- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-18
- Bylos Nr.
- e2A-253-259/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis, Izolda Nėnienė, Arvydas Žibas
- Atsakovas
- V. V.
- Ieškovas
- B. S.
- Kategorijos
- 2.6.8.4Preliminarioji sutartis
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio, Izoldos Nėnienės, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės B. S. ieškinį atsakovui V. V. dėl avanso ir netesybų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė B. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame suformulavo reikalavimus priteisti iš atsakovo V. V. 5 000 Eur pagal preliminariąją sutartį sumokėto avanso, 5 000 Eur baudą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (e. b. l. 1-5). Nurodė, kad ieškovė B. S. sudarė su atsakovu V. V., vykdančiu nekilnojamojo turto objektų statybos ir prekybos veiklą, 2019-07-14 preliminariąją sutartį, pagal kurią šalys susitarė ateityje sudaryti sutartį dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unik. Nr. (duomenys neskelbtini), su jame statomu 150 kv. m bendro ploto gyvenamuoju namu pirkimo-pardavimo. Preliminariosios sutarties 4 punkte šalys nustatė parduodamo turto kainą – 129 900 Eur, iš kurių 5 000 Eur suma turėjo būti sumokama avansu (sutarties 4.1 ir 4.2 punktai). Ieškovė sumokėjo atsakovui 5 000 Eur avansą grynaisiais. Pagal preliminariosios sutarties 6 punktą šalys susitarė notarine tvarka sudaryti pagrindinę sutartį ne vėliau kaip iki 2019-12-31, tačiau tai nepadaryta, kadangi pirkimo objektas – gyvenamasis namas – dar nebaigtas statyti, nėra registruotas kaip nekilnojamojo turto objektas ir jo perleidimo sandoris yra neįmanomas. Remdamasi preliminariosios sutarties 7 punkte įtvirtinta teise pranešus prieš 10 darbo dienų vienašališkai nutraukti preliminariąją sutartį, jeigu pardavėjas nepasirašė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties ar neįvykdė kitų įsipareigojimų pagal preliminariąją sutartį, ieškovė 2020-03-20 pranešė atsakovui apie vienašalį preliminariosios sutarties nutraukimą, reikalaudama atsiskaityti pagal preliminariosios sutarties nuostatas ir grąžinti avansu sumokėtą sumą. Į ieškovės 2020-03-20 pranešimą atsakovas atsakė 2020-03-23 el. laišku, pripažindamas savo kaltę, t.y. nurodydamas, kad atsiprašo už esamą situaciją ir lūkesčių neišpildymą, už tai, kad vėluoja vykdyti sutartį iš savo pusės, ir pasiūlė iki 2020-05-01 pabaigti viską, kas žadėta pagal sutartį. Ieškovė nesutiko su atsakovo siūlymu, pabrėždama, kad laiko sutartį nutraukta, ir reikalavo grąžinti avansą bei sumokėti baudą, tačiau atsakovas avanso negrąžino, baudos nesumokėjo, dėl ko ieškovė priversta kreiptis į teismą.
Atsiliepimas
2. Atsakovas V. V. atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (e. b. l. 27-52). Nurodė, kad 2019-07-14 atsakovo su ieškove sudaryta sutartis yra ne preliminarioji, bet rangos sutartis. Rangos sutartis sudaryta atlikti tam tikrus darbus, t. y. pastatyti 150 kv. m bendro ploto gyvenamąjį namą žemės sklype (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kuris nuosavybės teise priklauso atsakovui V. V.. CK 6.671 straipsnyje yra įtvirtintos rangos sutarties nutraukimo, bei rezultato perdavimo ir priėmimo teisinės pasekmės. Jeigu įstatymo ar sutarties nustatytu pagrindu rangos sutartis nutraukiama iki darbų rezultato priėmimo, užsakovas turi teisę reikalauti perduoti jam atliktų darbų rezultatą, o rangovas turi teisę tokiu atveju reikalauti apmokėti už faktiškai atliktus darbus. Tokiu būdu ieškovė B. S. privalo atsakovui sumokėti likusius 124 900 Eur už rangos sutartimi atliktus darbus, kurie įvardinti sutarties priede Nr. 1 ir neapmokėti 5 000 Eur avansu. Be to, atsakovas ieškovės pageidavimu taisė namo projektą, kartu numatant ir didesnio ploto garažą pagal ieškovės poreikius, bei statomame name papildomai atliko darbų už 6 485,62 Eur sumą, kas ir nulėmė ilgesnę, nei numatyta sutartyje, darbų trukmę. Šių pakeitimų sutartyje neįformino, nes tarp šalių susiklostę santykiai buvo grįsti abipusiu pasitikėjimu. Darbus laiku pabaigti sutrukdė ir 2020 m. kovo 16 d. Lietuvos Respublikos teritorijoje įvestas karantinas. Atsakovo vertinimu dėl kilusios pandemijos suprastėjus ieškovės finansinei situacijai, ji, atsisakydama priimti darbus, siekia išvengti savo įsipareigojimų pagal sutartį vykdymo. Tokiais atvejais, kai asmuo, įsipareigojęs pirkti daiktą, atsisako sudaryti sutartį įstatymų nustatyta forma, teismo pripažinimas, kad tokia sutartis sudaryta, reiškia jos įforminimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. spalio 26 d. sprendimu tenkino ieškovės ieškinį ir priteisė ieškovei iš atsakovo iš atsakovo V. V. 5 000 Eur pagal preliminariąją sutartį sumokėto avanso ir 5 000 Eur baudą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-05-05) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 225,00 Eur žyminio mokesčio išlaidų ir 1 500 Eur advokato atstovavimo išlaidų bei priteisė iš atsakovo procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei (e. b. l. 95-99).
4. Teismas nustatė, kad šalys 2019-07-14 sudarė preliminarią sutartį, kuria įsipareigojo sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį. Šia sutartimi pardavėjui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas (duomenys neskelbtini) su jame statomu 150 kv. m ploto gyvenamuoju namu nuosavybės teise turėjo pereiti pirkėjui (sutarties 1 punktas). Preliminaria sutartimi buvo sutarta, kad turtas parduodamas už 129 000 Eur. Iš jų 5 000 Eur atsakovas gavo preliminarios sutarties pasirašymo metu.
5. Teismas pažymėjo, kad 2019-07-14 sutarties 6 punktu šalys sutarė, jog įsipareigoja pasirašyti notaro patvirtintą turto pirkimo-pardavimo sutartį, kuria nuosavybės teisė į turtą bus perduota pirkėjui ne vėliau kaip iki 2019-12-31 su sąlyga, kad įvykdytos visos šios preliminarios sutarties sąlygos. Nuosavybės teisė į turtą pereina pirkėjui nuo turto pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo ir notarinio patvirtinimo dienos. Sutarties 7 punktas nustatė, kad pirkėjas turi teisę, iš anksto pranešęs raštu prieš dešimt dienų pardavėjui jo gyvenamosios vietos adresu, vienašališkai nutraukti preliminarią sutartį, jeigu pardavėjas nepasirašo ar atsisako pasirašyti notaro patvirtintą turto pirkimo-pardavimo sutartį šioje sutartyje numatytomis sąlygomis, ar pardavėjas neįvykdė kitų įsipareigojimų pagal šią sutartį. Sutarties 9 punktas nustatė, kad nutraukus šią preliminarią sutartį dėl vienos iš šalių kaltės ar šios sutarties 7, 8 numatytų pagrindų, kaltoji šalis įsipareigoja sumokėti kitai šaliai 5 000 Eur baudą. Kai šią sutartį dėl pardavėjo kaltės nutraukia pirkėjas, pardavėjas privalo grąžinti šios sutarties 4.1 ir 4.2 punktuose nurodytas sumokėtas avansinio mokėjimo sumas pirkėjui ir papildomai sumokėti sutartą baudą per 5 darbo dienas nuo sutarties nutraukimo.
6. Teismas nustatė, kad iki preliminarioje sutartyje sutarto laiko – 2019-12-31 atsakovas nepastatė namo, kurį privalėjo parduoti ieškovei. Šias aplinkybes patvirtina atsakovo atstovo faktų pripažinimas (CPK 187 straipsnis), atsakovo pateikti namo nepatvirtinti planai, negautas leidimas namo statybai ir kadastro duomenų nustatymas, kurių rengimo data nurodyta 2020-04-28, t.y. jau po termino įvykdyti prievolę praleidimo.
7. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad jį su ieškove siejo rangos teisiniai santykiai. Teismas pažymėjo, kad atsakovas užsiima namų statyba ir pardavimu. Šias aplinkybes patvirtino ieškovės sutuoktinis liudytojas R. S., kuris nurodė, kad atsakovas, priimdamas iš jų užsakymą namo pirkimui, parodė jam ir ieškovei kelis namus, juos atrakino, t.y. elgėsi kaip jų savininkas. Tie namai buvo pastatyti pardavimui. Todėl teismas darė išvadą, kad atsakovas elgėsi kaip statytojas profesionalas, kuriam taikytina didesnė atsakomybė, susijusi su namų statyba ir jų pardavimu. Ne ieškovė, o atsakovas parengė preliminarią sutartį. Šioje sutartyje atsakovas aiškiai įvardijo turto – gyvenamojo namo su žemės sklypu pardavimo, o ne namo statybos sąlygas, t.y. jis pagal savo veiklos pobūdį turėjo suprasti, kad jis su ieškove sudaro ne namo rangos, o jo ateityje pastatyto namo pirkimo-pardavimo sutartį.
8. Teismas vadovavosi ir CK 6.193 straipsnio 1 dalies nuostata, kurioje nurodoma, kad sutartis turi būti aiškinama sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausiai turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Šalių sudarytos preliminariosios sutarties 1 punkte aiškiai įvardinta, kad šalys įsipareigoja pagal šios sutarties sąlygas sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį. Taip pat ir sutarties šalys įvardijamos kaip pirkėjas ir pardavėjas, o ne rangovas ir užsakovas kaip turėtų būti rangos sutartyje. Taip pat ir preliminariosios sutarties 2 punkte aiškiai nurodoma, kad šioje preliminarioje sutartyje nurodytas turto pirkimo-pardavimo sąlygas šalys laiko privalomomis sąlygomis pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti ir turto nuosavybei pagal ją perduoti. Šioje sutartyje nebuvo įvardinti statybos darbai. Tuo tarpu konkliudentiniai šalių veiksmai, t. y. namo pavyzdžio ir žemės sklypo, kur bus statomas namas pasirinkimas, avanso sumokėjimas, ieškovės pastovus domėjimasis būsima statyba ir raginimai atsakovui ją laiku pabaigti, galimybių pratęsti terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti ieškojimas patvirtina šalių ketinimą ateityje sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį.
9. Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad tarp šalių buvo preliminarūs turto pirkimo-pardavimo santykiai, kurie aiškiai susiję su žemės sklypo ir jame statomo būsimo namo pirkimu - pardavimu. Šiuos teisinius santykius reglamentuoja CK 6.401 straipsnis. Jo pirmoji dalis nustato, kad pirkėjas – fizinis asmuo gali sudaryti preliminariąją nepastatyto gyvenamojo namo ar buto pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią pardavėjas įsipareigoja pastatyti preliminarioje sutartyje numatytą gyvenamąjį namą ar butą ir po to sudaryti su pirkėju gyvenamojo namo ar buto pirkimo-pardavimo sutartį, o pirkėjas įsipareigoja pastatytą gyvenamąjį namą ar butą nupirkti už preliminarioje sutartyje nurodytą kainą. Teismas įvertino ir tą aplinkybę, kad atsakovas atsakyme į ieškovės pretenziją pripažino, jog jis praleido preliminarioje sutartyje nustatytą terminą namui pastatyti, ir dėl to apgailestavo, siūlė pratęsti terminą. Pagal šalių sudarytą preliminariąją sutartį atsakovas namą turėjo pastatyti ir jį parduoti ieškovei – sudaryti pagrindinę namo su žemės sklypu pirkimo-pardavimo sutartį iki 2019-12-31. Žodžiu ieškovė buvo sutikusi terminą pratęsti iki 2020 m. kovo mėnesio, tačiau atsakovas pažeidė ir šį terminą, nes iš jo teismui pateiktų rašytinių įrodymų – kadastro duomenų nustatymo 2020-04-28 matyti, kad tuo metu atsakovas dar netgi neturėjo leidimo namo statybai. Teismas konstatavo, kad skolininkui pažeidus prievolę ir neįrodžius, jog preliminarią sutartį laiku sutrukdė įvykdyti sutarties 10 punkte nurodytos aplinkybės, jam turi būti taikomos preliminarios sutarties 9 punkte nustatytos sankcijos, t.y. jis turi grąžinti ieškovei jos sumokėtą 5 000 Eur avansą ir sumokėti 5 000 Eur baudą.
10. Teismas pažymėjo, kad CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Preliminariąja sutartimi palūkanų dydis nebuvo nustatytas, todėl jos turėtų būti priteistos vadovaujantis nurodyto įstatymo nuostata.
11. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad tenkino ieškovės ieškinį, priteisė ieškovės patirtas dylinėjimosi išlaidas iš atsakovo, o valstybei iš atsakovo priteisė procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Apeliaciniame skunde atsakovas V. V. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas (e. b. l. 107-112). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Siekiant teisingai išnagrinėti ginčą, pirmosios instancijos teismas privalėjo nustatyti kokios rūšies sutartį 2019-07-14 sudarė ieškovė B. S. ir atsakovas. Tam, kad būtų galima spręsti, jog tarp šalių sudaryta sutartis buvo preliminarioji, pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti, kokius organizacinius klausimus šalys turi išspręsti iki preliminariosios sutarties sudarymo, tačiau nei ieškovė, nei pirmosios instancijos teismas tokių aplinkybių nenurodė, nes jų tarp šalių sudarytoje sutartyje ir nėra. Tarp šalių pasirašytos sutarties 4 punkte kaip tik nurodyta sąlyga, kad atsiskaitymas už pastatytą namą vyksta dviem etapais, t. y. sutarties sudarymo metu sumokama 5 000 Eur, o likusią sumą ieškovė sumoka daikto pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo dieną. Taigi, ieškovės sumokėti pinigai atliko mokėjimo-atsiskaitymo funkciją.
12.2. Pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti, kad nustatant, ar gali būti šalių susitarimas kvalifikuojamas kaip pagrindinė sutartis, ar ne, esminę reikšmę turi šalių atlikti veiksmai, šių veiksmų tikslai, sutarties objekto formavimo specifika. Kiekvienu atveju reikia įvertinti, kokiomis aplinkybėmis buvo sudaryta sutartis, ar jau buvo iki galo suformuotas objektas, dėl kurio sudaryta sutartis, ar dar turėjo būti atliekami darbai, ar sutarties sąlygos aiškios ir apibrėžė tik organizacinius ar ir faktiškus tvarkomojo pobūdžio veiksmus, kokius veiksmus įsipareigojo atlikti sutarties šalys ir kas faktiškai buvo atlikta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-695/2018 ir kt.). Nors tarp šalių sudarytos sutarties pavadinime ir yra žodis preliminarioji, tačiau iš tikrųjų tai yra rangos sutartis. Rangos sutartis sudaryta atlikti tam tikrus darbus, t. y. pastatyti 150 kv. m bendro ploto gyvenamąjį namą žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kuris nuosavybės teise priklauso atsakovui V. V.. Joje yra visos CK 6.645 straipsnyje apibrėžtos rangos sutarties sąlygos.
12.3. Pirmosios instancijos teismas visiškai neįvertino, kad iš susirašinėjimo elektroniniais laiškais su priešinga šalimi matyti, jog dar 2019 m. spalio 6 d. ieškovė su savo sutuoktiniu R. S. nebuvo parengusi pageidaujamų pakeitimų projekte. Taip pat nebuvo aiški vidaus pertvarų perplanavimo vizija. Tik gavęs iš ieškovės tikslius langų, durų, pertvarų išdėstymus, atsakovas galėjo kreiptis į projektuotoją, kad perprojektuotų namo konstruktyvinę dalį, o vėliau ir specialiąsias projekto dalis. Architektas A. Z. namo perprojektavimo darbus galutinai baigė tik 2019 m. lapkričio 21 d. Būtent tada galėjo prasidėti namo statybos darbai ir akivaizdu, kad dėl ieškovų pageidaujamų pakeitimų pastatyti namo iki 2019 m. gruodžio 31 d. buvo neįmanoma.
12.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi CK 6.401 straipsniu, nes ši teisės norma reguliuoja teisinius santykius tarp pirkėjo kaip fizinio asmens ir pardavėjo kaip juridinio asmens, o ne tarp pirkėjo kaip fizinio asmens ir pardavėjo kaip fizinio asmens, nes 2019-07-14 sutartį sudarė fiziniai asmenys. Pirmosios instancijos teismas taip pat neįvertino, kad tarp šalių sudarytoje sutartyje nėra CK 6.401 straipsnio 2 dalyje nurodytų privalomų reikalavimų šiai sutarčiai. Tai taip pat patvirtina, kad tarp šalių buvo sudaryta rangos, bet ne preliminarioji sutartis.
12.5. Ieškovė iki 2020 m. kovo 20 d. nė karto nėra reiškusi pretenzijų dėl darbų atlikimo terminų, ką patvirtina kartu su apeliaciniu skundu pateikimas 2020-03-12 el. laiškas dėl namo statybos. Taigi, ieškovė atsisakė sudaryti notarinę pirkimo-pardavimo sutartį tik dėl jos pačios suprastėjusių finansinių galimybių kilus COVID-19 pandemijai ir nenori vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Atsakovas neturi būti laikomas atsakingu dėl šių aplinkybių. Ieškovei neįvykdžius savo sutartinių įsipareigojimų atsakovas patyrė 11 500 Eur nuostolių, nes ieškovės pageidaujamiems darbam papildomai išleido 6 486 Eur, o patį namą pardavė mažesne kaina, nei buvo sutarta su ieškove, t. y. tik už 125 000 Eur.
12.6. Pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti ir tą aplinkybę, kad atsakovė neprašė sumokėti baudos 2020-03-20 el. laišku pareikšdama apie sutarties nutraukimą. Tokį reikalavimą ieškovė pareiškė tik kreipusis į teismą, kuris yra visiškai nepagrįstas atsižvelgiant į atsakovo patirtus nuostolius dėl ieškovės pageidavimų keisti projektą ir COVID-19 pandemijos pasekmių atsakovo veiklai.
Atsiliepimas
13. Ieškovė B. S. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (e. b. l. 125-134). Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Apelianto pozicija laikyti tarp šalių sudarytą sutartį rangos sutartimi visiškai nepagrįsta. Tiek iš pačios preliminariosios sutarties turinio, tiek ir iš šalių duotų paaiškinimų matyti, kad preliminariosios sutarties sudarymo dieną pats objektas, kurį siekė įsigyti ieškovė (gyvenamasis namas), dar neegzistavo, nebuvo pastatytas, todėl šalys preliminariojoje sutartyje aiškiai susitarė dėl pagrindinės turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ateityje, apibrėždami tiek būsimą parduodamą turtą, tiek būsimą pardavimo kainą. Apelianto teiginys, kad preliminarioje sutartyje neva „nėra organizacinių klausimų“ neatitinka tikrovės, o kas yra organizaciniai klausimai, atsiskleidžia iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-695/2018). Kadangi ieškovės siekiamas įsigyti turtas dar neegzistavo preliminariosios sutarties sudarymo metu, tai organizaciniai klausimai tarp šalių ir pasireiškė tuo, kad šalys susitarė ruoštis pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymui ateityje notarine tvarka, nustatė būsimo sandorio kainą ir pagrindines sąlygas, įvykdymo terminus.
13.2. Tai, kad šalys susitarė dėl būsimos pagrindinės pirkimo-pardavimo sudarymo pagal preliminariąją sutartį, ir kad ši preliminarioji sutartis nėra rangos sutartis, akivaizdu tiek iš pačios sutarties lingvistinės analizės, tiek ir iš šalių elgesio. Pirma, pačioje preliminariojoje sutartyje nėra jokių užuominų apie rangos santykius. Antra, netgi paties apelianto ikiteisminių dokumentų turinys lingvistiškai aiškiai atskleidžia, kad pats apeliantas santykius laikė pirkimo-pardavimo, o ne rangos santykiais. Niekada jokioje komunikacijoje tarp šalių nuo pat preliminariosios sutarties sudarymo iki pat ieškinio teismui pateikimo nebuvo kalbama apie rangos santykius. V. V. versija apie tariamą rangą atsirado tik šalių ginčui persikėlus į teismą, todėl ji vertintina kaip išgalvota, gynybinė pozicija, kuria siekiama išvengti teisinės atsakomybės. Trečia, preliminariojoje sutartyje nėra numatytas rangos sutartims būdingas sutarties dalykas – darbai (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Sutartyje nėra net užsimenama apie tai, kad pirkėja įsigyja iš pardavėjo statybos darbus. Vieninteliai planuojami įsigyti pagal būsimą pagrindinę sutartį objektai – sklypas ir namas. Ketvirta, ieškovė nedarė jokios įtakos sutarties turiniui (tekstui), sutartį parengė ir davė pasirašyti atsakovas. Būdamas profesionalus verslininkas, užsiimantis nekilnojamojo turto projektų plėtojimu ir prekyba, atsakovas negalėjo nesuvokti, kokio pobūdžio sutartį teikia pasirašyti ieškovei. Kita vertus, jeigu atsakovas sąmoningai siekė suklaidinti ieškovę, pateikdamas jai sutartį, kuri įforminta kaip preliminarioji sutartis dėl būsimos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, o iš tiesų ketindamas tuo paslėpti savo tikruosius ketinimus dėl tariamų rangos santykių, visiškai neinformuodamas apie tai ieškovės, tai tokia veikla vertintina kaip nesąžiningas ieškovės, kuri yra vartotoja, klaidinimas. Atsakovas nepateikia jokio logiško ir įtikinamo paaiškinimo savo atsiliepime, kodėl su vartotojais sudaro preliminarias sutartis dėl būsimos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, jeigu iš tiesų jis siekia sudaryti rangos sutartį, t.y. kodėl tuomet aiškiai tų sutarčių nepavadina rangos sutartimis. Tokiu atveju prioritetas teiktinas vartotojos kaip silpnesniosios šalies teisių ir interesų gynimui, o visas neigiamas pasekmes dėl savo klaidinančio elgesio turi prisiimti nesąžiningas verslininkas.
13.3. Atsakovas prie savo atsiliepimo į ieškinį buvo pridėjęs tris sąmatas (viena iš jų – minusinė neatliekamų darbų sąmata), kuriomis įrodinėja, kad neva atliko objekto modifikavimo darbų už 6 468 Eur (nors ir nepateikė įrodymų, kad šias sąnaudas jis faktiškai patyrė, t.y. apmokėjo). Šių darbų vertė (net jei būtų hipotetiškai laikoma, kad jie tikrai atlikti, nors tai neįrodyta) yra santykinai labai maža, lyginant su viso objekto kaina, sudarančia 129 900 Eur. Vadinasi, tokios nedidelės vertės modifikavimo darbų atlikimas negali paversti sutarties rangos sutartimi, kas yra išaiškinta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-887/2003; 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2010; 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-334-684/2016, 20 punktas). Šios aplinkybės kartu patvirtina ir tai, kad atsakovo teiginiai apie tariamą žalą yra deklaratyvūs. Be to pirmosios instancijos teisme atsakovas nurodė, kad dėl savo tariamos patirtos žalos priešieškinio reikšti neketina. Todėl dabartinės apelianto spekuliacijos apie tariamą žalą, kuri nėra pagrįsta faktais, dokumentais ir dėl kurios nepareikšti reikalavimai teisme, yra teisiškai nereikšmingos ir nevertintinos.
13.4. Šalių santykiai buvo aiškiai susiję su sklypo ir jame statomo būsimo namo pirkimu-pardavimu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jų atžvilgiu taikė CK 6.401 straipsnį, nes ieškovė būtent ir yra fizinis asmuo – vartotoja, kuri siekė įsigyti būstą savo asmeniniams ir šeimos poreikiams. Pirkėjas pagal šį straipsnį visuomet yra fizinis asmuo (vartotojas), o pardavėjas – verslininkas. Straipsnyje esanti nuoroda į pardavėją kaip juridinį asmenį apima ir tuos atvejus, kai verslininkas yra fizinis asmuo. CK 6.228¹ straipsnio 3 dalyje apibrėžta, kad verslininkas – fizinis asmuo arba juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai. Juridinis asmuo gali būti laikomas verslininku neatsižvelgiant į jo dalyvių teisinę formą.
13.5. Pirkėja (ieškovė) negali būti laikoma užsakove pagal statybos rangos sutartį, nes nefinansavo vykdomų darbų, tik sumokėjo avansą kaip savo ketinimų realumo patvirtinimą. CK 6.688 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad užsakovas privalo laiku suteikti žemės sklypą statybai (statybvietę). Tuo tarpu ieškovė neturėjo sklypo nuosavybės, sklypo nevaldė ir niekada neturėjo jokios įtakos statybvietei. Atsakovas ir pats nelaikytinas rangovu, nes jis savarankiškai jokių darbų nevykdė, kaip tai numatyta CK 6.684 straipsnio 3 dalyje. Be to, iš atsakovo pateiktų su atsiliepimu į ieškinį dokumentų matyti, kad galimi rangovai ir užsakovai buvo visai kiti asmenys, su kuriais ieškovė kaip pirkėja niekada neturėjo jokių ryšių ir santykių. Iš atsakovo pateikto namo projekto matyti, kad statytoju nurodyta G. G.. Iš statybos leidimo matyti, kad statytojas yra D. J.. Jokiame statybų proceso dokumente ieškovė nefigūruoja, nėra įvardijama nei kaip statytoja, nei kaip užsakovė, ir su jokiais nurodytais asmenimis jos nesiejo jokie santykiai, ji niekada su jais neturėjo jokių kontaktų. Ieškovė niekada neveikė kaip statytoja (užsakovė), o šį statusą turėjo kiti asmenys, nurodyti atsakovo atsiliepimo į ieškinį prieduose. Taigi, ieškovę ir atsakovą siejo preliminarūs (ikisutartiniai) pirkimo-pardavimo santykiai, o atsakovas savo nuožiūra su trečiaisiais asmenimis jau galėjo sukurti bet kokius kitokius, kad ir statybos rangos, teisinius santykius, tačiau apie jų pobūdį ir turinį ieškovei nebuvo žinoma.
13.6. Apeliaciniame skunde atsakovas daug dėmesio skiria aiškinimui apie tai, kad neva pirkėjos pageidavimu jis turėjęs atlikti labai daug darbų ir dėl to pagrindinės sutarties nespėta sudaryti iki preliminariojoje sutartyje numatyto termino, t.y. iki 2019-12-30. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nustatė faktinę aplinkybę, kad pranešimo apie sutarties nutraukimą metu atsakovas dar nebuvo gavęs leidimo namo statybai. Iš to akivaizdu, kad V. V. arba galimai jo pavedimu kažkokie kiti asmenys vykdė statybos darbus galimai neteisėtai, neturėdami statybos leidimo, ir toks leidimas nebuvo išduotas tuo metu, kai pirkėja B. S. nutraukė preliminariąją sutartį su V. V.. Iš šių aplinkybių visiškai aišku, kad būtent dėl atsakovo kaltės realus preliminariosios sutarties įgyvendinimas, netgi buvus abiejų šalių valiai, teisiškai buvo tiesiog neįmanomas, nes V. V. netgi neužtikrino parduodamo objekto statybų teisėtumo.
13.7. Apeliaciniame skunde atsakovas nepagrįstai teigia, neva terminas sutarčiai įgyvendinti nebuvo protingas, ir kad neva neįmanoma namo pastatyti per 1 mėnesį ir 9 dienas. Preliminarioji sutartis buvo sudaryta 2019-07-14, tad iki joje numatyto pagrindinės sutarties sudarymo termino (2019-12-31) buvo skirta net 5 su puse mėnesio. Šį terminą 2019-12-31 nustatė pats atsakovas, o ne pirkėja, ir todėl jam kaip profesionaliam verslininkui tenka atsakomybė rūpestingai įvertinti realias savo įsipareigojimų įvykdymo galimybes. Kaip matyti iš byloje esančio susirašinėjimo tarp šalių, pats atsakovas vėluodamas vykdyti įsipareigojimus ne kartą vis žadėjo „per mėnesį“ viską užbaigti, tačiau pažadų nevykdė. Skundžiamame sprendime, be kita ko, nustatyta faktinė aplinkybė, kad atsakovas, gavęs ieškovės pranešimą, jog ji nutraukia su juo sudarytą preliminarią sutartį, ieškovės atsiprašė ir pasižadėjo namo statybą pabaigti iki 2020-05-01, tačiau ir šis pažadas nebuvo įvykdytas (t.y. praėjus net 5 mėnesiams nuo preliminariojoje sutartyje nustatyto termino). Apelianto teiginiai, neva vykdyti įsipareigojimus laiku jam trukdė tariamas nuolatinis pirkėjos naujų pageidavimų teikimas ar reikalingos informacijos teikimas ne laiku, nėra patvirtinti bylos duomenimis, nes per visą sutarties vykdymo laikotarpį atsakovas nebuvo pareiškęs pirkėjai dėl to jokios pretenzijos. Atsakovo teiginiai, kad neva ieškovė atsisakė sudaryti notarinę sutartį, neparemti faktais. Atsakovas teismui nepateikė nei vieno įrodymo apie tai, kad ieškovė būtų buvusi kada nors kviesta pas notarą sudaryti pirkimo-pardavimo sutarties, ar kad su kokiu nors notaru būtų buvęs derinamas tokios sutarties įforminimas ir tvirtinimas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Todėl teisėjų kolegija patikrina skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal pateikto apeliacinio skundo argumentus.
15. Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl šalių sudarytos sutarties teisinio kvalifikavimo, sutarties neįvykdymo teisinių padarinių, įrodymų vertinimo.
16. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija nustatė, kad 2019 m. liepos 14 d. V. V. (pardavėjas) ir B. S. (pirkėja) sudarė preliminariąją sutartį, pagal kurią šalys susitarė ne vėliau kaip iki 2019 m. gruodžio 31 d. sudaryti pagrindinę žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kauno r., unik. Nr. (duomenys neskelbtini), su jame statomu 150 kv. m bendro ploto gyvenamuoju namu pirkimo pardavimo sutartį, kurį V. V. už 129 900 Eur parduos B. S.. Pagal preliminariosios sutarties nuostatas, 5 000 Eur sumą būsima pirkėja turėjo sumokėti avansu, šalys nustatė, kad laiku nesudarius pagrindinės pirkimo pardavimo sutarties, kaltoji šalis sumoka 5 000 Eur baudą. Ieškovė preliminariosios sutarties įsipareigojimus įvykdė, sumokėjo 5 000 Eur avansinę įmoką, o atsakovas įsipareigojimo iki nustatyto termino sudaryti pagrindinę minėto turto pirkimo pardavimo sutartį neįvykdė. Ieškovė, pasibaigus preliminariosios sutarties nustatytam terminui sudaryti pagrindinę sutartį, atsakovui pranešė, kad pagal sudarytos sutarties 7 punktą nutraukia vienašališkai preliminariąją sutartį. Kadangi dėl atsakovo kaltės nebuvo sudaryta pagrindinė pirkimo pardavimo sutartis, ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui, jame suformulavo reikalavimus priteisti iš atsakovo V. V. 5 000 Eur pagal preliminariąją sutartį sumokėto avanso, 5 000 Eur baudą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (e. b. l. 1-5).
Žemesnės instancijos teismas
17. Kauno apylinkės teismas 2020 m. spalio 26 d. sprendimu tenkino ieškovės ieškinį visiškai. Apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia atsakovas, skundas grindžiamas tais argumentais, jog šalys 2019 m. liepos 14 d. sudarė ne preliminariąją, o rangos sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo ieškovei pastatyti 150 kv. m bendro ploto gyvenamąjį namą turimame žemės sklype (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ši sutartis atitinka CK 6.645 straipsnyje numatytus požymius; teismas, spręsdamas šalių ginčą, nepagrįstai rėmėsi CK 6.401 straipsniu, nes ši teisės norma reguliuoja teisinius santykius tarp pirkėjo kaip fizinio asmens ir pardavėjo kaip juridinio asmens, o ne tarp pirkėjo kaip fizinio asmens ir pardavėjo kaip fizinio asmens, nes 2019 m. liepos 14 d. sutartį sudarė fiziniai asmenys, pirmosios instancijos teismas taip pat neįvertino, kad tarp šalių sudarytoje sutartyje nėra CK 6.401 straipsnio 2 dalyje nurodytų privalomų reikalavimų šiai sutarčiai; pati ieškovė atsisakė sudaryti notarinę pirkimo-pardavimo sutartį tik dėl jos pačios suprastėjusių finansinių galimybių kilus COVID-19 pandemijai ir nenori vykdyti sutartinių įsipareigojimų; ieškovei neįvykdžius savo sutartinių įsipareigojimų, atsakovas patyrė 11 500 Eur nuostolių, nes ieškovės pageidaujamiems darbams atlikti papildomai išleido 6 486 Eur, o patį namą pardavė mažesne kaina nei buvo sutarta su ieškove, t. y. tik už 125 000 Eur.
18. Teisėjų kolegija pažymi, jog CK 6.401 straipsnyje reglamentuojama preliminarioji nepastatyto būsto pirkimo–pardavimo sutartis yra specifinė preliminariosios sutarties rūšis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl CK 6.401 straipsnio aiškinimo ir taikymo yra išaiškinęs, kad šioje normoje reglamentuojama preliminarioji nepastatyto būsto (gyvenamojo namo ar buto) pirkimo–pardavimo sutartis yra specifinė preliminariosios sutarties rūšis, turinti ir bendrųjų preliminariosios sutarties požymių, ir specifinių, išskiriančių ją iš kitų preliminariųjų sutarčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334-823/2019). Tokios sutarties šalių teisės ir pareigos yra daug platesnės nei sutarties, sudarytos pagal CK 6.165 straipsnį. Sutarties šalis – pardavėjas – įsipareigoja ne tik sudaryti pagrindinę sutartį, bet ir pats ar pasitelkęs kitus asmenis pastatyti preliminariojoje sutartyje nurodytą būstą. CK 6.401 straipsnio reglamentavimas skirtas užtikrinti būtent pirkėjo – fizinio asmens, siekiančio įsigyti butą ar namą, t. y. patenkinti savo poreikį į gyvenamąjį būstą, interesus, kai jis sudaro preliminariąją sutartį dėl dar statomo (būsimo) gyvenamojo būsto pirkimo. Svarbus būsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutarties bruožas yra tas, kad viena būsimo būsto pirkimo–pardavimo sutarties šalis – pirkėjas visada yra fizinis asmuo. Vertinant 2019 m. liepos 14 d. ieškovės ir atsakovo sudarytos preliminariosios sutarties sąlygas, galima spręsti, kad ši sutartis iš esmės atitinka CK 6.401 straipsnyje numatytus preliminariosios nepastatyto būsto pirkimo-pardavimo sutarties požymius, kai pagal sudarytą 2019 m. liepos 14 d. šalių preliminariąją sutartį ieškovė įsipareigojo atsakovui sumokėti 129 900 Eur sumą už būsimą pastatytą gyvenamąjį namą atsakovo turimame žemės sklype.
19. Pirmiau nurodomais motyvais teisėjų kolegija atmeta apelianto teiginius, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo susiklosčiusius šalių santykius, jiems sudarius 2019 m. liepos 14 d. sutartį, bei nesiaiškino, kokius organizacinius klausimus šalys turėjo išspręsti iki preliminariosios sutarties sudarymo (skundo 12.1, 12.2 punktai). Kad tarp bylos šalių 2019 m. liepos 14 d. buvo sudaryta preliminarioji statomo gyvenamojo namo ir žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartis, patvirtina ir preliminariosios sutarties lingvistinė, sutarties turinio analizė, kur sutartis įvardinta preliminariąja, susitariama ateityje sudaryti pirkimo pardavimo sandorį dėl gyvenamojo namo ir žemės sklypo perleidimo ieškovės nuosavybėn, aptariamas avansinis būsimos sutarties kainos mokėjimas. Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą, pagrįstai taikė CK 6.401 straipsnio nuostatas, ieškovė yra fizinis asmuo – vartotoja, kuri siekė įsigyti būstą savo asmeniniams ir šeimos poreikiams tenkinti. Įstatymo leidėjo įtvirtintas preliminariosios sutarties institutas, įtvirtintos įstatyme šios sutarties privalomos sąlygos kaip tik ir reglamentuoja šalių organizacinius veiksmus ir pareigas, kuriuos šalys susitaria įvykdyti, kad nustatytu terminu būtų galima sudaryti pagrindinę sutartį.
20. Apelianto poziciją, kad, sudarius 2019 m. liepos 14 d. preliminariąją sutartį, tarp šalių susiklostė (statybos) rangos teisiniai santykiai, reglamentuojami CK 6.644, 6.681 straipsniuose, paneigia ne tik šios nutarties 18 ir 19 pastraipose nurodomos faktinės aplinkybės ir jų teisinis vertinimas, bet ir tos aplinkybės, jog ieškovė asmeninės nuosavybės teise neturėjo, jokia patikėjimo teise nevaldė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unik. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo preliminariojoje sutartyje įvardintas 150 kv. m bendro ploto gyvenamasis namas. Bendrąja prasme pagal statybos rangos sutartį, kai užsakovas yra fizinis asmuo, o būsimas statybos objektas skirtas tenkinti buitinius, asmeninius užsakovo poreikius, rangovas įsipareigoja per sutartą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas sąlygas statybos darbams atlikti, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.644, 6.653, 6.655, 6.672, 6.681 straipsniai). Iš byloje pateiktos 2019 m. liepos 14 d. preliminariosios sutarties nuostatų matyti, kad šalys sudarydami sutartį į jos sąlygas neįtraukė jokių nuostatų apie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statybos rangos darbus, statybos darbų atlikimo terminus, nėra susitarimo apie statybos darbų finansavimą, nėra statomo gyvenamojo namo suderinto su ieškove projekto, būsimų darbų sąmatos ir kitų įstatyminių statybos rangą reglamentuojančių sąlygų. Nurodomų motyvų pagrindu teisėjų kolegija atmeta apelianto teiginius, kad, bylos šalims sudarius 2019 m. liepos 14 d sutartį, tarp jų susiklostė statybos rangos teisiniai santykiai.
21. Apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovė atsisakė sudaryti notarinę pirkimo-pardavimo sutartį tik dėl jos pačios suprastėjusių finansinių galimybių kilus COVID-19 pandemijai ir nenoro vykdyti sutartinius įsipareigojimus, yra niekuo nepagrįstas (CPK 178 straipsnis). Nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei kartu su apeliaciniu skundu atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad iki šalių preliminariojoje sutartyje nustatyto, bei ieškovės sutikimu pratęsto termino pabaigos yra siuntęs būsimai pirkėjai pranešimą, kad yra pasirengęs sudaryti pagrindinę pirkimo pardavimo sutartį ir kviečia pirkėją ją sudaryti pas konkretų notarą. Priešingai nei teigia apeliantas, iš šalių buvusio susirašinėjimo matyti, kad atsakovas pakartotinai pranešdavo būsimai pirkėjai, kad nėra parengęs būsimo pardavimo objekto, prašė terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti nukelti vėlesniam laikui.
22. Teisėjų kolegija nepasisako dėl apelianto nurodomų aplinkybių, jog jis dėl ieškovės kaltės turėjo 11 500 Eur nuostolių, ieškovės pageidaujamiems darbams atlikti papildomai išleido 6 486 Eur sumą, kadangi šios aplinkybės nėra nagrinėjamos bylos faktinis pagrindas ir nėra susiję su pareikšto byloje ieškinio dalyku (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai).
23. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi byla apeliacine tvarka, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas svarbias bylai faktines aplinkybes, jas tinkamai įvertino, teisingai kvalifikavęs ginčo teisinius santykius, pagrįstai sprendė, jog pagrindinė sutartis preliminariojoje sutartyje nurodomu terminu ir sąlygomis nebuvo sudaryta dėl V. V. kaltės, todėl pagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovo sumokėtą 5 000 Eur avansą ir sutartines 5 000 Eur baudines netesybas. Nurodomais motyvais teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą apeliacine tvarka teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
24. Nustatyta, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ieškovė turėjo 1 200 Eur išlaidų atsiliepimui į apeliacinį skundą pateikti, prašo šias išlaidas priteisti iš apelianto. Prašymas tenkinamas, nes atsakovo apeliacinis skundas atmestas (CPK 98 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei B. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) turėtų išlaidų, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.