Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. K. skundą dėl Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos VRM Informacijos teikimo skyriaus 2025 m. gegužės 5 d. rašto (duomenys neskelbtini), kuriuo neleista susipažinti su administracinio nusižengimo bylos medžiaga.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atlikus įvykio aplinkybių patikslinimą buvo priimtas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2025 m. balandžio 15 d. nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punktu, tai yra nenustačius administracinio nusižengimo požymių. Nutarimu taip pat buvo atsisakyta pripažinti G. K. nukentėjusiuoju, nenustačius, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas. Priimtas nutarimas įsiteisėjo 2025 m. gegužės 6 d.

G. K. Kauno apskrities VPK pateikė 2025 m. balandžio 23 d. prašymą leisti susipažinti su administracinio nusižengimo tyrimo medžiaga ROIK Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtas prašymas perduotas nagrinėti Policijos departamento Informacijos teikimo skyriui. Policijos departamento Informacijos teikimo skyrius 2025 m. gegužės 5 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl duomenų suteikimo“ atsisakė tenkinti prašymą, motyvuodamas, kad G. K. nebuvo pripažintas nukentėjusiuoju, ar administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu.

ANK 579 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nukentėjusysis turi teisę susipažinti su bylos medžiaga. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog tam, kad asmuo būtų pripažintas nukentėjusiuoju, bet kokios jam kilusios žalos atsiradimą turi lemti pats administracinio nusižengimo padarymas. Žala konkrečiam asmeniui yra būtinasis pažeidimo sudėties požymis arba žala padaroma, kai tiesiogiai administraciniu nusižengimu paveikiamos asmens teisės ir interesai (pvz. Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gruodžio 27 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-113-316/2023, Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-201-417/2023). Nagrinėjamu atveju nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylą priėmusi Institucija nenustatė, kad G. K. patyrė fizinės, turtinės ar neturtinės žalos.

Skunde teismui G. K. vadovaujasi ANK 579 straipsnio 4 dalimi, kurioje įtvirtinta, kad asmuo, kuris pranešė apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą ir nurodė, kad šia veika jam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, ir kurį administracinį nusižengimą tiriantis pareigūnas atsisakė pripažinti nukentėjusiuoju toje administracinio nusižengimo byloje, turi šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas teises ir pareigas. Nagrinėjamu atveju, G. K. pranešė apie jo kaimynų keliamą triukšmą ir abstrakčiai nurodė, kad jam padaryta neturtinė žala.

Aukščiausiųjų instancijų teismai, aiškindami teisės nuostatas, reglamentuojančias neturtinės žalos vertinimą, laikosi nuoseklios praktikos, kad neturtine žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2006 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-749/2007, 2018 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-358-438/2018). Nagrinėjamu atveju, pagal G. K. skundą buvo atliktas aplinkybių patikslinimas pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį (dėl viešosios tvarkos trikdymo) ir 518 straipsnio 1 dalį (dėl savavaldžiavimo). Pareiškėjas abstrakčiai nurodė, kad dėl keliamo triukšmo jam padaryta neturtinė žala, pasireiškusi keliamu susierzinimu, nepatogumais. Iš tokių formalių teiginių, nepagrįstų kitomis faktinėmis aplinkybėmis ar įrodymais, negalima daryti išvados, kad patiriami nepatogumai buvo pakankamai intensyvūs, galintys būti pagrindu pripažinti padarytą neturtinę žalą ir suteikti pranešėjui daugiau procesinių teisių, nei numatyta įprastu atveju.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, Policijos departamentas laikosi pozicijos, kad skundžiamas 2025 m. gegužės 5 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl duomenų suteikimo“ priimtas nepažeidžiant teisės aktų nuostatų, nenustačius ANK 579 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto pagrindo leisti susipažinti su administracinio nusižengimo tyrimo medžiaga.

Teismo posėdžio metu G. K. palaikė savo skundą jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti.

Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, skundas išnagrinėtas institucijos atstovui nedalyvaujant, apie posėdžio vietą ir laiką informuota tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Bylos nutraukimas turi būti grindžiamas ANK 591 straipsnyje numatytais pagrindais, kuomet yra nustatomos aplinkybės, darančios administracinio nusižengimo teiseną negalimą.

Esminis ginčas šioje byloje yra kilęs dėl to, ar Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos informacijos teikimo skyrius teisėtai priėmė sprendimą G. K. neleisti susipažinti su administracinės teisenos medžiaga, pagal kurio skundą ir buvo pradėta pati administracinio nusižengimo teisena.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad G. K. 2025 m. balandžio 23 d. Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui pateikė prašymą leisti susipažinti su administracinio nusižengimo bylos teisena ROIK Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 10–11).

Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos informacijos teikimo skyrius 2025 m. gegužės 5 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini), nurodė, jog prašymas pateikti administracinio nusižengimo duomenis nėra tenkinamas, kadangi G. K. nėra pripažintas nukentėjusiuoju ar administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu, pagrindo teikti duomenis neturi (b. l. 12–13).

Institucijos, kaip aktyvaus proceso dalyvio, vaidmuo yra susijęs su visų įtrauktinų į bylą asmenų nustatymu, jų pateikiamų įrodymų visapusišku įvertinimu. Pagal ANK 571 straipsnį kiekvienas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, taip pat ir nukentėjusysis turi teisę būti išklausyti žodžiu ar raštu, tiesiogiai ar per atstovą ANK nustatyta tvarka. ANK 579 straipsnio 1 dalyje nustatytas baigtinis nukentėjusiojo teisių procese sąrašas, tarp jų įtvirtinta šių asmenų teisė susipažinti su bylos medžiaga, duoti parodymus, pateikti bylai reikšmingus dokumentus ir daiktus, pareikšti prašymus ir nušalinimus, skųsti priimtus procesinius sprendimus ir kt. Šios teisės garantuoja nukentėjusiesiems, analogiškai ir jų atstovams, galimybę žinoti ir pasisakyti dėl visų įrodymų byloje ir pateiktų pastabų, užtikrina tai, kad nukentėjusysis nebūtų kur kas nepalankesnėje padėtyje nei priešinga šalis. Dėl institucijos formalaus požiūrio į pateiktą prašymą G. K. neteko galimybės skųsti nutarimą, prašyti pripažinti nukentėjusiuoju ir atitinkamai naudotis visomis jam priklausančiomis ANK procesinėmis teisėmis ir garantijomis bei ginti pažeistas teises ir teisėtus interesus.

ANK 579 straipsnio 4 dalyje numatoma, jog asmuo, kuris pranešė apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą ir nurodė, kad šia veika jam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, ir kurį administracinį nusižengimą tiriantis pareigūnas atsisakė pripažinti nukentėjusiuoju, toje administracinio nusižengimo byloje, turi šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas teises ir pareigas, iš jų ir teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti parodymus, pateikti bylai reikšmingus dokumentus ir daiktus, pareikšti prašymus ir nušalinimus, skųsti priimtus procesinius sprendimus ir kt. Iš šios įstatymo nuostatos seka, jog pranešėjo, teigiančio, kad jam kitų asmenų veiksmais ar neveikimu padaryta žala, net jei pareigūnas ir nenustatė pagrindo tokią žalą konstatuoti ir pripažinti asmenį nukentėjusiuoju, procesinės teisės iš esmės prilyginamos nukentėjusiojo procesinėms teisėms. Nagrinėjamas atvejis kaip tik ir atitinka tokią situaciją.

Remiantis išdėstytu, konstatuotina, jog Policijos departamento prie LR VRM Informacijos teikimo skyriaus 2025 m. gegužės 5 d. raštas (duomenys neskelbtini), kuriuo neleista susipažinti su administracinio nusižengimo bylos medžiaga yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 579 straipsniu, 642 straipsnio 6 dalimi,

nutaria:

pareiškėjo G. K. skundą tenkinti.

Panaikinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos VRM Informacijos teikimo skyriaus 2025 m. gegužės 5 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo neleista susipažinti su administracinio nusižengimo bylos medžiaga ir įpareigoti Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos leisti susipažinti su administracinio nusižengimo bylos ROIK: (duomenys neskelbtini) medžiaga.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.