- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-27
- Bylos Nr.
- AN2-113-316/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-00206-2023-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Boleslovas Kalainis
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Boleslovas Kalainis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. spalio 24 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. D. J. 2022 m. lapkričio 15 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių darbo ginčų komisiją su prašymu priteisti 2 000 Eur plius atostoginius ir netesybas. Nurodė, kad 2022 m. rugsėjo 5 d. sudarė darbo sutartį ir pradėjo dirbti MB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovu. Pagal pirminius susitarimus jam neišmokėjo mažiausiai 2 000 Eur ir netesybų. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių darbo ginčų komisija 2023 m. sausio 13 d. sprendimu ieškovo D. J. (2022 m. lapkričio 15 d.) prašymą tenkino iš dalies: 1) nutarė išieškoti jo naudai iš atsakovės MB „(duomenys neskelbtini)“ 112,92 Eur kompensaciją už nepanaudotas atostogas ir 269,06 Eur netesybas; kitus reikalavimus atmetė.
2. Pareiškėjas D. J. 2023 m. kovo 2 d. skundu „Dėl prievolių vengimo“ prašė Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus ištirti skundą dėl nelegalaus ir nedeklaruoto darbo; ištirti, kokiomis aplinkybėmis buvo nutraukta darbo sutartis tarp jo ir MB „(duomenys neskelbtini)“, kada pateikti pranešimai VSDFV apie jo įdarbinimą ir atleidimą (iš MB „(duomenys neskelbtini)“); ištirti, kokiomis aplinkybėmis buvo nutraukta darbo sutartis tarp jo ir D. Š., kada pateikti pranešimai VSDFV apie jo įdarbinimą ir atleidimą (iš D. Š.); patikrinti, kokiomis aplinkybėmis buvo nutrauktos darbo sutartys su kitais MB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojais; ištirti, ar D. Š. yra MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius arba kitoks šios įmonės darbuotojas, ištirti kitų MB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų darbo santykių esmę ir patikrinti, ar nėra pažeidimų; ištirti, kokiomis individualiomis darbų saugos priemonėmis aprūpinti skunde minėtų darbdavių darbuotojai.
3. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus vyriausioji darbo inspektorė K. V. 2023 m. kovo 28 d. surašė D. Š. administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu, siūlydama iki 2023 m. balandžio 12 d. sumokėti 150 Eur už administracinį nusižengimą pagal Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 100 straipsnio 1 dalį, t. y. už tai, kad jis, būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu pagal įgaliojimą, būdamas darbdaviui atstovaujančiu asmeniu, atsakingu už faktinį darbuotojų darbo laiko žymėjimą, neužtikrino, jog įmonės darbuotojo faktiškas darbo laikas būtų tinkamai žymimas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, nes buvęs įmonės darbuotojas D. J. 2022 m. rugsėjį – spalį dirbo šeštadieniais (konkrečios dienos nenurodė), bet 2022 m. rugsėjo – spalio darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose pažymėtos D. J. darbo valandos tik darbo dienomis nuo pirmadienio iki penktadienio. Nepažymėdamas faktiškai dirbto laiko šeštadienį D. Š. pažeidė Darbo kodekso 120 straipsnį.
4. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinis skyrius 2023 m. kovo 28 d. surašė nelegalaus darbo tyrimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir konstatavo, kad M. B. yra MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, o D. Š. yra MB „(duomenys neskelbtini)“ savininkas, narys ir vadovas pagal įgaliojimą. Pareiškėjas dirbo MB „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir nedirbo pas D. Š. kaip fizinį asmenį. Papildomai nurodė, kad nėra pagrindo pripažinti pareiškėją nukentėjusiuoju, nes darbo santykiai susiklostė tarp jo ir MB „(duomenys neskelbtini)“, administracinėn atsakomybėn pagal ANK traukiamas darbdavio – juridinio asmens – atsakingas fizinis asmuo. Kadangi juridiniam asmeniui netaikoma administracinė atsakomybė, tai taip pat netaikomi ANK 578, 664-665 straipsniai, susiję su pripažinimu nukentėjusiuoju ir turtinės žalos atlyginimo tvarka administracinio nusižengimo byloje. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus vedėjas Z. G. 2023 m. kovo 31 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“ pranešė pareiškėjui, kad nėra pagrindo pripažinti jį nukentėjusiuoju ir išsamesnė informacija bei tyrimo medžiaga jam nebus teikiama.
Šalies argumentai
5. Pareiškėjas D. J., remdamasis ANK 579 straipsnio 4 dalimi, 2023 m. balandžio 8 d. prašymu prašė leisti susipažinti su skundo tyrimo metu surinkta medžiaga. Prašymą grindė tuo, kad pasitvirtino pažeidimai dėl nelegalaus ir nedeklaruoto darbo, kad jis yra pranešėjas, todėl pagal ANK 579 straipsnio 1 dalį turi nukentėjusiojo asmens teises. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinis skyriaus vedėjas Z. G. 2023 m. balandžio 21 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) paliko nenagrinėtą pareiškėjo D. J. 2023 m. balandžio 8 d. prašymą leisti susipažinti su skundo tyrimo metu surinkta medžiaga kaip pakartotinį.
6. Pareiškėjas D. J. 2023 m. balandžio 19 d. apskundė Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus vedėjo Z. G. 2023 m. kovo 31 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“. Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas, atliekantis Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus funkcijas, D. Č. 2023 m. gegužės 10 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) panaikino Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie SADM Šiaulių teritorinio skyriaus vedėjo Z. G. 2023 m. kovo 31 d. administracinį sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir grąžino priimti bei įforminti procesinį sprendimą ANK nustatyta tvarka.
7. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus vyriausioji inspektorė K. V. 2023 m. gegužės 17 d. nutarimu atsisakė pripažinti pareiškėją D. J. nukentėjusiuoju. Teigė, kad nėra pagrindo pripažinti pareiškėją nukentėjusiuoju, nes darbo santykiai susiklostė tarp jo ir MB „(duomenys neskelbtini)“, dėl nustatytų kitų darbo teisės pažeidimų administracinėn atsakomybėn traukiamas darbdavio – juridinio asmens – atsakingas fizinis asmuo. Kadangi juridiniam asmeniui netaikoma administracinė atsakomybė už nustatytus kitus darbo teisės pažeidimus, tai jam taip pat netaikomi ANK 578, 664-665 straipsniai, susiję su pripažinimu nukentėjusiuoju ir turtinės žalos atlyginimo tvarka administracinio nusižengimo byloje.
8. Nesutikdamas su Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiosios inspektorės K. V. 2023 m. gegužės 17 d. nutarimu atsisakyti pripažinti jį nukentėjusiuoju, pareiškėjas D. J. pateikė skundą, kurį grindė ANK 579 straipsnio 4 dalimi. Nurodė, kad jis patyrė 2 000 Eur žalą. Nelegalus darbas yra šiurkštus pažeidimas. Darbdavys nemokėjo mokesčių ir gavo naudą. Už tai darbdaviui numatyta atsakomybė pagal Užimtumo įstatymą ir darbdavys gali būti įpareigojamas išmokėti darbo užmokesčio skolą.
Žemesnės instancijos teismas
9. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. spalio 24 d. nutartimi pareiškėjo D. J. skundą tenkino iš dalies. Apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, konstatavo, kad pareiškėjas 2023 m. balandžio 8 d. prašymu prašė leisti susipažinti su skundo tyrimo metu surinkta medžiaga. Institucija, kurios nutarimas skundžiamas, 2023 m. gegužės 17 d. nutarimu atsisakė pripažinti pareiškėją nukentėjusiuoju. Tai reiškia, kad ji nukrypo nuo pareiškėjo 2023 m. balandžio 8 d. prašymo esmės ir jo neišnagrinėjo, tik pakartojo dalį argumentų iš 2023 m. kovo 28 d. nelegalaus darbo tyrimo akto Nr. (duomenys neskelbtini), kodėl nėra pagrindo pripažinti pareiškėją nukentėjusiuoju. Tokiu atveju skundžiamas nutarimas naikinamas ir perduodamas nagrinėti tai pačiai institucijai iš naujo.
II. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai
10. Nesutikdamas su skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. spalio 24 d. nutartimi Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinis skyrius pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. spalio 24 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. II-285-900/2023 ir palikti galioti ne teismo tvarka priimtą nutarimą.
10.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas netinkamai vertino ir neatsižvelgė į tyrimo metu surinktus įrodymus, neatliko pateiktos tyrimo medžiagos teisinio vertinimo, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisingą nutartį. Teismo nutartyje nebuvo aiškaus turinio ir motyvų, dėl ko naikinamas institucijos nutarimas dėl atsisakymo pripažinti pareiškėją nukentėjusiuoju, nepasisakyta dėl nukentėjusiojo statuso pripažinimo administracinio nusižengimo byloje ir žalos, kuri aktuali dėl pareiškėjo teisių administracinio nusižengimo procese. Taigi, teismas nesigilino, nevertino faktinių aplinkybių, neargumentavo ir neišnagrinėjo esminio skundo klausimo, ar pareiškėjas gali būti pripažintas nukentėjusiuoju, ar jo nurodoma žala galėjo būti patirta dėl institucijos tirto administracinio nusižengimo ir dėl jo teisės susipažinti su administracinio nusižengimo bylos medžiaga.
Šalies argumentai
10.2. Apeliantas nurodo, kad Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinis skyriuje (toliau – ir VDI, VDI Šiaulių skyrius) 2023 m. kovo 6 d. gautas D. J. skundas dėl prievolių vengimo, kuriuo asmuo prašė pripažinti jį nukentėjusiuoju ir ištirti skundą nelegalaus ir nedeklaruoto darbo apimtyje. Atliekant skundo tyrimą buvo atliktas darbdavio – MB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimas, taip pat atliekamas tyrimas dėl galimo antro darbdavio – fizinio asmens, D. Š.. Atlikus tyrimą, faktiniam įmonės vadovui, veikiančiam pagal įgaliojimą – D. Š. buvo taikomos administracinio poveikio priemonės, t. y. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 100 straipsnio 1 dalį ir surašytas R1 reikalavimas pašalinti pažeidimus – pradėta administracinio nusižengimo teisena.
10.3. Apeliantas vertina, kad nors nagrinėjant pareiškėjo skundą dėl prievolių vengimo, buvo nustatyta pažeidimų, dėl kurių buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena (pagal ANK 100 straipsnį) ir nors pareiškėjas nurodė, kad patyrė žalą ir pranešė apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nereiškia, kad automatiškai asmuo tampa bet kurio administracinio nusižengimo tyrimo proceso dalyviu – nukentėjusiuoju ir/ar įgyja nukentėjusiojo asmens teises. Vertinant įmonės atsakingo asmens padarytus pažeidimus – netinkamai žymimą darbo laiko apskaitos žiniaraštį, atsiskaitymo lapelio neišdavimą, nevertinami dėl šių pažeidimų atsiradę padariniai, t. y. šio administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, neteisėtas yra pats darbo laiko nežymėjimo darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, faktas. Pareiškėjo nurodoma žala yra darbo ginčo objektas ir nėra vertinama VDI atliekant administracinio nusižengimo tyrimą.
10.4. Pastebi, kad neargumentuotai pateikiama teismo nuomonė, kad institucija, priimdama 2023 m. gegužės 17 d. nutarimą, nukrypo nuo 2023 m. balandžio 8 d. prašymo esmės ir jo neišnagrinėjo, kadangi 2023 m. gegužės 17 d. nutarimas buvo priimtas remiantis ne anksčiau minėtu (2023 m. balandžio 8 d.) prašymu dėl medžiagos pateikimo, o atsižvelgiant į visą, 2023 m. kovo 6 d. gauto skundo tyrimo metu surinktą medžiagą ir būtent šiame skunde pateiktą Pareiškėjo prašymą pripažinti jį nukentėjusiuoju. Pareiškėjo 2023 m. balandžio 8 d. prašymas Nr. (duomenys neskelbtini), dėl susipažinimo su tyrimo medžiaga, nors ir buvo gautas jau užbaigus pirminio prašymo tyrimą, buvo įvertintas ir 2023 m. balandžio 21 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini), išanalizavus prašyme nurodytą informaciją ir tai, kad tuo pačiu klausimu pareiškėjui buvo pateiktas atsakymas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau - VAĮ) 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu, prašymas paliktas nenagrinėtu. Pamini, kad VAĮ 11 straipsnio 3 dalis numato, kad prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad dėl to paties klausimo atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas.
10.5. Skundu teigiama, kad teismo sprendimas dėl pareiškėjo 2023 m. balandžio 8 d. prašymo grąžinimo nagrinėjimui iš naujo abejotinas ir prieštaraujantis VAĮ, kadangi minimas prašymas buvo paliktas nenagrinėtu remiantis VAĮ nuostatomis kaip pakartotinis. Pareiškėjas buvo 2023 m. gegužės 17 d. VDI raštu Nr. (duomenys neskelbtini) (pakartotinai pateiktas VDI panaikinus 2023 m. kovo 31 d. atsakymą Nr. (duomenys neskelbtini)) informuotas, kad susipažinti su tyrimo medžiaga jam nebus leidžiama, todėl perteklinis to paties turinio prašymo nagrinėjimas, nekeistų institucijos sprendimo dėl atsisakymo pripažinti asmenį nukentėjusiuoju, taip pat sprendimo neleisti susipažinti su tyrimo medžiaga.
10.6. Apelianto nuomone, pakartotinis prašymas dėl susipažinimo su tyrimo medžiaga nėra ta aplinkybė, kuri sukeltų teisines pasekmes ir darytų įtaką sprendimo dėl atsisakymo pripažinti nukentėjusiuoju priėmimui, todėl teismas, išsakydamas tokią nuomonę, netinkamai vertino visus surinktus duomenis byloje. Paminėtina, kad teismas, neatsižvelgdamas į tai, kad D. J. nėra administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo, prieš 2023 m. spalio 24 d. vykusį teismo posėdį, pareiškėjui pateikė ir leido susipažinti su visa tyrimo medžiaga, todėl šis faktas dar labiau leidžia abejoti teismo sprendimo pagrįstumu, kuriuo jis nurodo institucijai prašymą dėl medžiagos pateikimo nagrinėti iš naujo, bet ir sudaro situaciją, kai institucijos sprendimo panaikinimas netenka prasmės. Nurodo, kad ANK 570 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad su bylos medžiaga gali susipažinti tik administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantys asmenys (atsakomybėn traukiamas asmuo, nukentėjusysis ar jų atstovai). Pamini, kad pareiškėjas nėra administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo.
10.7. Nurodo, kad teismas aiškina, kad nagrinėjant pareiškėjo 2023 m. balandžio 8 d. prašymą leisti susipažinti su skundo metu surinkta medžiaga būtina turėti omenyje ir atsižvelgti į šiuos aspektus: nukentėjusysis pagal ANK 578 straipsnį ir asmuo, kuris pranešė apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veiklos padarymą, pagal ANK 579 straipsnio 4 dalį nėra vienas ir tas pats, todėl įrodinėjant vieną ar kitą statusą, skiriasi įrodinėjimo apimtis. Pažymi, kad VDI, atlikdama skundo tyrimą, įvertino visas aplinkybes ir svarbu paminėti, kad ANK 579 straipsnio 4 dalis numato, jog asmuo, kuris pranešė apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą ir nurodė, kad šia veika jam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, ir kurį administracinį nusižengimą tiriantis pareigūnas atsisakė pripažinti nukentėjusiuoju toje administracinio nusižengimo byloje, turi šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas teises ir pareigas, tačiau šiuo atveju VDI vertina, kad pareiškėjo nurodoma patirta žala jam neatsirado dėl veiklos už kurią darbdavio atsakingam asmeniui (kuris veikia kaip įmonės vadovas pagal įgaliojimą) buvo taikomos administracinio poveikio priemonės, dėl šios priežasties ir ANK 579 straipsnis, kuris nustato nukentėjusiojo teises ir pareigas pareiškėjo atžvilgiu nėra taikomas. Atkreiptinas Teismo dėmesys, kad negali būti sudaroma tokia situacija, kad pareiškėjui nurodžius, kad jis patyrė žalą, jam būtų leista susipažinti su bet kokio administracinio nusižengimo tyrimo medžiaga. Siekiant taikyti ANK 579 straipsnio 4 dalį, tiek pareiškėjas turėtų būti pranešęs apie konkretų administracinį nusižengimą, tiek jo galimai patirta žala turėtų būti būtent dėl to konkretaus administracinio nusižengimo.
10.8. Papildomai atkreipia dėmesį, kad administracinėn atsakomybėn pagal ANK yra traukiamas darbdavio – juridinio asmens – atsakingas fizinis asmuo, o pareiškėjo D. J. darbo santykiai susiklostė ir buvo įforminti darbo sutartimi tarp jo ir minėto juridinio asmens MB „(duomenys neskelbtini)“. Juridiniam asmeniui administracinė atsakomybė už nustatytus pažeidimus ANK nėra numatyta, todėl ir ANK nuostatos juridiniam asmeniui nėra taikomos, taigi netaikomi ir ANK 578, 664, 665 straipsniai, susiję su pripažinimo nukentėjusiuoju bei turtinės žalos atlyginimo tvarka administracinio nusižengimo byloje, tame tarpe netaikomas ir ANK 579 straipsnis, kuris nustato nukentėjusiojo teises ir pareigas.
10.9. Nurodo, kad teismas pažymi ir tai, kad ANK 579 straipsnio 4 dalyje taikoma administracinių nusižengimų bylose, o ne teismui atsiųstoje vadinamoje „tyrimo medžiagoje“, kurią kaip galima suprasti, sudaro kelios dalys. VDI nesutinka su tokiu teismo argumentu, kadangi ANK 622 straipsnis nurodo, kad skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje paduodamas per šį nutarimą priėmusią instituciją. Institucija per penkias darbo dienas, jeigu įstatymuose nenustatytas kitas terminas, skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje kartu su byla persiunčia atitinkamam apylinkės teismui. Atkreiptinas dėmesys, kad skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, institucija turi persiųsti kartu su byla, atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas dėl VDI priimto nutarimo atsisakyti pripažinti jį nukentėjusiuoju, buvo persiųstas su visa medžiaga, kurios pagrindu buvo priimtas toks sprendimas.
10.10. Teigia, kad teismas nepagrįstai nurodo, kad atsiųstoje „tyrimo medžiagoje“ nėra oficialių dokumentų, kas yra D. Š., kurį institucijos atstovai vadina MB „(duomenys neskelbtini) įgaliotu atstovu arba atstovu pagal įgaliojimą, po to MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu. Teismui pateiktoje tyrimo medžiagoje yra visi duomenys leidžiantys identifikuoti ir suprasti, kas yra D. Š.. Prie tyrimo medžiagos pridėta 2022 m. birželio 1 d. įgaliojimo kopija, kurioje nurodyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“, kuriam atstovauja vadovas M. B., .įgalioja D. Š. atlikti visus veiksmus susijusius su įmonės valdymu. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta ir į tyrimo medžiagoje esantį pateiktą įgaliojimą, kuriuo įmonės vadovas M. B., įgalioja D. Š. atlikti visus veiksmus susijusius su įmonės valdymu, VDI nekyla abejonių, kad faktiškai įmonės vadovo pareigas vykdė D. Š., kuris yra darbdavio atstovas pagal įgaliojimą - įmonės vadovas. Teismo pažymėtos sąvokos, nesuprantamai išskiriamos, šios aplinkybės, visiškai neturi įtakos realiai situacijai, kurioje konstatuotas faktas, kad D. Š. realiai atlieka įmonės vadovo pareigas.
Šalies argumentai
10.11. Papildomai nori atkreipti dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą, darbo santykių dalyvių nesutarimai, kylantys iš darbo ar su jais susijusių teisinių santykių yra vadinami darbo ginčais. Individualus darbo ginčas dėl teisės yra nesutarimas tarp darbuotojo ar kitų darbo santykių dalyvių, iš vienos pusės, ir darbdavio, iš kitos pusės, kylantis sudarant, keičiant, vykdant ar nutraukiant darbo sutartį, taip pat dėl darbo teisės normų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo darbo santykiuose tarp darbuotojo ir darbdavio, todėl galimai nesumokėtą darbo užmokestį ir susijusias sumas darbuotojui yra skolingas juridinis asmuo - konkrečiu atveju mažoji bendrija, o ne asmeniškai šios bendrovės direktorius (faktinis vadovas). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) nuostatų, reglamentuojančių juridinio asmens teisinį savarankiškumą ir atsakomybės prisiėmimą pagal prievoles jam priklausančiu turtu (CK 2.33, 2.50 straipsniai), analizė leidžia daryti išvadą, kad už neįvykdytą savo prievolę pirmiausia atsako pats juridinis asmuo, o fizinių asmenų atsakomybė galima tik išskirtiniais atvejais.
10.12. Nurodo, kad darbo užmokesčio ir susijusių sumų nemokėjimas nėra ANK 100 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarinys ir įprastai šios sumos išieškomos Darbo kodekso nustatyta tvarka sprendžiant darbo ginčą. ANK 100 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, t. y. galimai padarytos žalos dydis nėra administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dalykas. Pareiškėjo nurodyta žala nėra nei administracinio nusižengimo tyrimo objektas nei ANK 100 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusižengimo padarinys, ši žala yra pareiškėjo darbo ginčo su darbdaviu juridiniu asmeniu objektas.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus apeliacinį skundą pareiškėjas D. J. prašo skundo netenkinti ir palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. spalio 24 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad, susipažinus su apeliacinio skundo turiniu, nemato pagrindo jo naikinti, VDI neįrodė sprendimo naikinimo pagrindų, nenurodė jokios aktualios teismų praktikos kur tokio pobūdžio pirmosios instancijos teismo nutarys būtų naikinamos. Apeliantas sutinka su pirmosios instancijos teismo darytomis išvadomis ir teisiniais motyvais, kad D. J. atitinka ANK 579 straipsnio 4 dalyje apibrėžtą subjektą. Tai yra asmuo, pranešęs apie administracinių požymių turinčių veikų padarymą ir nurodęs, kad jam buvo padaryta fizinė, turtinė, ar neturtinė žala ir kurį administracinį nusižengimą tiriantis pareigūnas atsisakė pripažinti nukentėjusiu toje administracinio nusižengimo byloje turi nukentėjusio asmens teises ir pareigas, tačiau apeliantas nesutinka su įstatyme imperatyviai įtvirtintu teisiniu reguliavimu ir ginčija pačią imperatyvią normą, o ne teismo sprendimą, bei teisės normos taikymą. VDI reiškia subjektyvią nuomonę ir nesutinka su ANK 579 straipsnio 4 dalies dispozicija. Apelianto nuomone negali būti įstatymu sudaroma tokia situacija kai pareiškėjui nurodžius, kad jis patyrė žalą jam būtų leista susipažinti su bet kokio administracinio nusižengimo tyrimo medžiaga. Mano, kad apeliantui būtų patogiau, jei jis ribotų pareiškėjo teises ir taip galėtų nuslėpti, arba dangstyti padarytus nusižengimus, kas yra daroma šioje konkrečioje byloje. Kalti asmenys dėl nelegalaus ir nedeklaruoto darbo iki šiol dar nenubausti, nes apelianto vadovaujamas skyrius juos dangsto. D. J. 2023-11-10 prašymu „Dėl bylos medžiagos“ kreipėsi į VDI Šiaulių teritorinį skyrių prašydamas leisti susipažinti D. J. 2023-03-02 skundo tyrimo medžiaga dėl darbdavio fizinio asmens D. Š. veiklos tyrimo. VDI 2023-11-10 atsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašytu Šiaulių teritorinio skyriaus vedėjo Z. G. nurodė, kad jie neteiks susipažinimui jokios medžiagos, nes yra apskundę teismo sprendimą. Be to teismui yra pateikta visa skundo tyrimo medžiaga. Tačiau tai ne visa medžiaga, nes jokio tyrimo fizinio asmens D. Š. atžvilgiu nebuvo vykdyta. VDI buvo pareikalavusi pateikti kartu su D. J. dirbusiu darbuotojų sąrašus, tačiau jų parodymų protokolų byloje nėra. Jei būtų apklausų protokolai būtų darbuotojų liudijimai, kad nelegalų darbą organizavo ir fizinis asmuo D. Š.. Tyrimo medžiagoje nėra nei vienos MB „(duomenys neskelbtini)“ sutarties su užsakovais, net tų objektų, kuriuose dirbo pareiškėjas. O tai tik patvirtina, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ buvo naudojama kaip priedangos įmonė mokesčių slėpimui. Tačiau VDI dėl apgaulingo apskaitos vedimo, sukčiavimo ir mokesčių slėpimo nepranešė prokurorui. O galiojantį teisinį reguliavimą aiškina pagal nusikalstamų veikų dangstymo modelį. Pirmosios instancijos teismas aiškiai pasisakė, kad kyla abejonių dėl laikino vadovo D. Š. įgaliojimų. Pagal teisinį reguliavimą mažosios bendrijos vadovą gali skirti tik akcininkas, jei yra vienasmenis valdymas. Atkreipia dėmesį, kad D. J. 2023-05-25 skundas teismui, paduotas per VDI, taip ir būtų numarintas institucijos koridoriuose, jei pats pareiškėjas 2023m rugsėjo mėnesį nebūtų pradėjęs skambinėti per teismus ir ieškoti savo skundo. Tai patvirtina, kad VDI sistemoje vyrauja ir yra toleruojamas piktnaudžiavimas, kyšininkavimas, bei nebaudžiamumas. Su tuo negalima taikytis ir įstatymų leidėjas buvo priverstas imperatyviai įtvirtinti pareiškėjo dominavimo procese statusą. Nesutinka su apelianto nuomone, kad šiuo atveju netaikoma ANK 578 straipsnio l dalis. Tai yra administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno atsisakymas pripažinti asmenį nukentėjusiu, kuris pranešė apie administracinio nusižengimo požymių turinčių veikų padarymą ir nurodė kad jam šia veika padaryta fizinė, turtinė ir neturtinė žala nukentėjusiuoju įrašoma į ne teismo tvarka priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Vadinasi, pranešėjas yra proceso dalyvis. VDI pripažįsta, kad ji išnagrinėjo D. J. prašymą pripažinti nukentėjusiu, bet neįrašė į administracinio nusižengimo nutarimą. Ir tai yra pažeidimas, įstatymas nenumato administracinį nusižengimą tiriančiam pareigūnui alternatyvų.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
12. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
13. Apeliaciniame skunde iš esmės keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria panaikintas VDI Šiaulių skyriaus vyriausiosios inspektorės K. V. 2023 m. gegužės 17 d. nutarimas nepripažinti pareiškėjo D. J. nukentėjusiuoju ir D. J. prašymas leisti susipažinti su skundo tyrimo metu surinkta medžiaga perduotas nagrinėti iš naujo. Apeliantas apeliaciniame skunde ginčija tyrimo metu surinktų įrodymų vertinimą, nurodo, kad priimta nutartis be aiškaus turinio ir motyvų, joje nevertintos faktinės aplinkybės, neargumentuotas ir neišnagrinėtas esminis skundo klausimas, ar pareiškėjas D. J. gali būti pripažintas nukentėjusiuoju, ar jo patirta žala galėjo būti patirta dėl institucijos tirto administracinio nusižengimo ir dėl jo teisės susipažinti su administracinio nusižengimo bylos medžiaga. Todėl apeliaciniu skundu prašoma panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. spalio 24 d. nutartį ir palikti galioti ne teismo tvarka priimtą nutarimą.
14. Nagrinėjamu atveju ginčo teisiniams santykiams yra aktualios ANK 578 straipsnio ir579 straipsnio nuostatos. ANK 578 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta turtinė ar neturtinė žala. ANK 579 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nukentėjusysis turi šias teises: 1) susipažinti su bylos medžiaga; 2) dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka ir duoti parodymus; 3) pateikti elektroninių ryšių priemonėmis, pašto siunta arba tiesiogiai administracinio nusižengimo tyrimą atliekančiam pareigūnui, teismui ar kitai administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiai institucijai paaiškinimus nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka; 4) pateikti bylai reikšmingus dokumentus ir daiktus; 5) pareikšti prašymus ir nušalinimus; 6) naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo pagalba; 7) kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuvių kalbos; 8) atsisakyti duoti parodymus prieš savo šeimos narius ar artimuosius giminaičius; 9) nustatyta tvarka skųsti priimtus procesinius sprendimus. ANK 579 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad asmuo, kuris pranešė apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą ir nurodė, kad šia veika jam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, ir kurį administracinį nusižengimą tiriantis pareigūnas atsisakė pripažinti nukentėjusiuoju toje administracinio nusižengimo byloje, turi šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas teises ir pareigas.
15. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas D. J. 2023 m. kovo 2 d. skundu „Dėl prievolių vengimo“ prašė Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus ištirti skundą dėl nelegalaus ir nedeklaruoto darbo; ištirti, kokiomis aplinkybėmis buvo nutraukta darbo sutartis tarp jo ir MB „(duomenys neskelbtini)“, kada pateikti pranešimai VSDFV apie jo įdarbinimą ir atleidimą (iš MB „(duomenys neskelbtini)“); ištirti, kokiomis aplinkybėmis buvo nutraukta darbo sutartis tarp jo ir D. Š., kada pateikti pranešimai VSDFV apie jo įdarbinimą ir atleidimą (iš D. Š.); patikrinti, kokiomis aplinkybėmis buvo nutrauktos darbo sutartys su kitais MB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojais; ištirti, ar D. Š. yra MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius arba kitoks šios įmonės darbuotojas, ištirti kitų MB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų darbo santykių esmę ir patikrinti, ar nėra pažeidimų; ištirti, kokiomis individualiomis darbų saugos priemonėmis aprūpinti skunde minėtų darbdavių darbuotojai.
16. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Nelegaliu darbu pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo kaip administracinio nusižengimo sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-19-2013).
17. Tyrimo medžiaga patvirtina, kad VDI Šiaulių skyrius pagal pareiškėjo D. J. 2023 m. kovo 2 d. skundą atliko tyrimą ir konstatavo, kad, įvertinus visus tyrimo metu gautus dokumentus ir tiek pareiškėjo, tiek MB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus paaiškinimus ir aplinkybes, nelegalaus darbo faktas nustatytas nebuvo. Taip pat atliekant tyrimą nustatyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas pagal įgaliojimą D. Š. pažeidė ANK 100 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl darbo laiko apskaitos pažeidimo ir dėl to jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Tai patvirtina 2023 m. kovo 28 d. Nelegalaus darbo tyrimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (tyrimo medžiaga, b. l. 33-35). Paminėtina, jog savo 2023 m. kovo 2 d. skunde pareiškėjas D. J. nurodė, jog dėl nelegalaus ir nedeklaruoto darbo patyrė 2000 Eur žalą ir prašė jį pripažinti nukentėjusiuoju, tačiau Nelegalaus darbo tyrimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išaiškinta, kad kadangi pagal ANK nuostatas už administracinius nusižengimus juridinis asmuo neatsako, o darbo santykiai, dėl kurių pažeidimo pareiškėjas teikė skundą, buvo susiklostę būtent tarp jo ir juridinio asmens, todėl nėra pagrindo pripažinti jį nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje. Taip pat iš tyrimo medžiagos matyti, kad VDI Šiaulių skyriaus vyriausiosios darbo inspektorės K. V. 2023 m. gegužės 17 d. nutarimu nuspręsta atsisakyti pripažinti D. J. nukentėjusiuoju.
18. Taip pat pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, neteisingai konstatavo, jog tyrimo medžiagoje nėra oficialių duomenų, kas yra D. Š.. Susipažinus su pateikta tyrimo medžiaga matyti, jog prie jos yra pridėta 2022 m. birželio 1 d. įgaliojimo kopija, kurioje nurodyta, jog MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas M. B. įgaliojo D. Š. atlikti su įmonės valdymu susijusius veiksmus, taip pat ir sudaryti, keisti ar nutraukti darbo sutartis.
19. Apeliantas savo skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi neišnagrinėjo esminio pareiškėjo skundo klausimo, ar pareiškėjas gali būti pripažintas nukentėjusiuoju, ar jo nurodoma žala galėjo būti parirta dėl tirto administracinio nusižengimo ir dėl jo teisės susipažinti su administracinio nusižengimo bylos medžiaga. Su šiuo skundo argumentu apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti.
20. Teismų praktikoje teigiama, jog tam, kad asmuo būtų pripažintas nukentėjusiuoju, bet kokios jam kilusios žalos atsiradimą turi lemti pats administracinio nusižengimo padarymas. Žala konkrečiam asmeniui yra būtinasis pažeidimo sudėties požymis arba žala padaroma, kai tiesiogiai administraciniu nusižengimu paveikiamos asmens teisės ir interesai. Kaip minėta anksčiau, nagrinėjamu atveju pareiškėjas D. J. kreipėsi į Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinį skyrių su skundu dėl nelegalaus ir nedeklaruoto darbo MB „(duomenys neskelbtini)“ nustatymo ir prašė pripažinti nukentėjusiuoju, nes jam dėl MB „(duomenys neskelbtini)“ galimai neteisėtų veiksmų padaryta 2000 Eur žala. Tačiau pritartina apelianto skunde nurodytiems motyvams, jog darbo užmokesčio ir susijusių sumų nemokėjimas nėra ANK 100 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarinys ir įprastai šios sumos išieškomos Darbo kodekso nustatyta tvarka sprendžiant darbo ginčą. ANK 100 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, t. y. galimai padarytos žalos dydis nėra administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dalykas. Pareiškėjo nurodyta žala nėra nei administracinio nusižengimo tyrimo objektas, nei ANK 100 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusižengimo padarinys, ši žala yra pareiškėjo darbo ginčo su darbdaviu juridiniu asmeniu objektas.
21. Kaip matyti nagrinėjamu atveju, pareiškėjas D. J. 2022 m. lapkričio 15 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių darbo ginčų komisiją su prašymu priteisti 2 000 Eur plius atostoginius ir netesybas. Nurodė, kad 2022 m. rugsėjo 5 d. sudarė darbo sutartį ir pradėjo dirbti MB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovu. Pagal pirminius susitarimus jam neišmokėjo mažiausiai 2 000 Eur ir netesybų. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių darbo ginčų komisija 2023 m. sausio 13 d. sprendimu ieškovo D. J. (2022 m. lapkričio 15 d.) prašymą tenkino iš dalies: 1) nutarė išieškoti jo naudai iš atsakovės MB „(duomenys neskelbtini)“ 112,92 Eur kompensaciją už nepanaudotas atostogas ir 269,06 Eur netesybas; kitus reikalavimus atmetė.
22. Apygardos teismo vertinimu sutiktina su apelianto skundo argumentu, jog D. J. nurodoma patirta žala jam neatsirado dėl veiklos, už kurią darbdavio atsakingam asmeniui buvo taikomos administracinio poveikio priemonės pagal ANK 100 straipsnio 1 dalį, todėl skirtingai nei teigia pareiškėjas, jo atžvilgiu negali būti taikomos ANK 579 straipsnio 4 dalies nuostatos, kadangi jis nors ir pranešė apie administracinį pažeidimą, tačiau nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, jog pareiškėjas būtų patyręs kokios nors žalos būtent administracinio nusižengimo byloje, kurioje administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui pagal įgaliojimą D. Š. pažeidus ANK 100 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pareiškėjo žalos klausimas, susijęs su neišmokėta kompensacija už nepanaudotas atostogas, kilo iš darbo santykių tarp jo ir MB „(duomenys neskelbtini)“ ir buvo išspręstas Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių darbo ginčų komisija 2023 m. sausio 13 d. sprendimu ir su administraciniu nusižengimu pagal ANK 100 straipsnio 1 dalį nėra susijęs, taigi nors pareiškėjas D. J. pasinaudojo savo teise ir pranešė apie galimai daromą administracinį nusižengimą, tačiau jo teiginiai, kad jis patyrė žalą dėl nelegalaus ir nedeklaruoto darbo, vertintini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti.
23. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą ir visas aptartas aplinkybes, kurios pagrindžia tai, jog pareiškėjo D. J. nurodomas patirtos 2000 Eur žalos klausimas išspręstas darbo santykių, o ne administracinio nusižengimo pagal ANK 100 straipsnio 1 dalį kontekste, darytina išvada, kad pareiškėjas pagrįstai nepripažintas nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo, kurioje administracinio nusižengimo protokolas surašytas MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui pagal įgaliojimą D. Š., byloje, o taip pat ir kad nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti pareiškėją D. J. pranešėju, kaip tai numatyta ANK 579 straipsnio 4 dalyje, kadangi, kaip minėta, žala jam kilo iš darbo santykių (nebuvo išmokėti atostoginiai), bet ne dėl veikos pagal ANK 100 straipsnio 1 dalį.
24. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pasisakė, kad VDI Šiaulių skyrius, priimdamas 2023 m, gegužės 17 d. nutarimą atsisakyti pripažinti D. J. nukentėjusiuoju, nukrypo nuo D. J. 2023 m. balandžio 8 d. prašymo leisti susipažinti su bylos medžiaga, tačiau sutiktina su apelianto skundo argumentu, jog minėtas nutarimas buvo priimtas vertinant visą tyrimo metu surinktą medžiagą ir 2023 m. gegužės 17 d. nutarimo panaikinimas ir D. J. 2023 m. balandžio 8 d. prašymo perdavimas spręsti iš naujo būtų perteklinis, kadangi, kaip aptarta aukščiau, pareiškėjas nepripažintinas nei nukentėjusiuoju, nei pranešėju administracinio nusižengimo byloje ir pakartotinis tokio prašymo svarstymas nekeistų institucijos sprendimo, kadangi tam nėra teisinio pagrindo. Todėl skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. spalio 24 d. nutartis naikintina ir paliktinas galioti Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus vyriausiosios darbo inspektorės 2023 m. gegužės 17 d. nutarimas (ANK 653 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 5 punktu,
nutaria:
Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. spalio 24 d. nutartį ir palikti galioti Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus vyriausiosios darbo inspektorės 2023 m. gegužės 17 d. nutarimą.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.