalynei, žaislams, pramogoms, vaistams, higienos priemonėms, būsto išlaikymui, ugdymo įstaigoms. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai bei pačios ieškovės paaiškinimai patvirtina, kad M. Č. yra skiriami 70 Eur dydžio vaiko pinigai. Teismas sutinka su ieškinyje bei pačios ieškovės paaiškinimuose teismo posėdžio metu nurodytomis aplinkybėmis apie išlaikytinio M. Č. poreikius ir išlaikymui reikalingas lėšas maistui, drabužiams, avalynei, žaislams, sveikatai, higienai, ugdymui. M. Č. civilinės bylos nagrinėjimo dienai yra 1,5 metukų, vaikas yra sveikas, neturi specialių poreikių, lanko ugdymo įstaigą, yra nuolatos prižiūrimas savo mamos. Mažametis gyvena kartu su ieškove jos mamos bute ir būtent jai tenka vaiko kasdienių poreikių tenkinimo išlaidos.

24. Kasacinis teismas suformulavo teisės aiškinimo taisyklę: pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas). Minėta, jog byloje yra nustatyta, kad ieškovei yra mokama 70 Eur išmoka vaikui. Įvertinęs civilinėje byloje pateiktus rašytinius įrodymus bei pačios ieškovės paaiškinimus, teismas sprendžia, kad nepilnamečio M. Č. poreikiai kiekvieną mėnesį siekia 530 Eur dydžio sumą. Darydamas tokias išvadas teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovas byloje nėra pateikęs atsiliepimo į ieškinio reikalavimą, nors yra susipažinęs su ieškovės pareikštu reikalavimu, prieštaravimų dėl ieškovės prašomo priteisti išlaikymo dydžio bei nepilnamečio sūnaus poreikių nėra pareiškęs. Tokiu būdu, atsižvelgdamas į civilinėje byloje surinktus įrodymus bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nustatytas visas nepilnamečiui M. Č. reikalingo išlaikymo dydis, atsižvelgiant į tai, kad jis yra 1,5 metukų amžiaus, lanko ugdymo įstaigą, yra 530 Eur. Vaikui reikalingo išlaikymo dydį sumažinus valstybės teikiama 70 Eur suma, sprendžiama, jog M. Č. reikalingo išlaikymo suma yra 460 Eur.

25. Civilinės bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad ieškovė A. Č. dirba MB „(duomenys neskelbtini)“, jos darbo užmokestis siekia 350 Eur, ieškovės vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių. Iš ieškovės žodžių, pastaroji neturi kitokio pajamų šaltinio, turi santaupų iš darbo užsienyje, pragyventi jai padeda mama. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis atsakovui laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 9 d. iki 2021 m. lapkričio 9 d. buvo mokama 579,55 Eur dydžio vaiko priežiūros išmoka, be to jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovo vardu nėra registruotų transporto priemonių. Teismui nėra žinoma apie atsakovo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, kitos rūšies pajamas, turimus skolinius įsipareigojimus, galimai kitus išlaikytinius. Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų nedarbingas ar turėtų sveikatos problemų, kurioms esant neturėtų galimybės dirbti bei prisidėti prie savo nepilnamečio sūnaus išlaikymo.

26. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien jo minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, vaikas turi turėti materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, o už jo aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus bei pomėgius yra atsakingi abu vaiko tėvai. Taip pat turi būti atsižvelgiama ir į tai, jog nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolė yra absoliuti, rūpestingo ir sąžiningo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartas reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas visiems vaikams išlaikyti. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, jog nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje taip pat yra nurodoma, kad vaikų tėvas, turėdamas pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, privalo imtis iniciatyvos, kad gautų pajamas, kurios galėtų būti skirtos ne tik jo paties pragyvenimui, bet ir nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti. Visos abejonės dėl reikalingo ir galimai teiktino išlaikymo dydžio nustatymo vertintinos vaikų interesų naudai, o tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, galėjimo teikti teismo nustatytą išlaikymą, teismas šias aplinkybes turi vertinti vaikų interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaikų poreikius atitinkantį išlaikymo dydį.

27. Nustatant civilinės bylos šalių vaikui reikalingo teikti išlaikymo dydį bei jo dalis, tenkančias kiekvienam iš išlaikytinių tėvų, atsižvelgiama į tai, jog ieškovė suteikia sūnui gyvenamąjį būstą, todėl jai iš esmės tenka visa atsakomybė už bendrą civilinės bylos šalių vaiką, jo kasdienių poreikių tenkinimą. Pažymėtina, kad sūnaus išlaikymui reikalingas lėšas skiria ieškovė tokias ir tokio dydžio, kokių tuo metu jam reikia. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad prie nepilnamečio M. Č. išlaikymo prisideda ieškovės mama, kiti giminaičiai, kurie neturi įstatyme numatytos vaiko išlaikymo pareigos. Ieškovė dirba, nors sūnus dar nėra sulaukęs dviejų metų amžiaus, sūnaus išlaikymo pareigą vykdo tinkamai. Bylos duomenys bei pačios ieškovės paaiškinimi patvirtina, kad atsakovas pats geranoriškai už 2021 metų gegužės, birželio ir liepos mėnesius sūnaus išlaikymui mokėjo po 200 Eur, kas patvirtina, kad atsakovas turi galimybę sūnui teikti išlaikymą. Taip pat pasikartotina, kad atsakovas byloje neginčijo nepilnamečio M. Č. poreikių dydžio, taip pat neginčijo ieškovės nurodomų išlaidų dydžio vaiko poreikiams patenkinti, neįrodinėjo, kad sūnui galimai pakanka mažesnės išlaikymo sumos. Tokiu būdu, teismas sprendžia, kad atsakovas sutiko, kad sūnaus poreikiams patenkinti ieškovei yra reikalinga jos nurodoma suma bei, kad vaikui ji kas mėnesį patiria būtent tokio dydžio išlaidas, kurias ji nurodė tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek posėdžių metu. Įvertinęs šias aplinkybes, taip pat aplinkybes apie išlaikytinio poreikius, šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas, turimą turtą, atsakovo darbingą amžių, taip pat tai, kad byloje nėra pateiktų duomenų apie tai, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų, kurios jam neleistų dirbti, užsidirbti ir užtikrinti tinkamo nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimo, teismas sprendžia, kad abu nepilnamečio M. Č. tėvai turi galimybę lygiomis dalimis jam teikti reikalingo dydžio išlaikymą, todėl iš atsakovo sūnaus išlaikymui priteistina kas mėnesį mokama 230 Eur dydžio išlaikymo suma. Toks išlaikymas, teismo nuomone, iš esmės nepažeis kiekvieno iš tėvų turtinės padėties ir nepilnamečio vaiko poreikių proporcingumo principo. Reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkinamas, išlaikymą priteisiant nuo ieškinio reikalavimo teisme pateikimo dienos, t. y. nuo 2021 m. rugsėjo 30 d. Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

28. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, o tokią teisę nepilnamečiai vaikai pagal kilmę įgyja nuo jų gimimo dienos (CK 3.137 straipsnis), tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Byloje ieškovė A. Č. prašo teismo iš atsakovo priteisti išlaikymo įsiskolinimą. Nurodo, kad atsakovas gera valia už 2021 metų vasario mėnesį pervedė 400 Eur, už 2021 metų gegužės, birželio ir liepos mėnesius pervedė po 200 Eur, už 2021 metų rugpjūčio mėnesį – 100 Eur. Tokiu būdu, ieškovė prašo iš atsakovo priteisti išlaikymo įsiskolinimą 1 260 Eur dydžio už laikotarpį nuo 2020 m. spalio iki 2021 m. spalio 1 d., t. y. už 12 mėnesių. Atsakovas dėl šio ieškovės reikalavimo prieštaravimų teismui nepareiškė, taip pat nepateikė įrodymų, kad nurodytu laikotarpiu teikė sūnui išlaikymą.

29. Teismui nėkyla abejonių, kad atsakovas K. Č. vaikui išlaikymą nuo pat jo gimimo teikė tik epizodiškai, ieškovės nurodytais laikotarpiais ir sumomis. Byloje nesant atsakovo prieštaravimų dėl ieškovės reikalavimo, iš atsakovo K. Č. ieškovės naudai priteistinas 1 660 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimas (12 mėn. × 230 Eur – 1 100 Eur = 1 660 Eur) už laikotarpį nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2021 m. spalio 1 d. (CK 3.200 straipsnis).

30. Šalims išaiškintina, kad teismo sprendimas dėl vaiko išlaikymo neįgyja res judicata (galutinio įsiteisėjimo) galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

31. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi teismas ieškinio reikalavimą dėl santuokos nutraukimo tenkina visiškai, iš atsakovo K. Č. valstybės naudai priteistinos visos byloje susidariusios bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 210 Eur žyminio mokesčio, 271,77 Eur teisinės pagalbos išlaidų bei 12,76 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovės A. Č. ieškinio reikalavimą tenkinti.

Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Panevėžio vyskupijos Palėvenės parapijos Šv. Domininko bažnyčioje, santuokos liudijimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), tarp K. Č. ir A. Č. nutraukti dėl atsakovo K. Č. kaltės.

Priteisti iš atsakovo K. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Po santuokos nutraukimo ieškovei A. Č. palikti santuokinę „(duomenys neskelbtini)“ pavardę, atsakovui – turimą „(duomenys neskelbtini)“ pavardę.

Nustatyti nepilnamečio sūnaus M. Č., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su jo motina A. Č. jos gyvenamojoje vietoje.

Nustatyti nepilnamečio M. Č., gimusio (duomenys neskelbtini), ir jo tėvo K. Č., gimusio (duomenys neskelbtini), tarpusvio bendravimo tvarką tokiomis sąlygimis:

1) K. Č. bendrauja su sūnumi kas antrą mėnesio savaitgalį, t. y. šeštadienį nuo 10 val. iki 18 val. ir ketvirtadieniais nuo 18 val. iki 20 val., pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir jį ten pat parvežant;

2) M. Č. neporiniais metais Šv. Velykas švenčia su tėčiu, o Šv. Kalėdų šventes su mama, o poriniais metais Šv. Velykas – su mama, Šv. Kalėdas – su tėčiu;

3) Tėvo dieną ir tėvo gimimo dieną sūnus M. praleidžia su tėvu K. Č., Motinos dieną ir mamos gimimo dieną – su mama A. Č.;

4) K. Č. su sūnumi M. praleidžia 1 savaitę atsotogų, suderinęs su A. Č. prieš mėnesį laiko;

5) A. Č. informuoja K. Č. apie pasikeitusią sūnaus M. gyvenamąją vietą, nurodant adresą, taip pat kontaktinį telefono numerį, vaiko telefono numerį, jam pradėjus naudotis asmeniniu telefonu. Taip pat informuoja apie sūnaus sveikatos būklę, jam susirgus;

6) K. Č. iki vaikui sueis treji metai su vaiku bendrauja tik dienos metu.

Priteisti iš atsakovo K. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui M. Č., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 230 Eur (du šimtus trisdešimt eurų) nuo ieškinio reikalavimo teisme pateikimo dienos, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo dydį kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti, kad nepilnamečiui M. Č. skirtas pinigines lėšas uzufrukto teise valdo A. Č.

Priteisti iš atsakovo K. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1 660 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų šešiasdešimties eurų) išlaikymo įsiskolinimą.

Priteisti iš atsakovo K. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 210 Eur (du šimtus dešimt eurų) žyminio mokesčio (įmokos kodas 5660), 271,77 Eur (du šimtus septyniasdešimt vieną eurą 77 ct) teisinės pagalbos išlaidų (įmokos kodas 5630), bei 12,76 Eur (dvylika eurų 76 ct) procesinių dokuemntų įteikimo išlaidų (įmokos kodas 5662).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.